BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. gruodžio 17 d.(*)
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu – Lėšų įšaldymas – Sprendimų įšaldyti lėšas faktinis pagrindas – Nuoroda į teroro aktus – Kompetentingos institucijos, kaip ji suprantama pagal Bendrąją poziciją 2001/931, sprendimo poreikis – Pareiga motyvuoti – Panaikinimo padarinių pakeitimas laiko atžvilgiu“
Byloje T‑400/10
Hamas, įsteigtas Dohoje (Kataras), atstovaujamas advokato L. Glock,
ieškovas,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, iš pradžių atstovaujamą B. Driessen ir R. Szostak, vėliau B. Driessen ir G. Étienne,
atsakovę,
palaikomą
Europos Komisijos, iš pradžių atstovaujamos M. Konstantinidis ir É. Cujo, vėliau M. Konstantinidis ir F. Castillo de la Torre,
įstojusios į bylą šalies,
dėl pirminio prašymo panaikinti Tarybos pranešimą asmenims, grupėms ir subjektams, įtrauktiems į Tarybos reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą (OL C 188, 2010, p. 13), 2010 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimą 2010/386/BUSP, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas (OL L 178, p. 28), ir 2010 m. liepos 12 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 610/2010, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1285/2009 (OL L 178, p. 1), tiek, kiek šie teisės aktai susiję su ieškovu,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas N. J. Forwood, teisėjai F. Dehousse (pranešėjas) ir J. Schwarcz,
posėdžio sekretorė C. Kristensen, administratorė,
įvykus 2014 m. vasario 28 d. posėdžiui ir 2014 m. balandžio 9 d. pasibaigus žodinei proceso daliai,
atsižvelgęs į 2014 m. spalio 15 d. sprendimą atnaujinti žodinę proceso dalį ir 2014 m. lapkričio 20 d. jai pasibaigus,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2001 m. gruodžio 27 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu (OL L 344, p. 93), Reglamentą (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu (OL L 344, p. 70; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 18 sk., 1 t., p. 207), ir Sprendimą 2001/927/EB, patvirtinantį Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje numatytą sąrašą (OL L 344, p. 83).
2 „Hamas-Izz al-Din al-Qassem (Hamas teroristinis sparnas)“ figūravo sąrašuose, pateiktuose Bendrosios pozicijos 2001/931 ir Sprendimo 2001/927 prieduose.
3 Taikant Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį ir Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį abu šie teisės aktai buvo reguliariai atnaujinami, o „Hamas-Izz al-Din al-Qassem (Hamas teroristinis sparnas)“ liko įrašytas į sąrašus. Nuo 2003 m. rugsėjo 12 d. į sąrašą įtrauktas subjektas yra „Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem)“.
4 2010 m. liepos 12 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/386/BUSP, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas (OL L 178, p. 28), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 610/2010, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1285/2009 (OL L 178, p. 1) (toliau kartu – 2010 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktai).
5 „Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem)“ liko įrašytas į šiuose teisės aktuose pateiktus sąrašus.
6 2010 m. liepos 13 d. Taryba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė Pranešimą asmenims, grupėms ir subjektams, įtrauktiems į Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą (OL C 188, p. 13, toliau – 2010 m. liepos mėn. pranešimas).
Procesas ir nauji įvykiai vykstant procesui
7 2010 m. rugsėjo 12 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktu raštu ieškovas Hamas pareiškė šį ieškinį.
8 Ieškinyje ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti 2010 m. liepos mėn. pranešimą ir 2010 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktus,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
9 2010 m. gruodžio 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu raštu Europos Komisija paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų. Šis prašymas patenkintas 2011 m. vasario 7 d. Bendrojo Teismo šeštosios kolegijos pirmininko nutartimi.
10 2011 m. sausio 31 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/70/BUSP, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas (OL L 28, p. 57) ir kuriuo paliko ieškovą sąraše, ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 83/2011, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 610/2010 (OL L 28, p. 14) (toliau – 2011 m. sausio mėn. Tarybos teisės aktai).
11 2011 m. vasario 2 d. Taryba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė Pranešimą asmenims, grupėms ir subjektams, įtrauktiems į Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą (OL C 33, 2011, p. 14).
12 2011 m. vasario 2 d. rašte (jis ieškovui įteiktas 2011 m. vasario 7 d.) Taryba išdėstė motyvus, dėl kurių ieškovas paliktas sąraše.
13 2011 m. vasario 17 d. rašte, kuris Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktas tą pačią dieną, ieškovas nurodė 2011 m. sausio mėn. Tarybos teisės aktus ir 2011 m. vasario 2 d. raštą. Jis pažymėjo, kad dėl šių aktų laikosi tų pačių ieškinio pagrindų ir kad išdėstys savo argumentus dėl jo palikimo sąraše motyvų, apie kuriuos jam pranešta 2011 m. vasario 2 d. raštu.
14 2011 m. gegužės 30 d. raštu Taryba pranešė ieškovui, kad kitą kartą persvarstydama ribojamąsias priemones ketina palikti jį asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomos Reglamente Nr. 2580/2001 numatytos ribojamosios priemonės, sąraše.
15 Išklausęs kitas šalis, Bendrasis Teismas 2011 m. birželio 15 d. kanceliarijos raštu leido ieškovui dublike patikslinti ieškinio pagrindus ir reikalavimus dėl 2011 m. sausio mėn. Tarybos teisės aktų, atitinkamai atsižvelgiant į 2011 m. vasario 2 d. rašte išdėstytus motyvus. Tačiau Bendrasis Teismas neleido ieškovui patikslinti reikalavimų dėl 2011 m. vasario 2 d. rašto.
16 Nustatyta, kad vėliausia dubliko pateikimo data – 2011 m. liepos 27 d.
17 2011 m. liepos 18 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/430/BUSP, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas (OL L 188, p. 47) ir kuriuo paliko ieškovą sąraše, ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 687/2011, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinami Įgyvendinimo reglamentai Nr. 610/2010 ir Nr. 83/2011 (OL L 188, p. 2) (toliau kartu – 2011 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktai).
18 2011 m. liepos 19 d. Taryba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė Pranešimą asmenims, grupėms ir subjektams, įtrauktiems į Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą (OL C 212, 2011, p. 20).
19 2011 m. liepos 19 d. raštu Taryba nusiuntė ieškovui motyvus, dėl kurių jis paliktas sąraše.
20 2011 m. liepos 27 d. rašte ieškovas rėmėsi 2011 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktais ir 2011 m. liepos 19 d. raštu, kaip pakeičiančiais pirminius ginčijamus aktus. Jis pažymėjo, kad paskelbus šiuos teisės aktus arba apie juos pranešus prasidėjo naujas dviejų mėnesių ieškinio pareiškimo terminas. Ieškovas išdėstė motyvus, dėl kurių jis nepateikė dubliko.
21 2011 m. liepos 27 d. raštas prie bylos pridėtas kaip prašymas pratęsti dubliko pateikimo terminą.
22 2011 m. rugsėjo 16 d. kanceliarijos raštais Bendrasis Teismas pranešė šalims apie savo sprendimą netenkinti prašymo pratęsti terminą ir nustatė galutinį terminą – 2011 m. lapkričio 2 d. – Komisijos įstojimo į bylą paaiškinimui pateikti.
23 2011 m. rugsėjo 28 d. ieškovas pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai papildomą pareiškimą. Šiame pareiškime ieškovas nurodė, kad „išplečia savo reikalavimus dėl panaikinimo ir juos taiko [2011 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktams]“.
24 Jis taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgiant į pirminį ieškinį, 2011 m. vasario 17 d. raštą ir papildomą pareiškimą, šis ieškinys nuo šiol turėtų būti laikomas pareikštu prieš 2010 m. liepos mėn., 2011 m. sausio mėn. ir 2011 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktus. Ieškovas papildomai nurodė, kad tebesilaiko ir dėl 2010 m. liepos mėn. pranešimo pateiktų reikalavimų, ir patikslino, kad prašymai panaikinti nagrinėjamus teisės aktus taikomi tik tiek, kiek jie su juo susiję.
25 2011 m. spalio 28 d. Komisija pateikė įstojimo į bylą paaiškinimus.
26 2011 m. lapkričio 15 d. raštu Taryba pranešė ieškovo patarėjui, kad kitą kartą persvarstydama ribojamąsias priemones ketina palikti jį asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomos Reglamente Nr. 2580/2001 numatytos ribojamosios priemonės, sąraše.
27 2011 m. gruodžio 8 d. Bendrojo Teismo sprendimu papildomas pareiškimas pridėtas prie bylos.
