BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. sausio 29 d.(*)
„Viešieji paslaugų pirkimai – Konkurso procedūra – Maršrutinio transporto Italijoje ir Europoje paslauga – Dalyvio pasiūlymo atmetimas – Sprendimas sudaryti sutartį su kitu dalyviu – Deliktinė atsakomybė – Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Laimėjusio dalyvio pasiūlymas – Atsisakymas leisti susipažinti – Išimtis, susijusi su trečiojo asmens komercinių interesų apsauga“
Sujungtose bylose T‑339/10 ir T‑532/10
Cosepuri Soc. Coop. pA, įsteigta Bolonijoje (Italija), atstovaujama advokato F. Fiorenza,
ieškovė,
prieš
Europos maisto saugos tarnybą (EFSA), atstovaujamą D. Detken ir S. Gabbi, padedamų advokatų J. Stuyck ir A.-M. Vandromme,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti, susijusio su konkursu CFT/EFSA/FIN/2010/01 dėl maršrutinio transporto paslaugų teikimo Italijoje ir Europoje (OL 2010/S 51-074689), ir prašymo atlyginti žalą (byla T‑339/10), taip pat dėl prašymo panaikinti 2010 m. rugsėjo 15 d. EFSA sprendimą, kuriuo atsisakyta ieškovei leisti susipažinti su šį konkursą laimėjusio dalyvio pateiktu pasiūlymu (byla T‑532/10),
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas N. J. Forwood, teisėjai F. Dehousse (pranešėjas) ir J. Schwarcz,
posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. gegužės 8 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Europos Sąjungos oficialiojo leidinio 2010 m. kovo 13 d. priede (OL S 51) paskelbusi skelbimą apie pirkimą Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pradėjo konkursą CFT/EFSA/FIN/2010/01 dėl maršrutinio transporto paslaugų teikimo Italijoje ir Europoje (toliau – konkursas).
2 Pagal skelbimo apie konkursą IV.2.1 punktą sutartis turėjo būti sudaryta su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, kuris vertinamas pagal pirkimo sąlygose, kvietime pateikti pasiūlymą arba derėtis, arba apibūdinamajame dokumente nurodytus kriterijus, pateikusiu dalyviu. Pirkimo sąlygose buvo numatyti tokie sutarties sudarymo kriterijai: finansinis pasiūlymas (50 balų) ir techninė kokybė (50 balų). Sutartis turėjo būti sudaryta su dalyviu, pateikusiu pasiūlymą, kuriam skirtas aukščiausias įvertinimas sudėjus už finansinį pasiūlymą ir už pasiūlymo techninę kokybę skirtą balų skaičių.
3 Galutinė pasiūlymų arba prašymų leisti dalyvauti priėmimo data buvo nustatyta 2010 m. balandžio 19 d. Per nustatytą terminą gauti keturi pasiūlymai, tarp jų – ieškovės Cosepuri Soc. Coop. pA.
4 2010 m. gegužės 31 d. Pasiūlymų vertinimo komitetas (toliau – vertinimo komitetas) pasiūlė pirkimo laimėtoju pripažinti ne ieškovę, o kitą dalyvį, surinkusį iš viso 88,62 balo, kurie paskirstyti taip: 48,62 balo už finansinį pasiūlymą ir 40 balų už pasiūlymo techninę kokybę. Ieškovė užėmė antrą vietą, surinkusi 87 balus, kurie paskirstyti taip: 50 balų už finansinį pasiūlymą ir 37 balai už pasiūlymo techninę kokybę.
5 Tą pačią 2010 m. gegužės 31 d. EFSA nusprendė sudaryti sutartį su vertinimo komiteto pasiūlytu dalyviu (toliau – laimėjęs dalyvis) ir išsiuntė ieškovei laišką, kuriame jai pranešė apie sprendimą atmesti jos pasiūlymą šiam konkursui. Laiške ieškovei EFSA nurodė priežastis, dėl kurių ieškovės pasiūlymas nepripažintas laimėjusiu, pateikė ieškovės ir laimėjusio dalyvio pasiūlymų palyginimą bei nurodė šio pavadinimą.
6 2010 m. birželio 11 d. ieškovė paprašė EFSA leisti jai susipažinti su sutarties sudarymo procedūros dokumentais.
7 EFSA į šį prašymą atsakė laišku, kuriame nenurodyta data, tačiau kurį, pasak ieškovės, ji gavo per 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) numatytus terminus. Nurodžiusi 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74; klaidų ištaisymas OL L 99, 2007 4 14, p. 18; toliau – Finansinis reglamentas), EFSA pirmiausia pažymėjo, kad 2010 m. gegužės 31 d. laiške (žr. šio sprendimo 5 punktą) pateikė ieškovei jos pasiūlymo atmetimo priežastis, laimėjusio dalyvio pasiūlymo charakteristikas ir pranašumus bei jo pavadinimą. Be to, nurodžiusi Reglamentą Nr. 1049/2001, EFSA pateikė ieškovei vertinimo komiteto ataskaitos ir su laimėjusiu dalyviu pasirašytos sutarties kopiją. Tačiau EFSA atsisakė leisti ieškovei susipažinti su laimėjusio dalyvio ir kitų dalyvių pasiūlymais, nes toks susipažinimas būtų kenkęs jų komercinių interesų apsaugai. EFSA šiuo klausimu rėmėsi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalimi. Be to, EFSA ieškovei nurodė, kad ši gali per 15 darbo dienų nuo šio laiško gavimo pateikti jai kartotinę paraišką.
8 2010 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė EFSA nurodė ketinanti siekti susipažinti su sutarties sudarymo procedūros dokumentais ir pasiūlė susipažinimo su jais dieną bei valandą.
9 2010 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė patikslino, jog 2010 m. rugpjūčio 3 d. prašymu siekė, kad EFSA persvarstytų savo sprendimą neleisti jai susipažinti su nagrinėjamais dokumentais. Konkrečiai tariant, ieškovė ginčijo atsisakymą leisti jai susipažinti su laimėjusio dalyvio pasiūlymu.
10 2010 m. rugpjūčio 13 d. EFSA, pirma, nutarė, kad ieškovės 2010 m. rugpjūčio 9 d. laiške patikslinta, jog jos 2010 m. rugpjūčio 3 d. prašymas yra kartotinė paraiška, ir, antra, nurodė ieškovei pratęsianti atsakymo į jos prašymą terminą 15 dienų, kaip numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 2 dalyje.
11 2010 m. rugsėjo 15 d. EFSA patvirtino ieškovei savo atsisakymą leisti jai susipažinti su dalyvių šiam konkursui pateiktais pasiūlymais. EFSA šiuo atžvilgiu rėmėsi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalimi ir Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalimi.
Procesas ir šalių reikalavimai
12 2010 m. rugpjūčio 9 d. (byla T‑339/10) ir lapkričio 13 d. (byla T‑532/10) ieškovė Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė šiuos ieškinius.
13 2012 m. kovo 15 d. Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininko nutartimi bylos T‑339/10 ir T‑532/10 buvo sujungtos pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 50 straipsnį, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas sprendimas.
14 Išklausęs teisėjo pranešėjo pranešimą, Bendrasis Teismas (antroji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.
15 Per 2012 m. gegužės 8 d. posėdį buvo išklausytos šalių žodinės pastabos ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
16 Per teismo posėdį, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir remdamasis Procedūros reglamento 65 straipsniu ir 67 straipsnio 3 dalimi, Bendrasis Teismas ėmėsi tyrimo priemonės tam, kad būtų pateiktas laimėjusio dalyvio ekonominis pasiūlymas. EFSA nedelsdama šią tyrimo priemonę įvykdė ir per teismo posėdį nurodė neprieštaraujanti, kad šis ekonominis pasiūlymas būtų pateiktas ieškovei.
17 Ieškovė byloje T‑339/10 Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti negaliojančia konkurso procedūrą, pagal kurią numatyta uždarame posėdyje vertinti finansinius pasiūlymus,
– panaikinti sprendimą sudaryti sutartį su kitu dalyviu bei visus kitus vėlesnius aktus,
– priteisti iš EFSA žalos atlyginimą,
– priteisti iš EFSA bylinėjimosi išlaidas.
18 EFSA byloje T‑339/10 Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį dėl panaikinimo kaip nepriimtiną arba subsidiariai – kaip nepagrįstą,
– atmesti ieškinį dėl žalos atlyginimo kaip nepriimtiną arba subsidiariai – kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
19 Ieškovė byloje T‑532/10 Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti 2010 m. rugsėjo 15 d. EFSA sprendimą,
– nurodyti EFSA pateikti konfidencialius dokumentus,
– priteisti iš EFSA bylinėjimosi išlaidas.
