Laikina versija

BENDROJO TEISMO (pirmoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS(*)

2024 m. vasario 28 d.

„Valstybės pagalba – Fėmarno sąsiaurio fiksuotos geležinkelio ir kelio jungties viešasis finansavimas – Pagalba, kurią Danija suteikė Femern – Sprendimas pripažinti pagalbą suderinama su vidaus rinka – Individuali pagalba – Bendriems Europos interesams svarbus projektas – Pagalbos būtinumas – Proporcingumas – Pagalbos teigiamo ir neigiamo poveikio prekybos sąlygoms ir siekiui išsaugoti neiškraipytą konkurenciją palyginimas – Komunikatas dėl valstybės pagalbos, skirtos bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti, suderinamumo su vidaus rinka analizės kriterijų“

Byloje T‑390/20,

Scandlines Danmark ApS, įsteigta Kopenhagoje (Danija),

Scandlines Deutschland GmbH, įsteigta Hamburge (Vokietija),

atstovaujamos avocate L. Sandberg-Mørch,

ieškovės,

palaikomos:

European Community Shipowners’ Associations (ECSA), įsteigtos Briuselyje (Belgija), atstovaujamos avocats L Sandberg-Mørch ir M. Honoré,

Danish Ferry Association, įsteigtos Kopenhagoje, atstovaujamos L. Sandberg-Mørch ir M. Honoré,

Naturschutzbund Deutschland eV (NABU), įsteigtos Štutgarte (Vokietija), atstovaujamos avocats T. Hohmuth ir R. Weyland,

Verband Deutscher Reeder eV, įsteigtos Hamburge, atstovaujamos L. Sandberg-Mørch ir M. Honoré,

Aktionsbündnis gegen eine feste Fehmarnbeltquerung eV, įsteigtos Fėmarne (Vokietija), atstovaujamos avocats L. Sandberg-Mørch ir W. Mecklenburg,

Föreningen Svensk Sjöfart (FSS), įsteigtos Geteborge (Švedija), atstovaujamos L. Sandberg-Mørch ir M. Honoré,

Rederi AB Nordö-Link, įsteigtos Malmėje (Švedija), atstovaujamos avocats L. Sandberg-Mørch ir P. Werner,

ir

Trelleborg Hamn AB, įsteigtos Treleborge (Švedija), atstovaujamos avocats L. Sandberg-Mørch ir I. Ioannidis,

įstojusių į bylą šalių,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą S. Noë,

atsakovę,

palaikomą

Danijos Karalystės, atstovaujamos M. Søndahl Wolff, padedamos avocat R. Holdgaard,

įstojusios į bylą šalies,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas S. Papasavvas, teisėjai D. Spielmann, M. Brkan (pranešėja), I. Gâlea ir T. Tóth,

posėdžio sekretorius P. Cullen, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2023 m. sausio 24 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą(1)

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovės Scandlines Danmark ApS ir Scandlines Deutschland GmbH prašo panaikinti 2020 m. kovo 20 d. Komisijos sprendimą C(2020) 1683 final dėl valstybės pagalbos SA.39078–2019/C (ex 2014/N), kurią Danija suteikė bendrovei Femern A/S (OL L 339, 2020, p. 1; toliau – ginčijamas sprendimas).

I.      Ginčo aplinkybės

A.      Fėmarno sąsiaurio fiksuotos jungties projektas

2        Danijos ir Vokietijos Fėmarno sąsiaurio fiksuotos jungties projektas buvo patvirtintas 2008 m. rugsėjo 3 d. pasirašyta ir 2009 m. ratifikuota Danijos Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutartimi dėl Fėmarno sąsiaurio fiksuotos jungties (toliau – sutartis dėl Fėmarno sąsiaurio).

3        Projektą sudaro, pirma, geležinkelio ir kelių tunelis (toliau – fiksuota jungtis) ir, antra, kelių jungtys su nuo pakrantės nutolusiomis Danijos teritorijomis (toliau – kelių jungtys) ir geležinkelio jungtys su nuo pakrantės nutolusiomis Danijos teritorijomis (toliau – geležinkelio jungtys) (toliau kartu – kelių ir geležinkelio jungtys su nuo pakrantės nutolusiomis teritorijomis).

4        Fiksuotą jungtį sudaro maždaug 19 km ilgio tunelis po Baltijos jūra –tarp Lolando saloje esančio Riodbio (Danija) ir Putgardeno (Vokietija), – kuriame bus elektrifikuoto geležinkelio bėgiai ir greitkelis. Geležinkelio jungtys apims esamos geležinkelio jungties tarp Ringstedo (Danija) ir Riodbio (maždaug 120 km), kuri priklauso Danijos valstybės geležinkelių infrastruktūros viešajam valdytojui Banedanmark, plėtrą ir tobulinimą.

5        Prieš patvirtinant projektą buvo vykdomas planavimo etapas. Europos Komisijai buvo pranešta apie šio etapo finansavimą, kiek tai susiję su fiksuota jungtimi bei kelių ir geležinkelio jungtimis su nuo pakrantės nutolusiomis teritorijomis. 2009 m. liepos 13 d. sprendime byloje N 157/2009 – Fėmarno sąsiaurio fiksuotos geležinkelio jungties planavimo etapo finansavimas, paminėtame Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 202, 2009, p. 2; toliau – sprendimas dėl planavimo), Komisija padarė išvadą, kad, pirma, priemonės, susijusios su projekto planavimo finansavimu, gali nebūti valstybės pagalba, nes Femern veikė kaip valdžios institucija, ir, antra, net jei šios priemonės gali būti naudingos būsimam fiksuotos jungties eksploatuotojui, jos bet kuriuo atveju yra suderinamos su vidaus rinka. Todėl ji nusprendė neteikti prieštaravimų pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [EB 93] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), 4 straipsnio 2 ir 3 dalis.

6        Diskontavus iš pradžių apskaičiuotas sumas, buvo įvertinta, kad visos fiksuotos jungties planavimo ir statybos išlaidos sudaro 52,6 mlrd. Danijos kronų (DKK) (apie 7,1 mlrd. EUR), o išlaidos, susijusios su kelių ir geležinkelių jungčių su nuo pakrantės nutolusiomis teritorijomis tobulinimo planavimu ir statyba, – 9,5 mlrd. DKK (apie 1,3 mlrd. EUR), t. y. iš viso projekto išlaidos sudaro 62,1 mlrd. DKK (apie 8,4 mlrd. EUR).

7        Pagal sutarties dėl Fėmarno sąsiaurio 6 straipsnį ir 2015 m. gegužės 4 d. Lov n ^o 575 om anlæg og drift af en fast forbindelse over Femern Bælt med tilhørende landanlæg i Danmark (Įstatymas Nr. 575 dėl Fėmarno sąsiaurio fiksuotos jungties ir jungčių su nuo pakrantės nutolusiomis Danijos teritorijomis statybos ir eksploatavimo; toliau – 2015 m. įstatymas dėl statybos) už šio projekto vykdymą yra atsakingos dvi valdžios institucijos.

8        Pirmoji – Femern, įsteigta 2005 m., yra atsakinga už fiksuotos jungties finansavimą, statybą ir eksploatavimą. Antroji – Femern Landanlæg A/S, įsteigta 2009 m., buvo paskirta administruoti jungčių su nuo pakrantės nutolusiomis Danijos teritorijomis statybą ir eksploatavimą. Femern Landanlæg yra Danijos valstybei priklausančios Sund & Bælt Holding A/S patronuojamoji bendrovė. Įsteigus Femern Landanlæg, Femern tapo jos patronuojamąja bendrove.

9        Su fiksuotos jungties statyba susijusius darbus Femern atlieka pagal statybos sutartis, kurioms taikomos viešųjų pirkimų procedūros.

10      Būtinus kelių jungčių patobulinimus Danijos valstybės vardu vykdo Danijos kelių direkcija, o finansuoja Femern Landanlæg. Kelių jungtys bus bendro Danijos kelių infrastruktūros tinklo, kurį finansuoja, eksploatuoja ir prižiūri Danijos kelių direkcija, dalis. Geležinkelio jungtis Danijos valstybės vardu stato ir eksploatuoja Banedanmark, o finansuoja Femern Landanlæg.

11      Projektą Femern ir Femern Landanlæg finansuoja kapitalo injekcijomis, valstybės garantuotomis paskolomis ir Danijos valdžios institucijų suteiktomis paskolomis. Pradėjus eksploatuoti fiksuotą jungtį, Femern rinks naudotojo mokesčius savo skolai grąžinti ir mokės Femern Landanlæg dividendus, kuriuos ši naudos, kad grąžintų savąją. Be to, Femern Landanlæg gaus 80 % naudojimo mokesčių, kuriuos geležinkelių operatoriai mokės Banedanmark už naudojimąsi geležinkelio jungtimis dėl to, kad šių jungčių nuosavybės teisės paskirstytos jai ir Banedanmark.

B.      Iki ginčo susiklostę įvykiai

12      2014 ir 2015 m. Komisija gavo penkis skundus, iš kurių pirmasis pateiktas 2014 m. birželio 5 d.; jame Danijos Karalystė kaltinama tuo, kad suteikė Femern ir Femern Landanlæg neteisėtą ir su vidaus rinka nesuderinamą valstybės pagalbą.

13      Per tą patį laikotarpį Komisijos tarnybos Danijos valdžios institucijoms pateikė kelis prašymus suteikti informacijos; šios kelis kartus atsakė ir pateikė papildomos informacijos.

14      2014 m. gruodžio 22 d. raštu Danijos valdžios institucijos, remdamosi SESV 108 straipsnio 3 dalimi, pranešė Komisijai apie Fėmarno sąsiaurio fiksuotos jungties projekto finansavimo modelį.

15      2015 m. liepos 23 d. Komisija priėmė Sprendimą C(2015) 5023 final dėl valstybės pagalbos SA.39078 (2014/N) (Danija), susijusį su Fėmarno sąsiaurio fiksuotos jungties projekto finansavimu, paminėtą 2015 m. spalio 2 d. Oficialiajame leidinyje (OL C 325, 2015, p. 5; toliau – sprendimas dėl statybos); jame ji nusprendė nereikšti prieštaravimų dėl priemonių, apie kurias pranešė Danijos valdžios institucijos. Tame sprendime Komisija, be kita ko, padarė išvadą, kad net tuo atveju, jeigu bendrovei Femern suteiktos priemonės fiksuotai jungčiai planuoti, statyti ir eksploatuoti yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, jos yra suderinamos su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą. Konkrečiai kalbant, Komisija nusprendė, kad bendrovei Femern skirtos priemonės yra suderinamos su SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu ir jos 2014 m. birželio 20 d. Komunikatu dėl valstybės pagalbos, skirtos bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti, suderinamumo su vidaus rinka analizės kriterijų (OL C 188, 2014, p. 4; toliau – BEISP komunikatas), taip pat su jos Pranešimu dėl [SESV 107] ir [108] straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (OL C 155, 2008, p. 10; toliau – Pranešimas dėl garantijų).

16      2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimu Scandlines Danmark ir Scandlines Deutschland / Komisija (T‑630/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:942) ir 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimu Stena Line Scandinavia / Komisija (T‑631/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:944) Bendrasis Teismas iš dalies panaikino sprendimą dėl statybos.

17      Kiek tai susiję su bendrovei Femern suteiktu viešuoju finansavimu fiksuotai jungčiai planuoti, statyti ir eksploatuoti, Bendrasis Teismas patenkino ieškovių ieškinius ir nusprendė, kad Komisija neįvykdė jai pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį tenkančios pareigos pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl didelių sunkumų buvimo.

18      Konkrečiai kalbant, dėl pagalbos būtinumo Bendrasis Teismas konstatavo, kad nors iš principo negalima atmesti galimybės, jog pagalba buvo būtina tokio masto projektui įgyvendinti, sprendime dėl statybos Komisijos atliktas būtinybės nagrinėjimas buvo bent jau nepakankamas ir netikslus, o tai, pirma, rodo, kad kilo rimtų sunkumų, dėl kurių Komisija turėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą, ir, antra, neleidžia išnagrinėti to, ar Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.

19      Dėl bendrovei Femern suteiktos pagalbos proporcingumo, kiek tai susiję su Komisijos sprendime dėl statybos atliktu tyrimu, Bendrasis Teismas, be kita ko, nusprendė, kad pagalbos ir tinkamų finansuoti išlaidų grąžinimo laikotarpio apskaičiavimas buvo bent jau nepakankamas ir netikslus ar net prieštaringas, todėl dėl didelių sunkumų, kurių kilo Komisijai, ji turėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

20      Bendrasis Teismas taip pat nusprendė, kad Komisija padarė teisės klaidą ir akivaizdžią vertinimo klaidą, nes, priešingai, nei numatyta Pranešimo dėl garantijų 5.3 punkte, garantijų suteikimo sąlygos nebuvo nustatytos pirminio šių garantijų suteikimo momentu.

C.      Administracinė procedūra

21      Paskelbus 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimą Scandlines Danmark ir Scandlines Deutschland / Komisija (T‑630/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:942) ir 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimą Stena Line Scandinavia / Komisija (T‑631/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:944), kuriuos Teisingumo Teismas patvirtino 2021 m. spalio 6 d. Sprendimu Scandlines Danmark ir Scandlines Deutschland / Komisija (C‑174/19 P ir C‑175/19 P, EU:C:2021:801), Komisija 2019 m. birželio 14 d. raštu informavo Danijos valdžios institucijas apie savo sprendimą pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą dėl bendrovei Femern suteiktų priemonių fiksuotai jungčiai finansuoti (toliau – sprendimas pradėti procedūrą). Sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas 2019 m. liepos 5 d. Oficialiajame leidinyje (OL C 226, 2019, p. 5).

D.      Ginčijamas sprendimas

22      2020 m. kovo 20 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą.

23      Ginčijamas sprendimas apima bendrovei Femern suteiktas priemones fiksuotai jungčiai planuoti, statyti ir eksploatuoti. Kita vertus, kitaip nei sprendimas dėl statybos, ginčijamas sprendimas nėra dėl Femern Landanlæg suteiktų priemonių, susijusių su kelių ir geležinkelio jungčių su nuo pakrantės nutolusiomis teritorijomis finansavimu.

24      Pagal ginčijamo sprendimo 2 straipsnį priemonės, kurias sudaro Femern suteiktos kapitalo injekcijos ir valstybės paskolų bei valstybės garantijų derinys ir kurias Danija bent iš dalies įgyvendino neteisėtai, yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

25      Iš dalies pakeistos, šios priemonės, kaip nurodyta po sprendimo pradėti procedūrą pateiktame peržiūrėtame pranešime, laikomos suderinamomis su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą.

E.      Šalių reikalavimai

26      Ieškovės, palaikomos European Community Shipowners’ Associations (ECSA), Danish Ferry Association (toliau – DFA), Naturschutzbund Deutschland eV (NABU), Rederi AB Nordö-Link, Trelleborg Hamn AB, Aktionsbündnis gegen eine feste Fehmarnbeltquerung eV (toliau – Aktionsbündnis), Föreningen Svensk Sjöfart (FSS) ir Verband Deutscher Reeder eV (toliau – VDR), Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

27      Komisija, palaikoma Danijos Karalystės, Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

II.    Dėl teisės

28      Grįsdamos savo ieškinį ieškovės nurodo du pagrindus, susijusius su, pirma, tuo, kad Komisija klaidingai kvalifikavo nagrinėjamas priemones kaip vieną ad hoc pagalbą, ir, antra, SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkto pažeidimu.

A.      Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo tuo, kad Komisija klaidingai kvalifikavo nagrinėjamas priemones kaip vieną „ad hoc“ pagalbą

29      Ieškovės, palaikomos Trelleborg Hamn, VDR, Aktionsbündnis ir NABU, kaltina Komisiją tuo, kad ši atskirai neišnagrinėjo kiekvienos valstybės paskolos ir kiekvienos valstybės garantijos, kurias Danijos valdžios institucijos suteikė pagal 2009 m. balandžio 15 d. Lov no 285 om projektering af fast forbindelse over Femern Bælt med tilhørende landanlæg i Danmark (Įstatymas Nr. 285 dėl Fėmarno sąsiaurio fiksuotos jungties ir jungčių su nuo pakrantės nutolusiomis Danijos teritorijomis planavimo; toliau – 2009 m. įstatymas dėl planavimo) ir pagal 2015 m. įstatymą dėl statybos, suderinamumo. Be to, ieškovės mano, kad kiekvienas valstybės garantijų arba valstybės paskolų suteikimas pagal 2009 m. įstatymą dėl planavimo arba 2015 m. įstatymą dėl statybos yra individuali ad hoc pagalba, apie kurią Komisijai turėjo būti pranešta atskirai.

30      Ieškovių, Trelleborg Hamn, VDR, Aktionsbündnis ir NABU teigimu, tik pagalbos schemos atveju Komisija gali atlikti glaustą tyrimą, per kurį nagrinėjama tik pagrindinė sistema, kuria remiantis teikiama individuali pagalba. Ieškovės mano, kad priešingu atveju nebūtų galima atskleisti kiekvienos suteiktos subsidijos bendro poveikio. Be to, ieškovės ir į bylą įstojusios šalys laikosi nuomonės, kad teisės aktuose numatyta teisė finansuoti visas fiksuotos jungties planavimo ir statybos išlaidas nuo 2015 m. įstatymo dėl statybos įsigaliojimo neturi reikšmės, nes nei pagal 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentą (ES) 2015/1589, nustatantį išsamias SESV 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015, p. 9), nei pagal jurisprudenciją neleidžiama laikytis skirtingo požiūrio atsižvelgiant į individualių subsidijų suteikimo momentą.

31      Komisija, palaikoma Danijos Karalystės, ginčija šiuos argumentus.

32      Iš pradžių reikia pažymėti, kad, kaip teigia pagrindinės šalys, Femern skirtos priemonės nepatenka į sąvoką „pagalbos schema“, kaip ji suprantama pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio d punktą.

33      Vadinasi, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 247 konstatuojamosios dalies, šioje byloje nagrinėjamos priemonės yra individuali pagalba, kaip ji suprantama pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio e punktą.

34      Šiuo aspektu šalys nesutaria dėl to, ką apima sąvoka „individuali pagalba“, ir dėl pasekmių, kurių dėl to kyla Komisijos atliekamam ginčijamų priemonių suderinamumo su vidaus rinka nagrinėjimui, taip pat dėl pareigos pranešti apie tas priemones.

35      Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 259 konstatuojamosios dalies, Komisija nusprendė, kad Femern viena po kitos buvo suteiktos trys individualios pagalbos priemonės fiksuotos jungties projektui įgyvendinti. Pirmoji individuali pagalba – tai kapitalo injekcija, suteikta 2005 m. steigiant bendrovę. Antrąją individualią pagalbą sudaro kapitalo injekcijos, valstybės garantijų ir valstybės paskolų suteikimas 2009 m. balandžio 17 d. įsigaliojus 2009 m. įstatymui dėl planavimo. Trečiąją individualią pagalbą sudaro derinys valstybės paskolų ir valstybės garantijų, suteiktų 2015 m. gegužės 6 d. įsigaliojus 2015 m. įstatymui dėl statybos. Komisijos teigimu, kiekviena valstybės paskola arba kiekviena valstybės garantija, suteikta Femern pagal 2009 m. įstatymą dėl planavimo, o vėliau – pagal 2015 m. įstatymą dėl statybos, atitinka dalį, kuri išmokėta taikant patvirtintą pagalbos įgyvendinimo priemonę, todėl nebūtina pranešti apie kiekvieną dalį, kad būtų galima atskirai išnagrinėti jos suderinamumą su vidaus rinka.

36      Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad šioje byloje Komisija suteikė leidimą ne tik dėl viso Femern skirto finansavimo iki ginčijamo sprendimo priėmimo 2020 m. kovo 20 d., bet ir dėl finansavimo, kuris bus suteiktas po šios datos, laikantis tame sprendime nustatytų ribų.

37      Pirma, reikia patikrinti, ar, kaip teigia ieškovės, Trelleborg Hamn, VDR, Aktionsbündnis ir NABU, ginčijamo sprendimo 259 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė klaidingą išvadą, kad Femern buvo suteiktos trys individualios pagalbos priemonės, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio e punktą, fiksuotos jungties projekto planavimui ir statybai finansuoti.

38      Šiuo aspektu šio sprendimo 37 punkte minėtos ieškovės ir į bylą įstojusios šalys teigia, kad kiekvienas naujos valstybės paskolos ar naujos valstybės garantijos suteikimas yra atskira individuali pagalba, kaip ji suprantama pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio e punktą. Taigi 2010–2019 m. Femern ne mažiau kaip penkiolika kartų gavo individualią pagalbą, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą.

