BENDROJO TEISMO (aštuntoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2023 m. kovo 1 d.(*)

„Muitų sąjunga – Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 – Tam tikrų Harley-Davidson gaminamų motociklų nelengvatinės kilmės nustatymas – Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo reikalaujama atšaukti nacionalinės muitinės priimtus sprendimus, susijusius su privalomąja kilmės informacija – Sąvoka „ekonomiškai nepagrįstos perdirbimo arba apdorojimo operacijos“ – Teisė būti išklausytam“

Byloje T‑324/21

Harley-Davidson Europe Ltd, įsteigta Oksforde (Jungtinė Karalystė),

Neovia Logistics Services International, įsteigta Vilvordėje (Belgija),

atstovaujamos avocats O. van Baelen, G. Lebrun ir KC T. Lyons,

ieškovės,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą F. Clotuche-Duvieusart ir M. Kocjan,

atsakovę,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija),

kurį per pasitarimus sudarė kolegijos pirmininkas S. Papasavvas, teisėjai J. Svenningsen, M. Jaeger, C. Mac Eochaidh (pranešėjas) ir T. Pynnä,

posėdžio sekretorė I. Kurme, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2022 m. rugsėjo 21 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        Šiuo SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovės Harley-Davidson Europe Ltd (toliau kartu su grupe, kuriai priklauso – Harley-Davidson) ir Neovia Logistics Services International (toliau – Neovia) prašo panaikinti 2021 m. kovo 31 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2021/563 dėl tam tikrų su privalomąja kilmės informacija susijusių sprendimų galiojimo (OL L 119, 2021, p. 117, toliau – ginčijamas sprendimas), skirtą Belgijos Karalystei. Šiuo sprendimu Europos Komisija pareikalavo atšaukti du sprendimus dėl privalomosios kilmės informacijos (toliau – PKI sprendimai), skirtus Neovia, veikiančiai Harley-Davidson vardu, dėl tam tikrų kategorijų motociklų, Harley-Davidson gaminamų Tailande, importo į Europos Sąjungą per Belgiją.

I.      Teisinis pagrindas

2        2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013, p. 1, toliau – Muitinės kodeksas), 1 straipsnyje nurodyta, kad šiuo reglamentu nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, kuriame nustatomos bendrosios taisyklės ir procedūros, taikomos į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms.

3        Muitinės kodekso II antraštinėje dalyje „Veiksniai, kuriais remiantis taikomas importo arba eksporto muitas bei kitos su prekyba prekėmis susijusios priemonės“ numatytos, be kita ko, prekių kilmės nustatymo taisyklės, skirtos, visų pirma, nustatyti importo muitus ir kitas priemones, taikomas konkrečioms prekėms.

4        Kaip numatyta Muitinės kodekso 56 straipsnio 1 dalyje, kuri yra minėtoje II antraštinėje dalyje, mokėtini importo ar eksporto muitai nustatomi remiantis Bendruoju muitų tarifu ir kitomis priemonėmis, kurios numatytos specialiose su prekyba prekėmis susijusias sritis reglamentuojančiose Sąjungos nuostatose ir kurios atitinkamais atvejais taikomos atsižvelgiant į tokių prekių tarifinį klasifikavimą.

A.      Dėl prekių kilmės

5        Muitinės kodekse numatytos trijų kategorijų taisyklės dėl prekių kilmės nustatymo, t. y. taisyklės, susijusios su nelengvatine prekių kilme, taisyklės, susijusios su lengvatine prekių kilme, ir taisyklės, kuriomis remiantis nustatoma konkrečių prekių kilmė.

6        Konkrečiai kalbant, Muitinės kodekso 59 straipsnyje numatyta, kad 60 ir 61 straipsniuose nustatomos nelengvatinės prekių kilmės nustatymo taisyklės, naudojamos taikant, pirma, Bendrąjį muitų tarifą, išskyrus 56 straipsnio 2 dalies d ir e punktuose nurodytas priemones, antra, priemones, nustatytas konkrečias su prekyba prekėmis susijusias sritis reglamentuojančiomis Sąjungos nuostatomis, išskyrus tarifinio reguliavimo priemones, ir, trečia, kitas su prekių kilme susijusias Sąjungos priemones.

7        Muitinės kodekso 60 straipsnyje, susijusiame su nelengvatinės prekių kilmės įgijimu, nustatyta:

„1. Tik vienoje šalyje ar teritorijoje gautos prekės laikomos tos šalies ar teritorijos kilmės prekėmis.

2. Laikoma, kad prekės, kurios gaminamos ne vienoje šalyje ar teritorijoje, yra kilusios iš tos šalies ar teritorijos, kurioje buvo atliktas jų paskutinis esminis ekonomiškai pagrįstas perdirbimas arba apdorojimas tam tikslui pritaikytoje įmonėje, kurio metu buvo pagamintas naujas produktas arba kuris buvo svarbus jo gamybos etapas.“

8        Muitinės kodekso 62 straipsnyje numatyta, kad Komisijai pagal 284 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės, pagal kurias prekės, kurių nelengvatinę kilmę reikia nustatyti taikant 59 straipsnyje nurodytas Sąjungos priemones, vadovaujantis 60 straipsniu laikomos prekėmis, gautomis tik vienoje šalyje ar teritorijoje, arba prekėmis, kurių paskutinis esminis ekonomiškai pagrįstas perdirbimas arba apdorojimas, kurio metu buvo pagamintas naujas produktas arba kuris buvo svarbus jo gamybos etapas, tam tikslui pritaikytoje įmonėje buvo atliktas tam tikroje šalyje ar teritorijoje.

9        Šiuo pagrindu Komisija priėmė 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/2446, kuriuo Reglamentas Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015, p. 1, toliau – DR-SMK).

10      DR-SMK 33 straipsnyje pateikiama paaiškinimų apie ekonomiškai nepagrįstas perdirbimo arba apdorojimo operacijas. Šiame straipsnyje nurodyta:

„Kitoje šalyje arba teritorijoje vykdytos perdirbimo arba apdorojimo operacijos laikomos ekonomiškai nepagrįstomis, jeigu, remiantis turimais faktais, nustatoma, kad ta operacija siekta išvengti [Muitinės kodekso] 59 straipsnyje [susijusiame su Bendrojo muitų tarifo ir kitų tarifinių ar netarifinių Sąjungos priemonių, susijusių su į Sąjungą importuojamų prekių kilme, taikymu] nurodytų priemonių taikymo.

<…>“

B.      Dėl sprendimų kilmės srityje

11      Muitinės kodekso 33 straipsnyje, susijusiame su sprendimais dėl privalomosios informacijos, nustatyta:

„1. Gavusi prašymą, muitinė priima su privalomąja tarifine informacija susijusius sprendimus (toliau – PTI sprendimai) arba [PKI] sprendimus.

<…>

3. PTI arba PKI sprendimai galioja trejus metus nuo jų įsigaliojimo dienos.

<…>“

12      2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Reglamento Nr. 952/2013 nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015, p. 558), 19 straipsnyje numatyti su PKI sprendimais susijusių duomenų mainai ir šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „[m]uitinė kas ketvirtį Komisijai perduoda atitinkamą informaciją apie PKI sprendimus“, kuriuos priėmė.

13      Muitinės kodekso 34 straipsnio 11 dalyje numatyta:

„Komisija gali priimti sprendimus, kuriais valstybių narių reikalaujama atšaukti PTI ar PKI sprendimus, siekiant užtikrinti teisingą ir vienodą prekių tarifinį klasifikavimą arba kilmės nustatymą.“

14      Muitinės kodekso 37 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad Komisija įgyvendinimo aktais, kurie priimami laikantis Muitinės kodekso 285 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, priima sprendimus, kuriais iš valstybių narių reikalaujama atšaukti PKI sprendimus.

15      Trumpai tariant, iš šių nuostatų matyti, kad importuotojų, siekiančių gauti garantijų dėl taisyklių, leidžiančių nustatyti į Sąjungą importuojamų prekių nelengvatinę kilmę, aiškinimo, prašymu nacionalinė muitinė gali priimti sprendimus, kuriais oficialiai pripažįstama minėtų prekių geografinė kilmė. Be to, Komisija, reguliariai informuojama šios muitinės, gali reikalauti atšaukti minėtos muitinės priimtus sprendimus, jei a posteriori mano, kad ši neteisingai nustatė kilmę.

C.      Dėl prekybos politikos priemonių

16      Pagal Muitinės kodekso 5 straipsnio 36 punktą „prekybos politikos priemonės“ yra įgyvendinant bendrąją prekybos politiką nustatytos netarifinio reguliavimo priemonės, apibrėžtos tarptautinės prekybos prekėmis tvarką reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų nuostatose.

17      Šiuo klausimu Sąjungos teisės aktų leidėjas priėmė 2014 m. gegužės 15 d. Reglamentą (ES) Nr. 654/2014 dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles ir užtikrinti šių taisyklių vykdymą, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3286/94, nustatantis Bendrijos procedūras bendros prekybos politikos srityje siekiant užtikrinti Bendrijos teisių pagal tarptautinės prekybos taisykles, visų pirma tas, kurios nustatytos Pasaulio prekybos organizacijoje, įgyvendinimą (OL L 189, 2014, p. 50).

