Language of document : ECLI:EU:T:2022:853

Byla T626/20

Landwärme GmbH

prieš

Europos Komisiją

 2022 m. gruodžio 21 d. Bendrojo Teismo (septintoji išplėstinė kolegija) sprendimas

„Valstybės pagalba – Biodujų rinka – Atleidimas nuo mokesčių, kuriuo kompensuojamos papildomos gamybos sąnaudos – Sprendimai neteikti prieštaravimų – Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Priimtinumas – Oficialios tyrimo procedūros nepradėjimas – Dideli sunkumai – SESV 108 straipsnio 2 ir 3 dalys – Reglamento (ES) 2015/1589 4 straipsnio 3 ir 4 dalys – 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės – Pagalbos sumavimas – Kelių valstybių narių skiriama pagalba – Importuojamos biodujos – Nediskriminavimo principas – SESV 110 straipsnis“

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas valstybės pagalbos suderinamumas su vidaus rinka nepradėjus oficialios tyrimo procedūros – Suinteresuotųjų asmenų ieškinys pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį – Ieškinys, kuriuo siekiama išsaugoti suinteresuotųjų šalių procesines teises – Priimtinumas

(SESV 108 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Tarybos reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punktas, 4 straipsnio 3 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis)

(žr. 18–32 punktus)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Atsiradusio ir egzistuojančio suinteresuotumo būtinybė – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas valstybės pagalbos suderinamumas su vidaus rinka nepradėjus oficialios tyrimo procedūros – Suinteresuotųjų asmenų ieškinys pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį – Ieškinys, kuriuo siekiama išsaugoti suinteresuotųjų šalių procesines teises – Potencialaus aptariamos pagalbos gavėjo pareikštas ieškinys – Priimtinumas

(SES 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

(žr. 35–48 punktus)

3.      Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Išimtys – Komisijos diskrecija – Jos priimtos pagalbos suderinamumo su vidaus rinka tikrinimo gairės – Pasekmės – Savo diskrecijos apribojimas

(SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas; Komisijos pranešimas 2014/C 200/1)

(žr. 51 punktą)

4.      Valstybių teikiama pagalba – Pagalbos projektas – Komisijos atliekamas tyrimas – Preliminari stadija ir ginčo stadija – Pagalbos suderinamumas su vidaus rinka – Vertinimo sunkumai – Komisijos pareiga pradėti rungimosi procedūrą – Dideli sunkumai – Įrodinėjimo pareiga – Turima informacija – Aplinkybės, leidžiančios patvirtinti tokių sunkumų egzistavimą – Per preliminaraus tyrimo procedūrą Komisijos atlikto tyrimo nepakankamumas ar neišsamumas

(SESV 108 straipsnio 2 ir 3 dalys; Tarybos reglamento 2015/1589 4 straipsnis

(žr. 64–75 ir 83–100 punktus)

5.      Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Pagalbos suderinamumas su vidaus rinka – Diskrecija – Valstybės pagalbą reglamentuojančių nuostatų ir kitų Sutarties nuostatų atitikties užtikrinimas – Biodujoms pirkti valstybės narės taikomas atleidimas nuo mokesčių, kad būtų kompensuotos papildomos gamybos sąnaudos – Kitose valstybėse narėse įsisteigę biodujų gamintojai, kuriems skiriama pagalba gamybai – Pareiga atsižvelgti į šių kitų valstybių narių suteiktą pagalbą nagrinėjant atleidimo nuo mokesčio suderinamumą su vidaus rinka – Nediskriminavimo principas – Situacijų panašumas – SESV 110 straipsnis – Objektyvus kriterijus – Atvirkštinė diskriminacija

(SESV 107 straipsnio 1 dalis ir 108 straipsnis)

(žr. 101–128 punktus)

Santrauka

2020 m. balandžio 1 d. Švedijos Karalystė pranešė Europos Komisijai apie savo ketinimą pakeisti ir iki 2030 m. gruodžio 31 d. pratęsti dvi pagalbos schemas, kurias Komisija jau buvo leidusi taikyti iki 2020 m. gruodžio 31 d. (toliau – ginčijamos schemos). Pagal tas schemas tam tikrų atsinaujinančių kuro dujų (toliau – biodujos) pirkimui netaikomi tam tikri akcizo mokesčiai, kurie taikomi tais pačiais tikslais naudoti skirtoms iškastinėms dujoms.