28 2011 m. gruodžio 20 d. raštu Bendrasis Teismas pranešė šalims, kad atsižvelgiant į tai, jog terminas ieškiniui dėl 2011 m. sausio mėn. Tarybos teisės aktų panaikinimo pareikšti pasibaigė prieš papildomo pareiškimo pateikimą, patikslinti dėl šių teisės aktų pareikšto ieškinio reikalavimai, kurie per se priimtini, nes jau buvo pateikti ir teisiniu požiūriu pakankamai išdėstyti 2011 m. vasario 17 d. ieškovo rašte, bus nagrinėjami vadovaujantis tik tais pagrindais ir argumentais, kuriuos ši šalis pateikė iki pasibaigiant ieškinio dėl šių teisės aktų panaikinimo pareiškimo terminui, t. y. išdėstytais pradiniame ieškinyje.
29 Tarybos ir Komisijos pastaboms dėl patikslintų reikalavimų dėl 2011 m. sausio mėn. Tarybos teisės aktų pateikti Bendrasis Teismas nustatė galutinį terminą – 2012 m. vasario 17 d., o tų pačių šalių pastaboms dėl papildomo pareiškimo – 2012 m. kovo 5 d.; šis terminas buvo pratęstas iki 2012 m. balandžio 3 d.
30 2011 m. gruodžio 22 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/872/BUSP, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2011/430 (OL L 343, p. 54) ir kuriuo paliko ieškovą sąraše, ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1375/2011, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 687/2011 (OL L 343, p. 10) (toliau kartu – 2011 m. gruodžio mėn. Tarybos teisės aktai).
31 2011 m. gruodžio 23 d. Taryba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė Pranešimą asmenims, grupėms ir subjektams, įtrauktiems į Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą (OL C 377, 2011, p. 17).
32 2012 m. vasario 1 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu raštu ieškovas patikslino reikalavimus dėl 2011 m. gruodžio mėn. Tarybos teisės aktų.
33 2012 m. vasario 13 ir 16 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktais dokumentais Komisija ir Taryba, Bendrajam Teismui paprašius, pateikė pastabas dėl patikslintų reikalavimų dėl 2011 m. sausio mėn. Tarybos teisės aktų.
34 2012 m. balandžio 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktais dokumentais Taryba ir Komisija, Bendrajam Teismui paprašius, pateikė pastabas dėl papildomo pareiškimo.
35 2012 m. birželio 25 d. Taryba priėmė Sprendimą 2012/333/BUSP, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2011/872 (OL L 165, p. 72) ir kuriuo paliko ieškovą sąraše, ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 542/2012, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 1375/2011 (OL L 165, p. 12) (toliau kartu – 2012 m. birželio mėn. Tarybos teisės aktai).
36 2012 m. birželio 26 d Taryba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė Pranešimą asmenims, grupėms ir subjektams, įtrauktiems į Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą (OL C 186, 2012, p. 1).
37 2012 m. birželio 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktu dokumentu ieškovas, Bendrajam Teismui paprašius, pateikė atsakomąsias pastabas dėl 2012 m. balandžio 3 d. Komisijos ir Tarybos pastabų.
38 2012 m. liepos 10 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktu raštu ieškovas patikslino reikalavimus dėl 2012 m. birželio mėn. Tarybos teisės aktų.
39 2012 m. liepos 20 ir 23 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktais dokumentais Komisija ir Taryba, Bendrajam Teismui paprašius, pateikė pastabas dėl patikslintų reikalavimų dėl 2012 m. birželio mėn. Tarybos teisės aktų.
40 2012 m. rugsėjo 5 ir 6 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktais dokumentais Komisija ir Taryba, Bendrajam Teismui paprašius, pateikė atsakymą į 2012 m. birželio 28 d. ieškovo pastabas.
41 2012 m. gruodžio 10 d Taryba priėmė Sprendimą 2012/765/BUSP, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2012/333 (OL L 337, p. 50) ir kuriuo paliko ieškovą sąraše, ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1169/2012, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 542/2012 (OL L 337, p. 2) (toliau kartu – 2012 m. gruodžio mėn. Tarybos teisės aktai).
42 2012 m. gruodžio 11 d. Taryba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė Pranešimą asmenims, grupėms ir subjektams, įtrauktiems į Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą (OL C 380, 2012, p. 6).
43 2013 m. vasario 11 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktu raštu ieškovas patikslino reikalavimus dėl 2012 m. gruodžio mėn. Tarybos teisės aktų.
44 2013 m. kovo 11 ir 13 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktais dokumentais Komisija ir Taryba, Bendrajam Teismui paprašius, pateikė pastabas dėl patikslintų reikalavimų dėl 2012 m. gruodžio mėn. Tarybos teisės aktų.
45 2013 m. liepos 25 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/395/BUSP, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2012/765 (OL L 201, p. 57) ir kuriuo paliko ieškovą sąraše, ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 714/2013, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 1169/2012 (OL L 201, p. 10) (toliau kartu – 2013 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktai).
46 2013 m. rugsėjo 24 d. raštu ieškovas patikslino reikalavimus dėl 2013 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų.
47 2013 m. spalio 4 d. raštu Bendrasis Teismas paprašė Tarybos pateikti tam tikrus dokumentus ir, rengdamasis posėdžiui, uždavė šalims klausimų; Taryba į šį prašymą atsakė 2013 m. spalio 28 d raštu.
48 2013 m. spalio 28 ir 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktais dokumentais Komisija ir Taryba, Bendrajam Teismui paprašius, pateikė pastabas dėl patikslintų reikalavimų dėl 2013 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų.
49 2014 m. vasario 10 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/72/BUSP, kuriuo atnaujinamas ir iš dalies keičiamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2013/395 (OL L 40, p. 56) ir kuriuo paliko ieškovą sąraše, ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 125/2014, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 714/2013 (OL L 40, p. 9) (toliau kartu – 2014 m. vasario mėn. Tarybos teisės aktai).
50 2014 m. vasario 28 d ieškovas patikslino reikalavimus dėl 2014 m. vasario mėn. Tarybos teisės aktų.
51 2014 m. kovo 4 ir 5 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktais dokumentais Komisija ir Taryba, Bendrajam Teismui paprašius, pateikė pastabas dėl patikslintų reikalavimų dėl 2014 m. vasario mėn. Tarybos teisės aktų.
52 2014 m. liepos 22 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/483/BUSP, kuriuo atnaujinamas ir iš dalies keičiamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2014/72 (OL L 217, p. 35) ir kuriuo paliko ieškovą sąraše, ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 790/2014, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 125/2014 (OL L 217, p. 1) (toliau kartu – 2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktai; 2010 m. liepos mėn., 2011 m. sausio, liepos ir gruodžio mėn., 2012 m. birželio ir gruodžio mėn., 2013 m. liepos mėn. ir 2014 m. vasario ir liepos mėn. Tarybos teisės aktai toliau kartu vadinami 2010 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktais).
53 2014 m. rugsėjo 21 d. ieškovas patikslino reikalavimus dėl 2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų.
54 2014 m. spalio 23 d. ir lapkričio 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktais dokumentais Komisija ir Taryba, Bendrajam Teismui paprašius, pateikė pastabas dėl patikslintų reikalavimų dėl 2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų.
Šalių reikalavimai
55 Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad šiuo ieškiniu ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti 2010 m. liepos mėn. pranešimą ir 2010 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktus (toliau – ginčijami aktai) tiek, kiek jie su juo susiję,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
56 Taryba, palaikoma Komisijos, Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Pirminės pastabos dėl ieškinio dalyko ir 2012 m. birželio 28 d. ieškovo pastabų aprėpties bei priimtinumo
Dėl ieškinio dalyko
57 Kaip matyti iš išdėstytų aplinkybių, 2010 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktai buvo panaikinti ir paeiliui pakeisti 2011 m. sausio, liepos ir gruodžio mėn., 2012 m. birželio ir gruodžio mėn., 2013 m. liepos mėn. ir 2014 m. vasario ir liepos mėn. Tarybos teisės aktais.
58 Ieškovas paeiliui taip tikslino savo pradinius reikalavimus, kad ieškiniu siekė, jog tie skirtingi teisės aktai būtų panaikinti tiek, kiek tie aktai su juo susiję. Be to, jis aiškiai tebesilaikė reikalavimų panaikinti institucijos anksčiau panaikintus teisės aktus.
