Language of document : ECLI:EU:T:2021:568

BENDROJO TEISMO (antroji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. rugsėjo 15 d.(*)

„Aplinka – Reglamentas (EB) Nr. 443/2009 – Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 725/2011 – Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/158 – Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/583 – Išmetamieji anglies dioksido teršalai – Bandymo metodika – Keleiviniai automobiliai“

Byloje T‑359/19

Daimler AG, įsteigta Štutgarte (Vokietija), atstovaujama advokatų N. Wimmer, C. Arhold ir G. Ollinger,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą K. Talabér-Ritz ir A. Becker,

atsakovę,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2019 m. balandžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2019/583, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 443/2009 patvirtinamas arba patikslinamas keleivinių automobilių gamintojams preliminariai apskaičiuotas 2017 kalendorinių metų, o tam tikriems bendram fondui „Volkswagen“ [„Volkswagen“ grupei] priklausantiems gamintojams – 2014, 2015 ir 2016 kalendorinių metų vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis ir savitosios teršalų išmetimo normos (OL L 100, 2019, p. 66), kiek jame nuspręsta, kiek tai susiję su ieškove, neatsižvelgti į vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį ir išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą, siejamą su ekologinėmis naujovėmis,

BENDRASIS TEISMAS (antroji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas S. Papasavvas, teisėjai V. Tomljenović, F. Schalin (pranešėjas), P. Škvařilová-Pelzl ir I. Nõmm,

posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2021 m. vasario 1 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Teisinė sistema

1        Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, atsižvelgdami į Europos Sąjungos nustatytą tikslą sumažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekį, kartu užtikrinant tinkamą vidaus rinkos veikimą, priėmė 2009 m. balandžio 23 d. Reglamentą (EB) Nr. 443/2009, nustatantį naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (OL L 140, 2009, p. 1).

2        Norint pasiekti šį tikslą, Reglamento Nr. 443/2009 4 straipsnyje numatyta, kad kalendoriniais metais, prasidedančiais 2012 m. sausio mėn. 1 d., ir kiekvienais vėlesniais kalendoriniais metais kiekvienas keleivinių automobilių gamintojas užtikrina, kad jo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis neviršytų pagal to reglamento I priedą arba, jeigu gamintojui pagal to paties reglamento 11 straipsnį taikoma nukrypti leidžianti nuostata, pagal tą nukrypti leidžiančią nuostatą nustatytos savitosios teršalų išmetimo normos.

3        Gamintojo savitoji teršalų išmetimo norma nustatoma pagal Reglamento Nr. 443/2009 4 straipsnį, siejamą su to reglamento I priedu. Be to, valstybės narės, siekdamos nustatyti gamintojo vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, identifikuoja Reglamento Nr. 443/2009 8 straipsnyje, siejamame su to reglamento II priedu, nurodytus duomenis, pirmiausia visų naujų keleivinių automobilių, įregistruotų tų valstybių narių teritorijoje praėjusiais metais, išmetamą CO2 kiekį, nustatytą siekiant patvirtinti transporto priemonių tipą ir nurodytą atitikties liudijime, kuris numatytas 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB, nustatančios motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, 2007, p. 1), 18 straipsnyje.

4        Šiuos duomenis Europos Komisija įtraukia į viešąjį registrą. Pagal Reglamento Nr. 443/2009 8 straipsnio 4 dalį ji ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. preliminariai apskaičiuoja kiekvieno gamintojo praėjusių kalendorinių metų vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, savitąją teršalų išmetimo normą ir šių dviejų verčių skirtumą ir pateikia šiuos duomenis minėtiems gamintojams.

5        Po šių duomenų pateikimo praėjus trijų mėnesių laikotarpiui, per kurį gamintojai gali pranešti apie galimas klaidas, Komisija patvirtina arba pakeičia preliminariai apskaičiuotus duomenis ne vėliau kaip kiekvienų metų spalio 31 d., kaip numatyta Reglamento Nr. 443/2009 8 straipsnio 5 dalyje. Galutinius duomenis ji paskelbia sąraše, kaip nurodyta minėto reglamento 10 straipsnyje; jame pateikia kiekvienais metais [praėjusių metų] kiekvieno gamintojo savitąją teršalų išmetimo normą, vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį ir šių verčių skirtumą.

6        Jeigu gamintojo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis viršija šiam gamintojui nustatytą tų pačių kalendorinių metų normą, Komisija nurodo sumokėti mokestį už viršytą taršos normą, kuris numatytas Reglamento Nr. 443/2009 9 straipsnyje. Rinkdama šį mokestį Komisija remiasi pagal minėto reglamento 8 straipsnio 5 dalį nustatytais duomenimis.

7        Reglamentu Nr. 443/2009 siekiama ne tik saugoti aplinką ir sumažinti pirmiausia naujų keleivinių automobilių išmetamą CO2 kiekį, bet ir gero vidaus rinkos veikimo ir ypač skatinti investicijas į naujas technologijas. Todėl siekiant ilgalaikio Europos pramonės konkurencingumo reglamentu „aktyviai skatinamos ekologinės naujovės ir jame atsižvelgiama į būsimas technologijos naujoves“ (žr. Reglamento Nr. 443/2009 13 konstatuojamąją dalį).

8        Atitinkamai Reglamento Nr. 443/2009 12 straipsnyje, susijusiame su ekologinėmis naujovėmis, numatyta, kad atsižvelgiama į išmetamų teršalų kiekio sumažėjimą naudojant naujoviškas technologijas. Šiuo tikslu, apskaičiuojant gamintojo vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, tas sumažėjęs kiekis atskaitomas iš transporto priemonių, kuriose šios technologijos naudojamos, savitojo išmetamo CO2 kiekio.

9        2011 m. liepos 25 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 725/2011, kuriuo pagal Reglamentą (EB) Nr. 443/2009 nustatoma keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekio mažinimo naujoviškų technologijų pripažinimo ir patvirtinimo sistema (OL L 194, 2011, p. 19).

10      Kad, nustatant gamintojo vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, šis gamintojas galėtų pasinaudoti išmetamo CO2 kiekio sumažėjimu, siejamu su naujoviška technologija, jis gali paprašyti Komisijos naujovišką technologiją pripažinti ekologine naujove. Tam jis turi pateikti naujoviškos technologijos pripažinimo ekologine naujove paraišką, kurioje pateikiama Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 4 straipsnyje išvardyta informacija. Pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 4 straipsnio 2 dalies e punktą paraiškojeturi būti nurodyta bandymo metodika, kuria įrodomas išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas naudojant naujovišką technologiją, arba, jei tokią metodiką Komisija jau pripažino, nuoroda į tą pripažintą metodiką. Pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 6 straipsnio 2 dalį ši bandymo metodika turi būti tokia, kad ją taikant būtų gaunami patikrinami, pakartojami ir palyginami rezultatai, taip pat turi būti galima remiantis statistiškai labai reikšmingais duomenimis praktiškai įrodyti, kaip taikant naujovišką technologiją sumažės išmetamo CO2 kiekis, ir prireikus atsižvelgti į sąveiką su kitomis ekologinėmis naujovėmis. Pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 6 straipsnio 1 dalį Komisija paskelbia įvairių galimų naujoviškų technologijų, atitinkančių 1 dalies kriterijus, bandymo metodikų rengimo gaires.

