EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. sausio 30 d.
Byla F‑151/12
Jakob Ohrgaard
prieš
Europos Komisiją
„Viešoji tarnyba – Darbo užmokestis – Ekspatriacijos išmoka – Nuolatinės gyvenamosios vietos sąlyga, numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies b punkte – Darbas tarptautinėje organizacijoje – Sąvoka – Penkių mėnesių stažuotė Komisijoje – Neįtraukimas“
Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo J. Ohrgaard prašo panaikinti 2012 m. kovo 6 d. Europos Komisijos sprendimą atsisakyti jam skirti ekspatriacijos išmoką ir prireikus panaikinti 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą atmesti jo skundą.
Sprendimas: Panaikinti 2012 m. kovo 6 d. Europos Komisijos sprendimą neskirti J. Ohrgaard ekspatriacijos išmokos, iš dalies pakeistą 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu atmesti skundą. Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidos ir iš jos priteisiamos J. Ohrgaard patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Santrauka
1. Pareigūnų ieškiniai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Ieškinys dėl sprendimo atmesti skundą – Sprendimas, priimtas peržiūrėjus ankstesnį sprendimą – Priimtinumas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
2. Pareigūnai – Darbo užmokestis – Ekspatriacijos išmoka – Skyrimo sąlygos – Darbas kitai valstybei arba tarptautinėje organizacijoje – Sąvoka – Stažuotės institucijoje atlikimas – Neįtraukimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktai)
1. Tuo atveju, kai sprendime atmesti skundą iš naujo nagrinėjama ieškovo padėtis, paisant naujų teisinių arba faktinių aplinkybių, arba kai juo pakeičiamas ar papildomas pradinis sprendimas, sprendimas atmesti skundą yra aktas, kuriam taikoma teismo kontrolė, ir teismas į jį atsižvelgia vertindamas ginčijamo akto teisėtumą ar net laiko tokį aktą keičiamuoju asmens nenaudai priimtu aktu.
(žr. 13 ir 16 punktus)
Nuoroda:
Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2009 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Komisija / Birkhoff, T‑377/08 P, 55 punktas; 2011 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Adjemian ir kt. / Komisija, T‑325/09 P, 32 punktas.
2. Nustatant, ar pareigūnas turi teisę į ekspatriacijos išmoką, iš Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktų teksto matyti, kad, siekiant atmesti gyvenimo valstybėje, kurioje yra pareigūno arba tarnautojo paskyrimo vieta, ar už šios teritorijos ribų laikotarpius, teisės aktų leidėjas nustatė skirtumą pagal tai, ar nuolatinis gyvenimas šalyje yra nulemtas situacijos, susijusios su kitai valstybei arba tarptautinei organizacijai atlikta tarnyba, arba kitos valstybės tarnyboje arba tarptautinėje organizacijoje atliktų pareigų.
Stažuotė Komisijoje, suprantama kaip specializacijos laikotarpis, kuriuo papildomas išsilavinimas universitete arba būtinos žinios darbui atlikti, negali būti laikoma patenkančia į pareigų atlikimo sąvoką, nes, remiantis šia sąvoka, reikalaujama, kad veikla iš esmės būtų prisidedama prie atitinkamos valstybės arba tarptautinės organizacijos tikslų įgyvendinimo. Atsižvelgiant į pagrindinį stažuotės Komisijoje tikslą, tokia išvada negali būti abejojama remiantis tuo, kad kai kurie stažuotojai, priklausomai nuo biudžeto lėšų ir jų šeiminės padėties, gauna stipendiją arba, jei tai viešojo arba privataus sektoriaus darbuotojai, ir toliau gauna darbo užmokestį.
Be to, tiesa, kad šis sprendimas skiriasi nuo sprendimo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies a punktą, susijusio su pareigūnais, kurie niekada neturėjo paskyrimo valstybės pilietybės, ir kad dėl šio sprendimo atsiranda skirtingas vertinimas, kuris daugiausia pagrįstas suinteresuotojo asmens pilietybe.
Tačiau šis skirtingas vertinimas pateisinamas, pirma, teisės aktų leidėjo įtvirtintu skirtingu Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktų tekstu ir, antra, referencinio laikotarpio skirtumu, kuris yra aiškiai ilgesnis pareigūnų, kurie turėjo paskyrimo valstybės narės pilietybę, atveju.
(žr. 40, 43–45, 47 ir 49 punktus)