18      Remiantis Reglamento Nr. 654/2014 4 straipsnio 1 dalimi, kai šio reglamento 3 straipsnyje nurodytais atvejais reikia imtis veiksmų siekiant apsaugoti Sąjungos interesus, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos tinkamos prekybos politikos priemonės.

19      Remdamasi Reglamentu Nr. 654/2014, visų pirma jo 4 straipsnio 1 dalimi, Komisija būtent priėmė 2018 m. birželio 20 d. Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/886 dėl tam tikrų prekybos politikos priemonių, susijusių su tam tikrais Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės produktais, ir kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/724 (OL L 158, 2018, p. 5).

II.    Ginčo aplinkybės

20      2018 m. birželio mėn. Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė nustatė papildomus 25 % ir 10 % muitus atitinkamai Sąjungos kilmės plieno ir aliuminio importui (toliau – pagal 1962 m. Prekybos plėtros įstatymo 232 straipsnį nustatyti muitai), siekdama skatinti ir padidinti šių produktų nacionalinę gamybą.

21      Atsakydama į muitų nustatymą pagal 1962 m. Prekybos plėtros įstatymo 232 straipsnį, Komisija 2018 m. birželio 20 d. priėmė Reglamentą 2018/886, kuriame numatyta taikyti papildomus muitus Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės importuojamiems produktams, išvardytiems šio reglamento I ir II prieduose.

22      Reglamento 2018/886 2 straipsnio a punkte ir I priede buvo numatyta, kad produktai, atitinkantys nomenklatūros kodą 8711 50 00, t. y. „[m]otociklai <…> [s]u stūmokliniu vidaus degimo varikliu, kurio cilindrų darbinis tūris didesnis kaip 800 cm³“, pirmuoju etapu apmokestinami papildomu 25 % dydžio muitu nuo 2018 m. birželio 22 d.

23      Be to, pagal Reglamento 2018/886 2 straipsnio b punktą ir II priedą, kurie taip pat buvo susiję su nomenklatūros 8711 50 00 kodą atitinkančiais produktais, šiems produktams antruoju etapu buvo taikomas papildomas 25 % muitas, iš esmės ne vėliau kaip nuo 2021 m. birželio 1 d.

24      Taigi, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus Reglamentą 2018/886, Harley-Davidson, JAV įmonei, kuri specializuojasi motociklų gamyboje, buvo pranešta apie papildomų muitų taikymą į Sąjungą iš Jungtinių Valstijų importuojamiems jos produktams – 25 % nuo 2018 m. birželio 22 d. ir tolesnį 25 % muitą ne vėliau kaip nuo 2021 m. birželio 1 d. – virš 6 % konvencinės muito normos, vadinasi, nuo 2018 m. birželio 22 d. jos motociklams buvo taikoma 31 %, o ne vėliau kaip nuo 2021 m. birželio 1 d. – 56 % bendra muito norma.

25      2018 m. birželio 25 d. Harley-Davidson pateikė Securities and Exchange Commission (Vertybinių popierių ir biržos komisija, Jungtinės Valstijos, toliau – SEC) ataskaitą pagal formą 8-K (Form 8-K Current Report, toliau – 8-K forma). Šia 8-K forma siekta informuoti akcininkus apie šio sprendimo 24 punkte nurodytų papildomų muitų taikymą ir jų pasekmes įmonės veiklai. Šioje formoje Harley-Davidson nurodė ketinanti perkelti Sąjungos rinkai skirtų tam tikrų motociklų gamybą iš Jungtinių Amerikos Valstijų į kitoje šalyje veikiančius savo tarptautinius padalinius, kad būtų išvengta nagrinėjamų Sąjungos prekybos politikos priemonių.

26      8-K formoje Harley-Davidson konkrečiai nurodė:

„Europos Sąjunga nustatė muitus įvairioms prekėms, gaminamoms Jungtinėse Amerikos Valstijose, įskaitant Harley-Davidson motociklus. Šie muitai, įsigalioję 2018 m. birželio 22 d., buvo nustatyti atsakant į muitus, kuriuos Jungtinės Valstijos nustatė iš [Sąjungos] į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui.

Taigi [Sąjungos] muitas Harley-Davidson motociklams, eksportuojamiems iš Jungtinių Valstijų, pakeistas iš 6 % į 31 %. Harley-Davidson mano, kad dėl šio muito atsiras maždaug 2 200 Jungtinių Valstijų dolerių papildomų sąnaudų vienam motociklui, eksportuojamam iš Jungtinių Valstijų į [Sąjungą].

<…>

Siekdama imtis veiksmų dėl šios muitų naštos didelių sąnaudų ilguoju laikotarpiu, Harley-Davidson įgyvendins planą perkelti [Sąjungai] skirtų motociklų gamybą iš Jungtinių Valstijų į savo tarptautinius padalinius, kad būtų išvengta muitų naštos. Harley-Davidson numato, kad gamybai tarptautiniuose padaliniuose padidinti reikės papildomų investicijų ir šis procesas gali trukti ne mažiau kaip 9–18 mėnesių, kol bus visiškai baigtas.“

27      Po 8-K formos paskelbimo Harley-Davidson pasirinko savo gamyklą Tailande kaip tam tikrų savo motociklų, skirtų Sąjungos rinkai, gamybos vietą.

28      Harley-Davidson siekė gauti garantijų dėl Sąjungos rinkai skirtų motociklų, gaminamų jos gamykloje Tailande, kilmės vietos nustatymo. Taigi Harley-Davidson ir Neovia, tarpininkė, teikianti pirmajai logistinės pagalbos paslaugas, susijusias su motociklų importu į Sąjungą per Belgiją, 2019 m. sausio 25 d. kartu pateikė Belgijos muitinei du pirmuosius oficialius prašymus priimti PKI sprendimus dėl dviejų motociklų grupių. Vėliau buvo pateikti dar trys prašymai priimti PKI sprendimus dėl kitų trijų motociklų grupių.

29      2019 m. sausio 31 d. Belgijos valdžios institucijos dalyvavo susitikime su Komisija dėl prašymų priimti PKI sprendimus, susijusius su dviejų grupių motociklų, renkamų Harley-Davidson gamykloje Tailande, importu į Sąjungą. Po šio susitikimo Komisija pateikė neoficialią nuomonę, kad dėl 8-K formoje pateiktos informacijos gali būti netenkinamas ekonominio pagrįstumo kriterijus, kaip tai suprantama pagal DR-SMK 33 straipsnį.

30      Belgijos valdžios institucijos paprašė pasitarti su valstybėmis narėmis dėl DR-SMK 33 straipsnio taikymo; diskusija įvyko 2019 m. balandžio 8 d. muitinės ekspertų grupės Kilmės skyriaus posėdyje. Per šį posėdį Belgijos valdžios institucijos paaiškino, kad kai kurių Harley-Davidson gaminamų motociklų surinkimo šalis pasikeitė ir kad šis veiklos perkėlimas įvyko po to, kai prekėms, kurių kilmės šalis yra ankstesnė gamybos šalis, t. y. Jungtinės Valstijos, buvo nustatyti papildomi muitai. Šio posėdžio protokole nurodyta, kad „kai kurie atstovai patvirtino, jog, remiantis turima informacija, kilmės vieta turi būti nustatyta taikant DR-SMK 33 straipsnį, o kiti atstovai šiai nuomonei nepritarė. [Komisija] mano, kad 33 straipsnis gali būti taikomas, juo labiau kad gamintojas viešuose pareiškimuose nurodė, jog veiklos perkėlimo tikslas – išvengti priemonių taikymo Sąjungoje“. Nepaisydama Belgijos valdžios institucijų prašymų, Komisija niekada nepateikė oficialios nuomonės dėl DR-SMK 33 straipsnio taikymo šios bylos faktinėms aplinkybėms.

31      2019 m. birželio 24 d. Belgijos muitinė, remdamasi Muitinės kodekso 33 straipsnio 1 dalimi, priėmė du PKI sprendimus, kuriuose pripažino ir patvirtino, kad tam tikrų kategorijų į Sąjungą importuojamų Harley-Davidson motociklų, atitinkančių dvi šio sprendimo 28 punkte nurodytas motociklų grupes, kilmės šalis yra Tailandas. Vėliau Belgijos muitinė taip pat išnagrinėjo kitus tris prašymus dėl PKI sprendimų, nurodytus šio sprendimo 28 punkte.

32      Apie nagrinėjamus PKI sprendimus Belgijos muitinė Komisijai pranešė 2019 m. rugpjūčio 21 d.

33      2020 m. spalio 5 d. Komisija pranešė Belgijos valdžios institucijoms apie savo ketinimą reikalauti atšaukti pirmuosius du PKI sprendimus. 2020 m. lapkričio 13 d. Belgijos valdžios institucijos atsakė Komisijai, kad nesutinka su tokiu reikalavimu atšaukti.