39      Nagrinėjamu atveju, kadangi valstybės paskolos ir valstybės garantijos, skirtos Femern pagal 2009 m. įstatymą dėl planavimo, o vėliau – pagal 2015 m. įstatymą dėl statybos, buvo suteiktos ne vienu mokėjimu, o dalimis, viena po kitos mokamomis atsižvelgiant į projekto įgyvendinimo eigą, ginčijamo sprendimo 248 konstatuojamojoje dalyje Komisija laikėsi nuomonės, kad reikia nustatyti, ar Femern gavo vieną ar kelias individualias pagalbos priemones, susijusias su 2009 m. įstatymu dėl planavimo ir 2015 m. įstatymu dėl statybos, ar individualių pagalbos priemonių, kurios buvo skiriamos kiekvieną kartą, kai Danijos valdžios institucijos atlikdavo Femern finansinę operaciją, grupę. Šiuo tikslu, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 249–251 konstatuojamųjų dalių, Komisija nusprendė, kad reikia patikrinti, ar Femern įgijo teisę gauti individualią pagalbą pagal 2009 m. įstatymą dėl planavimo, o vėliau – kitą individualią pagalbą pagal 2015 m. įstatymą dėl statybos.

40      Šiuo aspektu reikia priminti, kad negalima atmesti to, jog kelios viena po kitos vykdomos valstybės intervencijos pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį gali būti laikomos viena intervencija. Taip gali būti visų pirma tuo atveju, kai viena po kitos vykdomos intervencijos, atsižvelgiant į, be kita ko, jų eiliškumą, tikslą ir įmonės padėtį šių intervencijų metu, yra taip glaudžiai susijusios, kad jų neįmanoma atskirti (2013 m. kovo 19 d. Sprendimo Bouygues ir kt. / Komisija ir kt., C‑399/10 P ir C‑401/10 P, EU:C:2013:175, 103 ir 104 punktai). Be to, aplinkybė, kad priemonė įgyvendinama viena po kitos mokamomis dalimis, neturi įtakos pagalbos vientisumui (šiuo klausimu žr. 1999 m. spalio 6 d. Sprendimo Salomon / Komisija, T‑123/97, EU:T:1999:245, 75 punktą).

41      Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad, pirma, neginčijama, jog 2009 m. įstatyme dėl planavimo numatytu finansavimu buvo siekiama sudaryti sąlygas Femern finansuoti fiksuotos jungties projekto planavimo išlaidas. Taigi tame įstatyme numatytu finansavimu buvo siekiama finansuoti konkretaus projekto konkrečias išlaidas, t. y. susijusias su fiksuotos jungties projekto planavimu, todėl jos buvo taip glaudžiai susijusios, kad jų neįmanoma atskirti. Vadinasi, Komisija nepadarė teisinio kvalifikavimo klaidos, kai laikėsi nuomonės, kad visas pagal 2009 m. įstatymą dėl planavimo suteiktas finansavimas buvo ta pati individuali pagalba, kaip ji suprantama pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio e punktą, net jei ta pagalba buvo išmokėta keliomis dalimis.

42      Antra, taip pat neginčijama, kad 2015 m. įstatyme dėl statybos numatytos valstybės paskolos ir valstybės garantijos skirtos tam, kad Femern, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 251 konstatuojamosios dalies, galėtų refinansuoti fiksuotos jungties planavimo išlaidas ir finansuoti jos statybos išlaidas. Šiomis minėto įstatymo 4 punkte numatytomis valstybės paskolomis ir garantijomis siekiama finansuoti konkretaus projekto konkrečias išlaidas, t. y. susijusias su fiksuotos jungties statyba ir su planavimo išlaidų refinansavimu, todėl jos yra taip glaudžiai susijusios, kad jų neįmanoma atskirti. Vadinasi, Komisija taip pat nepadarė teisinio kvalifikavimo klaidos, kai laikėsi nuomonės, kad valstybės paskolos ir valstybės garantijos, suteiktos įgyvendinant 2015 m. įstatymą dėl statybos, yra ta pati individuali pagalba, kaip ji suprantama pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio e punktą, net jeigu ta pagalba mokama dalimis, taip pat ir po to, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas.

43      To, kas išdėstyta šio sprendimo 41 ir 42 punktuose, nepaneigia argumentas, kad Femern iš esmės neturi teisės gauti pagalbos pagal 2009 m. įstatymą dėl planavimo ar 2015 m. įstatymą dėl statybos, nes Danijos valdžios institucijos turi techniniu taikymu neapribotą diskreciją suteikti finansavimą. Reikia pažymėti, kad šis argumentas grindžiamas atitinkamais pagalbos schemos, kaip ji suprantama pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio d punktą, nustatymo kriterijais.

44      Kaip priminta šio sprendimo 39 punkte, siekdama nustatyti individualią pagalbą, kaip ji suprantama pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio e punktą, Komisija rėmėsi ne sąvoka „pagalbos schema“, kaip ji suprantama pagal minėto reglamento 1 straipsnio d punktą, o pagalbos gavėjo teisės gauti pagalbą pagal nacionalinės teisės aktus kriterijumi.

45      Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad pagal jurisprudenciją valstybės pagalba turi būti laikoma „suteikta“, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, tą dieną, kai pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus gavėjas įgyja teisę ją gauti (žr. 2022 m. sausio 25 d. Sprendimo Komisija / European Food ir kt., C‑638/19 P, EU:C:2022:50, 115 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

46      Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo sprendimo 251–256 konstatuojamųjų dalių matyti, kad, remdamasi 2015 m. įstatymo dėl statybos 4 punkto tekstu, kuris suformuluotas panašiai kaip 2009 m. įstatymo dėl planavimo 7 punktas, Danijos valdžios institucijų pateiktais paaiškinimais ir parengiamosiomis pastabomis, susijusiomis su 2015 m. įstatymu dėl statybos, Komisija nusprendė, kad Danijos finansų ministras turėjo ribotą diskreciją, neleidžiančią paneigti Femern teisės gauti valstybės paskolas ir valstybės garantijas, kurios jai buvo suteiktos pagal šiuos įstatymus. Taigi ginčijamo sprendimo 257 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad įsigaliojus 2015 m. įstatymui dėl statybos Femern buvo suteikta teisė finansuoti fiksuotos jungties planavimą ir statybą, todėl šiam subjektui buvo suteikta individuali pagalba. Reikia pažymėti, kad nors tai aiškiai neišplaukia iš ginčijamo sprendimo 257 konstatuojamosios dalies, Komisija netiesiogiai padarė tokią pačią išvadą dėl 2009 m. įstatymo dėl planavimo. Komisija pateikė argumentus dėl 2015 m. įstatymo dėl statybos ir 2009 m. įstatymo dėl planavimo analogijos, kurių ieškovės neginčijo, todėl išvadą, padarytą dėl pirmojo, galima taikyti ir antrajam.

47      Žinoma, kaip pažymi ieškovės, Trelleborg Hamn, VDR, Aktionsbündnis ir NABU, įgyvendinant valstybės garantijas ir valstybės paskolas, suteiktas Femern pagal 2015 m. įstatymą dėl statybos ir 2009 m. įstatymą dėl planavimo, Danijos finansų ministras turi diskreciją nustatyti gaires ir priimti privalomus nurodymus dėl to, kaip Femern turi gauti paskolas, dėl reikalingų priemonių ir taikytinų reikalavimų. Be to, tiesa ir tai, kad tam tikromis ypatingomis aplinkybėmis Danmarks nationalbank (Danijos nacionalinis bankas) gali netenkinti prašymo suteikti paskolą.

48      Vis dėlto reikia konstatuoti, kad ieškovės, Trelleborg Hamn, VDR, Aktionsbündnis ir NABU niekaip nepagrindžia to, kodėl turi būti daroma išvada, kad Danijos finansų ministras ar Danijos nacionalinis bankas gali suabejoti pačia teise gauti valstybės paskolas ar valstybės garantijas.

[Praleista]

51      Todėl Komisija nepadarė vertinimo klaidos, kai ginčijamo sprendimo 259 konstatuojamojoje dalyje nusprendė, kad Femern gavo tris atskiras individualias pagalbos priemones, t. y. pirmąją individualią pagalbą, suteiktą 2005 m., antrąją individualią pagalbą, suteiktą 2009 m. priėmus 2009 m. įstatymą dėl planavimo, ir trečiąją individualią pagalbą, suteiktą 2015 m. priėmus 2015 m. įstatymą dėl statybos.

52      Antra, reikia patikrinti, ar Komisija padarė vertinimo klaidą, kai kartu nagrinėjo trijų individualių pagalbos priemonių, nurodytų ginčijamo sprendimo 259 konstatuojamojoje dalyje, suderinamumą.

53      Šioje byloje kapitalo injekcijas ginčijamo sprendimo 377 konstatuojamojoje dalyje Komisija įvertino 510 mln. DKK (68,4 mln. EUR). Kalbant apie valstybės paskolų ir garantijų derinį, iš ginčijamo sprendimo 348 konstatuojamosios dalies matyti, kad pagal Danijos valdžios institucijų per oficialią tyrimo procedūrą pateiktą alternatyvų finansavimo modelį Femern negali gauti valstybės paskolų ir garantijų, kurios kartu viršytų maksimalią 69,3 mlrd. DKK (9,3 mlrd. EUR) garantuojamą sumą, o ginčijamo sprendimo 349 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Femern turės būti atsiskaičiusi už visas paskolas, kurioms suteikta valstybės garantija, ir grąžinusi visas valstybės paskolas ne vėliau kaip per šešiolika metų nuo jungties eksploatavimo pradžios.

54      Reikia pažymėti, kad neginčijama, jog ginčijamo sprendimo 259 konstatuojamojoje dalyje Komisijos nurodytos trys individualios pagalbos priemonės Femern buvo suteiktos fiksuotos jungties planavimui ir statybai finansuoti. Kadangi trys Femern suteiktos individualios pagalbos priemonės skirtos vieno ir to paties projekto planavimui ir statybai finansuoti, Komisija galėjo pagrįstai išnagrinėti šių pagalbos priemonių suderinamumą su vidaus rinka, atsižvelgdama į visas lėšas, kurias šis subjektas galėjo gauti fiksuotos jungties projekto planavimui ir statybai finansuoti.

55      Priešingai, nei teigia ieškovės, bendras viso finansavimo, kuris gali būti suteiktas Femern remiantis ginčijamo sprendimo 259 konstatuojamojoje dalyje nurodyta individualia pagalba, nagrinėjimas neužkerta kelio atsižvelgti į šios pagalbos bendrą poveikį. Atvirkščiai, siekdama įvertinti bendrą finansavimo, kurį valstybė narė suteikė įmonei konkrečiam projektui įgyvendinti, poveikį, Komisija, nagrinėdama vieną iš SESV 107 straipsnio 3 dalyje numatytų išimčių, turi galimybę įvertinti jo poveikį konkurencijai atsižvelgdama į visą finansavimą, kuris pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį laikomas valstybės pagalba. Tai juo labiau taikytina esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama šioje byloje, kai kalbama apie investicijas į transporto infrastruktūrą, kuri pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą laikoma bendriems Europos interesams svarbiu projektu, kuriam įgyvendinti reikalingas ilgalaikis viešasis finansavimas.

56      Tokio masto projekto, kaip fiksuotos jungties projektas, viso finansavimo, kurį Femern gali gauti jam įgyvendinti, bendras nagrinėjimas yra vienintelis būdas įvertinti pagalbos suderinamumą su vidaus rinka atsižvelgiant į BEISP komunikate nustatytus kriterijus. Konkrečiai kalbant, kaip bus išnagrinėta analizuojant antrojo pagrindo trečios dalies antrą prieštaravimą, remiantis BEISP komunikato 31 punktu, didžiausia projektui skiriamos pagalbos suma nustatoma atsižvelgiant į finansavimo trūkumą, vertinamą atsižvelgiant į reikalavimus atitinkančias išlaidas. Šiuo aspektu, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 166 ir 320 konstatuojamųjų dalių, per oficialią tyrimo procedūrą pateiktame alternatyvaus finansavimo modelyje Danijos valdžios institucijos į reikalavimus atitinkančias projekto išlaidas įtraukė ne tik statybos, bet ir fiksuotos jungties planavimo išlaidas.

57      Kadangi Komisija turėjo išnagrinėti viso finansavimo, kurį Femern gali gauti fiksuotos jungties projektui, suderinamumą, reikia atmesti ieškovių, Trelleborg Hamn, VDR, Aktionsbündnis ir NABU argumentus, kuriais iš esmės teigiama, kad Komisija pažeidė Reglamento 2015/1589 1 straipsnio e punktą, nes šiuo pagrindu atliko glaustą Femern suteiktos individualios pagalbos tyrimą.

58      Kiek tai susiję su Trelleborg Hamn, VDR, Aktionsbündnis ir NABU argumentu, kad iš esmės po to, kai buvo priimtas 2018 m. rugsėjo 19 d. Sprendimas HH Ferries ir kt. / Komisija (T‑68/15, EU:T:2018:563), Komisija turėjo atskirai išnagrinėti kiekvieną Femern suteiktą valstybės paskolą ir kiekvieną valstybės garantiją, reikia konstatuoti, kad šis sprendimas negali būti aiškinamas kaip nustatantis Komisijai pareigą atskirai išnagrinėti kiekvieną šiam subjektui suteiktą finansavimo priemonę. Tame sprendime Bendrasis Teismas tik konstatavo, kad per pirminį byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, nagrinėtų priemonių tyrimo etapą Komisijai kilo didelių sunkumų, kiek tai susiję su valstybės garantijų kvalifikavimu kaip pagalbos schemos, visų pirma nustatydamas klaidą, padarytą nusprendus, kad minėtos garantijos nebuvo susijusios su konkrečiu projektu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio d punktą (minėto sprendimo 80 punktas). Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad Komisija turi bendrą pareigą atskirai nagrinėti kiekvieną valstybės garantiją, suteiktą tam pačiam gavėjui dėl to paties projekto. Vadinasi, Komisijos negalima kaltinti tuo, kad ji kiekvienos iš penkiolikos paskolų, kuriomis ieškovės remiasi savo dublike, atžvilgiu nepatikrino pagalbos paraiškos ankstesnio pateikimo kriterijaus, siekdama nustatyti pagalbos skatinamąjį poveikį.

[Praleista]

61      Todėl kaip nepagrįsti turi būti atmesti argumentai, kuriais Komisija kaltinama tuo, kad padarė vertinimo klaidą, kai kartu nagrinėjo tris individualios pagalbos priemones, suteiktas Femern siekiant užtikrinti fiksuotos jungties planavimo ir statybos finansavimą.

62      Trečia, reikia atmesti argumentus, kad Danijos valdžios institucijos iš esmės turėjo atskirai pranešti apie kiekvieną Femern pagal 2009 m. įstatymą dėl planavimo ir 2015 m. įstatymą dėl statybos suteiktą valstybės paskolą ir valstybės garantiją.

63      Kaip matyti iš šio sprendimo 41 ir 42 punktų, Komisija galėjo pagrįstai manyti, pirma, kad visas pagal 2009 m. įstatymą dėl planavimo suteiktas finansavimas yra individuali pagalba, kaip ji suprantama pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio e punktą, ir, antra, kad visos valstybės paskolos ir valstybės garantijos, kurias Femern gali gauti pagal 2015 m. įstatymą dėl statybos, taip pat yra individuali pagalba, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą. Kadangi, priešingai, nei teigia ieškovės, Trelleborg Hamn, VDR, Aktionsbündnis ir NABU, ne kiekvienas valstybės paskolos ar valstybės garantijos suteikimas yra nauja atskira individuali pagalba, Komisija neprivalėjo reikalauti, kad Danijos valdžios institucijos jai praneštų apie kiekvieną finansinę operaciją, atliktą Femern naudai pagal 2009 m. įstatymą dėl planavimo ir 2015 m. įstatymą dėl statybos.

64      Be to, kiek tai susiję su valstybės paskolomis ir garantijomis, pagal 2015 m. įstatymą dėl statybos suteiktomis Femern po ginčijamo sprendimo priėmimo, Komisijai turėtų būti pranešta tik apie tas, kurios viršytų ginčijamame sprendime nustatytas ribas, nes jų neapimtų ginčijamame sprendime pateikta suderinamumo deklaracija (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2018 m. liepos 12 d. Sprendimo Austrija / Komisija, T‑356/15, EU:T:2018:439, 266 punktą).

65      Ketvirta, kalbant apie ieškovių nurodytą tariamą SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kurį lėmė Reglamento 2015/1589 pažeidimas, pakanka konstatuoti, kad ieškovės klaidingai teigia, jog minėtas reglamentas buvo priimtas siekiant įgyvendinti SESV 107 straipsnį. Šis reglamentas susijęs ne su SESV 107 straipsnyje numatytomis esminėmis nuostatomis dėl valstybės pagalbos, o su SESV 108 straipsnyje numatytų nuostatų, susijusių su minėtos pagalbos kontrolės procedūra, taikymo tvarka. Todėl ieškovių nurodytą tariamą SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimą reikia atmesti.

[Praleista]

67      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad turi būti atmestas visas pirmasis pagrindas.

B.      Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkto pažeidimu

68      Antrąjį pagrindą iš esmės sudaro keturios dalys, kurių pirma susijusi su tuo, kad Komisija projektą klaidingai kvalifikavo kaip bendrus Europos interesus atitinkantį projektą, antra – tuo, kad Komisija padare klaidingą išvadą, jog pagalba yra būtina, trečia – tuo, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, jog pagalba yra proporcinga, o ketvirta – nepagrįsto konkurencijos iškraipymo prevencijos ir pusiausvyros kriterijaus analizės kvestionavimu.

69      Iš pradžių reikia priminti, kad pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą Komisija turi diskreciją, kurios įgyvendinimas reiškia ekonominį ir socialinį vertinimą. Vadinasi, šios diskrecijos įgyvendinimui taikoma teisminė kontrolė yra skirta tik įvertinti, ar laikomasi procedūrinių ir motyvavimo taisyklių, nurodytų faktinių aplinkybių tikslumui patikrinti ir nustatyti, ar nebuvo padaryta teisės klaida, akivaizdi faktinių aplinkybių vertinimo klaida ar piktnaudžiauta įgaliojimais (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks, C‑333/07, EU:C:2008:764, 78 punktą ir 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Scandlines Danmark ir Scandlines Deutschland / Komisija, T‑630/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:942, 141 punktą).

70      Kalbant apie Europos Sąjungos teismo atliekamą nagrinėjimą, ar buvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida, reikia pažymėti, jog siekiant nustatyti, kad Komisija padarė akivaizdžią klaidą vertindama sudėtingas faktines aplinkybes, kuri gali pagrįsti ginčijamo akto panaikinimą, ieškovės pateikti įrodymai turi būti pakankami, kad akte atliktas faktinių aplinkybių vertinimas taptų neįtikinamas (šiuo klausimu žr. 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo AIUFFASS ir AKT / Komisija, T‑380/94, EU:T:1996:195, 59 punktą ir 2019 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo FIH Holding ir FIH / Komisija, T‑386/14 RENV, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:623, 69 punktą).

71      Antrojo pagrindo keturias dalis reikia nagrinėti atsižvelgiant būtent į šias pirmines pastabas.

1.      Dėl pirmos dalies, susijusios su tuo, kad Komisija projektą klaidingai kvalifikavo kaip bendrus Europos interesus atitinkantį projektą

72      Antrojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovės, palaikomos NABU, Aktionsbündnis, ECSA ir Rederi Nordö-Link, pateikia tris prieštaravimus ginčydamos projekto kvalifikavimą kaip bendrus Europos interesus atitinkančio projekto. Pirmas prieštaravimas grindžiamas tuo, kad tyrimai, kuriuos konsultacinė įmonė Incentive atliko Danijos vyriausybės vardu (toliau – Incentive tyrimai), nerodo teigiamos socialinės ir ekonominės grąžos, antras – tuo, kad Komisija, nustatydama teigiamą socialinę ir ekonominę grąžą, rėmėsi pasenusiais ir nenuosekliais duomenimis, o trečias – tuo, kad projektas nėra bendrai finansuojamas paramos gavėjo.

73      Be to, per posėdį NABU pirmą kartą pateikė prieštaravimą, grindžiamą BEISP komunikato 19 punkte numatyto laipsniško aplinkosaugos požiūriu žalingų subsidijų nutraukimo principo pažeidimu.

74      Prieš pradedant nagrinėti pirmus du prieštaravimus, kurie aptartini kartu, Bendrojo Teismo manymu, pirmiausia reikia priimti sprendimą dėl, pirma, per posėdį NABU pateikto naujo prieštaravimo priimtinumo ir, antra, trečio prieštaravimo, grindžiamo tuo, kad projektas nėra bendrai finansuojamas Femern, pagrįstumo.

