Language of document : ECLI:EU:T:2022:389

BENDROJO TEISMO (devintoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. birželio 22 d.(*)

„Ekonominė ir pinigų politika – Rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra – ECB patikėti specialūs priežiūros uždaviniai – Sprendimas panaikinti kredito įstaigos veiklos leidimą – Sunkus nacionalinių nuostatų, perkeliančių Direktyvą 2005/60/EB, pažeidimas – Proporcingumas – Teisės aktų nuostatų dėl kredito įstaigų valdymo pažeidimas – Teisė į gynybą – Akivaizdi vertinimo klaida – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą“

Byloje T‑797/19,

Anglo Austrian AAB AG,  anksčiau – Anglo Austrian AAB Bank AG, įsteigta Vienoje (Austrija),

Belegging-Maatschappij „Far-East“ BV, įsteigta Velpe (Nyderlandai),

atstovaujamos advokatų M. Ketzer ir O. Behrends,

ieškovės,

prieš

Europos Centrinį Banką (ECB), atstovaujamą C. Hernández Saseta, E. Yoo ir M. V. Hümpfner,

atsakovą,


BENDRASIS TEISMAS (devintoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas S. Papasavvas, teisėjai M. J. Costeira (pranešėja), M. Kancheva, B. Berke ir T. Perišin,

kancleris E. Coulon,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

atsižvelgęs į 2019 m. gruodžio 19 d. devintosios kolegijos pirmininkės sprendimą patenkinti prašymą nagrinėti bylą pirmenybės tvarka,

atsižvelgęs į tai, kad bylos šalys per tris savaites po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nepateikė prašymo surengti teismo posėdį, ir pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalį nusprendęs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,

atsižvelgęs į 2020 m. vasario 7 d. Nutartį Anglo Austrian AAB Bank ir Belegging-Maatschappij „Far-East“ / ECB (T‑797/19 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2020:37), kuria Bendrojo Teismo pirmininkas atmetė ieškovių prašymą sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą,

atsižvelgęs į 2020 m. gruodžio 17 d. Nutartį Anglo Austrian AAB ir Belegging-Maatschappij „Far-East“ / ECB (C‑114/20 P(R), nepaskelbta Rink., EU:C:2020:1059), kuria Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotoja atmetė dėl šios nutarties paduotą apeliacinį skundą,

atsižvelgęs į 2020 m. balandžio 15 d. Nutartį Anglo Austrian AAB Bank ir Belegging-Maatschappij „Far-East“ / ECB, kuria Bendrojo Teismo pirmininkas atmetė ieškovių pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 160 straipsnį pateiktą antrą prašymą sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą,

atsižvelgęs į 2020 m. gruodžio 17 d. Nutartį Anglo Austrian AAB ir Belegging-Maatschappij „Far-East“ / ECB (C‑207/20 P(R), nepaskelbta Rink., EU:C:2020:1057), kuria Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotoja atmetė apeliacinį skundą dėl šios nutarties,

priima šį

Sprendimą

1        Pagal SESV 263 straipsnį pareikštu ieškiniu ieškovės Anglo Austrian AAB AG, anksčiau – Anglo Austrian AAB Bank AG (toliau – AAB Bank), ir Belegging-Maatschappij „Far-East“ BV (toliau – akcininkė) prašo panaikinti 2019 m. lapkričio 14 d. Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimą ECB-SSM-2019-AT 8 WHD-2019 0009, kuriuo ECB panaikino AAB Bank leidimą vykdyti kredito įstaigos veiklą (toliau – ginčijamas sprendimas).

I.      Ginčo aplinkybės

2        Pirmoji ieškovė, AAB Bank, buvo Austrijoje įsteigta mažiau svarbi kredito įstaiga, kaip tai suprantama pagal 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013, p. 63), 6 straipsnio 4 dalį. Ji vykdė veiklą pagal leidimą, išduotą remiantis Bundesgesetz über das Bankwesen (Bankwesengesetz) (Austrijos bankų įstatymas, toliau – BWG).

3        Antroji ieškovė, akcininkė, – tai finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuriai priklauso 99,99 % AAB Bank akcijų.

4        2019 m. balandžio 26 d. Österreichische Finanzmarktbehörde (Austrijos finansų rinkos priežiūros institucija, Austrija, toliau – FMA) pateikė ECB sprendimo projektą dėl AAB Bank kaip kredito įstaigos veiklos leidimo panaikinimo pagal 2014 m. balandžio 16 d. ECB reglamento (ES) Nr. 468/2014, kuriuo sukuriama Europos Centrinio Banko, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra (BPM pagrindų reglamentas) (OL L 141, 2014, p. 1, klaidų ištaisymas OL L 227, 2019, p. 26), 80 straipsnio 1 dalį.

5        2019 m. birželio 14 d. raštu ECB išsiuntė AAB Bank sprendimo dėl veiklos leidimo panaikinimo projektą, dėl kurio AAB Bank 2019 m. liepos 23 d. pateikė pastabas.

6        Ginčijamu sprendimu ECB panaikino AAB Bank kaip kredito įstaigos veiklos leidimą nuo pranešimo apie šį sprendimą įteikimo dienos.

7        Iš esmės ECB manė, kad, remiantis FMA išvadomis, padarytomis vykdant rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros funkciją, dėl tęstinio ir kartotinio reikalavimų, susijusių su kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu bei su AAB Bank vidaus valdymu, nesilaikymo, ši kredito įstaiga negalėjo užtikrinti patikimo savo rizikos valdymo.

8        ECB nusprendė, kad AAB Bank leidimo verstis kredito įstaigos veikla panaikinimą pagrindžiantys kriterijai, numatyti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013, p. 338, klaidų ištaisymas OL L 208, 2013, p. 73 ir OL L 20, 2017, p. 1), 18 straipsnio f punkte ir perkelti į Austrijos teisę, buvo įvykdyti, nes ši kredito įstaiga pažeidė į Austrijos teisę perkeltus šios direktyvos 67 straipsnio 1 dalies d ir o punktus, kad šis panaikinimas buvo proporcingas.

9        Be to, ECB atsisakė sustabdyti ginčijamo sprendimo poveikį trisdešimties dienų laikotarpiui, motyvuodamas tuo, kad AAB Bank pastabos negalėjo sukelti abejonių dėl šio sprendimo teisėtumo, kad dėl jo negalėjo atsirasti nepataisoma žala ir kad viešasis interesas apsaugoti indėlininkus, investuotojus bei kitus AAB Bank partnerius ir finansų sistemos stabilumą pateisina neatidėliotiną sprendimo taikymą.

II.    Procesas ir šalių reikalavimai

10      2021 m. gegužės 18 d. Bendrojo Teismo pirmininko sprendimu, kadangi vienas iš devintosios išplėstinės kolegijos narių negalėjo dalyvauti posėdyje, Bendrojo Teismo pirmininkas paskyrė kitą teisėją, kuris papildė kolegijos sudėtį.

11      2021 m. rugpjūčio 1 d. mirus teisėjui B. Berke, trys šį sprendimą pasirašę teisėjai tęsė pasitarimus pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 22 straipsnį ir 24 straipsnio 1 dalį.

12      2021 m. rugpjūčio 13 d. Bendrojo Teismo pirmininko sprendimu ši byla buvo paskirta naujai devintosios kolegijos teisėjai pranešėjai.

13      Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš ECB bylinėjimosi išlaidas.

14      ECB Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        pripažinti ieškinį nepriimtinu, kiek jis yra pareikštas akcininkės,

–        priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

III. Dėl teisės

A.      Dėl akcininkės pareikšto ieškinio priimtinumo

15      Formaliai nepateikdamas nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo pagal Procedūros reglamento 130 straipsnį ECB teigia, kad remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija akcininko ieškinys yra nepriimtinas, nes ginčijamas sprendimas nėra tiesiogiai su juo susijęs.

16      Šiuo klausimu reikia priminti, kad kredito įstaigos, kurios leidimas vykdyti kredito įstaigos veiklą buvo panaikintas, akcininkai nėra tiesiogiai susiję su sprendimu panaikinti leidimą (šiuo klausimu žr. 2019 m. lapkričio 5 d. Sprendimo ECB ir kt. / Trasta Komercbanka ir kt., C‑663/17 P, C‑665/17 P ir C‑669/17 P, EU:C:2019:923, 107–115 ir 119 punktus).

17      Taigi ieškinys nepriimtinas tiek, kiek jį pareiškė akcininkė.

B.      Dėl esmės

18      Grįsdama savo ieškinį AAB Bank nurodo penkis ieškinio pagrindus.

19      Pirmasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies a punkto ir 14 straipsnio 5 dalies pažeidimu, nes ECB klaidingai taikė nacionalinę teisę. Antrasis pagrindas – proporcingumo principo pažeidimu. Trečiasis pagrindas – Reglamento Nr. 468/2014 34 straipsnio, aiškinamo atsižvelgiant į teisę į veiksmingą teisminę gynybą, pažeidimu dėl ECB atsisakymo sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą. Ketvirtasis pagrindas – AAB Bank teisės į gynybą pažeidimu. Penktasis pagrindas – akcininko nuosavybės teisės pažeidimu.

1.      Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies a punkto ir 14 straipsnio 5 dalies pažeidimu, nes ECB klaidingai taikė nacionalinę teisę

20      Grįsdama šį pagrindą AAB Bank iš esmės teigia, kad leidimo panaikinimo pagal Sąjungos teisę sąlygos, numatytos Reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies a punkte ir 14 straipsnio 5 dalyje, Reglamento Nr. 468/2014 83 straipsnyje bei Direktyvos 2013/36 18 straipsnio f punkte ir 67 straipsnio 1 dalies d ir o punktuose, taip pat šias direktyvos nuostatas perkeliančiose taikytinose Austrijos teisės nuostatose, nagrinėjamu atveju nebuvo įvykdytos ir kad ECB priėmė ginčijamą sprendimą neturėdamas kompetencijos priimti tokio sprendimo.

21      Šį pagrindą sudaro dvi dalys.

a)      Dėl pirmojo pagrindo pirmosios dalies, grindžiamos Reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies a punkto ir 14 straipsnio 5 dalies pažeidimu, nes nebuvo tenkinti veiklos leidimo panaikinimą pagrindžiantys kriterijai, numatyti į Austrijos teisę perkeltuose Direktyvos 2013/36 18 straipsnio f punkte ir 67 straipsnio d ir o punktuose

22      Pirmojo pagrindo pirmoje dalyje AAB Bank iš esmės teigia, kad Reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies a punkte ir 14 straipsnio 5 dalyje, Reglamento Nr. 468/2014 83 straipsnyje bei BWG 70 straipsnio 4 dalyje, kuria perkeliamas Direktyvos 2013/36 18 straipsnis, numatytos sąlygos, kaip ir šios direktyvos 67 straipsnyje nurodytos sąlygos, nebuvo įvykdytos, nes ji nebuvo pripažinta atsakinga už rimtą pažeidimą, kaip tai suprantama pagal pastarąją nuostatą, remiantis Bundesgesetz zur Verhinderung der Geldwäsche und Terrorismusfinanzierung im Finanzmarkt (Federalinis kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu finansų rinkose įstatymas, toliau – FM-GwG) 34 ir paskesniais straipsniais, priimtais pagal 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimu (OL L 309, 2005, p. 15) (dabar – 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama [Direktyva 2005/60] bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015, p. 73)). Šiuo klausimu AAB Bank priekaištauja ECB dėl to, pirma, kad jis klaidingai nusprendė, jog ji buvo pripažinta atsakinga už rimtus nacionalinės teisės aktų, perkeliančių Direktyvą 2005/60 (dabar – Direktyva 2015/849), pažeidimus, ir, antra, kad jis pažeidė pareigą motyvuoti, kiek tai susiję su nuostatomis, kuriomis ECB rėmėsi konstatuodamas, jog tariami teisės aktų dėl kovos su pinigų plovimu pažeidimai pateisina veiklos leidimo panaikinimą.

23      ECB ginčija šiuos argumentus.

24      Ginčijamame sprendime ECB nusprendė, kad AAB Bank buvo pripažinta atsakinga už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal Direktyvą 2005/60 (dabar – Direktyva 2015/849), rimtus pažeidimus, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2013/36 67 straipsnio 1 dalies o punktą, ir tai pateisina jos veiklos leidimo panaikinimą pagal šios direktyvos 18 straipsnio f punktą, perkeltą BWG 70 straipsnio 4 dalimi.

25      Konkrečiai kalbant, jis nusprendė, kad AAB Bank pažeidė BWG 39 straipsnio 2 dalį ir 2b dalies penktą ir vienuoliktą pastraipas, taip pat FMGwG 6 straipsnio 1, 2–4, 6 ir 7 dalis, 7 straipsnio 7 dalį, 9 straipsnį, 23 straipsnio 3 dalį ir 29 straipsnį.