11      Komisija paskelbė dokumentą „Naujoviškų technologijų pripažinimo paraiškų rengimo pagal Reglamentą Nr. 443/2009 techninės gairės“ (toliau – techninės gairės). Minėtų gairių 4 punkte „Bandymo metodikos“ numatyta, kad naujoviškos technologijos pripažinimo ekologine naujove paraiškoje turi būti nurodyta bandymo metodika, kurią taikant gaunami tikslūs ir patikrinami rezultatai. Iš šio punkto matyti, kad pareiškėjas gali pasirinkti vieną iš dviejų skirtingų požiūrių, t. y. visapusišką požiūrį arba supaprastintą požiūrį. Pagal visapusišką požiūrį pareiškėjas turi parengti bandymo metodiką ir prireikus grįsti ją duomenimis ir technine įranga. Ši dokumentacija iš principo turi būti pateikta kartu su pripažinimo paraiška ir ją turi įvertinti nepriklausoma sertifikuota įstaiga, kad parengtų patikros ataskaitą. Supaprastintas požiūris reiškia, kad pareiškėjas gali remtis techninėse gairėse jau nustatytomis funkcijomis ir vidutiniais duomenimis.

12      Tada Komisija įvertina paraišką pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 10 straipsnį ir, jei reikia, priima sprendimą dėl naujoviškos technologijos pripažinimo ekologine naujove. Tame sprendime nurodoma informacija, kurios reikia, siekiant patvirtinti išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 11 straipsnį, taikant 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) numatytas teisės visuomenei susipažinti su dokumentais išimtis.

13      Transporto priemonių gamintojas, kuris, kad pasiektų savitąją teršalų išmetimo normą, nori pasinaudoti vidutinio savitojo išmetamo CO2 kiekio sumažinimu remdamasis išmetamo CO2 kiekio sumažėjimu naudojant ekologinę naujovę, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 443/2009 12 straipsnį, vėliau, remdamasis Komisijos sprendimu dėl konkrečios ekologinės naujovės pripažinimo, gali prašyti įgaliotosios nacionalinės institucijos, nurodytos Direktyvoje 2007/46, patvirtinti išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą jo transporto priemonėse naudojant šią ekologinę naujovę pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 11 straipsnio 1 dalį. Tam tikrų tipų transporto priemonėms patvirtintas išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas nurodomas atitinkamo tipo patvirtinimo dokumentuose, kuriuos išduoda nacionalinė įgaliotoji institucija, ir gamintojo pateikiamame atitinkamų transporto priemonių atitikties liudijime.

14      Kiek tai susiję su nacionalinių įgaliotųjų institucijų atliekamu išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo patvirtinimu ir atsižvelgimu į patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą, siekiant nustatyti gamintojo vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnyje numatyta, kad Komisija atlieka patvirtinimo persvarstymą ad hoc. Šios ad hoc patikros tvarka ir galimos pasekmės yra nustatytos šio straipsnio 1–3 dalyse.

 Ginčo aplinkybės

15      2013 m. gruodžio 2 d. ir 2014 m. gegužės 6 d. Robert Bosch GmbH pateikė dvi paraiškas dėl dviejų našiųjų kintamosios srovės generatorių rūšių pripažinimo ekologinėmis naujovėmis. Pirmoji paraiška, kuri nagrinėjama šioje byloje, yra susijusi su našiaisiais kintamosios srovės generatoriais su didelio našumo diodais (toliau – generatoriai su DND). Minėtoje paraiškoje Robert Bosch prašė pripažinti ekologinėmis naujovėmis įvairius generatorius su DND, kurių pavadinimai yra tokie: PL 3Q-130 HED, PL 3Q-150 HED, EL 6-140 HED, EL 7-150 HED, EL 7-150 Plus HED, EL 7-175 Plus HED, EL 8-180 HED, EL 8Q-180 HED ir EL 8Q-190 HED. Pateikdama paraišką Robert Bosch laikėsi techninėse gairėse numatyto supaprastinto požiūrio. Ji, be kita ko, pateikė bandymo matavimo priemonių protokolą dėl kiekvieno generatoriaus modelio. Šiuose matavimo priemonių protokoluose buvo pateikta informacija, susijusi su generatorių bandymo metodika. Juose dėl tam tikrų generatorių buvo nurodyta, kad jie buvo „paruošti naudoti“ (EL 7-175 Plus HED ir EL 8Q-190 HED), kad riebalų kiekis buvo sumažintas 25 % (PL 3Q-130 HED ir PL 3Q-150 HED), kad jie buvo optimizuoti (EL 7-150 HED) arba kad buvo įdiegti flanšai (EL 8Q-190 HED). Paruošimu naudoti, kai sumažinamas ant generatorių guolių esančių riebalų kiekis, rutulinių guolių sandarinimo žiedas pakeičiamas apsaugine plokštele arba sumontuoti flanšai, kurių paskirtis kiek įmanoma greičiau pašalinti riebalų perteklių, siekiama sutrumpinti įdirbio stadiją. Bendra sąvoka, kuri vartojama siekiant apibūdinti skirtingus paruošimo naudoti metodus, įskaitant įdirbį, yra parengiamasis kondicionavimas.

16      Pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 4 straipsnio 2 dalies g punktą ir 7 straipsnį kartu su paraiška Robert Bosch pateikė 2013 m. lapkričio 14 d. nepriklausomos sertifikuotos įstaigos, konkrečiai TÜV SÜD Industrie Service GmbH (toliau – TÜV SÜD), parengtą patikros ataskaitą (toliau – patikros ataskaita). Pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 7 straipsnio 2 dalies c punktą TÜV SÜD patikrino Robert Bosch naudotą bandymo metodiką. Patikros ataskaitoje ji taip pat patvirtino, kad minėta bandymo metodika buvo tinkama, siekiant patvirtinti išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą, kuris tapo įmanomas naudojant ekologinę naujovę. Patikrinta bandymo metodika buvo aprašyta 2010 m. lapkričio 2 d. redakcijos Verband der Automobilindustrie (Vokietijos transporto priemonių gamintojų federacija, toliau – VDA) Našumo matavimo taisyklėse Nr. 0 124 90A 0GB. Minėtų Našumo matavimo taisyklių 6.1.1 punktas suformuluotas taip:

„6.1.1      guolių įdirbis / „paruošti naudoti guoliai“

Siekiant išmatuoti priimtinu tikslumo laipsniu generatoriaus našumą, nauji guoliai pirmiausia turi būti įdirbti.

Privaloma taikyti vienos valandos įdirbį n=10 000 sūkių per minutę (sūk./min) dažniu ir nustačius maksimalios apkrovos (U=13,5V) generatoriaus įtampos dažnį. Šį įdirbį taip pat galima pakeisti pilnutinės apkrovos kreivės matavimu (pvz., RB-warm įšilimas, kai generatorius įvairiais rotacijos greičiais veikė ne mažiau kaip keturias valandas).

