Byla T‑150/20
Tartu Agro AS
prieš
Europos Komisiją
2022 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas
„Valstybės pagalba – Žemės ūkis – Žemės ūkio paskirties žemės Estijoje nuomos sutartis – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su vidaus rinka ir nurodoma ją susigrąžinti – Nauda – Rinkos kainos nustatymas – Privataus ūkio subjekto principas – Kompleksiniai ekonominiai vertinimai – Teisminė kontrolė – Atsižvelgimas į visas reikšmingas aplinkybes – Rūpestingumo pareiga“
1. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Prekių tiekimas ar paslaugų teikimas lengvatinėmis sąlygomis – Įtraukimas
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
(žr. 36 punktą)
2. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Naudos suteikimas pagalbos gavėjams – Žemės ūkio paskirties žemė, kurią valdžios institucija nuomoja lengvatinėmis sąlygomis – Vertinimas taikant įprastų rinkos sąlygų kriterijų – Rinkos kaina – Nustatymo metodas – Komisijos diskrecija – Ribos – Reikalavimas taikyti metodą, leidžiantį nustatyti rinkos vertei kuo artimesnę kainą – Komisijai tenkanti įrodinėjimo pareiga – Atsižvelgimas į visas reikšmingas ginčijamo sandorio ir jo konteksto aplinkybes
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
(žr. 37, 38, 48, 53–55, 56–58, 59, 63, 64, 68, 69, 73, 84 ir 97–99 punktus)
3. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Teisinis pobūdis – Aiškinimas remiantis objektyviais kriterijais – Teisminė kontrolė – Apimtis – Kompleksinis ekonominis vertinimas – Įrodymų tikrumo, patikimumo ir nuoseklumo tikrinimas – Reikšmingos informacijos išsamumo tikrinimas – Suinteresuotosioms šalims suteiktų procesinių garantijų laikymosi kontrolė
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
(žr. 39 ir 40 punktus)
4. Valstybių teikiama pagalba – Administracinė procedūra – Komisijos pareigos – Kruopštus ir nešališkas tyrimas – Atsižvelgimas į kuo išsamesnius ir kuo patikimesnius įrodymus – Pareigos apimtis – Per procedūrą pateiktų duomenų tyrimo išsamumas – Tyrimo įgaliojimų įgyvendinimas, kai esama įrodymų, kurie laikomi nepakankamais
(ESS 4 straipsnio 3 dalis; SESV 107 straipsnio 1 dalis)
(žr. 74–76, 82–84 ir 95 punktus)
5. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Naudos suteikimas pagalbos gavėjams – Žemės ūkio paskirties žemė, kurią valdžios institucija nuomoja lengvatinėmis sąlygomis – Vertinimas taikant įprastų rinkos sąlygų kriterijų – Išlaidų, kurias naudos gavėjas patyrė vykdydamas papildomas sutartines pareigas, įtraukimas į nuomos pajamas – Minėtos valdžios institucijos ir privataus ūkio subjekto veiksmų ekonominio racionalumo palyginimo trūkumas – Akivaizdi vertinimo klaida
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
(žr. 62 ir 100–102 punktus)
Santrauka
Tartu Agro AS yra Estijoje įsteigta įmonė; 1997 m. ji perėmė valstybinį ūkį, kuris užsiėmė pieno, mėsos ir grūdų gamyba. Pasibaigus riboto konkurso procedūrai, 2000 m. lapkričio 16 d. ši bendrovė ir Estijos valdžios institucijos sudarė 25 metų nuomos sutartį dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurių bendras plotas siekė daugiau nei 3 000 ha. Šios sutarties finansines sąlygas sudarė dvi dalys: pirma, įsipareigojimas mokėti metinį nuomos mokestį, sutarties sudarymo dieną siekusį 3,24 Estijos kronų (EEK)/ha (t. y. 0,20 EUR/ha)(1), ir, antra, įvairių išlaidų prisiėmimas, įskaitant, be kita ko, minimalias metines investicijas į drenažo sistemas, žemės priežiūros ir dirvožemio kokybės gerinimo išlaidas, taip pat nekilnojamojo turto mokesčių mokėjimą nuomotojo vardu.
