BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS
2014 m. liepos 1 d.(*)
„Ieškinys dėl panaikinimo ir žalos atlyginimo – Privilegijos ir imunitetai – Europos Parlamento narys – Sprendimas atšaukti imunitetą – Peržiūra – Sprendimas neginti imuniteto – Nepriimtinumas – Akivaizdus nepriimtinumas“
Byloje T‑84/12
Viktor Uspaskich, gyvenantis Kėdainiuose (Lietuva), atstovaujamas advokato A. Raišučio,
ieškovas,
prieš
Europos Parlamentą, atstovaujamą N. Lorenz, M. Windisch ir L. Mašalaitės-Chouteau,
atsakovą,
palaikomą
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos D. Kriaučiūno ir V. Balčiūnaitės,
dėl, pirma, prašymo panaikinti 2011 m. gruodžio 1 d. Parlamento sprendimą neginti ieškovo Parlamento nario imuniteto ir atmesti jo prašymą peržiūrėti sprendimą atšaukti imunitetą ir, antra, prašymo atlyginti žalą
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen (pranešėjas), teisėjai I. Pelikánová ir E. Buttigieg,
kancleris E. Coulon,
priima šią
Nutartį
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovas Viktor Uspaskich yra Lietuvos pilietis, kurio baudžiamasis persekiojimas Lietuvoje pradėtas 2009 m. Jis kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus šiuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatose: kartu su 24 straipsnio 4 dalimi skaitomose 205 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Kaltinimai pareikšti dėl apgaulingo apskaitos, susijusios su politinės partijos – Lietuvos darbo partijos – finansavimu, tvarkymo.
2 Kaltinimai susiję su laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2006 m. gegužės 17 d.
3 2009 m. birželio mėn. ieškovas išrinktas Europos Parlamento nariu ir nuo tada jam imtos taikyti Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų (OL C 83, 2010, p. 266, toliau – Protokolas) nuostatos.
4 2009 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pateikė Parlamentui prašymą atšaukti ieškovo imunitetą.
5 2010 m. rugsėjo 7 d. Parlamentas nusprendė atšaukti ieškovo imunitetą (toliau – 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimas) dėl šių motyvų:
„<…>
C. kadangi V. Uspaskichui pareikšti kaltinimai nesusiję su jam einant Europos Parlamento nario pareigas pareikšta nuomone ar balsavimu,
D. kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė,
E. kadangi minėtame 62 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka,
F. kadangi V. Uspaskich iš esmės yra kaltinamas apgaulingu apskaitos, susijusios su politinės partijos finansavimu, tvarkymu laikotarpiu iki jo išrinkimo Europos Parlamento nariu,
G. kadangi nebuvo pateikta įtikinamų įrodymų, patvirtinančių fumus persecutionis prezumpciją, ir kadangi V. Uspaskichui pareikšti kaltinimai nesusiję su jo, kaip Europos Parlamento nario, veikla <…>“
6 2010 m. spalio 28 d. ieškovas pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme dėl 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimo panaikinimo. Šis ieškinys užregistruotas bylos numeriu T‑507/10. Kadangi 2011 m. birželio 29 d. ieškovas atsisakė šio ieškinio, 2011 m. rugpjūčio 3 d. Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininko nutartimi byla T‑507/10 buvo išbraukta iš registro.
7 2011 m. balandžio 5 d. ieškovas, remdamasis Protokolo 7 straipsniu, pateikė prašymą ginti jo imunitetą ir privilegijas (toliau – 2011 m. balandžio 5 d. prašymas ginti imunitetą).
8 Jis apkaltino Lietuvos Respubliką organizavus jo ir Lietuvos darbo partijos parsekiojimą. Jis teigė, kad šiuo persekiojimu pažeistas „vienas jo, kaip Europos Parlamento nario, imuniteto aspektų“, t. y. „Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 7 straipsniu garantuojama laisvo judėjimo privilegija“.
9 2011 m. balandžio 11 d. ieškovas pateikė prašymą peržiūrėti 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimą (toliau – 2011 m. balandžio 11 d. peržiūros prašymas). Prie šio prašymo jis pridėjo keturis priedus: 2006 m. spalio mėn. Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados pažymą, kurią 2011 m. paviešino „WikiLeaks“ (toliau – 2006 m. spalio mėn. JAV ambasados pažyma), 2011 m. balandžio 9 d. spaudos straipsnį ir kitus du dokumentus, t. y. 2007 m. kovo 20 d. paskelbtą Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio stenogramą Nr. 15 ir 2007 m. kovo 22 d. paskelbtą buvusio Lietuvos Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko paskaitos ištrauką.
