TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. rugsėjo 6 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisės aktų derinimas – Visuomenės sveikata – Vartotojų informavimas ir apsauga – Maisto produktų ženklinimas ir pateikimas – Sąvokos „teiginiai apie maistingumą“ ir „sveikatingumą“ – Reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 – Vyno apibūdinimas kaip „lengvai virškinamo“ – Nuoroda apie mažesnį rūgštumą – Gėrimai, kurių alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio vienetais, didesnė nei 1,2 % – Draudimas vartoti teiginius apie sveikatingumą – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 15 straipsnio 1 dalis – Laisvė pasirinkti profesiją – 16 straipsnis – Laisvė užsiimti verslu – Atitiktis“
Byloje C‑544/10
dėl Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2010 m. lapkričio 23 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Deutsches Weintor eG
prieš
Land Rheinland-Pfalz
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai J. Malenovský (pranešėjas), R. Silva de Lapuerta, E. Juhász ir D. Šváby,
generalinis advokatas J. Mazák,
posėdžio sekretorė A. Impellizzeri, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. sausio 19 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Deutsches Weintor eG, atstovaujamos Rechtsanwälte H. Eichele ir B. Goebel,
– Land Rheinland‑Pfalz, atstovaujamos C. Grewing,
– Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek ir D. Hadroušek,
– Estijos vyriausybės, atstovaujamos M. Linntam,
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues, B. Cabouat ir R. Loosli‑Surrans,
– Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos M. Z. Fehér ir K. Szíjjártó,
– Suomijos vyriausybės, atstovaujamos H. Leppo,
– Europos Parlamento, atstovaujamo I. Anagnostopoulou ir E. Waldherr,
– Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos M. Simm,
– Europos Komisijos, atstovaujamos L. Pignataro‑Nolin ir S. Grünheid,
susipažinęs su 2012 m. kovo 29 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (OL L 404, p. 9), pastarąjį kartą iš dalies pakeisto 2010 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 116/2010 (OL L 37, p. 16, toliau – Reglamentas Nr. 1924/2006), 2 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 4 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos išaiškinimu. Prašyme taip pat klausiama dėl šių nuostatų galiojimo atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 15 straipsnio 1 dalį ir 16 straipsnį.
2 Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant Vokietijos vyndarių kooperatyvo Deutsches Weintor eG (toliau – Deutsches Weintor) ir už prekybos alkoholiniais gėrimais priežiūrą Reino krašto‑Pfalco federalinėje žemėje atsakingos tarnybos ginčą dėl vyno apibūdinimo kaip „lengvai virškinamo“, nurodant jo mažesnį rūgštumą.
Teisinis pagrindas
3 Reglamento Nr. 1924/2006 1–3, 5, 10, 14–16 ir 18 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(1) Vis daugiau maisto produktų Bendrijoje ženklinama ir reklamuojama pateikiant teiginius apie maistingumą ir sveikatingumą. Siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir palengvinti jiems pasirinkimą, į rinką pateikiami produktai, įskaitant ir importuotus, turėtų būti saugūs bei atitinkamai paženklinti. Įvairi ir subalansuota mityba yra būtina geros sveikatos sąlyga ir pavieniai produktai yra santykinai svarbūs bendrai mitybai.
(2) Su minėtais teiginiais susijusių nacionalinių nuostatų skirtumai gali trukdyti maisto produktams laisvai judėti ir sukurti nelygias konkurencijos sąlygas. Dėl šių priežasčių jie daro tiesioginį poveikį vidaus rinkos funkcionavimui. Todėl reikia priimti Bendrijos taisykles dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą vartojimo.
(3) Bendros ženklinimo nuostatos pateikiamos 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo [(OL L 109, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 5 t., p. 75)]. Direktyva 2000/13/EB iš esmės draudžiamas informacijos, kuri klaidintų pirkėją arba priskirtų maisto produktams vaistines savybes, naudojimas. Šis reglamentas turėtų papildyti Direktyvos 2000/13/EB bendruosius principus ir nustatyti konkrečias nuostatas dėl teiginių apie vartotojams tiekiamų produktų maistingumą ir sveikatingumą vartojimo.
<...>
(5) Šis Reglamentas turėtų būti netaikomas bendriesiems deskriptoriams (pavadinimams), kurie tradiciškai vartojami nurodant maisto produktų ar gėrimų rūšies ypatybę, kuri galėtų turėti poveikį žmogaus sveikatai, pvz.: „virškinimą skatinantys“ ar „pastilės nuo kosulio“.
