GENERALINĖS ADVOKATĖS
LAILA MEDINA IŠVADA,
pateikta 2023 m. rugsėjo 21 d.(1)
Byla C-334/22
Audi AG
prieš
GQ
(Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas, Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Reglamentas (ES) 2017/1001 – 9 straipsnio 2 ir 3 dalys – ES prekių ženklu suteikiamos teisės – Trečiosios šalies komercinėje veikloje naudojamas tapatus ar panašus žymuo – Automobilių atsarginės dalys – Oro aušintuvo dangtelis (grotelės) – Elementas, skirtas automobilių gamintojo emblemai pritvirtinti – 14 straipsnio 1 dalies c punktas ir 2 dalis – ES prekių ženklo poveikio apribojimas – Tapataus ar panašaus žymens naudojimas siekiant nurodyti prekės paskirtį, kai ji naudojama kaip priedai ar atsarginės dalys – Sąžininga praktika pramoninėje ar komercinėje veikloje – Vertinimo kriterijai“
I. Įvadas
1. Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su Reglamento (ES) 2017/1001(2) 9 straipsnio 2 ir 3 dalių, taip pat šio reglamento 14 straipsnio 1 dalies c punkto ir 2 dalies aiškinimu.
2. Prašymas pateiktas nagrinėjant bylą tarp automobilių ir jų priedų gamintojos Audi AG ir GQ, atsarginių dalių didmenininko, parduodančio šias prekes interneto svetainėje. Ginčas yra susijęs su Audi AG priklausančiu ES vaizdiniu prekių ženklu jai suteiktų teisių pažeidimu, kurį, kaip tvirtina ieškovė, padarė GQ.
3. Šioje byloje sprendžiama dėl ES prekių ženklu jo savininkui suteikiamos išimtinės teisės apsaugos apimties ir šio prekių ženklo poveikio apribojimų, kad trečioji šalis galėtų jį naudoti komercinėje veikloje. Byla suteikia Teisingumo Teismui galimybę plėtoti savo jurisprudenciją dėl Reglamento 2017/1001 aiškinimo, pirmiausia susijusio su prekyba automobilių atsarginėmis dalimis.
II. Teisinis pagrindas
A. Reglamentas 2017/1001
4. Reglamento 2017/1001 9 straipsnyje „ES prekių ženklu suteikiamos teisės“ nurodyta:
„1. ES prekių ženklo registracija suteikia savininkui išimtines teises į tą ženklą.
2. Nedarant poveikio savininkų teisėms, įgytoms iki ES prekių ženklo paraiškos padavimo dienos arba prioriteto datos, to ES prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, jeigu:
a) žymuo yra tapatus ES prekių ženklui ir juo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios toms prekėms arba paslaugoms, kurioms ES prekių ženklas yra įregistruotas;
b) žymuo yra tapatus ES prekių ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas ES prekių ženklas, arba į jas panašios, jei yra tikimybė suklaidinti visuomenę; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su prekių ženklu;
<…>
3. Vadovaujantis 2 dalimi visų pirma galima uždrausti:
a) žymeniu žymėti prekes arba tų prekių pakuotę;
b) siūlyti žymeniu pažymėtas prekes, pateikti jas į rinką arba šiais tikslais jas sandėliuoti, taip pat siūlyti ar teikti juo pažymėtas paslaugas;
c) importuoti arba eksportuoti žymeniu pažymėtas prekes;
<…>“
5. Reglamento 2017/1001 14 straipsnyje „ES prekių ženklo poveikio apribojimas“ nurodyta:
„1. ES prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiajai šaliai vykdant komercinę veiklą naudoti:
<…>
c) ES prekių ženklą siekiant identifikuoti ar nurodyti prekes ar paslaugas kaip to prekių ženklo savininko prekes ar paslaugas, visų pirma tais atvejais, kai naudoti tą prekių ženklą būtina siekiant nurodyti prekės ar paslaugos paskirtį, visų pirma, kai jos naudojamos kaip priedai ar atsarginės dalys.
2. 1 dalis taikoma tik tuo atveju, kai trečioji šalis ženklą naudoja laikydamasi sąžiningos pramoninės ar komercinės veiklos praktikos.“
B. Reglamentas (EB) Nr. 6/2002
6. Reglamento (EB) Nr. 6/2002(3) 19 straipsnyje „Bendrijos dizaino suteikiamos teisės“ numatyta:
„1. Registruotasis Bendrijos dizainas suteikia jo savininkui išimtinę teisę jį naudoti ir neleisti be jo leidimo jį naudoti trečiajai šaliai. Naudojimu laikomas gaminio, kuriame tas dizainas pritaikytas arba panaudotas, gaminimas, siūlymas, pateikimas į rinką, importavimas, eksportavimas ar naudojimas arba tokio gaminio kaupimas šiems tikslams.
<…>“
7. Reglamento 6/2002 110 straipsnyje „Pereinamojo laikotarpio nuostata“ nustatyta:
„1. Iki įsigalioja Komisijos pasiūlymo pagrindu priimti šio reglamento pakeitimai, kaip Bendrijos dizainas nėra saugomas sudėtinio gaminio sudedamąja dalimi esantis dizainas, pagal 19 straipsnio 1 dalies nuostatas naudojamas taisant tą sudėtinį gaminį, siekiant atkurti pirminę jo išvaizdą.
<…>“
III. Faktinės aplinkybės ir prejudiciniai klausimai
8. Ieškovė Audi AG yra Ingolštate (Vokietija) įsteigta įmonė, turinti išimtines teises į toliau nurodytą Europos Sąjungos vaizdinį prekių ženklą, įregistruotą Nr. 000018762, be kita ko, prie Nicos klasifikacijos 12 klasės priskirtoms prekėms (transporto priemonės, atsarginės dalys, transporto priemonių priedai). Ženklas yra žymuo, sudarytas iš keturių horizontaliai vienas šalia kito esančių ir susipinančių žiedų, kuriuos ieškovė imituoja ir naudoja kaip savo emblemą:
9. Atsakovas GQ yra fizinis asmuo, besiverčiantis prekyba automobilių atsarginėmis dalimis. Jis nesiūlo šių prekių tiesiogiai vartotojams, bet jas parduoda kitiems platintojams. 1986–2017 m. atsakovas savo interneto svetainėje reklamavo ir siūlė aušintuvų dangtelius (vadinamąsias groteles), pritaikytus ir skirtus seniems, XX a. devintojo ir dešimtojo dešimtmečių „Audi“ modeliams. Šiuose aušintuvų dangteliuose, kaip ir originaluose, buvo vieta, skirta automobilio gamintojo emblemai įdėti ir pritvirtinti; ji atitinka ieškovei priklausančio ES prekių ženklo išvaizdą.