10 Šiuo klausimu ieškovas teigė, kad 2006 m. spalio mėn. JAV ambasados pažyma patvirtina, jog jis tapo politinio persekiojimo auka, o Parlamentas, atšaukdamas jo imunitetą, padarė klaidą, nes netaikė fumus persecutionis principo.
11 Gavęs du ieškovo prašymus, Parlamento Teisės reikalų komitetas (pranešėjas R.) parengė dvi ataskaitas (A7-0411/2011 ir A7-0413/2011). Parlamentas nusprendė 2011 m. balandžio 5 d. prašymą ginti imunitetą ir 2011 m. balandžio 11 d. peržiūros prašymą nagrinėti kartu, motyvuodamas tuo, kad jie susiję su tuo pačiu teismo procesu.
12 Priėmus 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimą, ieškovas kelis kartus teikė dokumentus Parlamento nariams ir pranešėjui R. 2011 m. spalio 10 d. ieškovas buvo išklausytas Parlamento Teisės reikalų komitete.
13 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu dėl prašymų ginti Viktoro Uspaskicho imunitetą ir privilegijas (2011/2162(IMM) ir 2011/2099(IMM)) (toliau – skundžiamas sprendimas) Parlamentas nusprendė neginti ieškovo imuniteto ir atmetė 2011 m. balandžio 11 d. peržiūros prašymą remdamasis šiais motyvais:
„ <…>
I. kadangi 2011 m. balandžio 5 d. laiške, kuriame prašoma ginti jo imunitetą, V. Uspaskich teigia, kad Lietuvos institucijų jo atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla jam neleidžia eiti savo, kaip Parlamento nario, pareigų arba trukdo eiti šias pareigas, nes pažeidžiama jo judėjimo laisvė, o tai prieštarauja Protokolo 7 straipsniui;
J. kadangi protokolo 7 straipsnis skirtas saugoti Parlamento narius nuo jų judėjimo laisvės apribojimų, nesusijusių su teismo procesu, ir todėl ši apsauga nėra imunitetas, o yra privilegija, kuri neapsaugo nuo teismo nustatytų Parlamento nario judėjimo laisvės apribojimų <…> ;
K. kadangi todėl Parlamentas negali pritarti 2011 m. balandžio 5 d. V. Uspaskicho prašymui ginti Europos Parlamento nario imunitetą protokolo 7 straipsnio pagrindu;
L. kadangi 2011 m. balandžio 11 d. laiške V. Uspaskich prašo persvarstyti 2010 m. rugsėjo 7 d. Parlamento sprendimą atsižvelgiant į tariamus naujus faktus, kuriuos atskleidė „WikiLeaks“ ir kurie, jo nuomone, rodo, kad jis buvo fumus persecutionis auka;
M. kadangi šį kaltinimą reikia atmesti remiantis tuo, kad nenustatyta pakankamo priežastinio ryšio tarp tariamų naujų faktų ir V. Uspaskicho atžvilgiu iškeltos bylos dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo;
N. kadangi, be to, prašymas persvarstyti 2010 m. rugsėjo 7 d. Parlamento sprendimą nėra prašymas ginti imunitetą ir privilegijas, kaip apibrėžta Darbo tvarkos taisyklių 6 ir 7 straipsniuose; ta pati išvada taikoma ir V. Uspaskicho tvirtinimui, kad priimant 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimą buvo pažeista jo pagrindinė teisė į gynybą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija <…>“
Procesas ir šalių reikalavimai
14 2012 m. sausio 31 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo raštą, kuriuo ieškovas pareiškė šį ieškinį.
15 Šiuo ieškiniu ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą,
– patenkinti 2011 m. balandžio 11 d. peržiūros prašymą,
– apginti jo imunitetą,
– priteisti jam 10 000 EUR žalos atlyginimą,
– priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas.
16 2012 m. gegužės 10 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo raštą, kuriuo Parlamentas, remdamasis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsniu, pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.
17 Šiuo dokumentu Parlamentas Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį dėl panaikinimo kaip akivaizdžiai nepriimtiną,
– atmesti prašymą atlyginti žalą kaip akivaizdžiai nepriimtiną,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
18 2012 m. liepos 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo raštą, kuriuo ieškovas pateikė pastabas dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo ir paprašė Bendrojo Teismo pripažinti ieškinį priimtinu.