[Praleista]

c)      Dėl pirmo ir antro prieštaravimų, grindžiamų teigiamos socialinės ir ekonominės grąžos nebuvimu

86      Pirma, dėl pirmo prieštaravimo, grindžiamo teigiamos socialinės ir ekonominės grąžos nebuvimu, ieškovės, NABU, Aktionsbündnis, ECSA ir Rederi Nordö-Link tvirtina, kad Komisija padarė akivaizdžių vertinimo klaidų, kai, remdamasi Incentive tyrimais, nagrinėjo fiksuotos jungties socialinę ir ekonominę grąžą.

87      Antra, pateikdamos antrą prieštaravimą ieškovės, NABU, Aktionsbündnis, ECSA ir Rederi Nordö-Link tvirtina, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes nustatydama teigiamą socialinę ir ekonominę grąžą rėmėsi pasenusiais ir nenuosekliais duomenimis, palyginti su tais, kurie buvo naudoti atliekant pagalbos proporcingumo analizę tam, kad būtų apskaičiuotas finansavimo trūkumas.

88      Komisija teigia, kad ginčijamo sprendimo išvadų, kurių ieškovės neginčija, pakanka nustatyti, jog fiksuotos jungties projektas gali būti laikomas bendrus Europos interesus atitinkančiu projektu pagal BEISP komunikate nurodytus kriterijus, todėl pirmas ir antras prieštaravimai yra nereikšmingi.

89      Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad pateikdamos pirmą ir antrą prieštaravimus ieškovės, palaikomos NABU, Aktionsbündnis, ECSA ir Rederi Nordö-Link, tvirtina, kad, pirma, fiksuotos jungties projektas neduoda teigiamos socialinės ir ekonominės grąžos ir, antra, apskaičiuojant šią grąžą naudoti duomenys yra pasenę ir nenuoseklūs, palyginti su duomenimis, naudotais nagrinėjant pagalbos proporcingumą. Taigi šiais dviem prieštaravimais ieškovės ginčija tik ginčijamo sprendimo 275–277 konstatuojamosiose dalyse Komisijos padarytas išvadas.

90      Reikia patikrinti, ar, kaip teigia Komisija, pirmas ir antras prieštaravimai yra nereikšmingi, nes ji galėjo laikytis nuomonės, kad fiksuotos jungties projektas atitinka bendrus Europos interesus, nesiremdama Incentive tyrimų rezultatais.

91      Šiuo aspektu reikia priminti, kad SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte vartojama sąvoka „bendri Europos interesai“ turi būti aiškinama siaurai ir kad iniciatyva gali būti taip kvalifikuojama tik tada, kai ji yra Europos tarptautinės programos, kurią bendrai remia įvairios valstybių narių vyriausybės, dalis arba kai ją apima įvairių valstybių narių suderinti veiksmai, kuriais siekiama kovoti su bendra grėsme (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 6 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, T‑21/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2009:387, 70 punktą ir 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Scandlines Danmark ir Scandlines Deutschland / Komisija, T‑630/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:942, 170 punktą).

92      Sąvoka „bendri Europos interesai“ buvo patikslinta BEISP komunikate. Konkrečiai kalbant, to komunikato 3.2.1 punkte yra nurodyti „bendrieji suvestiniai kriterijai“, kuriuos reikia įvykdyti, kad projektui galėtų būti taikoma SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta išimtis. BEISP komunikato 14 punkte nurodyta, kad projektu turi būti „konkrečiai, aiškiai ir pamatuojamai prisidedama prie vieno arba kelių Sąjungos tikslų ir jis turi turėti didelį poveikį Sąjungos konkurencingumui, tvariam augimui, taip pat sprendžiant visuomenės uždavinius arba kuriant vertę visoje Sąjungoje“. Kad būtų įvykdyti šie reikalavimai, šio komunikato 15–19 punktuose yra nustatyti kriterijai, kurie turi būti tenkinami. Šiuo atžvilgiu BEISP komunikato 15 punkte patikslinama, jog tam, kad projektas būtų svarbus įnašas siekiant Sąjungos tikslų, jis, be kita ko, turi būti itin svarbus transeuropiniams transporto ir energetikos tinklams. BEISP komunikato 16 punkte nurodyta, kad, pirma, projektas paprastai turi būti susijęs su daugiau nei viena valstybe nare ir kad jis turi būti naudingas didelei Sąjungos daliai, o ne tik finansavimą teikiančioms valstybėms narėms ir, antra, projekto teikiama nauda turi būti aiškiai apibrėžta konkrečiu ir identifikuojamu būdu. Be to, pagal šio komunikato 17 punktą projektas negali būti naudingas vien tik įmonėms ar atitinkamam sektoriui; dėl konkrečiu ir identifikuojamu būdu aiškiai apibūdinto teigiamo šalutinio poveikio (pvz., sisteminio poveikio keliuose vertės grandinės lygmenyse arba tiekėjų ar vartotojų rinkose arba dėl alternatyvių naudojimo kituose sektoriuose būdų ar paskatų rinktis kitas transporto rūšis) projektas turi būti svarbus ir taikomas platesniu mastu Europos ekonomikai ar visuomenei. Be to, remiantis BEISP komunikato 18 punktu, projektas turi apimti pagalbos gavėjo finansavimą, o remiantis jo 19 punktu, jame turi būti laikomasi laipsniško aplinkosaugos požiūriu žalingų subsidijų nutraukimo principo.

93      Toliau, siekiant kvalifikuoti projektą kaip atitinkantį bendrus Europos interesus, BEISP komunikato 3.2.2 punkte nurodyti bendrieji teigiami rodikliai, pateisinantys palankesnį Komisijos požiūrį. Tarp šių rodiklių minėto komunikato 20 punkto f papunktyje nurodytas projekto bendras finansavimas iš Sąjungos fondų.

94      Galiausiai BEISP komunikato 3.2.3 punkte nustatyti konkretūs kriterijai, įskaitant numatytąjį jo 23 punkte, pagal kurį aplinkos, energetikos arba transporto projektai turi būti itin svarbūs Sąjungos aplinkos, energetikos arba transporto strategijai arba jais turi būti reikšmingai prisidedama siekiant vidaus rinkos, įskaitant šiuos konkrečius sektorius, tačiau jais neapsiribojant, tikslų.

95      Nagrinėjamu atveju, pirma, ginčijamo sprendimo 272 konstatuojamojoje dalyje Komisija priminė, kad fiksuotos jungties projektas yra itin svarbus transeuropiniam transporto tinklui (TEN-T) ir kad juo prisidedama prie TEN-T plėtros. Kadangi ieškovės neginčijo šio vertinimo ir nebuvo jokių juo abejoti leidžiančių duomenų, Komisija galėjo pagrįstai manyti, kad BEISP komunikato 15 punkte nurodytas kriterijus buvo įvykdytas. Be to, kadangi tai yra prioritetinis Europos transporto tinklo projektas, taip pat tenkinamas šio komunikato 23 punkte nurodytas konkretus kriterijus, pagal kurį transporto srities projektai turi būti itin svarbūs Sąjungos transporto strategijai.

96      Antra, reikia konstatuoti, kad BEISP komunikato 16 punkte numatyti kriterijai taip pat tenkinami. Viena vertus, ginčijamo sprendimo 272 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo (ir tai nebuvo ginčijama), kad fiksuota jungtis pagerins susisiekimą tarp Šiaurės šalių ir Vidurio Europos, padidins kelių ir geležinkelių eismo lankstumą ir sutaupys laiko, todėl ji galėjo pagrįstai manyti, kad projekto teikiama nauda yra apibrėžta konkrečiu ir identifikuojamu būdu. Kita vertus, ginčijamo sprendimo 273 konstatuojamojoje dalyje Komisija teisingai priminė, kad projektas susiejo Danijos Karalystę ir Vokietijos Federacinę Respubliką ir kad jo nauda neapsiribojo tik šiomis dviem šalimis, bet apėmė visas šalis, per kurias eina Skandinavijos ir Viduržemio jūros regiono koridorius, besidriekiantis nuo Suomijos iki Maltos salos.

97      Trečia, kadangi Komisija ginčijamo sprendimo 273 konstatuojamojoje dalyje konstatavo (ir tai nebuvo ginčijama), kad fiksuotos jungties projektu buvo siekiama pagerinti ne tik keleivių, bet ir prekių vežimo tarp Šiaurės šalių ir Vidurio Europos sąlygas ir kad jis leistų užpildyti trūkstamą Skandinavijos ir Viduržemio jūros regiono koridoriaus grandį, kuri, kaip nurodyta 135 išnašoje, yra „Europos ekonomikai itin svarbi šiaurės ir pietų ašis“, reikia konstatuoti, kad dėl to yra įvykdytas ir BEISP komunikato 17 punkte numatytas kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad fiksuotos jungties projektas padeda gerinti keleivių ir prekių vežimo sąlygas svarbioje Europos ekonomikos ašyje, Komisija galėjo pagrįstai manyti, kad naudą iš fiksuotos jungties gauna ne tik atitinkama įmonė, t. y. Femern, arba atitinkamas sektorius, t. y. transporto paslaugų, siekiant užtikrinti pervežimą Fėmarno sąsiauriu. Be to, Komisija taip pat galėjo laikytis nuomonės, kad projekto nauda turi platesnę reikšmę ir pritaikymą Europos ekonomikoje ar visuomenėje, pasireiškiančius konkrečiai ir identifikuojamai apibrėžtomis teigiamomis pasekmėmis, t. y., kaip iš esmės matyti iš ginčijamo sprendimo 272 ir 273 konstatuojamųjų dalių, vidaus rinkos veikimo gerinimu ir ekonominės bei socialinės sanglaudos stiprinimu. Reikia konstatuoti, kad ieškovės, NABU, Aktionsbündnis, ECSA ir Rederi Nordö-Link neginčija fiksuotos jungties teikiamos naudos, Komisijos nustatytos ginčijamo sprendimo 281 konstatuojamojoje dalyje.

98      Ketvirta, kaip matyti iš šio sprendimo 82–84 punktų, Komisija pagrįstai galėjo manyti, kad fiksuotą jungtį bendrai finansuoja Femern, taigi BEISP komunikato 18 punkte nustatytas kriterijus yra įvykdytas.

99      Penkta, kiek tai susiję su BEISP komunikato 19 punkte numatytu kriterijumi, kaip jau buvo pabrėžta, ieškinyje nėra jokio prieštaravimo, kuriuo būtų ginčijama ginčijamo sprendimo 279 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad fiksuota jungtis nesusijusi su aplinkai žalingomis subsidijomis ir neprieštarauja laipsniško šių subsidijų panaikinimo principui, todėl šis kriterijus gali būti laikomas įvykdytu.

100    Šešta, reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 280 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, ir tai nebuvo ginčijama, kad fiksuotos jungties projektui buvo suteiktas Sąjungos finansavimas, skirtas planavimo veiklai, ir įtvirtintas įsipareigojimas teikti papildomą paramą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP). Remiantis BEISP komunikato 20 punkto f papunkčiu, tokio Sąjungos finansavimo gavimas yra teigiamas rodiklis, pateisinantis palankesnį požiūrį.

101    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad BEISP komunikato 14–19 punktuose numatyti bendrieji kriterijai buvo įvykdyti, nesant reikalo remtis ieškovių, NABU, Aktionsbündnis, ECSA ir Rederi Nordö-Link ginčijamais Incentive tyrimų rezultatais. Be to, kadangi Komisija taip pat rėmėsi vienu iš to komunikato 20 punkte nurodytų bendrų teigiamų rodiklių, ginčijamo sprendimo 281 konstatuojamojoje dalyje ji pagrįstai galėjo padaryti išvadą, kad fiksuotos jungties projektu svariai ir konkrečiai prisidedama prie Sąjungos transporto politikos tikslų ir platesnių Sąjungos tikslų, visų pirma ekonominės ir socialinės sanglaudos stiprinimo, įgyvendinimo, todėl šis projektas atitinka bendrus Europos interesus.

102    Kalbant apie ieškovių, NABU, Aktionsbündnis, ECSA ir Rederi Nordö-Link argumentus, kad Komisija negalėjo padaryti išvados, jog fiksuotos jungties projektas atitinka bendrus Europos interesus, kaip tai suprantama pagal BEIEC komunikatą, nesiremdama Incentive tyrimais, reikia konstatuoti, kad, viena vertus, iš ginčijamo sprendimo 274 konstatuojamosios dalies matyti, jog fiksuotos jungties projekto nauda, kuri jau buvo aiškiai apibrėžta to sprendimo 272 ir 273 konstatuojamosiose dalyse, „buvo paminėta“ Incentive tyrimuose. Kita vertus, kaip teisingai teigia Komisija, kalbant apie ginčijamo sprendimo 275–277 konstatuojamosiose dalyse pateiktą naudos kiekybinį įvertinimą, reikia pažymėti, kad nei SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte, nei BEISP komunikate nereikalaujama, kad projekto nauda būtų kiekybiškai įvertinta atliekant socialinę ir ekonominę sąnaudų ir naudos analizę, kad projektą būtų galima kvalifikuoti kaip atitinkantį bendrus Europos interesus. Todėl, kaip triplike nurodė Komisija, reikia konstatuoti, kad Incentive tyrimų rezultatai ginčijamo sprendimo 275–277 konstatuojamosiose dalyse buvo paminėti kaip papildomi elementai, kurie buvo naudingi, bet ne esminiai, kad fiksuotos jungties projektą būtų galima kvalifikuoti kaip atitinkantį bendrus Europos interesus.

103    Vadinasi, pirmas ir antras prieštaravimai, kuriais ieškovės, NABU, Aktionsbündnis, ECSA ir Rederi Nordö-Link ginčija tik fiksuotos jungties naudos kiekybinį įvertinimą, yra pateikti dėl perteklinių ginčijamo sprendimo motyvų.

104    Todėl jie turi būti atmesti kaip nereikšmingi.

105    Taigi reikia atmesti visą antrojo pagrindo pirmą dalį.

2.      Dėl antros dalies, susijusios su tuo, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, jog pagalba yra būtina

106    Antroje dalyje ieškovės pateikia tris prieštaravimus, grindžiamus, pirma, pagalbos skatinamojo poveikio nebuvimu, antra, tuo, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, jog priešingos padėties scenarijus – tai alternatyvaus projekto nebuvimas, ir, trečia, trukmės, į kurią atsižvelgta apskaičiuojant vidinės grąžos normą (toliau – VGN), ginčijimu.

a)      Dėl pirmo prieštaravimo, grindžiamo pagalbos skatinamojo poveikio nebuvimu

107    Ieškovės, palaikomos DFA, ECSA, Trelleborg Hamn ir Rederi Nordö-Link, tvirtina, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, jog pagalba turėjo skatinamąjį poveikį.

108    Komisija, palaikoma Danijos Karalystės, ginčija šiuos argumentus.

109    Šiuo aspektu reikia priminti, kad SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte, be kita ko, numatyta, kad pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka.

110    Įgyvendindama jai minėta nuostata suteiktą diskreciją Komisija turi teisę neleisti suteikti pagalbos, jei ši pagalba neskatina ją gavusių įmonių elgtis taip, kad būtų prisidėta prie vieno iš toje nuostatoje numatytų tikslų įgyvendinimo (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C‑526/14, EU:C:2016:570, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

111    Tokia pagalba turi būti reikalinga siekiant šioje nuostatoje įtvirtintų tikslų, o be šios pagalbos, vien tik taikant rinkos dėsnius, įmonės gavėjos negalėtų elgtis taip, kad prisidėtų prie šių tikslų įgyvendinimo. Pagalba, kuri pagerina ją gavusios įmonės finansinę padėtį ir yra nebūtina SESV 107 straipsnio 3 dalyje numatytiems tikslams pasiekti, negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka (pagal analogiją žr. 2013 m. birželio 13 d. Sprendimo HGA ir kt. / Komisija, C‑630/11 P-C‑633/11 P, EU:C:2013:387, 104 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

112    Taigi, atsižvelgiant į SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, tam, kad planuojama pagalba būtų suderinama su vidaus rinka, ji turi turėti skatinamąjį poveikį ir būti būtina bendriems Europos interesams svarbiam projektui įgyvendinti. Šiuo tikslu turi būti įrodyta, kad, nesant planuojamos pagalbos, tokiam projektui įgyvendinti skirtos investicijos nebūtų realizuotos. Vis dėlto, jei paaiškėtų, kad šios investicijos būtų atliktos net ir nesant planuojamos pagalbos, reikėtų daryti išvadą, kad vienintelis šios pagalbos poveikis būtų įmonių gavėjų finansinės padėties pagerinimas, tačiau ji neatitiktų SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytos sąlygos, t. y. kad ji turi būti būtina bendriems Europos interesams svarbiam projektui įgyvendinti (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2013 m. birželio 13 d. Sprendimo HGA ir kt. / Komisija, C‑630/11 P-C‑633/11 P, EU:C:2013:387, 105 punktą; 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑314/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:903, 182 punktą ir 2019 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Achemos Grupė ir Achema / Komisija, T‑417/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:597, 84 punktą).

113    Galiausiai reikia priminti, kad pagal jurisprudenciją išvada, jog pagalba nėra būtina, be kita ko, gali būti padaryta dėl to, kad atitinkama įmonė jau buvo pradėjusi arba net baigusi įgyvendinti remiamą projektą prieš išsiųsdama kompetentingoms institucijoms pagalbos paraišką, o tai reiškia, kad atitinkama pagalba negali turėti skatinamojo poveikio (2008 m. balandžio 15 d. Sprendimo Nuova Agricast, C‑390/06, EU:C:2008:224, 69 punktas ir 2019 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Achemos Grupė ir Achema / Komisija, T‑417/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:597, 85 punktas).

114    Ieškovių, DFA, ECSA, Trelleborg Hamn ir Rederi Nordö-Link pateiktus argumentus reikia nagrinėti atsižvelgiant būtent į šiuos argumentus.

115    Iš pradžių reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime ir šalių procesiniuose dokumentuose vartojamos sąvokos „formalus skatinamasis poveikis“ ir „esminis skatinamasis poveikis“. Siekiant aiškumo ir terminologinio tikslumo šiame sprendime, viena vertus, sąvoka „formalus skatinamasis poveikis“ turi būti suprantama kaip „išankstinio pagalbos paraiškos pateikimo“ kriterijus (šiuo klausimu žr. 2013 m. birželio 13 d. Sprendimo HGA ir kt. / Komisija, C‑630/11 P–C‑633/11 P, EU:C:2013:387, 106 punktą ir 2019 m. kovo 5 d. Sprendimo Eesti Pagar, C‑349/17, EU:C:2019:172, 64 punktą). Kita vertus, „esminio skatinamojo poveikio“ reikalavimas turi būti suprantamas kaip „pagalbos skatinamojo poveikio“ sąlyga, nurodyta šio sprendimo 112 punkte primintoje jurisprudencijoje, t. y. pagalbos gavėjo skatinimas elgtis taip, kad būtų padedama siekti SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkto tikslų.

116    BEISP komunikate reikalavimas, kad pagalba atitiktų skatinamojo poveikio sąlygą, yra primintas 28 punkte, o į tą punktą įterptoje 24 išnašoje yra pakartotas išankstinio pateikimo kriterijus, pagal kurį „pagalbos paraiška turi būti pateikta prieš pradedant darbus“.

117    Reikia patikrinti, ar, kaip tvirtina ieškovės, Trelleborg Hamn ir ECSA, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai laikėsi nuomonės, kad šios bylos aplinkybėmis pagalbos paraiška buvo neatsiejama nuo Femern įsteigimo.

118    Šiuo atveju ginčijamo sprendimo 299 ir 302 konstatuojamosiose dalyse Komisija padarė išvadą, kad BEISP komunikate apibrėžto išankstinio pagalbos paraiškos pateikimo kriterijaus tenkinimas nebuvo būtina išankstinė sąlyga, nes skatinamojo poveikio sąlyga buvo įvykdyta įrodžius, kad nagrinėjamas projektas negalėjo būti įgyvendintas be pagalbos. Komisijos teigimu, reikia atskirti įmonę, kaip antai Femern, kuri gauna pagalbą valdžios institucijų apibrėžtam jungties projektui įgyvendinti, ir kitas įmones, kurios gali nuspręsti, į kokius projektus investuoti. Taigi, atsižvelgdama į šios bylos ypatumus, Komisija nusprendė, kad net jei Femern oficialiai nepateikė Danijos valdžios institucijoms pagalbos paraiškos, išankstinio pagalbos paraiškos pateikimo kriterijus buvo įvykdytas, nes tokia paraiška gali būti laikoma neatsiejama nuo šio subjekto įsteigimo.

119    Reikia pažymėti, kad Femern yra specialios paskirties bendrovė, kurią valdžios institucijos įsteigė konkrečiam projektui įgyvendinti, o ne kokiai nors kitai veiklai vykdyti. Kaip pažymėjo Danijos Karalystė, toks subjektas negauna eksploatavimo pajamų, kol nebaigti statybos darbai. Todėl iki fiksuotos jungties eksploatavimo pradžios bendrovė Femern yra priklausoma nuo valdžios institucijų teikiamo finansavimo, visų pirma siekiant užtikrinti infrastruktūros statybą. Tokios situacijos negalima lyginti su privačių ar valstybinių įmonių, kurios gali pasirinkti projektus, į kuriuos jos nori investuoti ir kuriuos jos nori bent jau iš dalies finansuoti iš pajamų, gautų vykdant kitą veiklą, situacija.

