PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (ketvirtoji kolegija)
SPRENDIMAS
2008 m. birželio 17 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo BoomerangTV paraiška – Ankstesni žodiniai ir vaizdiniai nacionaliniai ir Bendrijos prekių ženklai BOOMERANG ir „Boomerang“ – Santykiniai atmetimo pagrindai – Galimybės supainioti nebuvimas – Plačiai žinomo prekių ženklo, kaip nustatyta Paryžiaus konvencijos 6a straipsnyje, nebuvimas – Kenkimo geram vardui nebuvimas – Tam tikrų ankstesnių prekių ženklų arba jų vertimų įrodymų nepateikimas Protestų skyriui – Įrodymų pateikimas pirmą kartą Apeliacinei tarybai – Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalies c punktas, 8 straipsnio 5 dalis ir 74 straipsnio 2 dalis – Reglamento (EB) Nr. 2868/95 16 taisyklės 2 ir 3 dalys, 17 taisyklės 2 dalis ir 20 taisyklės 2 dalis“
Byloje T‑420/03
El Corte Inglés, SA, įsteigta Madride (Ispanija), atstovaujama advokatų J. Rivas Zurdo ir E. López Leiva,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą I. de Medrano Caballero,
atsakovę,
kitos procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalys, įstojusios į bylą Pirmosios instancijos teisme,
José Matías Abril Sánchez ir Pedro Ricote Saugar, gyvenantys Madride, atstovaujami advokato J. M. Iglesias Monravá,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2003 m. spalio 1 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 88/2003‑2), susijusio su protesto procedūra tarp El Corte Inglés, SA ir J. M. Abril Sánchez bei P. Ricote Saugar,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininko pareigas einanti I. Wiszniewska‑Białecka (pranešėja) ir teisėjai E. Moavero Milanesi bei N. Wahl,
posėdžio sekretorė B. Pastor, kanclerio pavaduotoja,
susipažinęs su 2003 m. gruodžio 17 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu ieškiniu,
susipažinęs su 2004 m. balandžio 23 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu VRDT atsakymu į ieškinį,
susipažinęs su 2004 m. balandžio 23 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktais į bylą įstojusių šalių paaiškinimais,
susipažinęs su 2004 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismo prašymu šalims pateikti dokumentą,
susipažinęs su 2004 m. gruodžio 1 d. ir lapkričio 25 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktomis ieškovės ir VRDT pastabomis,
susipažinęs su 2005 m. liepos 4 d. Pirmosios instancijos teismo rašytiniu klausimu bylos šalims,
susipažinęs su 2005 m. liepos 19 d., rugpjūčio 3 d. ir rugsėjo 16 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktomis bylos šalių pastabomis,
susipažinęs su 2005 m. spalio 13 d. Nutartimi dėl sustabdymo,
susipažinęs su 2007 m. kovo 13 d. Pirmosios instancijos teismo rašytiniu klausimu bylos šalims,
susipažinęs su 2007 m. kovo 22 d., kovo 28 d. ir balandžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktomis bylos šalių pastabomis,
įvykus 2007 m. rugsėjo 19 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 1999 m. gegužės 3 d. į bylą įstojusios šalys José Matías Abril Sánchez ir Pedro Ricote Saugar pagal 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994 m., p. 1) su pakeitimais Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pateikė paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą. Paraiška buvo parašyta ispanų kalba.
2 Prekių ženklas, kurį paprašyta įregistruoti, yra toks vaizdinis žymuo:
3 Pagal peržiūrėtą ir pataisytą 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutartį dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti (toliau – Nicos sutartis) paslaugos, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso 38 ir 41 klasėms ir kiekviena iš šių klasių atitinka šiuos aprašymus:
– 38 klasė: „Telekomunikacijos; radijo ir televizijos programų paslaugos; radijo ir televizijos laidos bei transliavimas“;
– 41 klasė: „Švietimo, mokymo ir pramogų paslaugos; kultūrinė veikla; kino ir įrašų studijos; vaizdo įrašų nuoma; konkursai (laisvalaikis); televizijos ir radijo programų montavimas; kino filmų gamyba“.
4 Bendrijos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 1999 m. lapkričio 29 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 95/99.
5 2000 m. vasario 18 d. ieškovė Ispanijos bendrovė El Corte Inglés pateikė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos ir dėl visų paraiškoje registruoti nurodytų paslaugų.
6 Protesto procedūros kalba – anglų.
7 Protestas buvo grindžiamas šiomis ankstesnėmis teisėmis:
– vaizdiniais prekių ženklais, nurodytais Ispanijos registracijose Nr. 2 163 163 („telekomunikacijų“ paslaugos, priklausančios 38 klasei) ir Nr. 2 163 616 („švietimo ir pramogų“ paslaugos, priklausančios 41 klasei), dėl kurių paraiška buvo pateikta 1998 m. gegužės 22 d., ir Ispanijos registracijose Nr. 2 035 514 („drabužiai, avalynė, galvos apdangalai“, priklausantys 25 klasei), Nr. 2 035 514 („apšvietimo, šildymo, garų gamybos, valgio virimo, šaldymo, džiovinimo, vėdinimo, vandens tiekimo prekės ir sanitariniai įrenginiai“, priklausantys 11 klasei), Nr. 2 035 505 („įrankiai ir padargai (rankiniai); peiliai šakutės ir šaukštai; šaltieji ginklai; skustuvai“, priklausantys 8 klasei) ir Nr. 2 035 508?2 035 513, dėl kurių paraiškos pateiktos 1996 m. birželio 19 d. ir kurie atrodo taip:
– vaizdiniais prekių ženklais, nurodytais Ispanijos registracijose Nr. 1 236 024 („vyriški, moteriški ir vaikiški drabužiai; avalynė“, priklausantys 25 klasei) ir Nr. 1 236 025 („gimnastikos ir sporto reikmenys (išskyrus drabužius ir avalynę); žaidimai ir žaislai“, priklausantys 28 klasei), dėl kurių paraiškos buvo pateiktos 1988 m. vasario 23 d., bei Ispanijos registracijoje Nr. 1 282 250 („odos ir odų pakaitalai, jų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; gyvūnų odos, kailiai; lagaminai, kelioniniai krepšiai; lietaus ir saulės skėčiai, lazdos (kriukiai); rimbai, botagai, pakinktai ir jų dalys“, priklausančios 18 klasei), dėl kurios paraiška pateikta 1988 m. lapkričio 3 d.; jie atrodo taip:
– žodiniu prekių ženklu BOOMERANG, nurodytu Ispanijos registracijoje Nr. 456 466 („visų rūšių vyriški, moteriški ir vaikiški drabužiai, nosinės, rankšluosčiai, audiniai, tekstilės gaminiai, lovatiesės ir staltiesės“, priklausantys 24 ir 25 klasėms), dėl kurios paraiška buvo pateikta 1964 m. rugsėjo 25 d.;
– vaizdiniais prekių ženklais, nurodytais Ispanijos registracijoje Nr. 2 227 732, dėl kurios paraiška pateikta 1999 m. balandžio 16 d., ir Ispanijos registracijos prašymu Nr. 2 227 731 („Popierius, kartonas ir jų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; spaudiniai, fotonuotraukos; raštinės reikmenys; raštinės ir buitinės lipniosios medžiagos; dailininkų reikmenys; teptukai; rašomosios mašinėlės ir biuro reikmenys (išskyrus baldus); mokomoji medžiaga ir vaizdinės priemonės (išskyrus aparatūrą); plastikinės pakavimo medžiagos (nepriskirtos prie kitų klasių); šriftai; klišės“, priklausantys 16 klasei) ir Nr. 2 227 734, kurių paraiška pateikta 1999 m. balandžio 16 d. ir kurie atrodo taip:
– vaizdiniu prekių ženklu, nurodytu Jungtinės Karalystės registracijoje Nr. 1 494 568 („kostiumai ir moteriški kostiumai, paltai, lietpalčiai, kelnės, sijonai, šortai, marškinėliai, triko, megztiniai, švarkai, sportiniai megztiniai, kojinės, šalikai ir kaklaskarės, pirštinės, lankeliai plaukams, riešų raiščiai; batai, šlepetės, ilgaauliai batai, sportiniai bateliai; viskas, kas priklauso 25 klasei“, priklausančius 25 klasei), kurio paraiška pateikta 1992 m. kovo 18 d. ir kuris atrodo taip:
– vaizdiniu prekių ženklu, nurodytu Airijos registracijoje Nr. 153 228 („drabužiai, galvos apdangalai, avalynė ir viskas, kas priklauso 25 klasei“, priklausančios 25 klasei), kurio paraiška pateikta 1992 m. kovo 13 d., ir vaizdiniu prekių ženklu, nurodytu Graikijos registracijoje Nr. 109 387 („drabužiai, įskaitant ilgaaulius batus ir šlepetes“, priklausantys 25 klasei), kurio paraiška pateikta 1992 m. kovo 16 d. ir kuris atrodo taip:
– vaizdiniu prekių ženklu, nurodytu Bendrijos prekių ženklo registracijos paraiškoje Nr. 4448 514, pateiktoje 1997 m. vasario 3 d. įvairioms prekėms, priklausančioms 3, 18 ir 25 klasėms, kuris atrodo taip:
– Ispanijoje, Airijoje, Graikijoje ir Jungtinėje Karalystėje plačiai žinomais vaizdiniais prekių ženklais, kaip nustatyta peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos 6a straipsnyje (toliau – Paryžiaus konvencija), naudojamais prekėms ir paslaugoms, priklausančiomis 18, 25, 38 ir 41 klasėms, ir kurie atrodo taip:
8 Protestas buvo grindžiamas Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose bei 5 dalyje išdėstytais pagrindais.
9 2000 m. kovo 20 d. faksu VRDT informavo ieškovę, kad ši neteisingai nurodė visas prekes ir paslaugas, apsaugotas jos ankstesnėmis teisėmis. Ji jai suteikė dviejų mėnesių laikotarpį šiems netikslumams pašalinti.
10 VRDT adresuotame 2000 m. kovo 21 d. laiške anglų kalba ieškovė nurodė prekes ir paslaugas, kurioms taikomos Ispanijos registracijos Nr. 2 035 505, 2 035 507, 2 035 514, 456 466, 1 236 024, 1 236 025, 1 282 250, 2 227 731, 2 163 613 ir 2 163 616, Graikijos registracija Nr. 109 387, Jungtinės Karalystės registracija Nr. 1 494 568 ir Airijos registracija Nr. 153 228.