10. 2017 m. ieškovė pradėjo teisminį procesą prieš atsakovą, siekdama užkirsti kelią neoriginalių atsarginių dalių, kurių tam tikri elementai savo forma iš dalies arba visiškai atspindi ieškovės prekių ženklą, pardavimui. Konkrečiai 2020 m. gegužės mėn. ieškovė kreipėsi į Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas), šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, ir paprašė uždrausti atsakovui importuoti, siūlyti, parduoti ir reklamuoti neoriginalius aušintuvų dangtelius (groteles) su žymeniu, tapačiu jos ES prekių ženklui arba į jį panašiu. Ieškovė taip pat prašė sunaikinti 70 tokių muitinės sulaikytų automobilių aušintuvų dangtelių (grotelių).
11. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad, norėdamas priimti sprendimą byloje, jis turi nustatyti, ar ieškovės ES prekių ženklo, kuris, pasak šio teismo, turi didelį skiriamąjį požymį, yra plačiai žinomas Lenkijoje ir aiškiai siejamas su ieškove, apsauga taip pat apima elementą, kuris leidžia įdėti ir pritvirtinti automobilių gamintojo emblemą ant aušintuvo dangtelio (grotelių) ir dėl savo formos yra tapatus šiam prekių ženklui arba klaidinamai į jį panašus.
12. Konkrečiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmiausia abejoja, ar aušintuvo dangtelio (grotelių) elementas, skirtas automobilio gamintojo emblemai įdėti ir pritvirtinti, atlieka prekių ženklo funkciją, t. y. nurodo prekės kilmę. Ši abejonė kyla net darant prielaidą, kad tas elementas atitinka gamintojo emblemos formą, todėl gali būti laikomas tapačiu jo ES prekių ženklui ar bent jau klaidinamai į jį panašiu.
13. Šiuo atžvilgiu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atkreipia Teisingumo Teismo dėmesį į tai, kad ES prekių ženklų teisėje nėra nuostatos, lygiavertės Reglamento Nr. 6/2002 110 straipsnio 1 daliai, vadinamosios „taisymo išlygos“, pagal kurią apsauga netaikoma Sąjungos dizainui, kuris yra sudėtinio gaminio sudedamoji dalis, skirta tam gaminiui taisyti, kad būtų atkurta jo pirminė išvaizda. Jis taip pat mano, kad aiškinant Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 ir 3 dalis turėtų būti vadovaujamasi ES prekių ženklų teisės tikslu apsaugoti neiškraipytą konkurenciją ir vartotojų interesą turėti galimybę rinktis tarp originalių ir neoriginalių automobilių atsarginių dalių.
14. Antra, jei būtų pripažinta, kad aušintuvo dangtelio (grotelių) elementas, skirtas automobilio gamintojo emblemai įdėti ir pritvirtinti, atlieka prekių ženklo funkciją, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, taip pat kiltų klausimas, ar pagal Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punktą atsarginių dalių pardavėjui būtų leidžiama prekiauti neoriginaliais dangteliais (grotelėmis) su tokiu elementu. Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, kokius vertinimo kriterijus reikia taikyti siekiant nustatyti, ar ES prekių ženklo naudojimas atitinka sąžiningą praktiką pramoninėje ar komercinėje veikloje, kaip reikalaujama pagal Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 2 dalį.
15. Šiomis aplinkybėmis Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1a) Ar [Reglamento 2017/1001] 14 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį prekių ženklo savininkui ar teismui neleidžiama uždrausti trečiajam asmeniui komercinėje veikloje naudoti žymenį, kuris yra tapatus arba klaidinamai panašus į Europos Sąjungos prekių ženklą, ant automobilio atsarginių dalių (aušintuvo dangtelio (grotelių)), jei šis žymuo yra automobilio priedo (Europos Sąjungos prekių ženklą atspindinčios emblemos) tvirtinimo elementas ir:
jei ant automobilio atsarginės dalies (aušintuvo dangtelio (grotelių)) techniškai įmanoma pritvirtinti originalią Europos Sąjungos prekių ženklo emblemą, neimituojant ant tos dalies žymens, kuris yra tapatus arba klaidinamai panašus į Europos Sąjungos prekių ženklą,
arba
jei ant automobilio atsarginės dalies (aušintuvo dangtelio (grotelių)) techniškai neįmanoma pritvirtinti originalios Europos Sąjungos prekių ženklo emblemos, neimituojant ant tos dalies žymens, kuris yra tapatus arba klaidinamai panašus į Europos Sąjungos prekių ženklą?
Jei į kurią nors 1a klausimo dalį būtų atsakyta teigiamai:
b) Kokie vertinimo kriterijai turi būti taikomi tokiais atvejais, kurie leistų nustatyti, ar Europos Sąjungos prekių ženklo naudojimas neprieštarauja sąžiningai praktikai pramoninėje ar komercinėje veikloje?
c) Ar [Reglamento 2017/1001] 9 straipsnio 2 dalis ir 9 straipsnio 3 dalies a punktas turi būti aiškinami taip, kad tuo atveju, kai prekių ženklas yra automobilio dalies formos elementas ir [tame reglamente] nėra [Reglamento 6/2002] 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisymo išlygos atitikmens, prekių ženklas tokiu atveju neatlieka žymėjimo funkcijos?
d) Ar [Reglamento 2017/1001] 9 straipsnio 2 dalis ir 9 straipsnio 3 dalies a punktas turi būti aiškinami taip, kad tuo atveju, kai prekių ženklo tvirtinimo elementas, savo forma atspindintis prekių ženklą arba klaidinamai į jį panašus, yra automobilio dalies formos elementas ir [tame reglamente] nėra [Reglamento 6/2002] 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisymo išlygos atitikmens, tvirtinimo elementas negali būti laikomas prekių ženklu, atliekančiu žymėjimo funkciją, net jeigu jis yra tapatus arba klaidinamai panašus į prekių ženklą?“
IV. Vertinimas
16. Savo klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, pirma, ar Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punktą galima aiškinti taip, kad neoriginalių automobilių atsarginių dalių, būtent aušintuvų dangtelių (grotelių), pardavėjui leidžiama prekiauti šiomis dalimis, jeigu jose yra automobilio gamintojo emblemai įdėti ir pritvirtinti skirtas elementas, savo forma tapatus šiam gamintojui priklausančiam ES prekių ženklui arba klaidinamai į jį panašus.
17. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šį klausimą pateikia remdamasis dviem tikėtinomis galimybėmis, t. y. priklausomai nuo to, ar techniškai įmanoma ir (arba) techniškai neįmanoma įdėti ir pritvirtinti šio gamintojo emblemą neimituojant jo prekių ženklo (pirmojo prejudicinio klausimo a punktas). Jeigu į pirmesnį klausimą būtų atsakyta teigiamai abiem ar bet kuriuo iš šių atvejų, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, kokie tuomet būtų kriterijai, pagal kuriuos vertinama, ar toks naudojimas atitinka sąžiningą praktiką pramoninėje ar komercinėje veikloje, kaip reikalaujama pagal Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 2 dalį (pirmojo prejudicinio klausimo b punktas).
18. Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori sužinoti, ar aušintuvo dangtelio (grotelių) elementas, skirtas automobilio gamintojo emblemai įdėti ir pritvirtinti, todėl imituojantis šiam gamintojui priklausančio ES vaizdinio prekių ženklo formą, gali būti laikomas prekių ženklu, atliekančiu kilmės nurodymo funkciją pagal Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 ir 3 dalis (pirmojo prejudicinio klausimo c ir d punktai)(4).
19. Iš ES prekių ženklo kylančios išimtinės teisės apribojimų taikymo sąlygų vertinimas, kaip numatyta Reglamento 2017/1001 14 straipsnyje, yra svarbus tik tiek, kiek pažeidžiama ši išimtinė teisė, kurios taikymo sritis apibrėžta Reglamento 2017/1001 9 straipsnyje(5). Dėl šios priežasties pirmiausia atsakysiu į pirmojo prejudicinio klausimo c ir d punktus kartu, o vėliau – į to paties klausimo a ir b punktus.
A. Dėl pirmojo klausimo c ir d punktų
20. Pirmojo prejudicinio klausimo c ir d punktai susiję su Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 ir 3 dalių aiškinimu. Iš esmės dėl abiejų šių punktų Teisingumo Teismas turi nustatyti, ar nepriklausomo gamintojo atliekamas aušintuvo dangtelio (grotelių) elemento, skirto automobilio gamintojo emblemai, imituojančiai šiam gamintojui priklausančio ES prekių ženklo formą, įdėti ir pritvirtinti, įterpimas į aušintuvo dangtelį (groteles) yra žymens naudojimas komercinėje veikloje, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas.
21. Pirmiausia svarbu priminti, kad pagal Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 1 dalį ES prekių ženklo registracija suteikia jo savininkui išimtines teises, dėl kurių pagal šio reglamento 9 straipsnio 2 dalį galima uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo, komercinėje veikloje naudoti bet kokį tapatų ar panašų žymenį prekėms ar paslaugoms, jei tenkinamos tam tikros sąlygos.
22. Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 3 dalyje pateikiamas neišsamus naudojimo būdų, kuriuos ES prekių ženklo savininkas gali uždrausti, sąrašas. Tai prekių ar jų pakuotės žymėjimas žymeniu (a punktas), žymeniu pažymėtų prekių siūlymas, jų pateikimas į rinką arba sandėliavimas šiais tikslais (b punktas) ir žymeniu pažymėtų prekių importas ar eksportas (c punktas)(6).
23. Teisingumo Teismas nuosekliai laikosi nuomonės, kad išimtinė teisė prekių ženklo savininkui buvo suteikta siekiant leisti jam apginti savo, kaip prekių ženklo savininko, specifinius interesus, t. y. užtikrinti, kad prekių ženklas galėtų atlikti savo funkcijas. Todėl naudotis šia teise galima tik jei trečiajam asmeniui naudojant šį žymenį padaroma arba galėtų būti padaryta žala prekių ženklo funkcijoms. Prie šių funkcijų priskiriama ne tik esminė prekių ženklo funkcija užtikrinti vartotojams prekės ar paslaugos kilmę, bet ir kitos jo funkcijos, kaip antai funkcija garantuoti šios prekės ar paslaugos kokybę arba informavimo, investavimo ar reklamos funkcijos(7).
24. Iš to išplaukia, kad ES prekių ženklo savininkas, remdamasis Reglamento 2017/1001 9 straipsniu, negali prieštarauti prekių ženklui tapataus žymens naudojimui, jei šiuo naudojimu nepadaroma žalos šio prekių ženklo funkcijoms(8).
25. Nagrinėjamu atveju visų pirma reikia pažymėti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos prekės yra neoriginalūs automobilių aušintuvų dangteliai (grotelės), atkartojantys originalius modelius, laikantis dizaino teisės aktų(9). Šios grotelės yra atsarginės dalys, skirtos automobilio aušintuvui, kaip variklio aušinimo sistemos sudedamajai daliai, uždengti ir apsaugoti. Aušintuvo dangteliai (grotelės) yra išorinės ir matomos automobilio kėbulo dalys, darančios didelę įtaką jo priekinei išvaizdai. Dėl savo padėties jos lengvai pažeidžiamos priekinio susidūrimo atveju. Be to, įprasta, kad automobilių gamintojai savo transporto priemonių aušintuvų dangtelius (groteles) projektuoja taip, kad juose būtų elementas, skirtas emblemai, dažnai chromuotai, kuri imituoja anksčiau įregistruotą jų prekių ženklą, įdėti ir pritvirtinti.
26. Automobilio gamintojo emblemos įdėjimo ir tvirtinimo vieta yra neatsiejama aušintuvo dangtelio (grotelių) dalis, paprastai esanti automobilio priekinės dalies viduriniame viršutiniame trečdalyje. Šį elementą sudaro išpjova emblemai įstatyti ir kelios angos jai pritvirtinti. Be to, emblemos galinėje pusėje yra vinys jai tvirtinti prie dangtelio (grotelių). Svarbu priminti, kad klausimas, kurį nagrinėjamoje byloje uždavė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, yra susijęs ne su paties automobilio gamintojo emblemos atvaizdavimu, o su numatyta šios detalės tvirtinimo ant aušintuvo dangtelio (grotelių) vieta, kuri iš esmės yra pačią emblemą atkartojančios formos.