34      2020 m. gruodžio 22 d. Komisija pradėjo oficialią procedūrą ginčijamam sprendimui priimti. 2021 m. kovo 5 d. Komisija pateikė ginčijamo sprendimo projektą visoms nacionalinėms Muitinės kodekso komiteto Kilmės skyriaus delegacijoms, taikydama patariamąją ir rašytinę procedūras. Keturios valstybės narės pateikė pastabas dėl ginčijamo sprendimo projekto ir nesutiko su Komisijos šiame projekte išreikšta nuomone.

35      2021 m. kovo 29 d. Komisija išsiuntė Muitinės kodekso komiteto Kilmės skyriui apibendrinamąjį pranešimą; jame nurodė, kad 23 valstybės narės, kurios nepareiškė savo pozicijos, išreiškė numanomą pritarimą ginčijamo sprendimo projektui.

36      2021 m. kovo 31 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą (apie jį Belgijos Karalystei pranešė 2021 m. balandžio 6 d. ir kitą dieną jis buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje); jame ji reikalavo, kad Belgijos valdžios institucijos atšauktų pirmuosius du PKI sprendimus.

37      Ginčijamame sprendime Komisija nurodė:

„(6)      paskelbus Europos Sąjungos prekybos politikos priemones, [Harley-Davidson] 2018 m. birželio [mėn.] [SEC] pateikė 8-K formą <…>, pranešdamas apie savo ketinimą perkelti tam tikrų Europos Sąjungos rinkai skirtų motociklų gamybą iš Jungtinių Amerikos Valstijų į kitoje šalyje veikiančius savo tarptautinius padalinius, kad išvengtų Europos Sąjungos prekybos politikos priemonių taikymo;

(7)      net jei siekis išvengti prekybos politikos priemonių taikymo nebūtinai yra vienintelis gamybos perkėlimo tikslas, iš turimų faktų matyti, kad [DR-SMK] 33 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytos sąlygos yra įvykdytos. Todėl paskutinėje gamybos šalyje atliktos perdirbimo ar apdorojimo operacijos laikomos ekonomiškai nepagrįstomis. <…>

(9)      kadangi motociklų, kuriems taikomi priede nurodyti PKI sprendimai, nelengvatinės kilmės nustatymas nėra grindžiamas [DR-SMK] 33 straipsnio trečioje pastraipoje nustatyta taisykle, Komisija mano, kad šis nelengvatinės kilmės nustatymas yra nesuderinamas su [Muitinės kodekso] 60 straipsnio 2 dalimi kartu su [DR-SMK] 33 straipsniu“.

38      Priėmus ginčijamą sprendimą Belgijos valdžios institucijos 2021 m. balandžio 16 d. laišku, adresuotu Neovia, pranešė ieškovėms, kad atšaukia penkis priimtus PKI sprendimus, susijusius su Harley-Davidson Tailande gaminamų motociklų importu į Sąjungą.

III. Šalių reikalavimai

39      Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        pateikti Sąjungos muitinėms gaires dėl naudingų išvadų, kurias jos turi padaryti iš Bendrojo Teismo sprendimo, ir dėl to, kokių veiksmų jos turi imtis, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas,

–        taikyti proceso organizavimo ar tyrimo priemones, kurias Bendrasis Teismas laiko tinkamomis,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas;

40      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

IV.    Dėl teisės

A.      Dėl Bendrojo Teismo jurisdikcijos

41      Komisija teigia, kad antrasis ieškovių reikalavimas yra nepriimtinas.

42      Vis dėlto ieškovės mano, kad galėtų būti naudinga pateikti gaires dėl sprendimo įvykdymo būdo.

43      Šiuo klausimu pakanka priminti, kad vykdydamas SESV 263 straipsniu grindžiamą teisėtumo kontrolę Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos nustatyti įpareigojimų Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams, net jeigu tokie įpareigojimai susiję su jo sprendimų vykdymo tvarka (2016 m. rugsėjo 22 d. Nutarties Gaki / Komisija, C‑130/16 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:731, 14 punktas ir 2016 m. liepos 19 d. Nutarties Trajektna luka Split / Komisija, T‑169/16, nepaskelbta Rink, EU:T:2016:441, 13 punktas).

44      Vadinasi, ieškinio antrąjį reikalavimą reikia atmesti dėl jurisdikcijos nebuvimo.

B.      Dėl esmės

45      Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi šešiais pagrindais.

46      Bendrasis Teismas mano, kad reikia išnagrinėti trečiąjį pagrindą, paskui ketvirtąjį, pirmąjį, antrąjį, penktąjį ir šeštąjį pagrindus.

1.      Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, susijusio su piktnaudžiavimu atšaukimo įgaliojimais, nes atšaukimas grindžiamas neteisingu DR-SMK 33 straipsnio aiškinimu ir taikymu

47      Trečiajame pagrinde ieškovės tvirtina, kad Komisija padarė teisės klaidą aiškindama DR-SMK 33 straipsnį.

48      Konkrečiai kalbant, ieškovės tvirtina: ankstesnėse teisės aktų versijose buvo numatyta, kad ekonominio pagrįstumo kriterijus netenkinamas, kai operacijos „vienintelis tikslas“ yra išvengti [priemonių], ir įvairiose DR-SMK 33 straipsnio kalbinėse versijose „tikslas“ visuomet minimas vienaskaita, o tai reikia suprasti bent jau kaip „vieną dominuojantį tikslą“ arba „esminį tikslą“. Jos priduria, kad Teisingumo Teismo jurisprudencijoje patvirtinta, jog bet kokios kitos su vengimu nesusijusios operacijos priežasties pakanka, kad būtų tenkinamas ekonominio pagrįstumo kriterijus. Šiuo klausimu jos remiasi, be kita ko, 1989 m. gruodžio 13 d. Sprendimu Brother International (C‑26/88, EU:C:1989:637), kuriame Teisingumo Teismas nusprendė, kad „surinkimo perkėlimas iš sudedamųjų dalių gamybos šalies į kitą šalį, kurioje naudojamos jau esančios gamyklos, savaime nepagrindžia prielaidos, kad vienintelis šio perkėlimo tikslas buvo apeiti taikytinas nuostatas“. Ieškovių teigimu, Komisija nesuteikė joms galimybės įrodyti kitų tikslų, ir niekas neleidžia nustatyti, ar Komisija išnagrinėjo informaciją, kurią jos pateikė Belgijos valdžios institucijoms siekdamos įrodyti, kad tenkinamas ekonominio pagrįstumo kriterijus.

49      Dėl šio aspekto ieškovės teigia, kad Harley-Davidson sprendimas gaminti Tailande Sąjungos rinkai skirtus motociklus buvo pagrįstas tvirtų ir teisėtų komercinių veiksnių visuma ir nebuvo dirbtinis sprendimas, kurio pagrindinis tikslas būtų apeiti papildomus muitus.

50      Ieškovės taip pat lygina sąvoką „išvengimas“, kaip ji suprantama pagal DR-SMK 33 straipsnį, su sąvokomis „vengimas“, „piktnaudžiavimas“, „manipuliavimas“ ir „apėjimas“, kaip jos apibrėžiamos jurisprudencijoje. Taigi nurodydamos įvairius Teisingumo Teismo sprendimus, kuriuose šios sąvokos buvo nagrinėjamos ir apibrėžiamos, visų pirma mokesčių ar antidempingo teisės srityse, ieškovės tvirtina, kad nors gamindama Sąjungai skirtus motociklus Tailande Harley-Davidson iš esmės siekė išvengti papildomų muitų, reikia patikrinti, ar nebuvo jokio kito teisėto komercinio tikslo, kuriuo būtų grindžiamos veiklos perkėlimo operacijos, o to Komisija nepadarė. Taip pat pagal analogiją ieškovės primena, kad Teisingumo Teismas ne kartą patvirtino, jog Sąjungos rinkoje ūkio veiklos vykdytojas turi didelę laisvę ir, pavyzdžiui, gali struktūrizuoti savo veiklą taip, kad sumažintų savo mokestinę skolą.

51      Taigi ieškovės mano, kad tai, kaip Komisija taikė DR-SMK 33 straipsnį, pakeitė ekonominio pagrįstumo kriterijų ir iš pradžių objektyvų kriterijų pavertė subjektyviu kriterijumi. Ieškovių teigimu, dėl Komisijos pateikto aiškinimo kinta Muitinės kodekso 60 straipsnio 2 dalies dalykas, ir tai reiškia, kad kilmę reikia nustatyti remiantis nebe objektyviais veiksniais, t. y. atliktos operacijos pobūdžiu, bet subjektyviais veiksniais, t. y. gamintojo argumentais ar motyvais. Vis dėlto veiklos perkėlimo operacijos „tikslo“ vertinimas turi būti grindžiamas objektyvia informacijos apie pačią operaciją ir jos konteksto analize, o jos Komisija neatliko.

52      Komisija ginčija šiuos argumentus.

53      Nagrinėjamu atveju reikia patikrinti, ar Komisija, priimdama ginčijamą sprendimą pagal DR-SMK 33 straipsnį, padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad tam tikrų kategorijų Harley-Davidson motociklų, skirtų Sąjungos rinkai, gamybos perkėlimas į Tailandą negali būti laikomas „ekonomiškai pagrįstu“, nes juo, šios institucijos teigimu, siekta išvengti Sąjungos prekybos politikos priemonių, kurių nuo 2018 m. imtasi dėl Jungtinių Valstijų kilmės produktų.

