TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2008 m. balandžio 29 d.

Byla F‑133/07

André Hecq

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Socialinė apsauga – Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų – Medicininės procedūros trukmė – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Skundo nebuvimas – Akivaizdus nepriimtinumas“

Dalykas: Pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo A. Hecq prašo panaikinti 2007 m. liepos 12 d. Komisijos sprendimą dėl jo skundo, kiek šiuo sprendimu Komisija atmetė jo prašymą, pirma, sumokėti palūkanas už praleistą terminą nuo sumų, kurios galėjo būti jam skirtos pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnį, ir, antra, sumokėti 2 000 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti, kurią jis patyrė dėl nepateisinamo administracijos vilkinimo nagrinėjant jo bylą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl žalos atlyginimo, pareikštas nesant Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytos ikiteisminės procedūros – Nepriimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Ieškinys – Neribota jurisdikcija

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73, 90 ir 91 straipsniai)

1.      Reikalavimai panaikinti sprendimą, kuriuo atmestas skundas, kuriais siekiama tik žalos atlyginimo, nesuteikto ieškovui šiuo sprendimu, sutampa su reikalavimais atlyginti žalą ir pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose įtvirtintą teisių gynimo priemonių sistemą priimtini tik tuomet, kai ieškinys pareikštas pasibaigus Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytai ikiteisminei procedūrai. Ši procedūra skiriasi atsižvelgiant į tai, ar prašoma atlyginti žala yra atsiradusi dėl asmens nenaudai priimto akto, kaip jis suprantamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, ar dėl sprendimo pobūdžio neturinčių administracijos veiksmų. Pirmuoju atveju suinteresuotasis asmuo per nustatytus terminus turi pateikti Paskyrimų tarnybai skundą dėl jo nenaudai priimto akto. O antruoju atveju administracinė procedūra pradedama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį pateikus prašymą dėl žalos atlyginimo. Tik eksplicitinis arba implicitinis šio prašymo atmetimas reiškia asmens nenaudai priimtą sprendimą, kuris gali būti apskųstas, ir tik eksplicitiškai arba implicitiškai atmetus šį skundą Bendrijos teisme gali būti pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo.

Nors pripažinta, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo gali būti tinkamai pareikštas skundo padavimo stadijoje ir prieš tai nebūtina pateikti prašymo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį, tačiau tik su sąlyga, kad šis ieškinys dėl žalos atlyginimo pagrįstas akto, dėl kurio pateiktas minėtas skundas, neteisėtumu. Tokiu atveju ieškinys dėl panaikinimo ir ieškinys dėl žalos atlyginimo yra tiesiogiai susiję, todėl pastarasis, kaip ieškinio dėl panaikinimo priedas, priimtinas nebūtinai prieš tai pateikus prašymą, kuriuo Paskyrimų tarnyba raginama atlyginti tariamai patirtą žalą. Tačiau kai ieškinys dėl žalos atlyginimo nėra pagrįstas asmens nenaudai priimto akto ginčijimu, jis yra nepriklausomas nuo ieškinio dėl panaikinimo ir ieškinys dėl žalos atlyginimo gali būti pareikštas tik iš pradžių pateikus skundą administracijai dėl ginčijamo sprendimo atmesti prašymą.

(žr. 18, 23 ir 24 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1992 m. vasario 25 d. Nutarties Marcato prieš Komisiją, T‑64/91, Rink. p. II‑243, 31–33 punktai ir juose nurodyta teismo praktika; 1995 m. liepos 13 d. Sprendimo Saby prieš Komisiją, T‑44/93, Rink. VT p. I‑A‑175 ir II‑541, 31 punktas; 1998 m. gegužės 12 d. Sprendimo O’Casey prieš Komisiją, T‑184/94, Rink. VT p. I‑A‑183 ir II‑565, 98 punktas; 2003 m. sausio 28 d. Sprendimo F prieš Audito Rūmus, T‑138/01, Rink. VT p. I‑A‑25 ir II‑137, 57 punktas.

2.      Net jeigu suinteresuotasis asmuo nepareiškė ieškinio dėl žalos atlyginimo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsnius ir nebuvo laikomasi procedūrinių reikalavimų, numatytų šiuose straipsniuose, Bendrijos teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl panaikinimo, gali savo nuožiūra priteisti atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl per ilgai besitęsiančios pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnį vykdomos medicinos procedūros. Tačiau prašymas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš administracijos nepriimtinas, kai dėl žalos atlyginimo, kurio reikalauja pareigūnas ieškinyje, nebuvo tinkamai įvykdyta ikiteisminė procedūra pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų nuostatas ir kai medicininė procedūra nėra užbaigta.

Iš tiesų, Bendrijos teismas gali naudotis savo teisminėmis prerogatyvomis, būtent neribota jurisdikcija, kurią, jis turi piniginio pobūdžio ginčuose, tik jeigu į jį buvo tinkamai kreiptasi. Be to, tai, kad procedūros, vykdomos pagal 73 straipsnį, baigtis nežinoma, yra kliūtis teismui nustatyti tariamai patirtą neturtinę žalą ir jos dydį. Galiausiai, bet kuriuo atveju priteisiant tokį atlyginimą savo nuožiūra siekiama tik suteikti veiksmingą poveikį neįprastai ilgos medicininės procedūros trukmės pripažinimui, kai išnagrinėjus ieškinį dėl panaikinimo šiuo pažeidimu negalėtų būti pagrįstas ginčijamo sprendimo panaikinimas.

(žr. 26 ir 28–30 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. balandžio 11 d. Sprendimo Angeletti prieš Komisiją, T‑394/03, Rink. VT p. I‑A‑2‑95 ir II‑A‑2‑441, 162–167 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. vasario 1 d. Nutarties Labate prieš Komisiją, F‑77/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 20–22 punktai.