2014 m. gavusi skundą dėl šiomis aplinkybėmis neteisėtos valstybės pagalbos suteikimo bendrovei Tartu Agro, Europos Komisija 2017 m. vasario 27 d. sprendimu pradėjo oficialią tyrimo procedūrą. Ši procedūra baigėsi tuo, kad 2020 m. sausio 24 d. buvo priimtas ginčijamas sprendimas(2); jame Komisija padarė išvadą, kad Estijos valdžios institucijos suteikė ieškovei pagalbą, išnuomodamos jai žemės ūkio paskirties žemę lengvatinėmis sąlygomis, ir pripažino, kad ši pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka, taip pat nurodė ją susigrąžinti.
2020 m. kovo 24 d. Tartu Agro pareiškė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. Savo sprendimu Bendrasis Teismas patenkino jos reikalavimus, remdamasis akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, pažeidžiančiomis Komisijos išvadas dėl nagrinėjamos nuomos sutarties finansinių sąlygų lengvatinio pobūdžio, ir tuo, kad Komisija nepaisė jai tenkančios rūpestingumo pareigos. Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas patikslino veiksnius, kurių reikia, kad Komisija, atlikusi savo tyrimą dėl valstybės pagalbos schemos, galėtų padaryti išvadą apie naudos egzistavimą, kiek tai susiję su tariamai lengvatinėmis sandorio sąlygomis, kai toks tyrimas grindžiamas nagrinėjamų ir rinkos kainą atitinkančių sąlygų palyginimu. Šiuo tikslu Bendrasis Teismas taip pat priminė tikslią kontrolės, kurią jis turi atlikti dėl kompleksinių ekonominių vertinimų, kuriuos Komisija atlieka valstybės pagalbos srityje, apimtį.
Bendrojo Teismo vertinimas
Bendrasis Teismas mano, kad nagrinėjant įvairius Tartu Agro pateiktus ieškinio pagrindus tikslinga pradėti nuo tų, kuriais siekiama ginčyti Komisijos vertinimą, susijusį su, viena vertus, nuomos sutartyje numatyto nuomos mokesčio atitiktimi rinkos sąlygoms ir, kita vertus, naudos dydžio nustatymu.
Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas pirmiausia pažymėjo, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, į valstybės pagalbos sąvoką patenka ekonominė nauda, kurios įmonė nebūtų gavusi įprastomis rinkos sąlygomis. Tai visų pirma taikoma prekių tiekimui ar paslaugų teikimui lengvatinėmis sąlygomis. Be to, būtent Komisija privalo, prireikus pasitelkdama ekspertus arba prašydama papildomos informacijos, tikrinti, ar valstybės priemone suteikiamas įprastų rinkos sąlygų neatitinkantis pranašumas. Kadangi Komisija turi atlikti kompleksinius ekonominius vertinimus, Bendrasis Teismas taip pat pabrėžė, kad nors vykdydamas jam tenkančią pareigą atlikti teisminę kontrolę jis neturi pakeisti Komisijos ekonominio vertinimo savuoju, vis dėlto privalo patikrinti, ar Komisijos pateiktas ekonominių duomenų išaiškinimas yra pagrįstas iš esmės materialiai tiksliais, patikimais ir nuosekliais įrodymais, kurie gali patvirtinti jos padarytas išvadas ir atspindi visus reikšmingus duomenis šioje byloje.
Vadovaudamasis būtent šiais principais Bendrasis Teismas ėmėsi vertinti Tartu Agro pagrindų pagrįstumą tiek dėl nuomos mokesčio dydžio atitikties rinkos kainai, tiek dėl atsižvelgimo į papildomus mokesčius.
Visų pirma, kalbant apie ginčijamas išvadas, kurias Komisija padarė su rinkos kaina palyginusi tik nuomos mokesčio dydį, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad siekdama įrodyti, jog Tartu Agro mokėtas nuomos mokestis visu 2000–2017 m. laikotarpiu buvo mažesnis už rinkos kainą, Komisija rėmėsi dviem statistiniais tyrimais, kuriuos Estijos valdžios institucijos pateikė per administracinę procedūrą. Viena vertus, buvo pateikta ekspertų ataskaita, kurioje kainų intervalais nurodyti Estijoje 2000–2014 m. nuomotos žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokesčio įverčiai pagal geografinę vietovę, ir, kita vertus, nurodyti vėlesnių metų duomenys, kuriuos paskelbė Estijos statistikos tarnyba.