26      Pažymėjęs, kad privalomų priežiūros priemonių, kaip antai oficialių nurodymų, kuriuos turėjo priimti FMA, pobūdis, skaičius ir dažnumas pabrėžia konstatuotų pažeidimų rimtumą ir tai, kad jie buvo ilgalaikiai, ECB, pagrįsdamas savo išvadas, visų pirma paminėjo:

–        Oesterreichische Nationalbank (Nacionalinis bankas, Austrija) ataskaitą dėl 2010 m. sausio 22 d. patikrinimo vietoje, per kurį jis konstatavo, kad AAB Bank kovos su pinigų plovimu priemonės turi didelių trūkumų,

–        FMA ataskaitą dėl 2013 m. liepos 11 d. patikrinimo vietoje, kurioje konstatuoti trisdešimt aštuoni atvejai, kai buvo netaikyti ar pažeisti teisės aktai dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu,

–        2015 m. kovo 24 d. ataskaitą, kurioje konstatuoti pažeidimai aštuoniolikoje iš dvidešimties tikrintų atvejų ir kurios išvados vėliau patvirtintos galutiniu teismo sprendimu,

–        2015 m. rugpjūčio 18 d. FMA oficialų nurodymą, kuriuo AAB Bank buvo įpareigota taikyti 2008 m. kovos su pinigų plovimu nuostatas visiems jos klientams,

–        2016 m. rugsėjo 14 d. FMA patvirtintą sankciją už individualaus ir sisteminio lygmens teisinių reikalavimų, susijusių su pinigų plovimo prevencija ir kova su terorizmo finansavimu, pažeidimą,

–        2019 m. vasario 7 d. Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas, Austrija) sprendimą W230 2138107-1/37E, kuriuo patvirtinta 2016 m. rugsėjo 14 d. FMA sankcija, sumažinant jos dydį,

–        2019 m. gegužės 15 d. Verwaltungsgerichtshof (Aukščiausiasis administracinis teismas, Austrija) nutartį Ro 2019/02/0006-3, kuria atmestas AAB Bank skundas dėl 2019 m. vasario 7 d. Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas) sprendimo,

–        2017 m. vasario 23 d. Landesgericht für Zivilrechtssachen Wien (Vienos apygardos civilinių bylų teismas, Austrija) sprendimą 33 Cg 716s 18, kuriame nurodyta, kad „dėl devynių grįžtamųjų kredito sandorių su kitais bankais atvejų, išsamiai išnagrinėtų FMA arba išorės auditorių, konstatuota, kad šiais devyniais sandoriais buvo šiurkščiai pažeistos taikytinos nuostatos“,

–        2018 m. spalio 24 d. FMA oficialų nurodymą, kuriame konstatuota daugybė teisės aktų pažeidimų AAB Bank santykiuose su Meinl Bank Antigua Ltd, įskaitant tai, kad, paskelbus apie Meinl Bank Antigua sąskaitų įšaldymą, AAB Bank bankas leido atlikti 19,5 mln. EUR dydžio pervedimus iš savo pagrindinės sąskaitos ir neturėjo tinkamų savo komercinių santykių dokumentų,

–        2019 m. sausio 17 d. FMA ataskaitą, parengtą po 2018 m. patikrinimo vietoje (toliau – FMA ataskaita dėl ketvirtojo patikrinimo), kurioje konstatuoti dvidešimt du teisės nuostatų netaikymo ar pažeidimo atvejai, iš kurių tam tikri susiję su Meinl Bank Antigua,

–        2019 m. birželio 7 d. FMA pradėtą procedūrą, kuria siekiama atkurti teisinę atitiktį, kiek tai susiję su išvadomis dėl likusių penkiolikos atvejų, padarytomis jos ataskaitoje dėl ketvirtojo patikrinimo, dėl kurios AAB Bank pateikė pastabas, – į jas buvo atsižvelgta ginčijamame sprendime ir iš esmės konstatuota, kad dauguma pažeidimų tebėra tęsiami,

–        AAB Bank audito ataskaitas ir tam tikras per administracinę procedūrą nustatytas faktines aplinkybes.

1)      Dėl pirmojo priekaišto, susijusio su Direktyvos 2013/36 18 straipsnio f punkto ir 67 straipsnio 1 dalies o punkto, perkeltų į Austrijos teisę, pažeidimu, nes „AAB Bank“ nebuvo pripažinta atsakinga už rimtus nacionalinės teisės aktų, perkeliančių Direktyvą 2005/60 (dabar – Direktyva 2015/849), pažeidimus

27      AAB Bank banko teigimu, ginčijamame sprendime nurodyti sprendimai iš esmės neleidžia teigti, jog ji buvo pripažinta atsakinga už rimtus BWG arba FMGwG pažeidimus, nes pažeidimai, kuriais ji buvo kaltinama šiuose sprendimuose, buvo padaryti seniai, suėjo jų senaties terminas arba jie nebuvo rimti ar buvo ištaisyti ir jie nebuvo konstatuoti res judicata galią turinčiuose sprendimuose.

28      ECB ginčija šį kaltinimą.

29      Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies a punktą ir atsižvelgiant į to paties reglamento 14 straipsnį tik ECB, vykdydamas minėtu reglamentu jam pavestus uždavinius, turi kompetenciją išduoti leidimus kredito įstaigoms, įsteigtoms valstybėse narėse, dalyvaujančiose bendrame priežiūros mechanizme, ir panaikinti minėtoms įstaigoms išduotus leidimus.

30      Pagal Reglamento Nr. 1024/2013 14 straipsnio 5 dalį ECB, taikytinoje Sąjungos teisėje numatytais atvejais, gali panaikinti leidimą savo iniciatyva, pasikonsultavęs su dalyvaujančios valstybės narės, kurioje įsteigta kredito įstaiga, nacionaline kompetentinga institucija, arba šios nacionalinės kompetentingos institucijos siūlymu.

31      Be to, Reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdydamas šiuo reglamentu jam pavestus uždavinius ir siekdamas užtikrinti aukštus priežiūros standartus ECB taiko visą atitinkamą Sąjungos teisę ir, kai tokią Sąjungos teisę sudaro direktyvos, nacionalinės teisės aktus, kuriais tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę.

32      Iš to išplaukia, kad ECB, siekdamas įvykdyti jam pagal Reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies a punktą pavestą uždavinį, be šio reglamento nuostatų, turi taikyti Direktyvą 2013/36 perkeliančias nacionalinės teisės nuostatas, aiškinamas atsižvelgiant į šią direktyvą.

33      Taip pat primintina, kad Direktyvos 2013/36 18 straipsnio f punkte numatyta, jog kompetentingos institucijos gali panaikinti išduotą leidimą, jei kredito įstaiga padaro vieną iš šios direktyvos 67 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų.

34      Direktyvos 2013/36 67 straipsnio 1 dalies o punktas susijęs su atveju, kai kredito įstaiga buvo pripažinta atsakinga už rimtą nacionalinių nuostatų, priimtų pagal Direktyvą 2005/60, pažeidimą.

35      Kalbant apie nacionalines Direktyvos 2013/36 perkėlimo priemones, kuriomis remiasi AAB Bank, iš BWG 70 straipsnio 4 dalies matyti, kad jeigu kredito įstaiga pažeidžia, be kita ko, BWG nuostatas arba jam įgyvendinti priimtus teisės aktus, FMA privalo:

„<…> 3. panaikinti kredito įstaigos leidimą tais atvejais, kai kitos BWG nustatytos priemonės negali užtikrinti kredito įstaigos veikimo.“

36      Be to, FMGwG 31 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatyta:

„Jeigu nevykdomos [FMGwG] 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos pareigos, FMA gali <…> panaikinti FMA išduotą leidimą <…>.“

37      FMGwG 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti įpareigojimai skirti Direktyvos 2005/60 (dabar – Direktyva 2015/849) nuostatoms dėl kovos su pinigų plovimu perkelti ir, be kita ko, susiję su rimtais, kartotiniais ar sistemingais FMGwG 6 straipsnio 1, 2–4, 6 ir 7 dalių, 7 straipsnio 7 dalies, 9 dalies, 23 straipsnio 3 dalies ir 29 straipsnio pažeidimais.

38      Nagrinėjamu atveju ECB ginčijamame sprendime nusprendė, kad, be kita ko, iš FMA sprendimų ir Austrijos teismų sprendimų matyti, jog AAB Bank nuo 2010 m. ir bent iki 2019 m. neturėjo tinkamos rizikos valdymo procedūros pinigų plovimo prevencijos tikslais, taip pažeisdama BWG 39 straipsnio 2 dalį, siejamą su BWG 39 straipsnio 2b dalies vienuolikta pastraipa, ir kad šie nacionalinių institucijų ir teismų sprendimai taip pat rodo, jog AAB Bank buvo pripažinta atsakinga už rimtus, kartotinius arba sistemingus FMGwG 6 straipsnio 1, 2–4, 6 ir 7 dalių, 7 straipsnio 7 dalies, 9 straipsnio, 23 straipsnio 3 dalies ir 29 straipsnio pažeidimus.

i)      Dėl argumento, kad kredito įstaiga turi būti pripažinta atsakinga už rimtą pažeidimą neseniai priimtu teismo sprendimu, kuris turi „res judicata“ galią

39      Pirma, svarbu priminti, kad pagal Austrijos teisę FMA turi kompetenciją priimti sprendimus, kuriais konstatuojamas BWG ir FMGwG nuostatų, priimtų įgyvendinant Direktyvą 2005/60 (dabar – Direktyva 2015/849), pažeidimas ir taikomos sankcijos.

40      Darytina išvada, kad FMA gali priimti administracinius sprendimus, kuriais kredito įstaiga pripažįstama atsakinga už rimtą, kartotinį ar sistemingą pažeidimą, kaip tai suprantama pagal FMGwG 34 straipsnio 2 dalį, kuria perkeliamas Direktyvos 2013/36 67 straipsnio 1 dalies o punktas.

41      AAB Bank teigimu, sankcijos už rimtus pažeidimus, kaip tai suprantama pagal FMGwG 34 straipsnio 2 dalį, gali būti skiriamos tik pagal administracinių teisės pažeidimų arba baudžiamąją teisę ir turi būti nustatytos įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu per teismo procesą.

42      Vis dėlto, viena vertus, iš Direktyvos 2005/60 39 straipsnio 2 dalies (dabar – Direktyvos 2015/849 58 straipsnio 2 dalis) matyti, kad perkeldamos šią direktyvą valstybės narės, nedarant poveikio jų teisei taikyti baudžiamąsias sankcijas, savo teisės aktuose turi numatyti tinkamas administracines sankcijas, kurios gali būti taikomos kredito įstaigoms, pažeidžiančioms pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas.

43      Taigi už FMGwG 34 straipsnio 2 dalyje nurodytus rimtus pažeidimus, atsižvelgiant į Direktyvos 2005/60 39 straipsnio 2 dalį, gali būti taikomos ir baudžiamosios, ir administracinės sankcijos, o sankcijos pobūdis (baudžiamoji ar administracinė) neturi lemiamos reikšmės nustatant, ar pažeidimas yra „rimtas“.

44      Kita vertus, dėl sprendimo, kuriuo konstatuojamas pažeidimas, pobūdžio pažymėtina, jog jeigu tuo atveju, kai atitinkamų nuostatų pažeidimo nustatymas ir sankcijų už jį skyrimas priklauso administracinės institucijos kompetencijai, būtų manoma, kaip teigia AAB Bank, kad rimti šių nuostatų pažeidimai gali būti konstatuoti tik res judicata galią turinčiais teismo sprendimais, FMGwG 31 straipsnio 3 dalies antros pastraipos ir FMGwG 34 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymas priklausytų nuo to, ar atitinkama įstaiga nusprendė pareikšti ieškinį dėl šios institucijos sprendimų.

45      Antra, iš jurisprudencijos, susijusios su Europos Sąjungos institucijų priimtais aktais, matyti, kad sprendimas, kurio adresatas neapskundė per nustatytą terminą, jo atžvilgiu tampa galutinis (šiuo klausimu žr. 2007 m. spalio 12 d. Sprendimo Pergan Hilfsstoffe für industrielle Prozesse / Komisija, T‑474/04, EU:T:2007:306, 37 punktą ir 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Lucchini / Komisija, T‑185/18, nepaskelbtas Rink, EU:T:2019:298, 38 punktą).

46      Iš jurisprudencijos, susijusios su Sąjungos institucijų priimtais aktais, taip pat matyti, kad pažeidimu kaltinamo asmens kaltė gali būti laikoma galutinai įrodyta, kai sprendimas, kuriuo konstatuojamas šis pažeidimas, tampa galutinis (šiuo klausimu žr. 2007 m. spalio 12 d. Sprendimo Pergan Hilfsstoffe für industrielle Prozesse / Komisija, T‑474/04, EU:T:2007:306, 76 punktą).

47      Ši jurisprudencija turi būti taikoma pagal analogiją nacionalinių administracinių institucijų sprendimams, kuriais konstatuojamas nacionalinių nuostatų, susijusių su kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, kaip antai FMA, pažeidimas.

48      Taigi kredito įstaiga gali būti pripažinta atsakinga už rimtus pažeidimus, kaip tai suprantama pagal FMGwG 34 straipsnio 2 ir 3 dalis, siejamas su Direktyvos 2013/36 67 straipsnio 1 dalies o punktu, remiantis administraciniais sprendimais.

49      Tiesa, kaip teigia AAB Bank, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad pašalinimas iš rinkos panaikinant azartinių lošimų operatoriaus, kuris, remiantis įtikinamais įrodymais, įtariamas dalyvavimu nusikalstamoje veikloje, koncesiją iš principo turėtų būti laikomas proporcingu tikslui kovoti su nusikalstamumu, tik jeigu jis būtų grindžiamas res judicata galią turinčiu teismo nuosprendžiu dėl pakankamai sunkaus pažeidimo (2012 m. vasario 16 d. Sprendimo Costa ir Cifone, C‑72/10 ir C‑77/10, EU:C:2012:80, 81 punktas).

50      Vis dėlto, atsižvelgiant į rizikos ribojimu pagrįstų taisyklių, kuriomis siekiama kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, svarbą, taip pat į ypatingą kredito įstaigų atsakomybę šiuo klausimu ir į būtinybę kuo greičiau pašalinti šių taisyklių pažeidimų padarinius, reikia konstatuoti, kad administracinis sprendimas, kuriuo kredito įstaiga pripažįstama atsakinga už rimtus nacionalinės teisės nuostatų, priimtų pagal Direktyvą 2005/60 (dabar – Direktyva 2015/849), pažeidimus, kaip tai suprantama pagal FMGwG 34 straipsnio 2 ir 3 dalis, yra pakankamas pagrindas leidimui panaikinti.

51      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priešingai, nei teigia AAB Bank, ECB negali būti priekaištaujama dėl to, kad jis padarė išvadą, jog AAB Bank buvo pripažinta atsakinga už rimtus pažeidimus ne teismo ir res judicata galios neturinčiais sprendimais.

52      Galiausiai, reikia pabrėžti, jog AAB Bank vidaus audito ataskaitos negali būti laikomos pakankamomis tam, kad vien jomis remiantis būtų įrodyta, kad ši kredito įstaiga buvo pripažinta atsakinga už rimtus pažeidimus, ar ne, nes jos negali būti laikomos administracinėmis ar teisminėmis priemonėmis, pagal kurias minėta įstaiga buvo pripažinta atsakinga už rimtus pažeidimus.

53      Vis dėlto, priešingai, nei teigia AAB Bank, nors tokios ataskaitos prireikus gali būti naudojamos ginčijant ECB išvadas, neparemtas galutiniu sprendimu, kuriuo konstatuojamas pažeidimo padarymas, jos negali būti laikomos pakankamomis tam, kad būtų paneigtos išvados, padarytos administraciniuose ir teismo sprendimuose, kurie tapo galutiniai.

54      Be to, AAB Bank argumentai, susiję su jos verslo modelio gyvybingumo ir tvarumo vertinimu, jos klientų rizikos struktūra, atsisakymu nuo turto patikėjimu užtikrinamų sandorių, audito ypatumais ir ECB pranešimų dėl įtarimų jos atžvilgiu skaičiumi, negali paneigti to fakto, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas galutiniais sprendimais, kuriais ji pripažinta atsakinga už rimtus pažeidimus.

55      Tas pats pasakytina apie AAB Bank argumentus, susijusius su ECB išvadomis dėl jos savininkų, jos dalyvavimo skandale Odebrecht ir dėl Meinl Bank Antigua.