Pirma aprašytas įdirbis (vienos valandos įdirbis n=10 000 sūk./min dažniu arba pilnutinės apkrovos ilgoji kreivė) yra tik būtiniausias reikalavimas. Atlikus šį įdirbį, guolių trinties variacija vis dar yra tokia didelė, kad neįmanoma tiksliai išmatuoti našumo lygio.

Siekiant sumažinti dėl guolių trinties atsirandančią variaciją ir tiksliai išmatuoti našumą, projektuojant būtina naudoti „paruoštus naudoti guolius“. „Paruoštų naudoti guolių“ naudojimas taip pat rekomenduojamas, kai matavimai atliekami gamykloje (kokybės rodiklio kontrolė).

„Paruoštais naudoti guoliais“ laikomi guoliai, kurių A ir B šoninės dalys yra be sandariklio, o riebalų kiekis, palyginti su jo kiekiu ant naujų guolių, yra 20 % mažesnis. Paruošti naudoti guoliai leidžia simuliuoti gerai įdirbtus guolius.“

17      Be to, pagal patikros ataskaitą TÜV SÜD, remdamasi Robert Bosch pateiktais įrodymais, patikrino, ar dėl naujoviškos technologijos išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas viršijo 1 g CO2/km ribą, numatytą Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 9 straipsnio 1 dalyje.

18      2015 m. sausio 30 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/158, kuriuo pagal Reglamentą (EB) Nr. 443/2009 (OL L 26, 2015, p. 31) du Robert Bosch našieji kintamosios srovės generatoriai patvirtinami kaip naujoviškos keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekio mažinimo technologijos.

19      Ieškovė Daimler AG yra Vokietijos automobilių gamintoja, kuri tam tikruose keleiviniuose automobiliuose įrengia Robert Bosch našiuosius kintamosios srovės generatorius.

20      Iš tiesų nuo 2015 m. ir 2016 m. ieškovė į kai kurias savo transporto priemones montuoja Bosch EL 7-150 Plus HED ir Bosch EL 7-175 Plus HED modelių generatorius su DND (toliau – aptariami generatoriai).

21      Pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 11 straipsnį, susijusį su išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo naudojant ekologinę naujovę patvirtinimu, ieškovė pateikė Kraftfahrt-bundesamt (Federalinė motorinių transporto priemonių eismo tarnyba, Vokietija; toliau – KBA) paraišką patvirtinti išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą tam tikrose ieškovės transporto priemonėse naudojant aptariamas ekologines naujoves; paraiška buvo patenkinta.

22      Komisija savo 2018 m. sausio 19 d. Įgyvendinimo sprendime (ES) 2018/144, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 443/2009 patvirtinamas arba patikslinamas 2016 kalendorinių metų keleivinių automobilių gamintojams preliminariai apskaičiuotas vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis ir savitosios teršalų išmetimo normos (OL L 25, 2018, p. 64), atsižvelgė į išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą naudojant aptariamus generatorius.

23      2017 m. Komisija pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnį, susijusį su patvirtinimo persvarstymu, atliko ieškovės išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo naudojant aptariamus generatorius, patvirtinimo ad hoc persvarstymą.

24      Komisija konstatavo, kad KBA patvirtintas išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas buvo gerokai didesnis už išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą, galimą įrodyti taikant bandymo metodiką, kuri, jos manymu, buvo nustatyta Įgyvendinimo sprendimo 2015/158 1 straipsnio 3 dalyje, siejamoje su jos 2013 m. birželio 27 d. Įgyvendinimo sprendimo 2013/341/ES, kuriuo pagal Reglamentą Nr. 443/2009 kintamosios srovės generatorius „Valeo Efficient Generation Alternator“ patvirtinamas kaip naujoviška keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekio mažinimo technologija (OL L 179, 2013, p. 98), priedu.

25      2018 m. kovo 7 d. raštu Komisija informavo ieškovę apie konstatuotus neatitikimus ir nustatė 60 dienų terminą pateikti įrodymų, kad patvirtintas išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas yra teisingas.

26      Laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 16 d. iki liepos 24 d. Komisija, ieškovė ir aptariamų generatorių gamintojas, konkrečiai nuo šiol – pasikeitus bendrovės pavadinimui, paskui Robert Bosch pardavus starterių ir generatorių gamybos veiklą, – SEG Automotive GmbH, keletą kartų pasikeitė informacija dėl Komisijos išvadų.

27      2018 m. spalio 22 d. raštu „Pranešimas apie išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo naudojant ekologines naujoves patvirtinimo Daimler AG transporto priemonėms, kuriose įmontuoti našieji kintamosios srovės generatoriai Bosch HED EL 7-150 ir 175 Plus, atšaukimą“ Komisija iš esmės informavo ieškovę, kad, pasikeitusi informacija su ja ir generatorių gamintoja, padarė išvadą, jog nustatyti išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo lygio skirtumai atsirado dėl taikytų skirtingų bandymo metodikų. Todėl Komisija pranešė ieškovei, kad, apskaičiuojant 2017 m. jai taikytiną vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, gali būti neatsižvelgiama į pagal Įgyvendinimo sprendimą 2015/158 patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą. Galiausiai Komisija paprašė ieškovės patikrinti atitinkamų transporto priemonių sąrašą ir per vieną mėnesį nuo minėto rašto gavimo pranešti jai apie klaidas ar trūkumus.

28      2018 m. lapkričio 22 d. raštu ieškovė patvirtino atitinkamų transporto priemonių sąrašą ir nurodė nesutinkanti su Komisijos 2018 m. spalio 22 d. rašte padarytomis išvadomis.

29      2018 m. gruodžio 21 d. ieškovė pareiškė ieškinį dėl 2018 m. spalio 22 d. rašto panaikinimo; šis ieškinys užregistruotas numeriu T‑751/18.

30      2019 m. vasario 7 d. raštu Komisija atsakė į ieškovės 2018 m. lapkričio 22 d. rašte pateiktas pastabas.

31      Be to, 2019 m. balandžio 3 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2019/583, kuriuo pagal Reglamentą (EB) Nr. 443/2009 patvirtinamas arba patikslinamas keleivinių automobilių gamintojams preliminariai apskaičiuotas 2017 kalendorinių metų, o tam tikriems bendram fondui „Volkswagen“ [„Volkswagen“ grupei] priklausantiems gamintojams – 2014, 2015 ir 2016 kalendorinių metų vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis ir savitosios teršalų išmetimo normos (OL L 100, 2019, p. 66, toliau –ginčijamas sprendimas). Minėto sprendimo 13 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad į patvirtintą CO2 kiekio sumažėjimą, siejamą su aptariamais generatoriais, neturėtų būti atsižvelgiama skaičiuojant ieškovės vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį.

32      2020 m. sausio 22 d. Nutartimi Daimler / Komisija (T‑751/18, EU:T:2020:5) Bendrasis Teismas atmetė ieškinį dėl 2018 m. spalio 22 d. rašto panaikinimo kaip nepriimtiną, motyvuodamas, be kita ko, tuo, kad tas raštas nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį.