59 Remiantis nusistovėjusia teismo praktika dėl ieškinių, pareikštų dėl lėšų įšaldymo priemonių, paeiliui priimtų pagal Reglamentą Nr. 2580/2001, ieškovas tebėra suinteresuotas, kad būtų panaikintas ribojamąsias priemones nustatantis sprendimas, institucijos anksčiau panaikintas ir pakeistas vėlesniu ribojamuoju sprendimu, nes institucijos atliktas akto panaikinimas nereiškia jo pripažinimo neteisėtu ir turi ex nunc galią, skirtingai nei teismo sprendimas dėl panaikinimo, pagal kurį panaikintas aktas atgaline data pašalinamas iš teisinės sistemos ir laikomas niekada neegzistavusiu (2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Organisation des Modjahedines du peuple d’Iran / Taryba, T‑228/02, toliau – Sprendimas OMPI T‑228/02, Rink., EU:T:2006:384, 35 punktas; taip pat žr. 2008 m. spalio 23 d. Sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba, T‑256/07, toliau – Sprendimas PMOI, T‑256/07, Rink., EU:T:2008:461, 45–48 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką ir 2009 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Sison / Taryba, T‑341/07, toliau – Sprendimas Sison, T‑341/07, Rink., EU:T:2009:372, 47 ir 48 punktus).
60 Vadinasi, išlieka šio ieškinio dėl panaikinimo dalykas atsižvelgiant į ginčijamus teisės aktus, galiojusius prieš 2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktus.
Dėl 2012 m. birželio 28 d. ieškovo pastabų aprėpties ir priimtinumo
61 2012 m. birželio 28 d. ieškovas, atsakydamas į Bendrojo Teismo prašymą, pateikė pastabas dėl 2012 m. balandžio 3 d. Komisijos ir Tarybos pastabų, pareikštų dėl papildomo pareiškimo.
62 Kadangi ieškovas savo pastabas įvardijo kaip „dubliką“, Taryba 2012 m. rugsėjo 6 d. pastabose pareiškė prieštaravimą dėl to, kad ieškovui negali būti leista pateikti dubliko dėl visos bylos, kokia ji iš pradžių buvo iškelta pareiškus ieškinį.
63 Tarybos manymu, pasikeitimas pareiškimais dėl bylos esmės turėjo baigtis, kai ieškovas pateikė papildomą pareiškimą, o Taryba – pastabas dėl šio pareiškimo.
64 Pažymėtina, kad 2012 m. birželio 28 d. ieškovo pastabos, pateiktos Bendrajam Teismui paprašius, šioje byloje negali reikšti dubliko, kaip jis suprantamas pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 47 straipsnio 1 dalį.
65 Kaip nurodyta 20–22 punktuose, ieškovas šioje byloje per nustatytą laiką dubliko nepateikė, o prašymas pratęsti dubliko pateikimo terminą, apie kurį Bendrasis Teismas sužinojo iš 2011 m. liepos 27 d. ieškovo rašto, buvo atmestas.
66 Tačiau aišku tai, kad nors į 2012 m. birželio 28 d. pastabas negali būti atsižvelgta nagrinėjant šį ieškinį, kiek juo prašoma panaikinti 2010 m. liepos mėn.–2011 m. sausio mėn. Tarybos teisės aktus (pastaruoju klausimu žr. šio sprendimo 28 punktą), jos yra priimtinos atsižvelgiant į prašymą panaikinti 2011 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktus (pateiktą papildomu pareiškimu) tiek, kiek atsako į Tarybos pastabas dėl naujų papildomo pareiškimo pagrindų, pateiktų dėl 2011 m. liepos mėn. teisės aktų, ir atsižvelgiant į prašymus panaikinti vėlesnius Tarybos teisės aktus.
67 Apskritai Bendrasis Teismas paragino ieškovą pateikti pastabas būtent dėl to, kad, jo nuomone, šiomis aplinkybėmis būtina leisti ieškovui atsakyti į 2012 m. balandžio 3 d. Tarybos pastabas dėl papildomo pareiškimo.
68 Galiausiai iš paties 2012 m. birželio 28 d. pastabų teksto matyti, kad jomis siekiama tik atsakyti į 2012 m. balandžio 3 d. Tarybos pastabas dėl papildomo pareiškimo.
69 Atsižvelgiant į šiuos patikslinimus dėl 2012 m. birželio 28 d. pastabų aprėpties, reikia atmesti Tarybos prieštaravimus dėl minėtų pastabų priimtinumo.
Dėl ieškinio priimtinumo, kiek juo siekiama panaikinti 2010 m. liepos mėn. pranešimą
70 Taryba, palaikoma Komisijos, tam prieštarauja ir teigia, kad ieškinys, kiek jis susijęs su 2010 m. liepos mėn. pranešimu, yra nepriimtinas, nes tai aktas, kurio negalima ginčyti.
71 Remiantis SESV 263 straipsnio 1 dalimi, ieškinys gali būti pareiškiamas dėl aktų, „galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims“.
72 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, nors siekiant nustatyti, ar ginčijamos priemonės yra aktai, kaip jie suprantami pagal SESV 263 straipsnį, reikia žiūrėti į jo esmę, vis dėlto ieškinį dėl panaikinimo galima pareikšti tik dėl priemonių, sukeliančių privalomų teisinių pasekmių, kurios gali turėti įtakos ieškovo interesams ir reikšmingai pakeisti jo teisinę padėtį (žr. 2012 m. gegužės 14 d. Nutarties Sepracor Pharmaceuticals (Ireland) / Komisija, C‑477/11 P, EU:C:2012:292, 50 ir 51 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).
73 Šiuo atveju ieškovas Europos Sąjungos lėšų įšaldymo sąraše (toliau – lėšų įšaldymo sąrašas) paliktas 2010 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktais.
74 2010 m. liepos mėn. pranešimu, kuris Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas kitą dieną po šių aktų priėmimo, tik mėginta pranešti asmenims, grupėms ir subjektams, kurių lėšos lieka įšaldytos vykdant tuos aktus, apie jų turimas galimybes prašyti kompetentingų nacionalinių institucijų leisti tam tikriems poreikiams naudotis įšaldytomis lėšomis, prašyti Tarybos pateikti motyvus, dėl kurių jie palikti lėšų įšaldymo sąraše, taip pat persvarstyti sprendimą dėl palikimo sąraše ir galiausiai pareikšti ieškinį Sąjungos teisme.
75 Taigi 2010 m. liepos mėn. pranešimas nesukėlė privalomų teisinių pasekmių, kurios galėjo turėti įtakos ieškovo interesams ir reikšmingai pakeisti jo teisinę padėtį.
76 Kadangi šis pranešimas nėra aktas, kurį galima ginčyti, šis ieškinys, kiek juo siekiama panaikinti tą pranešimą, turi būti atmestas kaip nepriimtinas.
Dėl prašymo panaikinti 2010 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktus
77 Grįsdamas prašymą panaikinti 2010 m. liepos mėn. ir 2011 m. vasario mėn. Tarybos teisės aktus ieškovas iš esmės remiasi keturiais ieškinio pagrindais: pirmasis pateiktas dėl gynybos teisių pažeidimo, antrasis – dėl akivaizdžios vertinimo klaidos, trečiasis – dėl teisės į nuosavybę pažeidimo, o ketvirtasis – dėl pareigos motyvuoti pažeidimo.
78 Grįsdamas prašymą panaikinti 2011 m. liepos ir gruodžio mėn., 2012 m. birželio ir gruodžio mėn., 2013 m. liepos mėn. ir 2014 m. vasario ir liepos mėn. Tarybos teisės aktus (toliau kartu – 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktai) ieškovas papildomame prašyme ir vėlesniuose reikalavimų patikslinimuose remiasi aštuoniais pagrindais: pirmasis pateiktas dėl Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalies pažeidimo, antrasis – dėl faktų teisingumo, trečiasis – dėl ieškovo teroristinio pobūdžio vertinimo klaidos, ketvirtasis – dėl nepakankamo atsižvelgimo į „bėgant laikui“ pasikeitusią padėtį, penktasis – dėl nesikišimo principo pažeidimo, šeštasis – dėl pareigos motyvuoti pažeidimo, septintasis – dėl jo gynybos teisių ir teisės į veiksmingą teisminę apsaugą pažeidimo, o aštuntasis – dėl teisės į nuosavybę pažeidimo.
79 Pradėti reikia nuo prašymo panaikinti 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktus ketvirtojo ir šeštojo pagrindų dėl nepakankamo atsižvelgimo į „bėgant laikui“ pasikeitusią padėtį ir dėl pareigos motyvuoti pažeidimo bendro vertinimo.
