BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. liepos 8 d.

Byla T‑368/09 P

Roberto Sevenier

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas — Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Atsistatydinimas — Komisijos atsisakymas priimti atsistatydinimo atšaukimą ir kreiptis į invalidumo komitetą — Skundo pateikimo terminas — Vėlavimas — Atleistinos klaidos nebuvimas“

Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2009 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (trečiosios kolegijos) nutarties Sevenier prieš Komisiją (F‑62/08, Rink. VT p. I‑A‑1‑249 ir II‑A‑1‑1351), kuriuo prašoma panaikinti šią nutartį.

Sprendimas: Atmesti apeliacinį skundą. Roberto Sevenier padengia savo ir Europos Komisijos šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai — Ieškinys — Išankstinis administracinis skundas — Implicitinis sprendimas atmesti prašymą, kuris nebuvo apskųstas per nustatytą terminą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai — Ieškinys — Išankstinis administracinis skundas — Terminai — Teisės praradimas praleidus terminą — Atleistina klaida — Sąvoka

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

3.      Apeliacinis skundas — Pagrindai — Pagrindas, susijęs su įrodymų iškraipymu

1.       Kadangi eksplicitinis sprendimas atmesti prašymą, priimtas po implicitinio sprendimo atmesti tą patį prašymą, yra vien patvirtinamasis aktas ir dėl jo suinteresuotajam asmeniui nesuteikiamas naujas terminas pateikti skundą, Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 3 dalies antros įtraukos, pagal kurią, „jei skundas atmetamas priimant formalų sprendimą ir apie tai pranešant po to, kai jis buvo atmestas nepranešus apie sprendimą, bet dar nepasibaigus apskundimo terminui, apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo“, negalima taikyti pagal analogiją prašymo nagrinėjimo stadijoje ir prieš pateikiant skundą.

(žr. 29 punktą)

Nuoroda: 2000 m. lapkričio 17 d. Pirmosios instancijos nutarties Martinelli prieš Komisiją, T‑200/99, Rink. VT p. I‑A‑253 ir II‑1161, 11 punktas ir nurodyta teismų praktika.

2.      Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 2 dalį Sąjungos teismui pareikštas ieškinys yra priimtinas, tik jei prieš tai per joje numatytą terminą Paskyrimų tarnybai buvo paduotas skundas, kaip jis suprantamas pagal Pareigūnų tarnybos 90 straipsnio 2 dalį, dėl asmens nenaudai priimto akto. Su Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose numatyta ikiteismine procedūra susiję terminai yra privalomojo pobūdžio, ir šalys ar teismas dėl jų neturi diskrecijos, nes jie nustatyti tam, kad būtų užtikrintas teisinių santykių aiškumas ir saugumas. Pavėluotai pareikštas ieškinys turi būti atmestas kaip nepriimtinas, nebent ieškovas galėtų pasiremti atleistina klaida. Iš tiesų šia klaida galima pateisinti pavėluota skundo pateikimą.

Atleistinos klaidos sąvoka apima tik ypatingas aplinkybes, kuriomis atitinkama institucija elgėsi taip, kad vien dėl jos veiksmų arba daugiausia dėl šių veiksmų teisės subjektas, kuris elgėsi sąžiningai ir parodė tokį rūpestingumą, kokio reikalaujama iš įprastai informuoto asmens, galėjo pagrįstai susipainioti. Tokiu atveju administracija negali remtis savo pačios padarytu teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimu, dėl kurio teisės subjektas suklydo.

(žr. 42, 43, 46 ir 57 punktus)

Nuoroda: minėtos Nutarties Martinelli prieš Komisiją 10 punktas ir nurodyta teismų praktika; 2001 m. gegužės 2 d. Pirmosios instancijos nutarties Barleycorn Mongolue ir Boixader Rivas prieš Parlamentą ir Tarybą, T‑208/00, Rink. VT p. I‑A‑103 ir II‑479, 29 punktas; 2009 m. rugsėjo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Boudova ir kt. prieš Komisiją, T‑271/08 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑71 ir II‑B‑1‑441, 71 ir 72 punktai ir nurodyta teismų praktika.

3.      Kai apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iškraipė įrodymus, jis turi aiškiai nurodyti, kokius įrodymus teismas iškraipė, ir įrodyti nagrinėjimo klaidas, dėl kurių, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas iškraipė įrodymus.

(žr. 53 punktą)

Nuoroda: 2004 m. sausio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Aalborg Portland ir kt. prieš Komisiją, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, Rink. p. I‑123, 50 punktas; 2007 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komninou ir kt. prieš Komisiją, C‑167/06 P, 41 punktas.