120    Be to, šioje byloje reikia pažymėti, kad 2014 m. gruodžio 22 d. Danijos Karalystė pranešė apie visą finansavimą, kurį šis subjektas gavo nuo jo įsteigimo 2005 m., tam, kad Komisija jo suderinamumą su vidaus rinka įvertintų remdamasi SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu ir BEISP komunikate nurodytais kriterijais. Šiuo aspektu reikia priminti, kad, remiantis 2005 m. birželio 24 d. Lov Nr. 588 om Sund og Bęlt Holding A/S (Įstatymas Nr. 588 dėl Sund & Baelt Holding A/S) 6 punktu, Femern, buvusi Femern Bælt A/S, buvo įsteigta atlikti užduotis, susijusias su fiksuotos jungties planavimu, o ne vykdyti kokią nors kitą veiklą. 2005 m. šiam subjektui įsteigti buvo suteikta kapitalo injekcija. Po to, kai sutartis dėl Fėmarno sąsiaurio buvo pasirašyta pagal 2009 m. įstatymą dėl planavimo, Femern gavo papildomą kapitalo injekciją, valstybės paskolų ir valstybės garantijų. 2009 m. liepos 13 d. sprendime byloje N 157/2009 Komisija visų pirma laikėsi nuomonės, kad Femern suteiktas finansavimas nėra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ir laikantis atsargumo principo (jei šis subjektas turėtų ekonomiškai eksploatuoti fiksuotą jungtį) – kad šis finansavimas būtų laikomas pagalba, suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą. Reikia priminti, kad šis sprendimas nebuvo ginčijamas.

121    Taigi, kadangi Komisija pagrįstai galėjo kartu nagrinėti viso finansavimo, reikalingo fiksuotos jungties projektui įgyvendinti nuo Femern įsteigimo, suderinamumą (žr. šio sprendimo 53–61 punktus) ir kadangi ši įmonė negaus jokių veiklos pajamų tol, kol nebus pradėta eksploatuoti fiksuota jungtis, negalima reikalauti, kad išankstinio paraiškos pateikimo kriterijaus tenkinimas būtų patikrintas dėl kiekvienos iš trijų individualios pagalbos priemonių, suteiktų Femern šiam projektui įgyvendinti. Be to, šioje byloje Komisija pagrįstai galėjo manyti, kad pagalbos paraiška buvo neatsiejama nuo Femern įsteigimo.

122    Ginčydamos šią išvadą ieškovės, Trelleborg Hamn, DFA, ECSA ir Rederi Nordö-Link iš esmės teigia, kad įsteigus Femern ji buvo atsakinga tik už fiksuotos jungties planavimą ir kad tik vėliau jai buvo patikėta šios infrastruktūros statyba ir eksploatacija.

123    Šiuo aspektu, kaip teisingai teigia Komisija, kadangi Femern buvo įsteigta fiksuotos jungties projektui įgyvendinti, aplinkybė, kad jos veikla nuo jos įsteigimo pasikeitė, neturi reikšmės siekiant paneigti tai, kad pagalbos paraiška gali būti laikoma neatsiejama nuo šio subjekto įsteigimo.

124    Visą projektą valdžios institucijos patikėjo tai pačiai specialios paskirties bendrovei, kuriai neleidžiama vykdyti kitos veiklos nei ta, kuri susijusi su šiuo projektu.

125    Darbai, kuriuos ieškovės, Trelleborg Hamn ir ECSA laikė statybos darbais, atliktais 2013 ir 2014 m., kaip ginčijamo sprendimo 300 konstatuojamojoje dalyje pažymėjo Komisija, buvo padengti iš 2010 m. birželio 3 d., 2011 m. birželio 23 d. ir 2013 m. kovo mėn. Danijos parlamento Finansų komiteto suteikto planavimo biudžeto padidinimo. Iš bylos medžiagos, visų pirma iš 2013 m. kovo 13 d. prašymo skirti biudžeto asignavimų Nr. 97, pridėto prie Danijos Karalystės įstojimo į bylą paaiškinimo, matyti, kad dėl nuo 2013 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų Femern atliko išankstinį finansinį vertinimą, kuriuo remdamasis Danijos transporto ministras paprašė Danijos parlamento Finansų komiteto sutikimo padidinti planavimo biudžetą. Taip pat reikia pažymėti, kad prieš pradedant taikyti fiksuotos jungties finansavimo modelį, apie kurį Danijos valdžios institucijos pranešė 2014 m. gruodžio 22 d. ir kuris, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 36 konstatuojamosios dalies, apėmė visų fiksuotos jungties planavimo ir statybos išlaidų įvertinimą, 2014 m. lapkričio mėn. Femern atliko finansinę analizę. Be to, reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime apskaičiuotas finansavimo trūkumas nagrinėjant pagalbos proporcingumą grindžiamas atnaujinta finansine analize, kurią taip pat atliko Femern.

126    Taigi, kadangi Femern, kaip specialios paskirties bendrovė, yra priklausoma nuo viešojo finansavimo, skirto jai patikėtoms užduotims vykdyti, net darant prielaidą, kad, kaip teigia ieškovės, Komisija turėjo atskirai išnagrinėti, ar buvo įvykdytas išankstinio pagalbos paraiškos pateikimo kriterijus dėl Femern veiklos pasikeitimo, ji galėjo konstatuoti, kad atlikti darbai, neatsižvelgiant į tai, ar jie kvalifikuojami kaip „statybos darbai“, ar kaip „parengiamieji darbai“, buvo atlikti pateikus paraišką, kurioje buvo įvertintas jos finansavimo poreikis.

127    Priešingai, nei teigia ieškovės, iš BEISP komunikato 28 punkto 24 išnašos formuluotės aiškiai matyti, jog pakanka, kad pagalbos paraiška būtų pateikta prieš pradedant darbus. Todėl prieš pradėdamas darbus pagalbą gaunantis subjektas neprivalo laukti, kol bus patvirtinta paraiška arba suteikta pagalba. Šio BEISP komunikato reikalavimo negalima lyginti su kitų gairių, išaiškintų 2019 m. kovo 5 d. Sprendime Eesti Pagar (C‑349/17, EU:C:2019:172) ir 2013 m. rugsėjo 13 d. Sprendime Fri-El Acerra / Komisija (T‑551/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:430), kuriomis remiasi ieškovės ir kuriose aiškiai reikalaujama rašytinio kompetentingų nacionalinių institucijų patvirtinimo, reikalavimu.

128    Be to, kaip teisingai teigia Komisija, klausimas, ar tenkinamas išankstinio pagalbos paraiškos pateikimo kriterijus, neturi jokio ryšio nei su klausimu, ar pagalba buvo išmokėta neteisėtai pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį, nei su klausimu, ar finansavimas Femern buvo suteiktas pažeidžiant sprendimą dėl planavimo.

[Praleista]

137    Taigi iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nesant diskriminacijos Komisija nepadarė teisės klaidos ir kad ji nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai laikėsi nuomonės, kad pagalba turi skatinamąjį poveikį.

138    Todėl pirmą prieštaravimą, grindžiamą pagalbos skatinamojo poveikio nebuvimu, reikia atmesti.

b)      Dėl antro prieštaravimo, grindžiamo tuo, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, jog priešingos padėties scenarijus – tai alternatyvaus projekto nebuvimas

139    Ieškovės, FSS, Aktionsbündnis, NABU ir VDR mano, kad Komisija padarė teisės klaidą ir akivaizdžią vertinimo klaidą, kai laikėsi nuomonės, kad priešingos padėties scenarijus – tai alternatyvaus projekto nebuvimas.

140    Komisija, palaikoma Danijos Karalystės, ginčija šiuos argumentus.

141    Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad, siekiant įvertinti pagalbos būtinumą, BEISP komunikato 29 punkte numatyta, kad valstybė narė turi pateikti Komisijai naudingos informacijos apie finansuojamą projektą ir išsamų priešingos padėties scenarijaus, kai jokia valstybė narė neteikia pagalbos, aprašymą, patikslinant, kad priešingos padėties scenarijus gali reikšti alternatyvaus projekto nebuvimą arba aiškiai apibrėžtą ir pakankamai nuspėjamą alternatyvų projektą, kurį pagalbos gavėjas numato savo vidaus sprendimų priėmimo procese, ir kad jis gali būti susijęs su alternatyviu projektu, kuris visiškai arba iš dalies vykdomas už Sąjungos ribų.

142    Ginčijamame sprendime darydama išvadą, kad priešingos padėties scenarijus yra alternatyvaus projekto nebuvimas, Komisija rėmėsi Danijos valdžios institucijų pateikta informacija, kad būtų įrodyta, jog nėra jokio patikimo ar realaus priešingos padėties aprašymo, susijusio su alternatyviu projektu. Taigi ginčijamo sprendimo 307 konstatuojamojoje dalyje Komisija rėmėsi 2001 m. parengta ataskaita dėl fiksuotos jungties projekto komercinio intereso (toliau – 2001 m. komercinio intereso ataskaita) konstatuodama, kad atsižvelgiant į didelę riziką, susijusią su fiksuotos jungties projektu, privataus sektoriaus suformuluoti reikalavimai buvo tokie, kad kapitalo sąnaudos būtų buvusios tokios didelės, jog projektas nebūtų buvęs įgyvendintas be didelės valstybės paramos. Remdamasi informacija, kurią Danijos valdžios institucijos pateikė tuo metu, kai buvo pranešta apie fiksuotos jungties finansavimą, Komisija padarė išvadą, kad per tą laiką ši išvada nepasikeitė. Taigi ginčijamo sprendimo 308 konstatuojamojoje dalyje Komisija laikėsi nuomonės, kad joks racionalus privatus investuotojas neįsipareigotų vykdyti tokio projekto įprastomis rinkos sąlygomis ir kad fiksuota jungtis gali būti įgyvendinta tik gavus didelę valstybės pagalbą. Be to, ji pažymėjo, kad tai, jog nuo 2001 m. komercinio intereso ataskaitos galutinis techninis sprendimas pasikeitė, niekaip nekeičia šios išvados ir kad nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidą, jog per tą laiką priešingos padėties scenarijus be pagalbos tapo įgyvendinamas. Komisija mano, kad ES finansinės pagalbos teikimas pagal EITP yra aiškus požymis, kad projektui įgyvendinti būtinas viešasis finansavimas.

143    Pirmiausiai reikia patikrinti, ar, kaip tvirtina ieškovės, FSS, Aktionsbündnis, NABU ir VDR, Komisija neatsižvelgė į alternatyvius projektus, kurie galėtų būti priešingos padėties scenarijus, kaip tai suprantama pagal BEISP komunikato 29 punktą.

144    Pirma, kalbant apie patobulintos keltų sistemos projektą, ieškovės remiasi 2000 m. konsultacinės įmonės Planco parengta sąnaudų ir naudos ataskaita (toliau – Planco ataskaita), kurioje pateiktos kelios dabartinės redakcijos fiksuotos jungties projekto alternatyvos, įskaitant patobulintos keltų sistemos projektą.

145    Reikia pažymėti, kad Planco ataskaitoje nėra jokios aiškios nuorodos, kuri leistų nustatyti, ar keltų paslaugoms gerinti reikia skirti pagalbą. Šiuo aspektu ieškovės per posėdį pripažino, kad šia ataskaita nesiekiama nustatyti, ar joje nurodyti projektai gali būti įgyvendinami be pagalbos. Be to, reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo 306 konstatuojamojoje dalyje Komisija laikėsi nuomonės, jog iš Planco ataskaitos matyti, kad absoliutaus grynosios naudos, gaunamos taikant fiksuotos jungties sprendimą, dydžio negalima pasiekti patobulinta keltų sistema, visų pirma kiek tai susiję su kelionės laiko sutrumpinimu ir transporto išlaidų sutaupymu. Todėl ji padarė išvadą, kad patobulinta keltų sistema nėra alternatyvus tokios pačios apimties sprendimas, kurio tikėtina nauda būtų panaši į fiksuotos jungties projekto naudą.

146    Šiuo aspektu, aiškinant priešingos padėties scenarijaus reikalavimą, reikia atsižvelgti į BEISP komunikato 28 punktą, kuriame nurodyta, kad nesuteikus pagalbos projektas negali būti įgyvendintas arba turi būti įgyvendintas mažesniu mastu ar kitokiu būdu, o tai labai apribotų tikėtiną jo naudą. Taigi, kai projektas nėra panašaus masto ar dydžio arba nauda, kurios tikimasi iš remiamo projekto, būtų gerokai mažesnė, Komisija nepažeidžia BEISP komunikato konstatuodama, kad tai nėra alternatyvus projektas, kuris gali būti priešingos padėties scenarijus, kaip tai suprantama pagal minėto komunikato 29 punktą.

147    Nagrinėjamu atveju reikia priminti, kad, kaip matyti, be kita ko, iš ginčijamo sprendimo 33 ir 272 konstatuojamųjų dalių, fiksuotos jungties projektas turi padėti užpildyti trūkstamą Skandinavijos ir Viduržemio jūros regiono koridoriaus grandį, pagerinti susisiekimą tarp Šiaurės šalių ir Vidurio Europos, taip pat padidinti kelių ir geležinkelių eismo lankstumą ir sutaupyti laiko.

148    Žinoma, kaip teigia NABU ir VDR, pagal pirminę Incentive tyrimo versiją pagrindinis fiksuotos jungties pelnas turėjo būti gautas iš jos eksploatavimo pajamų. Vis dėlto, nesant reikalo nuspręsti dėl galimybės palyginti Planco ataskaitos rezultatus su Incentive tyrimų rezultatais, pakanka pažymėti, kad, kiek tai susiję su kelių eismu, iš pirminės Incentive tyrimo versijos matyti, jog, pirma, fiksuota jungtis leis sutrumpinti Fėmarno sąsiaurio kirtimo laiką iki 10 minučių lengvuoju automobiliu, palyginti su 45 minutėmis keltais, ir, antra, ji padidins lankstumą, nes nereikės laukti, kol išvyks keltas. Be to, šiame tyrime taip pat pabrėžiama fiksuotos jungties nauda gerinant geležinkelių transportą, pavyzdžiui, kelionės traukiniu tarp Vokietijos ir Danijos laiko sutrumpėjimas.

149    Kadangi patobulintos keltų sistemos projektu negalėtų būti pasiekti tikslai, kurių siekiama fiksuotos jungties projektu, tai, kad patobulintos keltų sistemos projekto grąžos norma yra didesnė nei fiksuotos jungties projekto, nėra svarbu. Nagrinėjant alternatyvaus projekto egzistavimą nei Danijos valdžios institucijoms, nei Komisijai negali būti priekaištaujama dėl to, kad jos neatsižvelgė į projektą, kuris nėra tinkamas valdžios institucijų siekiamiems viešojo intereso tikslams įgyvendinti.

150    Vadinasi, Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai konstatavo, kad patobulinta keltų paslauga nesuteiktų tokios pat naudos kaip fiksuota jungtis, kiek tai susiję su kelionės laiko sutrumpinimu ir transporto išlaidų sutaupymu. Todėl Komisijos negalima kaltinti tuo, kad ji neatsižvelgė į patobulintos keltų sistemos projektą.

151    Antra, kiek tai susiję su ieškovių paminėtomis alternatyviomis fiksuotomis jungtimis, be kita ko, nurodytomis Planco ataskaitoje, t. y. kabančiu tiltu, vantiniu tiltu ir keliais gręžtinių tunelių ir povandeninių tunelių variantais, kaip pažymėta šio sprendimo 145 punkte, ieškovės per posėdį pripažino, kad šia ataskaita nesiekiama nustatyti, ar joje nurodyti projektai gali būti įgyvendinti be pagalbos.

152    Dėl 2004 m. kovo mėn. COWI konsultacinės įmonės parengtoje Fėmarno sąsiaurio fiksuotos jungties ekonominio vertinimo ataskaitoje (toliau – COWI ataskaita) pateikto sprendimo, kuris apima vantinį tiltą ir povandeninį tunelį, panašų į tą, kuris nagrinėjamas šioje byloje, reikia pažymėti, kad NABU, Aktionsbündnis ir VDR nenurodo jokios konkrečios prie ieškinio pridėtos ataskaitos ištraukos. Paklaustos per posėdį, ieškovės negalėjo nurodyti, kokia šios ataskaitos ištrauka galėtų įrodyti, kad joje minimi projektai galėjo būti įgyvendinti be pagalbos. Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad iš šios ataskaitos santraukos, išverstos į proceso kalbą, nematyti, kad vantinio tilto ir povandeninio tunelio projektas galėtų būti įgyvendintas be pagalbos. Atvirkščiai, ši ataskaita grindžiama prielaida, kad tokiam projektui būtų galima gauti Sąjungos finansavimą, kuris sudarytų apie 10 % investicinių išlaidų, todėl šis finansavimas turėtų teigiamą poveikį Danijos Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikos patirtoms išlaidoms.

153    Tokią pačią išvadą galima padaryti dėl Femern parengtos fiksuotos jungties poveikio aplinkai ataskaitos, kuria remiasi FSS, Aktionsbündnis, NABU ir VDR. Tiesa, šioje ataskaitoje buvo numatytos kelios alternatyvos, t. y. vantinis tiltas, kabantis tiltas ir gręžtinis tunelis. Vis dėlto įstojusios į bylą šalys neįrodė, kad iš šios ataskaitos ištraukų, išverstų į proceso kalbą, matyti, jog šie alternatyvūs projektai galėtų būti įgyvendinti be pagalbos.

154    Todėl Komisijos negalima kaltinti tuo, kad ji neatsižvelgė į alternatyvių fiksuotų jungčių projektus.

155    Trečia, kalbant apie ieškovių nurodytą Jutlandijos jungties (Danija) modernizavimo projektą, reikia konstatuoti, kad nuoroda į COWI ataskaitos santraukos 5 puslapį yra neteisinga, nes šios ataskaitos santraukoje, išverstoje į proceso kalbą, toks projektas neminimas. Dėl NABU nurodyto projekto, kuris apima keltų Fėmarno sąsiauryje paslaugų ir esamų geležinkelio linijų per Jutlandiją modernizavimą, taip pat reikia konstatuoti, kad jis neminimas COWI ataskaitos santraukoje, išverstoje į proceso kalbą, o įstojimo į bylą paaiškinime į šią ataskaitą nėra pateikta jokia konkreti nuoroda. Be to, dėl NABU nurodyto projekto, kuriuo siekiama patobulinti Jutlandijos geležinkelio jungtį, einančią per Koldingą (Danija), reikia konstatuoti, kad įstojimo į bylą paaiškinime nėra pakankamai informacijos, kuri leistų identifikuoti projektą. Todėl paprasčiausias šių projektų, kuriais remiasi ieškovės ir NABU, paminėjimas neįrodo, kad Komisija nepagrįstai į juos neatsižvelgė.

156    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovės, FSS, Aktionsbündnis, NABU ir VDR neįrodė, kad ginčijamo sprendimo 306–308 konstatuojamosiose dalyse pateiktose išvadose ir išvadoje, jog priešingos padėties scenarijus yra alternatyvaus projekto nebuvimas, buvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida.

157    Antra, negalima pritarti FSS argumentams, kad iš 2018 m. liepos 12 d. Sprendimo Austrija / Komisija (T‑356/15, EU:T:2018:439) 150 punkto ir BEISP komunikato 29 punkto iš esmės matyti, jog valstybė narė negali nukreipti pagalbos į savo pasirinktą projektą, kai egzistuoja aiškiai apibrėžti ir pakankamai numatomi alternatyvūs projektai, kuriais siekiama tų pačių tikslų ir kuriems reikėtų mažiau pagalbos.

158    Viena vertus, reikia konstatuoti, kad šie argumentai visiškai nepagrįsti 2018 m. liepos 12 d. Sprendimu Austrija / Komisija (T‑356/15, EU:T:2018:439).

159    Kita vertus, kaip priminė Komisija, bendriems Europos interesams svarbaus projekto atveju, jeigu tenkinamos SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte ir BEISP komunikate numatytos sąlygos, valstybė narė gali laisvai teikti pagalbą savo pasirinktam projektui.

[Praleista]

163    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija nepadarė teisės klaidos ar akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad priešingos padėties scenarijus – tai alternatyvaus projekto nebuvimas.