54      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad remiantis suformuota jurisprudencija aiškinant Sąjungos teisės nuostatas reikia atsižvelgti ne tik į jų tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame jos įtvirtintos, tikslus. Sąjungos teisės nuostatos genezė taip pat gali atskleisti šios nuostatos aiškinimui svarbių aplinkybių (žr. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo CRCAM, C‑337/20, EU:C:2021:671, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

55      Pagal Muitinės kodekso 60 straipsnio 2 dalį (žr. šio sprendimo 7 punktą) tam, kad šalis ar teritorija būtų laikoma prekių kilmės vieta, siekiant taikyti su importuojamų prekių kilme susijusias Sąjungos priemones, be kita ko, reikia, kad toje vietoje būtų atliekamas paskutinis esminis perdirbimas arba apdorojimas ir kad jis būtų „ekonomiškai pagrįstas“.

56      DR-SMK 33 straipsnio „Ekonomiškai nepagrįstos perdirbimo arba apdorojimo operacijos“ pirmoje pastraipoje nustatyta, kad „[k]itoje šalyje arba teritorijoje vykdytos perdirbimo arba apdorojimo operacijos laikomos ekonomiškai nepagrįstomis, jeigu, remiantis turimais faktais, nustatoma, kad ta operacija siekta išvengti [su prekių kilme susijusių Sąjungos] priemonių taikymo“.

57      Taigi, visų pirma, iš DR-SMK 33 straipsnio formuluotės, būtent iš šiame straipsnyje vartojamo žodžio „laikomos“, matyti, kad tam tikromis aplinkybėmis, t. y. kai konkrečios operacijos tikslas buvo išvengti Muitinės kodekso 59 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo, Komisija ir Sąjungos muitinės turi nuspręsti, kad su ekonominiu pagrįstumu susijusi sąlyga negali būti įvykdyta.

58      Be to, konkrečiai dėl DR-SMK 33 straipsnyje esančio žodžių junginio „ta operacija siekta išvengti“(1) Bendrasis Teismas mano, kad sąvokos „siekta [tikslas]“ vartojimas vienaskaita turi būti suprantamas kaip reiškiantis „pagrindinį“ arba „dominuojantį tikslą“ tais atvejais, kai vykdant atitinkamą veiklos perkėlimo operaciją siekta kelių tikslų. Todėl gali būti, kad šis tikslas ne vienintelis, bet jis turi būti lemiamas pasirenkant perkelti gamybą į kitą šalį ar teritoriją.

59      Iš DR-SMK 33 straipsnio ir, be kita ko, iš nuorodos į Muitinės kodekso „59 straipsnyje nurodytas priemones“, siejamos su DR-SMK 21 konstatuojamąja dalimi ir Komisijos prieš priimant DR-SMK pateikta deleguotojo akto projekto suvestine redakcija, matyti, kad DR‑SMK 33 straipsnis taikomas tuo atveju, kai Sąjunga yra priėmusi prekybos politikos priemones. Šias prekybos politikos priemones gali sudaryti tarifinės priemonės, kaip antai priimtos šioje byloje, t. y. papildomi muitai, taikomi tam tikroms prekėms, kurių kilmės šalis – Jungtinės Valstijos, nustatyti Reglamentu 2018/886, remiantis Reglamento Nr. 654/2014 4 straipsnio 1 dalimi.

60      Taigi DR-SMK 33 straipsniu siekiama užtikrinti visišką Sąjungos prekybos politikos priemonių įgyvendinimą, neleidžiant, kad prekės, kurioms taikomos tokios priemonės, įgytų naują kilmę, kai pagrindinis ar dominuojantis operacijos, kaip antai gamybos perkėlimo į kitą šalį ar teritoriją, tikslas buvo išvengti minėtų priemonių taikymo.

61      Galiausiai DR-SMK 33 straipsnyje vartojama frazė „remiantis turimais faktais“ reiškia faktinę informaciją, kurią turi institucija, atsakinga už patikrinimą, ar veiklos perkėlimo operacijos tikslas buvo išvengti Sąjungos priemonių, susijusių su prekių kilme, taikymo.

62      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad DR-SMK 33 straipsnį reikia aiškinti taip: jeigu, remiantis turimais faktais, nustatyta, jog pagrindinis arba dominuojantis veiklos perkėlimo operacijos tikslas buvo išvengti Sąjungos prekybos politikos priemonių taikymo, reikia manyti, kad ši operacija iš principo negali būti ekonomiškai pagrįsta.

63      Vadinasi, atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas turi įrodyti, kad veiklos perkėlimo operacijos pagrindinis ar dominuojantis tikslas tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl šio perkėlimo, nebuvo išvengti Sąjungos prekybos politikos priemonių taikymo. Vis dėlto toks įrodymas skiriasi nuo šios veiklos perkėlimo operacijos ekonominio pagrįstumo ar ekonominio racionalumo ieškojimo a posteriori. Iš tiesų, jeigu tai, kad pagrindinis ar dominuojantis veiklos perkėlimo operacijos tikslas nebuvo išvengti prekybos politikos priemonių taikymo, būtų galima įrodyti vien įrodžius ekonominio pagrįstumo egzistavimą, DR‑SMK 33 straipsnis taptų visiškai neveiksmingas.

64      Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad turimi faktai, kaip tai suprantama pagal DR-SMK 33 straipsnį, yra Harley-Davidson 8-K formoje išdėstyti teiginiai, pateikti šio sprendimo 26 punkte, ir informacija, kurią ieškovės pateikė Belgijos muitinei, grįsdamos savo prašymus priimti PKI sprendimus.

65      Kalbant apie Belgijos muitinei pateiktą informaciją, ieškovės nurodo, kad 2018 m. rudenį pateikė įvairių priežasčių, dėl kurių gamyba Tailande, jų nuomone, buvo „ekonomiškai pagrįsta“, santrauką ir ją papildė 2019 m. kovo 26 d., t. y. praėjus devyniems mėnesiams po 8-K formos paskelbimo, pateikdamos papildomų paaiškinimų.

66      Išanalizavus šiuos prie ieškinio pridėtus dokumentus matyti, kad juos ieškovės parengė susirašinėdamos su Belgijos muitine, siekdamos, kad būtų priimti PKI sprendimai, patvirtinantys, kad Harley-Davidson gaminamų motociklų, skirtų Sąjungos rinkai, kilmės šalis yra Tailandas. Šis susirašinėjimas prasidėjo 2018 m. rugsėjo mėn., t. y. praėjus keliems mėnesiams po 8-K formos, kurioje viešai informuojama apie nagrinėjamą veiklos perkėlimo operaciją, paskelbimo. Šie dokumentai, kurie nėra nei ankstesni, nei vienalaikiai, palyginti su 8-K forma, ir kurie buvo parengti siekiant vienintelio tikslo – kad Belgijos muitinė pripažintų, jog Harley-Davidson gaminamų motociklų kilmės šalis yra Tailandas, neleidžia daryti lemiamos išvados dėl sprendimo perkelti Sąjungos rinkai skirtų motociklų gamybą į Tailandą, kuris būtų egzistavęs prieš nustatant papildomus muitus (žr. šio sprendimo 21 punktą) arba kuriame būtų išdėstytos visiškai racionalios ekonominės priežastys, nesusijusios su minėtų papildomų muitų nustatymu, realumo.

67      Iš to matyti, kad, remiantis turimais faktais, t. y. pačios Harley-Davidson teiginiais, pateiktais 8-K formoje, būtent siekdama „imtis veiksmų dėl <…> muitų naštos [atsiradusios įvedus papildomus muitus] didelių sąnaudų ilguoju laikotarpiu, Harley-Davidson [įgyvendino] planą perkelti [Sąjungai] skirtų motociklų gamybą iš Jungtinių Valstijų į savo tarptautinius padalinius“. Taigi iš 8-K formos matyti, kad papildomų muitų įvedimas buvo nagrinėjamo sprendimo dėl veiklos perkėlimo paskelbimą nulėmęs įvykis. Be to, atsakydamos į Bendrojo Teismo per posėdį pateiktą klausimą ieškovės pripažino, kad minėtų papildomų muitų įsigaliojimas „paspartino“ sprendimo perkelti Sąjungos rinkai skirtą gamybą į Tailandą priėmimą.

68      Be to, nei iš ieškovių susirašinėjimo su Belgijos muitine informacijos, nei iš šiame procese pateiktų rašytinių dokumentų, nei iš ieškovių atsakymų į Bendrojo Teismo per posėdį pateiktus klausimus nematyti, kad jos įrodė, jog sprendimas perkelti Sąjungos rinkai skirtų motociklų Harley-Davidson gamybą į Tailandą buvo priimtas prieš įsigaliojant Reglamentui 2018/886 arba buvo bendros strategijos, kuria būtų siekiama sumažinti Sąjungos rinkai skirtų motociklų gamybos sąnaudas perkeliant šią gamybą į Aziją, dalis. Ieškovės nebent tik pateikė miglotų ir abstrakčių teiginių, kad jau kelerius metus Harley-Davidson laikėsi strategijos, kuria siekiama padidinti savo komercinę veiklą už Jungtinių Valstijų ribų, ir šiuos teiginius grindė pateikdamos SEC skirtus dokumentus, iš kurių, nesant daugiau paaiškinimų, tik matyti, kad tarptautinis augimas iš esmės buvo bendros įmonės strategijos ilguoju laikotarpiu dalis.