56      Iš tiesų šie argumentai susiję su pertekliniais ECB svarstymais dėl faktinių aplinkybių, kurie neturi reikšmės taikant FMGwG 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse, siejant šias nuostatas su Direktyvos 2013/36 67 straipsnio 1 dalies o punktu, numatytą kriterijų, pagal kurį reikalaujama, kad atitinkamos įstaigos būtų pripažintos atsakingomis už rimtus pažeidimus.

57      Taigi jie negali paneigti to, kad AAB Bank buvo pripažinta atsakinga už pažeidimus administraciniais ar teismo sprendimais, kurie tapo galutiniai.

58      Taip pat AAB Bank argumentai dėl to, kad nustatyti pažeidimai buvo padaryti seniai arba buvo ištaisyti, neleidžia abejoti šia išvada.

59      Iš tiesų nei BWG, nei FMGwG, nei Direktyvos 2013/36 18 straipsnio f punkte ar 67 straipsnio 1 dalies o punkte nenustatytas terminas, taikytinas norint atsižvelgti į ankstesnius sprendimus, kuriais nustatoma šiuos pažeidimus padariusių subjektų atsakomybė, ir, antra, nereikalaujama, kad tokie pažeidimai būtų nenutraukti ar vis dar egzistuotų tuo metu, kai priimamas sprendimas panaikinti leidimą, ypač kai per kelerius metus buvo priimti keli sprendimai, kaip antai nagrinėjamu atveju.

60      Tai a fortiori pasakytina apie pažeidimus, nustatytus tik prieš trejus ar penkerius metus iki ginčijamo sprendimo priėmimo, nes tokie sprendimai negali būti laikomi priimtais seniai.

61      Be to, AAB Bank ginama pozicija, kad tam tikri konstatuoti pažeidimai buvo ištaisyti ir nebegali pateisinti leidimo panaikinimo, pakenktų Europos bankų sistemos apsaugos tikslui, nes leistų rimtus pažeidimus padariusioms kredito įstaigoms tęsti veiklą tol, kol kompetentingos institucijos dar kartą įrodys, kad jos padarė naujų pažeidimų.

62      Dėl tos pačios priežasties turėtų būti atmestas argumentas, kad AAB Bank įgyvendino kitas veiklos tobulinimo priemones, įskaitant vidaus audito subrangą, įvairių kovos su pinigų plovimu procesų tobulinimą nuo 2019 m. liepos 22 d. ir sąskaitų blokavimo įdiegimą siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui.

63      Tas pats pasakytina ir apie tariamą trūkumų, susijusių su tikrųjų savininkų nurodymu, pašalinimą, apie kurį AAB Bank informavo FMA 2019 m. kovo 19 d. raštu.

64      Galiausiai, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad AAB Bank taip pat neseniai buvo pripažinta atsakinga už rimtus pažeidimus 2018 m. spalio 24 d. FMA sprendime, kuriame konstatuotas galimų patikrinti dokumentų, susijusių su pinigų plovimo prevencija, nebuvimas, kalbant apie jos verslo santykius, be kita ko, su Meinl Bank Antigua, iš šis sprendimas nebuvo jos apskųstas.

65      Taip pat, kaip ECB pažymėjo ginčijamame sprendime, FMA savo ataskaitoje dėl ketvirtojo patikrinimo konstatavo dvidešimt du atvejus, kai nebuvo taikomos arba buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, ir kai kurie iš jų buvo susiję su Meinl Bank Antigua.

66      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kadangi ECB nustatė, jog 2010–2018 m. priimtuose galutiniuose administraciniuose ir teismo sprendimuose AAB Bank buvo kelis kartus pripažinta atsakinga už rimtus FMGwG nuostatų, kuriomis perkeliama Direktyva 2005/60 (dabar – Direktyva 2015/849), pažeidimus, AAB Bank argumentai, kad konstatuoti pažeidimai buvo ištaisyti ir kad vidaus audito ataskaitomis buvo patvirtinta, jog atlikti patobulinimai yra patenkinami, neįrodo, kad ginčijamame sprendime buvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida, kai ECB nusprendė, jog AAB Bank buvo pripažinta atsakinga už rimtus pažeidimus, pateisinančius leidimo panaikinimą, kaip tai suprantama pagal FMGwG 31 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir FMGwG 34 straipsnio 2 ir 3 dalis, siejamas su Direktyvos 2013/36 67 straipsnio 1 dalies o punktu.

ii)    Dėl galimo rimtų pažeidimų, konstatuotų administracinių ar teisminių institucijų sprendimuose, senaties termino poveikio

67      AAB Bank teigia, kad FMA ataskaitoje dėl ketvirtojo patikrinimo konstatuoti trūkumai nebėra aktualūs, nes jie turėtų būti laikomi mažareikšmiais arba jiems turėtų būti taikomas FMGwG 36 straipsnyje numatytas trejų metų senaties terminas, kadangi patikrinimas buvo susijęs su faktinėmis aplinkybėmis, buvusiomis 2014 m. ir anksčiau.

68      Vis dėlto pirmiausia reikėtų priminti, kad FMA ataskaitoje dėl ketvirtojo patikrinimo nustatyti trūkumai nėra vieninteliai rimti pažeidimai, kuriais ECB ginčijamame sprendime grindė leidimo panaikinimą, todėl AAB Bank argumentai, darant prielaidą, kad jie pagrįsti, turi būti atmesti kaip nereikšmingi.

69      Antra, kredito įstaiga negali remtis galimai suėjusiu senaties terminu dėl rimtų pažeidimų, už kuriuos ji buvo pripažinta atsakinga administraciniu sprendimu, siekdama įrodyti, jog ji nebuvo pripažinta atsakinga už tokius pažeidimus, kiek tai susiję su tikslu panaikinti jos leidimą.

70      Iš tiesų nuo to momento, kai sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas, tampa galutinis, nebekyla klausimas dėl senaties termino taikymo minėtame sprendime susiklosčiusioms faktinėms aplinkybėms. Todėl niekas netrukdė ECB atsižvelgti į šį galutinį sprendimą siekiant panaikinti leidimą.

71      Galiausiai, AAB Bank ginamas aiškinimas, kad į galutinį sprendimą, kuriuo konstatuojamas pažeidimas, negali būti atsižvelgta, jei suėjo šį pažeidimą sudarančių veikų senaties terminas, reikštų, kad galimybė panaikinti leidimą rimtų pažeidimų atveju priklausytų nuo administracinės procedūros, per kurią buvo konstatuoti šie pažeidimai, trukmės arba nuo administracinės procedūros, per kurią buvo priimtas sprendimas panaikinti leidimą, trukmės, todėl būtų paneigtas Reglamento Nr. 1024/2013 14 straipsnio 5 dalies veiksmingumas.

72      Taigi šis argumentas neįrodo, jog ginčijamame sprendime buvo padaryta teisės klaida, kai ECB nusprendė, kad AAB Bank buvo pripažinta atsakinga už rimtus pažeidimus, kaip tai suprantama pagal FMGwG 34 straipsnio 2 ir 3 dalis.

iii) Dėl „AAB Bank“ inkriminuojamų faktinių aplinkybių, susijusių su jos santykiais su „Meinl Bank Antigua“, ginčijimo

73      AAB Bank ginčija ECB konstatavimą, kad ji leido arba atliko savo sąskaitose neteisėtas Meinl Bank Antigua operacijas ir nuslėpė informaciją apie šį banką, panaikindama kovos su pinigų plovimo kliūtis šiose sąskaitose.

74      Šiuo klausimu pažymėtina, kad ECB atsižvelgė į šiuos pažeidimus, remdamasis, be kita ko, 2018 m. spalio 24 d. FMA sprendime atliktais konstatavimais, iš kurių jis padarė išvadą, kad AAB Bank pažeidė BWG 39 straipsnio 2 dalį ir 2b dalies penktą ir vienuoliktą pastraipas ir FMGwG 23 straipsnio 3 dalį.

75      Šis sprendimas yra galutinis ir AAB Bank dėl jo nepareiškė ieškinio, nors jį buvo galima apskųsti Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas).

76      Todėl negalima pritarti AAB Bank argumentui, kad nėra galutinai konstatuota, jog ji pažeidė savo priežiūros ir dokumentavimo pareigas ar padarė kokį nors kitą teismo sprendimu nustatytą pažeidimą, už kurį skiriamos sankcijos.

77      Be to, teiginiai, – kad AAB Bank tik pasyviai perdavinėjo mokėjimo srautus, kurių ji neinicijavo kaip Meinl Bank Antigua bankas korespondentas, nes ji bendradarbiavo su Bundeskriminalamt (Federalinės teismo policijos biuras, Austrija), savanoriškai užblokavo sąskaitas ir perdavė FMA prašomus duomenis apie operacijas užblokuotose sąskaitose bei informaciją apie teisėtą tam tikrų operacijų blokavimo panaikinimą, – kuriais siekiama sumažinti AAB Bank inkriminuojamų pažeidimų reikšmę, negali paneigti to, kad rimtų pažeidimų padarymas buvo konstatuotas FMA galutiniame sprendime, į kurį atsižvelgė ECB.

78      Todėl šie argumentai negali įrodyti, jog ginčijamame sprendime padaryta akivaizdi vertinimo klaida, nes ECB nusprendė, kad AAB Bank buvo pripažinta atsakinga už rimtus pažeidimus, kaip tai suprantama pagal FMGwG 34 straipsnio 2 ir 3 dalis.

iv)    Dėl pažeidimų, už kuriuos „AAB Bank“ buvo pripažinta atsakinga, rimtumo ginčijimo

79      AAB Bank iš esmės teigia, jog tam, kad pažeidimai būtų laikomi rimtais, kaip tai suprantama pagal FMGwG 34 straipsnio 2 ir 3 dalis, jie turėtų apimti daugiau nei atskirų perkėlimo į nacionalinę teisę teisės aktų, susijusių su kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, nuostatų nesilaikymą. Taigi pažeidimai, už kuriuos ji buvo pripažinta atsakinga pagal ginčijamą sprendimą, negali būti laikomi rimtais.

80      Be to, visi pažeidimai, patvirtinti 2019 m. vasario 7 d. Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas) nutartimi Nr. W230 2138107-1, yra mažareikšmiai pažeidimai ir šis teismas jų nekvalifikavo kaip rimtų ar sistemingų.

81      Galiausiai, visi FMA ataskaitoje dėl ketvirtojo patikrinimo pateikti kaltinimai yra susiję su mažareikšmiais pažeidimais, kurie negali pateisinti leidimo panaikinimo.

82      Ginčijamame sprendime ECB, be kita ko, nurodė, kad iš kompetentingų nacionalinių institucijų sprendimų matyti, jog AAB Bank nuo 2010 m. rimtai, sistemingai ir nuolat pažeidinėjo kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktus, atlikdama didelės rizikos operacijas.

83      Jis taip pat pabrėžė, kad, atsižvelgiant į naujausius FMA vertinimus, AAB Bank bankas vis dar rimtai pažeidinėja šias nuostatas ir kelia didelę riziką sau, Austrijos finansų sektoriui ir bendram priežiūros mechanizmui.

84      Be to, ECB priminė, kad, remiantis FMA vertinimu, AAB Bank nuo 2010 m. rimtai, kartotinai ir sistemingai pažeidinėjo kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktus, nesiimdama priemonių nustatytiems pažeidimams ištaisyti ir tuo pat metu demonstruodama nenorą bendradarbiauti su FMA.

85      ECB padarė išvadą, kad AAB Bank buvo pripažinta atsakinga dėl rimtų pagal Direktyvą 2005/60 (dabar – Direktyva 2015/849) priimtų FMGwG nuostatų pažeidimų, pateisinančių leidimo panaikinimą.

86      Atsižvelgiant į daugybę AAB Bank padarytų pažeidimų, nustatytų ginčijamame sprendime ir šio sprendimo 26 punkte nurodytuose administraciniuose bei teismo sprendimuose, kurie parodo sistemingą, rimtą ir tęstinį kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktų pažeidimų pobūdį, ECB nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos nuspręsdamas, kad kompetentingos Austrijos institucijos ir teismai pripažino AAB Bank atsakinga už rimtus pažeidimus, kaip tai suprantama pagal FMGwG 34 straipsnio 2 ir 3 dalis.

87      Iš tiesų, kaip ginčijamame sprendime nurodė ECB, iš šių administracinių ir teismo sprendimų matyti, kad AAB Bank rimtai ir nuolat pažeidinėjo savo pareigą turėti tinkamą organizacinę struktūrą ir tvarką, skirtą pinigų plovimo prevencijai ir kovai su terorizmu, ir kad ji buvo pripažinta atsakinga už rimtus kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktų pažeidimus.

88      Konkrečiai kalbant, kadangi sprendimuose, kurie buvo priimti iki FMA pasiūlymo panaikinti leidimą ir kurie ginčijamo sprendimo priėmimo dieną tapo galutiniai, kompetentingos institucijos pripažino AAB Bank atsakinga už rimtus nacionalinių kovos su pinigų plovimu nuostatų pažeidimus, aptariamų pažeidimų rimtumas negali būti ginčijamas per administracinę procedūrą ECB.

89      Be to, atsižvelgiant į šių nuostatų tikslą užtikrinti Europos bankų rinkos apsaugą, ECB negali būti priekaištaujama dėl to, kad nusprendė, jog sistemingi, rimti ir tęstiniai nacionalinės teisės aktų dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu pažeidimai turi būti kvalifikuojami kaip rimti pažeidimai, pateisinantys leidimo panaikinimą, kaip tai suprantama pagal FMGwG 34 straipsnio 2 ir 3 dalis ir Direktyvos 2013/36 67 straipsnio 1 dalies o punktą.

90      Be to, priešingai, nei teigia AAB Bank, iš ginčijamo sprendimo, FMA patvirtintų priemonių ir šiame sprendime nurodytų Austrijos teismų sprendimų matyti, kad pažeidimai, į kuriuos atsižvelgta, apėmė daugiau nei atskirų teisės aktų nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu nuostatos, nesilaikymą ir negali būti laikomi mažareikšmiais pažeidimais.

91      Taigi AAB Bank neįrodė, kad ECB padarė akivaizdžią vertinimo klaidą nuspręsdamas, kad AAB Bank buvo pripažinta atsakinga už rimtus pažeidimus, pateisinančius leidimo panaikinimą, kaip tai suprantama pagal FMGwG 34 straipsnio 2 ir 3 dalis.