11 Ieškovė prie šio laiško taip pat pridėjo Ispanijos prekių ženklų Nr. 2 035 505, 2 035 507, 2 035 514, 1 236 024, 1 236 025 ir 1 282 250 registracijos arba atnaujinimo sertifikatų kopijas ispanų kalba bei jų vertimus į anglų kalbą, Ispanijos prekių ženklo paraiškos Nr. 456 466 ir šios teisės perdavimo jai akto kopiją su vertimais į anglų kalbą, Ispanijos registracijos paraiškos Nr. 2 227 731 formos kopiją su vertimu į anglų kalbą, Jungtinės Karalystės registracijos sertifikato Nr. 1 494 568 ir Airijos registracijos sertifikato Nr. 153 228 kopijas anglų kalba, Graikijos registracijos sertifikato Nr. 109 387 antrojo puslapio kopiją su viso sertifikato vertimu į anglų kalbą, Ispanijos registracijos paraiškų Nr. 2 163 613 ir 2 163 616 formų kopijas, kuriose paslaugos nurodytos ispanų kalba, ir su jais susijusių Ispanijos registracijos sprendimų kopijas, kurie atitinkamai susiję su 38 ir 41 klasėmis, bet kuriuose nenurodytos paslaugos, kurioms taikomos šios registracijos, bei šių sprendimų vertimus į anglų kalbą.
12 2000 m. rugpjūčio 7 d. faksu VRDT nurodė ieškovei, kad, pirma, nebus atsižvelgta į Ispanijos registracijas Nr. 2 035 508 iki 2 035 513, 2 227 732 ir 2 227 734, nes prekės ir paslaugos, kurioms jos taikomos, nebuvo nurodytos protesto procedūros kalba, ir, antra, iki 2000 m. gruodžio 17 d. ši turi pateikti faktų, įrodymų ir argumentų, kuriais grindžiamas protestas. VRDT tame fakse taip pat pažymėjo, kad visi dokumentai privalo būti pateikti protesto procedūros kalba arba prie jų reikia pridėti vertimus; visi byloje pateikti dokumentai, kurių kalba nėra protesto procedūros kalba, taip pat turi būti išversti. Galiausiai ji nurodė, kad nebus atsižvelgta į dokumentus, kurie nebus išversti į protesto procedūros kalbą, ir į vertimus, pateiktus be originalaus dokumento kopijos.
13 Prie šio fakso buvo pridėtas aiškinamasis raštas, pavadintas „Informacija apie įrodymus“, kuriame nurodyta, kad turi būti pateikta visa formos ir esmės informacija apie ankstesnes teises, visų pirma nurodyta valdžios institucija, iš kurios informacija gauta, prekės ir paslaugos, kurioms registracija taikoma, registracijos data ir teisės turėtojas. Tame rašte taip pat buvo nurodyta, kad net standartinės pateiktų dokumentų frazės turi būti išverstos.
14 2000 m. spalio 3 d. į bylą įstojusios šalys, atsakydamos į protestą, pateikė pastabas ir BoomerangTV prekių ženklo registracijos paraiškoje apsiribojo tik 41 klasei priklausančiomis paslaugomis, kurių aprašymas toks: „kino ir įrašų studijos; vaizdo įrašų nuoma; konkursai (laisvalaikis); televizijos ir radijo programų montavimas; kino filmų gamyba“.
15 2000 m. lapkričio 20 d. faksu VRDT informavo ieškovę apie šį ribojimą ir paklausė, ar ji nenorėtų atsiimti protesto, bei pratęsė 2000 m. rugpjūčio 7 d. fakse nurodytą terminą iki 2001 m. sausio 21 dienos.
16 2001 m. sausio 19 d. faksu ieškovė informavo VRDT, kad protesto neatsiima visų pirma dėl to, kad nors paslaugų, kurioms prašoma registracijos, sąrašas sutrumpintas, vis dar išlieka galimybė supainioti su jos prekių ženklu Nr. 2 163 616. Ji taip pat pateikė tam tikrus dokumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad ankstesni jos prekių ženklai turi gerą vardą. Tą pačią dieną į bylą įstojusios šalys pateikė naujų pastabų, kuriose, be kita ko, teigiama, kad ieškovė nepateikė naudojimosi savo ankstesnėmis teisėmis įrodymo.
17 2002 m. lapkričio 29 d. Sprendimu Protestų skyrius atmetė protestą. Jis konstatavo, kad, nepaisant raginimo, ieškovė nepateikė prekių ir paslaugų, kurioms taikomi Ispanijos prekių ženklai Nr. 2 035 508 iki 2 035 513, 2 227 732 ir 2 227 734, sąrašo, ir nusprendė, jog protestas nepriimtinas tiek, kiek yra grindžiamas šiais prekių ženklais. Be to, jis nusprendė, kad protestas nepagrįstas tiek, kiek jis grindžiamas ankstesnėmis teisėmis Nr. 2 163 613, 2 163 616, 456 466 ir 109 387, nes nebuvo pateikta įrodymų apie šių teisių egzistavimą. Taigi Protestų skyrius nustatė, kad ieškovė nepateikė nei Ispanijos registracijos paraiškų Nr. 2 163 613 ir 2 163 616 formų vertimų į anglų kalbą (į protesto procedūros kalbą taip pat nebuvo išversti dokumentai, kuriuose nurodytos šiuos dokumentus išdavusios valdžios institucijos, registracijų turėtojas, šių paraiškų data ir numeris bei paslaugų, kurioms taikomos šios registracijos, sąrašas), nei oficialaus dokumento, kuriame būtų nurodyta Ispanijos registracijos Nr. 456 466 įregistravimo arba galiojimo pradžios data, nei oficialaus dokumento, kuriame būtų pateikta informacija apie Graikijos registracijos Nr. 109 387 turėtoją, šios teisės paraiškos ir įregistravimo datos, prekės, kurioms taikoma ši registracija, ir atitinkamo ženklo atvaizdas.
18 Be to, Protestų skyrius nusprendė, kad ieškovė nepateikė pakankamos informacijos, kuria remiantis būtų galima nustatyti, jog jos prekių ženklai egzistuoja, yra plačiai žinomi pagal Paryžiaus konvencijos 6a straipsnį Ispanijoje, Airijoje, Graikijoje bei Jungtinėje Karalystėje ir jog dėl šių priežasčių protestas taip pat yra nepagrįstas.
19 Galiausiai jis nusprendė, kad nebuvo laikytasi Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktų bei 8 straipsnio 5 dalies taikymo reikalavimų, ypač dėl to, kad ieškovės pagrįstos ankstesnės teisės (Ispanijos registracijos Nr. 2 035 505, 2 035 507, 2 035 514, 1 236 024, 1 236 025, 1 282 250 ir 2 227 731, Jungtinės Karalystės – Nr. 1 494 568 ir Airijos Nr. 153 228 bei Bendrijos prekių ženklo registracijos paraiška Nr. 448 514) buvo taikomos prekėms ir paslaugoms, visiškai nepanašioms į tas prekes ir paslaugas, kurioms prašoma registruoti prekių ženklą BoomerangTV, ir kad pateiktų įrodymų nepakanka siekiant įrodyti ankstesnių prekių ženklų gerą vardą.
20 2003 m. sausio 24 d. ieškovė pateikė apeliaciją VRDT dėl Protestų skyriaus sprendimo. Prie apeliacijos argumentų pridėjo duomenų bazės Sitadex de l’Oficina Española de Patentes y Marcas (Ispanijos patentų ir prekių ženklų biuras, toliau – OEPM) ištraukas, susijusias su Ispanijos registracijomis Nr. 2 163 613, 2 163 616 ir 456 466 bei į bylą įstojusių šalių Ispanijos registracija Nr. 2 184 868 su jų vertimais į anglų kalbą, ir straipsnį iš spaudos, kur kalbama apie jos prekybinės veiklos Ispanijoje svarbą ir įvairovę.
21 2003 m. spalio 1 d. Sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) VRDT antroji Apeliacinė taryba atmetė skundą. Pirma, ji atmetė pirmą kartą prie apeliacinio skundo argumentų pridėtus dokumentus kaip nepriimtinus, remdamasi savo sprendimų praktika ir Pirmosios instancijos teismo praktika. Antra, ji patvirtino Protestų skyriaus sprendimą, pagal kurį protestas buvo nepriimtinas dėl to, kad grįstas Ispanijos registracijomis Nr. 2 035 508 iki 2 035 513, 2 227 732 ir 2 227 734, dėl kurių ieškovė nepateikė jokio argumento, kuriuo būtų galima paneigti faktą, kad ji nenurodė prekių ir paslaugų, kurioms taikomos šios registracijos. Trečia, ji nusprendė, kad ginčo metu galiojusio 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 303, p. 1), 16 taisyklės 1–3 dalimis, 17 taisyklės 2 dalimi ir 20 taisyklės 2 dalimi Protestų skyriui suteikiama teisė atmesti protestą remiantis tuo, kad ieškovė protesto procedūros kalba nepateikė dokumentų, būtinų įrodyti, jog egzistuoja ankstesnės teisės Nr. 2 163 613 ir 2 163 616. Ketvirta, ji patvirtino Protestų skyriaus išvadas, jog, pirma, nebuvo pateikta įrodymų dėl Graikijos registracijos Nr. 109 387 ir Ispanijos registracijos Nr. 456 466 egzistavimo, nes ieškovė nepateikė jokių argumentų, liudijančių priešingai, ir, antra, ieškovės pateiktų įrodymų nepakako, kad būtų galima nustatyti, jog buvo laikytasi Paryžiaus konvencijos 6a straipsnio reikalavimų, keliamų plačiai žinomų prekių ženklų apsaugai, nes ieškovė nepateikė jokių argumentų, liudijančių priešingai.
22 Taigi Apeliacinė taryba išnagrinėjo skundą remdamasi tik Ispanijos registracijomis Nr. 2 035 505, 2 035 507, 2 035 514, 1 236 024, 1 236 025, 1 282 250 ir 2 227 731, Jungtinės Karalystės – Nr. 1 494 568, Airijos – Nr. 153 228 ir Bendrijos prekių ženklo registracijos paraiška Nr. 448 514. Nusprendusi netaikyti Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies a punkto dėl to, kad nė vienas ankstesnių prekių ženklų nėra identiškas prašomam registruoti prekių ženklui, ji padarė išvadą, kad pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą nėra jokios galimybės jų supainioti, nes prekės, kurioms taikomos ankstesnės teisės, yra visiškai nepanašios į registracijos paraiškoje nurodytas paslaugas. Galiausiai ji patvirtino Protestų skyriaus vertinimą, pagal kurį Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalis yra netaikytina, nes ieškovė neįrodė, kad jos prekių ženklai, kuriuose yra žodinė dalis „boomerang“, turi gerą vardą.