164    Taigi antrą prieštaravimą, grindžiamą tuo, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, jog priešingos padėties scenarijus – tai alternatyvaus projekto nebuvimas, reikia atmesti kaip nepagrįstą.

c)      Dėl trečio prieštaravimo, grindžiamo trukmės, į kurią atsižvelgta apskaičiuojant VGN (pagalbos būtinumas) ir finansavimo trūkumą (pagalbos proporcingumas), ginčijimu

165    Ieškovės, FSS, ECSA, Trelleborg Hamn ir VDR tvirtina, kad investicijų įgyvendinimo trukmė, kuri BEISP komunikato 31 punkte numatyta siekiant apskaičiuoti finansavimo trūkumą, turi atitikti projekto įgyvendinimo trukmę, kuri to komunikato 30 punkte numatyta siekiant apskaičiuoti VGN. Taigi ieškovės ir šios įstojusios į bylą šalys remiasi tais pačiais argumentais grįsdamos prieštaravimą, pateiktą dalyje dėl pagalbos būtinumo, siejamoje su akivaizdžia trukmės, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant VGN, vertinimo klaida, ir prieštaravimą, pateiktą trečioje dalyje dėl pagalbos proporcingumo, siejamoje su akivaizdžia trukmės, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant finansavimo trūkumą, vertinimo klaida.

166    Ieškovės, FSS, ECSA, Trelleborg Hamn ir VDR mano, kad Komisija padarė akivaizdžių vertinimo klaidų, kai apskaičiuodama VGN ir finansavimo trūkumą rėmėsi 40 metų trukme. Anot jų, atsižvelgus į 120 metų projekto įgyvendinimo trukmę, pirma, VGN būtų didesnė, nes fiksuotos jungties generuojamos pajamos ilgainiui didėtų, ir, antra, finansavimo trūkumas būtų mažesnis.

167    Komisija, palaikoma Danijos Karalystės, ginčija šiuos argumentus.

168    Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad, viena vertus, nesant alternatyvaus projekto, pagal BEISP komunikato 30 punktą Komisija turi patikrinti, ar pagalbos suma neviršija minimumo, būtino, kad projektas, kuriam teikiama pagalba, būtų pakankamai rentabilus, pavyzdžiui, sudarant sąlygas gauti VGN, atitinkančią referencinę normą arba kritinę sektoriaus ar įmonės pelningumo normą, patikslinant, kad projekto įgyvendinimo laikotarpiu turi būti atsižvelgta į visas susijusias numatomas išlaidas ir naudą. Vadinasi, pagalba yra būtina, jei įgyvendinimo laikotarpiu projektas nėra rentabilus (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Scandlines Danmark ir Scandlines Deutschland / Komisija, T‑630/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:942, 210 punktą).

169    Kita vertus, pagal BEISP komunikato 31 punktą didžiausia pagalbos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į patį finansavimo trūkumą, nustatomą atsižvelgiant į reikalavimus atitinkančias išlaidas, patikslinant, kad jei finansavimo trūkumo analizė tai pateisina, pagalbos intensyvumas gali siekti iki 100 % reikalavimus atitinkančių išlaidų. Tame pačiame punkte finansavimo trūkumas apibrėžiamas kaip teigiamų ir neigiamų pinigų srautų skirtumas investicijos naudojimo laikotarpiu, diskontuotas iki dabartinės vertės pagal atitinkamą diskonto koeficientą, rodantį normą grąžos, kurią turi gauti pagalbos gavėjas, kad galėtų vykdyti projektą, visų pirma atsižvelgdamas į susijusią riziką.

170    Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo sprendimo 327 konstatuojamosios dalies matyti, kad siekdamos nustatyti finansavimo trūkumą Danijos valdžios institucijos taikė tikėtiną 40 metų investicijos ekonominio gyvavimo trukmę, motyvuodamos tuo, kad į tokį laikotarpį investuotojas paprastai atsižvelgia investuodamas į didelio masto infrastruktūrą, kaip antai fiksuotą jungtį. Nors Komisija pažymėjo, kad Femern interneto svetainėje nurodyta projekto įgyvendinimo trukmė yra 120 metų, vis dėlto ji tvirtino, kad tuo atveju, kai pinigų srautai tolimi, diskontavimo poveikis yra didelis. Be to, ji mano, kad dėl didelių abejonių, būdingų tokio ilgo laikotarpio finansinei prognozei, mažai tikėtina, kad kuris nors apdairus investuotojas būtų sutikęs atlikti investiciją, kurios pelningumo perspektyvos gali būti įgyvendintos tik per tokį ilgą laikotarpį. Todėl Komisija manė, kad 40 metų eksploatavimo laikotarpis yra pagrįsta prielaida fiksuotos jungties finansavimo trūkumui apskaičiuoti.

171    Kiek tai susiję su VGN, ginčijamo sprendimo 309 ir 310 konstatuojamosiose dalyse Komisija laikėsi nuomonės, jog kadangi Femern nevykdo panašaus pobūdžio investicinio projekto arba projekto, kurį vykdant būtų patiriamos panašios bendros investicinės išlaidos, kurios galėtų būti naudojamos nustatant, ar pagalbos suma neviršija sumos, būtinos tam, kad projektas būtų pakankamai rentabilus, tikslinga palyginti fiksuotos jungties projekto VGN be pagalbos su atitinkamame sektoriuje patiriamų investicinių išlaidų reikalavimais, t. y. svertiniu kapitalo kaštų vidurkiu (toliau – SKKV), kuris yra 5,59 %. Taigi iš ginčijamo sprendimo 312 konstatuojamosios dalies matyti, kad atsižvelgdama į 40 metų investicijų ekonominio gyvavimo trukmę Komisija konstatavo, kad projekto VGN be pagalbos siekia 3,9 % ir kad ji būtų mažesnė už SKKV net ir esant ilgesniam iki 2100 m. besitęsiančiam gyvavimo laikotarpiui.

172    Pažymėtina, kad savo argumentais ieškovės, FSS, ECSA, Trelleborg Hamn ir VDR kaltina Komisiją tuo, kad ji apskaičiavo VGN ir finansavimo trūkumą atsižvelgdama į 40 metų investicijų ekonominio gyvavimo trukmę, o ne į 120 metų projekto įgyvendinimo trukmę.

173    Šiuo aspektu, pirma, reikia pažymėti, kad 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Scandlines Danmark ir Scandlines Deutschland / Komisija (T‑630/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:942) 213 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, jog remdamasi „pagalbos grąžinimo laikotarpiu“ Komisija neteisingai taikė BEISP komunikato 30 punktą, pagal kurį VGN apskaičiuojama atsižvelgiant į išlaidas ir naudą, kurių tikimasi per „projekto įgyvendinimo laikotarpį“. Be to, jis konstatavo, kad labai neapibrėžto grąžinimo laikotarpio taikymas VGN apskaičiavimui taip pat yra savavališkas, nes šis laikotarpis gali skirtis priklausomai nuo subjektyvių veiksnių, be kita ko, nuo pagalbos rūšies ir grąžinimo sąlygų, dėl kurių derasi pagalbos gavėjas ir paskolą teikianti finansų įstaiga.

174    Priešingai, nei teigia ieškovės, ECSA, Trelleborg Hamn ir VDR, remiantis šiais argumentais negalima daryti išvados, kad Bendrasis Teismas ketino reikalauti, jog apskaičiuodama VGN Komisija atsižvelgtų į 120 metų trukmę, juo labiau kad 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendime Scandlines Danmark ir Scandlines Deutschland / Komisija (T‑630/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:942) vienintelė nuoroda į šią trukmę šalių argumentuose pateikiama vartojant sąlygos formuluotę. Be to, reikia pažymėti, kad to sprendimo 217 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, jog iš principo negalima atmesti to, kad pagalba gali būti reikalinga tokio masto projektui įgyvendinti, tačiau nepakankamas ir netikslus pagalbos reikalingumo nagrinėjimas atskleidė rimtų sunkumų, dėl kurių Komisija privalėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą ir kurie neleido išsiaiškinti, ar ji padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

175    Antra, reikia patikrinti, ar, kaip tvirtina ieškovės, FSS, ECSA, Trelleborg Hamn ir VDR, Komisija pažeidė BEISP komunikato 30 ir 31 punktus, kai nustatydama laikotarpį, reikšmingą VGN ir finansavimo trūkumui apskaičiuoti, atsižvelgė į investuotojų elgesį rinkoje.

176    Pirma, kiek tai susiję su laikotarpiu, reikšmingu VGN apskaičiuoti, BEISP komunikato 30 punkto paskutiniame sakinyje numatytą reikalavimą atsižvelgti į visas susijusias numatomas sąnaudas ir naudą „per visą projekto vykdymo laikotarpį“ reikia aiškinti turint omenyje rodiklius, į kuriuos reikia atsižvelgti atliekant testą, kai VGN be pagalbos lyginama su referencine verte. Reikia konstatuoti, kad BEISP komunikato 30 punkte numatyta, jog VGN turi būti lyginama su rinkos rodikliais, t. y. kritine sektoriaus ar įmonės pelningumo norma, patikslinant, kad taip pat galima atsižvelgti į įprastas pelningumo normas, kurių pagalbos gavėjas reikalauja kituose panašaus pobūdžio investiciniuose projektuose, taip pat į bendras investicines sąnaudas arba grąžą, kuri paprastai gaunama atitinkamame sektoriuje.

177    Be to, kaip priminta šio sprendimo 171 punkte, šioje byloje siekiant nustatyti, ar VGN be pagalbos buvo pakankama pasiekti minimaliam rinkos pelningumui, kurio būtų reikalavusi rinka, reikėjo remtis SKKV. Ši norma rodo panašaus projekto finansavimo iš visų šaltinių (skola, nuosavas kapitalas) išlaidas. Pagrindinės šalys sutaria, kad šios normos vertė atspindi minimalų pelningumo lygį, kuris turi būti pasiektas, kad projektas būtų gyvybingas. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 328–339 konstatuojamųjų dalių, šis lygis buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į rinkos rodiklius (skolos rizikos priemoką, nuosavą kapitalo rizikos priemoką, specifinės rizikos priemoką, nerizikingą normą). Taigi, kadangi taikant BEISP komunikato 30 punkte numatytą testą reikalaujama nustatyti panašaus projekto minimalaus pelningumo rinkoje lygį, Komisijos negalima kaltinti tuo, kad ji nepaisė BEISP komunikato, kai nustatė laikotarpį, reikšmingą VGN apskaičiuoti, atsižvelgdama į investuotojų elgesį rinkoje.

178    Be to, BEISP komunikato 30 punkto paskutiniame sakinyje esanti nuoroda į „projekto vykdymo laikotarpį“ negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad Komisija turi išnagrinėti klausimą, ar pagalba neviršija minimumo, būtino, kad fiksuotos jungties investicijų projektas, dėl kurio teikiama pagalba, būtų pakankamai pelningas per visą šios infrastruktūros gyvavimo laikotarpį. Ši nuoroda, kuria siekiama atsižvelgti į visas numatomas išlaidas ir naudą, į kurias reikia atsižvelgti, turi būti suprantama kaip nuoroda į investicinio projekto, o ne į infrastruktūros techniniu požiūriu ekonominio gyvavimo laikotarpį. Vadinasi, šios bylos aplinkybėmis Komisija galėjo pagrįstai apskaičiuoti fiksuotos jungties projekto VGN be pagalbos, remdamasi investicinio projekto ekonominio gyvavimo laikotarpiu.

179    Antra, kalbant apie laikotarpį, kuriuo remiamasi finansavimo trūkumui apskaičiuoti, iš BEISP komunikato 31 punkto matyti, kad pinigų srautai turi būti diskontuojami taikant tinkamą diskonto normą, kuria atsižvelgiama į pelningumo normą, reikalingą tam, kad pagalbos gavėjas įgyvendintų projektą, be kita ko, turint omenyje prisiimtą riziką. Tuo remiantis darytina išvada, kad, kaip pažymėjo Komisija, finansavimo trūkumo analizėje siekiama nustatyti, kokiu mastu projektas gali būti finansuojamas rinkos sąlygomis. Iš BEISP komunikato 5 punkto matyti, kad pagalba, suteikiama bendriems Europos interesams svarbiems projektams vykdyti, siekiama pašalinti finansavimo trūkumą rinkoje tokiems projektams, kuriems įgyvendinti reikalingas didelis valdžios institucijų įsikišimas. Šiuo atveju apskaičiuojant finansavimo trūkumą VSKK taip pat buvo naudojama investicinio projekto pinigų srautams diskontuoti. Kadangi ši norma buvo nustatyta atsižvelgiant į rinkos parametrus, Komisijos negalima apkaltinti tuo, kad ji pažeidė BEISP komunikato 31 punktą, kai nustatydama finansavimo trūkumui apskaičiuoti reikšmingą laikotarpį atsižvelgė į tai, kaip investuotojai suvokia rinką.

180    Trečia, kalbant apie ieškovių ir FSS argumentą, kad VGN ir finansavimo trūkumo apskaičiavimo laikotarpis iš esmės turi atitikti Valstybės pagalbos oro uostams ir oro transporto bendrovėms gairių (OL C 99, 2014, p. 3) 99 punkte nurodytą „turto ekonominio naudojimo laikotarpį“, reikia konstatuoti, kad, kaip pažymi Komisija, šios gairės nagrinėjamu atveju netaikytinos. Bet kuriuo atveju šios bylos aplinkybėmis reikia skirti, viena vertus, turto ekonominio naudojimo laikotarpį ir, kita vertus, turto tarnavimo trukmę, t. y. infrastruktūros gyvavimo ciklo techniniu požiūriu trukmę. Šiuo aspektu reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo 327 konstatuojamojoje dalyje nurodyta 120 metų įgyvendinimo trukmė atrodo labiau susijusi su turto gyvavimo ciklo techniniu požiūriu trukme. Atsižvelgiant į transporto rūšių raidą, investuotojui sunku numatyti, ar bus įmanoma ekonomiškai eksploatuoti infrastruktūrą tokį ilgą laikotarpį.

[Praleista]

183    Trečia, reikia patikrinti, ar Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai atsižvelgė į 40 metų investicijų ekonominio gyvavimo trukmę apskaičiuodama VGN ir finansavimo trūkumą.

184    Nagrinėjamu atveju, kaip priminta šio sprendimo 170 punkte, ginčijamo sprendimo 327 konstatuojamojoje dalyje Komisija paaiškino priežastis, dėl kurių būtų nepagrįsta atsižvelgti į 120 metų trukmę. Taigi, kadangi Komisija turėjo nustatyti investicijų, panašių į tas, kurios buvo padarytos fiksuotos jungties atveju, finansavimo sąnaudas rinkoje, ji laikėsi nuomonės, kad reikia remtis 40 metų eksploatavimo trukme, kuri, jos nuomone, yra ilgesnė nei kitų infrastruktūros projektų uostų ir oro uostų sektoriuose trukmė.

185    Kiek tai susiję su ieškovių argumentu, kad 40 metų trukmė iš esmės neleidžia atsižvelgti į tam tikras būsimas pajamas, o tai dirbtinai sumažina VGN ir dirbtinai padidina finansavimo trūkumą, atsižvelgiant į netikrumą, būdingą labai ilgo laikotarpio investicijoms, Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai manė, kad net jei būtų atsižvelgta į ilgesnį laikotarpį, grynasis poveikis galimoms pajamoms po 40 metų greičiausiai būtų ribotas. Kaip atsiliepime į ieškinį pažymi Komisija, siekdamas apsisaugoti nuo rizikos, būdingos ilgesnėms nei 40 metų trukmės investicijoms, investuotojas tikriausiai būtų reikalavęs didesnės grąžos, o tai padidintų VSKK ir dėl to sumažėtų būsimų diskontuotų pajamų vertė.

[Praleista]

188    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovės, FSS, VDR, ECSA ir Trelleborg Hamn neįrodė, jog Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai apskaičiuodama VGN ir projekto finansavimo trūkumą rėmėsi 40 metų trukme.

189    Todėl nebereikia priimti sprendimo dėl argumentų, kuriais siekiama užginčyti VGN apskaičiavimą, dėl atsargumo atliktą iki 2100 metų.

190    Vadinasi, reikia atmesti prieštaravimą, grindžiamą trukmės, į kurią atsižvelgta apskaičiuojant VGN (pagalbos būtinumas) ir finansavimo trūkumą (pagalbos proporcingumas), ginčijimu.

191    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turi būti atmesta visa antrojo pagrindo antra dalis.

3.      Dėl trečios dalies, susijusios su tuo, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, jog pagalba yra proporcinga

192    Antrojo pagrindo trečioje dalyje ieškovės pateikia tris prieštaravimus, grindžiamus, pirma, pagalbos apribojimo laiko atžvilgiu ginčijimu, antra, finansavimo trūkumo ginčijimu ir, trečia, pagalbos sumos ginčijimu.

a)      Dėl pirmo prieštaravimo, grindžiamo pagalbos apribojimo laiko atžvilgiu ginčijimu

193    Ieškovės, ECSA, Trelleborg Hamn ir VDR mano, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kiek tai susiję su nagrinėjamos pagalbos proporcingumu, motyvuodamos tuo, kad ši pagalba nėra ribota laiko atžvilgiu ir kad bet kuriuo atveju ginčijamame sprendime nurodytas šešiolikos metų laikotarpis nuo fiksuotos jungties atidarymo yra per ilgas.

194    Komisija, palaikoma Danijos Karalystės, ginčija šiuos argumentus.

195    Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad iš BEISP komunikato 36 punkto matyti, jog pagalbos priemonės pasirinkimas priklauso nuo rinkos nepakankamumo ar bet kokio kito didelio sisteminio nepakankamumo, kurį siekiama pašalinti, turint omenyje, kad tais atvejais, kai pagrindinė problema susijusi su galimybe gauti finansavimą, valstybės narės paprastai turėtų suteikti pagalbą likvidumo paramos forma, kaip antai paskolą ar garantiją. Kiek tai susiję su šia pagalba paskolų ar garantijų forma, BEISP komunikato 36 punkto 27 išnašoje nurodyta, kad pagalba garantijų forma turi būti ribojama laiko atžvilgiu, o pagalbai paskolų forma turi būti nustatyti grąžinimo terminai.

196    Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo 348 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad Danijos valdžios institucijos užtikrino, jog Femern nesinaudos valstybės paskolomis ir valstybės garantijomis, kurių bendra suma viršys 69,3 mlrd. DKK (apie 9,3 mlrd. EUR) maksimalią garantuotą sumą, patikslindama, kad šios paskolos ir garantijos yra griežtai apribotos fiksuotos jungties planavimo ir statybos išlaidomis. Be to, pagal alternatyvų finansavimo trūkumo modelį, kurį Danijos valdžios institucijos pateikė per oficialią tyrimo procedūrą, Komisija ginčijamo sprendimo 349 konstatuojamojoje dalyje konstatavo, kad praėjus šešiolikai metų nuo eksploatavimo pradžios bus atiduotos visos paskolos, kurioms suteikta valstybės garantija, ir kad bus grąžintos visos gautos valstybės paskolos. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 350 konstatuojamosios dalies, Komisija mano, kad tai reiškia, jog pagalba yra lygi 12,046 mlrd. DKK (apie 1,615 mlrd. EUR) finansavimo trūkumui. Be to, iš ginčijamo sprendimo 351 konstatuojamosios dalies matyti: kadangi negalima atmesti galimybės, kad finansavimo trūkumas bus pervertintas dėl rezervinio biudžeto įtraukimo, Danijos valdžios institucijos turės perskaičiuoti finansavimo trūkumą ne vėliau kaip per penkerius metus nuo eksploatavimo pradžios, patikslinant, kad jeigu finansavimo trūkumas būtų mažesnis, nei iš pradžių buvo numatyta, maksimali garantuojama suma sumažėtų iki 66,1 mlrd. DKK (apie 8,9 mlrd. EUR), o maksimalus garantijos laikotarpis sutrumpėtų iki vienuolikos metų nuo eksploatavimo pradžios.

197    Pirma, kalbant apie argumentus, kad pagalbos trukmė nėra apribota laiko atžvilgiu, reikia atmesti ieškovių, ECSA, Trelleborg Hamn ir VDR argumentą, susijusį su tuo, kad iš esmės Komisija nepateikė jokios informacijos apie pagalbos suteikimo momentą. Kaip teigia Komisija, datos, kada Femern viena po kitos buvo suteiktos trys individualios pagalbos priemonės, nurodytos ginčijamo sprendimo 259 konstatuojamojoje dalyje. Be to, toks argumentas neturi reikšmės tvirtinant, kad Komisija pažeidė iš BEISP komunikato 36 punkto išplaukiantį reikalavimą, primintą šio sprendimo 195 punkte, pagal kurį pagalba garantijų forma turi būti apribota laiko atžvilgiu, o pagalbai paskolų forma turi būti nustatyti grąžinimo terminai. Priešingai, nei teigia ieškovės, BEISP komunikate nereikalaujama, kad būtų nustatytos tikslios datos, todėl nebūtina tiksliai žinoti pagalbos suteikimo momento.