92      Taigi pirmojo pagrindo pirmos dalies pirmąjį priekaištą reikia atmesti.

2)      Dėl antrojo priekaišto, susijusio su pareigos nurodyti motyvus pažeidimu ir ECB kompetencijos stoka siekiant konstatuoti, kad tariami teisės aktų dėl kovos su pinigų plovimu pažeidimai pateisina leidimo panaikinimą

93      AAB Bank iš esmės teigia, kad vienintelės Austrijos teisės normos, kuriose numatytas leidimo panaikinimas už rimtus teisės aktų, susijusių su kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, pažeidimus, yra FMGwG 31 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir 34 straipsnio 2 ir 3 dalys ir kad teisės aktų dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu pažeidimas neleidžia panaikinti leidimo pagal BWG 70 straipsnį. Ji mano, kad ECB nesirėmė šiomis normomis ir kad bet kuriuo atveju jis neturėjo kompetencijos remtis šiomis normomis.

94      Taigi ji iš esmės ginčija ginčijamame sprendime nurodytą teisinį pagrindą, kuriuo remiantis nuspręsta, kad teisės aktų dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu pažeidimai pateisina leidimo panaikinimą pagal Austrijos teisę.

95      Tuo remdamasi ji daro išvadą, kad buvo pažeisti Austrijos teisės aktai, ir priduria, kad ECB negali tiesiogiai remtis Direktyvos 2013/36 nuostatomis, o savo intervencijos įgaliojimus gali grįsti tik materialinėmis Austrijos teisės nuostatomis dėl rizikos ribojimu pagrįstos bankų priežiūros.

96      AAB Bank taip pat iš esmės teigia, kad ECB neįvykdė pareigos motyvuoti, nes ginčijamame sprendime nepatikslino pažeistų nacionalinių nuostatų, susijusių su kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu.

97      Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalį vykstant procesui negalima remtis naujais pagrindais, nebent jie paremti teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos proceso metu.

98      Vis dėlto pagrindas, kuris išplėtoja anksčiau tiesiogiai ar netiesiogiai ieškinyje nurodytą pagrindą ir yra glaudžiai su juo susijęs, turi būti pripažintas priimtinu.

99      Tam, kad naujas argumentas būtų laikomas anksčiau pateikto pagrindo ar kaltinimo išplėtojimu, jis turi būti pakankamai glaudžiai susijęs su ieškinyje iš pradžių nurodytais pagrindais ar kaltinimais (šiuo klausimu žr. 2009 m. lapkričio 12 d. Sprendimo SGL Carbon / Komisija, C‑564/08 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2009:703, 20–34 punktus ir 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo AceaElectrabel Produzione / Komisija, C‑480/09 P, EU:C:2010:787, 111 punktą).

100    Ieškinyje AAB Bank teigė, kad ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant Reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 3 dalį ir taikytiną Austrijos teisę, nes nebuvo įvykdytos šioje teisėje numatytos sąlygos, ir tuo remdamasi padarė išvadą, kad ECB neturėjo įgaliojimų panaikinti jos leidimo.

101    Dublike pateiktais pirmojo pagrindo pirmos dalies antrojo priekaišto argumentais siekiama užginčyti normas, kuriomis remdamasis ECB ginčijamame sprendime nusprendė, kad AAB Bank leidimo panaikinimas pateisinamas pagal Austrijos teisę, ir parodyti, kad ECB nesirėmė nacionaline norma, suteikiančia jam teisę panaikinti leidimą tuo atveju, kai pažeidžiamos kovos su pinigų plovimu taisyklės.

102    Kadangi šie argumentai yra glaudžiai susiję su argumentais, pateiktais pagrindžiant ieškinio pirmąjį pagrindą, jie turi būti laikomi šių argumentų išplėtojimu ir todėl laikytini priimtinais.

103    Šiuo klausimu reikia priminti, kad ginčijamame sprendime ECB nusprendė, jog AAB Bank pažeidė, be kita ko, šias BWG nuostatas, ir tuo remdamasis padarė išvadą, kad BWG 70 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatytas leidimo panaikinimas, nustatytos sąlygos yra įvykdytos.

104    Jis taip pat nurodė, kad AAB Bank pažeidė kelias šio sprendimo 25 punkte minėtas FMGwG nuostatas, susijusias su kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu.

105    Vis dėlto, priešingai, nei teigia AAB Bank, negalima manyti, kad vienintelės Austrijos teisės normos, numatančios leidimo panaikinimą už teisės aktų, susijusių su kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, pažeidimus, yra FMGwG 31 straipsnio 3 dalies 2 punktas kartu su 34 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir kad į BWG nustatytų įpareigojimų, susijusių su pinigų plovimo prevencija, pažeidimą negalima atsižvelgti pagal BWG 70 straipsnio 4 dalį.

106    Iš tiesų BWG 39 straipsnio 2 ir 2b dalyse, dėl kurių ECB nuspendė, kad AAB Bank jas pažeidė, aiškiai nurodyta pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizika, o iš BWG 70 straipsnio 4 dalies matyti, kad tokie BWG pažeidimai, kaip minėtieji, gali pateisinti leidimo panaikinimą.

107    Kadangi pagal Austrijos teisę leidimo panaikinimas yra pateisinamas, jei pažeidžiami BWG  ir FMGwG nustatyti įpareigojimai, susiję su pinigų plovimo rizikos prevencija, ir ECB rėmėsi šiomis nuostatomis, AAB Bank argumentai dėl įgaliojimų pagrindo nebuvimo arba Reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 3 dalies pažeidimo turi būti atmesti.

108    Kad ir kaip būtų, net darant prielaidą, kad ECB rėmėsi klaidingu teisiniu pagrindu, reikia priminti, kad administracinio sprendimo panaikinimas dėl klaidingo teisinio pagrindo nėra pateisinamas, jei tokia klaida neturėjo lemiamos įtakos administracijos atliktam vertinimui, todėl ieškinio pagrindas, susijęs su klaidingu teisinio pagrindo pasirinkimu, turi būti atmestas, jei jo taikymo sritis yra tik formali (2015 m. birželio 9 d. Sprendimo Navarro / Komisija, T‑556/14 P, EU:T:2015:368, 26 punktas).

109    AAB Bank neteigia, kad nagrinėjamu atveju kitokio teisinio pagrindo pasirinkimas galėjo turėti įtakos ECB vertinimui. Be to, neatrodo, kad kitokio teisinio pagrindo pasirinkimas būtų galėjęs turėti įtakos ECB vertinimui.

110    Taip pat iš jurisprudencijos matyti, kad, pirma, pagal SESV 296 straipsnį reikalaujamas motyvavimas turi atitikti atitinkamo akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti šį aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti nustatytą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti savo priežiūrą, ir, antra, reikalavimas pateikti motyvus turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, pateiktų motyvų pobūdį ir asmenų, kuriems skirtas šis aktas, ar kitų asmenų, su kuriais jis tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Konkrečiai kalbant, nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodytos visos svarbios faktinės ir teisinės aplinkybės, nes nustatant, ar akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jo tekstą, bet ir priėmimo aplinkybes, taip pat visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (žr. 2017 m. gegužės 16 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, T‑122/15, EU:T:2017:337, 123 ir 124 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

111    Priešingai, nei teigia AAB Bank, ECB nepažeidė pareigos motyvuoti, nes, kaip matyti iš šio sprendimo 25 punkto, BWG ir FMGwG nuostatos, pažeistos AAB Bank, ir BWG nuostatos, kuriose numatytas leidimo panaikinimas, yra paminėtos ginčijamame sprendime.

112    Taigi pirmojo pagrindo pirmos dalies antrasis priekaištas yra nepagrįstas.

113    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmojo pagrindo pirmąją dalį reikia atmesti.

b)      Dėl pirmojo pagrindo antros dalies, iš esmės grindžiamos Direktyvos 2013/36 18 straipsnio f punktą perkeliančių nuostatų pažeidimu, nes AAB Bank buvo įdiegęs valdymo priemones, kurių reikalauja kompetentingos institucijos pagal šios direktyvos 74 straipsnį perkeliančias nacionalines nuostatas, kaip tai suprantama pagal minėtos direktyvos 67 straipsnio 1 dalies d punktą

114    AAB Bank teigimu, Direktyvos 2013/36 18 straipsnio f punkto ir tos pačios direktyvos 67 straipsnio 1 dalies d punkto sąlygos, kaip antai perkeltos BWG 39 straipsnio 2 ir 2b dalimis, siejamomis su BWG 70 straipsnio 4 dalimi, nebuvo įvykdytos, nes AAB Bank buvo įdiegęs kompetentingų institucijų reikalaujamas valdymo priemones.

115    Šiuo atžvilgiu iš Direktyvos 2013/36 18 straipsnio, perkelto BWG  70 straipsnio 4 dalimi, matyti, kad kompetentingos institucijos gali panaikinti išduotą leidimą, jei kredito įstaiga neįdiegė valdymo priemonių, kurių reikalauja kompetentingos institucijos pagal nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis perkeltas šios direktyvos 74 straipsnis.

116    Direktyvos 2013/36 74 straipsnyje „Vidinis valdymas ir atkūrimo bei pertvarkymo planai“ numatyta:

„1. Įstaigose turi būti nustatytos patikimos valdymo priemonės, įskaitant aiškią organizacinę struktūrą su tiksliai apibrėžta, skaidria ir nuoseklia atsakomybe, veiksmingi rizikos, su kuria kredito įstaiga susiduria arba gali susidurti, nustatymo, valdymo, stebėsenos ir pranešimo apie tokią riziką procesai, tinkami vidaus kontrolės mechanizmai, įskaitant patikimas valdymo ir apskaitos procedūras, ir atlygio politika bei praktika, suderinta su patikimu ir veiksmingu rizikos valdymu ir skatinanti tokį valdymą. <…>“

117    Dėl Direktyvos 2013/36 74 straipsnį perkeliančių nuostatų pažymėtina, jog BWG 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Kredito įstaigos privalo turėti administravimo, apskaitos ir kontrolės mechanizmus, skirtus banko operacijų ir sandorių rizikai registruoti, vertinti, valdyti ir stebėti, taip pat savo atlyginimų politiką ir praktiką. Šie mechanizmai turi būti pritaikyti prie atliekamų banko operacijų rūšies, apimties ir sudėtingumo. Organizacinė struktūra ir administravimo, apskaitos ir kontrolės mechanizmai turi būti patvirtinti raštu ir suprantama forma. Kiek įmanoma, administravimo, apskaitos ir kontrolės mechanizmai taip pat turi apimti riziką, susijusią su banko sandoriais ir operacijomis, taip pat su atlyginimų politika ir praktika susijusią riziką, kuri galėtų kilti. Organizacinė struktūra turi užkirsti kelią interesų ir kompetencijos konfliktams, nustatant kredito įstaigos veiklai tinkamas organizacinės struktūros ir procedūrų ribas. Šių procedūrų tinkamumą ir jų taikymą vidaus audito skyrius turi išnagrinėti bent kartą per metus.“

118    BWG 39 straipsnio 2b dalyje numatyta:

„Visų pirma 2 dalyje nurodytos procedūros turi apimti šiuos elementus: 1) kredito riziką ir kontrahento riziką; 2) koncentracijos riziką; 3) rinkos riziką; 4) pernelyg didelio sverto riziką; 5) operacinę riziką; 6) skolinio įsipareigojimo pakeitimo vertybiniais popieriais riziką; 7) likvidumo riziką; 8) palūkanų normos riziką, atsirandančią dėl sandorių, kurių neapima 3 punktas; 9) kredito rizikos mažinimo metodų likutinę riziką; 10) riziką, susijusią su makroekonomine aplinka; 11) pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką; 12) riziką, susijusią su įstaigos verslo modeliu, atsižvelgiant į diversifikavimo strategijų poveikį; 13) testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, kai įstaigos taiko vidaus metodus, ir 14) įstaigos keliamą sisteminę riziką <…>.“

119    BWG 42 straipsnyje taip pat iš esmės numatyta pareiga įsteigti vidaus audito padalinį, o BWG 44 straipsnyje iš esmės reikalaujama, kad kredito įstaigos pateiktų savo metines audituotas finansines ataskaitas per šešis mėnesius po finansinių metų pabaigos.

120    Nagrinėjamu atveju ECB nusprendė, kad AAB Bank pažeidė nacionalines nuostatas, perkeliančias minėtos Direktyvos 2013/36 74 straipsnį, ypač BWG 39 straipsnio 2, 2b ir 5 dalis, 42 straipsnį ir 44 straipsnio 1 dalį, todėl ji darė ir tebedaro pažeidimus, pateisinančius leidimo panaikinimą pagal BWG 70 straipsnio 4 dalį.

121    Visų pirma jis nurodė, kad sprendimas panaikinti AAB Bank leidimą verstis kredito įstaigos veikla buvo grindžiamas pirmiausia tuo, kad buvo pažeista pareiga turėti vidaus valdymą, leidžiantį tinkamai valdyti riziką, taip pat pareiga teikti teisingą informaciją FMA ir pareiga turėti vidaus audito mechanizmą, tinkamas vidaus apskaitos procedūras, tinkamą vidaus dokumentacijos sistemą ir tinkamo koncentracijos rizikos valdymo procedūrą.