20 EFSA byloje T‑532/10 Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį dėl panaikinimo kaip nepriimtiną arba subsidiariai – kaip nepagrįstą,
– atmesti prašymą pateikti dokumentus,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
1. Dėl ieškinio byloje T‑339/10
Dėl prašymo panaikinti
21 Grįsdama prašymą dėl panaikinimo ieškovė remiasi trimis pagrindais. Pirmasis susijęs su tuo, kad buvo pažeisti Finansinio reglamento 89 straipsnis ir gero administravimo, skaidrumo, viešumo ir teisės susipažinti su dokumentais principai. Antrasis susijęs su tuo, kad buvo pažeisti Finansinio reglamento 100 straipsnis, Reglamentas Nr. 1049/2001, pareiga motyvuoti, skaidrumo ir teisės susipažinti su dokumentais principai. Trečiasis pagrindas susijęs Finansinio reglamento 100 straipsnio pažeidimu, pirkimo sąlygų pažeidimu ir iš esmės su motyvavimo trūkumu.
22 Pirmiausia, kiek tai susiję su Sąjungos institucijų ir įstaigų viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkai taikoma teise, reikia priminti, kad ji reglamentuojama bylos aplinkybių atsiradimo momentu galiojusios redakcijos Finansinio reglamento Pirmosios dalies V antraštinės dalies nuostatomis ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (OL L 357, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 145, toliau – Įgyvendinimo taisyklės), nuostatomis.
Dėl prašymo panaikinti priimtinumo
23 Ieškovė pažymi, kad šiuo ieškiniu ginčijami aktai yra šie: 2010 m. gegužės 31 d. EFSA laiškas (žr. šio sprendimo 5 punktą), skelbimas apie konkursą, pirkimo sąlygos, vertinimo komiteto ataskaita ir EFSA su laimėjusiu dalyviu sudaryta sutartis.
24 Per teismo posėdį ieškovė nurodė atsisakanti prašymo panaikinti pirkimo sąlygas bei vertinimo komiteto ataskaitą, ir į tai buvo atsižvelgta.
25 Be to, per teismo posėdį EFSA pažymėjo, kad atsisako nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, kurį ji buvo nurodžiusi rašytiniuose pareiškimuose atsakydama į ieškinį dėl panaikinimo, tiek, kiek antruoju ieškinio reikalavimu siekiama, jog būtų panaikintas sprendimas sudaryti sutartį su kitu dalyviu.
26 Dėl likusių reikalavimų ir tiek, kiek tarp ieškovės ginčijamų aktų yra EFSA su laimėjusiu dalyviu sudaryta sutartis, pakanka konstatuoti, kad šio akto galiojimas ir galiojimo pabaiga grindžiamas sutartiniais santykiais, kurie sieja atitinkamas sutarties šalis, o šios sutarties atžvilgiu ieškovė yra trečiasis asmuo. Nenurodyta jokia aplinkybė, kuri leistų manyti, jog atitinkamas aktas sukelia privalomų teisinių padarinių, galinčių turėti įtakos ieškovės interesams dėl aiškiai pakeistos jos teisinės padėties. Vadinasi, ieškinys dėl panaikinimo yra nepriimtinas tiek, kiek juo ginčijama EFSA ir laimėjusio dalyvio sudaryta sutartis. Reikia pridurti, kad pagal SESV 266 straipsnį institucija, įstaiga ar organas, kurio aktas buvo paskelbtas negaliojančiu, privalo imtis būtinų priemonių Bendrojo Teismo sprendimui įvykdyti. Tokiomis aplinkybėmis negalima atmesti galimybės, kad panaikinus sprendimą sudaryti sutartį su kitu dalyviu EFSA gali būti priversta nutraukti ginčijamą sutartį (šiuo klausimu žr. 2005 m. sausio 31 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Capgemini Nederland prieš Komisiją, T‑447/04 R, Rink. p. II‑257, 95–97 punktus).
27 Be to, tiek, kiek tarp ginčijamų aktų ieškovė nurodo „skelbimą apie konkursą“, reikia manyti, kad šis prašymas sutampa su antruoju ieškinio reikalavimu, kuriuo siekiama, kad būtų panaikintas sprendimas sudaryti sutartį su kitu dalyviu.
28 Galiausiai tiek, kiek antruoju ieškinio reikalavimu ieškovė prašo panaikinti sprendimą sudaryti sutartį su kitu dalyviu „bei visus kitus vėlesnius aktus“, primintina, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmą pastraipą, taikomą procesui Bendrajame Teisme pagal to paties Statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą bet kuriame ieškinyje turi būti nurodomas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Ši nuoroda turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas atitinkamai nagrinėti ieškinį prireikus be jokios kitos papildomos informacijos, kuria galima būtų pasiremti. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir gerą teisingumo vykdymą tam, kad ieškinys būtų priimtinas, būtina, jog pagrindinės teisinės ir faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, bent glaustai, tačiau nuosekliai ir suprantamai būtų išdėstytos pačiame ieškinio tekste (šiuo klausimu žr. 1996 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Asia Motor France ir kt. prieš Komisiją, T‑387/94, Rink. p. II‑961, 106 ir 107 punktus ir 2005 m. gruodžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Honeywell prieš Komisiją, T‑209/01, Rink. p. II‑5527, 55 ir 56 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką). Šioje byloje, išskyrus EFSA su laimėjusiu dalyviu sudarytą sutartį, dėl kurios ieškinys dėl panaikinimo turi būti pripažintas nepriimtinu (žr. šio sprendimo 26 punktą), ieškovė nepatikslina, kokius „aktus“ prašo panaikinti antruoju ieškinio reikalavimu, ir nepateikia jokių jos prašymą pagrindžiančių argumentų. Todėl antrasis reikalavimas turi būti atmestas kaip nepriimtinas tiek, kiek juo prašoma panaikinti „visus kitus vėlesnius aktus“, priimtus po sprendimo sudaryti sutartį su kitu dalyviu.
29 Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, ieškinį byloje T‑339/10 reikia nagrinėti tik tiek, kiek prašoma panaikinti EFSA sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir pirkimo laimėtoju pripažinti kitą dalyvį, kurio pasiūlymas pripažintas geresniu.
Dėl esmės
– Dėl pirmojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su Finansinio reglamento 89 straipsnio ir gero administravimo, skaidrumo, viešumo ir teisės susipažinti su dokumentais principų pažeidimu
30 Ieškovė kritikuoja pirkimo sąlygų II.8 punktą, pagal kurį ekonominių pasiūlymų vertinimo procedūra yra konfidenciali. Ji tvirtina, kad ekonominis pasiūlymas negali būti laikomas konfidencialia informacija. Todėl EFSA padarė klaidą, kai konkurso dalyviams neleido dalyvauti atplėšiant vokus su pasiūlymais ir atliekant ekonominį šių pasiūlymų vertinimą. Be to, išbraukusi iš vertinimo ataskaitos laimėjusio dalyvio pateiktą kainos pasiūlymą, EFSA pašalino bet kokią vėlesnio patikrinimo galimybę. Ieškovė pažymi, jog nebūtų turėjusi suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl pirkimo sąlygų, kol jos netapo jai nepalankios.
31 EFSA ginčija ieškovės argumentus.
32 Pirma, ieškovė ginčija tai, kad pirkimo sąlygų II.8 punkte numatyta, jog pasiūlymų vertinimo procedūra yra konfidenciali. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovė pagrįstai gali šiuo ieškiniu papildomai ginčyti pirkimo sąlygų teisėtumą (šiuo klausimu žr. 2008 m. gegužės 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Belfass prieš Tarybą, T‑495/04, Rink. p. II‑781, 44 punktą). Ieškovė per teismo posėdį nurodė ginčijanti tik tai, kad neturėjo galimybės dalyvauti ekonominių pasiūlymų vertinimo procedūroje. Ji netvirtina, kad jai neleista dalyvauti atplėšiant vokus su pasiūlymais.
33 Pagal Finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalį visi viešieji pirkimai, visiškai ar iš dalies finansuojami iš biudžeto, vykdomi laikantis, be kita ko, skaidrumo principo. Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad pirkimo sąlygų II.8.2 punktu, kuriame numatyta, jog pasiūlymai vertinami slaptai, atsižvelgiama į imperatyvius reikalavimus, viena vertus, apsaugoti pasiūlymų konfidencialumą ir, kita vertus, iš principo vengti perkančiosios organizacijos ir dalyvių bendravimo (šiuo klausimu žr. Finansinio reglamento 99 straipsnį ir Įgyvendinimo taisyklių 148 straipsnį). Finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalyje nurodytas skaidrumo principas, kuriuo remiasi ieškovė, turi būti derinamas su šiais imperatyviais reikalavimais. Tokiomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo manyti, kad pirkimo sąlygų II.8 punktas yra neteisėtas.