Šiuo atveju Bendrasis Teismas konkrečiai pažymėjo, kad Komisija palygino kiekvienais nagrinėjamais metais Tartu Agro sumokėtą nuomos mokestį su vidutine suma, gauta iš kainų intervalų, ir minėtuose tyrimuose nurodytais duomenimis.
Bendrojo Teismo teigimu, tokia analizė yra pernelyg bendra ir nepakankamai konkreti, kad būtų galima įrodyti, jog nagrinėjamos nuomos mokestis neatitiko įprastų rinkos sąlygų. Konkrečiai kalbant, Komisija nepakankamai atsižvelgė, be kita ko, į kainų dydį, atitinkantį mažiausias nurodytų kainų intervalų sumas, į paklaidos mastą, nagrinėjamos nuomos sutarties sudarymo metu vyravusias aplinkybes, taip pat aptariamų žemės sklypų ypatumus. Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad ginčijama analizė neleido Komisijai pakankamai patikimai ir nuosekliai pagrįsti kainos, kuri būtų kuo artimesnė rinkos kainai, kaip ji turėjo tai padaryti.
Be to, Bendrasis Teismas konstatavo, kad savo vertinime Komisija neatsižvelgė į eksperto ataskaitą, kurią Estijos valdžios institucijos taip pat pateikė per administracinę procedūrą, taigi nepaisė jai tenkančios rūpestingumo pareigos įgyvendinant savo plačią diskreciją.
Galiausiai Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisijos vertinimas dėl naudos kiekybinio įvertinimo sulaukė panašios kritikos.
Taigi tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas konstatavo, kad analizė, susijusi su vienintelio nuomos mokesčio dydžio atitiktimi rinkos sąlygoms, taip pat vertinimo dalis, susijusi su atitinkamo pranašumo kiekybiniu įvertinimu, yra akivaizdžiai klaidingos ir pažeidžia Komisijos rūpestingumo pareigą.
Antra, dėl atsižvelgimo į papildomus mokesčius, taikomus Tartu Agro nagrinėjamos nuomos sutartimi pagal antrąją jos finansinių sąlygų dalį, Bendrasis Teismas nurodė, kad Komisija savo vertinime atsižvelgė tik į pusę metinių investicijų į drenažo sistemas sumos, taip pat į ieškovės mokėtinų metinių mokesčių sumą, prieš padarydama išvadą, kad, net ir padidinus šias sumas, Tartu Agro sumokėtas nuomos mokestis išliko mažesnis už rinkos kainą per visą nagrinėjamą laikotarpį. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas visų pirma konstatavo, kad iš ginčijamame sprendime siekiant pateisinti Komisijos taip pasirinktą metodą pateiktos informacijos nematyti, kad Komisija atsižvelgė į reikšmingus duomenis, nurodytus dviejose iš pirma minėtų Estijos vyriausybės pateiktų ataskaitų. Be to, Bendrasis Teismas manė, kad dalinis atsižvelgimas į investicijas į drenažo sistemas yra nepakankamai tikslus. Galiausiai Bendrasis Teismas konstatavo, kad atlikdama savo analizę Komisija nepatikrino, ar Estijos valstybė elgėsi kaip privatus ūkio subjektas, kai nustatė Tartu Agro nagrinėjamus papildomus mokesčius.
Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas nusprendė, kad tiek Komisijos atlikta analizė, pagrįsta tokiu atsižvelgimu į nagrinėjamos nuomos sutartyje numatytus papildomus mokesčius, tiek vertinimo dalis, susijusi su atitinkamo pranašumo kiekybiniu įvertinimu, taip pat yra akivaizdžiai klaidingos ir pažeidžia Komisijos rūpestingumo pareigą.
Taigi Bendrasis Teismas sutiko su šiuo klausimu Tartu Agro pateiktų pagrindų pagrįstumu ir panaikino visą ginčijamą sprendimą, manydamas, kad nereikia priimti sprendimo dėl kitų ieškinio pagrindų.