TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2008 m. gruodžio 11 d.

Byla F‑58/07

Pascal Collotte

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – 2006 m. pareigų paaukštinimo procedūra – Gebėjimas dirbti trečiąja kalba“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo P. Collotte prašo panaikinti 2006 m. lapkričio 17 d. Administraciniuose pranešimuose Nr. 55‑2006 paskelbtą sprendimą neįrašyti jo pavardės į pareigūnų, kurių pareigos paaukštintos priskiriant prie A*12 lygio per 2006 m. pareigų paaukštinimo procedūrą, sąrašą ir nurodyti Komisijai jam sumokėti 25 000 eurų sumą, kuri per procesą gali būti padidinta ir (arba) sumažinta, kaip materialinės ir nematerialinės žalos bei žalos jo karjerai atlyginimą.

Sprendimas: Panaikinti Komisijos sprendimą neįrašyti ieškovo pavardės į pareigūnų, kurių pareigos paaukštintos priskiriant prie A*12 lygio per 2006 m. pareigų paaukštinimo procedūrą, sąrašą. Atmesti likusią ieškinio dalį. Komisija padengia savo ir ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Europos Sąjungos Taryba, įstojusi į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Terminai – Vienas po kito pateikti skundai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis ir 91 straipsnio 3 dalis)

2.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Sąlygos – Gebėjimo dirbti trečiąja kalba įrodymas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 2 dalis; III priedo 7 straipsnis ir XIII priedo 11 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Ieškinys – Neribota teismo jurisdikcija

(EB 233 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 2 dalis ir 91 straipsnio 1 dalis)

1.      Jei per nustatytą terminą skundui pateikti vienas po kito pateikiami keli skundai, terminas atsakyti į skundą negali būti pradedamas skaičiuoti administracijai gavus pirmą skundą, nes antraip Paskyrimų tarnyba nebeturėtų 4 mėnesių, kurie pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus jai paprastai suteikiami aiškiai nuspręsti dėl vėliausiai, galbūt visai prieš pasibaigiant skundo pateikimo terminui, pateiktų naujų pareigūno argumentų. Be to, jei Paskyrimų tarnyba pateikė vieną po kito atsakymus į vieną po kito pateiktus skundus, pareigūnas neturėtų pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus jam nustatyto bendro 3 mėnesių termino, skaičiuojamo nuo atsakymo į skundą gavimo, kad galėtų nuspręsti, atsižvelgdamas į šį atsakymą, ar pareikšti ieškinį, jei terminas pareikšti ieškinį būtų skaičiuojamas nuo pranešimo apie atsakymą į pirmą skundą, kai ieškovas dar negavo šios tarnybos atsakymo į visus savo kaltinimus, ypač į tuos, kurie buvo pirmą kartą pateikti paskutiniame skunde.

Todėl jei skundai pateikiami vienas po kito, terminas ieškiniui pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo administracijos sprendimo, kuriame ji pateikia savo poziciją dėl visų ieškovo argumentų, pateiktų per terminą skundui pateikti, gavimo dienos. Jei per terminą skundui pateikti ieškovas pateikė antrą skundą, kuris yra tokios pačios apimties kaip ir pirmasis, t. y. jame nėra nei naujo prašymo, nei naujo kaltinimo, nei naujo įrodymo, sprendimas atmesti antrąjį skundą turi būti laikomas aktu, kuriuo tik patvirtinamas pirmojo skundo atmetimas, ir nuo šio atmetimo turi būti skaičiuojamas terminas ieškiniui pareikšti. Tačiau jei antrajame skunde yra naujos informacijos, palyginti su pirmuoju, sprendimą atmesti antrą skundą reikia laikyti nauju sprendimu, priimtu antrojo skundo pagrindu peržiūrėjus sprendimą atmesti pirmąjį skundą.

(žr. 31 ir 32 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Ghignone ir kt. prieš Tarybą, T‑44/97, Rink. VT p. I‑A‑223 ir II‑1023, 41 punktas; 2007 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Sack prieš Komisiją, T‑66/05, Rink. p. I‑0000, pateiktas apeliacinis skundas nagrinėjamas Teisingumo Teisme byloje C‑380/08 P, 41 punktas.

2.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 2 dalies redakcija, įtvirtinta priėmus Reglamentą Nr. 73/2004, iš dalies keičiantį Pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, kurioje numatyta pareigūno pareiga įrodyti savo gebėjimą dirbti trečiąja kalba iki pirmo pareigų paaukštinimo, taikoma tik įsigaliojus Bendrosioms įgyvendinimo nuostatoms, priimtoms bendru institucijų sutarimu.

Iš tiesų, kadangi pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 11 straipsnį teisės aktų leidėjas bet kokiu atveju nusprendė netaikyti šių nuostatų 45 straipsnio 2 dalies iki 2006 m. gegužės 1 d. pareigų paaukštinimo, ji negali būti taikoma prieš įsigaliojant šioms Bendrosioms įgyvendinimo nuostatoms laikantis teisės aktų leidėjo nustatytų sąlygų, t. y. reikalavimo užtikrinti, kad ši pareiga būtų vienodai taikoma įvairiose institucijose ir kad ši nauja Pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtinta pareiga būtų susieta su pareigūnų galimybe mokytis trečios kalbos. Taigi institucija negali taikyti šio Pareigūnų tarnybos nuostatų straipsnio pagal savo pačios nustatytą tvarką.

(žr. 50–54 punktus)

3.      Tiesa, kad tam tikrais atvejais pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalį Bendrijos teismas gali įgyvendinti neribotą jurisdikciją, pagal kurią spręsdamas dėl pareigūno teisių ir pareigų jis turi teisę visiškai išspręsti jo nagrinėjamus piniginius ginčus. Vis dėlto, jei ieškovas pasiekė, kad sprendimas atsisakyti paaukštinti jo pareigas, būtų panaikintas, nes jo pareigų paaukštinimui negalėjo būti taikoma papildoma sąlyga mokėti trečią kalbą, Teismas negali nurodyti atlyginti jam žalą dėl tariamo jo karjeros sulėtėjimo, atsiradusio dėl minėtos aplinkybės, nors jis ir turi reikalaujamą stažą ir didesnį balų skaičių nei reikalingas norint paaukštinti. Iš tiesų negalima atmesti, kad kitos priežastys gali kliudyti paaukštinti pareigūno pareigas atgaline data, pavyzdžiui, dėl to, jog pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos ir kurie pasiekė paaukštinimui taikomą ribą, skaičius viršijo galimų paaukštinti pareigų skaičių dėl biudžetinių priežasčių. Taigi taikydama EB 233 straipsnį administracija turi priimti įgyvendinimo priemones, kad laikytųsi res judicata principo, – ji turi atkurti pareigūno teises, prireikus, atkurti jo karjerą atgaline data.

(žr. 67–70 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2007 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Weißenfels prieš Parlamentą, C‑135/06 P, Rink. p. I‑12041, 64–68 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2007 m. kovo 15 d. Sprendimo Katalagarianakis prieš Komisiją, T‑402/03, Rink. p. II‑0000, 105 ir 106 punktai.