34 Antra, ieškovė ginčija tai, kad ji neturėjo galimybės sužinoti laimėjusio dalyvio pasiūlytos kainos. Konkrečiai ieškovė nurodo, kad, išbraukusi iš vertinimo ataskaitos laimėtojo pasiūlytą kainą, EFSA pašalino bet kokią vėlesnio patikrinimo galimybę. Šiuo klausimu ir nesant reikalo šioje byloje nuspręsti dėl to, ar laimėjusio dalyvio pasiūlyta kaina buvo dalis informacijos, kurią perkančioji organizacija turėjo pranešti nelaimėjusiems dalyviams, iš teismui pateiktos informacijos matyti, kad ieškovė turėjo galimybę sužinoti aptariamą kainą. Iš tiesų, iš vertinimo komiteto ataskaitos 2.4 punkto matyti, kad finansinio pasiūlymo 2–7 punktuose ieškovė ir laimėjęs dalyvis pasiūlė tokią pačią kainą ir gavo aukščiausią įvertinimą – 15 balų. Taigi laimėjusio dalyvio finansinio pasiūlymo 2–7 punktuose pasiūlyta kaina aiškiai matoma iš vertinimo komiteto ataskaitos. Be to, kiek tai susiję su finansinio pasiūlymo 1 punktu, vertinimo komiteto ataskaitoje nurodoma ieškovės pasiūlyta kaina ir gautas įvertinimas. Nors laimėjusio dalyvio pasiūlyta kaina aiškiai nenurodyta, vertinimo komiteto ataskaitoje nurodomas gautas įvertinimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, buvo galima nesunkiai apskaičiuoti laimėjusio dalyvio finansinio pasiūlymo 1 punkte pasiūlytą kainą, kaip nurodo EFSA atsakydama į antrąjį ieškinio pagrindą. Be to, per teismo posėdį pritaikęs tyrimo priemonę (žr. šio sprendimo 16 punktą), Bendrasis Teismas galėjo patikrinti, kad EFSA rašytiniuose pareiškimuose paminėta kaina iš tikrųjų atitinka laimėjusio dalyvio pasiūlytą kainą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, Bendrasis Teismas mano, kad, net darant prielaidą, jog EFSA padarė klaidą ieškovei aiškiai nenurodydama laimėjusio dalyvio pasiūlytos kainos, ši klaida nebūtų turėjusi įtakos EFSA sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą ir pirkimo laimėtoju pripažinti kitą dalyvį, kurio pasiūlymas pripažintas geresniu, teisėtumui, nes ieškovė turėjo galimybę sužinoti šią kainą. Todėl šiuo klausimu ieškovės pateiktus argumentus reikia atmesti.
35 Trečia, kalbant apie ieškovės nurodomą gero administravimo principą, reikia pasakyti, kad iš teismų praktikos matyti, jog Sąjungos teisės sistemos užtikrinamoms garantijoms vykstant administracinėms procedūroms, be kita ko, priskiriamas gero administravimo principas, su kuriuo susijusi kompetentingos institucijos pareiga rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. 2011 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo sprendimo CMB ir Christof prieš Komisiją, T‑407/07, 182 punktą ir nurodytą teismų praktiką). Šioje byloje ieškovės pirmuoju ieškinio pagrindu nurodomi argumentai, kuriais iš esmės kritikuojama tai, jog ji neturėjo galimybės susipažinti su laimėjusio dalyvio ekonominiu pasiūlymu, neįrodo, kad EFSA visų bylos aplinkybių neišnagrinėjo rūpestingai ir nešališkai. Nesant išsamesnių įrodymų, ieškovės šiuo klausimu pateiktus argumentus reikia atmesti.
36 Galiausiai, tiek, kiek ieškovė savo argumentais nurodo Reglamento Nr. 1049/2001 pažeidimą, reikia pažymėti, kad ieškinio dėl panaikinimo byloje T‑339/10 pateikimo momentu EFSA nebuvo galutinai atsakiusi į ieškovės prašymą leisti susipažinti su dokumentais pagal šį reglamentą, kaip tai nurodo pati ieškovė ieškinio 10 punkte. Pažymėtina, kad atsakymas į pradinį prašymą dėl galimybės susipažinti tėra pirminė pozicija, kuri suteikia suinteresuotiesiems asmenims galimybę atitinkamos institucijos prašyti persvarstyti šią poziciją. Todėl tik šios institucijos priimta priemonė, kuri yra sprendimo pobūdžio ir visiškai pakeičia ankstesnę poziciją, gali sukelti teisinių padarinių, galinčių turėti įtakos ieškovų interesams, taigi dėl jos gali būti pareikštas ieškinys dėl panaikinimo (šiuo klausimu žr. 2006 m. liepos 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Franchet ir Byk prieš Komisiją, T‑391/03 ir T‑70/04, Rink. p. II‑2023, 48 punktą ir 2009 m. rugsėjo 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Brink’s Security Luxembourg prieš Komisiją, T‑437/05, Rink. p. II‑3233, 71 punktą). Tokiomis aplinkybėmis ieškovės rėmimasis Reglamento Nr. 1049/2001 pažeidimu šiame ieškinyje dėl panaikinimo byloje T‑339/10 yra nepriimtinas.
37 Atsižvelgiant į visus šiuos argumentus, reikia atmesti pirmąjį ieškinio pagrindą.
– Dėl antrojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su Finansinio reglamento 100 straipsnio, Reglamento Nr. 1049/2001, motyvavimo pareigos ir skaidrumo bei teisės susipažinti su dokumentais principų pažeidimu
38 Ieškovė kritikuoja EFSA sprendimą, kuriuo atmestas jos prašymas susipažinti su laimėjusio dalyvio ir kitų dalyvių pasiūlymais (žr. šio sprendimo 7 punktą). Pasak ieškovės, susipažinimas su techniniais pasiūlymais neturėtų įtakos jokiam komerciniam interesui. Neturint galimybės susipažinti su šiais dokumentais, neįmanoma suprasti vertinimo komiteto ataskaitos. Be to, tai, kad EFSA nenurodė laimėjusio dalyvio pasiūlytos kainos, yra motyvavimo trūkumas. Bendrasis Teismas jau yra pripažinęs, kad laimėjusio dalyvio pasiūlyta kaina yra vienas iš laimėjusio pasiūlymo charakteristikų ir santykinių pranašumų.
39 EFSA ginčija ieškovės argumentus.
40 Pirmiausia reikia konstatuoti, kad nors antrojo pagrindo antraštėje ieškovė nurodo skaidrumo principą ir teisę susipažinti su dokumentais, ieškinyje plėtojamais argumentais siekiama, kad būtų konstatuotas motyvavimo trūkumas dėl to, kad nebuvo pateikti kitų dalyvių ir ypač laimėjusio dalyvio pasiūlymai.
41 Konkrečiai tariant, ieškinio 26 punkte ieškovė nurodo, kad „dėl atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais ir to, kad vertinimo komitetas [... jai] neperdavė <...> laimėjusios įmonės pateikto pasiūlymo, procedūra yra negaliojanti, nes vertinimo ataskaitoje nurodyta ribota informacija neleidžia suprasti esminių skirtumų tarp šių dviejų pasiūlymų ir patikrinti, ar [komiteto] teigiamai įvertintos sąlygos iš tiesų įvykdytos“. Be to, ieškinio 27 punkte ieškovė pažymi, kad „[laimėjusio dalyvio] pasiūlytos kainos nenurodymas reiškia, kad pirkimo procedūrai būdingas motyvavimo trūkumas, nes laimėjusiai įmonei skirtas balų skaičius už šią dalį nenurodytas“.
42 Iš Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalies ir Įgyvendinimo taisyklių 149 straipsnio išplaukia, kad perkančioji organizacija įvykdo pareigą motyvuoti, jeigu, visų pirma, ji paprasčiausiai nedelsdama praneša kiekvienam dalyviui, kurio pasiūlymas atmestas, jo pasiūlymo atmetimo motyvus, o paskui priimtinus pasiūlymus pateikusiems dalyviams, kurie to aiškiai paprašė, per 15 kalendorinių dienų nuo rašytinio prašymo gavimo nurodo laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus bei laimėtojo pavadinimą (2008 m. rugsėjo 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją, T‑465/04, 47 punktas ir 36 punkte minėto Sprendimo Brink’s Security Luxembourg prieš Komisiją 160 punktas).
43 Toks veikimo būdas atitinka SESV 296 straipsnyje nurodytos pareigos motyvuoti paskirtį: aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti teisės akto rengėjo argumentus, kad, viena vertus, suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priemonės priėmimo priežastis tam, kad galėtų apginti savo teises, o, kita vertus, teismas − vykdyti teisėtumo kontrolę (šio sprendimo 42 punkte minėto 2008 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją 48 punktas).
44 Be to, primintina, kad pareiga motyvuoti turi būti vertinama atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį ir į galimą asmenų, kuriems šis aktas skirtas, arba kitų asmenų, su kuriais šis aktas tiesiogiai bei konkrečiai susijęs, suinteresuotumą gauti paaiškinimus (žr. 1998 m. balandžio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Sytraval et Brink’s France, C‑367/95 P, Rink. p. I‑1719, 63 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
45 Nagrinėjamu atveju, pirma, pažymėtina, kad EFSA pranešė ieškovei apie jos pasiūlymo atmetimo priežastis, laimėjusio dalyvio pasiūlymo charakteristikas ir pranašumus, jo pavadinimą, taip pat pateikė vertinimo komiteto ataskaitos ir su laimėjusiu dalyviu pasirašytos sutarties kopijas (žr. šio sprendimo 5 ir 7 punktus).