198    Kalbant apie ieškovių argumentą, kad pagalba iš esmės nėra apribota laiko atžvilgiu dėl to, kad neįmanoma nustatyti pagalbos pabaigos datos, nes nėra aiški fiksuotos jungties atidarymo data, reikia pažymėti, jog ginčijamo sprendimo 348–351 konstatuojamosiose dalyse Komisija įsitikino, kad būtų nustatyti valstybės paskolų ir valstybės garantijų teikimo apribojimai laiko atžvilgiu.

199    Viena vertus, kaip nurodyta ginčijamo sprendimo 349 konstatuojamojoje dalyje, visas paskolas, kurioms suteikta garantija, reikia atiduoti ne vėliau kaip per šešiolika metų nuo fiksuotos jungties eksploatavimo pradžios ir visos valstybės paskolos turės būti grąžintos, patikslinant, kad garantijos nebus teikiamos grąžinus faktinę skolą, jeigu jos grąžinimo laikotarpis yra trumpesnis nei šešiolika metų.

200    Kita vertus, valstybės paskolos ir valstybės garantijos yra griežtai apribotos fiksuotos jungties planavimo ir statybos išlaidų finansavimu, o Danijos valdžios institucijos neturi teisės Femern suteikti paskolų ir garantijų, kurių suma viršytų nustatytą 69,3 mlrd. DKK (apie 9,3 mlrd. EUR) maksimalią garantuojamą sumą; patikslintina, kad į minėtą sumą taip pat įtrauktos palūkanos už skolą, skirtą fiksuotos jungties planavimui ir statybai finansuoti. Todėl, kaip pažymėjo Komisija, bet koks vėlavimas visiškai atidaryti fiksuotą jungtį padidintų skolą, skirtą fiksuotos jungties planavimui ir statybai finansuoti, kuri griežtai apribota maksimalia garantuojama suma ir šešiolikos metų grąžinimo terminu, skaičiuojamu nuo fiksuotos jungties atidarymo. Tuo remiantis darytina išvada, kad jeigu siekiant užbaigti fiksuotos jungties statybą Femern reikėtų valstybės paskolų ar valstybės garantijų, kurių bendra suma viršytų maksimalią garantuojamą sumą, Danijos valdžios institucijos privalėtų pranešti apie šį papildomą finansavimą, kurio neapimtų ginčijamame sprendime pateikta suderinamumo deklaracija. Vadinasi, ieškovės negali teigti, jog Femern būtų suinteresuota pavėlinti visapusiško fiksuotos jungties eksploatavimo pradžią, kad pratęstų pagalbos teikimo laikotarpį.

201    Be to, reikia pažymėti, jog kadangi finansavimo trūkumas gali būti pervertintas dėl rezervinio biudžeto įtraukimo į maksimalią garantuojamą sumą, ginčijamo sprendimo 351 konstatuojamojoje dalyje Komisija reikalavo, kad Danijos valdžios institucijos ne vėliau kaip per penkerius metus nuo fiksuotos jungties eksploatavimo pradžios perskaičiuotų finansavimo trūkumą. Jeigu finansavimo trūkumas būtų pervertintas, maksimali garantuojama suma galėtų būti sumažinta iki 66,1 mlrd. DKK (apie 8,9 mlrd. EUR), o ilgiausias garantuojamas laikotarpis galėtų būti sutrumpintas iki vienuolikos metų nuo eksploatavimo pradžios.

202    Priešingai, nei teigia ieškovės, ginčijamame sprendime nurodytos valstybės paskolų ir valstybės garantijų trukmės apribojimo sąlygos nepažeidžia 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Scandlines Danmark ir Scandlines Deutschland / Komisija (T‑630/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:942) motyvų dėl nepakankamai tikslios pagalbos pabaigos datos.

203    Šiuo aspektu iš pradžių reikia pažymėti, kad 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendime Scandlines Danmark ir Scandlines Deutschland / Komisija (T‑630/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:942) Bendrasis Teismas nekonstatavo, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą nagrinėdama pagalbos proporcingumą, tačiau nurodė, kad ji turėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl rimtų sunkumų, susijusių su pagalbos proporcingumo vertinimu. Konkrečiai dėl garantijų trukmės Bendrasis Teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į iš dalies neapibrėžtą jų dalyką ir itin ilgą bei neapibrėžtą ar net nenuspėjamą skolos grąžinimo laikotarpio trukmę, Komisijai turėjo kilti abejonių dėl nagrinėjamos pagalbos proporcingumo.

204    Reikia pabrėžti, kad ieškovės neteisingai supranta 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Scandlines Danmark ir Scandlines Deutschland / Komisija (T‑630/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:942) 230 punkte padarytos papildomos išvados dėl fiksuotos jungties atidarymo datos apimtį. Tiesa, Bendrasis Teismas rėmėsi neaiškia fiksuotos jungties atidarymo data. Tačiau iš to sprendimo 230–233 punktų matyti, kad ši papildoma išvada yra tik vienas iš veiksnių, į kuriuos buvo atsižvelgta prieinant prie išvados, kad kitomis nei šios bylos aplinkybėmis Komisija turėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Kalbėdamas apie iš dalies neapibrėžtą garantijų dalyką, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad ginčijamos garantijos apima skolą, skirtą fiksuotai jungčiai planuoti, statyti ir eksploatuoti, tačiau jos nesusijusios su konkrečia suma. Dėl itin ilgos ir neapibrėžtos ar net nenuspėjamos skolos grąžinimo laikotarpio trukmės Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Danijos valdžios institucijos galėjo suteikti naujas garantijas 55 metų laikotarpiu nuo fiksuotos jungties atidarymo dienos. Taigi Bendrasis Teismas konstatavo, kad garantijų poveikis tęsiasi gerokai ilgiau nei 55 metus nuo fiksuotos jungties atidarymo, t. y. iki paskolų, kurioms suteikta valstybės garantija, grąžinimo.

205    Konstatuotina, kad valstybės paskolų ir valstybės garantijų trukmės apribojimo sąlygų, apibrėžtų ginčijamame sprendime, negalima lyginti su garantijų suteikimo sąlygomis, nustatytomis 2015 m. sprendime dėl statybos. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 348–351 konstatuojamųjų dalių, Komisija įsitikino, kad valstybės paskolų ir valstybės garantijų dalykas yra griežtai apribotas, įskaitant maksimalią skolos, kuri gali būti garantuota, sumą. Be to, reikalaujama, kad ne vėliau kaip per šešiolika metų nuo fiksuotos jungties eksploatavimo pradžios visos paskolos, kurioms suteikta garantija, būtų atiduotos ir kad visos valstybės paskolos būtų grąžintos. Be to, tuo atveju, jei finansavimo trūkumas būtų pervertintas, numatyta sumažinti maksimalią garantuojamą sumą ir sutrumpinti paskolų bei garantijų grąžinimo laikotarpį.

206    Vadinasi, ieškovės negali kaltinti Komisijos tuo, kad ji pažeidė iš BEISP komunikato 36 punkto išplaukiantį reikalavimą, kad pagalba būtų apribota laiko atžvilgiu.

207    Antra, reikia išnagrinėti, ar, kaip teigia ieškovės, ECSA, Trelleborg Hamn ir VDR, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą dėl to, kad šešiolikos metų laikotarpis nuo fiksuotos jungties atidarymo yra per ilgas, nes viršija laikotarpį, per kurį Femern dėl savo pinigų srauto bus pajėgi gauti finansavimą rinkoje, todėl, pasibaigus šiam laikotarpiui, pagalba būtų su vidaus rinka nesuderinama pagalba veiklai.

208    Reikia pažymėti, kad šie argumentai grindžiami izoliuotu 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Scandlines Danmark ir Scandlines Deutschland / Komisija (T‑630/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:942) 242 punkto aiškinimu; tame punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad pagalba turėtų baigtis tuomet, kai pagalbos gavėjas dėl savo pinigų srauto galės skolintis konkurencingoje rinkoje be valstybės garantijų ar paskolų. Šiuo aspektu Bendrasis Teismas patikslino, kad paprastai šis momentas pasiekiamas, kai pagalbos gavėjo skolos suma sumažėja iki tokio lygio, kuriuo pajamos gali viršyti eksploatavimo sąnaudas ir grąžinamą skolą rinkos sąlygomis, taigi prieš visiškai grąžinant skolą. Todėl, Bendrojo Teismo nuomone, šį lygį viršijanti pagalba gali būti laikoma pagalba veiklai.

209    2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Scandlines Danmark ir Scandlines Deutschland / Komisija (T‑630/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:942) 242 punktas negali būti aiškinamas neatsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis buvo kreiptasi į Bendrąjį Teismą, t. y., kaip matyti iš to sprendimo 240 punkto, tuo atveju, kai Femern buvo suteiktos ginčijamos priemonės, kurios apima ne tik paskolą, susijusią su fiksuotos jungties planavimu ir statyba, bet ir paskolą, susijusią su jos eksploatavimu. To sprendimo 241 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, jog kadangi ginčijama pagalba apėmė fiksuotos jungties eksploatavimo sąnaudas, negalima atmesti to, kad iš dalies tai gali būti pagalba veiklai, kuria siekiama atleisti įmonę nuo išlaidų, kurių ji turėtų patirti vykdydama kasdienę veiklą, todėl jis nustatė ieškovių, ECSA, Trelleborg Hamn ir VDR nurodomą kriterijų.

210    Reikia konstatuoti, kad, skirtingai nei 2015 m. sprendimo dėl statybos, kurį Bendrasis Teismas panaikino 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimu Scandlines Danmark ir Scandlines Deutschland / Komisija (T‑630/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:942), atveju, be kita ko, iš ginčijamo sprendimo 348 konstatuojamosios dalies matyti, kad valstybės paskolos ir valstybės garantijos yra griežtai apribotos finansavimu, būtinu išlaidoms, patirtoms fiksuotos jungties planavimo ir statybos etapais, padengti. Vadinasi, nesant paskolų ar garantijų, galinčių padengti eksploatavimo sąnaudas, Komisija neprivalėjo apriboti pagalbos trukmės iki momento, kai pagalbos gavėjas dėl savo pinigų srauto galėtų skolintis konkurencingoje rinkoje be valstybės garantijų ar paskolų.

211    Bet kuriuo atveju ieškovės, ECSA, Trelleborg Hamn ir VDR nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų nustatyti, kad šešiolikos metų nuo fiksuotos jungties atidarymo riba yra akivaizdžiai klaidinga. Ieškovės tik teigia, kad subjektų, atsakingų už Didžiojo Belto ir Zundo sąsiaurio fiksuotų jungčių statybą ir eksploatavimą, eksploatavimo pajamos būtų viršijusios eksploatavimo ir skolos grąžinimo sąnaudų sumą jau ketvirtaisiais arba penktaisiais metais po šių jungčių atidarymo. Be to, kad šis teiginys nėra pagrįstas įtikinamais įrodymais, ieškovės taip pat neįrodė, kad Femern situacija yra panaši į subjektų, atsakingų už Didžiojo Belto ir Zundo sąsiaurio fiksuotų jungčių statybą ir eksploatavimą, situaciją, be kita ko, kiek tai susiję su atlygiu, kurio reikalaujama už valstybės paskolas ir valstybės garantijas, ar tuo, kad už šias jungtis atsakingi subjektai galėjo naudotis valstybės garantijomis, padengiančiomis eksploatavimo sąnaudas.

212    Reikia konstatuoti, kad ieškovės, ECSA, Trelleborg Hamn ir VDR neįrodė, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai pagalbos trukmę apribojo šešiolikos metų laikotarpiu nuo fiksuotos jungties atidarymo.

213    Todėl reikia atmesti pirmąjį prieštaravimą, grindžiamą pagalbos apribojimo laiko atžvilgiu ginčijimu.

b)      Dėl antrojo prieštaravimo, grindžiamo finansavimo trūkumo ginčijimu

214    Antrojo pagrindo trečios dalies antras prieštaravimas suskirstytas į tris dalis, susijusias su, pirma, pajamų, į kurias atsižvelgta apskaičiuojant finansavimo trūkumą, ginčijimu, antra, išlaidų, į kurias atsižvelgta apskaičiuojant finansavimo trūkumą, ginčijimu ir, trečia, laikotarpio, į kurį atsižvelgta apskaičiuojant finansavimo trūkumą, ginčijimu.

215    Kadangi trečia dalis jau buvo išnagrinėta šio sprendimo 168–190 punktuose analizuojant antrojo pagrindo antros dalies trečią prieštaravimą, belieka išnagrinėti pirmos ir antros prieštaravimo dalių pagrįstumą.

1)      Dėl pirmos prieštaravimo dalies, susijusios su pajamų ginčijimu

216    Ieškovės, DFA ir Rederi Nordö-Link tvirtina, kad nustatydama finansavimo trūkumą Komisija nepakankamai įvertino Femern pajamas siekdama dirbtinai padidinti finansavimo trūkumą.

217    Komisija, palaikoma Danijos Karalystės, ginčija šiuos argumentus.

218    Nagrinėjamu atveju, kiek tai susiję su fiksuotos jungties pajamomis, ginčijamo sprendimo 322 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad kelių eismo prognozės buvo pagrįstos, be kita ko, dėl to, kad šiose prognozėse atsižvelgiama į eismo perskirstymą, susijusį su Didžiojo Belto fiksuotos jungties rinkliavos sumažinimu, ir į keltų paslaugų konkurencijos išlaikymą. Šiuo aspektu ji nurodė, kad protingas investuotojas savo finansinėje analizėje atsižvelgtų į keltų paslaugų išlaikymą, ir mano, kad vienos valandos dažnumo paslauga yra tinkama.

219    Be to, ginčijamo sprendimo 323 konstatuojamojoje dalyje dėl numatomų kainų Komisija pažymėjo, kad eksploatavimo pajamos gerokai viršytų eksploatavimo sąnaudas ir kad negalima reikalauti, jog kainos kompensuotų visas sąnaudas, įskaitant statybos sąnaudas. Vis dėlto ji patikslino, kad finansavimo trūkumo modelyje numatomos kainos negali būti dirbtinai sumažintos. Šiuo atveju ji pažymėjo, jog Danijos teisės aktuose buvo nustatytas principas, pagal kurį kelių eismo kainų lygis turėtų būti toks, koks 2007 m. buvo taikomas keltų jungčiai tarp Riodbio ir Putgardeno, pakoreguotas atsižvelgiant į bendrą kainų padidėjimą atidarymo metu. Šiuo aspektu Komisija konstatavo, kad eismo prognozės buvo parengtos remiantis šiomis kainomis ir kad diferencijuotos kainodaros nustatymas turėtų ribotą poveikį pajamoms. Todėl Komisija manė, kad numatomos pajamos iš kelių eismo yra tikėtinos ir tinkamos. Kiek tai susiję su iš geležinkelių gautomis pajamomis, ginčijamo sprendimo 324 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad šių pajamų apskaičiavimo bazė yra pagrįsta.

220    Reikia konstatuoti, kad šioje prieštaravimo dalyje ieškovės, DFA ir Rederi Nordö-Link ginčija tik tai, kad norėdama pripažinti, jog pajamos iš kelių eismo gali būti laikomos tikėtinomis ir tinkamomis, Komisija pritarė kainų lygiui, atitinkančiam lygį, kuris 2007 m. buvo taikomas keltų jungčiai tarp Riodbio ir Putgardeno, pakoreguotą atsižvelgiant į infliaciją.

221    Šiuo aspektu reikia priminti, kad pagal BEISP komunikato 31 punktą finansavimo trūkumas – tai teigiamų ir neigiamų pinigų srautų skirtumas investicijos naudojimo laikotarpiu, diskontuotas iki dabartinės vertės pagal atitinkamą diskonto koeficientą, rodantį normą grąžos, kurią turi gauti pagalbos gavėjas, kad galėtų vykdyti projektą, visų pirma atsižvelgdamas į susijusią riziką.

222    Be to, kadangi apskaičiuojant finansavimo trūkumą siekiama nustatyti, kiek projektas gali būti finansuojamas rinkos sąlygomis, atlikdamos pajamų vertinimą Komisija, DFA ir Rederi Nordö-Link teisingai mano, kad reikia atsižvelgti į privataus investuotojo elgesį rinkoje, o šis kiek įmanoma siektų užtikrinti, kad pajamos būtų tokio dydžio, kuris leistų susigrąžinti kuo daugiau investicinių išlaidų.

223    Atsižvelgiant į šias aplinkybes reikia išnagrinėti ieškovių, DFA ir Rederi Nordö-Link pateiktus argumentus.

224    Pirma, dėl ieškovių argumento, kad iš esmės Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai pripažino, jog Femern pajamos nekompensuotų visų jos išlaidų, įskaitant fiksuotos jungties statybos sąnaudas, reikia pažymėti, kad BEISP komunikato 31 punkto negalima aiškinti taip, kad jame reikalaujama, jog pajamos padengtų visas pagalbos gavėjo patirtas išlaidas. Kaip ginčijamo sprendimo 323 konstatuojamojoje dalyje pažymėjo Komisija, jei būtų reikalaujama, kad pajamos būtų tokio dydžio, kad būtų galima padengti visas statybos ir eksploatavimo išlaidas, nebūtų finansavimo trūkumo, todėl nebūtų galima leisti suteikti jokios pagalbos, net jei ji būtina investiciniam projektui įgyvendinti.

225    Be to, kaip teisingai tvirtina Komisija, tai, kad kainos yra didesnės, savaime nereiškia, kad pajamos padidėja dėl paklausos lankstumo, palyginti su kaina. Šiuo aspektu reikia konstatuoti, kad ieškovės, DFA ir Rederi Nordö-Link neginčija ginčijamo sprendimo 323 konstatuojamojoje dalyje padarytos išvados, kad iš 2016 m. finansinės analizės matyti, jog diferencijuota kainodara turėtų tik palyginti nedidelį poveikį bendroms pajamoms.

226    Be to, dublike ieškovės pripažįsta, kad didesnės kainos automatiškai nereiškia pajamų padidėjimo dėl kitų rinkoje veikiančių ūkio subjektų konkurencijos. Priešingai, nei jos teigia, ši aplinkybė nereiškia, kad fiksuotai jungčiai pasirinktas ekonominis modelis nėra tinkamas, bet patvirtina, kad pagalbos suteikimas yra būtinas tokiam projektui įgyvendinti.

227    Antra, reikia konstatuoti, kad ieškovės, DFA ir Rederi Nordö-Link nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nustačius didesnes kelių eismo kainas būtų galima gauti daugiau pajamų.

228    Iš pradžių reikia pažymėti, jog DFA ir Rederi Nordö-Link argumentas, kad fiksuotos jungties naudojimo kainos iš esmės turėtų būti didesnės nei keltų paslaugų, siūlomų maršrutu tarp Riodbio ir Putgardeno, kainos, nes fiksuota jungtimi teikiama aukštesnio lygio paslauga, palyginti su keltų operatoriais, nepagrįstas jokiais įrodymais. Šios į bylą įstojusios šalys nesiremia jokiais įrodymais, susijusiais su dabartinio keltų operatoriaus, teikiančio paslaugas maršrutu tarp Riodbio ir Putgardeno, taikomomis kainomis. Todėl DFA ir Rederi Nordö-Link negali teigti, kad fiksuotos jungties naudojimo kainos iš tikrųjų būtų tokios pačios kaip kainos, kurias šiuo maršrutu taiko dabartinis keltų operatorius, ar už jas mažesnės.

229    Be to, reikia konstatuoti, kad DFA ir Rederi Nordö-Link pateiktas Eurotunelyje taikomų tarifų pavyzdys nepagrįstas jokiais įrodymais. Be to, šis pavyzdys, kiek jis susijęs su Lamanšo tunelio fiksuota jungtimi, neturi reikšmės, nes iš bylos medžiagos matyti, kad ši jungtis numatyta tik geležinkelio eismui. Reikia pažymėti, kad nei ieškovės, nei šios į bylą įstojusios šalys neginčija ginčijamo sprendimo 324 konstatuojamojoje dalyje Komisijos padarytos išvados, kad pajamų iš geležinkelių eksploatavimo apskaičiavimo bazė yra pagrįsta.

230    Galiausiai, kiek tai susiję su Rijo–Antirijo tilto (Graikija) pavyzdžiu, tai, kad kelių eismo fiksuota jungtimi kaina yra didesnė nei keltų paslaugų kainos, neturi reikšmės, jei nėra aplinkybių, galinčių patvirtinti, kad šios fiksuotos jungties padėtis bent tam tikru mastu yra panaši į Fėmarno sąsiaurio fiksuotos jungties padėtį. Nesant duomenų apie Rijo–Antirijo tilto statybos sąnaudas, finansavimo tvarką ar valdžios institucijų nustatytas kainas už naudojimąsi šia fiksuota jungtimi, negalima daryti jokios išvados remiantis skirtumu tarp kainų, taikomų kelių eismui šiuo tiltu, ir kainų, numatytų už naudojimąsi fiksuotos jungties kelių dalimi.