80 Ieškovas nurodo, kad lėšų įšaldymas turi būti pagrįstas specifinėmis ir konkrečiomis priežastimis, iš kurių matyti, kad ši priemonė tebėra būtina. Taryba privalo ypatingą dėmesį skirti priemonėms, kurios turi būti įgyvendintos po nacionaliniu lygmeniu pradėtų procedūrų. Šiuo atveju Taryba tik nurodė įvairius faktus ir patvirtino, kad nacionaliniai sprendimai tebegalioja. Iš 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų motyvų nebuvo matyti, kad ši institucija buvo tikrai suinteresuota, jog nacionaliniu lygmeniu būtų toliau įgyvendinamos priemonės, kurių imtasi prieš ieškovą. Taigi ieškovas kaltina Tarybą, kad ji nepakankamai atsižvelgė į „bėgant laikui“ pasikeitusią padėtį.
81 Šių aktų motyvuose Taryba turėjo nurodyti informaciją, kuri parodytų, kad remiantis nacionaliniais sprendimais egzistuoja rimtų įrodymų ir įkalčių. Tačiau ieškovui išsiųstuose motyvų pareiškimuose nėra jokio patikslinimo šiuo klausimu. 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų motyvuose negalėjo būti nurodyti tik egzistuojantys nacionaliniai sprendimai, kur kas daugiau – juose turėjo būti pateikta reikšminga informacija, kurią Taryba kildino iš šių sprendimų, kad tinkamai pagrįstų savo sprendimus. Tačiau Taryba nenurodė jokių faktų, kuriais ieškovas kaltinamas šiuose nacionaliniuose sprendimuose.
82 Taryba neigė, kad nepakankamai atsižvelgė į „bėgant laikui“ pasikeitusią padėtį. Nuo 2003 m., kai ieškovas pirmą kartą buvo įtrauktas į lėšų įšaldymo sąrašą, jis po Tarybos reguliariai atliekamos peržiūros remiantis Amerikos ir Jungtinės Karalystės institucijų priimtomis priemonėmis ir toliau paliekamas tame sąraše.
83 Tarybos manymu, išdėstyti motyvai, skaitomi kartu su 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktais, yra įtikinami motyvai, kuriais paisyta pareigos motyvuoti.
84 Pirma, reikia priminti, kad Taryba, kompetentingų nacionalinių institucijų sprendimų pagrindu priėmusi sprendimą įtraukti asmenį ar grupę į lėšų įšaldymo sąrašą, privalo reguliariai, bent kartą per pusę metų, patikrinti, ar suinteresuotąjį asmenį tebėra pagrįsta palikti ginčijamame sąraše.
85 Nacionalinės valdžios institucijos, atitinkančios Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalyje pateiktą apibrėžtį, sprendimo egzistavimo patikrinimas yra esminė išankstinė sąlyga, kad Taryba galėtų priimti pradinį sprendimą įšaldyti lėšas, o pagal šį sprendimą taikytinų priemonių patikrinimai nacionaliniu lygiu yra būtini priimant vėlesnius sprendimus palikti jas įšaldytas (59 punkte minėto Sprendimo OMPI, T‑228/02, EU:T:2006:384, 117 punktas ir 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo Sison / Taryba, T‑47/03, EU:T:2007:207, 164 punktas). Svarbus klausimas nagrinėjant asmens palikimą ginčijamame sąraše: ar nuo šio asmens pavardės arba pavadinimo įrašymo į minėtą sąrašą ar ankstesnės peržiūros faktinė padėtis pasikeitė taip, kad, atsižvelgiant į ją, nebegalima daryti tokios pačios išvados dėl šio asmens dalyvavimo teroristinėje veikloje (2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Al-Aqsa / Taryba ir Nyderlandai / Al-Aqsa, C‑539/10 P ir C‑550/10 P, Rink., EU:C:2012:711, 82 punktas).
86 Antra, reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką SESV 296 straipsnyje reikalaujami nurodyti motyvai, turintys būti pritaikyti prie nagrinėjamo akto pobūdžio ir aplinkybių, kuriomis jis buvo priimtas, turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų susipažinti su priemonės priėmimo motyvais, o kompetentingas teismas – vykdyti šio akto teisėtumo kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį ir į asmenų, kuriems skirtas aktas, ar kitų asmenų, kurie yra konkrečiai ir tiesiogiai su šiuo aktu susiję, suinteresuotumą gauti paaiškinimus (žr. 59 punkte minėto Sprendimo OMPI, T‑228/02, EU:T:2006:384, 141 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
87 Priimant sprendimą dėl lėšų įšaldymo pagal Reglamentą Nr. 2580/2001 jo motyvai turi būti įvertinti visų pirma atsižvelgiant į šio reglamento teisines taikymo nagrinėjamu atveju sąlygas, įtvirtintas jo 2 straipsnio 3 dalyje, ir darant nuorodą į Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį arba 1 straipsnio 6 dalį, nelygu, ar kalbama apie pradinį sprendimą, ar vėlesnius sprendimus dėl lėšų įšaldymo (59 punkte minėto Sprendimo OMPI, T‑228/02, EU:T:2006:384, 142 punktas).
88 Šiuo klausimu Bendrasis Teismas negali sutikti, kad motyvai gali būti suformuluoti bendrai ir stereotipiškai, pakartojant Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalies ir Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 arba 6 dalių formuluotes. Pagal pirma primintus principus Taryba privalo nurodyti faktines ir teisines aplinkybes, nuo kurių priklauso jos sprendimo teisinis pagrindimas ir argumentai, kuriais remdamasi jį priėmė. Taigi tokios priemonės motyvuose turi būti nurodytos specifinės ir konkrečios priežastys, dėl kurių Taryba mano, kad atitinkami teisės aktai taikytini suinteresuotajam asmeniui (žr. 59 punkte minėto Sprendimo OMPI, T‑228/02, EU:T:2006:384, 143 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
89 Tiek pradinio sprendimo įšaldyti lėšas, tiek vėlesnių sprendimų motyvuose turi būti nurodytos ne tik Reglamento Nr. 2580/2001 teisinės taikymo sąlygos, visų pirma kompetentingos nacionalinės institucijos priimtas sprendimas, bet ir specifinės bei konkrečios priežastys, dėl kurių Taryba, pasinaudodama savo diskrecija, mano, jog suinteresuotajam asmeniui turi būti taikoma lėšų įšaldymo priemonė (59 punkte minėto Sprendimo Sison, T‑341/07, EU:T:2009:372, 60 punktas).
90 Trečia, dėl savo vykdomos kontrolės Bendrasis Teismas pripažino, kad pagal bendrosios užsienio ir saugumo politikos srityje priimtą bendrąją poziciją Taryba, SESV 75, 215 ir 352 straipsnių pagrindu priimdama ekonomines ir finansines sankcijas, turi didelę diskreciją spręsti, į kokią informaciją atsižvelgti. Ši diskrecija ypač taikytina tikslingumo vertinimams, kuriais šie sprendimai pagrįsti (žr. 59 punkte minėto Sprendimo Sison, T‑341/07, EU:T:2009:372, 97 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Vis dėlto, nors Bendrasis Teismas pripažįsta Tarybos diskreciją šioje srityje, tai nereiškia, kad jis negali atlikti šios institucijos atliekamo reikšmingų duomenų aiškinimo kontrolės. Iš tikrųjų Sąjungos teismas turi patikrinti ne tik pateikiamų įrodymų faktinį teisingumą, jų patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant situaciją, ir ar jais galima pagrįsti jų pagrindu padarytas išvadas. Tačiau, vykdydamas kontrolę, Tarybos tikslingumo vertinimo jis neturi pakeisti savuoju (žr. 59 punkte minėto Sprendimo Sison, T‑341/07, EU:T:2009:372, 98 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
91 Ketvirta, dėl terorizmo srityje priimto sprendimo įšaldyti lėšas teisinių ir faktinių pagrindų reikia priminti, kad pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį lėšų įšaldymo sąrašas sudaromas remiantis tikslia informacija ar bylos medžiaga, kurios rodo, kad kompetentinga institucija dėl šio asmens, grupės ar subjekto yra priėmusi sprendimą, neatsižvelgiant į tai, ar jis susijęs su pavedimu remiantis rimtais ir patikimais įrodymais ar įkalčiais pradėti tyrimą arba baudžiamąjį persekiojimą dėl teroro akto, pasikėsinimo jį padaryti, dalyvauti ar padėti darant tokią veiką arba su tokių veiksmų pasmerkimu.