46 Antra, kalbant apie nurodomą aplinkybę, jog nesusipažinus su techniniu dalyvio pasiūlymu, vertinimo komiteto ataskaita yra nesuprantama, pažymėtina, kad jį reikia atmesti kaip nepagrįstą. Iš vertinimo komiteto ataskaitos matyti, kad dėl kiekvieno techninio pasiūlymų vertinimo subkriterijaus jis nurodė priežastis, pagrindžiančias atitinkamiems dalyviams skirtus įvertinimus. Konkrečiai tariant, kiek tai susiję su pirmuoju techninio vertinimo subkriterijumi, kuris nurodomas šio ieškinio trečiuoju pagrindu, vertinimo komiteto ataskaitoje pateikiamos pakankamai tikslios pastabos apie pateiktų, visų pirma laimėjusio dalyvio, pasiūlymų savybes. Beje, ieškovė, remdamasi vertinimo komiteto ataskaita, sugebėjo Bendrajame Teisme išplėtoti argumentus dėl, pirma, aptariamų pasiūlymų santykinių pranašumų ir, antra, laimėjusio dalyvio pateikto pasiūlymo.
47 Trečia, kiek tai susiję su tuo, jog EFSA nenurodė laimėjusio dalyvio pasiūlytos kainos, ir darant prielaidą, jog ši kaina yra dalis laimėjusio pasiūlymo charakteristikų ir santykinių pranašumų, apie kuriuos perkančioji organizacija turėjo nagrinėjamu atveju pranešti pagal Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalį, bet kuriuo atveju iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė turėjo galimybę sužinoti šią kainą (žr. šio sprendimo 34 punktą).
48 Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Bendrasis Teismas mano, kad EFSA šioje byloje nepažeidė savo pareigos motyvuoti, kylančios visų pirma iš Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalies.
49 Bet kuriuo atveju ir tiek, kiek ieškovės argumentai, konkrečiai – skaidrumo principo nurodymas, gali būti suprantami taip, kad jais siekiama užginčyti atsisakymą leisti susipažinti su techniniais ir ekonominiais dalyvių, ypač laimėjusio dalyvio, pasiūlymais, reikia priminti, kad skaidrumo principas, numatytas Finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalyje, turi būti derinamas su viešojo intereso, valstybinių ar privačių įmonių teisėtų komercinių interesų ir sąžiningos konkurencijos apsauga, kuri pateisina Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatytą galimybę neperduoti tam tikros informacijos kandidatui, kurio pasiūlymas atmestas, kai to reikia, kad būtų užtikrintas šių reikalavimų laikymasis (2009 m. gruodžio 10 d. Bendrojo Teismo sprendimo Antwerpse Bouwwerken prieš Komisiją, T‑195/08, Rink. p. II‑4439, 84 punktas). Būtent atsižvelgiant į tai, Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prireikus pranešama tik apie laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus bei dalyvio, kuris laimėjo konkursą, pavadinimą (šiuo klausimu žr. 2012 m. sausio 13 d. Teisingumo Teismo nutarties Evropaïki Dynamiki prieš AEE, C‑462/10 P, 39 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Be to, reikia priminti, kad nagrinėjamu atveju EFSA ieškovei nurodė jos pasiūlymo atmetimo priežastis, laimėjusio dalyvio pasiūlymo charakteristikas ir pranašumus, jo pavadinimą bei pateikė vertinimo komiteto ataskaitos ir su laimėjusiu dalyviu pasirašytos sutarties kopijas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Bendrasis Teismas mano, kad EFSA nepažeidė skaidrumo pareigos, nurodytos Finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalyje. Be to, konkrečiai kalbant apie laimėjusio dalyvio ekonominį pasiūlymą, primintina, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti su šiuo pasiūlymu iš EFSA pateiktų dokumentų (žr. šio sprendimo 34 punktą).
50 Galiausiai, tiek, kiek ieškovės argumentus galima suprasti taip, kad jais nurodoma, jog pažeistas Reglamentas Nr. 1049/2001, reikia juos atmesti dėl tų pačių priežasčių, kokios nurodytos šio sprendimo 36 punkte.
51 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti antrąjį ieškinio pagrindą kaip nepagrįstą.
– Dėl trečiojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su Finansinio reglamento 100 straipsnio pažeidimu, pirkimo sąlygų pažeidimu ir motyvavimo trūkumu.
52 Ieškovė kritikuoja jos ir laimėjusio pasiūlymų lyginamąją analizę, kiek tai susiję su pirmuoju techninio vertinimo subkriterijumi. Konkrečiai tariant, ieškovė nurodo, kad ji turi daug transporto priemonių, palyginti su laimėjusiu dalyviu, tačiau techniškai šis aspektas įvertintas identiškai. Be to, vertinimo komitetas klaidingai nusprendė, kad ieškovė pateikė mažai informacijos apie, pirma, faktinę oro skrydžių stebėseną ir, antra, paslaugos lankstumą bei jos pridėtinę vertę keleiviams. Ieškovė taip pat kritikuoja laimėjusio dalyvio pasiūlymą nagrinėjamoms paslaugoms taikytinų Italijos teisės aktų atžvilgiu. Ieškovė konkrečiai mano, kad laimėjusio dalyvio įsipareigojimas nuolat laikyti transporto priemonę netoli EFSA automobilių stovėjimo aikštelės yra neteisėtas, nes, pirma, nuomojamos transporto priemonės gali stovėti tik leistinoje perdavimo vietoje ir, antra, nuolatinės galimybės naudotis transporto priemone garantija prieštarauja pareigai tenkinti privačių klientų užsakymus. Ieškovė šiuo klausimu pažymi, kad Bendrasis Teismas yra pripažinęs, jog skelbime apie konkursą nurodytomis sąlygomis dalyviai neturėtų būti skatinami pažeidinėti nacionalinių įstatymų. Galiausiai vertinimo komitetas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė buvo sudariusi partnerystės susitarimą siekdama užtikrinti paslaugų teikimą bet kuriame Italijos teritorijoje esančiame mieste. Taigi, vertinimo komiteto ataskaita nepakankamai motyvuota.
53 EFSA ginčija ieškovės argumentus.
54 Pirmiausia primintina, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką perkančioji organizacija turi plačią diskreciją, kiek tai susiję su informacija, į kurią reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl sutarties sudarymo konkurso būdu, todėl vykdydamas kontrolę Bendrasis Teismas tik patikrina, ar buvo laikytasi procedūros ir motyvavimo taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės ir ar nebuvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida bei piktnaudžiauta įgaliojimais (2002 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tideland Signal prieš Komisiją, T‑211/02, Rink. p. II‑3781, 33 punktas; 2005 m. liepos 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo TQ3 Travel Solutions Belgium prieš Komisiją, T‑148/04, Rink. p. II‑2627, 47 punktas ir 2009 m. gegužės 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo VIP Car Solutions prieš Parlamentą, T‑89/07, Rink. p. II‑1403, 56 punktas).
55 Šioje byloje pirmasis techninio vertinimo subkriterijus susijęs su paslaugos teikimo naudojantis tinkamu transporto priemonių parku sąlygomis, paslaugos prieinamumu ir lankstumu, taip pat su oro skrydžių stebėsena. Laimėjusiam dalyviui skirta 7 balais (iš 25) daugiau nei ieškovei.
56 Ieškovės atveju vertinimo komitetas pripažino, kad pasiūlytas transporto priemonių parkas buvo labai išvystytas: transporto priemonių skaičius viršijo tai, ko buvo reikalaujama, ir buvo užtikrinama nuolatinė galimybė jomis naudotis. Vertinimo komitetas taip pat nurodė, kad pateikta mažai informacijos apie faktinę oro skrydžių stebėseną, paslaugos lankstumą ir pridėtinę vertę keleiviams (pagalba keleiviams vėlavimo, bagažo praradimo ir skrydžio nukreipimo atvejais).
57 Laimėjusio dalyvio atveju vertinimo komitetas taip pat pažymėjo, kad pasiūlytas transporto priemonių parkas buvo labai išvystytas: transporto priemonių skaičius viršijo tai, ko buvo reikalaujama, ir buvo užtikrinama nuolatinė galimybė jomis naudotis. Be to, vertinimo komitetas pažymėjo aukštą siūlomos paslaugos lankstumo ir galimybės ja naudotis lygį. Konkrečiai vertinimo komitetas nurodė, jog egzistavo bendradarbiavimo susitarimas, sudarytas siekiant užtikrinti vairuotojų rezervą kitose vietose, kaip antai Lombardijoje (Italija) ir Parmoje (Italija), taip pat nuolatinį automobilio buvimą netoli EFSA automobilių stovėjimo aikštelės, pagalbą bagažo praradimo atveju, techninio kontakto siekiant užtikrinti nuolatinę programinės įrangos priežiūrą buvimą ir nuolatinės bei sistemingos skrydžių stebėsenos įsipareigojimą.
