EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. liepos 11 d.

Byla F‑9/12

CC

prieš

Europos Parlamentą

„Viešoji tarnyba – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Deliktinė atsakomybė – Atviras konkursas – Pažeidimai, padaryti tvarkant tinkamų kandidatų sąrašą – Teismo sprendimo vykdymo priemonės – Pareiga saugoti dokumentus – Galimybės praradimas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo CC iš esmės prašo atlyginti žalą, kurią ji teigia patyrusi dėl įvairių pažeidimų, padarytų Europos Parlamentui tvarkant tinkamų kandidatų sąrašą, sudarytą pasibaigus konkursui EUR/A/151/98, į kurį ieškovė buvo įrašyta, paskelbus 2003 m. kovo 5 d. Europos bendrijų pirmosios instancijos teismo sprendimą [CC] / Parlamentą (T‑24/01, toliau – teismo sprendimas dėl panaikinimo).

Sprendimas:      Nurodyti Europos Parlamentui sumokėti CC 15 000 eurų. Atmesti likusią ieškinio dalį. Europos Parlamentas padengia savo ir CC patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Protingo termino laikymasis – Vertinimo kriterijai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Deliktinė institucijų atsakomybė – Sąlygos – Žala – Institucijos atliktas dokumentų dėl veiksmų, kurių imtasi dėl konkurso laimėtojo, įrašyto į tinkamų kandidatų sąrašą, neteisėtas sunaikinimas – Sunaikinimas, dėl kurio konkurso laimėtojas neprarado galimybės gauti žalos atlyginimą – Žalos nebuvimas

(SESV 340 straipsnis)

3.      Pareigūnų ieškiniai – Terminai – Institucijai pateiktas prašymas atlyginti žalą – Protingo termino laikymasis – Vertinimo kriterijai

(Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalis)

4.      Pareigūnai – Įdarbinimas – Konkursas – Konkursą rengiančios institucijos pareiga pranešti rezultatus kitoms institucijoms – Nebuvimas – Išimtis – Garantijų, galinčių pagrįsti teisėtus lūkesčius šiuo klausimu, buvimas – Pažeidimas – Tarnybinis nusižengimas

5.      Pareigūnai – Deliktinė institucijų atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys – Sąvoka – Galimybės praradimas dėl neteisėto kandidatūros atmetimo – Žalos vertinimo kriterijai

(SESV 340 straipsnis)

6.      Pareigūnai – Deliktinė institucijų atsakomybė – Sąlygos – Turtinė žala, padaryta konkurso laimėtojui, neturėjusiam tokių pačių įsidarbinimo galimybių, kokios buvo suteiktos kitiems konkurso laimėtojams – Atlygintina žala

(SESV 340 straipsnis)

7.      Pareigūnai – Deliktinė institucijų atsakomybė – Neturtinė žala – Priežastinis ryšys – Įrodinėjimo pareiga – Nebuvimas

(SESV 340 straipsnis)

1.      Klausimas, ar ieškovas prašymą atlyginti žalą pateikė per protingą terminą, turi būti vertinamas ne bendrai, o atsižvelgiant į kiekvieną nurodytą pažeidimą ir į kiekvienu šių pažeidimų padarytos žalos atsiradimo datą.

(žr. 54 punktą)

2.      Dėl to, kad Sąjungos institucija sunaikino dokumentus dėl veiksmų, kurių ji ėmėsi informuodama kitas Sąjungos institucijas ir įstaigas apie ieškovo įrašymą į tinkamų kandidatų sąrašą, ir tai padarė neteisėtai, nes šių dokumentų saugojimo terminas buvo trumpesnis nei terminas, per kurį galima pateikti prašymą atlyginti žalą, ieškovas nepraranda galimybės gauti žalos atlyginimą. Jei minėta institucija privalėjo pranešti kitoms Sąjungos institucijoms ir įstaigoms apie ieškovo įrašymą į nurodytą sąrašą, pati institucija turi įrodyti, kad įvykdė šią pareigą. Aplinkybė, kad institucija savo valia atsidūrė tokioje padėtyje, kai ji negali įrodyti savo teiginių tikrumą, aiškintina tik jos nenaudai. Taigi dokumentų sunaikinimu negalima padaryti žalos pačiam ieškovui.

