Byla T‑362/10
Vtesse Networks Ltd
prieš
Europos Komisiją
„Valstybės pagalba – Pagalba diegiant naujos kartos plačiajuosčio ryšio tinklus Kornvalio ir Scilio salų regione – Sprendimas pripažinti pagalbą suderinama su vidaus rinka – SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas – Ieškinys dėl panaikinimo – Didelio poveikio konkurencinei padėčiai nebuvimas – Teisė pareikšti ieškinį – Suinteresuotųjų šalių procesinės teisės – Dalinis nepriimtinumas – Formalios tyrimo procedūros pradėjimą pateisinančių abejonių nebuvimas“
Santrauka – 2014 m. lapkričio 5 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas
1. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Bylos dalyko nustatymas – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka
(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
2. Teismo procesas – Įstojimas į bylą – Atsakovo nepateiktas nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas – Nepriimtinumas – Viešąja tvarka grindžiamas nepriimtinumo pagrindas – Teismo savo iniciatyva atliekamas nagrinėjimas
(Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio ketvirta pastraipa ir 53 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 113 straipsnis)
3. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Komisijos sprendimas pripažinti valstybės pagalbą suderinama su vidaus rinka nepradėjus formalios tyrimo procedūros – Konkuruojančios įmonės ieškinys, kuriuo neįrodoma, kad jos padėčiai rinkoje padarytas didelis poveikis – Nepriimtinumas
(SESV 108 straipsnio 2 dalis ir 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
4. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Komisijos sprendimas pripažinti valstybės pagalbą suderinama su vidaus rinka nepradėjus formalios tyrimo procedūros – Suinteresuotųjų asmenų ieškinys pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį – Ieškinys, kuriuo siekiama apsaugoti procesines suinteresuotųjų šalių teises – Priimtinumas – Pagrindai, kuriais galima remtis – Įrodinėjimo pareiga
(SESV 108 straipsnio 2 dalis ir 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio h punktas, 4 straipsnio 3 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis)
5. Teismo procesas – Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui – Sąlygos – Su esamu ieškinio pagrindu glaudžiai susijęs jo plėtojimas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalis)
6. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Administracinė procedūra – Komisijos pareiga oficialiai pranešti suinteresuotiesiems asmenims apie jų teisę pateikti pastabas – Kitų suinteresuotųjų šalių negu atitinkama valstybė narė teisė dalyvauti vykstant administracinei procedūrai tiek, kiek yra tinkama – Ribos
(SESV 108 straipsnio 2 dalis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 28, 29 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 33 punktą)
3. Kiti subjektai nei tie, kuriems sprendimas skirtas, gali remtis tuo, jog sprendimas konkrečiai su jais susijęs, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, tik tokiu atveju, jeigu šis sprendimas juos paveikia dėl tam tikrų būdingų jų savybių arba tam tikros faktinės situacijos, kuri juos išskiria iš kitų asmenų, todėl juos individualizuoja taip pat, kaip ir asmenį, kuriam šis sprendimas yra skirtas.
Taip ypač yra tuo atveju, kai, kalbant apie ieškinį dėl sprendimo pripažinti pagalbą suderinama su vidaus rinka panaikinimo, įmonės ieškovės padėtį rinkoje iš esmės paveikia pagalba, kuri yra nagrinėjamo sprendimo dalykas ir kurios gavėja ji nėra. Todėl įmonė ieškovė turi tinkamai nurodyti priežastis, dėl kurių Komisijos sprendimu gali būti pakenkta jos teisėtiems interesams, iš esmės paveikiant jos padėtį nagrinėjamoje rinkoje. Kalbant apie didelio neigiamo poveikio nustatymą, įmonei ieškovei nepakanka remtis vien argumentu, kad ji yra įmonės pagalbos gavėjos konkurentė, bet atsižvelgdama į savo galimą dalyvavimą vykstant procedūrai ir neigiamo poveikio jos padėčiai rinkoje mastą ji turi įrodyti ir tai, kad yra atsidūrusi faktinėje situacijoje, kuri ją individualizuoja taip pat kaip ir asmenį, kuriam toks sprendimas skirtas.