Šalių reikalavimai
23 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– atsisakyti registruoti prekių ženklą BoomerangTV,
– priteisti iš VRDT ir į bylą įstojusių šalių bylinėjimosi išlaidas.
24 Be to, iškovė Pirmosios instancijos teismo prašo atsižvelgti į naujus įrodymus.
25 VRDT Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
26 Į bylą įstojusios šalys Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– patvirtinti ginčijamą sprendimą,
– sutikti registruoti prekių ženklą BoomerangTV 41 klasei priklausančioms paslaugoms,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
27 2007 m. kovo 22 d. atsakyme į Pirmosios instancijos teismo rašytinį klausimą, raginantį šalis pateikti pastabas dėl pasekmių, kurių šiuo atveju galėtų turėti 2007 m. kovo 22 d. Teisingumo Teismo sprendimas VRDT prieš Kaul (C‑29/05 P, Rink. p. I‑2213), į bylą įstojusios šalys pažymėjo, kad paraiškoje nurodytų paslaugų sąrašas gali būti sutrumpintas iki „kino ir įrašų studijos; televizijos konkursai; kino filmų gamyba“. Atsakydamos į Pirmosios instancijos teismo klausimą, pateiktą per teismo posėdį, į bylą įstojusios šalys pažymėjo, kad toks sutrumpinimas siūlomas tik kaip alternatyva, ir Pirmosios instancijos teismas tai pažymėjo.
28 Be to, į bylą įstojusios šalys Pirmosios instancijos teismui siūlo imtis tyrimo priemonių, kad būtų pateikti VRDT vykusios procedūros dokumentai ir Madrido centrinio prekybos registro pažyma apie ieškovės veiklą.
Dėl teisės
29 Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi iš esmės keturiais pagrindais ir tvirtina, kad, pirma, Apeliacinė taryba nesilaikė pareigos išnagrinėti visus jai pateiktus įrodymus, antra, kad VRDT padarė klaidų vertindama įrodymus, susijusius su tam tikrų jos ankstesnių teisių egzistavimu, trečia, kad buvo pažeistas Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas, ir, ketvirta, kad buvo pažeista Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalis. Tačiau reikėtų, kad Pirmosios instancijos teismas iš pradžių nuspręstų dėl tam tikrų pagrindinių reikalavimų punktų ir ieškovės pateiktų naujų įrodymų priimtinumo.
Dėl kai kurių svarbiausių reikalavimų punktų priimtinumo
30 Antrame reikalavimų punkte ieškovė iš esmės prašo Pirmosios instancijos teismą įpareigoti VRDT atsisakyti registruoti prekių ženklą BoomerangTV. Trečiame reikalavimų punkte į bylą įstojusios šalys iš esmės prašo Pirmosios instancijos teismą įpareigoti VRDT leisti prekių ženklo BoomerangTV registraciją paslaugoms, priklausančioms 41 klasei pagal Nicos sutartį.
31 Pagal Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 6 dalį VRDT turi imtis priemonių Bendrijos teismo sprendimui įvykdyti. Todėl Pirmosios instancijos teismas neturi įpareigoti VRDT. Iš tiesų VRDT turi padaryti išvadas iš Pirmosios instancijos teismo sprendimų rezoliucinės dalies bei motyvų (2001 m. sausio 31 d. Sprendimas Mitsubishi HiTec Paper Bielefeld prieš VRDT (Giroform), T‑331/99, Rink. p. II‑433, 33 punktas ir 2007 m. liepos 11 d. Sprendimas Flex Equipos de Descanso prieš OHMI – Leggett & Platt (LURA-FLEX), T‑192/04, Rink. p. II‑0000, 33 punktas). Todėl ieškovės reikalavimų antrasis punktas ir į bylą įstojusių šalių reikalavimų trečiasis punktas yra nepriimtini.
Dėl naujų įrodymų pateikimo Pirmosios instancijos teismui
Šalių argumentai
32 Ieškovė prie ieškinio pridėjo įvairių dokumentų, kuriais siekia įrodyti, kad ji ir jos ankstesni prekių ženklai yra plačiai žinomi ir turi gerą vardą. Ji taip pat teigia galinti pateikti tam tikrų papildomų įrodymų.
33 VRDT teigia, kad pirmą kartą Pirmosios instancijos teismui ieškovės pateikti nauji įrodymai ir jos pasiūlymas pateikti naujų papildomų įrodymų, yra nepriimtini.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
34 Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pirmą kartą Pirmosios instancijos teismui pateikė, pirma, 2003 m. rugsėjo 11 d. Tribunal Superior de Justicia de Madrid (Madrido aukščiausiasis teismas, Ispanija) priimtą sprendimą byloje Nr. 1118/2000 tarp į bylą įstojusių šalių ir OEPM dėl šios institucijos atsisakymo registruoti vaizdinį prekių ženklą BoomerangTV, skirtą paslaugoms, priklausančioms 41 klasei pagal Nicos sutartį (ieškinio 4 priedas), antra, įvairius dokumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad ji bei jos ankstesni prekių ženklai yra plačiai žinomi ir turi gerą vardą (ieškinio 5–8 ir 14 priedai), ir, trečia, ištrauką iš Sitadex duomenų bazės, susijusią su į bylą įstojusių šalių OPEM pateiktu vaizdinio prekių ženklo BoomerangTV, skirto paslaugoms, priklausančioms 41 klasei pagal Nicos sutartį, registracijos paraiška Nr. 2 184 869 (ieškinio 13 priedo trys paskutiniai puslapiai).
35 Reikia priminti, kad Pirmosios instancijos teisme nagrinėjamas ieškinys yra susijęs su VRDT apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumo priežiūra pagal Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnį. Iš tikrųjų Pirmosios instancijos teismo kompetencijai nepriklauso peržiūrėti faktinių aplinkybių remiantis pirmą kartą jam pateiktais įrodymais. Be to, šių įrodymų priėmimas prieštarauja Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 135 straipsnio 4 daliai, pagal kurią šalių pareiškimais negalima pakeisti Apeliacinės tarybos nagrinėtos bylos dalyko. Taigi šie įrodymai yra nepriimtini ir į juos neturi būti atsižvelgta, nenagrinėjant jų įrodomosios galios (2003 m. kovo 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo DaimlerChrysler prieš VRDT (Calandre), T‑128/01, Rink. p. II‑701, 18 punktas ir 2007 m. gegužės 23 d. Sprendimas Henkel prieš VRDT – SERCA (COR), T‑342/05, Rink. p. II‑0000, 31 punktas). Dėl tos priežasties taip pat neturi būti atsižvelgiama į šalies pasiūlymą pateikti naujų įrodymų (šiuo klausimu žr. 2004 m. kovo 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo El Corte Inglés prieš OHMI – González Cabello ir Iberia Líneas Aéreas de España (MUNDICOR), T‑183/02 ir T‑184/02, Rink. p. II‑965, 97 punktą).
36 Tokiu atveju ieškinio 5–8 priedai, 14 priedas ir 13 priedo paskutiniai trys puslapiai nepriimtini, nes tai yra nauji įrodymai, nepateikti procedūroje VRDT, o ieškovės siūlymas pateikti papildomų įrodymų negali būti priimtas.
37 Tačiau nei šalims, nei pačiam Pirmosios instancijos teismui negali būti sudaryta kliūčių aiškinant Bendrijos teisę vadovautis Bendrijos, nacionalinių ar tarptautinių teismų praktika. Tačiau šio sprendimo 35 punkte nurodytoje teismo praktikoje nekalbama apie tokią galimybę remtis nacionalinių teismų sprendimais, nes Apeliacinei tarybai priekaištaujama ne dėl to, kad ji neatsižvelgė į konkrečiame nacionalinio teismo sprendime esančias faktines aplinkybes, bet dėl to, kad ji pažeidė Reglamento Nr. 40/94 nuostatą ir grįsdama šį pagrindą rėmėsi teismų praktika (2006 m. liepos 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Vitakraft-Werke Wührmann prieš VRDT – Johnson’s Veterinary Products (VITACOAT), T‑277/04, Rink. p. II‑2211, 71 punktas). Ar Pirmosios instancijos teismas atsižvelgs į ieškinio 4 priede pateiktą Tribunal Superior de Justicia de Madrid sprendimą, priklausys nuo teatsakymo į klausimą, kodėl ieškovė remiasi šiuo sprendimu. Taigi Pirmosios instancijos teismo galimybė į jį atsižvelgti bus vertinama iš esmės nagrinėjant pagrindą, prie kurio minimas šis sprendimas.
Dėl pirmojo pagrindo, kad nesilaikyta pareigos tirti pirmą kartą Apeliacinei tarybai pateiktus įrodymus
Šalių argumentai
38 Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad pirmą kartą Apeliacinėje taryboje pateikti įrodymai buvo priimtini ir kad šio sprendimo 27 punkte minėtame sprendime VRDT prieš Kaul patvirtinta galimybė pirmą kartą pateikti faktus ir įrodymus VRDT nagrinėjant apeliacinį skundą. Be to, remiantis šiuo sprendimu, skundo atmetimas negali būti grindžiamas vieninteliu argumentu, kad faktai ir įrodymai nebegali būti pateikti Apeliacinei tarybai. Jei šiuo atveju būtų taikomas minėtoje byloje priimtas sprendimas, skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
39 VRDT ir į bylą įstojusios šalys teigia, jog Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad kartu su skundo pagrindais pirmą kartą ieškovės pateikti įrodymai yra nepriimtini. Jos taip pat pabrėžia, kad 27 punkte minėtas sprendimas šiuo atveju netinkamas, nes aptariamų įrodymų pobūdis yra skirtingas.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
40 Pirmuoju pagrindu ieškovė iš esmės teigia, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento (EB) Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalį. Remiantis šia nuostata, VRDT gali neatsižvelgti į faktus, kuriais šalys nesirėmė, arba į įrodymus, kurių jos nepateikė laiku.
