Sujungtos bylos T‑20/08 ir T‑21/08

Evets Corp.

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Žodinis Bendrijos prekių ženklas DANELECTRO ir vaizdinis Bendrijos prekių ženklas QWIK TUNE – Termino pateikti prašymą dėl prekių ženklų registracijos atnaujinimo nesilaikymas – Restitutio in integrum prašymas – Reformatio in pejus – Teisė į gynybą – Teisė būti išklausytam – Reglamento (EB) Nr. 40/94 61 straipsnio 2 dalis, 73 straipsnio antras sakinys ir 78 straipsnis (dabar ? Reglamento (EB) Nr. 207/2009 63 straipsnio 2 dalis, 75 straipsnio antras sakinys ir 81 straipsnis)“

Sprendimo santrauka

1.      Bendrijos prekių ženklas – Procedūros nuostatos – „Restitutio in integrum“ – Ieškinio pareiškimo terminas

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 78 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos reglamento Nr. 2868/95 1 straipsnio 77 taisyklė)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Ieškinys, pareikštas dėl Tarnybos skyriaus sprendimo

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 62 straipsnio 1 dalis)

3.      Bendrijos prekių ženklas – Tarnybos sprendimai – Teisės į gynybą paisymas

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 73 straipsnis)

1.      Pagal Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 78 straipsnio 2 ir 3 dalis prašymas atkurti ankstesnę padėtį turi būti paduotas raštu per du mėnesius nuo termino nesilaikymo, kurio tiesioginis padarinys – teisės praradimas ar teisės pareikšti apeliaciją praradimas, priežasties pašalinimo.

Data, kada apie teisės praradimą pranešama atstovui, turi būti laikoma data, kurią atstovaujamas asmuo apie tai sužinojo. Pagal Reglamento Nr. 2868/95, skirto Tarybos reglamentui (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo įgyvendinti, 77 taisyklę bet koks Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pranešimas ar kitoks informacijos perdavimas tinkamai įgaliotam atstovui turi tą pačią galią, lyg jis būtų adresuotas atstovaujamam asmeniui. Lygiai taip pat visi tinkamai įgalioto atstovo pranešimai, adresuoti Tarnybai, turi tą pačią galią kaip ir pateikti atstovaujamo asmens. Tarnybos atžvilgiu svarbus yra informacijos perdavimas atstovui, o ne informacijos perdavimas tarp atstovo ir atstovaujamo asmens.

(žr. 21–23 punktus)

2.      Iš Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 62 straipsnio 1 dalies matyti, kad išnagrinėjusi apeliaciją iš esmės Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacijos ir tai darydama gali „pasinaudoti skyriaus, atsakingo už sprendimą, kuriam pateikta apeliacija, kompetencijai priklausančiais įgaliojimais“, t. y. restitutio in integrum prašymo atveju išdėstyti savo nuomonę dėl prašymo ir jį atmesti arba pripažinti pagrįstu, taip patvirtindama pirmosios instancijos sprendimą arba jo nepatvirtindama. Todėl tuo atveju, kai Apeliacinei tarybai pateikiama apeliacija, ji iš naujo turi iš esmės išnagrinėti restitutio in integrum prašymą tiek teisiniu, tiek faktiniu požiūriais.

Su priimtinumu susiję klausimai turi būti restitutio in integrum prašymo „naujo nagrinėjimo iš esmės“ dalis. Iš tikrųjų, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, terminus reglamentuojančios taisyklės buvo nustatytos siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir išvengti bet kokios diskriminacijos ar savivalės. Ši bendra išvada taip pat taikoma terminams, numatytiems reglamentuose dėl Bendrijos prekių ženklo.

(žr. 38–39 punktus)

3.      Pagal Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 73 straipsnio antrąjį sakinį Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) sprendimai gali būti grindžiami tik tokiais motyvais, dėl kurių šalys galėjo pateikti atsiliepimus. Šia nuostata Bendrijos prekių ženklų teisėje įtvirtinamas bendrasis teisės į gynybą apsaugos principas. Remiantis šiuo bendruoju Bendrijos teisės principu, asmenims, kuriems skirti valdžios institucijų sprendimai, galintys turėti didelį poveikį jų interesams, turi būti suteikta galimybė veiksmingai išreikšti savo nuomonę. Teisė būti išklausytam yra taikoma visoms faktinėms ar teisinėms aplinkybėms, kuriomis remiantis priimamas sprendimas, tačiau ne galutiniam sprendimui, kurį ketina priimti administracinė institucija.

Be to, įmonių teisė į gynybą gali būti pažeista tik tiesioginį poveikį jų gynybos galimybėms turinčiu procedūros pažeidimu. Dėl galiojančių teisės į gynybą apsaugos nuostatų nesilaikymo administracinė procedūra pripažįstama neteisėta tik įrodžius, kad to nesant būtų pasiektas kitoks rezultatas.

(žr. 47–48 punktus)