 Procesas ir šalių reikalavimai

33      2019 m. birželio 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

34      Atsiliepimas, dublikas ir triplikas Bendrojo Teismo kanceliarijai buvo pateikti atitinkamai 2019 m. rugsėjo 2 d., spalio 16 d. ir lapkričio 28 d.

35      Antrosios kolegijos siūlymu Bendrasis Teismas, remdamasis savo Procedūros reglamento 28 straipsniu, nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

36      Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu Bendrasis Teismas (antroji išplėstinė kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, imdamasis Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytų proceso organizavimo priemonių, paprašė šalių atsakyti į rašytinius klausimus iki posėdžio.

37      Šalys šiuos prašymus įvykdė per nustatytus terminus.

38      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jo 1 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su I priedo 1 ir 2 lentelių D ir I skiltimis, jos atžvilgiu konkrečiai nurodomas vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis ir išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas naudojant ekologinę naujovę,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

39      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

40      Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo penkis ieškinio pagrindus: pirmasis pagrindas pagrįstas Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, siejamos su Įgyvendinimo sprendimo 2015/158 1 straipsnio 3 dalimi, pažeidimu dėl klaidingo Willans koeficiento taikymo; antrasis pagrindas pagrįstas Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnio 1 dalies, siejamos su Įgyvendinimo sprendimo 2015/158 1 straipsnio 3 dalimi ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 6 straipsnio 1 dalimi, pažeidimu, nes atliekant ad hoc patikrą nebuvo atliktas specifinis parengiamasis kondicionavimas; trečiasis pagrindas pagrįstas Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnio 2 dalies pažeidimu, nes nebuvo atsižvelgta į patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą 2017 kalendoriniais metais; ketvirtasis pagrindas pagrįstas teisės būti išklausytam pažeidimu, o penktasis – pareigos motyvuoti pažeidimu.

41      Per posėdį ieškovė atsisakė pirmojo ieškinio pagrindo – apie tai buvo pažymėta posėdžio protokole. Darytina išvada, kad šio pagrindo nagrinėti nebereikia.

 Dėl antrojo ieškinio pagrindo, pagrįsto Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnio 1 dalies, siejamos su Įgyvendinimo sprendimo 2015/158 1 straipsnio 3 dalimi ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 6 straipsnio 1 dalimi, pažeidimu, nes per „ad hoc“ patikrą nebuvo atliktas specifinis parengiamasis kondicionavimas

42      Pirma, ieškovė teigia, kad Įgyvendinimo sprendime 2015/158 numatomas specifinis parengiamasis kondicionavimas.

43      Konkrečiau kalbant, ieškovė, remdamasi Įgyvendinimo sprendimo 2015/158 tekstu, daro išvadą, kad jame numatytas parengiamasis kondicionavimas. Todėl reikia manyti, kad Komisija žinojo, jog Robert Bosch atliko bandymus, kuriais grindžiamas prašymas patvirtinti jos ekologinę naujovę, susijusią su generatoriais, kuriems buvo atliktas specifinis parengiamasis kondicionavimas. Iš tikrųjų iš Robert Bosch pateiktos bylos medžiagos matyti, kad aptariamiems generatoriams buvo atliktas parengiamasis kondicionavimas.

44      Antra, ieškovė teigia, kad bandymo metodikai taikomuosiuose bendruosiuose teisiniuose reikalavimuose nustatyta pareiga atlikti specifinį parengiamąjį kondicionavimą.

45      Reglamento Nr. 443/2009 tikslas yra paskatinti ekonomiškai efektyvių ekologinių naujovių vystymą ir naudojimą realiomis sąlygomis. Tam būtina atlikti parengiamąjį kondicionavimą, atitinkantį maždaug 250 valandų įdirbį. Vadinasi, Komisija turėjo naudoti bandymų metodiką, apimančią parengiamąją kondicionavimą. Jei generatorius buvo išbandytas be parengiamojo kondicionavimo, kaip tai padarė Komisija, rezultatai parodė tik apie 1 % įprasto bendro generatoriaus tarnavimo laiko. Be to, ieškovės nuomone, bandymų rezultatai šiuo laikotarpiu paprastai yra netikslūs ir kinta.

46      Šis požiūris taip pat atitinka tai, kas numatyta 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 171, 2007, p. 1) nustatytoje bandymų procedūroje, t. y. naująjį Europos važiavimo ciklą arba pasaulinę suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūrą (worldwide harmonized light vehicles test procedure), kuri naudojama kaip etalonas, siekiant išmatuoti išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą naudojant ekologinės naujoves.

47      Trečia, ieškovė nurodo, kad specifinis parengiamasis našiųjų kintamosios srovės generatorių, autorizuotų kaip ekologinės naujovės, kondicionavimas, atliktas pagal gamintojo pateiktas instrukcijas, yra privaloma šioms ekologinėms naujovėms taikytinos bandymo metodikos dalis, siekiant užtikrinti jų atitiktį šios bandymo metodikos rezultatų patikrinamumo, pakartojamumo ir palyginamumo kriterijams.

48      Komisija ginčija ieškovės argumentus ir iš esmės teigia, kad nei Įgyvendinimo sprendime 2013/341, nei Įgyvendinimo sprendime 2015/158 aiškiai nenurodyta, kad specifinis parengiamasis kondicionavimas yra nustatytos bandymo metodikos dalis.

49      Pirma, Komisija teigia, kad Įgyvendinimo sprendimas 2015/158 yra visuotinai taikomas teisės aktas, kuris turi būti aiškinamas remiantis objektyviais kriterijais. Jos nuomone, net jei aiškinant šį sprendimą būtų galima remtis dokumentais, susijusiais su šio sprendimo geneze, tai galėtų būti tik bendrai prieinama informacija, pavyzdžiui, jos interneto svetainėje paskelbtų pripažinimo ekologine naujove paraiškų glausti aprašymai.

50      Be tos aplinkybės, kad Komisijos galimas žinojimas apie pareiškėjo atliktą specifinį parengiamąjį kondicionavimą arba ketinimą jį atlikti nėra reikšmingas aiškinant Įgyvendinimo sprendimą 2015/158, Komisija nurodo, kad nežinojo, jog Robert Bosch taikyta bandymo metodika apėmė aptariamų generatorių parengiamąjį kondicionavimą. Vien patikros ataskaitoje daromos nuorodos į 2010 m. lapkričio 2 d. matavimo taisykles nepakanka. Bet kuriuo atveju iš šių taisyklių 6.1.1 punkto negalima padaryti jokios aiškios išvados dėl parengiamojo kondicionavimo, kurį būtina atlikti pagal šias taisykles, pobūdžio, konkrečių sąlygų arba trukmės.

51      Darytina išvada, kad net jeigu matavimo taisyklės arba kiti atliktų bandymų aspektai buvo paminėti paraiškoje dėl aptariamų generatorių pripažinimo ekologine naujove ir net jeigu Komisija iš jos galėjo sužinoti, kad pareiškėjas, norėdamas išmatuoti išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą šiuose našiuosiuose generatoriuose naudojant ekologinę naujovę, atliko specifinį parengiamąjį kondicionavimą, iš to neišplaukia, kad Įgyvendinimo sprendime 2015/158 Komisija (implicitiškai) patvirtino parengiamąjį kondicionavimą ar kad šis konkretus specifinio parengiamojo kondicionavimo tipas yra šio sprendimo priede nustatytos bandymo metodikos dalis.