41 Iš to galima daryti išvadą, kad pagal bendrą taisyklę, jei nenurodyta priešingai, šalys dar gali pateikti faktus ir įrodymus pasibaigus tam nustatytam terminui pagal minėto reglamento nuostatas ir kad tarnybai visiškai nedraudžiama atsižvelgti į pavėluotai nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus. Tačiau pavėluotai nurodyti faktai ir pateikti įrodymai nesuteikia juos pateikiančiai šaliai besąlyginės teisės reikalauti, jog tarnyba į juos atsižvelgtų. Minėto reglamento 74 straipsnio 2 dalyje nustačius, kad ši tarnyba „gali“ tokiu atveju nuspręsti neatsižvelgti į tokius faktus ir įrodymus, jai iš esmės suteikiama didelė diskrecija spręsti, pagrindžiant tokį sprendimą, ar reikia į juos atsižvelgti (27 punkte minėto sprendimo VRDT prieš Kaul 42 ir 43 punktai).
42 Kai tarnyba turi priimti sprendimą per protesto procedūrą, atsižvelgimas į pavėluotai pateiktus faktus ir įrodymus gali būti pateisinamas ypač tuomet, kai ji mano, jog, pirma, pavėluotai pateikta informacija iš pirmo žvilgsnio atrodo galinti turėti įtakos jai pateikto protesto nagrinėjimo baigčiai ir, antra, kai procedūros etapas, per kurį įvyksta šis pavėluotas pateikimas, bei su tuo susijusios aplinkybės leidžia į ją atsižvelgti (27 punkte minėto sprendimo VRDT prieš Kaul 44 punktas).
43 Remiantis tokiais argumentais matyti, kad, priešingai nei teigia ieškovė, Apeliacinė taryba neprivalėjo atsižvelgti į pirmą kartą jai pateiktą informaciją. Tačiau reikėtų patikrinti, ar neatsižvelgdama į šią informaciją Apeliacinė taryba nepažeidė Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalies, manydama, jog šiuo atveju neturi diskrecijos vertinti. Iš tiesų, priešingai nei teigia VRDT ir į bylą įstojusios šalys, iš esmės nereikia riboti šio sprendimo 40–42 punktuose išdėstytų principų taikymo, atsižvelgiant į aptariamų faktų ir įrodymų pobūdį, nes toks ribojimas nenumatytas Reglamento Nr. 40/9 74 straipsnio 2 dalyje. Tačiau atlikdama vertinimą, kuriam teisė suteikta pagal šį straipsnį, VRDT gali atsižvelgti į aptariamus faktus ir įrodymus.
44 Šiuo atveju Apeliacinė taryba skundžiamo sprendimo 27 punkte nurodė, kad sprendimas dokumentus, pirmą kartą pateiktus dokumente, kur išdėstomi skundo argumentai, laikyti nepriimtinais, atitinka apeliacinių tarybų darbo praktiką. Ji pridūrė, kad tie dokumentai turėjo būti pateikti Protestų skyriui per nustatytą terminą ir kad šalis negali teisėtai pasinaudoti apeliaciniu procesu tam, kad pateiktų naujų įrodymų, kurių anksčiau nepateikė laiku. Šiuo atveju ji rėmėsi dviem ankstesniais VRDT Apeliacinių tarybų sprendimais ir 2002 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimu Institut für Lernsysteme prieš VRDT – Educational Services (ELS) (T‑388/00, Rink. p. II‑4301).
45 Taigi darydama išvadą dėl pirmą kartą jai pateiktų dokumentų, Apeliacinė taryba rėmėsi tuo, kad ieškovė jau turėjo galimybę pateikti visus reikalingus dokumentus Protestų skyriui. Taigi ji implicitiškai nusprendė, kad aplinkybės, kuriomis dokumentai buvo pateikti, neleidžia į juos atsižvelgti. Beje, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei suteiktas terminas pateikti reikalingus dokumentus Protestų skyriui buvo pratęstas, o ieškovė visiškai neneigė, kad nesugebėjo pateikti reikiamų dokumentų Protestų skyriui, kai šis tam suteikė papildomą laiką.
46 Remiantis skundžiamu sprendimu matyti, kad Apeliacinė taryba sprendimą priėmė ne remdamasi principu, jog pirmą kartą ieškovės jai pateikti dokumentai yra nepriimtini, o atsižvelgdama į šiuo atveju susiklosčiusias aplinkybes ir pagrįsdama tokį sprendimą. Žinoma, šis motyvavimas yra trumpas ir argumentai, kuriais remiasi Apeliacinė taryba, ne visiškai atitinka Teisingumo teismo išdėstytus argumentus sprendimo VRDT prieš Kaul 27 punkte. Tačiau dėl to negalima daryti išvados, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalį.
47 Pirma, minėtame sprendimo VRDT prieš Kaul 27 punkte (šiuo klausimu žr. 42 ir 43 punktus) nustatytas pagrindinis reikalavimas, kad Apeliacinė taryba nemanytų negalinti atsižvelgti į faktus ir įrodymus, kurie pirmą kartą jai pateikiami. Kaip nurodyta 44 ir 45 punktuose, šiuo atveju taip nebuvo. Antra, veiksniai, kuriuos Teisingumo Teismas nusprendė laikyti galinčiais pateisinti tai, kad Apeliacinė taryba atsižvelgia į pavėluotai pateiktus faktus ir įrodymus, yra tik pavyzdys, kaip tai liudija žodis „ypač“ (žr. sprendimo 42 punktą). Šiuo atveju nuoroda į veiksnius, kurie nėra identiški Teisingumo Teismo tame sprendime nurodytiems veiksniams, remiantis tuo pačiu sprendimu negali būti laikoma motyvavimo stoka. Taip yra dar ir dėl to, kad Teisingumo teismas pareiškė aiškią nuomonę tik dėl veiksnių, kurie sudarytų galimybę pateisinti atsižvelgimą į pavėluotai pateiktus faktus ir įrodymus, nors, kaip nurodyta šio sprendimo 41 punkte, pagal Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalį tam tikrais atvejais tokius faktus ir įrodymus galima atmesti.
48 Iš to galima spręsti, kad Apeliacinė taryba neatmetė skundo, kurį ieškovė pateikė vien dėl to, jog ji per vėlai pateikė faktus ir įrodymus, ir kad ji nemanė neturinti jokių galių vertinti galimybę atsižvelgti į pirmą kartą ieškovės pateiktus dokumentus. Atvirkščiai, ji pasinaudojo Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalimi suteiktomis plačiomis galiomis ir tik išanalizavusi bylos aplinkybes bei taikytiną teismo praktiką nusprendė atmesti aptariamus dokumentus kaip nepriimtinus.
49 Nesant jokios akivaizdžios Apeliacinės tarybos padarytos klaidos vertinant šį klausimą, nenustatyta, kad būtų pažeista Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalis. Taigi pirmasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Dėl antrojo pagrindo, susijusio su VRDT padarytomis klaidomis vertinant tam tikrų ankstesnių teisių egzistavimą
Šalių argumentai
50 Visų pirma ieškovė pabrėžia, kad 2000 m. kovo 21 d. laišku ji laiku pateikė reikalaujamus Ispanijos registracijų Nr. 2 163 613 ir 2 163 616 vertimus bei pagrindinius duomenis, susijusius su Ispanijos registracija Nr. 456 466. Beje, Protestų skyrius ir Apeliacinė taryba tai pripažino Registracijų Nr. 2 163 613 ir 2 163 616 atžvilgiu ir sutiko, kad protestas yra priimtinas, jei jis grindžiamas šiomis teisėmis. Protestų skyrius ir Apeliacinė taryba vėliau nebeatsižvelgė į šias teises kaip į protesto pagrindą ir dėstė prieštaringus argumentus.
51 Toliau ieškovė nurodo, kad, pažeisdama tuo metu galiojusios redakcijos Reglamento Nr. 2868/95 20 taisyklės 2 dalį, VRDT jos nereikalavo pateikti trūkstamų registracijų Nr. 2 163 613 ir 2 163 616 vertimų. Remiantis 2000 m. rugpjūčio 7 d. VRDT faksu, jame nepaminėtų registracijų vertimai laikomi priimtinais.
52 Galiausiai ieškovė teigia, kad į bylą įstojusios šalys, lygindamos Ispanijos registraciją Nr. 2 163 616 su prašomu registruoti prekių ženklu, pačios pripažino, kad ta registracija galioja, todėl paraiška turėtų būti patenkinta.
53 Iš to darytina išvada, kad Apeliacinė taryba, kaip ir Protestų skyrius, suklydo neatsižvelgdami į kai kurias ankstesnes teises, visų pirma į registraciją Nr. 2 163 616, ir dėl to galėjo pažeisti teises, kuriomis ieškovė naudojasi pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 ir 2 dalis.
54 Tas pats pasakytina apie plačiai žinomus ieškovės prekių ženklus. Protestų skyriui pateiktų įrodymų, papildytų Apeliacinei tarybai pateiktais įrodymais, turėtų pakakti, kad būtų galima pagrįsti, jog egzistuoja plačiai žinomi prekių ženklai pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 2 dalies c punktą.
55 Bet kuriuo atveju ieškinio 10–12 prieduose ieškovė prideda ištraukas iš duomenų bazės Sitadex, susijusias su Ispanijos registracijomis Nr. 2 163 613, 2 163 616 ir 456 466, bei pabrėžia, kad būtent į dvi pirmąsias registracijas reikia atsižvelgti kaip į jos protesto pagrindą, ir, kalbant apie registraciją Nr. 456 466, kad atitinkama ištrauka iš Sitadex duomenų bazės jau buvo pateikta Apeliacinei tarybai. Be to, ji pabrėžia savo žinomumą, kuris buvo įrodytas Apeliacinėje taryboje.
56 VRDT visų pirma teigia, kad pirmasis ieškovės argumentas, jog reikiami vertimai buvo pateikti 2000 m. kovo 21 d. laišku, nebuvo svarstomas Apeliacinėje taryboje, todėl prieštarauja Procedūros reglamento 135 straipsnio 4 daliai. Kalbant apie esmę, VRDT ir į bylą įstojusios šalys ginčija ieškovės pateiktus argumentus.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
57 Kadangi ieškovės argumentai yra susiję tik su prekių ženklais Nr. 2 163 613, 2 163 616 ir 456 466 bei su plačiai žinomais jos prekių ženklais, Apeliacinės tarybos išvada, jog Graikijos registracijos Nr. 109 387 egzistavimo įrodymas nebuvo pateiktas, turi būti laikoma galutine.