58 Pirma, kiek tai susiję su transporto priemonių parko vertinimu, neginčijama, kad ieškovė ir laimėjęs dalyvis abu turėjo daugiau transporto priemonių, nei buvo reikalaujama pagal konkurso sąlygas. Tokiomis aplinkybėmis tai, kad ieškovė turėjo didesnį transporto priemonių parką nei laimėjęs dalyvis, negali turėti reikšmės atliekant lyginamąjį pasiūlymų vertinimą šiuo aspektu.
59 Antra, kalbant apie tai, kad vertinimo komitetas klaidingai pripažino, jog ieškovė pateikė mažai informacijos apie faktinę skrydžių stebėseną, reikia pažymėti, kad ieškovės pasiūlymas, kuriuo ji remiasi rašytinėse pastabose grįsdama savo argumentus, surašytas taip:
„Cosepuri turi naują programinę įrangą, kuri gali būti prijungta prie pagrindinių Italijos oro uostų interneto svetainių tam, kad realiu laiku būtų galima parsisiųsti visą informaciją apie vidaus ir tarptautinių skrydžių išvykimo ir atvykimo laiką. Dėl tokios programinės įrangos mūsų centrinės EFSA operacijų valdymo tarnybos operatoriai, vykdantys paslaugų paskirstymą, turi galimybę stebėti ir patikrinti skrydžių iš su pirkimu susijusių oro uostų ir į juos laiką. Taip Cosepuri gali numatyti galimus vėlavimo ar skrydžių nukreipimo atvejus, esant nenumatytoms prastoms klimato sąlygoms, vykstant nenumatytiems streikams ar kilus techninėms problemoms.“
60 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad ieškovės pasiūlymas iš tiesų buvo nelabai išsamus, kaip iš esmės pripažino vertinimo komitetas. Ieškovės pasiūlyme paprasčiausiai tvirtinama, kad ji turi oro skrydžių stebėsenos sistemą, tačiau nepatikslinamos tokios sistemos techninės charakteristikos. Be to, ieškovės pasiūlyme tik nurodoma, kad jos naudojama nauja programinė įranga (kurios pavadinimas cituotoje ištraukoje nenurodomas) „gali būti“ prijungta prie pagrindinių Italijos oro uostų interneto svetainių ir jokie paaiškinimai nepateikiami. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra nieko, kas leistų manyti, jog vertinimo komitetas būtų padaręs akivaizdžią vertinimo klaidą, kai nusprendė, kad ieškovė pateikė mažai informacijos apie faktinę oro skrydžių stebėseną.
61 Trečia, kalbant apie tai, kad vertinimo komitetas klaidingai pripažino, jog ieškovė pateikė mažai informacijos apie paslaugos lankstumą ir pridėtinę vertę keleiviams, reikia pasakyti, kad ieškovė savo pasiūlyme paprasčiausiai nurodė, kaip ji teigia savo rašytinėse pastabose, jog EFSA klausimams bus įsteigta centrinė operacijų valdymo tarnyba ir tam paskirtas atsakingasis asmuo bei jį, jei negalėtų atlikti funkcijų, pakeisiantis asmuo. Tačiau, kaip savo ataskaitoje pažymėjo vertinimo komitetas, ieškovė nepateikė jokios informacijos, kuri leistų išsamiau įvertinti siūlomos paslaugos lankstumą. Konkrečiai tariant, nebuvo pateikta jokių duomenų apie pagalbą keleiviams vėlavimo, bagažo praradimo ir skrydžio nukreipimo atvejais; tai pažymėta vertinimo komiteto ataskaitoje ir ieškovė to neginčija. Tokiomis aplinkybėmis, nėra nieko, kas leistų manyti, jog vertinimo komitetas būtų padaręs akivaizdžią vertinimo klaidą, kai nusprendė, jog ieškovė pateikė mažai informacijos apie paslaugos lankstumą ir pridėtinę vertę keleiviams.
62 Ketvirta, kalbant apie tai, kad vertinimo komitetas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė buvo sudariusi partnerystės susitarimą tam, kad užtikrintų paslaugų teikimą bet kuriame Italijos teritorijoje esančiame mieste, reikia pažymėti, kad šie ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės. Iš tikrųjų, kaip savo rašytinėse pastabose teisingai pažymi EFSA, ieškovės pasiūlymo įžangoje paprasčiausiai nurodoma, jog ji yra įsteigusi naujas veikiančias įmones tik Emilijos-Romanijos (Italija) ir Toskanos (Italija) regionuose, tačiau nepaaiškinta, kokias iš tikrųjų paslaugas siūlo šios įmonės ir kokiose teritorijos dalyse jos veikia. Be to, ieškovės pasiūlyme trumpai – taip pat tik įžangoje – užsiminta apie galimybę klientams, pasinaudojant vadinamąja „Busclick“ nuomos paslauga, atlikti rezervaciją „visuose miestuose“. Vis dėlto, neskaitant informacijos apie siūlomą paslaugą neišsamumo, iš šio pateikimo aiškiai nematyti, ar žodžiai „visi miestai“ reiškia geografinę siūlomų paslaugų vietą, ar klientų, kurie naudojasi šiomis paslaugomis, buvimo vietą. Vadinasi, EFSA negalėjo naudingai pasiremti šia fragmentiška informacija, kad padarytų išvadą, jog ieškovė iš tiesų gali teikti paslaugas „bet kuriame Italijos teritorijoje esančiame mieste“, kaip vis dėlto tvirtina ieškovė savo rašytiniuose pareiškimuose.
63 Penkta, kalbant apie tai, jog laimėjusio dalyvio pasiūlymas neva nesuderinamas su Italijos teisės aktais, ir darant prielaidą, kad ieškovės siūlomas šių teisės aktų aiškinimas yra teisingas, pirmiausia reikia pažymėti, jog pirkimo sąlygose kaip techninis reikalavimas nenumatytas vienos ar kelių transporto priemonių laikymas netoli EFSA. Todėl šiuo atveju negalima manyti, kad konkurso sąlygomis dalyviai skatinami pažeidinėti nacionalinius teisės aktus, taikytinus aptariamai sutarčiai. Toliau, kaip teisingai nurodo EFSA savo rašytiniuose pareiškimuose, laimėjusio dalyvio pasiūlymas galėjo būti suprantamas kaip reiškiantis, jog dalyvis turi arba turės leistiną perdavimo vietą netoli EFSA. Galiausiai, kalbant apie nurodomą aplinkybę, jog įsipareigojimas pastatyti transporto priemonę netoli EFSA neleistų tenkinti privačių klientų užsakymų, pakanka konstatuoti, kad vertinimo komitetas tik pažymėjo laimėjusio dalyvio įsipareigojimą laikyti vieną transporto priemonę netoli EFSA. Šis įsipareigojimas gali būti vertinamas taip, kad jeigu privatus klientas rezervuotų šią transporto priemonę, dalyvis įsipareigoja ją pakeisti kita. Remiantis šiuo įsipareigojimu negalima bet kuriuo atveju daryti išvados, jog ši transporto priemonė prireikus negalėtų būti pateikta naudotis kitiems klientams nei EFSA. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai nesuteikia pagrindo manyti, kad vertinimo komiteto ataskaitoje padaryta akivaizdi vertinimo klaida. Be to, darant prielaidą, kad vertinimo komitetas padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nėra nieko, kas leistų manyti, jog laimėjusio dalyvio įvertinimas pagal pirmąjį techninio vertinimo subkriterijų neišvengiamai būtų buvęs daugiau kaip 1,62 balo (iš 25) žemesnis ir dėl to ieškovė būtų galėjusi gauti geriausią bendrą įvertinimą. Šiuo klausimu primintina, kad pirkimo sąlygose kaip techninis reikalavimas nebuvo numatytas vienos ar kelių transporto priemonių laikymas netoli EFSA.
64 Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, trečiąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
65 Iš viso to, kas pasakyta, matyti, kad visi reikalavimai dėl panaikinimo turi būti atmesti.
Dėl reikalavimo atlyginti žalą
66 Ieškovė tvirtina, kad, atsižvelgiant į EFSA veiksmų neteisėtumą, iš EFSA turėtų būti priteistas ieškovės išlaidų, kurias ji patyrė dėl dalyvavimo konkurse ir dėl negauto pelno, atlyginimas ir ši suma turi būti ne mažesnė kaip 10 proc. atlygio už paslaugą, dėl kurios skelbtas konkursas, su teisės aktuose numatytomis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo tos dienos, kai nustatytas šios paslaugos sutarties laimėtojas, iki visų mokėtinų sumų sumokėjimo.
67 EFSA pirmiausia nurodo, kad ieškinys neatitinka Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkto, ir bet kuriuo atveju ginčija ieškovės argumentus.