52      Komisija primena, kad šioje byloje nagrinėjama pripažinimo ekologine naujove paraiška buvo grindžiama tik techninių gairių supaprastintu požiūriu. Šis supaprastintas požiūris grindžiamas tik šių gairių 5 skyriumi. Komisijos nuomone, bet koks nukrypimas nuo jame pateiktų rodiklių turi būti pagrįstas.

53      Antra, Komisija teigia, kad bendrieji teisiniai reikalavimai, kuriais remiasi ieškovė, ekologinių naujovių bandymo metodikos apibrėžimo srityje nėra motyvas, leidžiantis daryti išvadą, kad Įgyvendinimo sprendimas 2013/341 arba Įgyvendinimo sprendimas 2015/158 yra neteisėti arba kad šiuos įgyvendinimo sprendimus reikia aiškinti taip, kad juose apibrėžta bandymų metodika apima ieškovės pageidaujamą specifinį parengiamąjį kondicionavimą.

54      Trečia, Komisija iš esmės teigia, kad jeigu ekologinės naujovės parengiamojo kondicionavimo, kurio nagrinėjamas teisės aktas nereglamentuoja, trukmė ir pobūdis turėtų būti suderinami su atitinkamo gamintojo instrukcijomis, nebūtų užtikrintas taip nustatytos bandymo metodikos palyginamumas, o tai prieštarautų Reglamento Nr. 443/2009 12 straipsnio 1 daliai arba Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 6 straipsniui. Ji mano, kad pagal šį aiškinimą tikėtina, kad kiekvienas gamintojas nustatys specifinį parengiamąjį kondicionavimą, pagal kurį bus išmatuojamas išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas naudojant aptariamą ekologinę naujovę esant maksimaliam našumui.

55      Komisija priduria, kad, atsižvelgiant į teisinio saugumo ir vienodo požiūrio principus, specifinis parengiamasis kondicionavimas, kuris nėra aiškiai nurodytas kaip atitinkamos bandymo metodikos dalis, negali būti leidžiamas. Jos nuomone, bandymo metodikos sąlygos, kurios darą įtaką testo rezultatams, galioja tik tuo atveju, jei yra aiškiai paminėtos nagrinėjamame teisės akte. Komisija mano, kad nereglamentuotos sąlygos neturi būti taikomos ir kad teisės akto spraga negali būti užpildyta remiantis gamintojo instrukcijomis.

56      Primintina, kad Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnyje numatyta, jog Komisija užtikrina, kad būtų vykdomos su transporto priemonėmis susijusių patvirtinimų ir išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo ad hoc patikros. Jei Komisija nustato, kad skiriasi patvirtintas išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas ir per patikras taikant atitinkamą bandymo metodiką ar metodikas nustatytas išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas, apie tai ji praneša gamintojui. Gamintojas per 60 dienų nuo pranešimo gavimo dienos gali pateikti Komisijai įrodymų, kad patvirtintas išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas yra teisingas. Jei šie įrodymai nepateikiami per nurodytą laikotarpį arba jei pateiktų įrodymų nepakanka, apskaičiuodama to gamintojo kitų kalendorinių metų vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį Komisija gali nuspręsti neatsižvelgti į patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą.

57      Taip pat primintina, kad to paties Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „4 straipsnio 2 dalies e punkte nurodyta bandymo metodika turi būti tokia, kad ją taikant būtų gaunami patikrinami, pakartojami ir palyginami rezultatai. Ją taikant turi būti galima remiantis statistiškai labai reikšmingais duomenimis praktiškai įrodyti, kaip taikant naujovišką technologiją sumažės išmetamo CO2 kiekis; ir tokia, kad prireikus būtų atsižvelgiama į sąveiką su kitomis ekologinėmis naujovėmis“.

58      Šioje byloje Komisijos pastebėti neatitikimai yra pagrįsti faktu, kad išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas, kuris tapo įmanomas naudojant atitinkamus generatorius, buvo nustatytas remiantis specifiniu parengiamuoju kondicionavimu siekiant KBA patvirtinimo, tačiau per Komisijos ad hoc patikrą nebuvo atlikta jokio parengiamojo kondicionavimo. Be to, pažymėtina, kad įgyvendinimo sprendimuose 2013/341 ir 2015/158 nieko nepasakyta apie tai, ar aptariamiems generatoriams buvo atliktas parengiamasis kondicionavimas.

59      Pažymėtina, kad ieškovė, remdamasi Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa, pateikė Komisijai įrodymų, įrodančių patvirtinto išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo tikslumą, atsižvelgiant į jos palaikomą bandymo metodiką, pagal kurią aptariamiems generatoriams buvo atliktas parengiamasis kondicionavimas.

60      Remiantis bylos medžiagoje esančiais įrodymais galima daryti išvadą, kad Robert Bosch taikė bandymo metodiką, apimančią specifinį parengiamąjį kondicionavimą, tam, kad aptariami generatoriai būtų patvirtinti kaip ekologinės naujovės. Iš tiesų bendrovės SEG Automotive atstovai nurodė, kad minėtos bendrovės teisinė pirmtakė Robert Bosch gavo rezultatus, kurie užfiksuoti dokumentuose, parengtuose padarius bandymus, kuriuos atliekant generatorių guoliai buvo su flanšais, be to, nuo jų buvo pašalinti riebalai. Taip pat iš ieškovės, Komisijos ir SEG Automotive atstovų susirašinėjimo matyti, kad pastarosios atstovai nurodė, jog buvo atliktas specifinis parengiamasis kondicionavimas. Bylos medžiaga taip pat leidžia konstatuoti, kad Komisija atliko patikras tam, kad, remdamasi patikros ataskaita, galėtų patvirtinti aptariamus generatorius kaip ekologines naujoves. Minėtos ataskaitos 5 puslapyje nurodyta, kad Robert Bosch nustatė bandymų rezultatus remdamasi 2010 m. lapkričio 2 d. redakcijos Našumo matavimo taisyklėmis VDA, Nr. 0 124 90A 0GB. Šiose taisyklėse aiškiai nurodyta, kad bandymų rezultatai nėra patikimi, jeigu nebuvo atliktas parengiamasis kondicionavimas.

61      Be to, konstatuotina, kad byloje, susijusioje su Įgyvendinimo sprendimu 2015/158, esančiuose bandymo matavimo priemoniųprotokoluose nurodyta, kad nagrinėjamam generatorių modeliui, konkrečiai modeliui EL 7-175 Plus HED, buvo atliktas specifinis parengiamasis kondicionavimas. Iš tiesų nuoroda „su paruoštais naudoti guoliais“ pateikiama 2010 m. spalio 13 d. matavimo priemonių protokole 10s01855T 5 ir 2010 m. spalio 13 d. matavimo priemoniųprotokole Nr. 10s01855. Remiantis šiais bandymo matavimo priemonių protokolais taip pat galima konstatuoti, kad ir kitiems penkiems generatorių modeliams, kuriems taikomas Įgyvendinimo sprendimas 2015/158, tačiau kurie šioje byloje nenagrinėjami, buvo atliktas parengiamasis kondicionavimas (žr. šios sprendimo 15 punktą).