122    Grįsdamas savo išvadas dėl Direktyvos 2013/36 74 straipsnį perkeliančių nacionalinių nuostatų pažeidimo, ECB, be kita ko, rėmėsi:

–        2015 m. rugpjūčio 19 d. FMA oficialiu nurodymu, kuriuo AAB Bank įpareigojama užtikrinti, kad jos vidaus audito padalinys pabaigtų metinį audito planą per nustatytą terminą, ir konstatuojama, kad vidaus audito padalinys nebuvo įvykdęs savo audito planų; taip pažeistas BWG 42 straipsnis (juo perkeliamas Direktyvos 2013/36 74 straipsnis),

–        2016 m. gegužės 17 d. FMA oficialiu nurodymu, kuriuo AAB Bank įpareigojama įgyvendinti tinkamus veiklos tęstinumo valdymo (BCM) planus ir konstatuojama, kad 2013–2016 m. laikotarpiu jos BCM buvo netinkamas, o tai yra BWG 39 straipsnio 2, 2b ir 5 dalių (kuriomis perkeliamas Direktyvos 2013/36 74 straipsnis) pažeidimas,

–        2016 m. liepos 1 d. FMA oficialiu nurodymu, kuriuo AAB Bank įpareigojama pateikti 2015 m. audituotas metines ataskaitas ir konstatuojama, kad ji nepateikė audituotų ataskaitų laiku, t. y. iki 2016 m. birželio 30 d., todėl pažeidė BWG 44 straipsnio 1 dalį,

–        2016 m. rugsėjo 6 d. FMA oficialiu nurodymu, kuriuo AAB Bank įpareigojama užtikrinti išsamią ir suprantamą savo kredito bylų dokumentaciją ir konstatuojama, kad 2013–2016 m. laikotarpiu jos kredito procedūros (ypač metinės ataskaitos ir probleminių paskolų tvarkymas) nebuvo suprantamai dokumentuojamos; taip pažeistos BWG 39 straipsnio 2 dalis ir 2b straipsnio pirma pastraipa (jomis perkeliamas Direktyvos 2013/36 74 straipsnis),

–        2017 m. liepos 17 d. FMA oficialiu nurodymu, kuriuo AAB Bank įpareigojama skirti pakankamai išteklių vidaus audito padaliniui ir konstatuojama, kad vidaus audito padalinys vis dar nebaigtas steigti, o tai yra BWG 42 straipsnio (juo perkeliamas Direktyvos 2013/36 74 straipsnis) pažeidimas,

–        2018 m. sausio 31 d. FMA oficialiu nurodymu, kuriuo AAB Bank įpareigojama užtikrinti, kad sudarant sutartis atitinkami dokumentai būtų tinkami (t. y. sudaryti raštu ir išsamūs), ir konstatuojama, kad laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2017 m. AAB Bank kelis kartus sudarė komercinius sandorius, nors atitinkamos sutartys buvo arba netinkamos, arba neišsamios, arba tam tikrais atvejais nebuvo jokios rašytinės sutarties; taip pažeista BWG 39 straipsnio 2 dalis (ja perkeliamas Direktyvos 2013/36 74 straipsnis);

–        2018 m. rugsėjo 5 d. FMA oficialiu nurodymu, kuriuo AAB Bank įpareigojama laiku įdiegti tinkamas apskaitos procedūras ir konstatuojama, kad 2017–2018 m. laikotarpiu jos apskaitos procedūros neužtikrino, kad jos apskaita, taigi ir priežiūros ataskaitos, būtų aktualios; taip pažeistos BWG 39 straipsnio 2 dalis ir 3 dalies šešta pastraipa (jomis perkeliamas Direktyvos 2013/36 74 straipsnis);

–        2018 m. spalio 24 d. FMA oficialiu nurodymu, kuriuo AAB Bank įpareigojama užtikrinti, kad visi jos komerciniai sandoriai ir verslo santykiai su Meinl Bank Antigua būtų suprantamai dokumentuoti, ir konstatuojama, kad jos vidaus dokumentai, įskaitant kovos su pinigų plovimu dokumentus, buvo tokie netinkami, jog vidaus audito padalinys, rizikos valdytojas ir kovos su pinigų plovimu vadovas negalėjo vykdyti savo priežiūros funkcijų; taip pažeistos BWG 39 straipsnio 2 dalis ir 2b dalies penkta ir vienuolika pastraipos, kuriomis perkeliamas Direktyvos 2013/36 74 straipsnis, taip pat FMGwG 23 straipsnio 3 dalis;

–        2018 m. gruodžio 3 d. FMA oficialiu nurodymu, kuriuo AAB Bank įpareigojama užtikrinti, kad visoms balanso eilutėms būtų taikomi tinkami rizikos koeficientai, ir konstatuojama, kad 2017–2018 m. laikotarpiu jos vidaus procedūros neleido užtikrinti, kad visam jos turtui, ypač susijusiam su nestandartiniais sandoriais, būtų taikomi teisingi rizikos koeficientai; taip pažeista BWG 39 straipsnio 2 dalis (ja perkeliamas Direktyvos 2013/36 74 straipsnis).

123    Pirmojo pagrindo antra dalis, kuria siekiama užginčyti šiuos konstatavimus ir jais remiantis padarytą išvadą, grindžiama dviem priekaištais.

1)      Dėl pirmojo priekaišto, susijusio su Direktyvos 2013/36 74 straipsnio, kuris perkeltas BWG 39 straipsnio 2 ir 2b dalimis, pažeidimu, nes šie straipsniai buvo taikomi rizikai, susijusiai su kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu

124    AAB Bank iš esmės teigia, kad Direktyvos 2013/36 74 straipsnyje nustatyti įpareigojimai, susiję su valdymo priemonėmis finansinės rizikos prevencijos tikslais, ir kad BWG 39 straipsnio 2 ir 2b dalys turėtų būti aiškinamos taip, kad tik dėl netinkamos rizikos struktūros, kiek tai susiję su finansine rizika, o ne dėl netinkamos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu struktūros galima taikyti priežiūros priemones, pavyzdžiui, panaikinti leidimą pagal BWG 70 straipsnio 4 dalį.

125    Ji daro išvadą, kad ECB padarė teisės klaidą, ginčijamą sprendimą grįsdamas Direktyvos 2013/36 74 straipsnio, perkelto BWG 39 straipsnio 2 ir 2b dalimis, pažeidimu, kurį lėmė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių netinkamumas, o ne finansinės rizikos prevencijai skirtų valdymo priemonių netinkamumas.

126    Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad iš ginčijamo sprendimo matyti, jog ECB nustatė BWG 39 straipsnio 2, 2b ir 5 dalių, 42 straipsnio ir 44 straipsnio 1 dalies pažeidimą, remdamasis, be kita ko, pareiga turėti vidaus valdymą, leidžiantį tinkamai valdyti riziką, pareiga teikti teisingą informaciją FMA ir pareiga turėti vidaus audito mechanizmą, tinkamas vidaus apskaitos procedūras, tinkamą vidaus dokumentacijos sistemą ir tinkamą koncentracijos rizikos valdymo procedūrą.

127    Taigi, priešingai, nei teigia AAB Bank, ECB negali būti kaltinamas tuo, kad konstatavo šių BWG nuostatų pažeidimą, kuri lėmė netinkamos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonės, nes jis padarė išvadą dėl tokio pažeidimo remdamasis, be kita ko, valdymo priemonių netinkamumu.

128    Be to, BWG 39 straipsnio 2b dalyje nustatyta, kad tinkamos procedūros, kurias kredito įstaigos turi taikyti pagal BWG 39 straipsnio 2 dalį, turi apimti tinkamas priemones, skirtas pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikai išvengti.

129    Taigi šie AAB Bank argumentai neįrodo, kad ECB padarė teisės klaidą nusprendęs, jog ji neįdiegė kompetentingų institucijų reikalaujamų valdymo priemonių pagal BWG nuostatas, kuriomis perkeliamas šios direktyvos 74 straipsnis.

130    Iš to išplaukia, kad argumentas, jog AAB Bank turėjo pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijai skirtą organizacinę struktūrą, kuri nebuvo nepakankama ir buvo patobulinta, taip pat turi būti atmestas kaip nereikšmingas.

131    Taigi pirmojo pagrindo antros dalies pirmąjį priekaištą reikia atmesti.

2)      Dėl antrojo priekaišto, susijusio su į Austrijos teisę perkelto Direktyvos 2013/36 67 straipsnio 1 dalies d punkto pažeidimu, nes „AAB Bank“ ginčijamo sprendimo priėmimo dieną nepažeidinėjo su valdymo priemonėmis susijusių teisės aktų

132    AAB Bank iš esmės teigia, kad ginčijamo sprendimo priėmimo dieną ji turėjo kompetentingų institucijų reikalaujamas valdymo priemones ir kad jos vidaus auditas buvo pakankamas, taip pat kad netiesa, jog buvo pažeisti jos įsipareigojimai, susiję su sąskaitų tvarkymu, kontrole ir saugojimu, įstaigos valdymu, rizikos valdymu, vidaus ir sutarčių dokumentacijos sistema bei kredito bylų tvarkymu.

133    Pirma, AAB Bank teigia, kad kai kurie iš šių pažeidimų yra pernelyg seniai padaryti ir buvo pašalinti 2016 m. arba nuo 2017 m., taikant korekcines priemones, arba kad ji padarė didelę pažangą šiose srityse, kaip tai, be kita ko, patvirtina jos 2019 m. audito ataskaitos, taip pat kad buvo galima imtis patobulinimų dėl likutinių trūkumų, susijusių su šiais pažeidimais.

134    Vis dėlto AAB Bank argumentui negalima pritarti. Iš tiesų aiškinimas, kad praeityje padaryti arba sumažėję pažeidimai negali pateisinti leidimo panaikinimo, neišplaukia nei iš Direktyvos 2013/36 67 straipsnio 1 dalies d punkto teksto, nei iš BWG 70 straipsnio 4 dalies.

135    Be to, toks aiškinimas pakenktų Europos bankų sistemos apsaugos tikslui, nes leistų kredito įstaigoms, neįdiegusioms kompetentingų institucijų reikalaujamų valdymo priemonių, tęsti veiklą tol, kol kompetentingos institucijos dar kartą įrodys, kad jos padarė naujų pažeidimų.

136    Tai a fortiori taikytina pažeidimams, padarytiems tik prieš trejus ar penkerius metus iki ginčijamo sprendimo priėmimo.

137    Antra, AAB Bank ginčija savo įsipareigojimų pažeidimų, kaip antai konstatuotų ginčijamame sprendime, buvimą ir teigia, kad jie nėra sistemingi, akivaizdūs ar rimti.

138    Vis dėlto iš Direktyvos 2013/36 18 straipsnio f punkto, 67 straipsnio 1 dalies d punkto ar šiuos straipsnius perkeliančių nuostatų neišplaukia, jog šiose nuostatose nurodyti pažeidimai turi būti rimti, akivaizdūs ar sistemingi, kad būtų pateisinamas leidimo panaikinimas.

139    Taigi ECB nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nusprendė, jog AAB Bank pažeidė BWG nuostatas, kuriomis perkeliamas minėtos direktyvos 74 straipsnis, nenustatęs, kad šie pažeidimai buvo rimti, akivaizdūs ar sistemingi.

140    Trečia, AAB Bank iš esmės teigia, kad jos vidaus audito padalinys nėra nepakankamai veiksmingas, jis turi pakankamai finansinių išteklių ir savo uždavinius atlieka reguliariai, o bankas nedaro jam neteisėto spaudimo.

141    Vis dėlto svarbu priminti, kad pagal Austrijos teisę FMA yra kompetentinga priimti sprendimus, kuriais konstatuojamas BWG nuostatų, perkeliančių Direktyvos 2013/36 74 straipsnį, pažeidimas ir skiriamos sankcijos.

142    Darytina išvada, kad FMA gali priimti administracinius sprendimus, kuriais konstatuojama, jog įstaiga neįdiegė valdymo priemonių, kurių kompetentingos institucijos reikalauja pagal BWG nuostatas, perkeliančias šios direktyvos 74 straipsnį.

143    Be to, iš jurisprudencijos, priimtos dėl Sąjungos institucijų aktų, matyti, kad sprendimas, kurio adresatas neapskundė per nustatytą terminą, jo atžvilgiu tampa galutinis (šiuo klausimu žr. 2007 m. spalio 12 d. Sprendimo Pergan Hilfsstoffe für industrielle Prozesse / Komisija, T‑474/04, EU:T:2007:306, 37 punktą ir 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Lucchini / Komisija, T‑185/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:298, 38 punktą).

144    Iš jurisprudencijos, priimtos dėl Sąjungos institucijų aktų, taip pat matyti, kad pažeidimu kaltinamo asmens kaltė gali būti laikoma galutinai nustatyta, kai sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas, tampa galutinis (šiuo klausimu žr. 2007 m. spalio 12 d. Sprendimo Pergan Hilfsstoffe für industrielle Prozesse / Komisija, T‑474/04, EU:T:2007:306, 76 punktą).

145    Ši jurisprudencija pagal analogiją turi būti taikoma nacionalinių administracinių institucijų sprendimams, kuriais konstatuojamas nacionalinių nuostatų, susijusių su kredito įstaigų valdymu, pažeidimas.

146    Taigi tai, kad kredito įstaiga neįdiegė valdymo priemonių, kurių kompetentingos institucijos reikalauja pagal BWG nuostatas, perkeliančias šios direktyvos 74 straipsnį, gali būti nustatyta ankstesniuose galutiniuose administraciniuose sprendimuose.

147    Todėl AAB Bank argumentai neleidžia paneigti jos vidaus audito netinkamumo, kaip konstatuota ankstesniuose galutiniuose administraciniuose sprendimuose, kuriais ECB rėmėsi ginčijamame sprendime.

148    Taigi turi būti atmestas argumentas, kad ginčijamo sprendimo priėmimo dieną AAB Bank turėjo kompetentingų institucijų reikalaujamas valdymo priemones, kad jos vidaus auditas buvo tinkamas ir nebuvo pažeistos pareigos, susijusios su sąskaitų tvarkymu, kontrole ir saugojimu, įstaigos valdymu, rizikos valdymu, vidaus ir sutarčių dokumentacijos sistema bei kredito bylų tvarkymu.

149    Be to, svarbu pabrėžti, kad negali būti laikoma, jog vien AAB Bank banko vidaus audito ataskaitų pakanka siekiant įrodyti, kad ši kredito įstaiga įdiegė arba neįdiegė kompetentingų institucijų reikalaujamas valdymo priemones pagal BWG nuostatas, kuriomis perkeliamas Direktyvos 2013/36 74 straipsnis.

150    Nors tokios ataskaitos prireikus gali būti naudojamos ginčijant ECB išvadas, neparemtas galutiniu sprendimu, kuriuo konstatuotas pažeidimo padarymas, jos negali būti laikomos pakankamomis siekiant paneigti galutiniuose administraciniuose sprendimuose padarytas išvadas.

151    Ketvirta, AAB Bank pripažįsta, kad kelis kartus buvo pažeistos nuostatos, susijusios su didele rizika, tačiau nurodo, jog tai paaiškinama rezervų perskaičiavimu. Jos teigimu, būtent dėl nuosavų lėšų sumažėjimo, atsiradusio perskaičiavus rezervus, buvo pažeista nuostata, susijusi su didele rizika. Be to, už šiuos pažeidimus jau buvo sumokėtos padidintos nuobaudos, kaip tai suprantama pagal BWG 97 straipsnį.

152    Vis dėlto AAB Bank neginčija, kad pažeidė nuostatas, susijusias su didele rizika, o tik bando pateisinti šiuos pažeidimus.

153    Be to, jau skirtos padidintos nuobaudos už šiuos pažeidimus nepaneigia jų padarymo fakto ir todėl jie gali pateisinti leidimo panaikinimą.

154    Penkta, AAB Bank teigia, kad ECB turėjo taikyti BWG 70 straipsnio 4 dalį ir FMGwG 31 straipsnio 1 dalį, pagal kurias ECB privalo imtis visų būtinų ir tinkamų priemonių siekdamas užtikrinti, kad teisės subjektų komercinė veikla išliktų suderinama su FMGwG.

155    Taigi FMA turėjo laikytis trijų priežiūros procedūros etapų, numatytų BWG 70 straipsnio 4 dalyje, ir mėginti ištaisyti tariamą neatitiktį rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros standartams duodama konkrečius nurodymus ir skirdama periodinę baudą už jų nesilaikymą, o vėliau, jei nurodymai nevykdomi, uždrausdama vykdyti veiklą, ir panaikinti leidimą tik tuo atveju, jei kitos BWG numatytos priemonės negalėtų užtikrinti tinkamo kredito įstaigos veikimo.

