Byla T‑335/09

Groupement Adriano, Jaime Ribeiro, Conduril – Construção, ACE

prieš

Europos Komisiją

„Ieškinys dėl panaikinimo – Programa MEDA I – Konkretus finansavimo susitarimas – Europos Sąjungai duotas įgaliojimas išieškoti iš trečiosios šalies Maroko Karalystei grąžintinas skolas – Debeto aviza – Priminimo laiškas – Nuo sutarties neatskiriami aktai – Aktas, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio – Nepriimtinumas“

Nutarties santrauka

Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys, iš esmės susijęs su sutartinio pobūdžio ginču – Institucijos sutartinių teisių vykdymas vienos iš sutarties šalių vardu ir sąskaita – Bendrijos teismo kompetencijos nebuvimas – Nepriimtinumas

(EB 230 ir 249 straipsniai)

Pagal EB 230 straipsnį Bendrijos teismai prižiūri institucijų priimtų teisės aktų, galinčių turėti teisinių pasekmių trečiosioms šalims, kurie aiškiai pakeistų jų teisinę padėtį, teisėtumą. Ši kompetencija susijusi tik su EB 249 straipsnyje nurodytais aktais, kuriuos institucijos priima Sutartyje nurodytomis sąlygomis.

Tačiau institucijų priimti aktai, neatskiriamai susiję su sutartimis, dėl savo pobūdžio nepriskiriami prie EB 249 straipsnyje numatytų aktų, kuriuos Bendrijos teismo galima prašyti panaikinti pagal EB 230 straipsnį.

Vis dėlto pagal sutartinę teisę institucijos priimtas aktas turi būti laikomas atskiriamu nuo sutarties, jei, pirma, ši institucija jį priėmė vykdydama savo kompetenciją ir, antra, juo pačiu sukuriamos privalomos teisinės pasekmės, kurios daro poveikį asmens, kuriam jis skirtas, interesams, ir dėl to gali būti laikomas aktu, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo. Šiomis aplinkybėmis asmens, kuriam skirtas aktas, pareikštas ieškinys dėl panaikinimo turi būti laikomas priimtinu. Šiuo atveju „institucijos kompetencija“ turi būti suprantama, kaip pagrįsta sutartimis ar antrine teise, kylanti iš viešosios valdžios prerogatyvų ir kuria remdamasi institucija gali vienašališkai sukurti ar pakeisti teises ar pareigas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Tačiau institucijos sutartinių teisių įgyvendinimas, kai Sąjunga gavo įgaliojimą veikti vienos iš sutarties šalių vardu ir sąskaita, nėra jos kompetencijos įgyvendinimas.

(žr. 24–26, 32 ir 33 punktus)