Nepradėdama SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytos formalios tyrimo procedūros, 2020 m. birželio 29 d. sprendimuose(1) (toliau – ginčijami sprendimai) Komisija nusprendė, kad priemonės, apie kurias pranešta, susijusios su valstybės pagalba, suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Pagal šią nuostatą pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, jeigu netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Konkrečiai kalbant, Komisija pažymėjo, viena vertus, kad ginčijamos schemos yra reikalingos, nes, netaikant jose numatyto visiško atleidimo nuo mokesčių, biodujos kainuotų brangiau už iškastines dujas, ir, kita vertus, kad galima paneigti, kad pagal šias schemas suteikta pagalba viršija sumą, reikalingą gaminant biodujas patiriamoms didesnėms sąnaudoms, palyginti su iškastinių dujų gamyba, kompensuoti, ir dėl to lemia tų didesnių sąnaudų kompensacijos permoką (toliau – kompensacijos permoka).

Ieškovė Landwärme GmbH, biometano gamintoja Vokietijoje, pareiškė ieškinį dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo. Bendrasis Teismas, konstatavęs, kad ieškinys priimtinas, jį patenkino ir nusprendė, jog atsižvelgiant į didelius sunkumus, kylančius vertinant priemonių, apie kurias pranešta, suderinamumą su vidaus rinka, Komisija turėjo pradėti formalią tyrimo procedūrą.

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl ieškinio priimtinumo Bendrasis Teismas iš pradžių konstatavo, kad ieškovė prieštarauja Komisijai, kad ši nepradėjo oficialios tyrimo procedūros, nors ši institucija negalėjo nežinoti apie didelius sunkumus dėl galimo Švedijoje teikiamos pagalbos pagal ginčijamas schemas ir kitos pagalbos, kurią biodujų gamintojams teikia kitos valstybės narės, sumavimo (toliau – ginčijamas sumavimas), nes tas sumavimas gali lemti kompensacijos permoką tų gamintojų naudai, kai šie biodujas parduoda Švedijoje. Paskui Bendrasis Teismas pažymėjo, kad ieškovė, kaip potenciali netiesioginė tose schemose numatytos pagalbos gavėja ir dabartinių tos pagalbos gavėjų konkurentė, yra suinteresuotoji šalis pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį ir reglamento, nustatančio išsamias SESV 108 straipsnio taikymo taisykles(2), 1 straipsnio h punktą. Galiausiai Bendrasis Teismas nusprendė, kad ieškovė yra suinteresuota pareikšti ieškinį, nes, jei ginčijami sprendimai būtų panaikinti, ji galėtų pasinaudoti procesinėmis teisėmis, kurios šalims suteikiamos per formalią tyrimo procedūrą, ir pateikti Komisijai pastabas dėl pakeitimų, kuriuos reikia padaryti ginčijamose schemose, kad jos taptų suderinamos su vidaus rinka. Taigi ieškinys yra priimtinas bent tiek, kiek juo ieškovė teikia prieštaravimą dėl ginčijamo sumavimo.

Prieš nagrinėdamas šį prieštaravimą Bendrasis Teismas atmetė Komisijos argumentą, kad remiantis 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairėmis(3), kurių neteisėtumu ieškovė nesiremia, ginčijamam sumavimui negalima priskirti jokio vaidmens, kai vertinamas ginčijamų schemų suderinamumas su vidaus rinka. Iš tiesų šios gairės nedraudžia Komisijai nagrinėti kompensacijos permokos, kuri gali atsirasti dėl šio sumavimo.

Dėl šio kaltinimo pagrįstumo Bendrasis Teismas pažymėjo, kad ginčijamuose sprendimuose Komisija išnagrinėjo tik kompensacijos permoką, kurią gali lemti kelių Švedijos Karalystės taikomų pagalbos schemų sumavimas, ir kad taip ji paneigė, kad dėl ginčijamo sumavimo gali kilti didelių sunkumų nustatant ginčijamų schemų suderinamumą su vidaus rinka. Be to, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad kai Komisija priima SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu grindžiamą sprendimą po preliminaraus tyrimo procedūros, ji turi galėti padaryti išvadą, kad nagrinėjama pagalba netrikdys valstybių narių tarpusavio prekybos, o šis klausimas neturi kelti didelių sunkumų

Priminęs, kad, remiantis jurisprudencija, per preliminaraus tyrimo procedūrą Komisijos atlikto tyrimo nepakankamumas ar neišsamumas yra požymis, jog vertinant aptariamą priemonę kilo didelių sunkumų, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad klausimas dėl kompensacijos permokos nebuvimo yra glaudžiai susijęs su klausimu dėl ginčijamų schemų proporcingumo. Taigi aplinkybės, kad Komisija nepakankamai ir neišsamiai išnagrinėjo kompensacijos permokos nebuvimą, nors ji turėjo informacijos apie galimą ginčijamo sumavimo poveikį, šiuo atveju gali pakakti siekiant konstatuoti didelius sunkumus.