58 Kalbant apie ankstesnes teises, dėl kurių ieškovė ginčija Apeliacinės tarybos išvadą, reikia pasakyti, jog ieškovė savo argumentais iš esmės siekia įrodyti, kad Apeliacinė tarnyba padarė teisės klaidą manydama, jog, pirma, Protestų skyrius pagrįstai nusprendė, kad nebuvo pateiktas šių ankstesnių teisių buvimo įrodymas, ir, antra, ieškovė nepateikė įrodymų, kad egzistuoja plačiai žinomi jos prekių ženklai pagal Paryžiaus konvencijos 6a straipsnį.
– Dėl įrodymų, kad egzistuoja ankstesnės teisės
59 Reglamento Nr. 40/94 42 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad protestas privalo būti paduotas raštu ir turi būti nurodyti jo pagrindai, kad jis nelaikomas tinkamai paduotu, kol nesumokėti mokesčiai už jo padavimą, ir kad per VRDT nustatytą laiką protestą pareiškęs asmuo savo teiginiams pagrįsti gali pateikti faktus, įrodymus ir argumentus. Remiantis tuo metu galiojusios redakcijos Reglamento Nr. 2868/95 18 taisyklės 1 dalimi, jei VRDT nustato, kad protesto pranešimas neatitinka to straipsnio nuostatų arba jei protesto pranešime aiškiai nenurodytas ankstesnis prekių ženklas ar ankstesnė teisė, kuriais remiantis reiškiamas protestas, ji atmeta tą protesto pranešimą kaip nepriimtiną, jeigu tie trūkumai nebuvo ištaisyti iki protesto pateikimo termino pabaigos.
60 Remiantis tuo metu galiojusios redakcijos Reglamento Nr. 2628/95 15 taisyklės 2 dalies b punkto vii papunkčiu, protesto pranešime, kalbant apie ankstesnį prekių ženklą arba ankstesnę teisę, kuria grindžiamas protestas, turi būti nurodytos prekės ir paslaugos, kurioms žymėti ankstesnis ženklas buvo registruotas ar dėl jo paduota paraiška, taip pat, kad jis yra plačiai žinomas arba turi gerą vardą. Remiantis to paties tuo metu galiojusios redakcijos reglamento 18 taisyklės 2 dalimi, jei protesto pranešimas neatitinka Reglamento Nr. 40/94 nuostatų, išskyrus 42 straipsnį, arba Reglamento Nr. 2868/95 nuostatų, išskyrus nurodytąsias 18 taisyklės 1 dalyje, ir, svarbiausia, jei protesto pranešimas neatitinka Reglamento Nr. 2868/95 15 taisyklės 2 dalies b punkto vii papunkčio, VRDT apie tai informuoja protestą pateikusį asmenį ir ragina jį ištaisyti klaidas per du mėnesius, nes priešingu atveju ji atmes protestą kaip nepriimtiną.
61 Be to, remiantis tuo metu galiojusios redakcijos Reglamento Nr. 2868/95 16 taisyklės 2 ir 3 dalimis, pageidautina, kad prie protesto pranešimo būtų pridėti ankstesnių teisių įrodymai, ir jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su protesto pranešimu, juos galima pateikti per laikotarpį, prasidedantį protesto procedūros pradžios momentu, kurį nustato VRDT, vadovaudamasi to paties reglamento 20 taisyklės 2 dalimi.
62 Remiantis tuo metu galiojusios redakcijos Reglamento Nr. 2868/95 17 taisyklės 2 dalimi, jei pagal 16 taisyklės 2 dalį turimi pateikti įrodymai protestui pagrįsti yra pateikiami ne protesto procedūros kalba, protestą pateikęs asmuo privalo pateikti vertimą į tą kalbą per vieną mėnesį nuo protesto pateikimo termino pabaigos arba, jei reikia, per VRDT nustatytą laikotarpį pagal to paties reglamento 16 taisyklės 3 dalį.
63 Galiausiai, remiantis tuo metu galiojusios redakcijos Reglamento Nr. 2868/95 20 taisyklės 2 dalimi, kai protesto pranešime nėra išsamios informacijos, pavyzdžiui, apie 16 taisyklės 2 dalyje nurodytus įrodymus, VRDT prašo protestą pateikusį asmenį juos pateikti per nustatytą laikotarpį.
64 Remiantis kartu skaitomais Reglamento Nr. 40/94 42 straipsniu ir tuo metu galiojusios redakcijos Reglamento Nr. 2868/95 16, 17, 18 ir 20 taisyklėmis, darytina išvada, kad teisės aktų leidėjas išskiria, pirma, reikalavimus, kuriuos turi atitikti protesto pranešimas ir kurie lemia protesto priimtinumą, ir, antra, faktų, įrodymų, argumentų bei įrodomųjų dokumentų, kuriais grindžiamas protestas, pateikimą, priskiriamą protesto nagrinėjimui (2002 m. birželio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Chef Revival USA prieš VRDT – Massagué Marín (Chef), T‑232/00, Rink. p. II‑2749, 31 punktas ir 2007 m. gegužės 15 d. Sprendimo Black & Decker prieš VRDT – Atlas Copco (Erdvinis juodos ir geltonos spalvų elektrinio prietaiso vaizdas), T‑239/05, T‑240/05, nuo T‑245/05 iki T‑247/05, T‑255/05 ir nuo T‑274/05 iki T‑280/05, Rink. p. II‑0000, 84 punktas).
65 Kalbant apie reikalavimus, kurių nesilaikant protesto pranešime protestas atmetamas kaip nepriimtinas, tuo metu galiojusios redakcijos Reglamento Nr. 2868/95 18 taisyklėje atskiriami jo 1 dalyje išdėstyti priimtinumo reikalavimai nuo 2 dalyje išdėstytų priimtinumo reikalavimų. Remiantis šio sprendimo 60 punktu, darytina išvada, kad tik tai atvejais, kai protesto pranešimas neatitinka vieno ar kelių protesto priimtinumo reikalavimų, išskyrus aiškiai nurodytuosius tuo metu galiojusios redakcijos Reglamento Nr. 2868/95 18 taisyklės 1 dalyje, VRDT, vadovaudamasi tos pačios taisyklės 2 dalimi, privalo apie tai pranešti protestą pateikusiam asmeniui ir jį paraginti pataisyti pranešimą per dviejų mėnesių laikotarpį, kuriam pasibaigus protestas būtų atmestas dėl nepriimtinumo (64 punkte minėto sprendimo Chef 33 ir 36 punktai).
66 Tačiau teisės reikalavimai, susiję su faktų, įrodymų, argumentų bei įrodomųjų dokumentų protestui pagrįsti, įskaitant jų vertimus į protesto procedūros kalbą, pateikimu, yra ne protesto priimtinumo reikalavimai, o protesto nagrinėjimo iš esmės sąlygos. Taigi Protestų skyrius neprivalo pranešti protestą pateikusiam asmeniui, kad jis nepateikė reikalingos informacijos ir dokumentų protestui pagrįsti ar jų vertimų protesto procedūros kalba (šiuo klausimu žr. 64 punkte minėto sprendimo Chef 37, 52 ir 53 punktus bei 31 punkte minėto sprendimo LURA-FLEX 55 ir 56 punktus).
67 Jei protestą pateikęs asmuo nepateikia įrodymų ir įrodančiųjų dokumentų protestui pagrįsti bei jų vertimų į protesto procedūros kalbą iki iš pradžių šiam tikslui VRDT nustatyto laikotarpio pabaigos arba iki jo galimo pratęsimo pagal Reglamento Nr. 2868/95 71 taisyklės 1 dalį pabaigos, VRDT gali teisėtai atmesti protestą kaip nepagrįstą, jei pagal tuo metu galiojusios redakcijos Reglamento Nr. 2868/95 20 taisyklės 3 dalį ji negali priimti kitokio sprendimo remdamasi galbūt jau pateiktais įrodymais. Protesto atmetimas šiuo atveju yra protesto pagrįstumo reikalavimo nesilaikymo pasekmė, nes protestą pareiškęs asmuo, laiku nepateikdamas tinkamų įrodymų ir įrodančiųjų dokumentų, nesugebėjo įrodyti, kad egzistuoja faktai arba teisės, kuriomis grindžiamas jo protestas (64 punkte minėto sprendimo Chef 44 punktas ir 2003 m. lapkričio 17 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Strongline prieš VRDT – Scala (SCALA), T‑235/02, Rink. p. II‑4903, 39 punktas).
68 Šiuo atveju yra aišku, kad 2000 m. kovo 20 d. faksu VRDT informavo ieškovę apie tai, kad ji neteisingai nurodė visas savo ankstesnių teisių saugomas prekes ir paslaugas, ir suteikė dviejų mėnesių laikotarpį, kuris baigėsi 2000 m. gegužės 20 d., šiems trūkumams ištaisyti.
69 Taip pat aišku, kad 2000 m. kovo 21 d. laišku ieškovė, pirma, anglų kalba nurodė prekes ir paslaugas, kurioms taikomos Ispanijos registracijos Nr. 2 163 613, 2 163 616 ir 456 466. Antra, Ispanijos registracijos Nr. 456 466 atveju VRDT ji perdavė prekių ženklo paraiškos, paskelbtos 1964 m. Ispanijos pramoninės nuosavybės oficialiajame biuletenyje, ir šios teisės perdavimo jai akto kopijas su vertimais į anglų kalbą, o kalbant apie Ispanijos registracijas Nr. 2 163 613 ir 2 163 616, – Ispanijos registracijos paraiškų formų kopijas, kur nurodytos paslaugos, kurioms jos taikomos, ir Ispanijos sprendimų registruoti kopijas, kurios atitinkamai susijusios su 38 ir 41 klasėmis, tačiau kuriose nepateiktas konkrečių paslaugų sąrašas, bei vien šių sprendimų vertimus į anglų kalbą.
70 Galiausiai yra aišku, kad 2000 m. rugpjūčio 7 d. faksu Protestų skyrius ieškovei nurodė, jog nebus atsižvelgta į Ispanijos registracijas Nr. 2 035 508 iki 2 035 513, 2 227 732 ir 2 227 734 dėl to, kad prekės ir paslaugos, kurioms jos taikomos, buvo nurodytos ne procedūros kalba, ir suteikė keturių mėnesių laikotarpį, besibaigiantį 2000 m. gruodžio 17 d., faktams, įrodymams ir argumentams, kuriais grindžiamas protestas, pateikti bei nurodė, kad visi dokumentai turi būti pateikti protesto procedūros kalba arba prie jų turi būti pridėti vertimai. 2000 m. lapkričio 20 d. faksu šis laikotarpis buvo pratęstas iki 2001 m. sausio 20 dienos. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad 2001 m. sausio 19 d. faksu ieškovė, atsakydama į minėtą faksą, pateikė tik dokumentus, kuriais siekiama įrodyti jos ankstesnių prekių ženklų gerą vardą.