<...>
(10) Maisto produktus, kurių reklamoje yra teiginių, vartotojai gali palaikyti produktais, turinčiais maistinių, fiziologinių ar kitų sveikatai naudingų privalumų palyginti su panašiais arba kitais produktais, kurie nėra papildyti tokiomis maistinėmis medžiagomis ir kitais priedais. Tai gali paskatinti vartotojus priimti sprendimus, tiesiogiai lemiančius tokį pavienių maistinių ar kitų medžiagų bendrą suvartojamą kiekį, kuris neatitiktų mokslininkų rekomenduojamo kiekio. Siekiant užkirsti kelią šiam galimam nepageidautinam poveikiui, maisto produktus žymintiems teiginiams reikėtų taikyti tam tikrus apribojimus. <...>
<...>
(14) Šiuo metu kai kuriose valstybėse narėse ženklinant ir reklamuojant maisto produktus vartojami įvairūs teiginiai, susiję su medžiagomis, kurių naudingas poveikis nebuvo įrodytas arba kurias šiuo metu mokslininkai vertina nevienareikšmiškai. Būtina užtikrinti, kad medžiagų, apie kurias pateikiamas teiginys, naudingas maistinis ar fiziologinis poveikis būtų įrodytas.
(15) Siekiant užtikrinti, kad pateikiami teiginiai būtų teisingi, būtina, kad teiginyje minimos medžiagos galutiniame produkte būtų pakankamas kiekis arba tos medžiagos nebūtų ar jos kiekis būtų tinkamai sumažintas, siekiant užtikrinti maistinį arba fiziologinį poveikį. Medžiaga taip pat turėtų būti tinkama žmogaus organizmui įsisavinti. <...>
(16) Svarbu, kad vartotojas suprastų teiginius apie maisto produktus, ir visus vartotojus reikėtų apsaugoti nuo klaidinančių teiginių. <...>
<...>
(18) Teiginys apie maistingumą arba sveikatingumą neturėtų būti pateikiamas, jeigu jis neatitinka visuotinai pripažintų maistingumo ir sveikatingumo principų, arba skatina ar toleruoja perdėtą bet kurio maisto produkto vartojimą arba prieštarauja geros mitybos praktikai.“
4 Reglamento Nr. 1924/2006 tikslas ir taikymo sritis nurodyti jo 1 straipsnyje:
„1. Šis reglamentas suderina valstybių narių teisės aktų, reglamentų arba administracinės veiklos nuostatas, susijusias su teiginiais apie maistingumą ir sveikatingumą, siekiant užtikrinti efektyvų vidaus rinkos veikimą ir aukštą vartotojų apsaugos lygį.
2. Šis reglamentas taikomas teiginiams apie maistingumą ir sveikatingumą, skelbiamiems maisto produktų, skirtų galutiniam vartotojui, įskaitant maisto produktus, kurie į rinką pateikiami nesupakuoti arba dideliais kiekiais, komerciniuose pranešimuose – etiketėse, pateikime ar reklamoje.
<...>“
5 Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnyje pateikti šie apibrėžimai:
„1. Šiame reglamente:
taikomi „maisto“, „maisto verslo operatoriaus“, „pateikimo į rinką“; ir „galutinio vartotojo“ sąvokų apibrėžimai, pateikti 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras [(OL L 31, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 463)], 2 straipsnyje, 3 straipsnio 3, 8 ir 18 punktuose;
<...>
2. Taip pat taikomi šie sąvokų apibrėžimai:
1) teiginys – bet koks pranešimas arba išraiška, kurie nėra privalomi pagal Bendrijos arba nacionalinės teisės aktus, taip pat vaizdinė, grafinė arba simbolinė bet kokia forma pateikiama išraiška, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama arba užsimenama, kad maisto produktas turi tam tikrų savybių;
<...>
4) teiginys apie maistingumą – teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad produktas turi tam tikrų naudingų maistinių savybių <...>
5) teiginys apie sveikatingumą – teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo sudėtinių dalių ir sveikatos;
6) teiginys apie susirgimo pavojaus sumažinimą – teiginys apie sveikatingumą, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad tam tikrai maisto kategorijai priklausančių produktų, maisto produkto arba vienos iš jo sudėtinių dalių vartojimas žymiai sumažina pavojų susirgti viena iš žmonėms būdingų ligų;
<...>“
6 Reglamento Nr. 1924/2006 II skyriuje (3–7 straipsniai) nurodytos bendrosios teiginių apie maistingumą ir sveikatingumą vartojimo sąlygos.