68 Primintina, kad remiantis SESV 340 straipsnio antra pastraipa Bendrijos deliktinės atsakomybės atsiradimas ir teisės į patirtos žalos atlyginimą įgyvendinimas priklauso nuo visų sąlygų, susijusių su veiksmų, kuriais kaltinamos institucijos, neteisėtumu, žalos realumu ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir nurodytos žalos buvimu, įvykdymo. Kadangi turi būti tenkinamos visos trys SESV 340 straipsnio antroje pastraipoje numatytos atsakomybės atsiradimo sąlygos, to, jog viena iš jų nėra įvykdyta, pakanka ieškiniui dėl žalos atlyginimo atmesti. Be to, nėra jokios pareigos institucijos atsakomybės atsiradimo sąlygas nagrinėti nustatyta tvarka (žr. 2010 m. kovo 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Trubowest Handel ir Makarov prieš Tarybą ir Komisiją, C‑419/08 P, Rink. p. I‑2259, 40–42 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką).
69 Šioje byloje, kaip matyti iš to, kas nuspręsta dėl reikalavimų dėl panaikinimo, išnagrinėjus ieškovės pagrindus ir argumentus nenustatytas joks neteisėtumas. Darytina išvada, kad veiksmų, kuriais kaltinama EFSA, neteisėtumo sąlyga neįvykdyta.
70 Vadinasi, kadangi viena iš trijų Sąjungos atsakomybės atsiradimo sąlygų neįvykdyta, prašymas atlyginti žalą turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Taigi nebūtina nustatyti, ar prašymas dėl žalos atlyginimo atitinka iš Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmos pastraipos, taikomos procesui Bendrajame Teisme pagal šio statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, ir iš Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkto kylančius tikslumo reikalavimus.
71 Remiantis tuo, kas pasakyta, darytina išvada, kad visas ieškinys byloje T‑339/10 turi būti atmestas ir nėra reikalo patenkinti ieškovės prašymo taikyti proceso organizavimo priemones, kuriuo prašyta pateikti laimėjusio dalyvio techninio pasiūlymo kopiją, nes Bendrasis Teismas mano, kad bylos dokumentai jam suteikia pakankamai informacijos.
2. Dėl ieškinio byloje T‑532/10
Dėl ieškinio priimtinumo
72 EFSA tvirtina, kad ieškinys byloje T‑532/10 turi būti pripažintas nepriimtinu, nes jo dalykas sutampa su bylos T‑339/10 dalyku.
73 Ieškovė ginčija EFSA argumentus.
74 Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, jog ieškiniu byloje T‑339/10 siekiama, kad būtų panaikintas EFSA sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą ir pirkimo laimėtoju pripažinti kitą dalyvį, kurio pasiūlymas pripažintas geresniu (žr. šio sprendimo 29 punktą). Ieškiniu byloje T‑532/10 siekiama, kad būtų panaikintas 2010 m. rugsėjo 15 d. EFSA sprendimas atsisakyti leisti susipažinti su tam tikrais dokumentais (žr. šio sprendimo 19 punktą). Taigi, ieškinių bylose T‑339/10 ir T‑532/10 dalykas nesutampa.
75 Todėl EFSA argumentai turi būti atmesti, o ieškinys byloje T‑532/10 – pripažintas priimtinu.
Dėl antrojo reikalavimo priimtinumo
76 Antruoju reikalavimu byloje T‑532/10 ieškovė prašo Bendrojo Teismo nurodyti EFSA „pateikti konfidencialius dokumentus“. Šiuo klausimu manytina, kad ieškovė prašo Bendrojo Teismo nurodyti EFSA leisti susipažinti su nagrinėjamais dokumentais.
77 Tačiau reikia priminti, kad Bendrasis Teismas neturi įgaliojimų duoti nurodymų Sąjungos institucijoms (žr., be kita ko, 1996 m. lapkričio 12 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties SDDDA prieš Komisiją, T‑47/96, Rink. p. II‑1559, 45 punktą ir 1999 m. rugsėjo 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo UPS Europe prieš Komisiją, T‑127/98, Rink. p. II‑2633, 50 punktą). Iš tikrųjų remiantis SESV 264 straipsniu, Bendrasis Teismas gali tik paskelbti negaliojančiu ginčijamą aktą. Tuomet atitinkama institucija privalo imtis priemonių pagal SESV 266 straipsnį Bendrojo Teismo sprendimui įvykdyti (1995 m. sausio 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ladbroke Racing prieš Komisiją, T‑74/92, Rink. p. II‑115, 75 punktas).
78 Todėl antrasis reikalavimas byloje T‑532/10 turi būti pripažintas nepriimtinu.
Dėl esmės
79 Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi vieninteliu pagrindu, susijusiu su Finansinio reglamento 100 straipsnio, Reglamento Nr. 1049/2001, pareigos motyvuoti ir skaidrumo bei teisės susipažinti su dokumentais principų pažeidimu, taip pat piktnaudžiavimu įgaliojimais.
80 Pirmiausia ieškovė primena faktines ir teisines aplinkybes, kurias buvo nurodžiusi remdamasi antruoju ieškinio byloje T‑339/10 pagrindu. Konkrečiai ieškovė tvirtina, kad dėl EFSA veiksmų neskaidrumo ir motyvų trūkumo jai pateiktuose dokumentuose ji negalinti patikrinti, ar laikytasi procedūros ir ar laimėjęs pasiūlymas yra geriausias. Be to, duplike ieškovė teigia, kad EFSA 2010 m. rugsėjo 15 d. atsakymas gautas praėjus penkiolikos dienų terminui, numatytam Įgyvendinimo taisyklių 149 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Konkrečiai dėl teisės susipažinti su nagrinėjamais dokumentais ieškovė iš esmės tvirtina, kad dalyvio konkursui pateikti dokumentai vertinami lyginant šį pasiūlymą su kitų dalyvių pasiūlymais. Laimėjusio dalyvio teisė į konfidencialumą yra antraeilė, palyginti su kitų dalyvių teise į gynybą. Ieškovė ypač kritikuoja tai, kad jai neleista susipažinti su laimėjusio dalyvio ekonominiu pasiūlymu. Tai reiškia, kad yra motyvavimo trūkumas ir padaryta akivaizdi vertinimo klaida. Iš 2010 m. rugsėjo 15 d. EFSA sprendimo negalima konkrečiai nustatyti, kokia žala galėtų būti padaryta laimėjusio dalyvio praktinei patirčiai, jei būtų leista susipažinti su jo pasiūlymu. Atsisakymas leisti susipažinti taip pat rodo, kad piktnaudžiauta įgaliojimais. EFSA pozicija, kuria vadovaujantis saugomi tik laimėjusio dalyvio interesai, neatitinka neutralumo ir nešališkumo kriterijų, kuriems turėjo būti teikta pirmenybė. Be to, EFSA šiuo atveju pasirinka pozicija suteikia pranašumą laimėjusiam dalyviui laiko atžvilgiu ir prieštarauja paslaugų judėjimo laisvei, įsisteigimo laisvei ir viešųjų pirkimų skaidrumo normoms. Dėl EFSA nurodytos aplinkybės, esą Reglamentas Nr. 1049/2001 netaikytinas, ieškovė priduria, jog konkurso sąlygos turi užtikrinti, kad kandidatas pasirenkamas remiantis objektyviais kriterijais, o procedūra vyksta pagal iš anksto nustatytas taisykles. Nagrinėjamoje byloje EFSA visuomet rėmėsi Reglamentu Nr. 1049/2001 kaip referenciniu norminiu pagrindu.
81 EFSA ginčija ieškovės argumentus. Konkrečiai kalbėdama apie teisę susipažinti su nagrinėjamais dokumentais, EFSA tvirtina, kad Reglamentas Nr. 1049/2001 netaikytinas ir reikia remtis Finansinio reglamento nuostatomis.
82 Pirmiausi primintina, kad savo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendime (žr. šio Bendrojo Teismo sprendimo 11 punktą) EFSA nurodė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalį ir Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalį.
83 Pirma, tiek, kiek pateikdama tam tikrus savo argumentus ieškovė nurodo Finansinio reglamento pažeidimą, pasakytina, kad juos reikia atmesti remiantis tais pačiais motyvais, kurie nurodyti dėl ieškinio byloje T‑339/10 (žr. šio sprendimo 32–35 ir 40–49 punktus).