(žr. 71 punktą)

3.      Kai skundas pateikiamas tik dėl žalos atlyginimo, t. y. kai jame yra reikalavimas ne panaikinti atitinkamą aktą, o tik atlyginti žalą, tariamai patirtą dėl kelių veikų ar neveikimo, kurių dėl teisinio poveikio nebuvimo negalima priskirti prie asmens nenaudai priimtų aktų, administracinė procedūra būtinai turi prasidėti suinteresuotajam asmeniui pateikus prašymą paskyrimų tarnybai atlyginti nurodytą žalą ir prireikus tęsiama paduodant skundą dėl sprendimo atmesti prašymą; priešingu atveju vėliau pareiškiamas ieškinys pripažįstamas nepriimtinu. Kadangi Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalyje šiuo klausimu nieko nenurodyta, terminas prašymui dėl žalos atlyginimo pateikti turi būti protingas, ir tai vertintina atsižvelgiant į bylos aplinkybes, t. y. ypač į bylos svarbą suinteresuotajam asmeniui, bylos sudėtingumą ir šalių elgesį. Vis dėlto atliekant šį vertinimą, palyginimui galima atsižvelgti į Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnyje nurodytą penkerių metų senaties terminą, taikomą ieškiniui dėl Sąjungos deliktinės atsakomybės. Ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo momento, kai faktiškai atsirado nukentėjusiojo patirta žala.

(žr. 80, 81 ir 95 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Komisija prieš Cantina sociale di Dolianova ir kt., C‑51/05 P, 63 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. gegužės 2 d. Nutarties Giraudy prieš Komisiją, F‑23/05, 69 punktas; 2010 m. gegužės 11 d. Sprendimo Nanopoulos prieš Komisiją, F‑30/08, 116 ir 117 punktai; 2011 m. vasario 8 d. Nutarties Skareby prieš Komisiją, F‑95/09, 52 punktas.

4.      Iš aplinkybės, kad konkurso nerengusios Sąjungos institucijos ir įstaigos gali įdarbinti konkurso laimėtojus, įrašytus į šio konkurso tinkamų kandidatų sąrašą, nekyla konkursą rengusios institucijos ar įstaigos pareiga pranešti visoms Sąjungoms institucijoms ir įstaigoms konkurso rezultatus.

Kitaip yra tuo atveju, kai institucija rengėja kelis kartus leido konkurso laimėtojui suprasti, kad ji pranešė kitoms Sąjungos institucijoms ir įstaigoms apie jo įrašymą į tinkamų kandidatų sąrašą ir perdavė joms jo gyvenimo aprašymą. Kai institucija suteikia asmeniui garantijas, pateikdama tikslią, besąlygišką ir nuoseklią informaciją iš teisėtų ir patikimų šaltinių, šis asmuo, remdamasis teisėtų lūkesčių principų, turi teisę tikėtis, kad ši institucija laikysis suteiktų garantijų. Priešingu atveju atitinkama institucija padaro pažeidimą, dėl kurio kyla Sąjungos deliktinė atsakomybė.

Šiomis aplinkybėmis nepranešimas kitoms Sąjungoms institucijoms ir įstaigoms yra pažeidimas, dėl kurio kyla Sąjungos atsakomybė. Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad konkurso laimėtojas pats pasirūpino pranešti kai kurioms Sąjungos institucijoms ir įstaigoms. Dėl šios aplinkybės gali tik sumažėti konkurso laimėtojo patirta žala, tačiau ji nepanaikina konkursą rengusios institucijos kaltės.

(žr. 99, 100, 104 ir 105 punktus)

5.      Sąjungos deliktinės atsakomybės srityje žala turi būti tinkamai įrodyta ir konkreti. Vadinasi, kai tariama žala atsirado dėl galimybės praradimo, pirma, prarasta galimybė turėjo būti reali ir, antra, ji turi būti galutinai prarasta.

Turi egzistuoti tiesioginis ir tikras atitinkamos institucijos padaryto pažeidimo ir nurodytos žalos priežastinis ryšis. Tačiau šis reikalavimas neužkerta kelio tam, kad kai tariama žala kilo dėl palankios galimybės praradimo, suinteresuotajam asmeniui būtų atlyginta ne dėl teisės įgyvendinti šią galimybę, bet dėl tikimybės, kad ši galimybė bus įgyvendinta, praradimo.