7 Reglamento Nr. 1924/2006 3 straipsnis „Visų teiginių bendrieji principai“ suformuluotas taip:
„Teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą gali būti vartojami ženklinant, pristatant arba reklamuojant į Bendrijos rinką pateikiamus maisto produktus, tik jei šie teiginiai atitinka šio reglamento nuostatas.
Nepažeidžiant Direktyvų 2000/13/EB ir 84/450/EEB, teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą neturi:
a) būti melagingi, dviprasmiški ar klaidinantys;
b) kelti abejonių dėl kitų maisto produktų saugos ir (arba) maistinio pakankamumo;
c) skatinti ar pritarti perdėtam maisto produkto vartojimui;
<...>“
8 Reglamento Nr. 1924/2006 4 straipsnio „Teiginių apie maistingumą ir sveikatingumą vartojimo sąlygos“ 3 dalyje numatyta:
„Daugiau kaip 1,2 tūrio proc. alkoholio turintiems gėrimams, negali būti pateikiami teiginiai apie sveikatingumą.
Teiginių apie maistingumą atveju, leidžiami tik teiginiai, susiję su mažu alkoholio kiekiu arba sumažintu alkoholio kiekiu bei sumažintu energijos kiekiu gėrimuose, kurie turi daugiau nei 1,2 tūrio proc. alkoholio.“
9 Šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punkte, susijusiame su bendrosiomis sąlygomis, nurodyta:
„1. Vartoti teiginius apie maistingumą ir sveikatingumą leidžiama tik tokiu atveju, jei tenkinamos šios sąlygos:
a) įrodyta, kad maistinės ar kitos medžiagos, apie kurią pateikiamas teiginys, buvimas, nebuvimas arba mažesnis kiekis maisto produkte ar maisto produktų kategorijai priklausančiuose produktuose pasižymi naudingu maistiniu arba fiziologiniu poveikiu, įrodytu visuotinai pripažintais moksliniais duomenimis.“
10 Reglamento Nr. 1924/2006 6 straipsnio „Mokslinis teiginių įrodymas“ 1 dalyje numatyta:
„Teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą pagrindžiami ir įrodomi visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais.“
11 Reglamento Nr. 1924/2006 IV skyriaus 10–19 straipsniuose įtvirtintos konkrečios teiginiams apie sveikatingumą taikytinos nuostatos.
12 Šio reglamento 10 straipsnio 1 ir 3 dalyse, susijusiose su konkrečiomis sąlygomis, nurodyta:
„1. Teiginiai apie sveikatingumą yra draudžiami, išskyrus atvejus, kai jie atitinka II skyriaus bendruosius ir šio skyriaus konkrečius reikalavimus bei yra leidžiami pagal šį reglamentą ir yra įtraukti į leidžiamų teiginių sąrašus, numatytus 13 ir 14 straipsniuose.
<...>
3. Nuorodą į bendro pobūdžio, nekonkrečią naudą, kurią ta maistinė medžiaga ar maisto produktas apskritai teikia sveikatai ar su sveikata susijusiai gerai savijautai, galima daryti tik tuo atveju, jei kartu pateikiamas konkretus teiginys apie sveikatingumą, įtrauktas į sąrašus, numatytus 13 ir 14 straipsniuose.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
13 Deutsches Weintor yra Reino krašto-Pfalco federalinės žemės Ilbesheimo gyvenvietėje (Vokietija) įsteigtas vyndarių kooperatyvas. Jis prekiauja Dornfelder ir pilkųjų ir (arba) baltųjų Burgundijos vynuogių veislių vynais, apibūdinamais kaip „Editon Mild“ (švelnus vynas) su nuoroda „švelnaus rūgštumo“. Etiketėje visų pirma nurodyta: „Švelnaus skonio jis tampa dėl taikomo ypatingo „LO3“ brandinimo proceso (LO3 Schonverfahren zur biologischen Säurereduzierung) biologiniam rūgštumui sumažinti“. Ant vyno butelių kaklelių etikečių užrašyta „Edition Mild bekömmlich“ (Švelnus, lengvai virškinamas vynas). Kainoraštyje vynas apibūdinamas kaip „Edition Mild – sanfte Säure / bekömmlich“ (Švelnus vynas – švelnaus rūgštumo (lengvai virškinamas).
14 Už prekybos alkoholiniais gėrimais priežiūrą Reino krašto-Pfalco federalinėje žemėje atsakinga institucija nesutiko su apibūdinimo „lengvai virškinamas“ vartojimu motyvuodama tuo, kad tai yra „teiginys apie sveikatingumą“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kurį pagal šio reglamento 4 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą draudžiama vartoti alkoholiniams gėrimams.