156    Vis dėlto nei ECB, nei FMA neįrodė, kad šios išankstinės leidimo panaikinimo sąlygos buvo įvykdytos, o ginčijamame sprendime pateiktas nacionalinių priemonių, priimtų prieš panaikinant leidimą, sąrašas neįrodo, kad buvo laikytasi Austrijos teisėje numatytų etapų.

157    Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia AAB Bank, prieš priimant ginčijamą sprendimą buvo imtasi riziką ribojančių priežiūros priemonių, susijusių su tais pačiais trūkumais, dėl kurių buvo panaikintas leidimas.

158    Iš tiesų, kaip nurodyta ginčijamame sprendime, nuo 2015 m. FMA patvirtino, be kita ko, dvidešimt keturias oficialias priežiūros priemones, įskaitant septyniolika oficialių nurodymų, kuriais buvo siekiama atkurti teisinę atitiktį, kiek tai susiję su AAB Bank kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos trūkumais, skyrė keturias sankcijas, susijusias su vidaus valdymu ir teisės aktų dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu pažeidimais, taip pat priėmė daug rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros priemonių.

159    Darytina išvada, kad šie AAB Bank argumentai neparemti faktais.

160    Taigi pirmojo pagrindo antros dalies antrąjį priekaištą reikia atmesti.

161    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmojo pagrindo antra dalis yra nepagrįsta.

162    Todėl pirmąjį pagrindą reikia atmesti.

2.      Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo proporcingumo principo pažeidimu

163    Grįsdama šį pagrindą AAB Bank teigia, kad net jei ECB kaltinimai būtų pagrįsti ir pakankami, ginčijamas sprendimas būtų neproporcingas, nes leidimo panaikinimas nebuvo nei būtinas, nei tinkamas siekiamiems tikslams įgyvendinti.

164    Pirma, AAB Bank iš esmės priekaištauja FMA ir ECB nepatikrinus, ar iš visų jiems prieinamų priemonių siekiamo tikslo nebuvo galima įgyvendinti mažiau intervencine priemone nei leidimo panaikinimas.

165    Antra, AAB Bank teigimu, ginčijamas sprendimas nebuvo nei tinkamas, nei būtinas, nes jis buvo priimtas praėjus septyniems mėnesiams po FMA pasiūlymo panaikinti leidimą, nors turėjo būti priimtas nedelsiant, o FMA negalėjo patikrinti, ar siūlomas panaikinimas vis dar yra tinkamas ir būtinas.

166    Trečia, AAB Bank teigia, kad leidimo panaikinimas buvo neproporcingas atsižvelgiant į siekiamus tikslus.

167    Ketvirta, AAB Bank nuomone, leidimo panaikinimas taip pat buvo neproporcingas, nes buvo sunaikintas jos patikimumas, o tai pakenkė indėlininkams, investuotojams ir kontrahentams.

168    Penkta, AAB Bank mano, kad atsisakymas sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą buvo neproporcingas, atsižvelgiant į jo neigiamą poveikį jos gynybos galimybėms.

169    ECB ginčija šiuos argumentus.

170    Nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime ECB iš esmės nusprendė, kad AAB Bank leidimo panaikinimas buvo proporcingas, nes juo buvo siekiama tikslo nutraukti AAB Bank daromus teisės aktų pažeidimus ir dėl to kylančią riziką Europos bankų sistemai, ir kad, atsižvelgiant į šių pažeidimų rimtumą ir FMA jau taikytas priemones, jokia kita priemonė negalėjo padėti pasiekti šio tikslo. Jis taip pat nurodė, kad viešasis interesas apsaugoti AAB Bank indėlininkus, investuotojus ir kitus partnerius turi būti viršesnis už jos ir jos savininkų interesą toliau turėti leidimą.

171    Šiuo klausimu reikia priminti, kad, remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, pagal proporcingumo principą reikalaujama, kad Sąjungos institucijų aktai būtų tinkami atitinkamo reglamentavimo teisėtiems tikslams pasiekti ir neviršytų to, kas tinkama ir būtina jiems įgyvendinti (žr. 2015 m. birželio 16 d. Sprendimo Gauweiler ir kt., C‑62/14, EU:C:2015:400, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

172    Pirma, kaip pažymėjo ECB, panaikinant leidimą buvo siekiama tikslo nutraukti AAB Bank daromus teisės aktų pažeidimus ir dėl to kylančią riziką Europos bankų sistemai ir apsaugoti AAB Bank indėlininkus, investuotojus ir kitus partnerius.

173    AAB Bank neginčija šių tikslų teisėtumo.

174    Antra, dėl ginčijamo sprendimo tinkamumo užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą reikia konstatuoti, kad kredito įstaigos leidimo panaikinimas, kiek jis neleidžia šiai įstaigai tęsti veiklos, gali padėti siekti tikslo nutraukti teisės aktų pažeidimus ir dėl to kylančią riziką Europos bankų sistemai ir apsaugoti AAB Bank banko indėlininkus, investuotojus ir kitus partnerius.

175    Šiuo klausimu AAB Bank mano, pirma, kad ginčijamas sprendimas nebuvo nei tinkamas, nei būtinas, nes jis buvo priimtas praėjus septyniems mėnesiams po to, kai FMA pasiūlė panaikinti leidimą, ir kad FMA negalėjo patikrinti, ar siūlomas panaikinimas tebėra tinkamas ir būtinas.

176    Tiesa, kaip pabrėžia AAB Bank, iš Reglamento Nr. 468/2014 81 straipsnio 1 dalies matyti, kad ECB nedelsdamas įvertina sprendimo dėl veiklos leidimo panaikinimo projektą.

177    Vis dėlto tai, kad nuo FMA pasiūlymo panaikinti leidimą iki ginčijamo sprendimo priėmimo praėjo septyni mėnesiai, neįrodo, kad ginčijamas sprendimas nebuvo būtinas siekiamiems tikslams įgyvendinti.

178    Be to, šiuo atveju šis terminas yra pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad ECB turėjo išanalizuoti didelės apimties FMA sprendimo dėl veiklos leidimo panaikinimo projektą, kad įvertintų jo pagrįstumą, ir išnagrinėti dvylika raštų dėl papildomų AAB Bank pastabų, pateiktų išklausius AAB Bank, kurie taip pat buvo didelės apimties.

179    Tai, kad FMA iš naujo nenagrinėjo klausimo, ar po septynių mėnesių vis dar buvo būtina panaikinti leidimą, taip pat neturi reikšmės, nes tik ECB turi kompetenciją vertinti šią būtinybę.

180    Antra, AAB Bank teigimu, leidimo panaikinimas buvo netinkamas atsižvelgiant į siekiamus tikslus, nes jo likutinės teisinės pasekmės paradoksaliai lėmė bet kokios priežiūros nutraukimą ir kovos su pinigų plovimu atsisakymą.

181    Vis dėlto šis argumentas neįrodo ginčijamo sprendimo būtinumo nebuvimo.

182    Iš tiesų, panaikinus AAB Bank veiklos leidimą ir neleidus jai tęsti veiklos, buvo nutrauktas jos įsipareigojimų, susijusių su kova su pinigų plovimu, pažeidimas.

183    Taigi, trečia, reikia patikrinti, ar AAB Bank argumentai įrodo, jog ginčijamas sprendimas viršijo tai, kas būtina siekiamiems tikslams įgyvendinti.

184    Šiuo klausimu AAB Bank teigia, pirma, kad tikslą atkurti teisėtumą būtų leidusios pasiekti mažiau intervencinės alternatyvios priemonės, pavyzdžiui, nurodymai, baudos ar sąrašų paskelbimai.

185    Vis dėlto reikia konstatuoti, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, jog nepaisant to, kad nuo 2010 m. FMA patvirtino daug nurodymų ir sankcijų AAB Bank atžvilgiu, pastaroji nesiėmė pakankamų korekcinių priemonių taikomose teisės nuostatose nustatytiems reikalavimams įvykdyti.

186    Taigi ECB nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad kitos priemonės nebuvo tinkamos siekiamiems tikslams įgyvendinti.

187    Dėl tos pačios priežasties argumentai, kad AAB Bank įsipareigojimų pažeidimai buvo padaryti seniai ir buvo pasibaigę ginčijamo sprendimo priėmimo dieną, jie nebuvo pakankamai rimti ir galėjo būti ištaisyti, nes ji nuolat stengiasi laikytis rizikos ribojimo taisyklių, arba kad leidimas galėjo būti panaikintas vėliau, neįrodo, jog ECB padarė akivaizdžią vertinimo klaidą nuspręsdamas, kad leidimo panaikinimas buvo vienintelė priemonė, tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti.

188    Argumentas, kad prieš priimant ginčijamą sprendimą turėjo būti imtasi priemonių pagal konkrečią Austrijos teisėje įtvirtinto proporcingumo principo formuluotę BWG 70 straipsnio 4 dalyje, taip pat negali būti priimtas, nes FMA faktiškai tokių priemonių ėmėsi anksčiau ir jos neleido atkurti teisėtumo, kaip tai suprantama pagal šios nuostatos pirmą pastraipą.

189    Tas pats pasakytina ir apie AAB Bank argumentą, kad savanoriškas, nors ir laikinas, banko veiklos nutraukimas arba sprendimas nedelsiant likviduoti banką ir paskui atkurti jo veiklos leidimą po 18 mėnesių pereinamojo laikotarpio būtų sumažinęs tariamą riziką ir nebūtų reikėję panaikinti veiklos leidimo.

190    Iš tiesų laikinas AAB Bank veiklos nutraukimas, išsaugant leidimą, nebūtų leidęs galutinai nutraukti inkriminuojamų pažeidimų, nes jie galėtų būti tęsiami atnaujinus veiklą.

191    AAB Bank leidimo atkūrimas po aštuoniolikos mėnesių pereinamojo laikotarpio taip pat negalėjo užkirsti kelio tolesniems pažeidimams tuo laikotarpiu.

192    Be to, kaip nurodo ECB, AAB Bank sprendimas dėl jos pačios likvidavimo arba banko veiklos nutraukimas nebuvo tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, nes ECB arba FMA negalėjo priversti AAB Bank užbaigti likvidavimą arba neatnaujinti banko veiklos kitomis priemonėmis nei leidimo panaikinimas, jei AAB Bank būtų nusprendęs atnaujinti savo veiklą.

193    Antra, AAB Bank teigimu, leidimo panaikinimas taip pat buvo neproporcingas, nes ECB tinkamai neįvertino tikrųjų savo sprendimo pasekmių. Panaikinus leidimą buvo sunaikintas AAB Bank patikimumas, o tai pakenkė indėlininkams, investuotojams ir kontrahentams. Taigi, likvidavus banką buvo sugriautas vartotojų pasitikėjimas Austrijos finansų sistema, todėl siekiami tikslai neatitiko rimto priimtos priemonės poveikio AAB Bank banko padėčiai.

194    Be kita ko, ECB nenumatė, kad panaikinus leidimą sueis indėlių terminas, taigi susiklostys nemokumo situacija dėl įsipareigojimų nevykdymo. ECB taip pat nenumatė, kad remdamasi leidimo panaikinimu, nesant kitų sąlygų, FMA nuspręs, kad reikia atšaukti valdybą ir pakeisti ją likvidatoriais, kaip išimtiniais banko organų atstovais.

195    Tačiau reikėtų pažymėti, kad, atsižvelgiant į tikslą atkurti teisėtumą ir į riziką, kurią AAB Bank inkriminuojami pažeidimai kėlė bankų sistemai, jos kreditoriams, klientams ir partneriams, ECB negalima priekaištauti dėl to, kad jis nenusprendė nepanaikinti jos leidimo vadovaudamasis vien tikslu išvengti šios kredito įstaigos nemokumo ir likvidavimo.

196    Iš tiesų, atsižvelgiant į konstatuotus pažeidimus ir ginčijamu sprendimu siekiamus tikslus, ginčijamo sprendimo pasekmės AAB Bank padėčiai neviršijo ribų, būtinų siekiamiems tikslams įgyvendinti.

197    Be to, reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, AAB Bank inkriminuojami pažeidimai taip pat pakenkė jos patikimumui, padarė žalą indėlininkams, investuotojams ir kontrahentams bei pakirto vartotojų pasitikėjimą bankų rinka.

198    Trečia, AAB Bank mano, kad atsisakymas sustabdyti neatidėliotiną ginčijamo sprendimo taikymą buvo neproporcingas, nes ECB neatsižvelgė į neigiamas leidimo panaikinimo ir jo vykdymo pasekmes jos teisei į gynybą.

199    Tačiau, kadangi AAB Bank galėjo apskųsti ginčijamą sprendimą ir pradėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrą, ECB atsisakymas sustabdyti neatidėliotiną ginčijamo sprendimo taikymą neturėjo neigiamo poveikio jos teisei į gynybą ir neviršijo ribų, būtinų siekiamiems tikslams įgyvendinti.

200    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ECB nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos manydamas, kad ginčijamas sprendimas buvo proporcingas.

201    Taigi antrąjį pagrindą reikia atmesti.

3.      Dėl trečiojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 468/2014 34 straipsnio, siejamo su teise į veiksmingą teisminę gynybą, pažeidimu dėl ECB atsisakymo sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą

202    Grįsdama šį pagrindą AAB Bank iš esmės teigia, kad atsisakymas tenkinti prašymą sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą prieštarauja Reglamento Nr. 468/2014 34 straipsniui ir teisei į veiksmingą teisminę gynybą, taip pat kad jis buvo nepateisinamas nesant skubos.

203    AAB Bank teigimu, teisė į veiksmingą teisminę gynybą reiškia, kad ECB turi sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą, kol bus priimtas sprendimas dėl ieškinio, pareikšto ginčijant šį sprendimą, nes tokia priemonė gali sukelti nepataisomą žalą ir lemti jos vadovų pakeitimą likvidatoriais, kaip išskirtiniais banko organų atstovais, nesuteikiant galimybės iš anksto patikrinti ginčijamo sprendimo teisėtumo bent jau taikant laikinąsias apsaugos priemones.

204    AAB Bank priduria, kad taisyklė, pagal kurią sprendimas panaikinti leidimą taikomas nedelsiant, turi būti laikoma prieštaraujančia pagrindinėms teisėms, nes ji neleidžia užtikrinti veiksmingos teisminės sprendimų panaikinti leidimą adresatų gynybos dėl tokių sprendimų taikymo srities ir riboto laikinos teisminės apsaugos Europos lygmeniu pobūdžio.