27. Antra, kalbėdama apie klausimą, ar toks elementas, kaip aprašytasis, yra žymuo, galintis padaryti žalą prekių ženklo funkcijoms, kaip reikalaujama šios išvados 24 punkte nurodytoje jurisprudencijoje, iš pradžių norėčiau pabrėžti, kad Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „žymuo“ nėra apibrėžta jokioje kitoje šio reglamento nuostatoje. Vis dėlto, kaip teigia Lenkijos Respublika, Komisija ir atsakovas pagrindinėje byloje, esminė sąvokos „žymuo“ sąlyga yra jo skiriamasis ir savarankiškas požymis gaminio, kuris juo pažymėtas, atžvilgiu. Kitaip tariant, tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog gaminio elementas veikia kaip žymuo, jis turi būti suvokiamas kaip savarankiškas ir atskiras nuo paties gaminio.
28. Pažymėtina, kad toks sąvokos „žymuo“ supratimas ne kartą buvo patvirtintas Teisingumo Teismo, kuris, kaip teigia atsakovas, yra nusprendęs, kad žymuo negali būti tik atitinkamo gaminio savybė(10). Tai iš esmės reiškia, kad žymuo negali būti tapatinamas su to gaminio sudedamosiomis dalimis, ypač tomis, kurios atlieka tik tam tikrą funkciją ir kurios, nors ir turi įtakos bendrai gaminio išvaizdai, nėra suvokiamos kaip žymuo.
29. Šiuo klausimu iliustratyvius argumentus pateikė generalinis advokatas P. Léger savo išvadoje byloje Dyson(11), kurioje jis iš esmės padarė išvadą, kad prekės išvaizdos funkcinis elementas – permatomas dulkių surinkimo rezervuaras, sudarantis dulkių siurblio išorinio paviršiaus dalį – neatitinka žymeniui keliamų sąlygų, nes neleidžia atskirti vienai įmonei priklausančių prekių arba paslaugų nuo kitai įmonei priklausančių prekių arba paslaugų(12).
30. Tai, mano nuomone, pasakytina ir apie šioje byloje nagrinėjamą elementą, kuris, kaip jau aprašiau šios išvados 25 ir 26 punktuose, yra automobilio gamintojo emblemos atrama aušintuvo dangtelyje (grotelėse), taigi – paties gaminio dalis, atliekanti tik techninę funkciją. Ši techninė funkcija yra akivaizdi, jei atsižvelgsime į tai, kad aušintuvo dangtelyje (grotelėse) likusi išpjova naudojama tik papildomam priedui – emblemai – įdėti ir pritvirtinti ir kad, siekiant šio konkretaus tikslo, ji neišvengiamai turi būti pritaikyta prie šio priedo kontūrų.
31. Šiuo atžvilgiu svarbu nepamiršti, kad automobilių atsarginių dalių paskirtis – pakeisti iš pradžių sumontuotas dalis(13). Išorinių elementų atsarginės dalys visų pirma skirtos pradinei suremontuoto automobilio išvaizdai atkurti. Priešingu atveju sumontuotos automobilio detalės pakeitimas gali būti priskiriamas pertvarkymui, kuris taip pat gali suteikti automobiliui naują išvaizdą, bet konceptualiai skiriasi nuo automobilio taisymo siekiant atkurti jo pirminę išvaizdą. Teisingumo Teismas iš esmės pritarė tokiam supratimui, pabrėždamas, kad taisymo tikslą galima pasiekti tik naudojant tokias dalis, kurios vizualiai yra tapačios originalioms dalims(14).
32. Mano nuomone, akivaizdu, kad tik aušintuvo dangtelis (grotelės), suprojektuotas taip, kad būtų galima įdėti ir pritvirtinti automobilio gamintojo emblemą, kaip numatyta originaliame aušintuvo dangtelyje (grotelėse), leidžia atkurti originalią automobilio išvaizdą. Todėl aušintuvo dangtelis (grotelės), kaip atsarginė dalis, gali būti naudojamas automobilio originaliai išvaizdai atkurti tik tuo atveju, jei emblemos tvirtinimo vieta tiksliai atkartoja originaliame dangtelyje (grotelėse) numatytą vietą. Svarbu pabrėžti, kad, skirtingai nuo kitų atsarginių dalių, pavyzdžiui, ratlankių ir stebulių dangtelių, dėl aušintuvo dangtelio (grotelių) padėties automobilio kėbulo priekyje visiškai atkurti automobilio išvaizdą galima tik jeigu jis būtų tapatus originaliam gaminiui. Tai paaiškina, kodėl nepriklausomi gamintojai dažnai nesiūlo rinkai netapačios išvaizdos aušintuvų dangtelių (grotelių), išskyrus atvejus, kai jie, kaip jau minėjau, skirti pertvarkymo tikslams.
33. Be to, žymens naudojimas siekiant nurodyti, kad prekės ar paslaugos pagamintos ar sukurtos tam tikroje įmonėje, turi būti vertinamas atsižvelgiant į komercinę veiklą(15). Šis vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į vartotojo, kuris iš tikrųjų gali būti suinteresuotas įsigyti tam tikros markės transporto priemonės atsarginių dalių, suvokimą ir vertinimą. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pažymėjo, kad atsakovė pagrindinėje byloje savo atsargines dalis parduoda tik profesionaliems platintojams, todėl jie turi būti laikomi šioje byloje nagrinėjamų prekių vidutiniais vartotojais(16).
34. Įdomu tai, kad neseniai specializuotame akademiniame leidinyje paskelbtu empiriniu tyrimu, kuriame atkartojamos pagrindinės šios bylos prielaidos, buvo siekiama nustatyti, kaip originalus gamintojo prekių ženklas ant atsarginės dalies veikia atsarginės dalies komercinės kilmės suvokimą ir vartotojų lūkesčius dėl kokybės, ypač Lenkijos rinkoje(17).
35. Tyrime nurodyta, kad, pirma, su žymens naudojimu susijusiomis aplinkybėmis gali būti panaikintas jo, kaip prekės komercinės kilmės nuorodos, poveikis, ypač, kaip buvo aptarta nagrinėjant šią bylą, kai aušintuvų dangtelių (grotelių) pardavimo metu turima informacija apima šiuos pagrindinius elementus: i) gaminio pavadinimą ir automobilio modelius, kuriems jis skirtas; ii) vieneto kainą, kuri paprastai yra mažesnė nei originalios atsarginės dalies; iii) papildomą informaciją, kad prekiautojo siūloma atsarginė dalis nėra originali; ir iv) nepriklausomo gamintojo pavadinimą(18).
