2024 m. vasario 23 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija / Vengrija

(Byla C-144/24)

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama L. Armati, M. Mataija ir A. Tokár

Atsakovė: Vengrija

Ieškovės reikalavimai

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

Nustatyti, kad priėmusi 404/2021. sz. Korm. rendelet (Vyriausybės dekretas Nr. 404/2021) ir 405/2021. sz. Korm. Rendelet (Vyriausybės dekretas Nr. 405/2021) nuostatas dėl papildomo gavybos mokesčio ir minimalaus išgaunamo kiekio, taip pat priėmusi 2021. évi CXXXVI. törvény (2021 m. Įstatymas Nr. CXXXVI), kuriuo papildomas bányászatról szóló 1993. évi XLVIII. törvény (1993 m. Kalnakasybos įstatymas Nr. XLVIII) ir įtraukiami 27A, 27B ir 27C straipsniai, Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 49 straipsnį ir Direktyvos (ES) 2015/1535 dėl bendrosios rinkos skaidrumo¹ 5 straipsnio 1 dalį.

Priteisti iš Vengrijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad Vengrija nesilaikė Sąjungos teisėje įtvirtintos įsisteigimo laisvės ir pažeidė Direktyvą 2015/1535 dėl įsisteigimo laisvės.

2021 m. Vengrijos vyriausybė priėmė du vyriausybės dekretus, kuriais, viena vertus, nustatyta už rinkos kainą mažesnė pagrindinių statybinių medžiagų, tokių kaip smėlis, žvyras ir cementas, kaina. Šių medžiagų gavybos įmonės, kurios beveik visos yra kontroliuojamos kitose valstybėse narėse įsisteigusių bendrovių, taip pat privalo mokėti papildomą gavybos mokestį, kurio dydis yra 90 % skirtumo tarp oficialios kainos ir tą oficialią kainą viršijančios pardavimo kainos. Be to, įmonės, kurioms taikomi dekretai, privalo išlaikyti vyriausybės nustatytą minimalų išgaunamą kiekį, nes priešingu atveju netektų kalnakasybos licencijos.

Kadangi šie vyriausybės dekretai buvo priimti pereinamajam laikotarpiui – iš pradžių tik CIVID-19 epidemijos laikotarpiui, Vengrijos parlamentas taip pat tuo pat metu pakeitė Kalnakasybos įstatymą ir suteikė leidimą kompetentingos priežiūros institucijos vadovui priimti panašias priemones.

Komisijos nuomone, šios normos pažeidžia SESV įtvirtintą įsisteigimo laisvę, nes jomis ribojama kitose valstybėse narėse įsisteigusių asmenų ir įmonių galimybė Vengrijoje tęsti arba pradėti vykdyti veiklą, kuriai taikomos pirmiau minėtos normos. Be to, remiantis Direktyva 2015/1535, Vengrija privalėjo pranešti Komisijai apie tų normų projektą, tačiau to nepadarė.

____________

¹ 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015, p. 1).