TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2008 m. gegužės 8 d.
Byla F‑119/06
Petrus Kerstens
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Priimtinumas – Struktūra – Asmens nenaudai priimtas aktas – Paskyrimo pakeitimas – Pareigų pakeitimas – Tarnybos interesai – Pareigų lygiavertiškumas – Paslėpta nuobauda – Piktnaudžiavimas įgaliojimais“
Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo P. Kerstens prašo panaikinti 2005 m. gruodžio 8 d. Individualių išmokų administravimo ir mokėjimų biuro (PMO) valdybos sprendimą dėl PMO struktūros pakeitimo ir priteisti iš Komisijos jo tariamai patirtos žalos atlyginimą.
Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas
Santrauka
1. Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Tarnybos reorganizavimas, pakeičiant ieškovo funkcijas – Įtraukimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
2. Pareigūnai – Tarnybos organizavimas –Personalo paskyrimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalis; IX priedas)
1. Ieškinys, kurį pateikė skyriaus vadovas dėl su reorganizacija susijusio sprendimo, kuriuo pakeičiamos jo vadovaujamo skyriaus užduotys ir pavadinimas ir numatoma, kad jis toliau bus jo vadovas, yra priimtinas. Iš tiesų dėl pareigų pakeitimo, net jei tai neturi poveikio pareigūno turtiniams interesams ir (arba) jo lygiui, tiek, kiek keičiamos pareigų vykdymo sąlygos ir pobūdis, gali būti padaryta žala pareigūno neturtiniams interesams ir ateities perspektyvoms, taigi toks pakeitimas jam gali būti nenaudingas, nes kai kurių pareigų, nors ir to paties lygio, palyginti su kitomis pareigomis, paaukštinimo perspektyvos gali būti geresnės dėl atliekamų funkcijų pobūdžio. Taigi negalima a priori teigti, kad tokia priemonė negali būti nenaudinga atitinkamam pareigūnui.
(žr. 45, 46 ir 48 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1998 m. gegužės 28 d. Sprendimo W prieš Komisiją, T‑78/96ir T‑170/96, Rink. VT p. I‑A‑239 ir II‑745, 47 punktas; 2002 m. balandžio 16 d. Sprendimo Fronia prieš Komisiją, T‑51/01, Rink. VT p. I‑A‑43 ir II‑187, 24 punktas.
2. Institucijos turi didelę diskreciją organizuoti savo tarnybas, atsižvelgdamos į joms patikėtus uždavinius ir į jas skirdamos savo personalą, tačiau su sąlyga, kad šis paskyrimas yra dėl tarnybos interesų ir laikantis pareigų lygiavertiškumo principo.
Kalbant apie pirmąją sąlygą ir atsižvelgiant į institucijų diskrecijos vertinti tarnybos interesus apimtį, reikia nurodyti, jog Tarnautojų teismo kontrolė turi apsiriboti vertinimu, ar Paskyrimų tarnyba veikė pagrįstai ir tinkamai ir savo diskrecija nesinaudojo akivaizdžiai klaidingai.
Kalbant apie antrąją sąlygą, kai pakeičiamos pareigūnui priskirtos pareigos, pažymėtina, kad būtent pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnyje numatytą lygio ir pareigų atitikties taisyklę reikia lyginti ne suinteresuotojo asmens šiuo metu vykdomas ir anksčiau vykdytas pareigas, o jo šiuo metu vykdomas pareigas ir jo lygį hierarchijoje. Todėl niekas nedraudžia sprendimu priskirti naujas pareigas, kurios, nors ir skiriasi nuo anksčiau vykdytųjų ir suinteresuotojo asmens suvokiamos kaip jo užduočių sumažinimas, vis dėlto atitinka jo lygio pareigas. Faktinis pareigūno užduočių sumažinimas pažeidžia lygio ir pareigų atitikties taisyklę, tik jeigu visos pareigos, atsižvelgiant į jų pobūdį, svarbą bei apimtį, aiškiai neatitinka jo lygio bei pareigų grupės.
Jeigu sprendimas, kuriuo pakeičiamos pareigūnui priskirtos pareigos, neprieštarauja tarnybos interesams arba pareigų lygiavertiškumo principui, negali būti kalbama apie paslėptą drausminę nuobaudą arba piktnaudžiavimą įgaliojimais, nes pareigūnas negali kaltinti administracijos, kad ji nepradėjo jo atžvilgiu drausminės procedūros, pagal kurią jis galėtų pasinaudoti Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priede numatytomis procedūrinėmis garantijomis.
(žr. 82, 84, 96, 97 ir 103 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1988 m. kovo 23 d. Sprendimo Hecq prieš Komisiją, 19/87, Rink. p. 1681, 7 punktas; 1990 m. kovo 7 d. Sprendimo Hecq prieš Komisiją, C‑116/88 ir C‑149/88, Rink. p. I‑599, 11 punktas; 2006 m. gruodžio14 d. Sprendimo Meister prieš VRDT, C‑12/05 P, neskelbiamo Rinkinyje, 45 ir 47 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. spalio 23 d. Sprendimo Pitrone prieš Komisiją, T‑46/89, Rink. p. II‑577, 35 punktas; 1997 m. birželio19 d. Sprendimo Forcat Icardo prieš Komisiją, T‑73/96, Rink. VT p. I‑A‑159 ir II‑485, 39 punktas; 1998 m. sausio 22 d. Sprendimo Costacurta prieš Komisiją, T‑98/96, Rink. VT p. I‑A‑21 ir II‑49, 36 punktas; minėto Sprendimo Fronia prieš Komisiją, 53 punktas; 2002 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Cwik prieš Komisiją, T‑103/01, Rink. VT p. I‑A‑229 ir II‑1137, 30 punktas; 2006 m. liepos 25 d. Sprendimo Fries Guggenheim prieš Cedefop, T‑373/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑169 ir II‑A‑2‑819, 67 punktas; 2007 m. vasario 7 d. Sprendimo Clotuche prieš Komisiją, T‑339/03, Rink. p. II‑0000, 47, 62, 91 ir 126 punktai; Sprendimo Caló prieš Komisiją, T‑118/04 ir T‑134/04, Rink. p. II‑0000, 101 punktas.