84 Kiek tai susiję su ieškovės argumentais, kuriais tvirtinama, jog EFSA 2010 m. rugsėjo 15 d. pateiktas atsakymas gautas praėjus penkiolikos dienų terminui, numatytam Įgyvendinimo taisyklių 149 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir nesant reikalo spręsti dėl šių argumentų pavėluoto – dupliko stadijoje – pateikimo, reikia pripažinti, kad jie akivaizdžiai nepagrįsti. Įgyvendinimo taisyklių 149 straipsnio 2 ir 3 dalimis siekiama, visų pirma įgyvendinant Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalį, sudaryti sąlygas dalyviams, kurių pasiūlymai atmesti, ne vėliau kaip per penkiolika kalendorinių dienų nuo raštiško prašymo gavimo dienos gauti papildomos informacijos apie jų pasiūlymo atmetimo priežastis, laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, taip pat laimėjusio dalyvio pavadinimą. Nagrinėjamoje byloje neginčijama, kad EFSA 2010 m. gegužės 31 d. (žr. šio sprendimo 5 punktą), t. y. dar prieš ieškovei kreipiantis į EFSA, pateikė jai priežastis, dėl kurių jos pasiūlymas nelaimėjo, jos pasiūlymo palyginimą su laimėjusio dalyvio pasiūlymu ir pastarojo pavadinimą. Be to, ieškovė paprašiusi ir, pasak jos, per Reglamento Nr. 1049/2001 numatytus terminus taip pat gavo vertinimo ataskaitos ir su laimėjusiu dalyviu pasirašytos sutarties kopiją (žr. šio sprendimo 7 punktą), t. y. įgyvendinimo taisyklių 149 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytus dokumentus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Bendrasis Teismas mano, kad EFSA nepažeidė pareigų, jai kylančių pagal Įgyvendinimo taisyklių 149 straipsnio 2 ir 3 dalis. Kalbant apie ieškovės argumentą, jog iš EFSA pateiktos informacijos neįmanoma suprasti EFSA motyvų laimėtoju pripažinti kitą dalyvį, pasakytina, jog jis susijęs su kitu argumentu, kuris jau buvo išplėtotas nurodant antrąjį ieškinio byloje T‑339/10 pagrindą, ir turi būti atmestas dėl tų pačių priežasčių (žr. šio sprendimo 40–49 punktus).
85 Antra, EFSA argumentas, jog Reglamentas Nr. 1049/2001 šioje byloje netaikytinas, turi būti atmestas. Darant prielaidą, kaip tvirtina EFSA, kad Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta konkreti taisyklė dėl galimybės susipažinti su dokumentais, neginčijama, kad Reglamentu Nr. 1049/2001 ir Finansiniu reglamentu siekiama skirtingų tikslų ir juose nėra nuostatos, kurioje būtų aiškiai numatyta vieno viršenybė prieš kitą. Todėl reikia užtikrinti tokį kiekvieno iš šių reglamentų taikymą, kuris būtų suderinamas su kito iš šių reglamentų taikymu ir taip sudarytų nuoseklaus jų taikymo prielaidas. Be to, pažymėtina, kad šioje byloje, atsisakydama leisti susipažinti su nagrinėjamais dokumentais, EFSA aiškiai rėmėsi, be kita ko, Reglamentu Nr. 1049/2001.
86 Trečia, kalbant konkrečiai apie Reglamento Nr. 1049/2001 taikymą nagrinėjamoje byloje, reikia priminti, kad, kaip nurodyta jo 1 konstatuojamojoje dalyje, šis reglamentas atitinka ES 1 straipsnio antroje pastraipoje, įtrauktoje Amsterdamo sutartimi, išreikštą siekį žymėti naują etapą dar glaudesnės sąjungos tarp Europos tautų kūrimo procese, kur visi sprendimai priimami kuo atviriau bei kuo arčiau piliečių. Kaip nurodyta minėto reglamento 2 konstatuojamojoje dalyje, visuomenės teisė susipažinti su institucijų dokumentais susijusi su šių institucijų demokratiškumu (žr. 2011 m. liepos 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Švedija prieš MyTravel ir Komisiją, C‑506/08 P, Rink. p. I‑6237, 72 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
87 Dėl to, kaip nustatyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 konstatuojamojoje dalyje ir jo 1 straipsnyje, šiuo reglamentu siekiama užtikrinti visuomenei kuo platesnę susipažinimo su institucijų dokumentais teisę (žr. 86 punkte minėto Sprendimo Švedija prieš MyTravel ir Komisiją 73 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
88 Žinoma, šiai teisei vis dėlto taikomi tam tikri apribojimai, pagrįsti viešojo ar privataus intereso pagrindais. Konkrečiau kalbant, atsižvelgiant į minėto reglamento 11 konstatuojamąją dalį, jo 4 straipsnyje numatoma išimčių sistema, pagal kurią institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, kuriuos atskleidus nukentėtų kurio nors iš šiuo straipsniu saugomų interesų apsauga (žr. 86 punkte minėto Sprendimo Švedija prieš MyTravel ir Komisiją 74 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
89 Vis dėlto, kadangi šiomis išimtimis nukrypstama nuo visuomenės kuo didesnės galimybės susipažinti su dokumentais principo, jos turi būti aiškinamos ir taikomos griežtai (žr. 86 punkte minėto Sprendimo Švedija prieš MyTravel ir Komisiją 75 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
90 Taigi, kai atitinkama institucija nusprendžia neleisti susipažinti su prašomu atskleisti dokumentu, iš principo ji visų pirma privalo paaiškinti, kaip šio dokumento atskleidimas gali konkrečiai ir realiai pakenkti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatyta išimtimi, kuria remiasi ši institucija, saugomam interesui. Be to, kad būtų galima remtis pakenkimo šiam interesui rizika, ji turi būti pagrįstai nuspėjama, o ne vien hipotetinė (žr. 86 punkte minėto Sprendimo Švedija prieš MyTravel ir Komisiją 76 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Tačiau šiai institucijai iš principo leidžiama remtis kai kurių kategorijų dokumentams taikomomis bendrosiomis prezumpcijomis, nes panašūs bendro pobūdžio pagrindai gali būti taikomi prašymams leisti susipažinti su tokio paties pobūdžio dokumentais (žr. 2010 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau, C‑139/07 P, Rink. p. I‑5885, 53 ir 54 punktus bei juose nurodytą teismų praktiką).
91 Be to, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju institucija turi įvertinti, ar nėra viršesnio viešojo intereso, pateisinančio prašomo dokumento atskleidimą (2010 m. sausio 19 d. Bendrojo Teismo sprendimo Co-Frutta prieš Komisiją, T‑355/04 ir T‑446/04, Rink. p. II‑1, 123 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Švedija ir Turco prieš Tarybą, C‑39/05 P ir C‑52/05 P, Rink. p. I‑4723, 49 punktą).
92 Nagrinėjamu atveju primintina, kad EFSA, išnagrinėjusi aptariamus dokumentus, iš dalies patenkino ieškovės prašymą leisti su jais susipažinti ir pateikė jai vertinimo ataskaitos ir su laimėjusiu dalyviu sudarytos sutarties kopijas (žr. šio sprendimo 7 punktą). Šie dokumentai papildė anksčiau pagal Finansinį reglamentą pateiktus dokumentus, atskleidžiančius ieškovės pasiūlymo atmetimo priežastis, laimėjusio dalyvio pasiūlymo charakteristikas ir pranašumus bei jo pavadinimą (žr. šio sprendimo 5 punktą).
93 Kalbant apie EFSA atsisakymą pateikti tam tikrus dokumentus, reikia pasakyti, kad jis konkrečiai susijęs su aptariamam konkursui kitų dalyvių pateiktais pasiūlymais. EFSA šiuo klausimu rėmėsi išimtimi, nurodyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje, susijusioje su komercinių fizinių arba juridinių asmenų interesų, įskaitant intelektinės nuosavybės, apsauga.
94 Iš Bendrajam Teismui pateiktų rašytinių pareiškimų matyti, kad ieškovė ginčija būtent EFSA sprendimą neleisti susipažinti su laimėjusio dalyvio pasiūlymu. Konkrečiai ieškovė savo rašytiniuose pareiškimuose nurodo, kad prašė leisti susipažinti su „[laimėjusio dalyvio] pateikto pasiūlymo duomenimis, turinčiais reikšmės nustatant šio konkurso laimėtoją“. Be to, ieškovė pažymėjo, kad atsisakymas leisti susipažinti su laimėjusio dalyvio pasiūlymu yra „šios bylos dalykas“. Taigi ieškovės reikalavimus byloje T‑532/10 reikia suprasti kaip reikalavimą panaikinti 2010 m. rugsėjo 15 d. EFSA sprendimą tiek, kiek juo atsisakyta leisti jai susipažinti su laimėjusio dalyvio pasiūlymu.
95 Pirma, reikia konstatuoti, kad dokumentai, dėl kurių remiamasi išimtimi, gali patekti į išimties, susijusios su komercinių interesų apsauga, taikymo sritį. Tai, be kita ko, matyti iš dalyvių pasiūlymuose esančių ekonominių ir techninių duomenų.
96 Antra, reikia patikrinti, ar EFSA išnagrinėjo, ar į išimties, susijusios su komercinių interesų apsauga, taikymo sritį patenkančių dokumentų atskleidimas konkrečiai ir faktiškai kenkia saugomam interesui.