[Praleista]

235    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovės, DFA ir Rederi Nordö-Link neįrodė, jog Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą dėl to, kad nepakankamai įvertino pajamas, į kurias atsižvelgta apskaičiuojant finansavimo trūkumą.

236    Todėl pirmą prieštaravimo dalį, susijusią su pajamų, į kurias atsižvelgta apskaičiuojant finansavimo trūkumą, ginčijimu, reikia atmesti.

2)      Dėl antros prieštaravimo dalies, susijusios su išlaidų ginčijimu

237    Ieškovės, DFA ir Rederi Nordö-Link mano, kad Komisija padarė klaidą, kai apskaičiuodama finansavimo trūkumą įtraukė paskolų refinansavimo išlaidas.

238    Komisija, palaikoma Danijos Karalystės, ginčija šiuos argumentus.

239    Šiuo aspektu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją pagalba veiklai, skirta išlaikyti status quo arba atleisti įmonę nuo išlaidų, kurių ji paprastai patirtų tvarkydama einamuosius reikalus ar vykdydama įprastą veiklą, iš esmės negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 1990 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑86/89, EU:C:1990:373, 18 punktą; 2020 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Austrija / Komisija, C‑594/18 P, EU:C:2020:742, 119 punktą ir 2018 m. liepos 12 d. Sprendimo Austrija / Komisija, T‑356/15, EU:T:2018:439, 579 punktą).

240    Be to, kaip priminta šio sprendimo 221 punkte, iš BEISP komunikato 31 punkto matyti, kad didžiausia pagalbos suma nustatoma remiantis finansavimo trūkumu, apskaičiuotu atsižvelgiant į reikalavimus atitinkančias išlaidas. Kalbant apie reikalavimus atitinkančias išlaidas pagal pagalbos priemones, skirtas bendriems Europos interesams svarbiam projektui, BEISP komunikato priedo h punkte pažymima, kad kitos išlaidos, nei nurodytos šio priedo a–g punktuose, gali būti patvirtintos, jei tai pagrįsta ir jei jos yra neatsiejamos nuo projekto įgyvendinimo, išskyrus eksploatavimo sąnaudas, kurių neapima g punktas, susijęs su pagalba pirmojo pramoninio diegimo projektui.

241    Nagrinėjamu atveju, pirma, ginčijamo sprendimo 320 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo, kad reikalavimus atitinkančios išlaidos yra tik projekto statybos išlaidos, kurios apima planavimo išlaidas, taip pat reklamos, rinkodaros ir informavimo išlaidas. Antra, ginčijamo sprendimo 325 ir 326 konstatuojamosiose dalyse ji priminė, kad klausimas, ar eksploatavimo sąnaudas galima įtraukti apskaičiuojant finansavimo trūkumą, skiriasi nuo klausimo, ar buvo suteikta pagalba veiklai. Ji nurodė, kad BEISP komunikato 31 punkte kalbama apie teigiamų ir neigiamų pinigų srautų skirtumą siekiant nustatyti finansavimo trūkumą, ir pažymėjo, kad sprendimo dėl investicijų priėmimo logika yra ex ante palyginti investicines išlaidas su būsimomis pajamomis ir būsimomis eksploatavimo sąnaudomis. Šiuo atžvilgiu Komisija taip pat nurodė, kad investuotojai paprastai nepriima teigiamo sprendimo dėl investicijų, jei šis palyginimas rodo neigiamą skirtumą arba grynąją dabartinę vertę (GDV). Be to, Komisija pažymėjo, kad šį metodą patvirtina 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant [SESV] 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014, p. 1), nustatyti suderinamumo kriterijai.

242    Pirma, reikia pažymėti, kad ieškovių, DFA ir Rederi Nordö-Link paaiškinimuose nėra jokių pagrįstų argumentų, patvirtinančių teiginį, kad Komisija padarė klaidą į neigiamą investicinio projekto pinigų srautą įtraukdama eksploatavimo sąnaudas. Konkrečiai kalbant, nepateiktas nė vienas argumentas, kuriuo būtų aiškiai ginčijamas ginčijamo sprendimo 325 ir 326 konstatuojamosiose dalyse pateiktų Komisijos išvadų pagrįstumas.

243    Per posėdį Bendrojo Teismo paprašytos patikslinti savo argumentus, ieškovės nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. Sprendimu HH Ferries ir kt. / Komisija (T‑68/15, EU:T:2018:563) buvo uždrausta apskaičiuojant finansavimo trūkumą įtraukti eksploatavimo sąnaudas. Ieškovės taip pat nurodė, kad šis draudimas išplaukia iš BEISP komunikato priedo, pagal kurį reikalavimus atitinkančios išlaidos neapima eksploatavimo sąnaudų. Be to, Rederi Nordö-Link teigia, kad atsižvelgimas į eksploatavimo sąnaudas nustatant finansavimo trūkumą reiškia, kad leidžiama teikti pagalbą veiklai ir dirbtinai didinamas finansavimo trūkumas.

244    Pirma, reikia pažymėti, kad, kaip teigia Komisija, eksploatavimo sąnaudų įtraukimas į neigiamą investicinio projekto pinigų srautą, siekiant apskaičiuoti finansavimo trūkumą, nereiškia pagalbos veiklai teikimo. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 323 konstatuojamosios dalies, eksploatavimo pajamos, į kurias atitinkamai taip pat reikėtų atsižvelgti kaip į teigiamą pinigų srautą, gerokai viršija eksploatavimo sąnaudas. Todėl Rederi Nordö-Link negali teigti, kad eksploatavimo sąnaudų įtraukimas siekiant apskaičiuoti finansavimo trūkumą reiškia pagalbos veiklai teikimą.

245    Antra, reikia konstatuoti, kad DFA ir Rederi Nordö-Link argumento, jog eksploatavimo sąnaudų įtraukimas apskaičiuojant finansavimo trūkumą dirbtinai padidina šį trūkumą, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog Komisija pažeidė BEISP komunikato 31 punktą, kai apskaičiuodama šį trūkumą įtraukė eksploatavimo sąnaudas. Kaip priminta šio sprendimo 241 punkte, Komisija ginčijamo sprendimo 326 konstatuojamojoje dalyje paaiškino priežastis, dėl kurių eksploatavimo sąnaudos yra sudedamoji finansavimo trūkumo analizės dalis. Vadinasi, nesant įrodymų, galinčių paneigti šių paaiškinimų pagrįstumą, šiam argumentui negalima pritarti.

246    Kalbant apie 2018 m. rugsėjo 19 d. Sprendimą HH Ferries ir kt. / Komisija (T‑68/15, EU:T:2018:563), pažymėtina, kad Bendrasis Teismas neturėjo aiškinti sąvokos „finansavimo trūkumas“, kaip ji suprantama pagal BEISP komunikato 31 punktą. Darytina išvada, kad ieškovės nepagrįstai teigia, jog šis sprendimas gali būti aiškinamas kaip draudžiantis apskaičiuojant finansavimo trūkumą įtraukti eksploatavimo sąnaudas.

247    Todėl konstatuotina, kad ieškovės, DFA ir Rederi Nordö-Link neįrodė, jog apskaičiuodama finansavimo trūkumą Komisija pažeidė BEISP komunikato 31 punktą, nes eksploatavimo sąnaudas įtraukė į neigiamą investicinio projekto pinigų srautą.

248    Antra, reikia konstatuoti, kad ieškovės, DFA ir Rederi Nordö-Link taip pat remiasi 2018 m. rugsėjo 19 d. Sprendimu HH Ferries ir kt./ Komisija (T‑68/15, EU:T:2018:563), teigdamos, kad Komisija padarė klaidą, kai ginčijamo sprendimo 294 konstatuojamojoje dalyje laikėsi nuomonės, jog garantijos, suteiktos refinansuotoms paskoloms, susijusioms su planavimo ir statybos išlaidomis, nėra pagalba veiklai.

249    Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad iš 2018 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo HH Ferries ir kt. / Komisija (T‑68/15, EU:T:2018:563), visų pirma iš jo 107, 108 ir 111 punktų, matyti, kad negalima atmesti to, jog valstybės garantijos, suteiktos pagalbos gavėjo eksploatavimo sąnaudoms padengti, gali būti pagalba veiklai. Tačiau tai nereiškia, kad garantijos, kaip antai suteiktos refinansuotoms paskoloms, susijusioms su planavimo ir statybos išlaidomis, o ne eksploatavimo sąnaudomis, yra tokia pagalba veiklai.

250    Reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 292 ir 293 konstatuojamųjų dalių, Danijos valdžios institucijos valstybės paskolų ir valstybės garantijų suteikimą apribojo finansavimu, būtinu planavimo ir statybos etapais patirtoms išlaidoms padengti, neįtraukdamos eksploatavimo sąnaudų. Atsižvelgdama į šį apribojimą Komisija galėjo pagrįstai manyti, kad tai yra investicinė pagalba, ir, kaip teigia ieškovės, DFA ir Rederi Nordö-Link, šios išvados negali paneigti 2018 m. rugsėjo 19 d. Sprendime HH Ferries ir kt. / Komisija (T‑68/15, EU:T:2018:563) Bendrojo Teismo padarytos išvados.

251    Dėl DFA ir Rederi Nordö-Link argumento, kad Femern gauna pagalbą veiklai, nes pagalbos priemonės jai gali būti taikomos šešiolika metų nuo visapusiško fiksuotos jungties atidarymo, net jeigu šis laikotarpis tęstųsi po to momento, kai šis subjektas dėl savo pinigų srautų galėtų gauti finansavimą konkurencingoje rinkoje be pagalbos, reikia pažymėti, kad jis sutampa su jau išnagrinėtu šio sprendimo 208–212 punktuose, todėl turi būti atmestas dėl tų pačių priežasčių.

252    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Komisija nepadarė klaidos, kai laikėsi nuomonės, kad paskolų, susijusių su planavimo ir statybos išlaidomis, refinansavimas nėra pagalba veiklai.

253    Todėl antrą prieštaravimo dalį, susijusią su išlaidų, į kurias atsižvelgta apskaičiuojant finansavimo trūkumą, ginčijimu, reikia atmesti.

c)      Dėl trečio prieštaravimo, grindžiamo pagalbos sumos ginčijimu

254    Ieškovės, FSS, DFA ir Rederi Nordö-Link tvirtina, kad apskaičiuodama pagalbos sumą Komisija padarė akivaizdžių vertinimo klaidų.

255    Komisija, palaikoma Danijos Karalystės, ginčija šiuos argumentus.

256    Pirma, reikia patikrinti, ar, kaip teigia ieškovės ir DFA, atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš 2001 m. komercinio intereso ataskaitos, Femern nėra pajėgi grąžinti paskolas, remiantis Pranešimo dėl garantijų 4.1 punktu, pagalbos suma, priešingai, nei teigia Komisija, turi atitikti visų paskolų, kurioms taikomos valstybės garantijos, ir visų valstybės paskolų vertę.

257    Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš Pranešimo dėl garantijų 4.1 punkto trečios pastraipos a punkto, „finansinių sunkumų turinčioms įmonėms rinkos garantas, jeigu toks yra, garantijos suteikimo metu turėtų taikyti didelę priemoką dėl tikėtino įsipareigojimų nevykdymo lygio[;] [j]eigu tikimybė, kad paskolos gavėjas nesugebės grąžinti paskolos, tampa ypač didelė, tokia rinkos norma gali nebeegzistuoti, o išimtiniais atvejais garantijos pagalbos elementas gali pasirodyti esąs toks didelis, kaip suma, kurią iš tikrųjų padengia minėta garantija“.

258    Taigi iš Pranešimo dėl garantijų 4.1 punkto trečios pastraipos a punkto matyti, kad sunkumų patiriančios įmonės atveju išskirtinėmis aplinkybėmis garantijos pagalbos elementas yra lygus visai paskolų, kurioms taikoma garantija, sumai. Atsižvelgiant į rimtus tokio požiūrio padarinius, galimybė apskaičiuoti iš valstybės garantijos gaunamą naudą, lygią visai garantuotos paskolos sumai, negali būti pateisinama vien dėl to, kad pagalbą gaunanti įmonė patiria sunkumų. Taigi Komisija gali laikytis šio požiūrio tik esant išimtinėms aplinkybėms ir tik tuo atveju, jei sunkumų patirianti įmonė savo lėšomis negali grąžinti paskolos, kuriai taikoma garantija.

259    Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo 346 konstatuojamojoje dalyje Komisija laikėsi nuomonės, kad pagalbos elementas neturi atitikti visos sumos, kurią apima valstybės paskolos ir paskolos, kurioms taikoma valstybės garantija, motyvuodama tuo, kad Femern padėtis nesusijusi su išimtinėmis aplinkybėmis, nurodytomis Pranešimo dėl garantijų 4.1 punkto trečios pastraipos a punkte.

260    Reikia konstatuoti, kad ieškovės ir DFA nepateikia jokios informacijos, kuri leistų manyti, kad Femern yra sunkumų patirianti įmonė, kaip tai suprantama pagal Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti, ar kad ši įmonė negali grąžinti paskolų, padengtų skola, prisiimta planavimo ir statybos išlaidoms padengti.

261    Grįsdamos savo argumentus ieškovės ir DFA remiasi tik 2001 m. komercinio intereso ataskaita, iš kurios matyti, kad privatus sektorius negalėtų įgyvendinti fiksuotos jungties projekto be didelės valstybės paramos. Nors tokia aplinkybė gali būti reikšminga nustatant, ar Femern suteiktos valstybės paskolos ir valstybės garantijos yra pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, arba nustatant, kad toks projektas negali būti įgyvendintas be pagalbos, to nepakanka siekiant įrodyti, kad Femern yra sunkumų patirianti įmonė, kuri fiksuotos jungties eksploatavimo etapu negalėtų grąžinti skolos, prisiimtos planavimo ir statybos išlaidoms padengti.

262    Taigi reikia konstatuoti, kad ieškovės ir DFA neįrodė, jog Komisija padarė klaidą, kai nusprendė, kad pagalbos suma negali atitikti visos sumos, kurią apima valstybės paskolos ir paskolos, kurioms taikoma valstybės garantija.

263    Antra, dėl ieškovių argumento, kad Femern nemokėjo ginčijamo sprendimo 342 ir 343 konstatuojamosiose dalyse numatytos priemokos, reikia pažymėti, kad grįsdamos šį argumentą ieškovės remiasi tik aplinkybėmis, susiklosčiusiomis po ginčijamo sprendimo priėmimo, t. y. 2020 m. balandžio 24 d. Danijos transporto ministro pareiškimu ir 2020 m. gruodžio 5 d. pasiūlymu dėl 2015 m. įstatymo dėl statybos pakeitimo. Šiuo aspektu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Komisijos sprendimo valstybės pagalbos srityje teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į informaciją, kurią Komisija turėjo priimdama šį sprendimą (1986 m. liepos 10 d. Sprendimo Belgija / Komisija, 234/84, EU:C:1986:302, 16 punktas ir 2018 m. liepos 12 d. Sprendimo Austrija / Komisija, T‑356/15, EU:T:2018:439, 333 punktas). Vadinasi, šis ieškovių argumentas negali paneigti ginčijamo sprendimo teisėtumo.

[Praleista]

275    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti trečią prieštaravimą, grindžiamą pagalbos sumos ginčijimu.

276    Todėl reikia atmesti visą antrojo pagrindo trečią dalį.

4.      Dėl ketvirtos dalies, susijusios su nepagrįsto konkurencijos iškraipymo prevencijos ir pusiausvyros kriterijaus analizės ginčijimu

277    Ieškovės, palaikomos FSS, DFA, Rederi Nordö-Link, ECSA, Trelleborg Hamn, Aktionsbündnis, NABU ir VDR, tvirtina, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, jog neigiamas fiksuotos jungties poveikis konkurencijai negali atsverti jos teigiamo poveikio.

278    Komisija, palaikoma Danijos Karalystės, ginčija šiuos argumentus.

[Praleista]

279    Nagrinėjamu atveju, kiek tai susiję su teigiamu poveikiu, ginčijamo sprendimo 359 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo, kad fiksuota jungtimi buvo siekiama skatinti abiejose jungties pusėse gyvenančių žmonių mobilumą, integraciją ir kultūrinius mainus, taip pat pagerinti susisiekimą tarp Šiaurės šalių ir Vidurio Europos, kiek tai susiję su keleivių ir krovinių vežimu keliais bei geležinkeliais. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad nauda, kurios tikimasi iš fiksuotos jungties, buvo pripažinta Europos lygmeniu, įtraukus šį maršrutą į prioritetinių TEN-T projektų sąrašą. Be to, Komisija nurodė teigiamą poveikį tam tikriems regiono ekonomikos sektoriams, kaip antai degalinėms, mažmeninei prekybai, restoranams, viešbučiams, pramogų parkams, geležinkelių ir autobusų transportui. Beje, Komisija laikėsi nuomonės, kad fiksuota jungtis taip pat pagerintų prieigą prie geležinkelių transporto, nes būtų sudaryta galimybė krovinius ir keleivius perkelti iš kelių į geležinkelius.

280    Dėl neigiamo poveikio ginčijamo sprendimo 360 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad fiksuotos jungties atidarymas turėtų neigiamų pasekmių maršrutu tarp Riodbio ir Putgardeno plaukiojančių keltų operatoriams ir kitiems maršrutams, taip pat uostų, į kuriuos ir iš kurių plaukia keltai, veiklai. Šiuo aspektu Komisija laikėsi nuomonės, kad Femern galia daryti įtaką keltų eksploatavimui yra ribota, nes pagalba apsiriboja finansavimu, būtinu fiksuotos jungties planavimo ir statybos etapu patirtoms išlaidoms padengti, neviršijant finansavimo trūkumo. Todėl Komisija mano, kad pagrindinį poveikį keltų operatorių veiklai daro valdžios institucijų sprendimas statyti fiksuotą jungtį, kuri yra alternatyva esamoms transporto paslaugoms, ir kad ji neturi kvestionuoti valdžios institucijų pasirinkimo.

281    Be to, ginčijamo sprendimo 361–363 konstatuojamosiose dalyse Komisija paeiliui išnagrinėjo perteklinių pajėgumų rinkoje riziką, dominuojančios padėties riziką ir bendrą poveikį konkurencijai, taip pat rinkos uždarymo riziką.

282    Priminusi, kad ginčijamo sprendimo 365 konstatuojamojoje dalyje palyginusi neigiamą ir teigiamą poveikį ji neturi vertinti valdžios institucijų sprendimo statyti fiksuotą jungtį poveikio, Komisija padarė išvadą, kad Femern skirtos pagalbos priemonės, sumažintos priėmus patikslintą pranešimą, kuris buvo pateiktas po sprendimo pradėti procedūrą, turėjo tik nedidelį poveikį konkurencijai ir prekybai, kurį kompensavo teigiamas poveikis, susijęs su prisidėjimu prie bendrų Europos interesų tikslo.

283    Pirma, dėl ieškovių, FSS, ECSA ir Rederi Nordö-Link argumento, kad Komisija kiekybiškai neįvertino teigiamo ir neigiamo pagalbos poveikio, kad būtų įvertintas konkurencijos iškraipymo rimtumas, reikia pažymėti, jog pripažįstama, kad atsižvelgimas į teigiamą ir neigiamą pagalbos poveikį gali būti atliekamas taikant sintezės metodą (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Scandlines Danmark ir Scandlines Deutschland / Komisija, T‑630/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:942, 255 punktą) ar net netiesiogiai išplaukti iš tyrimo, susijusio su pagalbos poveikiu konkurencijai ir prekybai, kai neigiamas pagalbos poveikis yra ribotas (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Magic Mountain Kletterhallen ir kt. / Komisija, T‑162/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:341, 110 punktą).

284    Be to, reikia konstatuoti, kad BEISP komunikato 41–43 punktuose tik išdėstomi pagalbos teigiamo ir neigiamo poveikio palyginimo principai, nereikalaujant, kad šis poveikis būtų įvertintas kiekybiškai. Todėl Komisijos negalima kaltinti tuo, kad ji neįvertino teigiamo ir neigiamo poveikio remdamasi kiekybiniais veiksniais, atsižvelgdama į pagalbos gavėjo dydį, jo turimą rinkos dalį, palyginti su konkurentais, ir suteiktos pagalbos dydį.

[Praleista]

287    Taigi Komisija negali būti kritikuojama už tai, kad siekdama įvertinti konkurencijos iškraipymo rimtumą kiekybiškai neįvertino teigiamo ir neigiamo pagalbos poveikio.

288    Antra, reikia išnagrinėti, ar, kaip teigia ieškovės, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai ginčijamo sprendimo 360 konstatuojamojoje dalyje konstatavo, kad Femern pajėgumas paveikti konkurenciją buvo ribotas dėl to, kad pagalba buvo apribota finansavimo trūkumu.