62      Be to, pažymėtina, kad ieškovė per posėdį paaiškino, o Komisija šiuo klausimu jai neprieštaravo, kad parengiamasis kondicionavimas yra įprasta praktika pramonėje. Pati Komisija paaiškino, kad, priėmus 2020 m. sausio 22 d. Nutartį Daimler / Komisija (T‑751/18, EU:T:2020:5), į ją kreipėsi dešimt generatorių gamintojų; jie generatoriams taikė įvairius parengiamojo kondicionavimo būdus ir pageidavo sužinoti jos poziciją šiuo klausimu.

63      Vis dėlto, kaip tai patvirtina šalys, parengiamojo kondicionavimo metodas gali iš esmės skirtis atsižvelgiant į kiekvieno generatoriaus techninę specifiką (įdirbio valandų skaičius, riebalų šalinimas, flanšai ir t. t.), nesvarbu, ar tai būtų to paties, ar skirtingų gamintojų generatoriai.

64      Šioje byloje Komisija tik nurodo, kad ieškovės palaikoma bandymo metodika nebuvo leidžiama. Iš tiesų Komisija 2018 m. spalio 22 d. rašte tik nurodė, kad ieškovė netaikė „oficialios“ bandymo metodikos, kaip numatyta įgyvendinimo sprendimuose 2013/341 ir 2015/158 bei ginčijamame sprendime, ir kadminėtuose sprendimuose parengiamasis kondicionavimas nebuvo nei numatytas, nei leidžiamas.

65      Šiuo klausimu primintina, kad bandymo metodika, apimanti parengiamąjį kondicionavimą, kaip tai nurodyta šio sprendimo 62 punkte, yra įprasta praktika generatorių pramonėje ir ji yra standartas susijusiuose teisės aktuose, kaip antai Reglamente Nr. 715/2007, kuriame numatyta bandymo metodika, taikoma atkartotomis realiomis važiavimo sąlygomis.

66      Be to, reikia pabrėžti, kad iš 2010 m. lapkričio 2 d. redakcijos našumo matavimo taisyklių VDA, Nr. 0 124 90A 0GB, 6.1.1 punkto matyti, kad, siekiant sumažinti guolių trinties kaitą ir tiksliai įvertinti našumą, reikia naudoti „paruoštus naudoti guolius“. „Paruoštus naudoti guolius“ taip pat rekomenduojama, kai matavimai atliekami gamykloje (žr. šio sprendimo 16 punktą).

67      Be to, ieškovės palaikomos bandymo metodikos kontrolę taip pat atliko TÜV SÜD, kuri, kaip nepriklausoma sertifikuota įstaiga, patikrino ir patvirtino pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 7 straipsnio 2 dalies c punktą, kad Robert Bosch bandymo metodika yra tinkama patvirtinti išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą, kurį galima pasiekti naudojant aptariamus generatorius, ir kad ši metodika atitinka būtiniausius to paties reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.

68      Darytina išvada, kad ieškovės palaikoma metodika turi būti laikoma reikšminga ir atitinkančia nagrinėjamo vertinimo poreikius. Iš tiesų bylos medžiagoje nėra nieko, kas leistų daryti išvadą, kad pagal minėtą bandymo metodiką gaunami patikrinami, pakartojami ir palyginami rezultatai, kaip tai suprantama pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 6 straipsnio 1 dalį. Atvirkščiai, kai Komisija pareiškė abejonių dėl ieškovei patvirtinto išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo, pastaroji, remdamasi Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnio 1 dalimi, pateikė įrodymų, patvirtinančių šio sumažėjimo tikslumą. Iš tikrųjų iš bylos medžiagos matyti, kad, Komisijai pareiškus abejonių, SEG Automotive ėmėsi naujų priemonių dėl aptariamų generatorių, parodančių, kad šių generatorių našumas (pagamintos elektros galios ir sukauptos mechaninės energijos galios santykis) buvo toks, kokio ir tikėtasi, ir kad gauta vertė atitinka TÜV SÜD patikros ataskaitoje patvirtintas našumo vertes. SEG Automotive padarė išvadą, kad Komisijos ir jos pačios atliktų bandymų skirtumai atsirado dėl to, kad Komisija neatliko parengiamojo kondicionavimo.

69      Per ad hoc patikrą Komisijos naudota bandymo metodika iš tikrųjų neapėmė parengiamojo kondicionavimo – to šalys neginčija. Šios metodikos, beje, nebuvo reikalaujama taikyti teisės aktais ir ji taip pat nebuvo standartas pramonėje. Taigi ši bandymo metodika iš esmės skyrėsi nuo Robert Bosch ir ieškovės naudotos bandymo metodikos.

70      Šiuo klausimu konstatuotina, kad Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnyje neapibrėžiama bandymo metodika, kuri taikytina atliekant ad hoc patikrą. Vis dėlto iš Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 13 konstatuojamosios dalies galima suprasti, kad atlikdama ad hoc patikrą Komisija turi patikrinti, ar patvirtintas sumažėjimas atitinka sprendime, kuriuo technologija pripažįstama ekologine naujove, numatytą sumažėjimą. Pagal Komisijos naudotą bandymo metodiką iš tikrųjų negalima patikrinti sumažėjimo, kurį patvirtino ieškovė, ir sumažėjimo, kuris turėtų būti apskaičiuojamas pagal Įgyvendinimo sprendimą 2015/158. Atvirkščiai, Komisijai naudojant kitokią bandymo metodiką, tapo neįmanoma palyginti patvirtinto išmetamųjų teršalų sumažėjimo su sumažėjimu, kuris turėtų būti apskaičiuojamas pagal Įgyvendinimo sprendimą 2015/158.

71      Komisija savo bandymo metodiką grindžia vienodo požiūrio ir teisinio saugumo sumetimais. Vis dėlto iš to, kas pasakyta pirma, matyti, kad pagal Komisijos bandymo metodiką skirtingos situacijos vertinamos vienodai, o tai neleidžia užtikrinti vienodo požiūrio principo, kuris, kaip Sąjungos teisės bendrasis principas, reikalauja, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, nebent toks požiūris būtų objektyviai pagrįstas (žr. 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo ExxonMobil Production Deutschland, C‑682/17, EU:C:2019:518, 90 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi, jei Komisija neatsižvelgia į kiekvieno generatoriaus specifinius techninius aspektus ir į jo parengiamojo kondicionavimo būdą, jos bandymo metodika, pagal kurią bandymai atliekami su generatoriais, kurie prieš bandymą nebuvo kondicionuoti, vieniems lengvųjų automobilių gamintojams gali būti palanki, o kitiems – ne.