205    Šiuo klausimu reikia priminti, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą.

206    Be to, jau buvo nuspręsta, kad negalėjimas taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nesuderinamas su bendruoju teisės į visapusišką ir veiksmingą teisminę gynybą, kurią teisės subjektai kildina iš Sąjungos teisės, principu (šiuo klausimu žr. 1996 m. gegužės 3 d. Nutarties Vokietija / Komisija, C‑399/95 R, EU:C:1996:193, 46 punktą).

207    Vis dėlto iš jurisprudencijos taip pat matyti, kad priimtinumo ar materialinių reikalavimų buvimas savaime neprieštarauja teisei į veiksmingą teisminę gynybą (pagal analogiją žr. 2007 m. kovo 13 d. Sprendimo Unibet, C‑432/05, EU:C:2007:163, 73 punktą; 2013 m. spalio 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, C‑583/11 P, EU:C:2013:625, 98 ir 106 punktus ir 1995 m. birželio 19 d. Nutarties Kik / Taryba ir Komisija, T‑107/94, EU:T:1995:107, 39 punktą).

208    Vis dėlto dėl tokių sąlygų ieškinių pareiškimas neturi tapti praktiškai pernelyg sudėtingas arba neįmanomas (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 1976 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Rewe-Zentralfinanz ir Rewe-Zentral, 33/76, EU:C:1976:188, EU:C:1976:188, 5 punktą; 2010 m. sausio 26 d. Sprendimo Transportes Urbanos y Servicios Generales, C‑118/08, EU:C:2010:39, 31 punktą ir 2013 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in the Franked Investment Income Group Litigation, C‑362/12, EU:C:2013:834, 32 punktą).

209    Be to, pagal Reglamento Nr. 468/2014 34 straipsnį, nepažeisdamas SESV 278 straipsnio ir Reglamento 1024/2013 24 straipsnio 8 dalies, ECB gali nuspręsti sustabdyti priežiūros sprendimo taikymą.

210    Nagrinėjamu atveju, pirma, reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia AAB Bank, dėl atsisakymo sustabdyti neatidėliotiną ginčijamo sprendimo taikymą netapo pernelyg sudėtinga ar neįmanoma kreiptis į Sąjungos teismą su prašymu laikinai sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą arba su ieškiniu dėl šio sprendimo panaikinimo, siekiant patikrinti jo teisėtumą.

211    Iš tiesų, viena vertus, tai, kad po ginčijamo sprendimo buvo pradėtas AAB Bank likvidavimas, nesutrukdė jai pareikšti ieškinio dėl panaikinimo ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl šio sprendimo.

212    Kita vertus, 2019 m. lapkričio 20 d. Nutartimi Anglo Austrian AAB Bank ir Belegging-Maatschappij „Far-East“ / ECB (T‑797/19 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:801) Bendrojo Teismo pirmininkas ieškovių prašymu nurodė sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą praėjus šešioms dienoms nuo jo priėmimo, kol bus priimtas sprendimas dėl jų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

213    Antra, teiginys dėl riboto laikinosios teisminės gynybos pobūdžio Europos lygmeniu, kiek juo siekiama paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų suderinamumą su teise į veiksmingą teisminę gynybą, bet kuriuo atveju taip pat turi būti atmestas remiantis šio sprendimo 207 punkte nurodyta jurisprudencija.

214    Konkrečiai kalbant apie argumentą, susijusį su sprendimų panaikinti leidimą negrįžtamu ar nepataisomu pobūdžiu, reikia pažymėti, kad atsisakymas sustabdyti sprendimo, kuriuo panaikinamas leidimas, padarinius nepaneigia atitinkamų įstaigų teisės į teisminę gynybą.

215    Iš tiesų sprendimų panaikinti leidimą neatidėliotinas taikymas prireikus gali būti sustabdytas pateikus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neužkerta kelio atitinkamoms įstaigoms pareikšti ieškinį dėl šių sprendimų panaikinimo.

216    Taigi AAB Bank būtų galėjusi pasiekti, kad būtų sustabdytas ginčijamo sprendimo vykdymas, jei būtų tenkintos tokio sustabdymo sąlygas, visų pirma skubos sąlyga.

217    Be to, jei, pareiškus ieškinį dėl panaikinimo, sprendimas panaikinti leidimą būtų pripažintas neteisėtu, atitinkama įstaiga galėtų reikalauti atlyginti žalą, kurią ji patyrė dėl nustatyto neteisėtumo.

218    Be to, aplinkybė, kad buvo pradėtas kredito įstaigos likvidavimas panaikinus jos leidimą ir kad jos vadovus pakeitė likvidatoriai kaip išimtiniai atstovai, netrukdo šiai įstaigai pareikšti ieškinio dėl sprendimo panaikinti jos leidimą.

219    Taigi neatidėliotinas sprendimų dėl leidimo panaikinimo taikymas neprieštarauja atitinkamų įstaigų teisei į teisminę gynybą.

220    Trečia, AAB Bank teigia, kad atsisakymas sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą prieštarauja Reglamento Nr. 468/2014 34 straipsniui ir kad jis nebuvo pateisintas skubos situacija, nes ginčijamas sprendimas grindžiamas kelerių metų senumo pažeidimais, iš kurių nė vienas nebuvo tęsiamas. Ji taip pat pažymi, kad ECB ar FMA nepateikė jokių argumentų, susijusių su skubos buvimu.

221    Šiuo klausimu reikėtų priminti, jog ECB atsisakė sustabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą trisdešimties dienų laikotarpiui, motyvuodamas tuo, kad AAB Bank pastabos nebuvo tokios, kad keltų abejonių dėl šio sprendimo teisėtumo, kad jis negalėjo padaryti nepataisomos žalos ir kad viešasis interesas apsaugoti AAB Bank indėlininkus, investuotojus ir kitus partnerius bei finansų sistemos stabilumą pateisina neatidėliotiną sprendimo taikymą.

222    Be to, iš Reglamento Nr. 468/2014 34 straipsnio, pagal kurį ECB gali nuspręsti sustabdyti priežiūros sprendimo taikymą, nematyti, kad jam tenka pareiga įrodyti, jog atsisakymas sustabdyti sprendimo dėl panaikinimo taikymą yra pateisinamas situacijos skuba.

223    Be to, pagal Reglamento Nr. 468/2014 34 straipsnį ECB savo nuožiūra sprendžia, ar sustabdyti sprendimo panaikinti leidimą taikymą, ar jo nesustabdyti.

224    Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2010 m. buvo patvirtinta daug nurodymų ir sankcijų, teiginys, kad AAB Bank inkriminuojami pažeidimai buvo padaryti seniai ir nebuvo tęsiami, neįrodo, jog ECB tvirtinimas, kad viešasis interesas apsaugoti indėlininkus, investuotojus ir kitus partnerius bei finansų sistemos stabilumą pateisina neatidėliotiną ginčijamo sprendimo taikymą, grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida.

225    Taigi ECB neviršijo savo diskrecijos ribų ir nepažeidė Reglamento Nr. 468/2014 34 straipsnio, kai atsisakė sustabdyti ginčijamą sprendimą trisdešimties dienų laikotarpiui.

226    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiasis pagrindas yra nepagrįstas.

4.      Dėl ketvirtojo pagrindo, grindžiamo AAB Bank teisės į gynybą pažeidimu

227    Šiame pagrinde, kurį sudaro keturios dalys, AAB Bank teigia, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį ir Reglamento Nr. 468/2014 31 ir 32 straipsnius, nes, pirma, ECB pažeidė jos teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisę būti išklausytai, antra, atsisakė leisti jai susipažinti su visa bylos medžiaga, trečia, nenustatė svarbių aplinkybių ir, ketvirta, pažeidė jos „teisę į posėdį“.

228    ECB ginčija šiuos argumentus.

a)      Dėl ketvirtojo pagrindo pirmos dalies, grindžiamos teisės būti išklausytam ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimu

229    Ketvirtojo pagrindo pirmoje dalyje AAB Bank nurodo, kad FMA jos neišklausė prieš pateikdama sprendimo projektą ECB, nors privalėjo tai padaryti remiantis BWG 70 straipsnio 4 dalimi ir paisant teisės būti išklausytam, ir kad ECB jai nepranešė apie šį sprendimo dėl veiklos leidimo panaikinimo projekto pateikimą.

230    Šiuo klausimu reikėtų priminti, kad pagal Reglamento Nr. 468/2014 81 straipsnio 2 dalį taikoma teisė būti išklausytam šio reglamento 31 straipsnyje nustatyta tvarka.

231    Šiame straipsnyje numatyta, kad „[p]rieš priimdamas šaliai skirtą ECB priežiūros sprendimą, kuris turėtų neigiamą poveikį šios šalies teisėms, ECB privalo suteikti šaliai galimybę pareikšti ECB pastabas raštu dėl faktų, prieštaravimų ir teisinių pagrindų, svarbių ECB priežiūros sprendimui. <…> Pranešime, kuriuo ECB suteikia šaliai galimybę pareikšti pastabas, nurodomas planuojamo ECB priežiūros sprendimo esminis turinys ir esminiai faktai, prieštaravimai bei teisiniai pagrindai, kuriais remdamasis ECB ketina pagrįsti savo sprendimą“.

232    Nagrinėjamu atveju AAB Bank neginčija, kad prieš priimant ginčijamą sprendimą ji buvo išklausyta dėl ECB sprendimo projekto, kurį ECB jai įteikė 2019 m. birželio 14 d. ir kuriame buvo nurodyti esminiai faktai, motyvai ir teisinis pagrindas, kuriais jis ketino remtis ginčijamame sprendime. Po šio įteikimo AAB Bank 2019 m. liepos 23 d. raštu pateikė rašytines pastabas dėl ECB sprendimo projekto, vadovaudamasi Reglamento Nr. 468/2014 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

233    Be to, priešingai, nei teigia AAB Bank, ši nuostata, reglamentuojanti šioje srityje taikytiną procedūrą, visiškai neįpareigojo ECB pateikti AAB Bank FMA sprendimo projekto.

234    Šiomis aplinkybėmis AAB Bank argumentas, kad, remdamasis Reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 3 dalimi, ECB turėjo konstatuoti jos procesinių teisių pažeidimą, kurį lėmė FMA padarytas BWG 70 straipsnio 4 dalies pažeidimas, neturi jokio teisinio pagrindo.

235    Taigi, reikia konstatuoti, kad AAB Bank buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl ECB sprendimo projekto, kuriuo remiantis priimtas ginčijamas sprendimas, kaip numatyta Reglamento Nr. 468/2014 31 straipsnyje.

236    Tokiomis aplinkybėmis tai, kad ieškovė nebuvo išklausyta dėl FMA sprendimo projekto arba tai, kad ECB jai nepateikė FMA pasiūlymo panaikinti leidimą tuo metu, kai šis pasiūlymas buvo jam perduotas, neturi reikšmės.

237    Todėl reikia atmesti ketvirtojo pagrindo pirmą dalį.

b)      Dėl ketvirtojo pagrindo antros dalies, grindžiamos teisės susipažinti su bylos medžiaga pažeidimu

238    AAB Bank teigia, kad teisė susipažinti su bylos medžiaga atsiranda nuo to momento, kai FMA pradeda rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros procedūrą, ir ja siekiama leisti sprendimo projekto adresatui pasinaudoti savo teise būti išklausytam.

239    AAB Bank taip pat teigia, kad nebuvo paisoma jos teisės susipažinti su byla, nes ECB suteikė tik ribotą prieigą prie bylos. Nepateikus vidaus pranešimų ir pranešimų tarp ECB ir FMA, kurie buvo įslaptinti kaip konfidencialūs, AAB Bank buvo neleista patikrinti dokumentų, atskleistų siekiant leisti susipažinti su Bendrajame Teisme nagrinėjamos bylos medžiaga, materialinės svarbos ir nustatyti ECB ir FMA iškeltų kaltinimų.

240    Šiuo klausimu reikia priminti, jog teisė susipažinti su bylos dokumentais reiškia, kad atitinkama institucija turi sudaryti suinteresuotajai įmonei galimybę išnagrinėti visus tyrimo byloje esančius dokumentus, kurie gali būti svarbūs jos gynybai. Tai taikytina ir kaltę patvirtinantiems, ir ją paneigiantiems dokumentams, išskyrus kitų įmonių verslo paslaptis, vidaus dokumentus ir kitą konfidencialią informaciją (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6, 68 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

241    Be to, pagal Reglamento Nr. 468/2014 32 straipsnio 1 ir 5 dalis teisė susipažinti su bylos medžiaga netaikoma konfidencialiai informacijai, kuri gali apimti ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų vidaus dokumentus, taip pat susirašinėjimą tarp ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos arba tarp šių institucijų.

242    Vis dėlto, pirma, AAB Bank turėjo galimybę susipažinti su byla prieš pateikdama pastabas dėl ECB projekto, kuriuo remiantis buvo priimtas ginčijamas sprendimas.

243    Kadangi jai suteikto penkių savaičių termino pastaboms pateikti pakako, kad ji galėtų užtikrinti savo gynybą, konstatuotina, jog ji turėjo galimybę pateikti savo pastabas susipažinusi su bylos medžiaga.

244    Antra, reikia konstatuoti, kad AAB Bank argumentas, jog prieigos prie ECB vidaus pranešimų ir vidaus pranešimų tarp FMA ir ECB nebuvimas, kiek tai susiję su kaltę patvirtinančių faktinių aplinkybių nustatymu arba FMA išvadomis, neleido jai patikrinti bylos medžiagoje atskleistų dokumentų materialinės svarbos ir nustatyti ECB ir FMA iškeltų kaltinimų, neįrodo, kad AAB Bank buvo sutrukdyta veiksmingai gintis.

245    Iš tiesų, kadangi leidimo panaikinimas grindžiamas FMA ir Austrijos teismų sprendimais, kuriais konstatuojamas pažeidimų buvimas arba pažeidimų padarymas, ir kadangi AAB Bank buvo šių administracinių sprendimų ar atitinkamų teismo procesų šalis, ji negali teigti, kad jai buvo kliudoma patikrinti materialinę dokumentų svarbą arba nustatyti ECB ir FMA iškeltus kaltinimus, kurie grindžiami šiais sprendimais.

246    Be to, kadangi kaltinimai ir dokumentai, kurių svarbą norėjo patikrinti AAB Bank, yra susiję su ECB perteklinėmis faktinėmis išvadomis, skirtomis inkriminuojamų pažeidimų kontekstui apibūdinti, taip pat reikia konstatuoti, jog bet kuriuo atveju jų pateikimas nebūtų leidęs AAB Bank įrodyti, kad ginčijamame sprendime nurodytuose galutiniuose nacionaliniuose sprendimuose, apie kuriuos ji tikrai žinojo, nebuvo konstatuota pažeidimų padarymo.