15 Pagrindinės bylos šalys nesutaria, ar vyno apibūdinimas kaip „lengvai virškinamo“, nurodant jo švelnų rūgštumą, laikytinas „teiginiu apie sveikatingumą“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1924/2006 4 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, kurį paprastai draudžiama vartoti alkoholiniams gėrimams.
16 Deutsches Weintor pareiškė ieškinį Verwaltungsgericht (Administracinis teismas) prašydamas patvirtinti, kad jis gali vartoti nuorodą „lengvai virškinamas“ atitinkamų vynų etiketėse ir jų reklamoje.
17 Deutsches Weintor savo prašymą iš esmės grindė tuo, kad, pirma, nuoroda „lengvai virškinamas“ susijusi ne su sveikatingumu, o tik su bendra gera savijauta. Antra, jis tvirtina, kad Reglamentas Nr. 1924/2006 netaikomas nuorodoms, tradiciškai vartojamoms maisto produktams arba gėrimams, galintiems turėti poveikį bendrai gerai savijautai, pavyzdžiui, nuorodai „lengvai virškinamas“, kuri vartojama virškinimą skatinančiam gėrimui apibūdinti. Todėl, jo nuomone, sveikatingumas turi būti minimas tik tada, kai kalbama apie ilgalaikį nagrinėjamo maisto produkto poveikį.
18 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu Verwaltungsgericht ieškinį atmetė. Dėl tokio sprendimo pateiktą apeliacinį skundą Oberverwaltungsgericht Rheinland Pfalz (Reino krašto‑Pfalco federalinės žemės vyriausiasis administracinis teismas) atmetė 2009 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu.
19 Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tuo, kad „teiginys apie sveikatingumą“ bet kuriuo atveju apima maisto produkto poveikį vartotojo organizmui ir jo funkcijoms. Nuoroda „lengvai virškinamas“ vyno atveju parodo ryšį su organizme vykstančiais procesais ir siejasi su bendra gera savijauta. Su šia nuoroda galėtų būti siejami tokie sinonimai, kaip antai „naudingas sveikatai“, „lengvai pasisavinamas“ arba „skrandį tausojantis“.
20 Minėto teismo nuomone, tai svarbu vyno vartojimui, nes su juo visuomet siejami su galva ir skrandžiu susiję negalavimai. Tam tikromis aplinkybėmis vynas gali būti netgi žalingas žmogaus organizmui ir sukelti priklausomybę nuo alkoholio. Nuorodos „lengvai virškinamas“ vartojimas, nurodant ypatingą rūgštumo sumažinimo procesą ir švelnų rūgštumą, sukuria, vartotojo požiūriu, ryšį tarp vyno ir iš dalies su jo vartojimu susijusio neigiamo poveikio virškinimo procesui nebuvimo.
21 Dėl šio sprendimo ieškovas pagrindinėje byloje pateikė kasacinį skundą Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas).
22 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tvirtina, kad žemesnės instancijos teismų pateiktas platus sąvokos „teiginys apie sveikatingumą“ aiškinimas yra abejotinas. Jo nuomone, atsižvelgiant į bendrą visų maisto produktų funkciją – aprūpinti žmogaus organizmą maisto ir kitomis medžiagomis, teiginio apie trumpalaikį organizmo funkcijų palaikymą arba su sveikata susijusią bendrą gerą savijautą nepakanka, kad būtų nustatytas ryšys su sveikata, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
23 Bundesverwaltungsgericht nuomone, atrodo, kai kurie požymiai, priešingai, rodo, kad prielaida, jog kalbama apie „teiginius apie sveikatingumą“, turėtų būti daroma tik tada, kai kalbama apie ilgalaikį, išliekantį poveikį fizinei būsenai arba savijautai, o ne tik trumpalaikę įtaką medžiagų apykaitos procesams, kuri nedaro įtakos organizmui ir kartu tikrajai sveikatos būklei.
24 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad nuoroda apie lengvai virškinamą ieškovo pagrindinėje byloje platinamą vyną tik tvirtinama, kad vykstant virškinimo procesui vynas nesukelia arba sukelia tik nedidelius skrandžio negalavimus, kurie paprastai tikėtini, kalbant apie tokios rūšies ir kokybės vyną. Be to, Bundesverwaltungsgericht nori sužinoti, ar tam, kad būtų pripažintas naudingas poveikis sveikatai, pakanka, kad maisto produktas būtų mažiau žalingas nei kiti panašūs tos pačios kategorijos produktai.