71 Vadinasi, pirma, priešingai nei teigia ieškovė, Protestų skyriui ji nepateikė įrodymų, kad egzistuoja jos Ispanijos prekių ženklai Nr. 2 163 613, 2 163 616 ir 456 466. Nors 2000 m. kovo 21 d. laišku ji protesto procedūros kalba pateikė prekių ir paslaugų, kurioms taikomi šie prekių ženklai, sąrašą, jos protestas dėl šio fakto tik nebeprieštaravo kitoms Reglamento Nr. 40/94 arba Reglamento Nr. 2868/95 nuostatoms, kurioms taikoma tuo metu galiojusios redakcijos Reglamento Nr. 2868/95 18 taisyklės 2 dalis.
72 Iš tiesų, kaip nurodyta šio sprendimo 10 ir 11 punktuose, tuo laišku ieškovė nepateikė nei Ispanijos prekių ženklo Nr. 456 466 registracijos sertifikato, nei kito oficialaus dokumento, jei reikėjo, su vertimu į anglų kalbą, kuriame būtų visa su šia teise esme bei forma susijusi informacija ir kuris suteiktų galimybę Protestų skyriui vertinti jos egzistavimą, nors Protestų skyrius aiškiai nurodė, kad ši informacija ir, jei reikia, vertimai turi būti pateikti, kad būtų galima įrodyti aptariamų ankstesnių teisių egzistavimą (žr. šio sprendimo 12 ir 13 punktus). Taip pat ieškovė nepateikė oficialaus dokumento, su, jei reikėjo, vertimu į anglų kalbą, kuriame būtų išvardytos prekės ir paslaugos, dėl kurių buvo užregistruoti prekių ženklai Nr. 2 163 613 ir 2 163 616, be to, nepateikė dokumento, kuriuo būtų galima įrodyti, kad susiję ankstesni jos prekių ženklai yra plačiai žinomi. Taip pat 2001 m. sausio 19 d. ieškovės pateikti dokumentai nebuvo tinkami įrodymų, kad egzistuoja prekių ženklai Nr. 2 163 613, 2 163 616 ir 456 466, trūkumams pašalinti, nes jie buvo skirti tik ankstesnių prekių ženklų geram vardui įrodyti, o jokio kito oficialaus dokumento, susijusio su prekių ženklais Nr. 2 163 613, 2 163 616 ir 456 466, Protestų skyriui ji nepateikė.
73 Taigi protesto procedūros kalba pateiktas prekių ir paslaugų, kurioms taikomi ankstesni prekių ženklai, sąrašas nėra ir negali būti prilygintas aptariamų ankstesnių teisių egzistavimo įrodymų vertimui (šiuo klausimu žr. 64 punkte minėto sprendimo Chef 64 punktą), o nesant ankstesnių teisių egzistavimo įrodymų vertimo į protesto procedūros kalbą, Protestų skyrius galėjo teisėtai nuspręsti, kad protestas nepagrįstas, jeigu jis grindžiamas teisėmis, kurių egzistavimas neįrodytas (žr. šio sprendimo 67 punktą ir 64 punkte minėto sprendimo Chef 44 ir 57 punktus).
74 Be to, su protesto esme susijusių ankstesnių teisių egzistavimo įrodymas ir Protestų skyriaus sprendimas, jog protestas priimtinas net tuo atveju, jei yra grindžiamas ankstesnėmis teisėmis, kurių egzistavimą Protestų skyrius vėliau laikė nepatvirtintu, nerodo, jog Protestų skyriaus argumentai prieštarauja vienas kitam.
75 Antra, remiantis šio sprendimo 68–70 punktuose išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, matyti, kad Protestų skyrius, nusiųsdamas ieškovei 2000 m. kovo 20 d. faksą, kuriuo paprašė pašalinti protesto trūkumus, teisingai taikė tuo metu galiojusios redakcijos Reglamento Nr. 2868/95 18 taisyklės 2 dalį. Be to, nusiųsdamas 2000 m. rugpjūčio 7 d. faksą, kuriuo ieškovė raginama per keturių mėnesių laikotarpį, kuris vėliau pratęstas dar vienam mėnesiui, pateikti įrodymus, faktus ir argumentus protestui pagrįsti, Protestų skyrius teisingai taikė tuo metu galiojusios redakcijos Reglamento Nr. 2868/95 20 taisyklės 2 dalį.
76 Be to, priešingai ieškovės teiginiams, Protestų skyrius neprivalėjo jos prašyti pateikti trūkstamus vertimus arba pranešti, kad pateiktų įrodymų akivaizdžiai nepakanka aptariamų teisių egzistavimui įrodyti, ir nustatyti laikotarpį šiems trūkumams pašalinti. Iš tiesų VRDT tokią pareigą turi tik tada, kai kalbama apie protesto priimtinumo sąlygas, nustatytas tuo metu galiojusios redakcijos Reglamento Nr. 2868/95 18 taisyklės 2 dalyje. Taigi tuo metu galiojusios redakcijos Reglamento Nr. 2868/95 20 taisyklės 2 dalies pažeidimas nenustatytas.
77 Trečia, net darant prielaidą, kad į bylą įstojusios šalys realiai pripažino Ispanijos registracijos Nr. 2 163 616, taigi ir kitų aptariamų ankstesnių teisių, „galiojimą“, nors jos to nepadarė, ši aplinkybė neįpareigotų Protestų skyriaus ir Apeliacinės tarybos nuspręsti, kad šių teisių egzistavimas įrodytas. Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnyje iš esmės nustatyta, kad santykiniu atsisakymo registruoti Bendrijos prekių ženklą pagrindu gali būti tik faktas, jog prašomas registruoti Bendrijos prekių ženklas kertasi su ankstesniu prekių ženklu. Remiantis teismų praktika, VRDT, remdamasi įrodymais, kuriuos privalo pateikti protestą pateikęs asmuo, privalo patikrinti, ar egzistuoja protesto pagrindime nurodyti prekių ženklai (dėl šio klausimo žr. 2005 m. balandžio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo PepsiCo prieš VRDT – Intersnack Knabber-Gebäck (RUFFLES), T‑269/02, Rink. p. II‑1341, 26 punktą). Taigi klausimas apie ankstesnio prekių ženklo egzistavimą nėra ta informacija, kurią šalims gali būti palikta laisvai vertinti. Todėl ieškovės argumentas, kad į bylą įstojusios šalys sutinka, jog egzistuoja viena ar kelios ankstesnės jos teisės, turi būti atmestas.
78 Iš viso to, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad Apeliacinė taryba nepadarė klaidos pritardama Protestų skyriui, kuris nusprendė, kad ankstesnių prekių ženklų Nr. 2 163 613, 2 163 616 ir 456 466 egzistavimo įrodymas nebuvo pateiktas ir kad protestas nepagrįstas, nes jis grįstas šiomis teisėmis. Taigi antrojo argumento pirmoji dalis turi būti atmesta, nesant būtinybės priimti sprendimą dėl ieškovės pateikto pirmojo pagrindo priimtinumo (dėl šio klausimo žr. 2004 m. kovo 23 d. Teisingumo teismo sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, C‑233/02, Rink. p. I‑2759, 26 punktą).
– Dėl įrodymo, kad egzistuoja plačiai žinomi ankstesni prekių ženklai
79 Kadangi Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 2 dalies c punkte kalbama apie „valstybėje narėje plačiai žinomus prekių ženklus pagal Paryžiaus konvencijos 6a straipsnį“, siekiant nustatyti, kaip gali būti pateiktas plačiai žinomo prekių ženklo egzistavimo įrodymas, reikia remtis šio 6a straipsnio aiškinimo gairėmis.
80 Remiantis bendrosios rekomendacijos dėl nuostatų, susijusių su plačiai žinomais prekių ženklais, kurią priėmė Paryžiaus sąjungos asamblėja ir Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) generalinė asamblėja 34‑ojoje PINO valstybių narių sesijoje (1999 m. rugsėjo 20–29 d.), 2 straipsniu, siekiant nustatyti, ar prekių ženklas yra plačiai žinomas pagal Paryžiaus konvenciją, kompetentinga valdžios institucija gali atsižvelgti į visas aplinkybes, pagal kurias galima spręsti apie žinomumą, t. y. į prekių ženklo žinomumą ar pripažinimą tam tikrame visuomenės sektoriuje; į prekių ženklo kiekvieno naudojimo atvejo trukmę, apimtį ir geografinę teritoriją; į prekių ženklo kiekvieno žinomumo didinimo atvejo trukmę, apimtį ir geografinę teritoriją, įskaitant prekių ir paslaugų, kurioms priskiriamas prekių ženklas, reklamą ir pristatymą per muges bei parodas; į kiekvienos prekių ženklo registracijos ar paraiškos registruoti trukmę ir geografinę teritoriją, kiek tai susiję su prekių ženklo naudojimu ar pripažinimu; į veiksmingas teisių sankcijas prekių ženklui, visų pirma į aplinkybes, kuriomis kompetentingos valdžios institucijos prekių ženklą pripažino plačiai žinomu; į prekės ženklui priskiriamą vertę.
81 Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad siekiant nustatyti, ar egzistuoja jos ankstesni Ispanijoje, Airijoje, Graikijoje ir Jungtinėje Karalystėje plačiai žinomi prekių ženklai, ieškovė Protestų skyriui pateikė, pirma, savo prekių katalogo ištraukas, kurios rodo, jog pavadinimas „boomerang“ yra naudojamas įvairiems drabužiams, aksesuarams ir sporto reikmenims, antra, dviejų oro balionų, ant kurių matyti užrašas „boomerang“, nuotrauką, padarytą per vieną sporto renginį, ir, trečia, įvairių Ispanijos laikraščių straipsnių, susijusių su ieškovės remiamu uždarų patalpų futbolo klubu, kurio pavadinimas buvo „Boomerang Interviú“, vėliau –„Boomerang“.