19 2012 m. birželio 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo raštą, kuriuo Lietuvos Respublika paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Parlamento reikalavimų.
20 2012 m. liepos 31 d. nutartimi Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininkas patenkino Lietuvos Respublikos prašymą leisti įstoti į bylą. 2012 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos vyriausybė pateikė įstojimo į bylą paaiškinimą tik dėl ieškinio priimtinumo, o 2012 m. lapkričio 5 d. Parlamentas pateikė pastabas dėl šio paaiškinimo. Per nustatytą terminą ieškovas nepateikė pastabų dėl Lietuvos Respublikos paaiškinimo.
21 Lietuvos Respublika Bendrojo Teismo prašo atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną.
22 2012 m. gruodžio 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo raštą, kuriuo Parlamentas pateikė dokumentą, kuriuo konstatuota ieškovo kadencijos pabaiga, nes nuo 2012 m. lapkričio 16 d. jis atsistatydino.
23 2013 m. sausio 18 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo raštą, kuriame ieškovas, atsakydamas į Bendrojo Teismo klausimą dėl minėto dokumento pateikimo, nurodė manąs, kad šios bylos dalykas yra išaiškinti, ar jo imuniteto atšaukimas laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 7 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d. buvo teisėtas, todėl Parlamento pateiktas dokumentas neturi jokio poveikio šios bylos eigai.
24 2013 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo raštą, kuriame ieškovas atsakė į Bendrojo Teismo klausimus dėl, pirma, ieškinio priedų A 14 ir A 18 ir, antra, 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimo Gollnisch / Parlamentas (T‑346/11 ir T‑347/11, dar nepaskelbtas Rinkinyje). 2013 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo raštą, o 2013 m. rugsėjo 19 d. – jo klaidų ištaisymą, kuriais Parlamentas taip pat atsakė į Bendrojo Teismo klausimus dėl šių ieškinio priedų ir sprendimo ir pateikė Bendrojo Teismo prašytą dokumentą. 2013 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo raštą, kuriame Lietuvos Respublika atsakė į Bendrojo Teismo klausimą dėl minėto Sprendimo Gollnisch / Parlamentas.
25 Pasikeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėčiai, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į pirmąją kolegiją, todėl ši byla paskirta tai kolegijai.
26 2014 m. sausio 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo raštą, kuriame ieškovas atsakė į Bendrojo Teismo klausimus dėl Parlamento ir Lietuvos Respublikos pastabų, pateiktų atitinkamai 2013 m. rugsėjo 19 ir 20 d.
Dėl teisės
Dėl ieškovo suinteresuotumo pareikšti ieškinį
27 Reikia priminti, kad pagal teismo praktiką ginčo dalykas, koks jis buvo apibrėžtas pradiniame ieškinyje, kaip ir suinteresuotumas pareikšti ieškinį teisme, turi išlikti iki teismo sprendimo paskelbimo dienos, nes tai suponuoja, jog bylos baigtis gali būti naudinga ieškinį pareiškusiai šaliai (2007 m. birželio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Wunenburger / Komisija, C‑362/05 P, Rink. p. I‑4333, 42 punktas ir 2008 m. rugsėjo 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Reliance Industries / Taryba ir Komisija, T‑45/06, Rink. p. II‑2399, 35 punktas).
28 Ieškovo suinteresuotumo pareikšti ieškinį išlikimą reikia vertinti in concreto, atsižvelgiant, be kita ko, į nurodomo neteisėtumo padarinius ir tariamai patirtos žalos pobūdį (2013 m. gegužės 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Abdulrahim / Taryba ir Komisija, C‑239/12 P, dar nepaskelbto Rinkinyje, 65 punktas).
29 Nors nagrinėjamu atveju ieškovo kadencija pasibaigė 2012 m. lapkričio 16 d., jis išsaugo suinteresuotumą šios bylos baigtimi, kaip jis pats pagrįstai pažymėjo 2013 m. sausio 18 d. atsakyme. Iš tiesų, atsakymas į klausimą, ar skundžiamas sprendimas yra teisėtas, gali turėti įtakos ieškovo imunitetui laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 7 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d., o kartu ir Lietuvoje pradėto jo baudžiamojo persekiojimo eigai. Ieškinio nagrinėjimo rezultatas taip pat gali turėti įtakos ieškovo prašymui atlyginti žalą. Galiausiai Parlamentas neteigia, kad dėl to ieškinys tapo nepriimtinas arba neteko dalyko.
Dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo
30 Pagal Procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalį Bendrasis Teismas gali nuspręsti dėl nepriimtinumo nepradėdamas bylos nagrinėti iš esmės, jei šalis to prašė. Pagal to paties straipsnio 4 dalį Bendrasis Teismas priima sprendimą dėl nepriimtinumo arba nutaria, kad dėl jo bus sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės. Be to, pagal Procedūros reglamento 111 straipsnį, jeigu ieškinys yra akivaizdžiai nepriimtinas, Bendrasis Teismas sprendimą dėl jo gali priimti motyvuota nutartimi, nesiimdamas jokių kitų veiksmų nagrinėjamoje byloje.
31 Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas mano, jog bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, kad būtų galima priimti sprendimą nesiimant jokių kitų procesinių veiksmų.
32 Nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime Parlamentas nurodo nepriimtinumo pagrindus, susijusius su ieškinio reikalavimu, pirma, panaikinti sprendimą atmesti 2011 m. balandžio 11 d. peržiūros prašymą, antra, panaikinti sprendimą neginti ieškovo imuniteto ir, trečia, atlyginti žalą. Dėl Parlamento nurodyto nepriimtinumo pagrindo, susijusio su tuo, kad ieškiniu siekiama ir 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimo panaikinimo, pakanka pažymėti, kad, kaip matyti iš ieškinio teksto, ieškovas nepateikė tokio prašymo dėl panaikinimo, kaip jis pats tai patvirtino pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo. Taigi šis nepriimtinumo pagrindas atmestinas.
Dėl sprendimo atmesti 2011 m. balandžio 11 d. peržiūros prašymą panaikinimo
33 Parlamentas teigia, kad pagal teismo praktiką ieškinys dėl atsisakymo peržiūrėti yra nepriimtinas, jei aplinkybės, nurodytos peržiūros prašymui pagrįsti, nėra naujos ir esminės. Nagrinėjamu atveju dalis ieškovo pateiktos informacijos nėra nauja ir bet kuriuo atveju tai nėra esminės aplinkybės, kuriomis būtų galima grįsti 2011 m. balandžio 11 d. peržiūros prašymą.
34 Parlamentas teigia, kad prie 2011 m. balandžio 11 d. peržiūros prašymo pridėti keturi dokumentai, nurodyti šios nutarties 9 punkte, negali pakeisti Parlamento vertinimo, nes jie nėra svarbūs baudžiamajam persekiojimui, dėl kurio buvo atšauktas ieškovo imunitetas, t. y. baudžiamajam persekiojimui dėl tariamo apgaulingo apskaitos tvarkymo. Visų pirma, 2006 m. spalio mėn. JAV ambasados pažymoje tik perteikiama buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pareigūno nuomonė, atsieta nuo konteksto ir neturinti tiesioginio ryšio su pradėtu ieškovo baudžiamuoju persekiojimu. Be to, savo prašyme ieškovas nenurodė išvadų, darytinų iš jo pateikto 2011 m. balandžio 9 d. spaudos straipsnio. Galiausiai kiti du dokumentai pranešėjui R. jau buvo perduoti 2010 m., todėl tai nėra nauja informacija.
35 Taigi Parlamentas teigia neperžiūrėjęs 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, o tik išnagrinėjęs ieškovo peržiūros prašymui pagrįsti pateiktų dokumentų svarbą. Jis mano, kad sprendimas atmesti 2011 m. balandžio 11 d. peržiūros prašymą nėra skundžiamas aktas, todėl šiuo klausimu ieškinys atmestinas kaip nepriimtinas.
36 Įstojimo į bylą paaiškinime Lietuvos Respublika taip pat teigia, kad ieškinys nepriimtinas. Šiuo klausimu ji mano, kad 2006 m. spalio mėn. JAV ambasados pažymą ir 2011 m. balandžio 9 d. spaudos straipsnį bandoma pateikti kaip naujus įrodymus, susijusius su aplinkybėmis, jau nurodytomis per anksčiau vykusią imuniteto atšaukimo procedūrą, kurią užbaigiant priimtas 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimas.
37 Lietuvos Respublika taip pat mano, kad 2006 m. spalio mėn. JAV ambasados pažymos turinys nesusijęs su pradėtu ieškovo baudžiamuoju persekiojimu ir kad šis dokumentas, kaip ir kiti pateikti dokumentai, neturi įrodomosios galios.