Prieš konstatuodamas, kad ginčijamų schemų suderinamumas su vidaus rinka kelia didelių sunkumų dėl kompensacijos permokos, kuri gali atsirasti dėl ginčijamo sumavimo, Bendrasis Teismas išnagrinėjo Komisijos ir Švedijos Karalystės argumentus, jog, iš esmės, laikantis nediskriminavimo principo arba SESV 110 straipsnio reikalaujama, kad ginčijamose schemose numatytas atleidimas nuo mokesčių būtų taikomas neatsižvelgiant į Švedijoje parduodamų biodujų kilmę ir nedarant skirtumo pagal tai, ar valstybė narė, kurioje biodujos buvo pagamintos, suteikė pagalbą energijai iš biodujų gaminti, ar jos nesuteikė.

Dėl nediskriminavimo principo laikymosi Bendrasis Teismas pabrėžė, kad ginčijamų schemų tikslas – pasiekti, kad biodujos būtų konkurencingos, palyginti su iškastinėmis dujomis, kompensuojant didesnes pirmųjų gamybos sąnaudas. Atsižvelgiant į šį tikslą, biodujų, kurių papildomos gamybos sąnaudos buvo kompensuotos, pardavimas nėra situacija, panaši į biodujų, kurių papildomos gamybos sąnaudos dar nebuvo kompensuotos, pardavimo situaciją. Bendrasis Teismas pažymėjo, kad šios situacijos skiriasi net ir tuo atveju, kai papildomų sąnaudų kompensacija gaunama iš kitų valstybių narių nei Švedijos Karalystė suteiktos pagalbos. Dėl tos priežasties šiems dviem pardavimams negali būti taikomas tas pats atleidimas nuo mokesčių neatsižvelgiant į tai, ar Švedijoje parduodamos biodujos buvo pagamintos nacionalinėje teritorijoje, ar importuotos, jei tai nėra objektyviai pagrįsta.

Dėl SESV 110 straipsnio, kuriuo valstybėms narėms draudžiama importuotas prekes apmokestinti didesniais mokesčiais, nei taikomi panašioms nacionalinėms prekėms, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad kompensacijos permokos egzistavimas gali būti laikomas objektyviu kriterijumi, leidžiančiu taikyti ginčijamose schemose numatytą atleidimą nuo mokesčių tik toms vietos gamybos arba importuojamoms biodujoms, kurių papildomos gamybos sąnaudos, palyginti su iškastinėmis dujomis, dar nebuvo kompensuotos taikant kitą pagalbą. Šis objektyviu kriterijumi grindžiamas diferencijavimas leidžia išvengti diskriminacijos, kurią gali lemti iš tam tikrų valstybių narių importuotoms biodujos jau suteiktos kompensacijos. Bendrasis Teismas taip pat pabrėžė, kad ginčijamomis sistemomis sukuriama Švedijoje pagamintų biodujų atvirkštinė diskriminacija kitose valstybėse narėse, skiriančiose pagalbą energijos gamybai iš biodujų, pagamintų biodujų naudai. Šis rezultatas negali būti laikomas nulemtu nustačius pareigą laikytis SESV 110 straipsnio, kuriuo siekiama neleisti valstybei narei sudaryti palankesnes sąlygas nacionalinei gamybai kitų valstybių narių gamybos nenaudai.

Atsižvelgdamas į šiuos argumentus Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Komisijai nagrinėjant ginčijamų schemų suderinamumą su vidaus rinka turėjo kilti su kompensacijos permoka, kurią gali lemti ginčijamas sumavimas, susijusių didelių sunkumų, reikalaujančių pradėti formalią tyrimo procedūrą. Taigi jis patenkino ieškinį ir panaikino ginčijamus sprendimus.


1      2020 m. birželio 29 d. Sprendimas C(2020) 4489 final dėl valstybės pagalbos SA.56125 (2020/N) – Sweden Prolongation and modification of scheme SA.49893 (2018/N) / Tax exemption for non-food based biogas and bio-propane in heat generation ir 2020 m. birželio 29 d. Sprendimą C(2020) 4487 final dėl valstybės pagalbos SA.56908 (2020/N) – Sweden Prolongation and modification of biogas scheme for motor fuel in Sweden, kurių santraukos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (atitinkamai OL C 245, 2020, p. 2 ir OL C 260, 2020, p. 4).


2      2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015, p. 9).


3      Komisijos komunikatas – 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės (OL C 200, 2014, p. 1).