92 Šio sprendimo 85 punkte minėtame Sprendime Al-Aqsa / Taryba ir Nyderlandai / Al-Aqsa (EU:C:2012:711) Teisingumo Teismas priminė, kad remiantis Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalyje daroma nuoroda į „kompetentingos institucijos“ sprendimą ir žodžių junginius „tiksli informacija“ ir „rimti ir patikimi įrodymai ar įkalčiai“ darytina išvada, jog šia nuostata siekiama apsaugoti suinteresuotuosius asmenis užtikrinant, kad į ginčijamą sąrašą Taryba juos įtrauktų remdamasi tik pakankamai tvirtomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat, kad minėta bendrąja pozicija šio tikslo siekiama nustatant reikalavimą, kad sprendimą turi priimti nacionalinė institucija (sprendimo 68 punktas). Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Sąjunga neturi priemonių pati atlikti tyrimų dėl asmens dalyvavimo teroro aktuose (sprendimo 69 punktas).
93 Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, reikia išnagrinėti Tarybos nurodytus motyvus, kuriais ji grindžia savo 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktus.
94 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų motyvų pareiškimai prasideda pastraipa, kurioje Taryba ieškovą apibūdina kaip „teroro aktuose dalyvaujančią grupę, kuri nuo 1988 m. reguliariai vykdė ir prisiėmė atsakomybę už išpuolius prieš taikinius Izraelyje, be kita ko, pagrobimus, civilių gyventojus puolimus naudojant duriamuosius ir šaunamuosius ginklus ir savižudžių išpuolius sprogdinant bombas transporto priemonėse ir viešose vietose“. Taryba pažymėjo, kad „Hamas išpuolius rengė tiek Izraelio „žaliojoje linijoje“, tiek okupuotose teritorijose“ ir kad „2005 m. kovo mėn. Hamas paskelbė „tahdia“ (paliaubas) ir todėl jo veiklos intensyvumas sumažėjo“. Toliau Taryba nurodo, kad „nepaisant to 2005 m. rugsėjo 21 d. tam tikra Hamas kuopa pagrobė, o vėliau nužudė vieną izraelietį [ir kad] vaizdo įraše Hamas patvirtino jį pagrobęs siekdamas, kad būtų pradėtos derybos dėl Izraelyje kalinamų palestiniečių paleidimo“. Taryba pažymi, kad „Hamas kovotojai dalyvavo iš Gazos ruožo paleidžiant raketas, nukreiptas į Izraelio pietus, [ir kad] išpuoliams prieš Izraelio civilius gyventojus vykdyti Hamas praeityje verbavo mirtininkus mainais už pagalbą jų šeimoms“. Taryba nurodo, kad „2006 m. birželio mėn.“ Hamas (įskaitant Hamas-lzz al-Din-aI‑Qassem) buvo įtrauktas į operaciją, per kurią buvo pagrobtas Izraelio kareivis Gilad Shalit“ (2011 m. liepos mėn.– 2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų motyvų pareiškimų pirmos pastraipos). Nuo to momento, kai buvo paskelbti motyvai, kuriais buvo grindžiamas 2011 m. gruodžio 22 d. Įgyvendinimo reglamentas Nr. 1375/2011, Taryba nurodo, kad „pasikeičiant kaliniais su Izraeliu, Hamas 2011 m. spalio 11 d. paleido [kareivį Gilad Shalit], kuris buvo laikytas penkis mėnesius“.
95 Paskui Taryba pateikia sąrašą „teroristinės veiklos“ nuo 2010 m. sausio mėn., kurią, anot jos, Hamas pastaruoju metu vykdė (2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų motyvų pareiškimų antros pastraipos).
96 Manydama, kad „šie aktai patenka į Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 3 dalies a, b, c, d, f ir g [papunkčių] taikymo sritį ir buvo įvykdyti siekiant minėtos bendrosios pozicijos 1 straipsnio 3 dalies i, ii ir iii [punktuose] nurodytų tikslų“ ir kad „Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din-al-Qassem) patenka į Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalies ii [punkto] taikymo sritį“ (2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų motyvų pareiškimų trečios ir ketvirtos pastraipos), Taryba, kaip matyti iš motyvų ir bylos medžiagos, nurodo Amerikos ir Jungtinės Karalystės institucijų 2001 m. dėl ieškovo priimtus sprendimus (2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų motyvų pareiškimų penktos ir septintos pastraipos). 2014 m. liepos 22 d. Įgyvendinimo reglamento Nr. 790/2014 motyvuose Taryba pirmą kartą nurodo 2012 m. liepos 18 d. Amerikos institucijų sprendimą.
97 Sprendimai, kuriuos nurodė Taryba, yra 2001 m. kovo 29 d. Secretary of State for the Home Departement (vidaus reikalų ministerija, Jungtinė Karalystė) sprendimas ir Jungtinių Valstijų vyriausybės sprendimai, priimti taikant US Immigration and Nationality Act (Jungtinių Valstijų imigracijos ir pilietybės įstatymas, toliau – INA) 219 straipsnį ir Vykdomąjį įsaką 13224.
98 Kiek tai susiję su šiais sprendimais, Taryba atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad Jungtinės Karalystės sprendimą reguliariai persvarstydavo nacionalinė vyriausybinė komisija, o Amerikos institucijų sprendimams gali būti taikoma administracinė ir teisminė kontrolė.
99 Remdamasi šiais argumentais, Taryba prieina prie išvados, kad „dėl Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din-al-Qassem) priimti sprendimai yra priimti kompetentingų institucijų, kaip jos suprantamos pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį“ (2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų motyvų pareiškimų aštuntos pastraipos).
100 Galiausiai Taryba „konstatuoja, kad minėti sprendimai <…> vis dar galioja, ir <…> teigia, kad motyvai, kuriais grindžiamas Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din-al-Qassem) įtraukimas į [lėšų įšaldymo] sąrašą] tebegalioja“ (2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų motyvų pareiškimų devintos pastraipos). Tuo remdamasi Taryba prieina prie išvados, kad ieškovas turi būti paliktas tame sąraše (2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų motyvų pareiškimų dešimtos pastraipos).
101 Visų pirma ir neatsižvelgiant į tai, ar 99 punkte išdėstytos išvados teisingos, reikia pažymėti, kad nors 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų motyvų pareiškimų pirmose ir antrose pastraipose Tarybos pateiktas smurtinių veikų po 2004 m., visų pirma 2010–2011 m., sąrašas atlieka lemiamą vaidmenį vertinant tikslingumą toliau laikyti įšaldytas ieškovo lėšas, nes tuo sąrašu grindžiamas Tarybos konstatavimas, kad ieškovas tuo laikotarpiu įvykdė teroro aktus, nė viena iš šių veikų nebuvo išnagrinėta 2001 m. nacionaliniuose sprendimuose, nurodytuose minėtų motyvų pareiškimų penktose ir šeštose pastraipose.
102 Visos šios veikos padarytos po nacionalinių sprendimų, todėl tuose sprendimuose negalėjo būti išnagrinėtos.
103 Nors 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų motyvų pareiškimuose nurodyta, kad nacionaliniai sprendimai, kuriais ji remiasi, tebegalioja, vis dėlto juose nėra jokios nuorodos į naujesnius nacionalinius sprendimus, o juo labiau į tokių sprendimų motyvus, išskyrus 2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktus, kuriuose pirmą kartą minimas 2012 m. liepos 18 d. Amerikos institucijų sprendimas.
104 Sulaukusi ieškovo kritikos šiuo klausimu, Taryba nepateikė jokio naujesnio Amerikos ar Jungtinės Karalystės institucijų sprendimo, kuris įrodytų, kad ji jį turėjo priimdama savo 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktus, ir iš kurio būtų konkrečiai matyti, kad šios institucijos tikrai išnagrinėjo ir patvirtino po 2004 m. padarytas motyvų pareiškimuose išvardytas veikas.
105 Dėl procedūros Jungtinėje Karalystėje Taryba nenurodo jokio vėlesnio nei 2001 m. sprendimo.
106 Dėl Amerikos institucijų sprendimų, priimtų taikant INA 219 straipsnį, Taryba nenurodo jokio vėlesnio nei 2003 m. sprendimo. Kiek tai susiję su 2012 m. liepos 18 d. sprendimu, priimtu taikant INA 219 straipsnį ir pirmą kartą paminėtu 2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų motyvų pareiškime, Taryba nepateikia jokių duomenų, iš kurių būtų galima sužinoti konkrečius šio sprendimo motyvus dėl smurtinių veikų sąrašo, nurodyto šių teisės aktų motyvų pareiškimuose. Bendrais bruožais ir tiek, kiek tai susiję su subjekto įvardijimo taikant INA 219 straipsnį motyvais, Taryba pateikia tik vieną 1997 m. dokumentą. Dėl Amerikos institucijų sprendimų, priimtų taikant Vykdomąjį įsaką 13224, Taryba Bendrajam Teismui pateikė tik 2001 m. spalio 31 d. sprendimą. Taryba nepateikė jokio vėlesnio Jungtinių Valstijų vyriausybės sprendimo, priimto taikant tą įsaką. Dėl subjekto įtraukimo motyvų Taryba pateikia nedatuotą dokumentą, kurį priėmė JAV iždo departamentas ir kuriame Hamas paminėtas nurodant veikas, iš kurių vėliausia datuojama 2003 m. birželio mėn.