69      Ieškovės nepateikė jokių dokumentų, kaip antai Harley-Davidson valdybos sprendimų kopijų, įrodančių, kad konkretus sprendimas perkelti Sąjungos rinkai skirtų motociklų gamybą į Tailandą buvo ankstesnis už nagrinėjamų papildomų muitų nustatymą. Priešingai, vienas iš ieškovių pateiktų dokumentų, minėtų šio sprendimo 68 punkte, kurio data 2019 m. vasario 28 d. ir kuris buvo skirtas SEC, matyti, kad motociklų gamyba Tailando gamykloje prasidėjo tik 2018 m. ir ši gamyba bent jau iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo skirta tik tam tikroms Azijos rinkoms, o ne Sąjungos rinkai.

70      Bet kuriuo atveju tik galima konstatuoti, kad 8-K formoje vien nurodžiusi, jog perkeldama savo gamybą norėjo „išvengt[i] muitų naštos“ įsigaliojus papildomiems muitams, Harley-Davidson turėjo pagrindinį ar dominuojantį tikslą išvengti šių prekybos politikos priemonių taikymo. Iš 8-K formos dalyko ir turinio aiškiai matyti, kad 2018 m. birželio 25 d. ji paskelbta nedelsiant reaguojant į Reglamento 2018/886 paskelbimą, praėjus tik penkioms dienoms po jo ir trims dienoms po to reglamento įsigaliojimo. Bendrasis Teismas konstatuoja, kad Reglamento 2018/886 įsigaliojimo ir paskelbimo apie aptariamą veiklos perkėlimą laikas sutampa. Remiantis jurisprudencija, toks laiko sutapimas gali pagrįsti prielaidą, kad veiklos perkėlimo operacija siekiama išvengti prekybos politikos priemonių taikymo (šiuo klausimu žr. 1989 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Brother International, C‑26/88, EU:C:1989:637, 29 punktą).

71      Iš jurisprudencijos taip pat matyti, kad esant tokiam laiko sutapimui atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas turi įrodyti pagrįstą priežastį – kuri nėra siekis išvengti iš nagrinėjamų nuostatų kylančių pasekmių – vykdyti gamybos operacijas toje šalyje, į kurią perkelta gamyba (šiuo klausimu žr. 1989 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Brother International, C‑26/88, EU:C:1989:637, 29 punktą). Vis dėlto, kaip pažymėta šio sprendimo 65–68 punktuose, ieškovėms nepavyko įrodyti pagrįstos priežasties, ankstesnės ar vienalaikės, palyginti su sprendimu dėl veiklos perkėlimo į Tailandą, kuria būtų galima pagrįsti teiginį, kad šis perkėlimas galėjo būti pateisinamas kitaip nei siekiu išvengti papildomų muitų nustatymo pasekmių.

72      Taigi papildomų muitų nustatymas buvo nagrinėjamą sprendimą dėl veiklos perkėlimo, apie kurį pranešta paskelbiant 8-K formą, nulėmęs įvykis ir, atsižvelgiant į aplinkybes, šis sprendimas priimtas siekiant bent jau pagrindinio ar dominuojančio tikslo – išvengti dėl šių muitų atsirandančios finansinės naštos.

73      Iš to matyti, kad Komisija nepadarė klaidos nuspręsdama, jog pagrindinis šio veiklos perkėlimo tikslas buvo išvengti prekybos politikos priemonės, t. y. papildomų muitų.

74      Vadinasi, visi ieškovių argumentai, susiję su nagrinėjamos perkėlimo operacijos ekonominiu pagrįstumu, yra nereikšmingi, nes šiuo atveju Komisija neturėjo siekti jo nustatyti. Tas pats pasakytina apie ieškovių argumentus dėl gamybos operacijų Tailande realumo ir esminio pobūdžio.

75      Kalbant apie ieškovių argumentus, kad Komisija iš pradžių objektyvų kriterijų pavertė subjektyviu kriterijumi, pakanka pažymėti, jog ginčijamame sprendime esanti išvada, kad veiklos perkėlimo į Tailandą operacija buvo įvykdyta siekiant (bent jau iš esmės) išvengti Sąjungos prekybos politikos priemonių taikymo, yra objektyviais įrodymais pagrįsta išvada. Šiuo klausimu, nagrinėdama Harley-Davidson elgesį, kad nustatytų galimą minėtų prekybos politikos priemonių apėjimą, Komisija iš tikrųjų privalėjo remtis visomis reikšmingomis ir prieinamomis faktinėmis aplinkybėmis. Šiame kontekste Komisijai galėjo tekti įvertinti šios įmonės vykdomą strategiją. Šiuo atžvilgiu Komisija pagrįstai rėmėsi subjektyviais veiksniais, t. y. motyvais, kuriais grindžiama atitinkama strategija, kiek šie veiksniai aiškiai, nedviprasmiškai ir objektyviai matyti iš 8-K formos. Taigi, priešingai, nei teigia ieškovės, ketinimo apeiti nagrinėjamas prekybos politikos priemones buvimas galėjo būti viena iš objektyvių faktinių aplinkybių, į kurias galima atsižvelgti nustatant tokį apėjimą.

76      Remiantis tuo, kas išdėstyta, trečiasis ieškinio pagrindas atmetamas.

2.      Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, susijusio su DR-SMK 33 straipsnio neteisėtumu

77      Nurodydamos ketvirtąjį pagrindą ieškovės tvirtina, kad DR-SMK 33 straipsnis yra neteisėtas, nes viršija teisės normų, kurios gali būti priimtos deleguotuoju aktu pagal SESV 290 straipsnį, ribas ir juo pažeidžiami teisinio saugumo ir proporcingumo principai.

a)      Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su SESV 290 straipsnio pažeidimu

78      Ieškovės teigia, kad, neatsižvelgiant į tai, kaip turi būti aiškinamas DR‑SMK 33 straipsnis, ši nuostata viršija deleguotojo teisės akto ribas. Šiuo klausimu jos iš esmės tvirtina, kad „ekonominio pagrįstumo“ kriterijus negali būti laikomas kriterijumi, plačiau paaiškinančiu, kaip turėtų būti taikoma materialinė nuostata, bet, priešingai, jis yra pagrindinė kilmės nustatymo taisyklė. DR-SMK 33 straipsnyje įtvirtinta taisyklė turėtų būti įtvirtinta pirminėje teisėje kartu su Muitinės kodekso 60 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta bendroji taisyklė, leidžianti nustatyti daugiau nei vienoje šalyje perdirbtų prekių kilmę.

79      Komisija ginčija šiuos argumentus.

80      SESV 290 straipsnyje numatyta galimybė deleguoti įgaliojimus skirta tam, kad teisės aktų leidėjui būtų leidžiama skirti dėmesį tik esminėms teisės aktų nuostatoms ir toms neesminėms nuostatoms, kurias jis mano esant reikalinga įtvirtinti, o Komisijai būtų patikėta užduotis „papildyti“ tam tikras pagal teisėkūros procedūrą priimto akto neesmines nuostatas arba jas „iš dalies pakeisti“ įgyvendinant deleguotuosius įgaliojimus (žr. 2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Dyson / Komisija, C‑44/16 P, EU:C:2017:357, 58 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

81      Tai reiškia, kad atitinkamos srities esminės normos turi būti nustatytos pagrindiniame teisės akte ir negali būti deleguota teisė jas nustatyti (žr. 2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Dyson / Komisija, C‑44/16 P, EU:C:2017:357, 59 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

82      Iš jurisprudencijos matyti, kad pagrindinio teisės akto esminės nuostatos yra tos, kurioms priimti būtinas politinis sprendimas, priskirtinas paties Sąjungos teisės aktų leidėjo atsakomybei (žr. 2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Dyson / Komisija, C‑44/16 P, EU:C:2017:357, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

83      Nustatant, kokios atitinkamos srities nuostatos turi būti laikomos esminėmis, reikia remtis objektyviais įrodymais, kuriuos gali patikrinti teismas, ir atsižvelgti į atitinkamos srities charakteristikas ir ypatybes (žr. 2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Dyson / Komisija, C‑44/16 P, EU:C:2017:357, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

84      Šiuo atveju Muitinės kodekso 60 straipsnyje numatytos nelengvatinės prekių kilmės nustatymo taisyklės, kurios skiriasi atsižvelgiant į tai, ar prekės buvo gautos vienoje šalyje ar teritorijoje, ar jų gamyba vykdyta keliose šalyse ar teritorijose. Šios dvi taisyklių kategorijos nustatytos atitinkamai 60 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

85      Nagrinėjamas atvejis susijęs tik su antrąja taisyklių kategorija.

86      Be to, kiek tai susiję su šia antrąja taisyklių kategorija, Komisija, naudodamasi Muitinės kodekso 62 straipsnyje, siejamame su Muitinės kodekso 284 straipsniu, numatytais įgaliojimais, priėmė DR-SMK 33 straipsnį. Pagal šį 62 straipsnį ši institucija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš esmės nustatomos Muitinės kodekso 60 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

87      Iš to matyti, kad, atsižvelgiant į bendrą Muitinės kodekso struktūrą, sąlyga, susijusi su ekonominiu pagrįstumu, nagrinėjama šioje byloje, yra numatyta pačiame Muitinės kodekse ir yra tik viena iš nelengvatinės kilmės įgijimo taisyklėse numatytų sąlygų.