36. Antra, remiantis atlikta apklausa, tyrime paaiškinama, jog profesionalūs pardavėjai ir autoservisai „didžiąja dalimi“ nurodė, kad atsarginės dalys gautos iš nepriklausomo šaltinio, o tai rodo, kad šie profesionalūs pardavėjai paprastai neklysta dėl aušintuvo dangtelio (grotelių) kilmės. Net ir galutinių vartotojų atveju procentinė dalis, nurodanti originalų gamintoją, buvo palyginti nedidelė. Remiantis šiais argumentais, tyrime daroma išvada, kad specialistai, parduodami nepriklausomai įsigytas atsargines dalis, originalaus gamintojo ES prekių ženklą, atrodo, suvokia kaip gaminio savybių aprašymą, t. y. kaip techninę paskirtį atliekantį elementą, o ne kaip kilmės nuorodą(19).
37. Žinoma, empirinis tyrimas negali būti vienintelis lemiamas veiksnys galutinai vertinant individualią situaciją prekių ženklų teisėje, kaip antai susiklosčiusią pagrindinėje byloje. Vis dėlto minėtas tyrimas rodo, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atliekama aplinkybių analizė, siekiant nustatyti, kiek atitinkami vartotojai suvokia aptariamą ženklą. Šiuo tikslu ypatingą dėmesį reikia skirti, be kita ko, informacijai, kurią galima gauti per atitinkamos atsarginės dalies pardavimo procesą, ir atitinkamos geografinės rinkos ypatumams. Pavyzdžiui, kalbant apie Lenkiją, atrodo, šios bylos šalys neginčija, kad į šią valstybę narę vis dar importuojami dideli kiekiai naudotų ir apgadintų automobilių iš kitų valstybių narių. Tokiomis aplinkybėmis Lenkijos automobilių rinkoje itin dažnai yra senesnių automobilių, kuriems reikalingas remontas, todėl remonto rinka šioje šalyje labai išvystyta, gerai pažįstama vartotojams ir jie yra linkę remontuoti tokius senesnius automobilius, kad atkurtų jų pirminę išvaizdą(20).
38. Ši išvada taip pat atitinka Teisingumo Teismo jurisprudenciją, ypač Sprendimą Adam Opel(21), kuris mokslo literatūroje(22) minimas kaip trečiojo asmens vykdomo automobilių gamintojui priklausančio ES prekių ženklo, neatliekančio prekės kilmės nurodymo funkcijos, naudojimo pavyzdys.
39. Konkrečiai toje byloje Teisingumo Teismas dėl automobilių gamintojui priklausančio ES prekių ženklo naudojimo ant sumažinto mastelio žaislinių automobilių nusprendė, kad tai neturėjo neigiamo poveikio to prekių ženklo funkcijai, nes atitinkama visuomenė nesuprato žaislinius automobilius žyminčios automobilių emblemos kaip nuorodos, kad šiuos sumažinto mastelio modelius gamina šis gamintojas ar su juo ekonomiškai susijusi įmonė(23). Vėlgi lemiamą vaidmenį atliko konkrečios aplinkybės ir praktika atitinkamame sektoriuje. Teisingumo Teismas savo sprendimą grindė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad vidutinis žaislų pramonės gaminių vartotojas yra įpratęs, kad sumažintų modelių gamintojai remtųsi tikrais pavyzdžiais, ir skiria daug dėmesio visiškam originalo atkartojimui, todėl vartotojas žaisliniuose automobiliuose esančią automobilių gamintojo emblemą suvokia kaip požymį, kad sumažinto mastelio automobilis yra kopija, o ne kaip nuorodą, kad žaislinį automobilį pagamino šis gamintojas(24).
40. Mano nuomone, pirma išdėstytų aplinkybių pakanka, kad šioje byloje Teisingumo Teismas galėtų nepripažinti, kad vien automobilių gamintojo ES prekių ženklo siluetas, tiksliai imituojančio originalų aušintuvo dangtelį (groteles) tik tam, kad techniškai būtų galima įdėti ir pritvirtinti šio gamintojo emblemą, neatlieka prekių ženklo funkcijų ir todėl tai nėra žymens naudojimas komercinėje veikloje, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, ypač kai susiklosto šios išvados 35 ir 37 punktuose aprašytos aplinkybės, o tai turės įvertinti nacionalinis teismas.
41. Dėl išsamumo taip pat norėčiau pabrėžti, jog tai, kad ES prekių ženklų teisėje nėra „taisymo išlygos“, analogiškos įtvirtintajai ES dizaino teisėje, kaip prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė pirmojo klausimo c ir d punktuose, neturi reikšmės pirma nurodytai išvadai. Iš tiesų, Teisingumo Teismas byloje Ford Motor Company(25) nurodė, kad Reglamento Nr. 6/2002 110 straipsnyje įtvirtinta „taisymo išlyga“ lemia tik tam tikrus dizaino apsaugos apribojimus ir visiškai nesusijusi su prekių ženklų apsauga(26). Dėl tokios Teisingumo Teismo pozicijos aiškinant Reglamento 2017/1001 9 straipsnį formaliai negalima atsižvelgti į Reglamento Nr. 6/2002 110 straipsnyje įtvirtintą „taisymo išlygą“.
42. Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad bylose, kur ES prekių ženklų teisė sutapdavo su kitomis intelektinės nuosavybės teisės sritimis, Teisingumo Teismas nuosekliai aiškino pagrindines Reglamento 2017/1001 ir jo pirmtakų nuostatas taip, kad išvengtų bendrų šių sričių tikslų tarpusavio eliminavimo ir užtikrintų, kad jie visiškai pasiekiami, ypač siekiant apsaugoti sveikos konkurencijos rinkoje sistemą.
43. Pavyzdžiui, byloje Lego Juris(27) susidūręs su prekių ženklų ir patentų teisės kolizija Teisingumo Teismas pabrėžė būtinumą vengti, kad dėl teisių į prekių ženklą įmonei būtų suteikta monopolijos teisė į prekės techninius sprendimus ar funkcines savybes(28). Konkrečiai kalbant, Teisingumo Teismas konstatavo, kad, kol prekės forma tik perteikia gamintojo įgyvendintą ir jo prašymu patentuotą techninį sprendimą, šiai formai suteikta prekių ženklo apsauga pasibaigus prekės patento galiojimui smarkiai ir ilgam laikui sumažintų kitų įmonių galimybę naudoti šį techninį sprendimą(29). Akivaizdu, kad tokie sprendimai, kaip byloje Lego Juris, rodo Teisingumo Teismo valią visas intelektinės nuosavybės teisės sritis aiškinti nuosekliai ir praktiškai, vengiant kurti monopolius ir ginant vartotojų interesą gauti prekes ir paslaugas iš daugybės šaltinių.
44. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad variklinių transporto priemonių atsarginių dalių gamybos ir platinimo veikla iš esmės vykdoma trijuose rinkos segmentuose: a) atsarginių dalių, kurias gamina automobilių gamintojai; b) dalių, kurias gamina ūkio subjektai, kurie nėra gamintojai, dažnai gamintojų vardu arba bendradarbiaudami su jais; ir c) dalių, kurias gamina nepriklausomi gamintojai ir kurios nėra tiekiamos automobilių gamintojams, tačiau gaminamos pagal tų gamintojų pateiktas specifikacijas ir gamybos standartus(30). Akivaizdu, kad, Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalyje esančios sąvokos „žymuo“ platus aiškinimas būtų palankus atsirasti automobilių gamintojų, veikiančių savarankiškai arba pagal licencijas su nepriklausomais pardavėjais, aušintuvų dangtelių (grotelių) remonto siekiant atkurti originalią automobilių išvaizdą monopolis. Šie vartotojų pasirinkimą potencialiai ribojantys padariniai, galintys pakenkti naujai siūlomų teisėkūros priemonių ES dizaino srityje(31) tikslams, būtų akivaizdūs, jei automobilių gamintojai, remdamiesi ES prekių ženklų teise, prieštarautų, kad nepriklausomi platintojai prekiautų neoriginaliais aušintuvų dangteliais (grotelėmis), turinčiais jų emblemos įdėjimo ir tvirtinimo elementą(32).
45. Būtent dėl šių priežasčių, nors, kaip jau paaiškinau, „taisymo išlyga“ šioje byloje netaikoma aiškinant Reglamentą 2017/1001 ir nors Teisingumo Teismas nusprendė, kad būtent šio reglamento 14 straipsniu siekiama suderinti pagrindinius prekių ženklo apsaugos interesus neiškraipytos konkurencijos sistemoje(33), reikia atkreipti dėmesį į Teisingumo Teismo sprendimo padarinius ES prekių ženklų teisei; jie taip pat gali turėti neigiamos įtakos su ja glaudžiai susijusiai ES intelektinės nuosavybės teisės sričiai, o būtent dizaino teisei, kurios tikslas yra suteikti vartotojams didesnį nepriklausomų ir priklausomų gamintojų tiekiamų atsarginių dalių pasirinkimą.
46. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daryčiau išvadą, jog Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 ir 3 dalys turėtų būti aiškinamos taip, kad į neoriginalų aušintuvo dangtelį (groteles) įtraukus elementą, skirtą automobilio gamintojo emblemai įdėti ir pritvirtinti, kuris atkartoja šio gamintojo turimo ES vaizdinio prekių ženklo formą arba klaidinamai į jį panašus, žymuo nėra naudojamas komercinėje veikloje, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, ypač kai atsiranda šioje išvadoje apibūdintos aplinkybės, susijusios su prekyba šiais aušintuvų dangteliais ir atitinkama geografine rinka, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.
B. Dėl pirmojo klausimo a punkto
47. Kaip nurodžiau šios išvados 19 punkte, taikant Reglamento 2017/1001 14 straipsnį būtina sąlyga yra ta, kad būtų nustatytas trečiosios šalies padarytas ES prekių ženklo pažeidimas. Šioje byloje tai reiškia, kad tik tuo atveju, jei Teisingumo Teismas nesutiktų dėl atsakymo į pirmojo klausimo c ir d punktus ir manytų, kad šioje byloje nagrinėjamo elemento įtraukimas yra žymens naudojimas komercinėje veikloje, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalį, reikėtų atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo užduoto pirmojo klausimo a ir b punktus.
48. Konkrečiai kalbant, pirmojo prejudicinio klausimo a punkte šis teismas siekia išsiaiškinti, ar pagal Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punktą neoriginalių aušintuvų dangtelių (grotelių) pardavėjui leidžiama prekiauti šiomis prekėmis, kai jose yra elementas, skirtas automobilio gamintojo emblemai įdėti ir pritvirtinti, savo forma tapatus arba klaidinamai panašus į šio gamintojo ES prekių ženklą.
49. Kaip jau nurodžiau, pagal Reglamento 2017/1001 9 straipsnį ES prekių ženklo registracija suteikia jo savininkui išimtines teises, leidžiančias jam visiems tretiesiems asmenims, neturintiems jo sutikimo, uždrausti komercinėje veikloje naudoti bet kokį tapatų ar panašų prekių ar paslaugų žymenį. Vis dėlto ES prekių ženklo savininkui suteikiamoms išimtinėms teisėms taikomi Reglamento 2017/1001 14 straipsnyje išvardyti apribojimai.
50. Tiksliau kalbant, pagal to reglamento 14 straipsnio 1 dalies c punktą ES prekių ženklas nesuteikia savininkui teisės uždrausti trečiajai šaliai komercinėje veikloje naudoti ES prekių ženklą siekiant identifikuoti ar nurodyti prekes ar paslaugas kaip to prekių ženklo savininko prekes ar paslaugas, ypač tais atvejais, kai naudoti tą prekių ženklą būtina siekiant nurodyti prekės ar paslaugos paskirtį, visų pirma kai jos naudojamos kaip priedai ar atsarginės dalys.
51. Preliminariai norėčiau pažymėti, kad nors Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punkte pažodžiui kalbama apie trečiosios šalies vykdomą „ES prekių ženklo“ naudojimą prekėms ar paslaugoms žymėti ar nurodyti, ši nuostata turi būti suprantama kaip taikytina tais atvejais, kai trečioji šalis naudoja ne patį ES prekių ženklą, o žymenį, kuris laikomas jam tapačiu ar klaidinamai panašiu į jį. Juk Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta gynyba nuo teiginio, kad buvo pažeistas šio reglamento 9 straipsnis, kuriame, kaip jau paaiškinau analizuodama pirmojo prejudicinio klausimo c ir d punktus, kalbama tik apie žymens naudojimą komercinėje veikloje. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punktas galėtų būti taikomas pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms net ir tuo atveju, jei būtų laikoma, kad atsakovas ant savo aušintuvo dangtelio (grotelių) naudojo ne ieškovės ES prekių ženklą, o tik, kaip pažymi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, į jį klaidinamai panašų žymenį.