25 Galiausiai Bundesverwaltungsgericht abejoja, ar teiginių apie sveikatingumą draudimas vynui yra suderinamas su pagrindinėmis teisėmis, ypač su laisve pasirinkti profesiją ir laisve užsiimti verslu, tiek, kiek juo draudžiama vyno gamintojui arba jo platintojui nurodyti, kad jo produktas yra lengvai virškinamas dėl švelnaus rūgštumo, net jeigu šis teiginys atitinka tikrovę.
26 Tokiomis aplinkybėmis Bundesverwaltungsgericht nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1. Ar tam, kad būtų galima teigti, jog yra teiginys apie sveikatingumą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1924/2006 4 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį, kuris skaitomas kartu su 2 straipsnio 2 dalies 5 punktu arba 10 straipsnio 3 dalimi, reikalaujama, kad būtų daromas naudingas maistinis ar fiziologinis poveikis, kuriuo siekiama ilgalaikio fizinės būklės pagerėjimo, ar pakanka trumpalaikio poveikio, kuris juntamas tik tol, kol maisto produktas vartojamas ir virškinamas?
2. Tuo atveju, jeigu ir tvirtinimas apie trumpalaikį naudingą poveikį gali būti laikomas teiginiu apie sveikatingumą:
ar prielaidai, kad toks poveikis pasireiškia dėl medžiagos nebuvimo arba mažesnio kiekio, kaip apibrėžta minėto reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punkte ir reglamento preambulės 15 konstatuojamojoje dalyje, pakanka to, jog teiginyje tik nurodoma, kad tokios rūšies maisto produktų paprastai sukeliamas ir dažnai neigiamai vertinamas poveikis konkrečiu atveju yra nedidelis?
3. Jeigu atsakymas į antrąjį klausimą būtų teigiamas:
ar besąlyginis draudimas vyno gamintojui arba platintojui reklamuoti vartojant pagrindinėje byloje nagrinėjamą teiginį apie sveikatingumą, net jeigu šis teiginys atitinka tikrovę, suderinamas su 2007 m. gruodžio 13 d. redakcijos Europos Sąjungos sutarties (OL C 115, 2008, p. 13) 6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, skaitoma kartu su 2007 m. gruodžio 12 d. redakcijos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (OL C 303, p. 1) 15 straipsnio 1 dalimi (laisvė pasirinkti profesiją) ir 16 straipsniu (laisvė užsiimti verslu)?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl dviejų pirmųjų klausimų
27 Pirmaisiais dviem klausimais, kuriuos reikėtų nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 1924/2006 4 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad žodžiai „teiginys apie sveikatingumą“ apima tokią nuorodą, kaip antai „lengvai virškinamas“, prie kurios pažymėta, kad yra tik nedidelis medžiagų, daugelio vartotojų laikomų žalingomis, kiekis.
28 Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte „teiginys apie sveikatingumą“ apibrėžiamas kaip „teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo sudėtinių dalių ir sveikatos“.
29 Be to, Reglamento Nr. 1924/2006 5 straipsnio 1 dalies a punkte paaiškinama, kad vartoti teiginius apie sveikatingumą leidžiama tik tokiu atveju, jei įrodyta, kad maistinės ar kitos medžiagos, apie kurią pateikiamas teiginys, buvimas, nebuvimas arba mažesnis kiekis maisto produkte ar maisto produktų kategorijai priklausančiuose produktuose pasižymi naudingu maistiniu arba fiziologiniu poveikiu, įrodytu visuotinai pripažintais mokslo duomenimis.
30 Pagrindinėje byloje prejudiciniai klausimai pateikti dėl vyno. Kadangi vynas priskirtinas prie gėrimų, kurių alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio vienetais, didesnė nei 1,2 %, kategorijai, iškart svarbu pažymėti, kad, remiantis Reglamento Nr. 1924/2006 4 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa, Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino besąlygiškai uždrausti bet kokius „teiginius apie sveikatingumą“ šios kategorijos gėrimams.
31 Šiuo atveju, ginčijamas teiginys leidžia daryti prielaidą, kad dėl mažesnio rūgštumo aptariamas vynas lengvai arba maloniai virškinamas. Taigi teigiama, kad šis vynas pasižymi naudingu maistiniu ar fiziologiniu poveikiu.