38 Ieškovas nesutinka su Parlamento ir Lietuvos Respublikos pateiktais argumentais.
39 Šiuo klausimu, viena vertus, pažymėtina, kad jokioje Parlamento darbo tvarkos taisyklių nuostatoje aiškiai nenumatyta sprendimo atšaukti imunitetą svarstymo iš naujo ar jo peržiūros procedūra. Pats sprendimas atšaukti imunitetą gali būti apskųstas (šiuo klausimu žr. 2008 m. spalio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mote / Parlamentas, T‑345/05, Rink. p. II‑2849, 28, 29 ir 31 punktus).
40 Kita vertus, iš teismo praktikos matyti, kad jei skundžiamu aktu atsakoma į prašymą, kuriame remiamasi naujomis ir esminėmis aplinkybėmis ir kuriuo administracijos prašoma peržiūrėti ankstesnį sprendimą, kuris tapo galutinis, šio akto negalima laikyti vien patvirtinamuoju, nes juo sprendžiama dėl šių aplinkybių ir todėl jame yra naujų elementų, palyginti su ankstesniu sprendimu. Iš tiesų naujos ir esminės aplinkybės gali pateisinti prašymą peržiūrėti sprendimą, kuris tapo galutinis. Priešingai, jei peržiūros prašymas nepagrįstas naujomis ir esminėmis aplinkybėmis, ieškinys dėl sprendimo atsisakyti atlikti prašomą peržiūrą turi būti pripažintas nepriimtinu (2001 m. vasario 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Inpesca / Komisija, T‑186/98, Rink. p. II‑557, 49 punktas; 2004 m. balandžio 29 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties SGL Carbon / Komisija, T‑308/02, Rink. p. II‑1363, 54 punktas ir 2006 m. spalio 10 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑106/05, neskelbiamos Rinkinyje, 49 punktas).
41 Skundžiamo sprendimo L konstatuojamojoje dalyje Parlamentas nurodė, kad 2011 m. balandžio 11 d. laiške ieškovas prašė peržiūrėti 2010 m. rugsėjo 7 d. Parlamento sprendimą atsižvelgiant į naujus faktus, kuriuos atskleidė „WikiLeaks“ ir kurie, jo nuomone, rodo, kad jis buvo fumus persecutionis auka.
42 Pažymėtina, kad aplinkybės, kuriomis remiasi ieškovas, išdėstytos prie 2011 m. balandžio 11 d. peržiūros prašymo pridėtuose keturiuose prieduose, minėtuose šios nutarties 9 punkte.
43 Pirmame priede, t. y. 2006 m. spalio mėn. JAV ambasados pažymoje, aiškiai minimas ieškovo asmenvardis ir užsimenama apie įtarimus, kad jis turėjo ryšių su Rusijos slaptosiomis tarnybomis.
44 Savo rašytinėse pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo ieškovas nurodė, kad apie šios pažymos egzistavimą sužinota 2011 m. balandžio 9 d. Anot jo, iš šios pažymos matyti, kad Lietuvos vyriausybė organizavo jo priverstinį išvykimą ir kad tikroji prieš jį pradėto baudžiamojo persekiojimo priežastis yra ne apgaulingas apskaitos tvarkymas, o tariami jo ryšiai su Rusijos slaptosiomis tarnybomis.
45 Tačiau minėta pažyma nei susijusi su byla, nei svarbi, todėl negali būti laikoma esmine aplinkybe. Iš tiesų šioje pažymoje tik perteikiami nepatvirtinti trečiųjų asmenų įtarimai. Joje tik atpasakojami gandai, susiję su 2005 m. tariamai vykusia politine intriga, siekiant, kad ieškovas išvyktų iš Lietuvos. Joje neatskleidžiama, koks ryšys galėjo būti tarp ieškovo sąsajų su Rusijos slaptosiomis tarnybomis ir pradėto 2009 m., t. y. gerokai vėliau po šios pažymos datos, baudžiamojo persekiojimo įtariant apgaulingu apskaitos tvarkymu, dėl kurio paprašyta atšaukti imunitetą.