97 EFSA savo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendime pažymėjo aplinkybę, kad pasiūlymų parengimo ypatybės, vartojama kalba, būdingas apipavidalinimas ir praktinė įmonių patirtis rengiant pasiūlymus yra ypatingi ir reikalauja finansinių investicijų bei žmogiškųjų išteklių. EFSA nurodė, kad ši išvada taikytina šiam atvejui, nes siūlomų paslaugų atitiktis EFSA poreikiams turėjo esminės reikšmės. Todėl dalyviai turi teisėtą suinteresuotumą neleisti atitinkamų dokumentų atskleisti visuomenei, o juo labiau – realiems ar potencialiems konkurentams. Dėl pastarojo aspekto EFSA pridūrė, kad pagal šį konkursą perkamos paslaugos gali būti siūlomos kitoms organizacijoms ar įmonėms ar net pačiai EFSA ateityje.
98 Iš 2010 m. rugsėjo 15 d. EFSA sprendimo teksto matyti, kad EFSA manė, jog egzistuoja bendroji prezumpcija, kad dalyvių galimybė susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais iš principo kenkia saugomam interesui.
99 Šiuo klausimu pirmiausiai reikia pažymėti, kad pirkimo sąlygose išreikšti specifiniai EFSA prašymai, į kuriuos turėjo būti pateiktas tinkamas dalyvių atsakymas atsižvelgiant į atitinkamus poreikius, kaip tai savo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendime iš esmės teisingai pažymėjo EFSA. Tai, beje, matyti iš ieškovės pateikto ir prie ieškinio šioje byloje pridėto pasiūlymo. Jis išdėstytas būtent taip, kad atitiktų EFSA kvietimą dalyvauti konkurse, jame naudojamas specifinis pateikimo būdas ir yra duomenų, būdingų šiai įmonei, kurie leidžia parodyti jos specialias žinias. Atsižvelgiant į šį kontekstą reikia pripažinti, kad dėl ypatingų formuluočių, pasirinkto pateikimo būdo ir parodytų specialių žinių šie pasiūlymai yra susiję su specifine dalyvių praktine patirtimi ir prisideda prie jų pasiūlymų išskirtinumo ir patrauklumo vykstant konkursui, kaip antai nagrinėjamasis, kuriuo siekta atrinkti vieną pasiūlymą, atlikus, be kita ko, pateiktų pasiūlymų lyginamąją analizę (šiuo klausimu dėl kvietimo teikti pasiūlymus žr. 2010 m. spalio 21 d. Bendrojo Teismo sprendimo Agapiou Joséphidès prieš Komisiją ir EACEA, T‑439/08, 127 punktą). Be to, kaip savo sprendime taip pat pažymėjo EFSA, šioje byloje nagrinėjamos paslaugos gali būti siūlomos kitoms organizacijoms ar net pačiai EFSA, nes su laimėjusiu dalyviu sudaryta sutartis yra terminuota. Todėl neatmestina galimybė, kad ieškovė vėl konkuruos su kitais dalyviais, ypač su laimėjusiuoju, per kitą EFSA paskelbtą konkursą dėl panašių paslaugų. Taigi, dalyvių, ypač laimėjusiojo, pasiūlymai negali būti atskleisti realiems ar potencialiems konkurentams, kaip savo sprendime teisingai pastebėjo EFSA.
100 Toliau reikia pažymėti, kad dalyvių pasiūlymų apsauga nuo kitų dalyvių yra suderinama su atitinkamomis Finansinio reglamento nuostatomis, būtent jo 100 straipsnio 2 dalimi, kurią nurodė ir EFSA savo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendime ir pagal kurią nenumatytas pateiktų pasiūlymų atskleidimas, net ir po to, kai nelaimėję dalyviai to paprašo (dėl laimėjusio pasiūlymo atskleidimo žr. 49 punkte minėtos Nutarties Evropaïki Dynamiki prieš AEE 39 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Šis apribojimas neatsiejamas nuo Sąjungos normų viešųjų pirkimų srityje tikslo, grindžiamo neiškraipyta konkurencija. Tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, svarbu, kad perkančiosios organizacijos neatskleistų informacijos, susijusios su viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūromis, kuria galėtų būti pasinaudota siekiant iškraipyti konkurenciją tiek per vykstančią, tiek per vėlesnes sutarties sudarymo procedūras. Be to, dėl savo pobūdžio ir dėl Sąjungos reglamentavimo šioje srityje sistemos viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūros grindžiamos perkančiųjų organizacijų ir jose dalyvaujančių ūkio subjektų tarpusavio pasitikėjimo santykiais. Pastarieji privalo turėti galimybę perkančiosioms organizacijoms pateikti bet kokią sutarčiai sudaryti naudingą informaciją nebijodami, kad jos pateiks tretiesiems asmenims informaciją, kurios atskleidimas gali šiems ūkio subjektams pakenkti (pagal analogiją žr. 2008 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Varec, C‑450/06, Rink. p. I‑581, 34–36 punktus). Taip pat reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalies nuostatas, dalyviai, kurių pasiūlymai atmesti, turi galimybę sužinoti laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus bei laimėtojo pavadinimą.
101 Iš visų šių aplinkybių matyti, kad EFSA nepadarė klaidos, kai iš esmės nusprendė, jog egzistuoja bendroji prezumpcija, kad dalyvių galimybė susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais iš principo kenkia saugomam interesui. Jokia ieškovės nurodyta aplinkybė neleidžia manyti, kad šioje byloje ši prezumpcija netaikoma dokumentams, kuriuos buvo prašoma atskleisti.
102 Be to, kalbant konkrečiai apie laimėjusio dalyvio pateiktą ekonominį pasiūlymą, dėl kurio ieškovė kritikuoja tai, kad ji su juo nesusipažino, reikia priminti, jog, kaip pažymėta byloje T‑339/10, ieškovė turėjo galimybę susipažinti su šiuo pasiūlymu iš EFSA pateiktų dokumentų (žr. šio sprendimo 3 punktą). Reikia atmesti ir ieškovės šiuo klausimu pateiktą argumentą, kad EFSA sprendimas nepakankamai motyvuotas arba kad EFSA padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.
103 Trečia, ieškovė Bendrajam Teismui nepateikė jokio įrodymais pagrįsto argumento, kuris patvirtintų, kad EFSA padarė klaidą, kai nusprendė, jog nėra viršesnio viešojo intereso, pateisinančio prašomo dokumento atskleidimą pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalį. Bet kuriuo atveju savo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendime EFSA teisingai pažymėjo, kad ieškovės suinteresuotumas viešumu ir skaidrumu nagrinėjamu atveju buvo visiškai patenkintas pateikus šio Bendrojo Teismo sprendimo 5 ir 7 punktuose nurodytus dokumentus. Dėl vienodo požiūrio principo pažeidimo, kuriuo ieškovė rėmėsi prieš EFSA, pakanka konstatuoti, kad šiam teiginiui negalima pritarti, nes laimėjusio dalyvio pasiūlymas nebuvo atskleistas kitiems dalyviams, kurių pasiūlymai atmesti.
104 Ketvirta, kalbant apie ieškovės nurodomą piktnaudžiavimą įgaliojimais dėl to, kad dalyvių pasiūlymų apsauga neva saugoma jų „dominuojanti padėtis“ rinkoje, pasakytina, kad šis teiginys ne tik nepagrįstas jokiu išsamiu įrodymu, bet ir prieštarauja faktui, kad su viešųjų pirkimų procedūromis susijusios informacijos neatskleidimu siekiama užtikrinti neiškreiptą konkurenciją (žr. šio sprendimo 100 punktą). Taigi reikia atmesti ieškovės teiginius šiuo klausimu.
105 Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, reikia pripažinti, kad EFSA sprendimas neatskleisti ieškovei laimėjusio dalyvio pasiūlymo nėra neteisėtas.
106 Todėl reikia atmesti vienintelį ieškovės nurodytą pagrindą ir atitinkamai visą ieškinį byloje T‑532/10.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
107 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, reikia priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas, kaip to reikalavo EFSA.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinius.
2. Priteisti iš Cosepuri Soc. Coop. pA bylinėjimosi išlaidas.
Forwood | Dehousse | Schwarcz |
Paskelbta 2013 m. sausio 29 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
Turinys
Ginčo aplinkybės
Procesas ir šalių reikalavimai
Dėl teisės
1. Dėl ieškinio byloje T‑339/10
Dėl prašymo panaikinti
Dėl prašymo panaikinti priimtinumo
Dėl esmės
– Dėl pirmojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su Finansinio reglamento 89 straipsnio ir gero administravimo, skaidrumo, viešumo ir teisės susipažinti su dokumentais principų pažeidimu
– Dėl antrojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su Finansinio reglamento 100 straipsnio, Reglamento Nr. 1049/2001, motyvavimo pareigos ir skaidrumo bei teisės susipažinti su dokumentais principų pažeidimu
– Dėl trečiojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su Finansinio reglamento 100 straipsnio pažeidimu, pirkimo sąlygų pažeidimu ir motyvavimo trūkumu.
Dėl reikalavimo atlyginti žalą
2. Dėl ieškinio byloje T‑532/10
Dėl ieškinio priimtinumo
Dėl antrojo reikalavimo priimtinumo
Dėl esmės
Dėl bylinėjimosi išlaidų