72      Komisijos požiūrio taip pat negalima pateisinti teisinio saugumo sumetimais. Pagal teisinio saugumo principą reikalaujama, kad teisės normos, ypač kai jos gali sukelti asmenims ir įmonėms nepalankių pasekmių, būtų aiškios, tikslios, o jų padariniai – nuspėjami (2015 m. balandžio 22 d. Sprendimo Lenkija / Komisija, T‑290/12, EU:T:2015:221, 50 punktas). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ad hoc patikra gali turėti rimtų pasekmių lengvųjų automobilių gamintojams, kad šioje byloje Komisijos naudota bandymo metodika nėra aiškiai ir tiksliai numatyta nei Įgyvendinimo sprendime 2015/158, nei jokiame kitame teisės akte, kad ši metodika nėra įprasta praktika pramonėje, ji negali būti laikoma tinkama priemone, siekiant užtikrinti teisinio saugumo principo laikymąsi.

73      Šių išvadų negali paneigti tai, kad Robert Bosch pateikė paraišką dėl nagrinėjamų generatorių pripažinimo ekologine naujove pagal techninėse gairėse aprašytą supaprastintą požiūrį.

74      Iš tiesų, net jei paraiška pateikiama remiantis techninėse gairėse aprašytu supaprastintu požiūriu, prieš patvirtindama Komisija turi ją patikrinti ir prireikus pareikšti prieštaravimų dėl bandymo metodikos tinkamumo, remdamasi išsamia dokumentacijos analize, kurią ji turi atlikti pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 10 straipsnio 2 dalį. Kaip minėta šio sprendimo 15, 16 ir 60–63 punktuose, Komisija disponavo, be kita ko, TÜV SÜD parengtoje patikros ataskaitoje esančia informacija, į kurią ji negali neatsižvelgti, nepanaikindama šios ataskaitos, numatytos Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 4 straipsnio 2 dalies g punkte ir 7 straipsnyje, veiksmingumo. Be to, Komisija disponavo bandymo matavimo priemonių protokoluose esančia informacija, kuri jai leido suprasti, kad aptariamiems generatoriams atliktas parengiamasis kondicionavimas, siekiant juos patvirtinti kaip ekologinę naujovę, juo labiau kad pramonėje parengiamasis kondicionavimas buvo įprasta praktika. Taigi, jeigu dėl parengiamojo kondicionavimo kilo abejonių ar prieštaravimų, Komisija, prieš priimdama Įgyvendinimo sprendimą 2015/158, dėl to turėjo kreiptis į Robert Bosch. Bet kuriuo atveju tai, kad Robert Bosch rėmėsi techninėse gairėse aprašytu supaprastintu požiūriu, nėra aplinkybė, leidžianti pateisinti prieštaravimų dėl bandymo metodikos pateikimą tik ad hoc patikros stadijoje.

75      Tas pats pasakytina apie argumentą, kad bet kuriuo atveju per generatorių su DND patvirtinimo procedūrą Robert Bosch nepateikė konkrečių duomenų apie parengiamąjį kondicionavimą. Iš tikrųjų, kaip matyti iš šio sprendimo 74 punkto, būtent per šią procedūrą Komisija gali pareikšti prieštaravimų arba prašyti pateikti papildomos informacijos dėl bandymo metodikos, kurioje šiuo atveju buvo numatytas specifinis parengiamasis kondicionavimas, apie kurį nurodyta patikros ataskaitoje. Kadangi per minėtą procedūrą nebuvo pateikta prieštaravimų ar prašymų pateikti papildomos informacijos, Komisija, atlikdama ad hoc patikrą ieškovės atžvilgiu, negali pagrįstai taikyti kitokios bandymo metodikos.

76      Taip pat reikia atmesti Komisijos argumentą, kad viešai neatskleista informacija negali būti laikoma Įgyvendinimo sprendimo 2015/158 ir Įgyvendinimo sprendimo 2013/341 dalimi, nes tai yra visuotinai taikomi sprendimai. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 10 straipsnio 1 dalį Komisija privalo pateikti „glaustą naujoviškos technologijos ir bandymo metodikos apibūdinimą, nurodytą 4 straipsnio 2 dalies c punkte“. Šio aprašymo „glaustas“ pobūdis neabejotinai reiškia, kad toks atskleidimas neturi būti išsamus.

77      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Komisija neatliko ad hoc patikros pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnį ir padarė teisės klaidą, kai netaikė bandymo metodikos, apimančios specifinį parengiamąją kondicionavimą.

78      Taigi šį ieškinio pagrindą reikia pripažinti pagrįstu, o to pakanka, kad ginčijamas sprendimas būtų panaikintas pagal ieškovės reikalavimus.

79      Vis dėlto Bendrasis Teismas mano, kad reikia išnagrinėti ir trečiąjį ieškinio pagrindą.

 Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, pagrįsto Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnio 2 dalies pažeidimu dėl to, kad neatsižvelgta į patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą 2017 kalendoriniais metais

80      Ieškovė mano, kad Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnio 2 dalies formuluotė yra aiški ir nedviprasmiška: galimybė nuspręsti neatsižvelgti numatoma tik dėl kitų kalendorinių metų, t. y. šiuo atveju 2019 m. Ieškovės nuomone, ši nuostata yra teisėtų lūkesčių apsaugos principo išraiška ir turi leisti gamintojui patikimai tęsti savo veiklos planavimą, atsižvelgiant, kiek tai susiję su išmetamo CO2 kiekiu, į šio kiekio sumažėjimą naudojant ekologinę naujovę. Jeigu nebūtų atsižvelgta į patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą per praėjusius metus, būtų ex tunc pažeistas šis principas.

81      Komisija ginčija ieškovės argumentus. Ji iš esmės teigia, kad veiksmai, kurių ėmėsi, atitinka Reglamentą Nr. 443/2009 ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnį.

82      Iš tiesų, Komisijos nuomone, iš minėtų teisės aktų matyti, kad ji turi atsižvelgti į gamintojų ankstesnių kalendorinių metų išmetamo CO2 kiekio rezultatus. Praktiškai ji valstybių narių pateiktus duomenis turėtų tvarkyti tik praėjus tam tikram laikui po kalendorinių metų pabaigos. Tas pats pasakytina ir apie duomenis, susijusius su ekologinėmis naujovėmis.

83      Iš to darytina išvada, kad, kai Komisija konstatuoja, jog ekologinės naujovės patvirtinto išmetamo teršalų kiekio neįmanoma patikrinti, į tai turi būti atsižvelgta metais, einančiais prieš šio fakto konstatavimą. Taigi, Komisijos nuomone, nuoroda į „kitus kalendorinius metus“ turi būti suprantama taip, kad ji neturi teisės neatsižvelgti į išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą, kurį jau patvirtino su atitinkamais metais susijusiame formaliame sprendime.

84      Šiuo klausimu Komisija teigia, kad dėl teisėtų lūkesčių apsaugos jai buvo sukliudyta a posteriori pakeisti, pavyzdžiui, ieškovės vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį 2016 kalendoriniais metais, nustatytą Įgyvendinimo sprendime 2018/144, atsižvelgiant į šioje byloje nagrinėjamą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą, kai 2018 m. ji konstatavo, kad nagrinėjamų patvirtinimų teisingumas negalėjo būti patvirtintas nei jų patikra, nei ieškovės.