46 Dėl prie 2011 m. balandžio 11 d. peržiūros prašymo pridėtų antro, trečio ir ketvirto priedų pažymėtina, kad jų taip pat negalima laikyti patvirtinančiais esmines ir naujas aplinkybes. Iš tiesų, kalbant apie antrą priedą, pažymėtina, kad ieškovas neprieštarauja Parlamento argumentams, kad tai yra spaudos straipsnis, kurio reikšmė šiai bylai nepatikslinta, ir tai kliudo pripažinti jame esančią informaciją esmine aplinkybe. Be to, Parlamentas pabrėžia, o ieškovas to taip pat neginčija, kad trečiame ir ketvirtame prieduose esančią informaciją ieškovas jau buvo perdavęs pranešėjui R. 2010 m., kai buvo ginčijamas prašymas atšaukti imunitetą ir prieš priimant 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimą. Todėl minėtuose prieduose esančios informacijos negalima pripažinti naujomis aplinkybėmis.
47 Taigi Parlamentas pagrįstai teigia, kad prie 2011 m. balandžio 11 d. peržiūros prašymo pridėti keturi priedai neatskleidžia naujų ir esminių aplinkybių. Todėl ieškinys dėl sprendimo atmesti 2011 m. balandžio 11 d. peržiūros prašymą pripažintinas nepriimtinu, atsižvelgiant į šios nutarties 40 punkte primintą teismo praktiką.
48 Vis dėlto savo pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo ieškovas taip pat rėmėsi kitais trimis dokumentais, nepaminėtais skundžiamame sprendime, t. y. ieškinio priedais A 14, A 16 ir A 18: atitinkamai 2005 m. birželio mėn. Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados pažyma, 2011 m. rugpjūčio 30 d. paviešinta „WikiLeaks“ ir 2011 m. spalio mėn. ieškovo nusiųsta Parlamentui (toliau – priedas A 14), 2011 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro raštu Parlamento Teisės reikalų komiteto nariams (toliau – priedas A 16) ir buvusio Lietuvos Respublikos Prezidento knygos „Prezidento dienoraščiai“ ištraukomis (toliau – priedas A 18). Anot ieškovo, šie dokumentai, perduoti Parlamentui dar prieš priimant skundžiamą sprendimą, atskleidžia naujas ir esmines aplinkybes. Ieškovas nurodo, kad Parlamentas ignoravo šias aplinkybes ir į jas nereagavo, o tai rodo akivaizdžią vertinimo klaidą.
49 Įstojimo į bylą paaiškinime Lietuvos Respublika nurodė, kad nagrinėjamų dokumentų nepakanka norint pagrįsti ieškovo nurodytą fumus persecutionis, nes jie nepatvirtinti liudytojų parodymais.
50 Pastabose dėl Lietuvos Respublikos įstojimo į bylą paaiškinimo Parlamentas teigia, kad priedai A 14 ir A 18 nėra reikšmingi šiai bylai, nes dėl jų vykdoma paties ieškovo inicijuota atskira procedūra.
51 2013 m. rugsėjo 9 d. atsakyme į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą Parlamentas patikslino, kad priedai A 14 ir A 18 pranešėjui R. buvo perduoti tik 2011 m. spalio 2 d., o tam tikriems parlamentarams – 2011 m. lapkričio 30 d., t. y. po 2011 m. lapkričio 25 d. vykusio balsavimo Teisės reikalų komitete ir likus vienai dienai iki balsavimo plenarinėje sesijoje. Parlamento teigimu, šie priedai perduoti nesilaikant jo darbo tvarkos taisyklių 6 ir 7 straipsniuose numatytos tvarkos ir pavėluotai, todėl į juos nebuvo galima atsižvelgti vykstant procedūrai, per kurią priimtas skundžiamas sprendimas. Be to, kaip teigia Parlamentas, sprendimo atšaukti imunitetą peržiūra yra Parlamento darbo tvarkos taisyklėse nenumatyta išimtinė procedūra ir tokios peržiūros vykdymo tvarka turi būti aiškiai apibrėžta.
52 Tame pačiame 2013 m. rugsėjo 9 d. atsakyme Parlamentas pridūrė, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. raštu ieškovas paprašė išnagrinėti šiuos priedus per naują skundžiamo sprendimo peržiūros ir jo imuniteto gynimo procedūrą, kurią jis ketino inicijuoti. Šis prašymas pradėti naują procedūrą buvo perduotas Teisės reikalų komitetui, o L. paskirta pranešėja. Tačiau dėl to, kad 2012 m. lapkričio 16 d. ieškovas buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą ir pareiškė nuo šios datos atsistatydinąs iš Parlamento nario pareigų, buvo konstatuota, kad nuo tos datos ieškovo vieta Parlamente yra laisva. 2012 m. lapkričio 29 d. raštu Teisės reikalų komiteto pirmininkas informavo Parlamento pirmininką, kad nebėra pagrindo nagrinėti 2012 m. rugsėjo 5 d. ieškovo pateikto naujo prašymo.