52. Be to, svarbu pažymėti, kad Sprendime Gillette Company ir Gillette Group Finland(34), Teisingumo Teismas turėjo progą išaiškinti Direktyvos 89/104/EEB(35) 6 straipsnio 1 dalies c punktą. Ši nuostata buvo panaikinta ir šiuo metu nacionaliniams prekių ženklams taikoma pagal Direktyvos (ES) 2015/2436(36) 14 straipsnio 1 dalies c punktą, kuris yra Reglamento 2017/2001 14 straipsnio 1 dalies c punkto atitikmuo.
53. Ginče, dėl kurio buvo priimtas Sprendimas Gillette, įmonė pardavinėjo skustuvus, susidedančius iš rankenėlės ir keičiamųjų ašmenų bei ašmenų, panašių į tuos, kuriais prekiauja bendrovė Gillette, prekių ženklų „Gillette“ ir „Sensor“ savininkė. Šie ašmenys buvo parduodami pažymėti prekių ženklu „Parason Flexor“, ant jų pakuočių buvo klijuojamos etiketės su užrašu: „Šiems ašmenims tinka visos „Parason Flexor“ ir „Gillette Sensor“ rankenėlės“(37). Nagrinėjama įmonė nebuvo įgaliota pagal prekių ženklo licenciją ar kitokią sutartį naudoti bendrovei Gillette priklausančių prekių ženklų. Tokiomis aplinkybėmis bendrovė Gillette nacionaliniame teisme pareiškė ieškinį ir tvirtino, kad ta įmonė pažeidė jos įregistruotus prekių ženklus.
54. Iš Sprendimo Gillette matyti, kad trečiosios šalies atliekamas ES prekių ženklo naudojimas pagal Direktyvos 89/104 6 straipsnio 1 dalies c punktą priklauso nuo to, ar tokio naudojimo tikslas yra suteikti visuomenei suprantamą ir išsamią informaciją apie produkto, kuriuo prekiauja ši trečioji šalis, paskirtį(38). Be to, šis naudojimas turėjo būti būtinas, t. y. kai minėtą informaciją visuomenei trečioji šalis galėjo perduoti praktiškai tik naudodama jai nepriklausantį ES prekių ženklą(39).
55. Svarbu nepamiršti, kad Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punkto formuluotė nebeakcentuoja būtinumo reikalavimo ir jis minimas tik kaip pavyzdys, kalbant apie „paskirties nurodymą“. Taigi pagrindinis Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo kriterijus turi būti tai, ar trečioji šalis ES prekių ženklą naudoja tik to ženklo savininko prekėms arba paslaugoms žymėti ar nurodyti (naudojimas kaip nuorodos)(40). Šiai gynybai nuo teiginio, kad buvo pažeistas to paties reglamento 9 straipsnis, netaikomas Sprendime Gillette įtvirtintas būtinumo reikalavimas; jis taikomas tik kai ES prekių ženklas naudojamas specifiniam tikslui: prekės ar paslaugos paskirčiai nurodyti(41).
56. Pagrindinės bylos šalys nesutaria, pirma, dėl to, ar ženklo, kaip aušintuvo dangtelio (grotelių) elemento, naudojimas tenkina reikalavimą žymėti arba nurodyti prekių ženklo savininko prekes ar paslaugas. Jos taip pat nesutaria, ar šis žymuo gali būti naudojamas siekiant informuoti atitinkamą visuomenę apie aušintuvo dangtelio (grotelių) paskirtį ir ar šiai bylai taikomas būtinumo reikalavimas gali būti laikomas techninio, o ne informacinio pobūdžio reikalavimu.
57. Šiuo atžvilgiu, pirma, manau, kad šioje byloje nagrinėjamu žymens naudojimu nesiekiama žymėti ar nurodyti prekių arba paslaugų kaip pagamintų ar suteiktų ieškovės pagrindinėje byloje. Be abejo, aušintuvų dangtelių (grotelių) vartotojai turi turėti galimybę gauti informaciją, kad atsarginė dalis tinka arba yra skirta konkretaus gamintojo automobiliams. Vis dėlto, mano nuomone, akivaizdu, kad į aušintuvo dangtelį (groteles) įtraukus elementą, skirtą tik papildomam priedui – automobilio gamintojo emblemai – įdėti ir pritvirtinti, negalima kalbėti apie naudojimą kaip nuorodos, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punktą. Kaip pažymėjau analizuodama pirmojo prejudicinio klausimo c ir d punktus, šis elementas atlieka techninę funkciją(42) ir nėra skirtas būti naudojamas kaip nuoroda.
58. Antra, dėl panašių priežasčių manau, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas žymuo negali būti laikomas nuoroda į aušintuvo dangtelio (grotelių) paskirtį, ypač kaip priedo ar atsarginės dalies. Be to, net darant priešingą prielaidą, techninis poreikis naudoti atitinkamam prekių ženklui tapatų arba į jį panašų žymenį netenkintų Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinto būtinumo reikalavimo, nes galutinio vartotojo informavimas yra tikslas, kurio turi būti siekiama naudojant prekių ženklą. Kitaip tariant, techniniu poreikiu, kaip jį nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo pirmojo klausimo a punkte, negalima remtis siekiant apriboti prekių ženklo savininko teises pagal Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punktą.
59. Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį automobilių atsarginių dalių, konkrečiai – aušintuvų dangtelių (grotelių), pardavėjui neleidžiama prekiauti šiomis atsarginėmis dalimis, jeigu jose yra automobilio gamintojo emblemai įdėti ir pritvirtinti skirtas elementas, savo forma tapatus arba klaidinamai panašus į šio gamintojo ES prekių ženklą.
C. Dėl pirmojo klausimo b punkto
60. Į pirmojo prejudicinio klausimo b punktą reikėtų atsakyti tik jeigu Teisingumo Teismo atsakymas į pirmojo prejudicinio klausimo a punktą būtų priešingas mano pasiūlymui. Tokiu atveju reikėtų išnagrinėti, ar ES prekių ženklo naudojimas atitinka sąžiningą praktiką pramoninėje ar komercinėje veikloje, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 2 dalį.
61. Šiuo klausimu Teisingumo Teismo jurisprudencijoje pateikta išsamių argumentų(43).