88      Šiomis aplinkybėmis, kalbant apie Muitinės kodekso 62 straipsnyje Komisijai suteikto įgaliojimo „nustatyti“ taisykles apimtį, ši nuostata leidžia Komisijai „papildyti“ Muitinės kodeksą, kaip tai suprantama pagal SESV 290 straipsnį. Taigi, nors šiuo straipsniu Komisijai neleidžiama pakeisti Muitinės kodekse jau įtvirtintų nuostatų, ji pagal tą straipsnį vis dėlto gali papildyti Muitinės kodeksą, plačiau reglamentuodama dalykus, kurių neapibrėžė teisės aktų leidėjas, tačiau ji privalo laikytis Muitinės kodekso nuostatų.

89      Taigi, net darant prielaidą, kad kilmės nustatymo taisyklės yra esminės Muitinės kodekso nuostatos, DR-SMK 33 straipsniu tik siekiama papildyti Muitinės kodekso 60 straipsnį, pateikiant tam tikrus jo patikslinimus. Todėl negalima teigti, kad šis 33 straipsnis viršija Muitinės kodekso 62 straipsniu Komisijai suteiktų įgaliojimų ribas arba kad ji pakeitė esminę Muitinės kodekso normą.

90      Be to, kadangi, kaip matyti iš DR-SMK 21 konstatuojamosios dalies, DR-SMK 33 straipsniu siekiama tik užtikrinti veiksmingą pagal kitas Sąjungos teisės nuostatas nustatytų prekybos politikos priemonių taikymą, reikia konstatuoti, kad šio straipsnio priėmimas savaime nereiškė, kad priimti politiniai sprendimai, priskiriami paties Sąjungos teisės aktų leidėjo atsakomybei.

91      Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinio ketvirtojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.

b)      Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo antros dalies, susijusios su teisinio saugumo ir proporcingumo principų pažeidimu

92      Ieškovės tvirtina, kad toks esminis „ekonominio pagrįstumo“ teisinio kriterijaus pakeitimas priimant deleguotąjį teisės aktą yra nesuderinamas su bendraisiais Sąjungos teisės principais, visų pirma teisinio saugumo ir proporcingumo principais.

93      Šiuo klausimu jos teigia, kad DR-SMK 33 straipsnyje nustačiusi, jog vertinant veiklos perkėlimo operacijos ekonominį pagrįstumą galima atsižvelgti į įvairias priežastis, Komisija suteikė šiam kriterijui subjektyvumo, nesuderinamo su pagrindinio reglamento objektyviu pobūdžiu. Jos taip pat tvirtina, kad Komisija neturėjo pagrindo išplėsti ir pakeisti pirminėje teisėje ar jurisprudencijoje apibrėžto kriterijaus.

94      Komisija atmeta šiuos priekaištus.

95      Bendrasis Teismas pažymi, kad ieškovių argumentai grindžiami teiginiu, jog DR-SMK 33 straipsnyje numatyta, kad nustatant, ar egzistuoja „ekonominis pagrįstumas“, galima atsižvelgti į įvairias priežastis ir kad tik Komisija turi diskreciją vertinti šių įvairių priežasčių atitinkamą svarbą. Tačiau šis teiginys grindžiamas klaidingu DR-SMK 33 straipsnio aiškinimu.

96      Iš tiesų, kaip nurodyta šio sprendimo 54–63 punktuose, DR-SMK 33 straipsnyje numatyta: to, kad „tikslas“, t. y. pagrindinis ar dominuojantis veiklos perkėlimo operacijos tikslas, yra išvengti Sąjungos prekybos politikos priemonių taikymo, pakanka, kad būtų galima manyti, jog ši perkėlimo operacija nėra ekonomiškai pagrįsta, kaip tai suprantama pagal taikytinus teisės aktus.

97      Taigi reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia ieškovės, DR-SMK 33 straipsnyje nenumatytas „įvairių priežasčių“ palyginimas ar atsižvelgimas į jas siekiant nustatyti, ar egzistuoja „ekonominis pagrįstumas“, o tik numatyta, kad toks pagrįstumas iš principo negali egzistuoti esant strategijai, kuria iš esmės siekiama išvengti Sąjungos prekybos politikos priemonių taikymo.

98      Darytina išvada, kad ieškovių argumentus reikia atmesti.

99      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ketvirtojo pagrindo antrą dalį, taigi ir visą ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti.

3.      Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti ir patariamosios procedūros prieš priimant ginčijamą sprendimą pažeidimu

100    Nurodydamos pirmąjį ieškinio pagrindą ieškovės tvirtina, kad, pirma, Komisija pažeidė esminius procedūrinius reikalavimus, nes ginčijamas sprendimas nemotyvuotas arba nepakankamai motyvuotas, ir, antra, Komisija nesilaikė patariamosios procedūros prieš priimdama ginčijamą sprendimą.

a)      Dėl ieškinio pirmojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su pareigos motyvuoti pažeidimu

101    Ieškovės teigia, kad iš ginčijamo sprendimo jos negali nustatyti, ką Komisija mano dėl Tailande vykdomų surinkimo operacijų, ką Komisija mano dėl priežasčių, paskatinusių Harley-Davidson gaminti savo produktus Tailande, ar kaip Komisija taikė ekonominio pagrįstumo kriterijų, todėl Bendrasis Teismas negali vykdyti savo kontrolės.

102    Ieškovės taip pat tvirtina, kad ginčijamame sprendime nepaaiškintos priežastys, dėl kurių Komisijos pozicija skiriasi nuo Belgijos muitinės pozicijos, ir kad minėto sprendimo 7 konstatuojamojoje dalyje išdėstyti motyvai tėra kategoriškas pareiškimas. Šiuo klausimu jos tvirtina, kad, atsižvelgiant į šios srities techniškumą, susijusias dideles investicijas ir tokio sprendimo, koks yra ginčijamas sprendimas, unikalumą, buvo ypač svarbu aiškiai išdėstyti argumentus.

103    Komisija atmeta šiuos priekaištus.

104    Pagal suformuotą jurisprudenciją pareigos motyvuoti apimtis priklauso nuo atitinkamo akto pobūdžio ir priėmimo aplinkybių. Motyvai turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti institucijos samprotavimus, kad, pirma, suinteresuotieji asmenys, norėdami apginti savo teises ir patikrinti, ar sprendimas pagrįstas, galėtų sužinoti priemonės pagrindimą ir, antra, Sąjungos teismas galėtų vykdyti teisėtumo kontrolę. Nereikalaujama, kad motyvacija atspindėtų visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, nes jos atitiktis SESV 296 straipsnio reikalavimams vertintina atsižvelgiant ne vien į jos formuluotę, bet taip pat į jos kontekstą bei į atitinkamą klausimą reguliuojančių teisės normų visumą. Konkrečiai tariant, Komisija neprivalo išreikšti nuomonės dėl visų argumentų, kuriuos jai pateikė suinteresuotieji asmenys, tačiau sprendimo ekonomijos sumetimais jai pakanka išdėstyti tik esminius faktus ir teisines pastabas (žr. 2011 m. gegužės 12 d. Sprendimo Région Nord-Pas-de-Calais ir Communauté d’agglomération du Douaisis / Komisija, T‑267/08 ir T‑279/08, EU:T:2011:209, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

105    Nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime, kaip aprašyta šio sprendimo 37 punkte, Komisija nurodė motyvą, dėl kurio tam tikrų kategorijų Harley-Davidson gaminamų ir į Sąjungą iš Tailando importuojamų motociklų kilmės šalimi negalima laikyti Tailando, t. y. kad ši gamyba Tailande nebuvo ekonomiškai pagrįsta, nes ja iš esmės siekta išvengti Sąjungos prekybos politikos priemonių, nuo 2018 m. taikomų produktams, kurių kilmės šalis – Jungtinės Valstijos.

106    Be to, ginčijamo sprendimo 9 konstatuojamojoje dalyje Komisija priekaištavo Belgijos muitinei neteisingai taikius DR-SMK 33 straipsnį, nes abiejuose PKI sprendimuose ji nusprendė laikyti Tailandą aptariamų motociklų kilmės šalimi.

107    Taigi ginčijamas sprendimas šiuo klausimu pakankamai motyvuotas – jame nurodytos priežastys, dėl kurių Komisija nusprendė, kad Belgijos muitinė priėmė PKI sprendimus, neatitinkančius Sąjungos muitų teisės aktų.