53 2013 m. rugsėjo 9 d. atsakyme į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą ieškovas paaiškino, kad priedas A 14 pranešėjui R. ir Parlamento Teisės reikalų komiteto sekretoriatui buvo perduotas 2011 m. spalio 2 d., o priedas A 18 – 2011 m. lapkričio 16 d. Jis pažymėjo, kad persiuntė šiuos priedus visiems Parlamento nariams elektroniniu paštu, todėl šioje byloje jie laikytini priimtinais.
54 2014 m. sausio 7 d. atsakyme į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus ieškovas pridūrė, kad 2011 m. spalio 26 d. raštu pranešėjas R., Parlamento Teisės reikalų komiteto nariai ir sekretoriatas buvo informuoti apie priedą A16. Jis teigia kalbėjęs apie priedus A 14 ir A 18 per Teisės reikalų komiteto posėdį ir nebuvęs informuotas apie tai, kad šie priedai gali būti pripažinti nepriimtinais procedūroje, kurioje priimtas skundžiamas sprendimas. Ieškovas nesutinka, kad priedai A 14 ir A 18 buvo pateikti pavėluotai. Jei Bendrajam Teismui kiltų abejonių dėl jų priimtinumo, jis, remdamasis Procedūros reglamento 64 straipsnio 3 dalies d punktu, prašo įpareigoti Parlamentą pateikti įvairių dokumentų. Remdamasis Procedūros reglamento 68 straipsniu jis taip pat prašo apklausti kaip liudytoją J. P. A.
55 Šiuo klausimu pažymėtina, kad nebūtina tenkinti ieškovo prašymo iškviesti liudytoją, nes ginčo baigtis bet kuriuo atveju negali priklausyti nuo vieno liudytojo parodymų. Bendrasis Teismas sprendimą gali priimti remdamasis šiame proceso etape nurodytais reikalavimais, pagrindais, argumentais ir pateiktais dokumentais (šiuo klausimu žr. 2006 m. lapkričio 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Masdar (UK) / Komisija, T‑333/03, Rink. p. II‑4377, 149 punktą).
56 Nesant reikalinga tenkinti ir ieškovo prašymo atlikti tyrimą, svarbu pažymėti, kad net jei, kaip teigia ieškovas, procedūroje, kurioje priimtas skundžiamas sprendimas, būtų reikėję atsižvelgti į priedus A 14, A16 ir A 18, bet kuriuo atveju jų nebūtų galima laikyti skundžiamam sprendimui esminėmis aplinkybėmis, nes, kaip ir šios nutarties 42–47 punktuose aptarti dokumentai, tai yra tik pažymoje, rašte ar knygoje cituojami žodžiai, nepatvirtinti kitais įrodymais. Todėl tai, kad Parlamentas neatsižvelgė į šiuos priedus, šiuo atveju negali lemti skundžiamo sprendimo panaikinimo (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 27 d. Bendrojo Teismo sprendimo Italija / Komisija, T‑257/10, neskelbiamo Rinkinyje, 65 ir 66 punktus). Taigi šiuo atžvilgiu ieškinys yra akivaizdžiai nepriimtinas.
57 Galiausiai kalbant apie priedą A 16, tai yra 2011 m. spalio 10 d. Lietuvos teisingumo ministro raštą, kuriame pateiktas siūlymas bendradarbiauti su Parlamento Teisės reikalų komiteto nariais ieškovo byloje, pažymėtina, kad jame nėra naujų aplinkybių ir juo remiantis negalima paneigti skundžiamo sprendimo M konstatuojamojoje dalyje Parlamento padarytos išvados.
58 Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepriimtinas, kiek jis susijęs su 2011 m. balandžio 11 d. peržiūros prašymo atmetimo panaikinimu.
Dėl sprendimo neginti ieškovo imuniteto panaikinimo
59 Parlamentas, palaikomas Lietuvos Respublikos, mano, kad ieškovas nenurodė nė vieno ieškinio pagrindo dėl sprendimo neginti jo imuniteto. Taigi, jo nuomone, ieškinys yra nepriimtinas, nes juo pažeidžiami Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimai, be to, neleidžiama Parlamentui veiksmingai apsiginti.