32 Neginčijama, kad virškinimas susijęs su maisto produkto pasisavinimu konkrečiais atvejais, todėl jis laikomas tam tikrą laiką trunkančiu fiziologiniu procesu, sukeliančiu tik trumpalaikes arba neišliekančias pasekmes.
33 Remdamasis šia išvada, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori išsiaiškinti, ar tokia nuoroda, kaip antai „lengvai virškinamas“, gali būti laikoma „teiginiu apie sveikatingumą“, net jeigu ji nereiškia, kad naudingas maistinis ar fiziologinis poveikis, kurį gali sukelti aptariamas vynas, lemia ilgalaikį fizinės būklės pagerėjimą.
34 Šiuo atžvilgiu iš Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2 dalies 5 punkto matyti, kad „teiginys apie sveikatingumą“, kaip tai suprantama pagal minėtą reglamentą, apibrėžiamas remiantis ryšiu tarp maisto produkto ar vienos iš jo sudėtinių dalių ir sveikatos. Todėl reikia konstatuoti, kad tokiu apibrėžimu nepateikiama paaiškinimų nei dėl tiesioginio ar netiesioginio šio ryšio pobūdžio, nei dėl jo intensyvumo ar trukmės. Tokiomis aplinkybėmis sąvoka „ryšys“ turi būti suprantama plačiai.
35 Taigi, viena vertus, sąvoka „teiginys apie sveikatingumą“ turi apimti ne tik ryšį, reiškiantį, kad sveikata pagerėjo dėl maisto produkto vartojimo, bet ir bet kurį kitą ryšį, reiškiantį, kad neigiamo arba žalingo poveikio sveikatai, kurį sukelia arba, tam tikrais atvejais lemia toks vartojimas, nėra arba jis mažas, ir kad todėl išsaugoma gera sveikatos būklė, nepaisant minėto potencialiai žalingo vartojimo.
36 Kita vertus, sąvoka „teiginys apie sveikatingumą“ laikoma apimančia ne tik tam tikro maisto produkto konkretaus kiekio, paprastai sukeliančio tik trumpalaikį ir neišliekantį poveikį, retkarčiais pasitaikančio vartojimo pasekmes, bet ir tokio maisto produkto pasikartojančio, reguliaraus, netgi dažno vartojimo, kurio poveikis nebūtinai tik trumpalaikis ir neišliekantis, pasekmes.
37 Iš tikrųjų, kaip matyti iš kartu skaitomų Reglamento Nr. 1924/2006 1 ir 10 konstatuojamųjų dalių, pripažinta, kad teiginiais, kuriais pažymėti maisto produktai reklamuojami kaip turintys daugiau maistinių, fiziologinių ar kitų sveikatai naudingų savybių nei kiti panašūs maisto produktai, gali būti daroma įtaka vartotojų pasirinkimui. Kadangi toks pasirinkimas tiesiogiai lemia įvairių maistinių ar kitų medžiagų, kurias jie pasirenka vartoti, bendrą suvartojamą kiekį, jis pagrindžia minėtame reglamente nustatytus ribojimus dėl šių teiginių vartojimo.
38 Taigi reikia atsižvelgti tiek į trumpalaikes ir neišliekančias, tiek ir kumuliacines pasikartojančio ir ilgai trunkančio tam tikro maisto produkto vartojimo pasekmes fizinei būklei.
39 Šiuo atveju ginčijamas teiginys, kuriuo nurodoma, kad vynas gerai pasisavinamas ir lengvai virškinamas, visų pirma reiškia, kad virškinimo sistemai, taigi daliai žmogaus organizmo, jis nekenkia arba kenkia labai mažai ir kad šios sistemos būklė išlieka santykinai tvirta ir nepakitusi net po to, kai nutraukiamas sistemingas vartojimas, dėl bendro suvartoto kiekio ir ilgos vartojimo trukmės, nes šis vynas pasižymi mažesniu rūgštumu.
40 Taigi aptariamas teiginys gali asocijuotis su ilgalaikiu naudingu fiziologiniu poveikiu, pasireiškiančiu geros virškinimo sistemos būklės išsaugojimu, kai kitų vynų atveju daroma prielaida, jog dažnas jų vartojimas gali sukelti ilgalaikes neigiamas pasekmes virškinimo sistemai, taigi ir sveikatai.
41 Atsižvelgiant į pateiktus paaiškinimus, į du pirmuosius klausimus reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 1924/2006 4 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad sąvoka „teiginys apie sveikatingumą“ apima tokią nuorodą, kaip antai „lengvai virškinamas“, prie kurios pažymėta, kad yra tik nedidelis medžiagų, daugelio vartotojų laikomų žalingomis, kiekis.