82 Todėl reikia konstatuoti, kaip nurodė Protestų skyrius ir patvirtino Apeliacinė taryba skundžiamo sprendimo 41 punkte, kuriame ji pritaria Protestų skyriaus pateiktiems argumentams, kad šie dokumentai neįrodo, jog aptariami prekių ženklai buvo naudojami arba žinomi ar pripažinti Airijoje, Graikijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Be to, nors šie dokumentai liudija, jog ieškovė Ispanijoje naudojo bent tam tikrus aptariamus prekių ženklus, juose nepateikta jokios informacijos, susijusios su tokio naudojimo trukme ir apimtimi, su aptariamų prekių ženklų žinomumo ar pripažinimo Ispanijoje laipsniu ar su bet kokiais kitais požymiais, iš kurių būtų galima spręsti, kad aptariami prekių ženklai yra plačiai žinomi Ispanijoje ar didelėje jos teritorijos dalyje.
83 Iš to galima daryti išvadą, jog Apeliacinė taryba nepadarė klaidos nuspręsdama, kad Protestų skyrius teisingai nusprendė, jog ieškovė neįrodė, kad laikytasi Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 2 dalies c punkto reikalavimų.
84 Be to, kaip buvo nustatyta analizuojant pirmąjį pagrindą ir kaip matyti iš šio sprendimo 76 punkto, Apeliacinė taryba pagrįstai atmetė ieškovės pirmą kartą jai pateiktus dokumentus ir nusprendė, kad Protestų skyrius neprivalėjo ieškovės informuoti, jog pateiktų įrodymų nepakanka siekiant nustatyti, jog egzistuoja plačiai žinomi prekių ženklai pagal Paryžiaus konvencijos 6a straipsnį.
85 Taigi antra antrojo pagrindo dalis turi būti atmesta – kaip ir visas antrasis pagrindas, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant šį pagrindą nebereikia spręsti dėl ieškinio 10–12 prieduose pateiktų dokumentų.
Dėl trečiojo pagrindo, kad pažeistas Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas
Šalių argumentai
86 Visų pirma ieškovė pabrėžia, kad ji kartoja argumentus, kuriuos buvo pateikusi procedūroje VRDT. Ji juos laiko „visiškai tokiais pačiais“ ir jais remdamasi prašo atmesti į bylą įstojusių šalių paraišką registruoti.
87 Paskui ji pažymi, kad žodis „boomerang“ yra vienas pagrindinių jos ankstesnių prekių ženklų šeimos elementų ir kad negalima abejoti jo dominuojančiu pobūdžiu dėl to, kad kai kuriuose prekių ženkluose taip pat naudojamas žodis „aventura“. Kadangi vartotojai prekių ženklus paprastai nurodo žodžiu, vaizdiniai elementai nėra labai svarbūs. Be to, kadangi prašomo registruoti prekių ženklo sudedamoji dalis „tv“ yra bendrinė ir aprašomoji, į ją neturėtų būti atsižvelgiama lyginant prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas. Taigi prašomas registruoti prekių ženklas yra sudarytas iš dominuojančio ankstesnių prekių ženklų elemento. Apeliacinė taryba į tai nepakankamai atsižvelgė.
88 Be to, paslaugos, kurioms taikomas prašomas registruoti prekių ženklas, ir paslaugos, kurioms taikomas prekių ženklas Nr. 2 163 616, yra identiškos ar panašios, nepaisant to, kad paslaugų, kurioms prašoma registruoti prekių ženklą BoomerangTV, sąrašas per procedūrą VRDT buvo sutrumpintas. Todėl akivaizdu, kad šiuos prekių ženklus būtų galima supainioti. Kai kurios prekės, kurioms taikomi ankstesni prekių ženklai, kaip antai maišeliai ar drabužiai, gali būti naudojamos 41 klasei priskiriamos veiklos, dėl kurios pateikta paraiška registruoti prekių ženklą BoomerangTV, reklamai. Be to, sporto sektorius, kuriame naudojami ankstesni prekių ženklai, yra susijęs su televizijos laidomis ir programomis. Dėl šio ryšio ir dėl prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, bendro elemento „boomerang“, taip pat atsirastų galimybė supainioti su kitais ankstesniais prekių ženklais.
89 Ankstesnių prekių ženklų, bent Ispanijoje gerą vardą turinčios bendrovės prekių ženklų, kurie plačiai žinomi ir turi gerą vardą šios valstybės narės drabužių ir mados sektoriuje, ryškus skiriamasis požymis šiuo atveju dar labiau padidina galimybę supainioti.
90 Galiausiai ieškovė teigia, kad į bylą įstojusios šalys veltui bandė gauti prekių ženklo BoomerangTV registraciją Ispanijoje paslaugoms, priklausančioms 38 ir 41 klasėms (Sitadex duomenų bazės ištraukos, susijusios su sprendimais neregistruoti, yra pateiktos ieškinio 13 priede), ir kad OEPM atmetė jų paraišką registruoti dėl to, kad jį galima supainioti su jos ankstesniais Ispanijos prekių ženklais. VRDT turėjo atsižvelgti į šį atsisakymą. Be to, vienas kitam prieštaraujantys sprendimai darytų žalą vidaus rinkos derinimui. Ieškinio 4 priede pateiktame 2003 m. rugsėjo 11 d. Tribunal Superior de Justicia de Madrid sprendime byloje tarp tų pačių šalių ir dėl tų pačių prekių ženklų, priklausančių tik 41 klasei, tai pat nustatyta, kad yra galimybė supainioti.
91 VRDT ir į bylą įstojusios šalys šiuo atveju ginčija galimybės supainioti egzistavimą.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
92 Visų pirma reikėtų priminti, kad remiantis nusistovėjusia teismo praktika ir pagal Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalį, kuri, remiantis šio reglamento 130 straipsnio 1 dalimi ir 132 straipsnio 1 dalimi, yra taikoma su intelektine nuosavybe susijusioms byloms, nors ieškinio turinys specifiniais klausimais gali būti paremtas ir papildytas pateikiant nuorodą į prie jo pridėtų dokumentų ištraukas, bendroji nuoroda į kitus dokumentus negali kompensuoti pagrindinių teisinės argumentacijos elementų nebuvimo, kurie pagal pirmiau minėtas nuostatas turi būti nurodyti pačiame ieškinyje (2004 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo MLP Finanzdienstleistungen prieš VRDT (bestpartner), T‑270/02, Rink. p. II‑2837, 16 punktas ir 2007 m. vasario 13 d. sprendimo Mundipharma prieš VRDT – Altana Pharma (RESPICUR), T‑256/04, Rink. p. II‑0000, 14 punktas).
93 Be to, Pirmosios instancijos teismas neprivalo procedūros VRDT dokumentuose ieškoti argumentų, į kuriuos ieškovė galėjo padaryti nuorodą, nei jų nagrinėti, nes tokie argumentai nepriimtini (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Concept prieš VRDT (ECA), T‑127/02, Rink. p. II‑1113, 21 punktą ir 2005 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Honeywell prieš Komisiją, T‑209/01, Rink. p. II‑5527, 57 punktą). Kadangi ieškinyje daromos nuorodos į dokumentus, kuriuos ieškovė pateikė VRDT, ieškinys yra nepriimtinas, ir šio pagrindo pagrįstumas bus nagrinėjamas atsižvelgiant tik į ieškinyje pateiktus argumentus.
94 Taip pat reikėtų priminti, kad ieškovė neginčijo, jog nebuvo patvirtintas Graikijos registracijos Nr. 109 387 egzistavimas. Be to, kaip matyti iš pirmojo ir antrojo pagrindo analizės, Apeliacinė taryba pagristai nusprendė, pirma, kad procedūroje Protestų skyriuje nebuvo įrodyta, jog egzistuoja prekių ženklai Nr. 2 163 613, 2 163 616 ir 456 466 bei ankstesni plačiai žinomi prekių ženklai, ir, antra, atmesti jai pirmą kartą pateiktus dokumentus. Be to, Pirmosios instancijos teismui pirmą kartą pateikti dokumentai yra nepriimtini (žr. šio sprendimo 36 punktą). Galiausiai, nors ieškovė Apeliacinei tarybai jau buvo pateikusi ieškinio 10–12 prieduose esančius dokumentus (žr. šio sprendimo 55 punktą), jie taip pat turi būti atmesti. Iš tiesų, jei Apeliacinė taryba nepadarė klaidos šiuos dokumentus paskelbdama nepriimtinais (žr. šio sprendimo 49 punktą), juos priėmus Pirmosios instancijos teisme būtų pakeistas Apeliacinėje taryboje spręsto ginčo dalykas, o tai prieštarautų Procedūros reglamento 135 straipsnio 4 daliai (žr. šio sprendimo 35 punktą).
95 Todėl Pirmosios instancijos teismas šio pagrindo pagrįstumą vertins atsižvelgdamas tik į ankstesnes teises, kurių egzistavimas teisiškai buvo pakankamai įrodytas per procedūrą Protestų skyriuje, t. y. į Ispanijos registracijas Nr. 2 035 505, 2 035 507, 2 035 514, 1 236 024, 1 236 025, 1 282 250 ir 2 227 731, Jungtinės Karalystės – Nr. 1 494 568 ir Airijos – Nr. 153 228 bei į Bendrijos prekių ženklo Nr. 448 514 paraišką registruoti.
96 Pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam, arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas. Be to, pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 2 dalies a punkto i ir ii papunktį bei b punktą ankstesni prekių ženklai reiškia valstybėje narėje įregistruotus prekių ženklus, kurių įregistravimo paraiškos padavimo data yra ankstesnė už Bendrijos prekių ženklo įregistravimo paraiškos padavimo ir Bendrijos prekių ženklų registracijos paraiškos datą, atsižvelgiant į jų įregistravimą.
97 Galimybė supainioti reiškia, kad prašomas registruoti prekių ženklas yra tapatus arba panašus į ankstesnį prekių ženklą ir kad paraiškoje įregistruoti nurodytos prekės ar paslaugos yra tapačios arba panašios į tas, kurioms įregistruotas ankstesnis prekių ženklas. Šios sąlygos yra kumuliacinės (2004 m. spalio 12 d. Teisingumo teismo sprendimo Vedial prieš VRDT, C‑106/03 P, Rink. p. I‑9573, 51 punktas). Taigi, jei netenkinama nors viena iš jų, kad būtų galima taikyti Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą, galimybės supainioti negali būti.