60 Pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo ieškovas atsikerta, kad ieškinyje jis kaip pagrindinį nurodė pagrindą dėl atsisakymo peržiūrėti imuniteto atšaukimą, o kaip papildomą – pagrindą dėl šio atsisakymo ir dėl sprendimo neginti jo imuniteto.
61 Pagal Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Šis nurodymas turi būti pakankamai aiškus ir tikslus, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – atitinkamai nuspręsti dėl ieškinio, prireikus – be jokios kitos papildomos informacijos. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir gerą teisingumo vykdymą, kad ieškinys būtų priimtinas, būtina, kad pagrindinės teisinės ir faktinės aplinkybės, kuriomis jis pagrįstas, bent glaustai, tačiau nuosekliai ir suprantamai būtų išdėstytos ieškinio tekste (žr. 1996 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Asia Motor France ir kt. / Komisija, T‑387/94, Rink. p. II‑961, 106 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
62 Iš ieškinio teksto matyti, kad ieškovas nurodė kelis ieškinio pagrindus, tačiau, priešingai, nei jis vėliau nurodė pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, nepatikslino, ar jie yra pagrindiniai, ar papildomi.
63 Neginčijama, kad ieškinio 25–34 punktuose išdėstytas pirmasis pagrindas susijęs tik su prašymu peržiūrėti imuniteto atšaukimą.
64 Be to, analizuojant ieškinio 35–40 punktuose aptartą antrąjį pagrindą, grindžiamą teise į nešališką prašymo nagrinėjimą, nematyti, kad jis būtų susijęs su sprendimu neginti ieškovo imuniteto. Kaip matyti iš ieškinio 38 ir 39 punktų, šis pagrindas veikiau susijęs su prašymu peržiūrėti imuniteto atšaukimą.
65 Trečiasis pagrindas, kuriame nurodomas teisės į gynybą ir į teisingą vertinimą pažeidimas, susijęs su procedūra, pradėta Lietuvos valdžios institucijų kreipimusi dėl ieškovo imuniteto panaikinimo, o ne su ieškovo savo imunitetui apginti inicijuota procedūra. Tas pats pasakytina apie ketvirtąjį ir penktąjį pragrindus, išdėstytus atitinkamai 80–88 ir 89–178 ieškinio punktuose.
66 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškinys nepriimtinas, kiek juo prašoma panaikinti sprendimą neginti ieškovo imuniteto.
Dėl prašymo atlyginti žalą
67 Parlamentas, palaikomas Lietuvos Respublikos, teigia, kad ieškovo pateiktas prašymas atlyginti žalą nepriimtinas, nes jis niekuo nepagrįstas ir todėl neatitinka Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimų.
68 Pagal Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Kad ieškinys dėl institucijos tariamai sukeltos žalos atlyginimo tenkintų šiuos reikalavimus, jame turi būti nurodytos aplinkybės, iš kurių būtų galima nustatyti institucijos veiksmus, dėl kurių ieškovas pateikia jai kaltinimus, priežastys, dėl kurių jis mano, kad egzistuoja priežastinis šių veiksmų ir tariamai jo patirtos žalos ryšys, ir tokios žalos pobūdis ir dydis (žr. 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimo Gollnisch / Parlamentas, T‑42/06, Rink. p. II‑1135, 77 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
69 Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad ieškinio 180 ir 181 punktuose ieškovas teigia, kad pakenkta jo reputacijai, ir šią žalą vertina 10 000 EUR, tačiau jis nepateikė nė vieno įrodymo, kuris leistų nustatyti šios žalos pobūdį ir dydį. Jis taip pat neįrodo priežastinio ryšio tarp Parlamento veiksmų ir tariamai patirtos žalos.
70 Taigi ieškinys, kiek juo prašoma priteisti iš Parlamento žalos atlyginimą, atmestinas kaip nepriimtinas.
71 Kadangi antrasis ir trečiasis reikalavimai susiję su pirmuoju, o šis pripažintas nepriimtinu, juos taip pat reikia atmesti.
72 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškinys pripažintinas iš dalies akivaizdžiai nepriimtinu ir iš dalies nepriimtinu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
73 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovas bylą pralaimėjo, reikia jam nurodyti padengti bylinėjimosi išlaidas, kaip to prašė Parlamentas.
74 Taikant Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą Lietuvos Respublika, įstojusi į bylą šalis, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nutaria:
1. Atmesti ieškinį kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies nepriimtiną.
2. Viktor Uspaskich padengia savo ir Europos Parlamento patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Lietuvos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Priimta 2014 m. liepos 1 d. Liuksemburge.