Tik kai nurodyti reikalavimai įvykdomi, t. y. kai prarasta galimybė buvo reali ir kai ji buvo galutinai prarasta, suinteresuotasis asmuo turi teisę į atlyginimą už prarastą galimybę, o būtent, kai prarasta galimybė įsidarbinti Sąjungos institucijoje – gauti darbo užmokestį, kurį jis būtų gavęs jei būtų paskirtas pareigūnų bandomajam laikotarpiui, taikant koeficientą, atspindintį tikimybę, kad jei nebūtų padarytas pažeidimas, ši galimybė būtų įgyvendinta.

Šiuo klausimu tai, kad prarasta galimybė nebuvo didelė, nekliudo konstatuoti aiškaus priežastinio ryšio tarp padaryto pažeidimo ir patirtos žalos. Iš tiesų aplinkybė, kad prasta galimybė buvo menka, neturi reikšmės priežastinio ryšio buvimui, o tik parodo, kad patirta žala yra nedidelė. Be to, jei būtų reikalaujama, kad norint gauti žalos atlyginimą prarasta galimybė turi būti rimta, būtų atlyginama tik tam tikro dydžio žala, nors Sąjunga privalo visiškai atlyginti žalą, kurią ji sukėlė savo pareigūnams ir tarnautojams.

Žinoma, padarytas pažeidimas turi būti nurodytos galimybės neįgyvendinimą lėmusi priežastis. Sąjunga gali būti patraukta atsakomybėn tik dėl žalos, kuri pakankamai tiesiogiai atsiranda dėl atitinkamos institucijos neteisėto elgesio, o tai reiškia, kad padarytas pažeidimas yra pagrindinė galimybės praradimo priežastis.

(žr. 115, 116, 118 ir 119 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1984 m. birželio 21 d. Sprendimo Lux prieš Audito rūmus, 69/83, 13 punktas; 1999 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Lucaccioni prieš Komisiją, C‑257/98 P, 22 ir 28 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Sanders ir kt. prieš Komisiją, T‑45/01, 150 punktas; 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Eagle ir kt. prieš Komisiją, T‑144/02, 165 punktas; 2006 m. birželio 6 d. Sprendimo Girardot prieš Komisiją, T‑10/02, 96 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Hristova prieš Komisiją, F‑50/07, 41 punktas; 2011 m. gegužės 12 d. Nutarties Missir Mamachi di Lusignano prieš Komisiją, F‑50/09, 179 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

6.      Aplinkybė, kad konkurso laimėtojas nebuvo paskirtas pareigūnu, nekliudo jam prašyti atlyginti žalą, kurią jis patyrė dėl neteisėto konkurso atrankos komisijos sprendimo neįrašyti jo ab initio į tinkamų kandidatų sąrašą, dėl ko jis prarado galimybę būti paskirtam pareigūnu bandomajam laikotarpiui.

Nors asmuo, pavėluotai įrašytas į tinkamų kandidatų sąrašą ir galiausiai įdarbintas, gali gauti žalos atlyginimą dėl prarastos galimybės būti paskirtam pareigūnu bandomajam laikotarpiui anksčiau, nei tai faktiškai įvyko, tai nereiškia, kad pareigūnu nepaskirtas asmuo negali gauti žalos atlyginimo dėl to, kad negalėjo naudotis tokiomis pačiomis įsidarbinimo galimybėmis, kokios buvo suteiktos konkurso laimėtojams, ab initio įrašytiems į tinkamų kandidatų sąrašą, jeigu yra aišku, kad šios įsidarbinimo galimybės buvo didesnės ir atitiko tas, kuriomis šis asmuo galiausiai pasinaudojo.

(žr. 126 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo AA prieš Komisiją, F‑101/09, 81 ir paskesni punktai.

7.      Sąjungos deliktinės atsakomybės srityje ieškovas neprivalo įrodinėti neturtinės žalos ar priežastinio ryšio buvimo, nes juos galima nustatyti iš konstatuoto pažeidimo aplinkybių ir pobūdžio. Taigi akivaizdu, kad neteisingumo jausmas ir kančios, kuriuos lemia būtinumas asmeniui pradėti ikiteisminę procedūrą, o vėliau teismo procesą siekiant apginti savo teises, yra žala, kurią galima kildinti vien iš administracijos padaryto pažeidimo fakto.

(žr. 128 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1990 m. vasario 7 d. Sprendimo Culin prieš Komisiją, C‑343/87, 27 ir 28 punktai.