107 Dėl nacionalinių sprendimų, kuriais pirmą kartą remtasi per teismo posėdį, pažymėtina, kad jie – jau nekalbant apie tai, kad nebuvo pateikti – laikytini bandymu pavėluotai motyvuoti, o toks motyvavimas yra nepriimtinas (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 12 d. Sprendimo North Drilling / Taryba, T‑552/12, EU:T:2013:590, 26 punktą ir 2013 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Nabipour ir kt. / Taryba, T‑58/12, EU:T:2013:640, 36–39 punktus). Apskritai pažymėtina, kad šie sprendimai nenurodyti 2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų, priimtų po teismo posėdžio, motyvuose.
108 Taryba pastabose dėl papildomo pareiškimo savo ruožtu teigia, kad pakako paskaityti spaudą, siekiant konstatuoti, kad ieškovas reguliariai prisiimdavo atsakomybę už teroro aktus.
109 Šie argumentai kartu su jokios nuorodos į kompetentingų institucijų sprendimus, kurie būtų naujesni už inkriminuojamas veikas ir kuriuose būtų nuoroda į tas veikas, nepateikimu 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų motyvų pareiškimuose aiškiai liudija, kad ieškovui inkriminuojamas teroristines veikas, į kurias atsižvelgta laikotarpiu po 2004 m., Taryba grindė ne kompetentingų institucijų sprendimuose pateiktais vertinimais, o pačios spaudoje rasta informacija.
110 Tačiau, kaip galima teigti remiantis šio sprendimo 91 ir 92 punktuose išdėstytais argumentais, pagal Bendrąją poziciją 2001/931 reikalaujama, kad, siekiant apsaugoti suinteresuotuosius asmenis ir atsižvelgiant į tai, jog Sąjunga neturi savo tyrimo priemonių, Sąjungos sprendimo įšaldyti lėšas, kiek tai susiję su teroristine veikla, faktinis pagrindas turi būti paremtas ne informacija, kurią Taryba rado spaudoje ar internete, o kompetentingų nacionalinių institucijų, kaip jos suprantamos pagal Bendrąją poziciją 2001/931, konkrečiai išnagrinėtais ir patvirtintais duomenimis.
111 Tik remdamasi būtent tokiu patikimu faktiniu pagrindu Taryba turėtų naudotis jai suteikta didele diskrecija, kai Sąjungos lygmeniu priima sprendimus dėl lėšų įšaldymo, ypač kiek tai susiję su tikslingumo argumentais, kuriais tokie sprendimai grindžiami.
112 Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad Taryba nesilaikė šių Bendrojoje pozicijoje 2001/931 nustatytų reikalavimų.
113 Be to, 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos Tarybos teisės aktų motyvai atskleidžia, kad Tarybos išdėstyti argumentai neatitinka bendrosios pozicijos reikalavimų.
114 Taigi, užuot savo vertinimo faktiniame pagrinde pasirėmusi kompetentingų institucijų, įvertinusių konkrečius faktus ir veikusių jų pagrindu, priimtais sprendimais ir patikrinusi, ar tie faktai tikrai yra „teroro aktai“, o aptariama grupė iš tikrųjų yra „grupė“ pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 apibrėžtis, ir galiausiai remdamasi šiuo pagrindu ir pasinaudodama jai suteikta didele diskrecija galbūt priėmusi sprendimą Sąjungos lygmeniu, Taryba 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktų motyvų pareiškimuose pasielgė atvirkščiai.
115 Taryba pradeda nuo iš tikrųjų jai pačiai priskirtinų vertinimų, kuriais nuo pat pirmo motyvų pareiškimų sakinio ieškovas kvalifikuojamas kaip teroristas (taip iš karto pateikiamas atsakymas į klausimą, kuris turi būti nagrinėjamas motyvuose) ir jam inkriminuojama nemažai smurtinių veikų, kurias Taryba grindžia spaudoje ir internete rasta informacija (2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų motyvų pareiškimų pirmos ir antros pastraipos).
116 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad aplinkybė, jog šiuo atveju kalbama apie lėšų įšaldymo sąrašo peržiūrą, kuri yra ankstesnių tyrimų pasekmė, negali pagrįsti tokio iš karto padaryto kvalifikavimo. Persvarstant lėšų įšaldymo priemonę, tačiau nepamirštant praeityje nustatytų faktų, atsiranda teorinė galimybė, kad suinteresuotasis asmuo ar grupė nebebus laikomi teroristais tuo momentu, kai Taryba priims sprendimą. Todėl tik atlikusi tokią peržiūrą Taryba gali padaryti savo išvadą.
117 Paskui Taryba konstatuoja, kad faktai, kuriuos ji inkriminuoja ieškovui, patenka į teroro aktų apibrėžtį, kaip nustatyta Bendrojoje pozicijoje 2001/931, ir kad ieškovas yra grupė, kaip ji suprantama pagal tą bendrąją poziciją (2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų motyvų pareiškimų trečios ir ketvirtos pastraipos).
118 Tik išdėsčiusi šiuos teiginius Taryba nurodo nacionalinių institucijų sprendimus, kurie vis dėlto priimti anksčiau už inkriminuojamą veiką, bent jau kiek tai susiję su 2011 m. liepos mėn.–2014 m. vasario mėn. Tarybos teisės aktais.
119 Šių teisės aktų motyvų pareiškimuose Taryba nesiekia pagrįsti, kad galimuose vėlesniuose nacionaliniuose peržiūros sprendimuose arba kituose kompetentingų institucijų sprendimuose iš tikrųjų nagrinėtos ir patvirtintos konkrečios tų motyvų pradžioje nurodytos veikos. 2011 m. liepos mėn.–2014 m. vasario mėn. Tarybos teisės aktų motyvų pareiškimuose ji tik cituoja pradinius nacionalinius sprendimus ir nieko daugiau nepridūrusi nurodo, kad jie tebegalioja. Tik 2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų motyvų pareiškime Taryba mini vieną vėlesnį už ieškovui konkrečiai inkriminuojamą veiką Amerikos institucijų sprendimą, tačiau ir tame teisės akte nepagrindžia, kad tame sprendime iš tikrųjų buvo išnagrinėtos ir patvirtintos konkrečios veikos, nurodytos minėto motyvų pareiškimo pradžioje.
120 Taigi šis atvejis, kaip ir byla, kurioje priimtas 2014 m. spalio 16 d. Sprendimas LTTE / Taryba (T‑208/11 ir T‑508/11, Rink., EU:T:2014:885), aiškiai skiriasi nuo kitų bylų, kuriomis Bendrajame Teisme pradėti teisminiai procesai dėl lėšų įšaldymo priemonių terorizmo srityje po to, kai buvo priimta Bendroji pozicija 2001/931 (bylos Al-Aqsa / Taryba, Sison / Taryba ir People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba).
121 Iš tikrųjų, nors šiose pirmosiose Sąjungos bylose dėl terorizmo reglamentų faktinis pagrindas buvo kompetentingų nacionalinių institucijų sprendimai, šioje byloje Taryba nebesiremia faktais, kuriuos iš pradžių vertino nacionalinės institucijos, o pati inkriminuoja atskirus faktus remdamasi spauda ar internetu. Taip Taryba atlieka kompetentingos institucijos, kaip ji suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį, funkciją, kuri, kaip iš esmės pažymėjo Bendrasis Teismas, nepriklauso nei jos kompetencijai pagal šią Bendrąją poziciją, nei atitinka jos galimybes.