Dėl trečiojo klausimo
42 Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamente Nr. 1924/2006 įtvirtintas besąlyginis draudimas vyno gamintojui arba platintojui naudoti tokios rūšies teiginį, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, net jeigu šis teiginys atitinka tikrovę, suderinamas su ESS 6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa.
43 Pagal ESS 6 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą Europos Sąjunga pripažįsta Chartijoje išdėstytas teises, laisves ir principus; Chartija turi tokią pačią teisinę galią kaip ir Sutartys.
44 Dėl pagrindinių teisių, kurios yra svarbios nagrinėjamo draudimo atžvilgiu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo Chartijos 15 straipsnio 1 dalį, pagal kurią kiekvienas turi teisę į darbą ir užsiimti laisvai pasirinkta profesija ar veikla, ir tos pačios Chartijos 16 straipsnį, kuriuo pripažįstama laisvė užsiimti verslu.
45 Vis dėlto reikia atsižvelgti ir į Chartijos 35 straipsnio antrą sakinį, kuriuo reikalaujama, kad apibrėžiant ir vykdant visą Sąjungos politiką ir veiklą būtų užtikrinamas aukštas žmonių sveikatos apsaugos lygis. Iš tikrųjų, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1924/2006 1 ir 18 konstatuojamųjų dalių, sveikatos apsauga yra vienas iš pagrindinių šio reglamento tikslų.
46 Tokiomis aplinkybėmis besąlyginio draudimo naudoti tokios rūšies teiginį, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, suderinamumas turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į laisvę pasirinkti profesiją ir laisvę užsiimti verslu, bet ir į sveikatos apsaugą.
47 Iš to matyti, kad vertinama turi būti atsižvelgiant į būtinybę suderinti reikalavimus, susijusius su šių skirtingų Sąjungos teisės sistemoje saugomų pagrindinių teisių apsauga ir teisinga jų pusiausvyra (šiuo klausimu žr. 2008 m. sausio 29 d. Sprendimo Promusicae, C‑275/06, Rink. p. I‑271, 65 ir 66 punktus).
48 Pirmiausia dėl sveikatos apsaugos svarbu pažymėti, kad, atsižvelgiant į su alkoholio vartojimu susijusius priklausomybės ir piktnaudžiavimo pavojus, taip pat kompleksines neigiamas pasekmes, visų pirma, sunkių ligų išsivystymą, alkoholiniai gėrimai yra konkreti maisto produktų kategorija, kuriai taikomas labai griežtas reglamentavimas.
49 Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas yra ne kartą pripažinęs, kad alkoholinių gėrimų reklamą ribojančias priemones, kuriomis siekiama kovoti su piktnaudžiavimu alkoholiu, pateisina rūpestis dėl visuomenės sveikatos, o visuomenės sveikatos apsauga, vadovaujantis ir SESV 9 straipsniu, yra bendrojo intereso tikslas, prireikus galintis pateisinti pagrindinės laisvės apribojimą (žr. šiuo klausimu 1980 m. liepos 10 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, 152/78, Rink. p. 2299, 17 punktą; 1991 m. liepos 25 d. Sprendimų Aragonesa de Publicidad Exterior ir Publivía, C‑1/90 ir C‑176/90, Rink. p. I‑4151, 15 punktą; 2004 m. liepos 13 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C‑262/02, Rink. p. I‑6569, 30 punktą ir 2004 m. liepos 13 d. Sprendimo Bacardi France, C‑429/02, Rink. p. I‑6613, 37 punktą).
50 Be to, nors Reglamento Nr. 1924/2006 3 straipsnio a punkte bendrai nurodyta, kad teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą negali būti melagingi, dviprasmiški ar klaidinantys, šis nurodymas juo labiau galioja alkoholiniams gėrimams. Iš tikrųjų svarbiausia, kad visi su šiais gėrimais susiję teiginiai nebūtų dviprasmiški tam, kad vartotojai galėtų reguliuoti šių gėrimų vartojimą, atsižvelgdami į su minėtu vartojimu susijusius pavojus, ir taip veiksmingai apsaugotų savo sveikatą.
51 Vis dėlto tokioje situacijoje, kaip antai nagrinėjamoje pagrindinėje byloje, ginčijamas teiginys yra neišsamus, net jeigu atitinka tikrovę dėl nurodyto mažesnio rūgštumo. Iš tikrųjų minėtu teiginiu pažymima tam tikra savybė, galinti paskatinti virškinimą, tačiau nutylima, kad, nepaisant gero virškinimo, nepanaikinami ir netgi neapribojami su alkoholinių gėrimų vartojimu susiję pavojai.