108    Be to, galima pažymėti, kad kai kurie šio sprendimo 102 punkte nurodyti ieškovių argumentai sutampa su ginčijamo sprendimo pagrįstumo kritika. Vis dėlto pareiga motyvuoti sprendimus yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurį reikia skirti nuo motyvų pagrįstumo klausimo. Sprendimo motyvavimas yra formalus motyvų, kuriais grindžiamas šis sprendimas, atskleidimas. Jei šiuose motyvuose yra klaidų, jos lemia sprendimo turinio neteisėtumą, bet ne jo motyvavimo trūkumą, nes motyvavimo gali pakakti, net jei pateikiami klaidingi motyvai (žr. 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala, C‑413/06 P, EU:C:2008:392, 181 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

109    Darytina išvada, kad pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.

b)      Dėl ieškinio pirmojo pagrindo antros dalies, susijusios su patariamosios procedūros prieš priimant ginčijamą sprendimą nesilaikymu

110    Ieškovės tvirtina, kad prieš priimdama ginčijamą sprendimą Komisija privalėjo konsultuotis su kompetentingu patariamuoju komitetu ir kad šiuo atveju nepakanka vien konsultavimosi su minėtu komitetu per rašytinę procedūrą, juo labiau kad Komisija nenurodė jokių faktinių ir teisinių aplinkybių, kad komiteto nariai galėtų susidaryti nuomonę. Be to, ieškovių teigimu, dėl aplinkybės, kad konsultuojantis per rašytinę procedūrą keturios valstybės narės pareiškė prieštaraujančios ginčijamo sprendimo projektui, Komisija turėjo „kiek įmanoma atsižvelg[ti]“ į šias pastabas, kaip tai suprantama pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011, p. 13), 4 straipsnio 2 dalį.

111    Komisija ginčija šiuos teiginius.

112    Iš Muitinės kodekso 285 straipsnio matyti, kad Muitinės kodekso komitetas yra komitetas, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 182/2011. Be to, iš Muitinės kodekso 37 straipsnio 2 dalies antros ir trečios pastraipų, siejamų su minėto kodekso 285 straipsnio 2 ir 6 dalimis, matyti, kad sprendimai, kaip antai ginčijamas sprendimas, kuriuo iš valstybių narių reikalaujama atšaukti PKI sprendimus, priimami pagal Reglamento Nr. 182/2011 4 straipsnyje numatytą patariamąją procedūrą.

113    Reglamento Nr. 182/2011 4 straipsnyje „Patariamoji procedūra“ nustatyta:

„1. Kai taikoma patariamoji procedūra, komitetas pateikia nuomonę, ir, prireikus, balsuoja. Jeigu komitetas balsuoja, nuomonė pateikiama paprasta jį sudarančių narių balsų dauguma.

2. Komisija priima sprendimą dėl priimamo įgyvendinimo akto projekto, kiek įmanoma atsižvelgdama į išvadas, padarytas per komiteto diskusijas, ir pateiktą nuomonę.“

114    Kalbant apie priekaištą, susijusį su rašytinės procedūros taikymu šiuo atveju, pažymėtina, kad jokia Reglamento Nr. 182/2011 nuostata nedraudžia Komisijai vykdyti patariamosios procedūros šiuo konkrečiu būdu. Priešingai, Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 5 dalyje aiškiai numatyta, kad komiteto nuomonę per patariamąją procedūrą galima gauti laikantis rašytinės procedūros.

115    Dėl priekaišto, susijusio su tuo, kad patariamasis komitetas, nagrinėdamas ginčijamo sprendimo projektą, nesirėmė pakankamomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, reikia pažymėti, kad ieškovės nepagrindė šio priekaišto ir kad bet kuriuo atveju tiesiogiai susijusios valstybės narės nepateikė jokios kritikos šiuo klausimu, todėl nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad delegacijos negalėjo priimti savo pozicijos žinodamos aplinkybes. Vadinasi, šį priekaištą reikia atmesti.

116    Dėl atsižvelgimo į pastabas, kurias pateikė valstybės narės, pareiškusios prieštaravimus dėl sprendimo projekto, reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 182/2011 4 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas nėra privalomas. Taigi Komisija išsaugo diskreciją ir nėra saistoma nei komiteto pateiktos nuomonės, nei a fortiori skirtingų mažumos nuomonių, kurias išreiškia kai kurie jo nariai.

117    Iš tiesų Reglamento Nr. 182/2011 4 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „kiek įmanoma atsižvelgdama“ pabrėžia išvadų, išplaukiančių iš diskusijų komitete, įskaitant kai kurių jo narių nuomones, ir minėto komiteto nuomonės in fine neprivalomumą. Jeigu tokios išvados ar nuomonės būtų privalomos, Komisijai nepakaktų kiek įmanoma į jas atsižvelgti – ji turėtų jų laikytis – ir kiltų rizika iškraipyti Reglamento Nr. 182/2011 4 straipsnio formuluotę ir tikslą (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2019 m. liepos 9 d. Nutarties VodafoneZiggo Group / Komisija, T‑660/18, EU:T:2019:546, 44 punktą). Šią išvadą patvirtina palyginimas su šio reglamento 5 straipsnyje numatyta nagrinėjimo procedūra, nes, kaip matyti iš šio reglamento 11 konstatuojamosios dalies, ši procedūra turi leisti užtikrinti, kad Komisija negalėtų priimti įgyvendinimo aktų, jei jie neatitinka kompetentingo komiteto nuomonės. Tai reiškia, kad kompetentingo komiteto nuomonė nėra privaloma Komisijai, jeigu, kaip šiuo atveju, taikoma patariamoji procedūra.

118    Vis dėlto, kaip teisingai pažymi ieškovės, jurisprudencijoje jau pripažinta, kad pareiga „kiek įmanoma“ atsižvelgti reiškia pareigą motyvuoti, t. y. Komisija turi galėti paaiškinti skirtumus tarp diskusijų komitete išvadų ir pateikiamos nuomonės (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2019 m. liepos 9 d. Nutarties VodafoneZiggo Group / Komisija, T‑660/18, EU:T:2019:546, 47 punktą).

119    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pasibaigus šio sprendimo 34 ir 35 punktuose aprašytai administracinei procedūrai. Konkrečiai kalbant, Komisija ginčijamo sprendimo projektą pateikė komiteto, į kurį kreiptasi 2021 m. kovo 5 d., delegacijoms, ir keturios valstybės narės išsiuntė pastabas, kuriomis prieštaraujama Komisijos pozicijai šiame projekte.

120    Iš Komisijos apibendrinamojo pranešimo, išsiųsto Muitinės kodekso komiteto Kilmės skyriui 2021 m. kovo 29 d. (žr. šio sprendimo 34 punktą), matyti, kad 23 valstybės narės nepareiškė pozicijos dėl ginčijamo sprendimo projekto. Taigi dauguma delegacijų išreiškė numanomą pritarimą minėtam ginčijamo sprendimo projektui pagal Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 5 dalį, todėl komiteto nuomonė dėl ginčijamo sprendimo projekto galėjo būti laikoma palankia nuomone, kurios atžvilgiu Komisija neturėjo paaiškinti jokio skirtingo požiūrio.

121    Iš 2021 m. balandžio 20 d. muitinės ekspertų grupės Kilmės skyriaus posėdžio protokolo matyti, kad iš keturių delegacijų, pareiškusių prieštaravimus dėl ginčijamo sprendimo projekto, bent trys aiškiai ir išsamiai išdėstė savo susirūpinimą.

122    Konkrečiai kalbant, šios delegacijos išreiškė abejonių dėl to, kad ginčijamo sprendimo projekte nenagrinėjamas bendras veiklos perkėlimo operacijos ekonominis racionalumas, ir dėl to, ar sąvoką „tikslas“, kaip ji suprantama pagal DR-SMK 33 straipsnį, reikia suprasti kaip reiškiančią vienintelį ar išimtinį tikslą, o ne kaip nuorodą tik į vieną iš tikslų.

123    Taigi šios abejonės gali kilti dėl sąvokos „išvados, padarytos per komiteto diskusijas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 182/2011 4 straipsnio 2 dalį, į kurias Komisija turi „kiek įmanoma“ atsižvelgti, kaip tai suprantama pagal tą pačią nuostatą.

124    Vis dėlto iš ginčijamo sprendimo 7 konstatuojamosios dalies matyti, kad „net jei siekis išvengti prekybos politikos priemonių taikymo nebūtinai yra vienintelis gamybos perkėlimo tikslas, iš turimų faktų matyti, kad [DR-SMK] 33 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytos sąlygos yra įvykdytos“.

125    Taip Komisija netiesiogiai, bet tikrai atsakė į klausimą, ar sąvoką „tikslas“, kaip ji suprantama pagal DR-SMK 33 straipsnį, reikia suprasti kaip reiškiančią vieną tikslą iš kelių, manydama, kad šis tikslas gali koegzistuoti su kitais tikslais. Be to, ji taip pat netiesiogiai, bet tikrai ir teisingai nusprendė, kad nustačius, jog pagrindinis ar dominuojantis veiklos perkėlimo operacijos tikslas yra išvengti Sąjungos prekybos politikos priemonių taikymo, nereikia pareikšti nuomonės dėl nagrinėjamos perkėlimo operacijos bendro ekonominio racionalumo.

126    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti pirmojo pagrindo antrą dalį, taigi ir visą pirmąjį pagrindą.