289    Reikia pažymėti, kad, kiek tai susiję su neigiamu fiksuotos jungties poveikiu esamoms transporto paslaugoms ir ypač keltų operatorių veiklai, ginčijamo sprendimo 360 konstatuojamojoje dalyje Komisija atskyrė, viena vertus, neigiamą poveikį, susijusį su valdžios institucijų sprendimu statyti fiksuotą jungtį, kuri yra alternatyva esamoms transporto rūšims, ir, kita vertus, neigiamą poveikį, susijusį su Femern skirtomis pagalbos priemonėmis. Komisijos teigimu, lygindama teigiamą ir neigiamą poveikį ji turi nagrinėti tik šiai įmonei suteiktų pagalbos priemonių neigiamą poveikį.

290    Šiuo aspektu reikia priminti, kad jau buvo nuspręsta, jog vykdydama valstybės pagalbos kontrolę Komisija neturi kvestionuoti valdžios institucijų sprendimo statyti esamoms transporto priemonėms alternatyvią infrastruktūrą, motyvuojant tuo, kad toks projektas yra sprendimas, kuris apskritai duoda teigiamų rezultatų, net ir tuo atveju, jei pradėjus eksploatuoti šią infrastruktūrą išnyktų esamos transporto priemonės (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Scandlines Danmark ir Scandlines Deutschland / Komisija, T‑630/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:942, 256 punktą).

291    Todėl Komisija galėjo pagrįstai manyti, kad ji turi apsiriboti Femern skirtų pagalbos priemonių neigiamo poveikio nagrinėjimu.

292    Kiek tai susiję su neigiamu poveikiu, kurį sukelia pagalbos priemonių suteikimas Femern, Komisija konstatavo, kad Femern skirtas finansavimas padengia fiksuotos jungties planavimo ir statybos išlaidas ir neviršija finansavimo trūkumo, kad mokesčių už naudojimąsi fiksuota jungtimi dydį nustato valdžios institucijos ir kad šios įmonės galimybę taikyti nuolaidas riboja būtinybė užtikrinti pakankamas pajamas, kad būtų padengtos eksploatavimo sąnaudos ir grąžintos paskolos, suteiktos fiksuotos jungties planavimui ir statybai finansuoti. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad Femern galia paveikti keltų paslaugų teikimą yra ribota ir kad pagrindinį neigiamą poveikį daro valdžios institucijų sprendimas statyti fiksuotą jungtį.

293    Dėl ieškovių argumento, kad pagalbos apribojimas iki finansavimo trūkumo lygmens iš esmės neturi reikšmės siekiant įrodyti, kad pagalba nepagrįstai neiškraipo konkurencijos, nes tai yra veiksnys, į kurį atsižvelgiama pagalbos proporcingumo nagrinėjimo etapu, reikia priminti, kad būtinybė palyginti numatomą teigiamą poveikį, siekiant SESV 107 straipsnio 3 dalies a–e punktuose nurodytų tikslų, su neigiamu pagalbos poveikiu, susijusiu su konkurencijos iškraipymu ir poveikiu valstybių narių tarpusavio prekybai, yra tik proporcingumo principo ir SESV 107 straipsnio 3 dalyje nurodytų išimčių griežto aiškinimo principo išraiška (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo a&o hostel and hotel Berlin / Komisija, T‑578/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:437, 124 punktą).

294    Be to, kadangi proporcingumo principu siekiama apriboti pagalbą iki mažiausios būtinos sumos, kad būtų sumažinti vidaus rinkos iškraipymai, reikia konstatuoti, kad Komisija, lygindama pagalbos priemonių teigiamą ir neigiamą poveikį, gali pagrįstai remtis išvadomis, padarytomis nagrinėjant pagalbos proporcingumą. Šiuo atveju pagalbos sumos apribojimas iki investicinio projekto finansavimo trūkumo lygio reiškė, kad Femern suteiktas finansavimas buvo apribotas iki 27,3 % reikalavimus atitinkančių išlaidų. Taigi, kadangi valstybės pagalbos proporcingumo nagrinėjimas ir teigiamo bei neigiamo poveikio palyginimas yra glaudžiai susiję, toks pagalbos dydžio apribojimas yra svarbus veiksnys prieinant prie išvados, kad neigiamas pagalbos priemonių poveikis yra ribotas.

295    Reikia pažymėti, kad ieškovių argumentas, jog iš esmės Femern gali pasinaudoti jai pagal 2015 m. įstatymo dėl statybos 42 straipsnio 3 dalį suteikta teise taikyti nuolaidas, kad būtų nustatytos mažesnės kainos nei tos, kurias taiko keltų operatoriai, yra visiškai hipotetinis, juo labiau kad, kaip priminė Komisija, Femern privalo gauti pakankamai pajamų, kad galėtų ne tik padengti savo eksploatavimo sąnaudas, bet ir grąžinti paskolas, skirtas fiksuotos jungties planavimui ir statybai finansuoti. Taigi, jei dėl Femern suteiktų nuolaidų labai sumažėtų jos pajamos, ši įmonė galėtų neturėti galimybės grąžinti valstybės paskolų ir paskolų, kurioms suteikta valstybės garantija, per ginčijamo sprendimo 349 ir 351 konstatuojamosiose dalyse nustatytus terminus.

296    Trečia, reikia patikrinti, ar, kaip tvirtina ieškovės, Komisija padarė akivaizdžių vertinimo klaidų nagrinėdama tam tikrus neigiamus elementus, kurie, vertinami atskirai ar kartu, gali atsverti teigiamą pagalbos poveikį.

297    Pirma, ieškovių, FSS, DFA, ECSA ir VDR argumentas, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, jog pagalba nepadidins perteklinių pajėgumų Fėmarno sąsiaurio kirtimo rinkoje, grindžiamas neteisingu ginčijamo sprendimo aiškinimu.

298    Ginčijamo sprendimo 361 konstatuojamojoje dalyje Komisija tik paminėjo argumentą, kad „Scandlines ir kt., be kita ko, tvirtino, kad fiksuota jungtis gerokai padidintų jau ir taip perpildytos rinkos pajėgumus“, ir šiuo aspektu pažymėjo, kad „alternatyvos esamoms paslaugoms, kuri yra kitokia ir kurią Danijos valdžios institucijos laiko pranašesne, sukūrimas negali būti prilygintas pajėgumų didinimui perpildytoje rinkoje“.

299    Taigi negalima teigti, kad pati Komisija padarė išvadą, jog Fėmarno sąsiaurio kirtimo rinka yra perpildyta.

300    Be to, reikia konstatuoti, kad ieškovės FSS, ECSA, DFA ir VDR nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginį, kad rinkoje yra perteklinių pajėgumų. Nors ieškovės teigia, kad vidutinė naudojimosi keltų paslaugomis norma yra tik 49 %, jos nepateikė jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad paprasta nuoroda į per oficialią tyrimo procedūrą pateiktose pastabose esantį identišką teiginį, kuris taip pat nepagrįstas patvirtinamaisiais dokumentais, negali būti įrodymas.

301    Be to, kaip teigia Komisija, reikia pažymėti, kad nei ieškovės, nei FSS, ECSA, DFA ir VDR nepateikia pagrįstų argumentų, galinčių paneigti ginčijamo sprendimo 361 konstatuojamojoje dalyje padarytą išvadą, kad alternatyvos esamoms paslaugoms, kuri yra kitokia ir laikoma pranašesne, sukūrimas negali būti prilyginamas pajėgumų didinimui perpildytoje rinkoje. Reikia konstatuoti, kad jų argumentai grindžiami įrodymais nepagrįsta prielaida, kad rinkoje yra perteklinių pajėgumų.

302    Taigi ieškovės ir į bylą įstojusios šalys neįrodė, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai konstatavo, kad fiksuota jungtis nelemtų perteklinių pajėgumų paslaugų, teikiamų kertant Fėmarno sąsiaurį, rinkoje.

303    Antra, reikia patikrinti, ar, kaip teigia ieškovės, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai nepakankamai atsižvelgė į dominuojančios padėties riziką.

304    Nagrinėjamu atveju, nors ginčijamo sprendimo 362 konstatuojamojoje dalyje Komisija pripažino, kad negalima atmesti galimybės, jog Fėmarno sąsiaurio tam tikrų transporto paslaugų rinkoje Femern gali įgyti dominuojančią padėtį, ji patikslino, kad dominuojančios padėties buvimas savaime neprieštarauja Sąjungos teisei. Be to, konstatavusi, kad Scandlines šiuo metu turi monopolį teikiant paslaugas maršrutu tarp Riodbio ir Putgardeno, Komisija laikėsi nuomonės, kad tuo atveju, jei keltų paslaugos ir toliau būtų teikiamos šiuo maršrutu, fiksuota jungtis padėtų nutraukti šį monopolį ir taip sukurtų konkurencingesnę rinką.

305    Reikia pažymėti, kad BEISP komunikato 43 punkte tik nurodyta, kad Komisija įvertins dominuojančios padėties riziką, tačiau nepateikiama jokios informacijos apie tuos atvejus, kai pagalba suteikiama infrastruktūros statybos projektui. Be to, reikia priminti, kad pagal BEISP komunikato 41 punktą pagalba gali būti pripažinta suderinama su SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu, jeigu jos neigiamas poveikis, susijęs su konkurencijos iškraipymu ir poveikiu valstybių narių tarpusavio prekybai, yra ribotas ir mažesnis už teigiamą poveikį, susijusį su prisidėjimu prie bendrų Europos interesų tikslo.

306    Taigi, priešingai, nei iš esmės teigia ieškovės, BEISP komunikato 43 punkto negalima aiškinti taip, kad pagalba, kuri gali prisidėti prie dominuojančios padėties sukūrimo, turi būti sistemingai laikoma turinčia neigiamą poveikį, kuris neišvengiamai atsveria teigiamą bendriems Europos interesams svarbaus projekto poveikį, juo labiau kad šiuo atveju dominuojančios padėties rizika apsiriboja vietine transporto paslaugų, teikiamų siekiant užtikrinti Fėmarno sąsiaurio kirtimą, rinka.

307    Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad nei ieškovės, nei jų reikalavimus palaikančios į bylą įstojusios šalys neginčija teigiamo fiksuotos jungties poveikio, nurodyto ginčijamo sprendimo 359 konstatuojamojoje dalyje. Šiuo atžvilgiu Komisija konstatavo, kad fiksuotos jungties teigiamas poveikis neapsiriboja pagalbos gavėju ar Fėmarno sąsiaurio regione įsisteigusiomis įmonėmis, bet Sąjungoje yra platesnis, nes fiksuota jungtis pagerintų susisiekimą tarp Šiaurės šalių ir Centrinės Europos, kiek tai susiję su keleivių ir krovinių vežimu keliais bei geležinkeliais, taip pat geležinkelių transporto prieinamumą, ir taip būtų prisidėta prie krovinių ir keleivių perkėlimo iš kelių į geležinkelius. Vadinasi, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 281 konstatuojamosios dalies, fiksuotos jungties projektas, kaip bendriems Europos interesams svarbus projektas, padės gerinti vidaus rinkos veikimą ir stiprinti ekonominę bei socialinę sanglaudą.

308    Atsižvelgiant į tai, kad fiksuotos jungties teigiamas poveikis neapsiriboja vienos valstybės narės ūkio subjektais, bet yra naudingas ir kitiems Sąjungos ūkio subjektams, Komisija, naudodamasi didele diskrecija, galėjo manyti, kad dominuojančios padėties vietos transporto paslaugų rinkoje rizika negali atsverti teigiamo fiksuotos jungties poveikio prisidedant prie bendrų Europos interesų tikslo.

309    Be to, iš ginčijamo sprendimo 362 konstatuojamosios dalies matyti, kad transporto paslaugų, teikiamų kertant Fėmarno sąsiaurį, rinkoje, t. y. teikiant paslaugas maršrutu tarp Riodbio ir Putgardeno, ieškovės šiuo metu turi monopolį. Todėl Komisija, nepadarydama akivaizdžios vertinimo klaidos, galėjo konstatuoti, kad tuo atveju, jei keltų paslaugos būtų toliau teikiamos siekiant užtikrinti šį maršrutą, fiksuota jungtis sustiprintų konkurenciją šioje rinkoje.

310    Be to, nors tiesa, kad Scandlines neturi monopolio geografinėje rinkoje, kuri apima daugiau nei maršrutą tarp Riodbio ir Puttgardeno, kaip teisingai nurodo Komisija, taip pat nekyla rizika, kad Femern užims dominuojančią padėtį geografiškai platesnėje rinkoje.

311    Taigi Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad Femern dominuojančios padėties rizika nereiškia, jog šis neigiamas pagalbos poveikis, susijęs su konkurencijos iškraipymu, yra didesnis už teigiamą projekto poveikį, susijusį su prisidėjimu prie bendrų Europos interesų tikslo.

312    Trečia, reikia patikrinti, ar Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai nekonstatavo rinkos uždarymo rizikos.

313    Pažymėtina, kad savo argumentais ieškovės, ECSA, Trelleborg Hamn, Rederi Nordö Link ir VDR neginčija ginčijamo sprendimo 363 konstatuojamojoje dalyje pateiktų išvadų, susijusių rinkos uždarymo rizikos nebuvimu. Nagrinėjamu atveju Komisija laikėsi nuomonės, kad nėra rinkos, įskaitant aukštutinės ir žemutinės grandies rinkas, uždarymo rizikos, nes fiksuota jungtis visiems naudotojams bus prieinama vienodomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Be to, ji konstatavo, kad kainodara yra nediskriminacinė ir atitinka 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (OL L 187, 1999, p. 42; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 4 t., p. 372) ir 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL L 343, 2012, p. 32).

314    Savo argumentais ieškovės ir į bylą įstojusios šalys Komisiją iš esmės kaltina tuo, kad ši neatsižvelgė į kainų dempingo riziką. Šiuo aspektu reikia konstatuoti, kad šis argumentas iš esmės grindžiamas argumentais, panašiais į pateiktus antrojo pagrindo trečios dalies antro prieštaravimo pirmoje dalyje, susijusioje su akivaizdžia vertinimo klaida vertinant finansavimo trūkumo pajamas (žr. šio sprendimo 216–235 punktus). Ieškovės ir į bylą įstojusios šalys kaltina Komisiją tuo, kad ši konstatavo, jog nekilo rinkos uždarymo rizika, nors Femern kainos buvo mažesnės už jos išlaidas.

315    Reikia konstatuoti, kad ieškovės, ECSA, Rederi Nordö Link, Trelleborg Hamn ir VDR nepaaiškina, kodėl leidimas taikyti pagalbos priemones, kuriomis padengiama nedidelė infrastruktūros projekto planavimo ir statybos išlaidų dalis, uždaro rinką. Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 224 punkto, negalima reikalauti, kad Femern pajamos būtų tokio dydžio, kad padengtų visas planavimo, statybos ir eksploatavimo išlaidas, nes tai reikštų, jog Femern negali būti suteikta jokia pagalba, nors tokia pagalba yra būtina projektui įgyvendinti. Kaip teisingai teigia Komisija, kadangi Femern turi gauti pakankamai pajamų ne tik tam, kad padengtų savo eksploatavimo sąnaudas, bet ir tam, kad grąžintų paskolą, paimtą planavimo ir statybos išlaidoms padengti, rizika, kad ši įmonė taikys dideles kainų nuolaidas, neabejotinai yra nedidelė.

316    Dėl ieškovių argumento, kad Femern, pasinaudodama savo dominuojančia padėtimi, galėtų sumažinti kainas žemiau savo sąnaudų siekdama uždaryti rinką, reikia priminti, kad mokesčių už naudojimąsi fiksuota jungtimi dydį nustato valdžios institucijos ir kad Femern turi tik tam tikrą veiksmų laisvę taikyti tam tikras nuolaidas. Ši įmonė turi gauti pakankamai pajamų tam, kad galėtų ne tik padengti savo eksploatavimo sąnaudas, bet ir grąžinti paskolas, paimtas fiksuotos jungties planavimui ir statybai finansuoti. Todėl tuo atveju, jei Femern taikytų tam tikras nuolaidas, ji turėtų užtikrinti, kad pajamų lygis išliktų pakankamas valstybės paskoloms ir garantijoms grąžinti per ginčijamo sprendimo 349 ir 351 konstatuojamosiose dalyse nustatytus terminus.

317    Be to, ieškovės neturi pagrindo teigti, kad Femern gali drastiškai sumažinti kainas siekdama uždaryti rinką, motyvuodamos tuo, kad, Danijos valdžios institucijoms suteikus valstybės pagalbą Zundo sąsiaurio fiksuotai jungčiai, šio maršruto eksploatuotojas gerokai sumažino kelių eismo mokesčių dydį. Nors ieškovės pateikė įrodymų, kad minėtų mokesčių dydis buvo sumažintas, palyginti su iš pradžių numatytu dydžiu, vis dėlto jos nepateikia jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad Zundo fiksuotos jungties eksploatuotojo padėtis yra panaši į Femern padėtį. Šiuo aspektu Komisija nurodė, kad, priešingai nei pagalbos, suteiktos Zundo fiksuotos jungties eksploatuotojui, atveju, šioje byloje Femern suteiktų priemonių dydis ir trukmė buvo griežtai apriboti.

318    Todėl reikia atmesti argumentus, susijusius su tuo, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai konstatavo, jog nekyla rinkos uždarymo rizika.

319    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovės ir jų reikalavimus palaikančios į bylą įstojusios šalys neįrodė, kad, pirma, Komisijos išvadose dėl rinkos perpildymo rizikos nebuvimo ir rinkos uždarymo rizikos nebuvimo yra akivaizdžių vertinimo klaidų ir, antra, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai manė, jog dominuojančios padėties rizika neatsveria teigiamo poveikio, susijusio su prisidėjimu prie bendrų Europos interesų tikslo.

320    Todėl reikia atmesti argumentus, susijusius su tuo, kad Komisija padarė akivaizdžių vertinimo klaidų, kai nagrinėjo tam tikrus neigiamus elementus, kurie, vertinami atskirai ar kartu, gali atsverti teigiamą poveikį, susijusį su prisidėjimu prie bendrų Europos interesų tikslo.

[Praleista]

326    Šešta, pirmą kartą per teismo posėdį NABU pateiktus argumentus, kad atlikdama palyginimą Komisija nepakankamai atsižvelgė į fiksuotos jungties poveikį aplinkai, reikia atmesti kaip nepriimtinus, nes ieškinyje nėra jokio prieštaravimo ar argumento, kuriuo būtų siekiama paneigti ginčijamo sprendimo 366–368 konstatuojamosiose dalyse Komisijos padarytų išvadų pagrįstumą. Bet kuriuo atveju šiems argumentams negalima pritarti. Jie nepagrįsti jokiais įrodymais, be to, atsižvelgimas į su aplinka susijusius argumentus nesusijęs su teigiamo ir neigiamo pagalbos priemonės poveikio palyginimu (pagal analogiją žr. 2020 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Austrija / Komisija, C‑594/18 P, EU:C:2020:742, 101 ir 102 punktus). Be to, nors ginčijamo sprendimo 367 ir 368 konstatuojamosiose dalyse Komisija konstatavo, kad Danijos valdžios institucijos atsižvelgė į fiksuotos jungties poveikį aplinkai, kad jis buvo išnagrinėtas ir sušvelnintas ir kad projektas grindžiamas principu, jog jungtis turi būti parengta, statoma ir eksploatuojama taip, kad būtų išvengta neigiamo poveikio gamtai ir aplinkai ir būtų kovojama su dideliu neigiamu poveikiu, NABU nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti šias išvadas.

327    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą antrojo pagrindo ketvirtą dalį.

328    Turint omenyje visa tai, kas išdėstyta, ieškinį reikia atmesti.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

329    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, iš jų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.

330    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Taigi Danijos Karalystė, įstojusi į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

331    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalį Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad į bylą įstojusi šalis, kuri nenurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje reikia nuspręsti, kad ECSA, DFA, NABU, VDR, Aktionsbündnis, FSS, Rederi Nordö-Link ir Trelleborg Hamn padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Scandlines Danmark ApS ir Scandlines Deutschland GmbH padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Danijos Karalystė, European Community Shipowners’ Associations (ECSA), Danish Ferry Association, Naturschutzbund Deutschland eV (NABU), Verband Deutscher Reeder eV, Aktionsbündnis gegen eine feste Fehmarnbeltquerung eV, Föreningen Svensk Sjöfart (FSS), Rederi AB Nordö-Link ir Trelleborg Hamn AB padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Papasavvas Spielmann Brkan

Gâlea       Tóth

Paskelbtas 2024 m. vasario 28 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge

Parašai.

*      Proceso kalba: anglų.

1      Pateikiami tik tie šio sprendimo punktai, kuriuos Bendrasis Teismas mano tikslinga paskelbti.