98 Šiuo atveju yra aišku, kad Apeliacinė taryba, nuspręsdama, jog nėra galimybės supainioti, rėmėsi tik prekių ir paslaugų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo nebuvimu. Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, nustatant, ar egzistuoja panašumas tarp nagrinėjamų prekių ar paslaugų, reikia atsižvelgti į visus svarbius prekių ar paslaugų ryšį nusakančius veiksnius, visų pirma jų rūšį, paskirtį, naudojimą bei tai, ar jos yra konkuruojančios tarpusavyje, ar papildančios vienos kitas (1998 m. rugsėjo 29 d. Teisingumo teismo sprendimo Canon, C‑39/97, Rink. p. I‑1237, 23 punktas ir 2007 m. liepos 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mülhens prieš VRDT – Minoronzoni (TOSCA BLU), T‑150/04, Rink. p. II‑0000, 29 punktas); o vienos kitas papildančios prekės ar paslaugos yra tos, tarp kurių egzistuoja glaudus ryšys, t. y., viena yra tokia būtina ar svarbi kitai naudoti, jog vartotojai gali manyti, kad atsakomybė už abiejų prekių pagaminimą arba paslaugų teikimą tenka tai pačiai įmonei (2005 m. kovo 1 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sergio Rossi prieš VRDT – Sissi Rossi (SISSI ROSSI), T‑169/03, Rink. p. II‑685, 60 punktas ir 2006 m. kovo 15 d. Sprendimo Eurodrive Services and Distribution prieš VRDT – Gómez Frías (euroMASTER), T‑31/04, Rink. p. II‑0000, 35 punktas).
99 Remiantis šio sprendimo 7 ir 14 punktuose pateiktais aptariamų prekių ir paslaugų aprašymais, matyti, kad prekės, kurioms taikomos ankstesnės teisės, skiriasi rūšimi, paskirtimi ir naudojimu nuo paslaugų, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą BoomerangTV. Be to, šios prekės ir paslaugos neturi jokių konkuravimo arba viena kitos papildymo požymių pagal šio sprendimo 98 punkte išdėstytą teismo praktiką. Taigi Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad prekės ir paslaugos, dėl kurių kilo ginčas, yra nepanašios, todėl nėra galimybės supainioti.
100 Faktas, kad kai kurios prekės, kurioms taikomos ankstesnės teisės, gali būti naudojamos reklamuoti paslaugas, kurioms pateikta paraiška registruoti prekių ženklą BoomerangTV, arba kad sporto sektorius, su kuriuo gali būti susijusios įvairios ankstesnės teisės, gali sietis su televizijos programų sektoriumi, kuriam priklauso prašomas registruoti prekių ženklas, negali paneigti šios išvados. Tokie ryšiai yra pernelyg netikslūs ir abejotini, kad būtų galima teigti, jog aptariamos prekės ir paslaugos papildo vienos kitas.
101 Vadinasi, ieškovės argumentai, susiję su prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimu ir su ryškiu jos ankstesnių prekių ženklų skiriamuoju požymiu, yra nesvarbūs ir turi būti atmesti. Į OEPM sprendimus, susijusius su atsisakymu Ispanijoje registruoti prekių ženklą BoomerangTV, neturėtų būti atsižvelgta dėl tokių pačių priežasčių, kurios išdėstytos šio sprendimo 94 punkte. Kalbant apie Tribunal Superior de Justicia de Madrid sprendimą, kuriuo atsisakoma Ispanijoje registruoti prekių ženklą ir kuris pateiktas ieškinio 4 priede, pakanka konstatuoti, kad Bendrijos prekių ženklų sistema yra autonominė ir jos taikymas nepriklauso nuo jokios nacionalinės sistemos (2000 m. gruodžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Messe München prieš VRDT (electronica), T‑32/00, Rink. p. II‑3829, 47 punktas ir šio sprendimo 98 punkte minėto sprendimo TOSCA BLU 40 punktas). Taigi tas sprendimas nėra esminis ir į jį nereikia atsižvelgti, nesant būtinybės spręsti dėl jo priimtinumo (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 78 punkte minėto sprendimo Prancūzija prieš Komisiją 26 punktą).
102 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis pagrindas turi būti atmestas ir nebereikia spręsti dėl papildomo į bylą įstojusių šalių prašymo sutrumpinti paslaugų, kurioms jos prašo registruoti prekių ženklą BoomerangTV, sąrašą priimtinumo.
Dėl ketvirtojo pagrindo, kad pažeista Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalis
Šalių argumentai
103 Ieškovė teigia, kad jos ankstesni prekių ženklai, visų pirma įregistruoti prekėms, susijusioms su drabužių, sporto mados ir sporto sektoriais, kurių dauguma priklauso 18, 24, 25 ir 28 klasėms, turi gerą vardą. Tų prekių ženklų, kaip ir jos pačios, geras vardas jau buvo įrodytas procedūroje VRDT. Be to, ieškovė daro nuorodą į savo interneto svetainę ir į ieškinio 5–8, 14 priedus bei teigia galinti pateikti papildomų įrodymų.
104 Šioje byloje yra taikytina Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalis. Be rimtos priežasties naudodamos prekių ženklą, kurį prašo įregistruoti, į bylą įstojusios šalys galėtų nesąžiningai gauti naudos arba darytų žalą ieškovės ankstesnių prekių ženklų skiriamajam požymiui arba geram vardui. Visų pirma būtų susilpnintas jų skiriamasis požymis, sumažėtų prestižas, jei prekių ženklu BoomerangTV žymimos paslaugos būtų prastos kokybės, o prekių ženklo BoomerangTV savininkai sutaupytų, skirdami mažiau investicijų reklamai. Be to, negalima atmesti prielaidos, kad ieškovė plės savo veiklą srityje, kuriai priklauso prašomas registruoti prekių ženklas.
105 VRDT ir į bylą įstojusios šalys tvirtina, kad atsižvelgiant į tai, jog nebuvo patvirtintas ankstesnių prekių ženklų geras vardas, Apeliacinė taryba teisėtai nusprendė, jog Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalies reikalavimai nėra tenkinami.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
106 Remiantis Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalimi, „ankstesnio prekių ženklo savininkui <...> užprotestavus, pareikštas registruoti prekių ženklas neregistruojamas, jeigu jis yra tapatus ankstesniam prekių ženklui arba panašus į jį, ir turi būti registruojamas prekėms arba paslaugoms, kurios nėra panašios į tas, kurioms yra įregistruotas ankstesnis prekių ženklas, jeigu, kalbant apie ankstesnį Bendrijos prekių ženklą, pareikštas registruoti prekių ženklas turi gerą vardą Bendrijoje arba, kalbant apie ankstesnį nacionalinį prekių ženklą, pareikštas registruoti prekių ženklas turi gerą vardą toje valstybėje narėje ir jeigu dėl prekių ženklo vartojimo be rimtos priežasties gali atsirasti galimybė nesąžiningai įgyti pranašumą arba pakenkti ankstesnio prekių ženklo išskirtinumui ar jo geram vardui“.
107 Remiantis teismo praktika, kad būtų tenkinama gero vardo sąlyga, ankstesnis prekių ženklas turi būti žinomas didelei visuomenės, kuriai skirtos šiuo prekių ženklu žymimos prekės ar paslaugos, daliai, t. y. reikia atsižvelgti į parduodamas prekes ar paslaugas arba plačiajai visuomenei, arba specializuotai jos daliai, kaip antai atitinkamos profesinės veiklos sektoriui. Nagrinėjant šią sąlygą, reikia atsižvelgti į visas svarbias bylos aplinkybes, ypač į prekių ženklo užimamą rinkos dalį, jo naudojimo dažnumą, geografinį paplitimą ir trukmę bei įmonės investicijų, skirtų jo reklamai, dydį, nereikalaujant, kad ankstesnį prekių ženklą žinotų konkreti visuomenės procentinė dalis ir kad jo geras vardas egzistuotų visoje atitinkamos teritorijos dalyje, jei geras vardas yra žinomas didžiojoje jos dalyje (2004 m. gruodžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo El Corte Inglés prieš VRDT – Pucci (EMILIO PUCCI), T‑8/03, Rink. p. II‑4297, 67 punktas).
108 Šiuo atveju dėl tų pačių priežasčių, kokios išdėstytos šio sprendimo 94 straipsnyje, analizuodamas šį pagrindą Pirmosios instancijos teismas atsižvelgs tik į tuos įrodymus, kuriuos ieškovė pirmą kartą pateikė Protestų skyriui, ir tik į šio spendimo 95 punkte nurodytas ankstesnes teises.
109 Šiuo atžvilgiu iš bylos medžiagos matyti, kad Protestų skyriui ieškovės pateikti dokumentai jos ankstesnių prekių ženklų geram vardui nustatyti yra tie, kuriais Protestų skyrius rėmėsi nustatydamas plačiai žinomų ieškovės prekių ženklų egzistavimą. Taigi remiantis šio sprendimo 81 punktu, kuriame išsamiai išvardyti aptariami dokumentai, galima daryti išvadą, kad ieškovė nepateikė jokios informacijos apie ankstesnių teisių naudojimo dažnumą, geografinį paplitimą ir trukmę, apie jų reklamai skirtas investicijas arba bet kokios kitokios informacijos, kuri įrodytų, kad jos ankstesnės teisės žinomos didelei visuomenės daliai, kuriai tos prekės skirtos.
110 Iš to galima daryti išvadą, kad nors gerą vardą turinčių prekių ženklų pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalį pripažinimo lygis, kurį reikia nustatyti, yra mažesnis už plačiai žinomų prekių ženklų pagal Paryžiaus konvencijos 6a straipsnį, Apeliacinė taryba nepadarė teisinės klaidos patvirtindama Protestų skyriaus išvadą, kurioje teigiama, kad ankstesnių prekių ženklų geras vardas nebuvo įrodytas, ir dėl to nuspręsdama, kad šiuo atveju Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalis yra netaikytina. Taigi ketvirtasis pagrindas turi būti atmestas kaip ir visas ieškinys, todėl Pirmosios instancijos teismas neturi priimti sprendimo dėl į bylą įstojusių šalių pateikto prašymo taikyti tyrimo priemones.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
111 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT ir įstojusiųjų į bylą šalių pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš El Corte Inglés, SA bylinėjimosi išlaidas.
Wiszniewska-Białecka | Moavero Milanesi | Wahl |
Paskelbta viešame posėdyje Liuksemburge.
Kancleris | | Einanti pirmininko pareigas |
E. Coulon | | I. Wiszniewska-Białecka |