247    Todėl jų atskleidimas nepadėtų AAB Bank gynybai.

248    Tokiomis aplinkybėmis, priešingai, nei teigia AAB Bank, tai, kad ECB nepaaiškino, dėl kokų priežasčių FMA ir ECB vidaus dokumentai ir susirašinėjimas buvo konfidencialūs, nelemia ginčijamo sprendimo neteisėtumo.

249    Dėl tos pačios priežasties neturėtų būti patenkintas AAB Bank prašymas įpareigoti ECB pateikti dokumentus, kurie anksčiau buvo įslaptinti kaip konfidencialūs.

250    Taigi ketvirtojo pagrindo antra dalis nėra pagrįsta.

c)      Dėl ketvirtojo pagrindo trečios dalies, grindžiamos pareigos nustatyti reikšmingas aplinkybes, pažeidimu

251    Ketvirtojo pagrindo trečioje dalyje AAB Bank teigia, kad ECB pažeidė gero administravimo principą, nes kruopščiai ir nešališkai nenustatė, neišnagrinėjo ir neįvertino visų faktinių aplinkybių, reikšmingų leidimo panaikinimui. Šiuo klausimu ji patikslina, kad ECB neturėjo remtis FMA konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, o turėjo atlikti savo tyrimus, pirma, dėl nuostatų, susijusių su kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, pažeidimo ir, antra, dėl tinkamo organizavimo buvimo.

252    Pirma, kartu aiškinant Direktyvos 2013/36 18 straipsnio f punktą ir 67 straipsnio 1 dalies o punktą matyti, kad kompetentingos institucijos gali panaikinti išduotą leidimą, jei kredito įstaiga pripažinta atsakinga už rimtą nacionalinės teisės nuostatų, priimtų pagal Direktyvą 2005/60 (dabar – Direktyva 2015/849), pažeidimą.

253    Be to, iš BWG 70 straipsnio 4 dalies matyti, kad jei kredito įstaiga pažeidžia, be kita ko, BWG nuostatas arba jam įgyvendinti priimtus teisės aktus, FMA privalo panaikinti kredito įstaigos veiklos leidimą tais atvejais, kai kitos BWG nurodytos priemonės negali užtikrinti kredito įstaigos veikimo.

254    Pagal FMGwG 31 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, jei nesilaikoma FMGwG 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų įpareigojimų, FMA gali panaikinti leidimą.

255    Pagal Reglamento Nr. 1024/2013 14 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, jei pagal 1 dalį leidimą išduoti pasiūliusi nacionalinė kompetentinga institucija laikosi nuomonės, kad remiantis atitinkama nacionaline teise leidimą reikia panaikinti, ji tuo tikslu pateikia ECB pasiūlymą. Tokiu atveju ECB priima sprendimą dėl siūlomo panaikinimo visapusiškai atsižvelgdamas į nacionalinės kompetentingos institucijos nurodytą panaikinimo pagrindimą.

256    Galiausiai pagal Reglamento Nr. 468/2014 83 straipsnį priimdamas sprendimą ECB atsižvelgia į visus šiuos aspektus: „a) savo paties atliktą aplinkybių, pagrindžiančių panaikinimą, įvertinimą; b) kur taikytina, [nacionalinės kompetentingos institucijos (NKI)] panaikinimo sprendimo projektą; c) konsultaciją su atitinkama NKI ir, kai NKI nesutampa su nacionaline pertvarkymo institucija, su nacionaline pertvarkymo institucija <…>; d) bet kokias pastabas, kurias, laikydamasi 81 straipsnio 2 dalies ir 82 straipsnio 3 dalies, pateikė kredito įstaiga“.

257    Iš šių nuostatų ir Reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 ir 3 dalių bei 14 straipsnio 5 dalies matyti, kad įgyvendindamas savo kompetenciją, susijusią su kredito įstaigų leidimų panaikinimu, ECB, visapusiškai atsižvelgęs į nacionalinės kompetentingos institucijos nurodytus leidimo panaikinimo pagrindus ir išnagrinėjęs panaikinimą pagrindžiančias aplinkybes, šiuo atveju turėjo įvertinti, ar buvo įvykdytos Austrijos teisėje numatytos sąlygos, aiškinamos atsižvelgiant į Direktyvos 2013/36 18 straipsnio f punktą ir 67 straipsnio 1 dalies o punktą, t. y. nustatyti atitinkamas faktines aplinkybes ir nuspręsti, ar jos turi būti kvalifikuojamos kaip patvirtinančios, kad atitinkama kredito įstaiga buvo pripažinta atsakinga už rimtą pažeidimą, kaip tai suprantama pagal FMGwG 34 straipsnio 2 ir 3 dalis.

258    Direktyvos 2013/36 67 straipsnio 1 dalies o punkte vartojama frazė „yra pripažinta atsakinga“ reiškia, kad FMGwG 31 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, kuria ši nuostata perkelta į nacionalinę teisę, turi būti aiškinama taip, kad, siekdamas nustatyti, ar atitinkama įstaiga padarė rimtų pažeidimų dėl nuostatų, į kurias daroma nuoroda FM-GwG 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ECB turi remtis kompetentingų nacionalinių institucijų sprendimais, kuriais konstatuojamas rimtų pažeidimų padarymas, o ne taip, kad ECB turi pats pripažinti, jog kredito įstaiga padarė rimtą pažeidimą.

259    Nagrinėjamu atveju ECB nustatė leidimo panaikinimui reikšmingas faktines aplinkybes remdamasis FMA administraciniais sprendimais, Austrijos teismų sprendimais, vidaus audito ataskaitomis ir, kaip teigiama ginčijamame sprendime, savo paties atliktu atitinkamų dokumentų vertinimu.

260    Taigi, jis patvirtino, kad, atlikęs savo vertinimą, sutiko su FMA išvadomis dėl pažeidimų padarymo ir taip pat iš esmės kvalifikavo aptariamas faktines aplinkybes kaip įrodančias, jog AAB Bank buvo pripažinta atsakinga už rimtą nacionalinės teisės nuostatų, priimtų pagal Direktyvą 2005/60 (dabar – Direktyva 2015/849), pažeidimą, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2013/36 67 straipsnio 1 dalies o punktą ir FMGwG 34 straipsnio 2 ir 3 dalis.

261    Todėl, priešingai, nei teigia AAB Bank, ECB neapsiribojo nuoroda į FMA sprendimo pasiūlyme konstatuotus pažeidimus, bet ir, pats įvertinęs faktines aplinkybes bei turimus įrodymus, nustatė, kad ji buvo pripažinta atsakinga už rimtus pažeidimus, kaip tai suprantama pagal FM-GwG 34 straipsnio 2 ir 3 dalis.

262    Be to, priešingai, nei teigia AAB Bank, ECB pareiga remtis nacionaliniais sprendimais, priimtais iki sprendimo dėl pasiūlymo panaikinti leidimą priėmimo, siekiant įrodyti, kad kredito įstaiga buvo pripažinta atsakinga už rimtus pažeidimus, netrukdo atlikti šių pažeidimų teisminės kontrolės.

263    Iš tiesų, šie sprendimai gali būti apskųsti nacionaliniam teismui, kaip, beje, buvo kai kurių AAB Bank skirtų sprendimų, į kuriuos atsižvelgė ECB, atveju.

264    Todėl ECB negali būti priekaištaujama dėl to, kad jis pats nenustatė teisės aktų, susijusių su kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, pažeidimų.

265    Antra, įgyvendindamas savo kompetenciją panaikinti kredito įstaigų leidimus ECB turi įvertinti, ar įvykdytos BWG 70 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, t. y. jis turi nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes ir nuspręsti, ar jos turi būti laikomos įrodančiomis, kad kredito įstaiga neįdiegė valdymo priemonių, kurių iš kompetentingos institucijos reikalauja pagal BWG 39 straipsnio 2, 2b  ir 5 dalis, 42 straipsnį ir 44 straipsnio 1 dalį.

266    Nagrinėjamu atveju ECB neapsiribojo vien tuo, kad ginčijamame sprendime nurodė FMA sprendimo pasiūlyme pateiktas išvadas arba FMA priimtas administracines priemones, bet pasirėmė savo paties atliktu atitikties nacionalinėms nuostatoms, kuriomis perkeliamas Direktyvos 2013/36 74 straipsnis, t. y. BWG nuostatoms, vertinimu.

267    Todėl, priešingai, nei teigia AAB Bank, ECB ne tik pasirėmė FMA sprendimo pasiūlyme konstatuotais pažeidimais, bet ir pats patikrino FMA nustatytus teisės nuostatų, susijusių su bankų rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra, pažeidimus.

268    Taip pat ECB negali būti priekaištaujama dėl to, kad šiuo tikslu jis atsižvelgė į FMA administracinius sprendimus.

269    Iš tiesų BWG 70 straipsnio 4 dalyje, kuria perkeliami Direktyvos 2013/36 18 ir 67 straipsniai, numatyta, kad kai kredito įstaiga pažeidžia, be kita ko, BWG nuostatas ar joms įgyvendinti priimtus aktus, FMA iš esmės privalo jai nurodyti atkurti teisėtumą, taikyti sankcijas arba panaikinti jos leidimą.

270    Darytina išvada, kad BWG, kuriame įtvirtintos Direktyvos 2013/36 74 straipsnio perkėlimo į nacionalinę teisę nuostatos, pažeidimai gali būti konstatuoti FMA priimtomis administracinėmis priemonėmis ar sankcijomis.

271    Todėl ECB nepažeidė BWG 70 straipsnio 4 dalies, kai pasirėmė kompetentingų nacionalinių institucijų sprendimais ir savo atliktu vertinimu, kad konstatuotų nacionalinių nuostatų, kuriomis perkeliamas Direktyvos 2013/36 74 straipsnis, pažeidimą, siekdamas įrodyti, jog AAB Bank neįdiegė valdymo priemonių, kurių kompetentingos institucijos reikalauja pagal BWG nuostatas, perkeliančias šios direktyvos 74 straipsnį.

272    Taigi jam negali būti priekaištaujama dėl to, kad jis kruopščiai ir nešališkai nenustatė, neišnagrinėjo ir neįvertino visų faktinių aplinkybių, reikšmingų leidimo panaikinimui.

273    Todėl ketvirtojo pagrindo trečia dalis yra nepagrįsta.

d)      Dėl ketvirtojo pagrindo ketvirtos dalies, grindžiamos „teisės į posėdį“ pažeidimu 

274    AAB Bank teigimu, ECB pažeidė jos teisę į gerą administravimą, nes atmetė jos prašymą suteikti galimybę žodžiu pateikti pastabas dėl faktinių aplinkybių, motyvų ir teisinių pagrindų, svarbių sprendimo priėmimui, susitikimo metu.

275    Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 468/2014 31 straipsnio 1 dalį, jeigu ECB mano, jog tai tinkama, jis gali suteikti šalims galimybę pateikti pastabas dėl faktinių aplinkybių, motyvų ir teisinių pagrindų, svarbių jo priežiūros sprendimui, susitikimo metu.

276    Iš to matyti, kad tokio susitikimo organizavimas, per kurį gali būti pateiktos pastabos žodžiu, yra ECB teisė, o ne pareiga.

277    Todėl ECB negali būti kaltinamas „teisės į posėdį“ pažeidimu, nes tokia teisė atitinkamoms kredito įstaigoms nepripažįstama.

278    Be to, AAB Bank teigia, kad FMA pažeidė jos teisę į verslo paslapčių apsaugą, nes Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas) atskleidė konfidencialius dokumentus, susijusius su leidimo panaikinimo procedūra, kol ji dar nebuvo baigta.

279    Neatsižvelgiant į tai, ar šis priekaištas pagrįstas, pakanka konstatuoti, kad jis negali lemti ginčijamo sprendimo neteisėtumo, nes nesusijęs su aplinkybėmis, turėjusiomis įtakos šio sprendimo turiniui.

280    Todėl ketvirtojo pagrindo ketvirta dalis yra nepagrįsta.

281    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti.

5.      Dėl penktojo pagrindo, grindžiamo akcininkės nuosavybės teisės pažeidimu dėl akcininkų turimų AAB Bank kapitalo dalių ekonominės vertės sunaikinimo

282    Pirma, AAB Bank teigia, kad ginčijamu sprendimu buvo sunaikinta AAB Bank akcininkės turimų akcijų ekonominė vertė ir buvo pažeista šios akcininkės nuosavybės teisės esmė.

283    Antra, AAB Bank nuomone, kadangi ginčijamas sprendimas turėjo tokį patį poveikį kaip ir sprendimas likviduoti bendrovę pagal BWG 6 straipsnio 4 dalį ir buvo tiesioginis jos likvidavimo pagrindas, jis pažeidė akcininkės nuosavybės teisę ir jos, kaip akcininkės, teises.

284    Šiuo klausimu reikia priminti, pirma, kad akcininkės ieškinys dėl ginčijamo sprendimo buvo atmestas kaip nepriimtinas.

285    Antra, AAB Bank, grįsdama savo ieškinį dėl panaikinimo, negali remtis nuosavybės teise, kurios ji neturi.

286    Kadangi AAB Bank negali remtis savo akcininkės nuosavybės teise, penktasis pagrindas turi būti atmestas.

6.      Dėl AAB Bank prašymo taikyti proceso organizavimo priemones

287    2021 m. balandžio 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo AAB Bank prašymą taikyti proceso organizavimo priemones; jame ji prašė Bendrojo Teismo leisti šalims papildyti jų argumentus ir pateikti pastabas, kurios iš esmės susijusios su Austrijos administraciniais ir teismo sprendimais dėl ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvusios situacijos ir kurios galėtų paneigti jo motyvus.

288    ECB pateikė pastabas dėl šio prašymo.

289    Kadangi AAB Bank nenurodė sprendimų, kurie, kaip ji mano, yra svarbūs šiam ieškiniui, ir nepateikė jų Bendrajam Teismui, reikia konstatuoti, kad ji neįrodė sprendimų, kuriais ji remiasi, svarbos šiam ieškiniui.

290    Tokiomis aplinkybėmis AAB Bank prašymas taikyti proceso organizavimo priemones turi būti atmestas.

291    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, visas ieškinys turi būti atmestas.

IV.    Dėl bylinėjimosi išlaidų

292    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, jos turi padengti savo ir ECB patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra, pagal ECB reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Anglo Austrian AAB AG ir Belegging-Maatschappij „Far-East“ BV padengia savo ir Europos Centrinio Banko (ECB) bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.

Papasavvas

Costeira

Kancheva

Paskelbta viešame teismo posėdyje Liuksemburge 2022 m. birželio 22 d.

Parašai


*      Proceso kalba: vokiečių.