122 Byloje, kurioje buvo priimtas šio sprendimo 59 punkte minėtas Sprendimas PMOI, T‑256/07 (EU:T:2008:461, 90 punktas), veiksmai, nurodyti lėšų įšaldymo motyvuose, kuriuos Taryba pateikė People’s Mojahedin Organization of Iran (toliau – PMOI), buvo grindžiami ne savarankišku Tarybos, o kompetentingos nacionalinės institucijos vertinimu. Kaip galima teigti remiantis šio sprendimo 59 punkte minėto Sprendimo PMOI, T‑256/07 (EU:T:2008:461) 90 punktu, suinteresuotajai grupei (PMOI) pateiktame 2007 m. sausio 30 d. motyvų pareiškime buvo išvardyti teroro aktai, už kuriuos atsakinga PMOI, ir nurodyta, kad „dėl šių aktų buvo priimtas kompetentingos nacionalinės institucijos sprendimas“. Taigi 2007 m. sausio 30 d. Tarybos motyvų pareiškime, kuris buvo pateiktas PMOI, išvardytus aktus išnagrinėjo ir patvirtino kompetentinga nacionalinė institucija. Priešingai nei šioje byloje, tų aktų išvardijimą lėmė ne savarankiškas Tarybos vertinimas.
123 Byloje Al-Aqsa / Taryba (T‑348/07) Bendrasis Teismas taip pat turėjo ginčijamų reglamentų motyvų pareiškimuose nurodytų kompetentingų institucijų sprendimų tekstus ir juos išsamiai išanalizavo. Jis pabrėžė, kad Taryba nepadarė jokios akivaizdžios vertinimo klaidos nusprendusi, jog ieškovas žinojo, kad jo gaunamos lėšos bus naudojamos terorizmo tikslais (Sprendimo Al-Aqsa, T‑348/07, EU:T:2010:373, 121–133 punktai). Remiantis Bendrojo Teismo konstatavimais, faktinis pagrindas, kuriuo remdamasi dirbo Taryba, buvo visiškai tinkamas, tiesiogiai pagrįstas kompetentingų nacionalinių institucijų konstatavimais. Remiantis 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo Al-Aqsa / Taryba (T‑327/03, EU:T:2007:211) motyvais (sprendimo 17–20 punktai) galima aiškiai daryti išvadą, kad Sąjungos priemonę dėl lėšų įšaldymo pagrindžiantys vertinimai paremti ne Tarybos nustatytais, o kompetentingų nacionalinių institucijų sprendimuose konstatuotais faktais.
124 Byloje Sison / Taryba (T‑341/07) lėšų įšaldymo priemonę pagrindžiantys vertinimai taip pat buvo paremti ne Tarybos nustatytais, o kompetentingų nacionalinių institucijų [Raad van State (Valstybės Taryba, Nyderlandai) ir arrondissementsrechtbank te ’s-Gravenhage (Hagos apylinkės teismas, Nyderlandai)] priimtuose galutiniuose ir neskundžiamuose sprendimuose konstatuotais faktais (šio sprendimo 59 punkte minėto Sprendimo Sison, T‑341/07, EU:T:2009:372, 100–105 punktai).
125 Reikia pridurti, kad iš tikrųjų 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų faktinis pagrindimas, taigi ir faktų, kuriuos Taryba šioje byloje inkriminuoja ieškovui, sąrašas nėra galutinis ir res judicata galią turintis teisminis vertinimas. Tačiau šis nagrinėjamų aktų faktinis pagrindimas turėjo lemiamą vaidmenį Tarybai vertinant tikslingumą palikti ieškovą lėšų įšaldymo sąraše, o Taryba, visiškai neįrodžiusi, kad šiuos motyvus grindė kompetentingų institucijų sprendimais, iš tikrųjų patvirtina, jog rėmėsi spaudoje ir internete rasta informacija.
126 Bendrasis Teismas mano, kad šis metodas prieštarauja Bendrojoje pozicijoje 2001/931 dėl terorizmo nustatytai dviejų lygių sistemai.
127 Nors, kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, per peržiūrą svarbiausia atsakyti į klausimą, ar nuo suinteresuotojo asmens įtraukimo į lėšų įšaldymo sąrašą momento arba nuo atliktos paskutinės peržiūros faktinė padėtis pasikeitė taip, kad ja remiantis nebegalima daryti tos pačios išvados dėl to asmens dalyvavimo teroristinėje veikloje (šio sprendimo 85 punkte minėto Sprendimo Al-Aqsa / Taryba ir Nyderlandai / Al-Aqsa, EU:C:2012:711, 82 punktas), ir Taryba, jei reikia, pasinaudodama didele diskrecija gali nuspręsti palikti asmenį lėšų įšaldymo sąraše, jei faktinė padėtis nepasikeitė, vis dėlto kiekvieną naują teroro aktą, kurį Taryba nurodo motyvuose atlikdama peržiūrą, kad pagrįstų suinteresuotojo asmens palikimą lėšų įšaldymo sąraše, pagal Bendrojoje pozicijoje 2001/931 nustatytą dviejų lygių sprendimų priėmimo sistemą ir remdamasi tuo, kad Taryba neturi galimybių atlikti tyrimo, pirmiausia privalo išnagrinėti ir sprendimą dėl jo priimti kompetentinga institucija, kaip ji suprantama pagal šią bendrąją poziciją (šio sprendimo 120 punkte minėto Sprendimo LTTE / Taryba, EU:T:2014:885, 204 punktas).
128 Taryba ir Komisija veltui teigia, kad dėl nuorodos į konkrečius kompetentingų institucijų sprendimus, kuriuose būtų išnagrinėti ir patvirtinti motyvų pradžioje išdėstyti faktai, nebuvimo 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų motyvų pareiškimuose kaltas ieškovas, kuris galėjo ir privalėjo, pasak Tarybos ir Komisijos, ginčyti nacionaliniu lygiu jam taikytas ribojamąsias priemones.
129 Pirma, Tarybos pareiga pagrįsti savo sprendimus įšaldyti lėšas, kiek tai susiję su terorizmu, remiantis faktiniu pagrindu, išdėstytu kompetentingų institucijų sprendimuose, tiesiogiai išplaukia iš Bendrojoje pozicijoje 2001/931 nustatytos dviejų lygių sistemos, patvirtintos šio sprendimo 85 punkte minėtu Sprendimu Al-Aqsa / Taryba ir Nyderlandai / Al-Aqsa (EU:C:2012:711, 68 ir 69 punktai).
130 Taigi šiai pareigai neturi įtakos suinteresuotojo asmens ar grupės veiksmai. Vykdydama pareigą motyvuoti, kuri yra esminis formalus reikalavimas, sprendimų įšaldyti lėšas motyvuose Taryba privalo nurodyti kompetentingų nacionalinių institucijų sprendimus, kuriuose konkrečiai išnagrinėtos ir patvirtintos teroristinės veikos, naudojamos kaip faktinis pagrindas jos pačios sprendimuose.
131 Antra, Tarybos ir Komisijos argumentu galiausiai tik patvirtinamas šio sprendimo 109 punkte jau konstatuotas faktas, kad iš tikrųjų Taryba rėmėsi ne kompetentingų institucijų sprendimuose išdėstytais vertinimais, o spaudoje ar internete rasta informacija. Todėl paradoksalu, kad Taryba kaltina ieškovą, jog šis nacionaliniu lygmeniu neginčijo inkriminuojamų faktų, kurių jai pačiai nepavyksta susieti su kuriuo nors konkrečiu kompetentingos institucijos sprendimu.
132 Galiausiai reikia pridurti, kad visi prieš tai atlikti konstatavimai neviršija Bendrajam Teismui tenkančios ribotos kontrolės, kurios esmė – nekvestionuojant Tarybos turimos didelės diskrecijos, patikrinti, kaip laikomasi procedūros ir ar faktinės aplinkybės yra tikslios. Būtent todėl Bendrasis Teismas šio sprendimo 59 punkte minėtame Sprendime Sison, T‑341/07 (EU:T:2009:372), turėjo patikrinti (ir galėjo konstatuoti), kad J. Sison pareikšti kaltinimai dėl veikų, išdėstytų sprendimo palikti jį lėšų įšaldymo sąraše motyvuose, buvo tinkamai pagrįsti faktų konstatavimais, savarankiškai išdėstytais Nyderlandų institucijų (Raad van State ir arrondissementsrechtbank te ’s-Gravenhage) sprendimuose, kuriuos Taryba nurodė tuose motyvuose (59 punkte minėto Sprendimo Sison, T‑341/07, EU:T:2009:372, 87 ir 88 punktai).
133 Atvirkščiai, šioje byloje Bendrasis Teismas 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų motyvų pareiškimuose neranda nuorodų į jokį kompetentingos institucijos sprendimą, kurio motyvais galėtų pagrįsti Tarybos nustatytus faktinius duomenis, kuriais ši remiasi prieš ieškovą.