62. Teisingumo Teismas mano, kad prekių ženklo naudojimas neatitinka sąžiningos praktikos pramoninėje ar komercinėje veikloje, jeigu jis pirmiausia gali sudaryti įspūdį, kad tarp trečiosios šalies ir prekių ženklo savininko yra komercinis ryšys. Be to, toks prekių ženklo naudojimas negali paveikti jo vertės, nesąžiningai naudojantis jo skiriamuoju požymiu arba geru vardu. Taip pat prekių ženklas yra naudojamas ne pagal Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 2 dalį, jeigu jį naudojant šis prekių ženklas diskredituojamas arba šmeižiamas. Galiausiai prekių ženklo naudojimas taip pat nesuderinamas su sąžininga praktika pramoninėje ar komercinėje veikloje, kai trečioji šalis pateikia savo produktą kaip šiuo ženklu žymimos prekės imitaciją ar reprodukciją.
63. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar pagrindinės bylos aplinkybėmis prekių ženklo naudojimas atitiko sąžiningą praktiką. Vis dėlto, kaip teigia Komisija, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, trys konkretūs šio vertinimo elementai atrodo itin svarbūs.
64. Pirma, kaip jau nurodžiau, Teisingumo Teismas nusprendė, kad prekių ženklo naudojimas neatitinka sąžiningos praktikos pramoninėje ar komercinėje veikloje, kai dėl to „diskredituojamas ar šmeižiamas“ šis prekių ženklas(44). Atsižvelgiant į tvirtinimo detalėms naudojamo prekių ženklo formos panašumą į patį prekių ženklą, t. y. automobilių gamintojo emblemą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėtų, be kita ko, patikrinti, ar šiame kontekste yra svarbi atsakovo siūloma prekių kokybės garantija. Prastesnė kokybė nei ta, kurią užtikrina originalių atsarginių dalių gamintojai, galėtų neigiamai paveikti prekių ženklo kokybės užtikrinimo funkciją.
65. Antra, Teisingumo Teismas nusprendė, kad prekės pateikimas kaip „imitacijos ar reprodukcijos“ prieštarauja sąžiningai praktikai(45). Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamų gaminių atsarginių dalių pobūdį ir jų panašumą į originalias dalis, turi ištirti, ar atsakovas ėmėsi būtinų priemonių, siekdamas nurodyti, kad jis pagamino šiuos gaminius, ir užtikrinti, kad jie nebūtų laikomi originalių dalių imitacijomis ar reprodukcijomis.
66. Trečia, atsižvelgiant į sąlygas, panašias į tas, kurias Teisingumo Teismas nustatė dėl Reglamento Nr. 6/2002 110 straipsnio 1 dalies(46), atsarginių dalių gamintojui ar pardavėjui tenka pareiga rūpestingai laikytis sąlygų, reikalingų užtikrinti, kad tolesni naudotojai laikytųsi sąžiningos praktikos pramoninėje ar komercinėje veikloje. Siekiant nustatyti, ar laikomasi sąžiningos praktikos, visų pirma būtina įvertinti, ar neoriginalių atsarginių dalių gamintojas įvykdė pareigą aiškiai ir matomai informuoti tolesnį tiekimo grandinės naudotoją, nurodydamas ant gaminio, jo pakuotės, kataloguose ar pardavimo dokumentuose, kad šias dalis pagamino ne originalių atsarginių dalių gamintojas. Taip pat reikia patikrinti, ar atsarginių dalių gamintojas tinkamomis priemonėmis, įskaitant sutartines, užtikrino, kad tolesni tiekimo grandinės naudotojai nesiimtų veiksmų, galinčių suklaidinti dėl prekių kilmės arba diskredituoti nagrinėjamą prekių ženklą.
67. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir, jei Teisingumo Teismas manytų, kad, priešingai nei mano atliktoje pirmojo prejudicinio klausimo a punkto analizėje, pagal Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punktą leidžiama naudoti ES prekių ženklą tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, to paties reglamento 14 straipsnio 2 dalis turėtų būti aiškinama taip, kad, pirma, pagal ją reikalaujama, kad ES prekių ženklo naudojimas nelemtų šio prekių ženklo diskreditavimo arba šmeižimo; antra, naudotojas imtųsi būtinų priemonių, siekdamas nurodyti, kad gaminius pagamino jis, ir užtikrinti, kad jie nebūtų laikomi originalios dalies imitacijomis ar reprodukcijomis, ir, trečia, kad atsarginių dalių gamintojui ar pardavėjui būtų taikoma rūpestingumo pareiga laikytis sąlygų, reikalingų siekiant užtikrinti, kad tolesni naudotojai laikytųsi sąžiningos praktikos pramoninėje ar komercinėje veikloje.
V. Išvada
68. Atsižvelgdama į pateiktą analizę siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas) pirmojo prejudicinio klausimo c ir d punktus:
1. 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 9 straipsnio 2 ir 3 dalys
turi būti aiškinamos taip, kad į neoriginalų aušintuvo dangtelį (groteles) įtraukus elementą, skirtą automobilio gamintojo emblemai įdėti ir pritvirtinti, kuris atkartoja šio gamintojo turimo ES vaizdinio prekių ženklo formą arba klaidinamai į jį panašus, žymuo nėra naudojamas komercinėje veikloje, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, ypač kai atsiranda šioje išvadoje apibūdintos aplinkybės, susijusios su prekyba šiais aušintuvų dangteliais (grotelėmis) ir atitinkama geografine rinka, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.
Jei Teisingumo Teismas į pirmojo prejudicinio klausimo c ir d punktus atsakytų priešingai, į pirmojo prejudicinio klausimo a punktą siūlau atsakyti taip:
2. Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punktas
turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį neleidžiama automobilių atsarginių dalių, t. y. aušintuvų dangtelių (grotelių), pardavėjui jomis prekiauti, jeigu jose yra elementas, skirtas automobilių gamintojo emblemai įdėti ir pritvirtinti ir savo forma tapatus to gamintojo ES prekių ženklui arba klaidinamai į jį panašus.
Jeigu Teisingumo Teismas į pirmojo prejudicinio klausimo a punktą atsakytų priešingai, į pirmojo prejudicinio klausimo b punktą siūlau atsakyti taip:
3. Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 2 dalis
turi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad, pirma, naudojant ES prekių ženklą nebūtų diskredituojamas ar šmeižiamas šis ženklas; antra, naudotojas imtųsi būtinų priemonių, siekdamas nurodyti, kad gaminius pagamino jis, ir užtikrinti, kad jie nebūtų laikomi originalios dalies imitacijomis ar reprodukcijomis, ir, trečia, kad atsarginių dalių gamintojui ar pardavėjui būtų taikoma rūpestingumo pareiga laikytis sąlygų, reikalingų siekiant užtikrinti, kad tolesni naudotojai laikytųsi sąžiningos praktikos pramoninėje ar komercinėje veikloje.