52 Taigi Sąjungos teisės aktų leidėjas galėjo teisėtai nuspręsti, kad tokie teiginiai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, yra dviprasmiški ar netgi klaidinantys, kai jie susiję su alkoholiniu gėrimu. Iš tikrųjų tai, kad ginčijamu teiginiu pabrėžiamas tik lengvas virškinimas, skatina vartoti aptariamą vyną ir galiausiai didina pavojų pakenkti vartotojų sveikatai dėl nesaikingo bet kokio alkoholinio gėrimo vartojimo. Todėl tokių teiginių draudimas gali būti pateisinamas, atsižvelgiant į reikalavimą užtikrinti aukštą vartotojų sveikatos apsaugos lygį.
53 Atsižvelgiant į šiuos paaiškinimus, absoliutus pagrindinėje byloje nagrinėjamos rūšies teiginio draudimas gali būti laikomas būtinu Chartijos 35 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų laikymuisi užtikrinti.
54 Antra, dėl laisvės pasirinkti profesiją ir užsiimti verslu reikia pažymėti, kad, remiantis Teisingumo Teismo praktika, laisvė vykdyti profesinę veiklą, kaip ir nuosavybės teisė, nėra absoliučios ir turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų socialinę funkciją (šiuo klausimu žr. 2004 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Swedish Match, C‑210/03, Rink. p. I‑11893, 72 punktą). Todėl naudojimasis šiomis laisvėmis gali būti apribotas, jeigu tokie apribojimai iš esmės atitinka Europos Sąjungos bendrojo intereso tikslus ir, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, nėra neproporcingas ir neleistinas kišimasis, pažeidžiantis pačią šių teisių esmę (1997 m. balandžio 15 d. Sprendimo Irish Farmers Association ir kt., C‑22/94, Rink. p. I‑1809, 27 punktas ir 2003 m. liepos 10 d. Sprendimo Booker Aquaculture ir Hydro Seafood, C‑20/00 ir C‑64/00, Rink. p. I‑7411, 68 punktas).
55 Kiek tai susiję su minėtais tikslais, iš šio sprendimo 48–53 punktų matyti, kad nagrinėjamu teisės aktu siekiama apsaugoti sveikatą, o tai yra Chartijos 35 straipsnyje pripažintas tikslas.
56 Dėl proporcingumo principo laikymosi reikia pažymėti, kad nors nagrinėjamų teiginių draudimu atitinkamų ūkio subjektų profesinė veikla ribojama konkrečiu aspektu, vis dėlto šių laisvių laikymasis esminių aspektų atžvilgiu yra užtikrinamas.
57 Iš tikrųjų ginčijamu teisės aktu nedraudžiama alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba jais, o tik aiškiai apibrėžtoje srityje nustatomi tam tikri jų ženklinimo ir reklamos ribojimai.
58 Taigi tokioje situacijoje, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, ginčijamas draudimas nedaro įtakos laisvei pasirinkti profesiją ir laisvei užsiimti verslu.
59 Iš viso to matyti, kad Reglamente Nr. 1924/2006 numatytas absoliutus draudimas vartoti pagrindinėje byloje nagrinėjamos rūšies teiginį turi būti laikomas atitinkančiu reikalavimą suderinti esamas skirtingas pagrindines teises ir nustatyti teisingą jų pusiausvyrą.
60 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad Reglamente Nr. 1924/2006 numatytas besąlyginis draudimas vyno gamintojui arba pardavėjui vartoti pagrindinėje byloje nagrinėjamos rūšies teiginį, net jeigu šis teiginys atitinka tikrovę, yra suderinamas su ESS 6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
61 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
1. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, pastarąjį kartą iš dalies pakeisto 2010 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 116/2010, 4 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad sąvoka „teiginys apie sveikatingumą“ apima tokią nuorodą, kaip antai „lengvai virškinamas“, prie kurios pažymėta, kad yra tik nedidelis medžiagų, daugelio vartotojų laikomų žalingomis, kiekis.
2. Reglamente Nr. 1924/2006, iš dalies pakeistame Reglamentu Nr. 116/2010, numatytas besąlyginis draudimas vyno gamintojui arba pardavėjui vartoti pagrindinėje byloje nagrinėjamos rūšies teiginį, net jei šis teiginys atitinka tikrovę, yra suderinamas su ESS 6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa.
Parašai.