134 Beje, ir vėl remiantis šio sprendimo 59 punkte minėtu Sprendimu Sison, T‑341/07 (EU:T:2009:372) reikia pažymėti, kad konstatavęs, jog Tarybos teisės aktų motyvų pareiškimuose nurodyti faktai iš tikrųjų paimti iš dviejų tuose motyvų pareiškimuose nurodytų Nyderlandų sprendimų, Bendrasis Teismas vėliau vis dėlto nepripažino, kad šie Nyderlandų sprendimai yra kompetentingų institucijų sprendimai dėl to, kad juose suinteresuotajam asmeniui nenustatyta prevencinė ar represinė priemonė siekiant kovoti su terorizmu (šio sprendimo 59 punkte minėto Sprendimo Sison, T‑341/07, EU:T:2009:372, 107–115 punktai).
135 Kadangi Bendrasis Teismas galėjo atmesti konstatuotus faktus, kuriuos, kad ir kaip būtų, pateikė kompetentingos institucijos, ir remtis tuo, kad šių institucijų sprendimai nebuvo sprendimai „pasmerkti veiksmus, pradėti tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą“, tai reiškia, kad šioje byloje jis negali spaudoje publikuotiems straipsniams, bent jau tiems, kurie nepaminėti 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų motyvų pareiškimuose, suteikti procesinio statuso ir įrodomosios galios, kurie pagal Bendrąją poziciją 2001/931 suteikiami tik kompetentingų institucijų sprendimams.
136 Bendrasis Teismas galiausiai mano, kad šiomis aplinkybėmis vertėtų pabrėžti pagrindinių teisių suteikiamų garantijų svarbą (žr. Išvados Prancūzija / People’s Mojahedin Organization of Iran, C‑27/09 P, Rink., EU:C:2011:482, 235–238 punktus).
137 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirma aprašytomis aplinkybėmis priėmusi 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktus Taryba pažeidė ir Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnį, ir pareigą motyvuoti.
138 Vis dėlto Taryba tvirtina, kad ieškovo dalyvavimas teroristinėje veikloje bet kuriuo atveju buvo nustatytas nagrinėjant šį ieškinį. Šiuo klausimu ji pateikia nuorodas į tas ieškinio dalis, kuriose ieškovas nurodo, kad tik laikinai nuo „žudynių Patriarchų oloje“, kurias 1994 m. vasario 25 d. įvykdė vienas izraelietis, nebesilaiko savo pozicijos nepulti civilių ir kad savižudžių išpuoliai pasitelkti tik pereinamuoju laikotarpiu. Taryba priduria, kad ieškovas neginčija savo atsakomybės už kareivio Gilad Shalit pagrobimą ir Izraelio kareivių žūtį.
139 Konstatuotina, kad taip Taryba Bendrajame Teisme iš esmės keičia savo 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. teisės aktų motyvus, susiaurindama pradinius tuose teisės aktuose išdėstytus motyvus iki kelių faktinių duomenų, kuriuos ieškovas, anot Tarybos, pripažino Bendrajame Teisme.
140 Tačiau šios bylos aplinkybėmis Bendrasis Teismas negali pats atlikti vertinimo, kurį vienbalsiai spręsdama turi atlikti Taryba.
141 Atsižvelgiant į išdėstytus samprotavimus, iš kurių išplaukia, kad Taryba pažeidė ir Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnį ir pareigą motyvuoti, nes nepateikė nuorodų į kompetentingų institucijų sprendimus dėl ieškovui inkriminuojamų faktų, turi būti panaikinti 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktai ir 2010 m. liepos mėn.–2011 m. sausio mėn. Tarybos teisės aktai tiek, kiek susiję su ieškovu, – tuose aktuose neginčijimai nėra nuorodos į kompetentingų institucijų sprendimus dėl ieškovui inkriminuojamų faktų ir dėl to jų atžvilgiu padarytas tas pats pareigos motyvuoti pažeidimas.
142 Bendrasis Teismas pabrėžia, kad šie aktų panaikinimai dėl esminių procedūrinių reikalavimų nereiškia, kad buvo iš esmės atliktas vertinimas dėl ieškovo kvalifikavimo kaip teroristinės grupės, kaip ji suprantama pagal Bendrąją poziciją 2001/931.
143 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, šis ieškinys tenkintinas, o ginčijami aktai panaikinami, išskyrus 2010 m. liepos mėn. pranešimą, dėl kurio pareikštas ieškinys atmestinas (žr. šio sprendimo 76 punktą).
144 Dėl šių aktų panaikinimo padarinių laiko atžvilgiu pažymėtina, kad, nesant reikalo nuspręsti dėl ginčijamų aktų pobūdžio pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio antrą pastraipą, SESV 264 straipsnio antroje pastraipoje Sąjungos teismui leidžiama nurodyti, jeigu, jo manymu, tai reikalinga, kurie panaikinto akto padariniai lieka galutiniai.
145 Šios bylos aplinkybėmis Bendrasis Teismas mano, kad, siekiant išvengti pavojaus rimtai ir nepataisomai pakenkti ribojamųjų priemonių veiksmingumui ir atsižvelgiant į didelę aptariamų ribojamųjų priemonių įtaką ieškovo teisėms ir laisvėms, remiantis SESV 264 straipsniu reikia sustabdyti šio sprendimo įsigaliojimą 2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktų atžvilgiu trims mėnesiams nuo šio sprendimo paskelbimo arba, jeigu per Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio pirmoje pastraipoje numatytą terminą bus pateiktas apeliacinis skundas, iki Teisingumo Teismo sprendimo dėl šio skundo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
146 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovo pateiktus reikalavimus.
147 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą įstojusios į bylą valstybės narės ir institucijos turi pačios padengti savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti Tarybos sprendimus: 2010 m. liepos 12 d. Sprendimą 2010/386/BUSP, 2011 m. sausio 31 d. Sprendimą 2011/70/BUSP, 2011 m. liepos 18 d. Sprendimą 2011/430/BUSP, kuriais atnaujinamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas, ir Tarybos sprendimus: 2011 m. gruodžio 22 d. Sprendimą 2011/872/BUSP, 2012 m. birželio 25 d. Sprendimą 2012/333/BUSP, 2012 m. gruodžio 10 d. Sprendimą 2012/765/BUSP, 2013 m. liepos 25 d. Sprendimą 2013/395/BUSP, 2014 m. vasario 10 d. Sprendimą 2014/72/BUSP ir 2014 m. liepos 22 d. Sprendimą 2014/483/BUSP, kuriais atnaujinamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931 dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir atitinkamai panaikinami sprendimai 2011/430, 2011/872, 2012/333, 2012/765, 2013/395 ir 2014/72, tiek, kiek jie susiję su Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem).
2. Panaikinti Tarybos įgyvendinimo reglamentus (ES): 2010 m. liepos 12 d. Reglamentą Nr. 610/2010, 2011 m. sausio 31 d. Reglamentą Nr. 83/2011, 2011 m. liepos 18 d. Reglamentą Nr. 687/2011, 2011 m. gruodžio 22 d. Reglamentą Nr. 1375/2011, 2012 m. birželio 25 d. Reglamentą Nr. 542/2012, 2012 m. gruodžio 10 d. Reglamentą Nr. 1169/2012, 2013 m. liepos 25 d. Reglamentą Nr. 714/2013, 2014 m. vasario 10 d. Reglamentą Nr. 125/2014 ir 2014 m. liepos 22 d. Reglamentą Nr. 790/2014, kuriais įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir kuriais atitinkamai panaikinami įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 1285//2009, Nr. 610/2010, Nr. 83/2011, Nr. 687/2011, Nr. 1375/2011, Nr. 542/2012, Nr. 1169/2012, Nr. 714/2013 ir Nr. 125/2014, tiek, kiek jie susiję su Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem).
3. Sprendimo 2014/483 ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 790/2014 padariniai lieka galioti tris mėnesius nuo šio sprendimo paskelbimo dienos arba, jeigu per Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio pirmoje pastraipoje numatytą terminą bus pateiktas apeliacinis skundas, iki Teisingumo Teismo sprendimo dėl šio skundo.
4. Atmesti likusią ieškinio dalį.
5. Europos Sąjungos Taryba padengia savo ir Hamas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2014 m. gruodžio 17 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
Turinys
Ginčo aplinkybės
Procesas ir nauji įvykiai vykstant procesui
Šalių reikalavimai
Dėl teisės
Pirminės pastabos dėl ieškinio dalyko ir 2012 m. birželio 28 d. ieškovo pastabų aprėpties bei priimtinumo
Dėl ieškinio dalyko
Dėl 2012 m. birželio 28 d. ieškovo pastabų aprėpties ir priimtinumo
Dėl ieškinio priimtinumo, kiek juo siekiama panaikinti 2010 m. liepos mėn. pranešimą
Dėl prašymo panaikinti 2010 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos teisės aktus
Dėl bylinėjimosi išlaidų