EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) NUTARTIS

2014 m. gruodžio 10 d.

Byla F‑115/13

Christina Helwig

prieš

Europos aplinkos agentūrą (EAA)

„Viešoji tarnyba – Sutartininkas – Terminuotos sutarties nepratęsimas – Akivaizdžiai nepriimtinas ir akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo Ch. Helwig ginčija Europos aplinkos agentūros (EAA) sprendimą nepratęsti jos laikinojo tarnautojo sutarties ir prašo atlyginti žalą, kurią ji patyrė dėl šio sprendimo.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną ir akivaizdžiai teisiškai nepagrįstą. Ch. Helwig padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Europos aplinkos agentūros patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Sutartininkai – Terminuotos sutarties nepratęsimas – Administracijos diskrecija – Administracijos rūpestingumo pareiga – Atsižvelgimas į atitinkamo tarnautojo interesus – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 ir 119 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas – Terminuotos sutarties pratęsimas – Nevienodas tarnautojų vertinimas pasibaigus sutarčiai – Diskriminacijos nebuvimas – Sąlygos

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 ir 119 straipsniai)

1.      Galimybė pratęsti terminuotą sutartininko sutartį yra tik galimybė, kurią vertina kompetentinga institucija, nes šiuo atžvilgiu institucijos turi didelę diskreciją organizuoti savo tarnybas, atsižvelgdamos į joms patikėtas užduotis, ir į tarnybas savo personalą skiria būtent šioms užduotims atlikti su sąlyga, kad skiriama dėl tarnybos interesų.

Be to, kompetentinga institucija, spręsdama dėl tarnautojo situacijos, turi atsižvelgti į visus veiksnius, kurie galėtų turėti lemiamą įtaką jos sprendimui, t. y. ne tik į tarnybos, bet ypač į atitinkamo tarnautojo interesą. Tai matyti iš administracijos rūpestingumo pareigos, atspindinčios abipusių teisių ir pareigų pusiausvyrą, Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir pagal analogiją Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose įtvirtintą dėl viešosios valdžios institucijos ir jos tarnautojų santykių.

Tačiau rūpestingumo pareigos negalima aiškinti kaip apimančios administracijos pareigą prieš priimant sprendimą nepratęsti terminuotos sutartininko sutarties patikrinti, ar jis negali būti įdarbintas kitoje darbo vietoje.

Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į institucijų šioje srityje turimą diskreciją, teismo kontrolė apribojama akivaizdžios klaidos arba piktnaudžiavimo įgaliojimais nebuvimo patikrinimu.

(žr. 18–20 ir 22 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Kyrpitsis / ESRK, T‑13/95, EU:T:1996:50, 52 punktas; Sprendimo Potamianos / Komisija, T‑160/04, EU:T:2008:438, 30 punktas, ir Sprendimo ETF / Landgren, T‑404/06 P, EU:T:2009:313, 162 punktas.

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: Sprendimo Komisija / Macchia, T‑368/12 P, EU:T:2014:266, 59 punktas.

2.      Vienodo vertinimo principas nėra pažeistas, kai Sąjungos agentūra priima sprendimą nepratęsti vieno sutartininko sutarties, o kitiems sutartininkams pasibaigus jų terminuotoms sutartims pasiūlo pratęsti sutartininko sutartis ir paskirti juos į kitas darbo vietas šioje agentūroje, jeigu nenustatyta, kad suinteresuotasis tarnautojas, atsižvelgiant į jo anksčiau atliktų pareigų pobūdį, iki šiol suteiktų paslaugų kokybę ir galimų pasiūlyti darbo vietų profilį, dėl galimybės pratęsti jo sutartį yra situacijoje, panašioje į kitų sutartininkų situaciją.

(žr. 28 ir 29 punktus)