85      Be to, tai, kad Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnio 3 dalyje vartojamas žodis „nebeatsižvelgiama“, patvirtina, kad į išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą naudojant ekologines naujoves, į kurį anksčiau buvo atsižvelgta nustatant gamintojo teršalų išmetimo normą pagal Reglamento Nr. 443/2009 12 straipsnį, nebegali būti atsižvelgiama nuo tada, kai įrodyta, jog tas sumažėjimas negali būti patikrintas. Komisija teigia, kad jei turėtų sutikti su ieškovės argumentais, turėtų priimti sprendimą, kuriame atsižvelgtų į išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą, nors žino, kad jo neįmanoma patikrinti.

86      Komisija mano, kad toks Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnio aiškinimas prieštarauja Reglamentui Nr. 443/2009, pagal kurį reikalaujama kuo tikslesnių pagrindinių duomenų, kad būtų galima nustatyti visų gamintojų teršalų išmetimo normas. Šiuo klausimu ji remiasi minėto reglamento 25 konstatuojamąja dalimi ir 2010 m. lapkričio 10 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1014/2010 dėl naujų keleivinių automobilių registracijos stebėsenos ir duomenų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 443/2009 (OL L 293, 2010, p. 15) 4 konstatuojamąja dalimi. Anot Komisijos, jeigu ji Reglamentą Nr. 443/2009 taikytų tokia prasme, būtų pažeistas minėto reglamento 12 straipsnis, kuriame daroma prielaida, kad išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas naudojant ekologines naujoves, į kurias atsižvelgiama vertinant gamintojo išmetamųjų teršalų normas, „turi turėti įrodytą indėlį mažinant išmetamo CO2 kiekį“.

87      Primintina, kad Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnio 2 ir 3 dalys suformuluotos taip:

„2. Jei 1 dalyje nurodyti įrodymai nepateikiami per nurodytą laikotarpį arba jei Komisija nustato, kad pateiktų įrodymų nepakanka, apskaičiuodama to gamintojo kitų kalendorinių metų vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, ji gali nuspręsti neatsižvelgti į patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą.

3. Gamintojas, į kurio patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą nebeatsižvelgiama, gali prašyti iš naujo patvirtinti atitinkamų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą 11 straipsnyje nustatyta tvarka.“

88      Šiuo klausimu pabrėžtina, kad Komisija kiekvienais metais pagal Reglamento Nr. 443/2009 8 straipsnio 4 ir 5 dalis preliminariai suskaičiuoja kiekvieno gamintojo praėjusių kalendorinių metų vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, savitąją teršalų išmetimo normąir šių dviejų verčių skirtumą (žr. šio sprendimo 4 ir 5 punktus). Komisija patvirtina arba pataiso preliminariai apskaičiuotus duomenis ne vėliau kaip kiekvienų metų spalio 31 d., kaip numatyta Reglamento Nr. 443/2009 8 straipsnio 5 dalyje. Šis apskaičiavimas atliekamas remiantis valstybių narių praėjusiais kalendoriniais metais atsiųstais duomenimis.

89      Atsižvelgdama būtent į šias aplinkybes Komisija Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnio 2 dalį aiškino taip, kad nereikėjo atsižvelgti į patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą, kad 2018 m. apskaičiuotų praėjusių kalendorinių metų, t. y. 2017 m., vidutinį savitąjį išmesto CO2 kiekį. Vis dėlto, nors toks aiškinimas atitinka tam tikrą logiką, pažymėtina, kad jis prieštarauja aiškiam ir nedviprasmiškam Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnio 2 dalies tekstui. Iš tiesų negalima įsivaizduoti, kad frazė „kit[i] kalendorini[ai] met[ai]“ galėtų būti aiškinama taip, kad ji iš tikrųjų reiškia praėjusius kalendorinius metus. Be to, dėl tokio aiškinimo kyla abejonių, susijusių su teisinio saugumo principu (žr. šio sprendimo 72 punktą).

90      Šiuo klausimu konstatuotina, kad Komisijos aiškinimui ne tik trūksta aiškumo ir tikslumo, bet jis yra ir nepalankus ieškovei, nes retroaktyviai veikiantis ginčijamas sprendimas jai sukelia rimtų pasekmių, nors jų turėtų atsirasti tik „kit[ais] kalendorini[ais] meta[is]“.

91      Reikia pridurti, kad Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnio 3 dalyje esančio žodžio „nebeatsižvelgiama“ taip pat nepakanka, kad aiški ir nedviprasmiška frazė „kit[i] kalendorini[ai] met[ai]“ būtų aiškinama priešingai.

92      Be to, kiek Komisija teigia, kad Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad atitiktų Reglamentą Nr. 443/2009, primintina, kad nors pagal suformuotą jurisprudenciją įgyvendinimo reglamentas, jei įmanoma, taip pat turi būti aiškinamas taip, kad atitiktų pagrindinio reglamento nuostatas, ši jurisprudencija negali būti taikoma įgyvendinimo reglamento nuostatai, kurios prasmė yra aiški ir nedviprasmiška ir kurios visiškai nereikia aiškinti (žr. 2017 m. vasario 28 d. Sprendimo Solar Emea ir kt. / Taryba, T‑162/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:124, 150 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Priešingu atveju Sąjungos antrinės teisės aktus atitinkančio aiškinimo principu būtų pagrįstas šios nuostatos aiškinimas contra legem, o tam negalima pritarti (šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 17 d. Nutarties EEB / Komisija, T‑685/14, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:560, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

93      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pritarti aiškinimui, kad „kit[i] kalendorini[ai] met[ai]“ reiškia kalendorinius metus, einančius po metų, kuriais buvo atlikta ad hoc patikra.

94      Taigi šį pagrindą reikia pripažinti pagrįstu ir, nesant reikalo nagrinėti ketvirtojo ir penktojo ieškinio pagrindų, panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jo 1 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su I priedo 1 ir 2 lentelių D ir I skiltimis, ieškovės atžvilgiu nurodomas vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis ir išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas naudojant ekologines naujoves.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

95      Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

96      Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (antroji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2019 m. balandžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/583, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 443/2009 patvirtinamas arba patikslinamas keleivinių automobilių gamintojams preliminariai apskaičiuotas 2017 kalendorinių metų, o tam tikriems bendram fondui „Volkswagen“ [„Volkswagen“ grupei] priklausantiems gamintojams – 2014, 2015 ir 2016 kalendorinių metų vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis ir savitosios teršalų išmetimo normos (OL L 2, 2019, p. 2), 1 straipsnio 1 dalį, siejamą su I priedo 1 ir 2 lentelių D ir I skiltimis, kiek joje – Daimler AG atžvilgiu – konkrečiai nurodomas vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis ir išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas naudojant ekologines naujoves.

2.      Europos Komisija padengia savo ir Daimler patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Papasavvas

Tomljenović

Schalin

Škvařilová-Pelzl

 

      Nõmm

Paskelbta 2021 m. rugsėjo 15 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: vokiečių.