Todėl, kai įmonė ieškovė neįrodo, kad sprendimu pripažinti pagalbą suderinama su vidaus rinka padarytas didelis poveikis jos konkurencinei padėčiai, ji neturi teisės pareikšti ieškinio dėl to sprendimo siekdama ginčyti jo pagrįstumą.
(žr. 36, 37, 51, 58, 59 punktus)
4. Kai Komisija pagal Reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias SESV 108 straipsnio taikymo taisykles, 4 straipsnio 3 dalį priima sprendimą, kuriuo konstatuojama, kad pagalba suderinama su vidaus rinka, ji taip pat netiesiogiai atsisako pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento Nr. 659/1999 6 straipsnio 1 dalyje numatytą formalią tyrimo procedūrą. Suinteresuotosios šalys, kurios pagal Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio h punktą yra asmenys, įmonės arba asociacijos, kurių interesus suteikta pagalba gali paveikti, t. y. visų pirma su šios pagalbos gavėjais konkuruojančios įmonės ir asmenys, turintys su formalia tyrimo procedūra susijusias garantijas, gali pasiekti, kad tų garantijų būtų paisoma, tik jeigu jos turi galimybę ginčyti šį sprendimą Sąjungos teisme. Tokiomis aplinkybėmis tuomet jų ieškiniu gali būti siekiama tik apginti procesines teises, kurias jos grindžia SESV 108 straipsnio 2 dalimi ir Reglamento Nr. 659/1999 6 straipsnio 1 dalimi. Taigi, kai naujos kartos plačiajuosčio ryšio tinklų diegimui konkrečiame regione, kurį vykdo telekomunikacijų operatorius, skirta pagalba pripažįstama suderinama su vidaus rinka, telekomunikacijų operatorius, konkuruojantis specializuotų telekomunikacijų paslaugų rinkoje, turi būti laikomas suinteresuotąja šalimi, kaip ji suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, kuri turi teisę pareikšti ieškinį dėl sprendimo pripažinti pagalbą suderinama su vidaus rinka, kiek ieškiniu ji siekia apginti savo procesines teises.
Kalbant apie ieškinio pagrindus, kuriais gali remtis suinteresuotoji šalis, galima atsižvelgti į argumentus dėl esmės, tik jeigu remiantis šiais argumentais galima pagrįsti ieškinio pagrindą, susijusį su abejonių, pateisinančių formalios tyrimo procedūros pradėjimą, buvimu. Tačiau argumentai turi būti apibūdinti taip, kad jie būtų susiję su tuo, kas įrodinėjama – kad yra abejonių dėl priemonės suderinamumo su vidaus rinka. Todėl tokiomis aplinkybėmis Sąjungos teismas gali atsižvelgti į ieškinio pagrindus, susijusius su akivaizdžia faktinių aplinkybių vertinimo klaida ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi buvimu, tik jeigu jie grindžiami argumentais, kuriais siekiama įrodyti, kad Komisija nepašalino abejonių, kilusių per pirminį tyrimą.
Be to, suinteresuotoji šalis turi įrodyti, kad yra tokių abejonių, ir tai ji gali padaryti nurodydama nuoseklius požymius, susijusius, pirma, su pirminio tyrimo aplinkybėmis ir trukme ir, antra, su ginčijamo sprendimo turiniu. Taip pat, siekdama įrodyti, kad yra abejonių, ši šalis turi nurodyti požymius, susijusius su ginčijamo sprendimo turiniu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kai ieškovas tiesiog nurodo kitame ieškinio pagrinde pateiktus argumentus, jis turi aiškiai iš šiuo pagrindu pateiktų argumentų tiksliai nurodyti argumentus, kuriais remiantis, jo nuomone, būtų galima įrodyti, kad yra tokių abejonių. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu ieškovas tik nurodo ieškinyje pateiktą faktinių aplinkybių santrauką ir su ieškinio pagrindais susijusius argumentus, iš šios neaiškios ir nepagrįstos nuorodos Sąjungos teismas niekaip negali nustatyti konkrečių ieškinio pagrinduose nurodytų aspektų, įrodančių, kad yra abejonių ir ieškinio pagrindai yra pagrįsti.
(žr. 42, 47, 69–71, 82, 88–90 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 83–85 punktus)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 93–96 punktus)