4.      Dėl ieškinio antrojo pagrindo, susijusio su akivaizdžia vertinimo klaida

127    Ieškovės teigia, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas akivaizdžia reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimo klaida, nes Komisija neatsižvelgė į aplinkybių visumą ir buvo neteisingai įvertintas 8-K formos kontekstas, turinys ir dalykas.

a)      Dėl ieškinio antrojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su visų reikšmingų faktų analizės nebuvimu

128    Ieškovės priekaištauja Komisijai padarius akivaizdžią vertinimo klaidą, nes ji neišnagrinėjo visų reikšmingų faktinių aplinkybių, be kita ko, datos, kada Harley-Davidson priėmė sprendimą perkelti tam tikras gamybos operacijas į Tailandą, komercinių ir ekonominių priežasčių, kuriomis grįstas šis sprendimas, taip pat Tailande atliekamų procesų ir operacijų pobūdžio.

129    Komisija ginčija šiuos argumentus.

130    Reikia pažymėti, kad ieškovių argumentai yra susiję su klausimu, ar Komisija padarė teisės klaidą, taikydama DR-SMK 33 straipsnį, nes nesiėmė tirti nagrinėjamo veiklos perkėlimo ekonominio pagrįstumo. Tačiau šis klausimas jau išnagrinėtas analizuojant trečiąjį pagrindą.

131    Šiuo klausimu iš šio sprendimo 54–63 punktuose atliktos analizės matyti, kad atsižvelgiant į tai, jog Komisija, remdamasi turimais duomenimis, teisingai konstatavo, kad Sąjungos rinkai skirtų Harley-Davidson motociklų gamybos perkėlimo operacijos pagrindinis tikslas buvo išvengti Reglamente 2018/886 nustatytų prekybos politikos priemonių taikymo, taikydama DR-SMK 33 straipsnį ji galėjo pagrįstai padaryti išvadą, kad ši operacija nebuvo ekonomiškai pagrįsta, ir nereikėjo išnagrinėti faktų, susijusių su galimais kitais veiklos perkėlimo operacijos tikslais.

132    Vadinasi, antrojo pagrindo pirma dalis yra atmetama.

b)      Dėl ieškinio antrojo pagrindo antros dalies, susijusios su akivaizdžia 8-K formos konteksto, turinio ir dalyko vertinimo klaida

133    Ieškovės priekaištauja Komisijai, kad ji neatsižvelgė į aplinkybes, kuriomis buvo paskelbta 8-K forma. Šiuo klausimu ieškovės teigia, kad Komisija pernelyg didelę reikšmę suteikė teiginiui, kad nagrinėjamas veiklos perkėlimas turėjo sudaryti sąlygas „išvengti [papildomų] muitų naštos“, nors kiti veiksniai pateisino šį perkėlimą. Taigi ieškovės mano, kad Komisija suteikė absoliučią įrodomąją galią vienam pareiškimui, neatsižvelgdama į aplinkybes, kuriomis jis buvo padarytas, ar visuomenę, kuriai jis skirtas ir kurią juo siekta įtikinti, ir atmesdama visus kitus įrodymus. Galiausiai ieškovės tvirtina, kad net jei vienas iš veiklos perkėlimo motyvų buvo išvengti papildomų muitų taikymo, Komisija šio tikslo nepalygino su kitais nagrinėjamo perkėlimo tikslais.

134    Komisija neigia šiuos teiginius.

135    Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš šio sprendimo 24 ir 25 punktuose išdėstytų faktinių aplinkybių, 2018 m. birželio 25 d. Harley-Davidson, reaguodama į Reglamento 2018/886 įsigaliojimą, pateikė SEC 8-K formą, skirtą informuoti akcininkus apie papildomus muitus, taikomus nuo 2018 m. birželio 22 d. jos produktams, importuojamiems į Sąjungą iš Jungtinių Valstijų. Šioje formoje Harley-Davidson taip pat nurodė ketinanti perkelti Sąjungos rinkai skirtų tam tikrų motociklų gamybą iš Jungtinių Valstijų į savo tarptautinius padalinius, kad būtų išvengta nagrinėjamų Sąjungos prekybos politikos priemonių.

136    8-K formoje konkrečiai pateikta tokia formuluotė: „[s]iekdama imtis veiksmų dėl šios muitų naštos didelių sąnaudų ilguoju laikotarpiu, Harley-Davidson įgyvendins planą perkelti [Sąjungai] skirtų motociklų gamybą iš Jungtinių Valstijų į savo tarptautinius padalinius, kad būtų išvengta muitų naštos“.

137    Iš to matyti, kad bent vienas iš veiksnių, kuriais motyvuotas nagrinėjamas perkėlimas, buvo išvengti papildomų muitų taikymo, ir ieškovės to neginčija. Be to, šio sprendimo 64–72 punktuose buvo nustatyta, kad šis siekis išvengti papildomų muitų taikymo buvo pagrindinis arba dominuojantis nagrinėjamo sprendimo dėl perkėlimo tikslas.

138    Todėl negalima Komisijai priekaištauti padarius akivaizdžią vertinimo klaidą, kai ginčijamame sprendime ji nurodė, kad, „paskelbus Europos Sąjungos prekybos politikos priemones, [Harley-Davidson] 2018 m. birželio [mėn.] [SEC] pateikė 8-K formą <…>, pranešdamas apie savo ketinimą perkelti tam tikrų <…> Sąjungos rinkai skirtų motociklų gamybą iš [Jungtinių Valstijų] į kitoje šalyje veikiančius savo tarptautinius padalinius, kad išvengtų <…> Sąjungos prekybos politikos priemonių taikymo“, kartu pažymėdama, kad „<…> siekis išvengti [nagrinėjamų] prekybos politikos priemonių taikymo nebūtinai yra vienintelis gamybos perkėlimo tikslas <…>“.

139    Dėl klausimo, ar Komisija turėjo atsižvelgti į kitus veiksnius, kaip antai aplinkybes, 8-K formos dalyką ar kitus tikslus, kurių siekiama nagrinėjamu perkėlimu, reikia pažymėti, kad jis susijęs su klausimu, ar Komisija, aiškindama DR-SMK 33 straipsnį, padarė teisės klaidą, kai savo išvadą grindė tuo, kad dominuojantis šio perkėlimo tikslas buvo išvengti papildomų muitų taikymo, o šis klausimas jau išnagrinėtas ir į jį atsakyta neigiamai analizuojant trečiąjį pagrindą ir pirmojo pagrindo pirmą dalį.

140    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti antrojo pagrindo antrą dalį, taigi ir visą antrąjį pagrindą.

5.      Dėl ieškinio penktojo pagrindo, susijusio su bendrųjų Sąjungos teisės principų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos pažeidimu

141    Nurodydamos penktąjį ieškinio pagrindą ieškovės tvirtina, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiami teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principai, nediskriminavimo ir proporcingumo principai, teisė į gerą administravimą, laisvė užsiimti verslu ir teisė į nuosavybę.

a)      Dėl pirmos penktojo ieškinio pagrindo dalies, susijusios su teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimu

142    Ieškovės tvirtina, kad ginčijamo sprendimo nebuvo galima numatyti, kaip ir jo taikymo ir pasekmių, visų pirma Belgijos valdžios institucijų atžvilgiu, kaip rodo aplinkybė, kad jos atšaukė penkis ieškovėms skirtus PKI sprendimus, o ne tik du ginčijamame sprendime nurodytus PKI sprendimus. Be to, jos teigia, kad tai, jog Komisija neatšaukė PKI sprendimų tuo metu, kai jie buvo priimti, yra elgesys, dėl kurio atsirado teisėtų lūkesčių, ir primena, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog dvejų metų laikotarpis nuo neteisingo sprendimo paskelbimo iki Komisijos bandymo ištaisyti buvo neprotingas. Jos taip pat teigia, kad Komisijos vadove dėl privalomosios informacijos apie kilmę nurodyta, kad PKI sprendimo atšaukimui taikomos Muitinės kodekso 22 straipsnio 6 dalyje nustatytos sąlygos, susijusios su teise būti išklausytam, todėl jos galėjo pagrįstai tikėtis, kad Komisija su jomis susisieks per procedūrą, kurią pabaigus buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Galiausiai ieškovės tvirtina, kad nebuvo viršesnio viešojo intereso, kuriam turėtų būti teikiama pirmenybė, palyginti su jų privačiais interesais.

143    Komisija ginčija šiuos argumentus.

144    PKI sprendimai, priimami pagal Muitinės kodekso 33 straipsnį, yra sprendimai, kuriais nacionalinės muitinės, atsakydamos į prašymus, kuriuos pateikia importuotojai, norintys gauti garantijų dėl taisyklių, leidžiančių nustatyti importuojamų prekių kilmę, aiškinimo, patvirtina tam tikrų į Sąjungą importuojamų produktų geografinę kilmę. Privalomos kilmės informacijos tikslas yra užtikrinti ekonominės veiklos vykdytojui visišką saugumą, kai išlieka abejonių dėl į Sąjungą importuojamų prekių geografinės kilmės, taip apsaugant jį nuo bet kokio vėlesnio muitinės pozicijos pasikeitimo per nustatytą laikotarpį (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 1998 m. sausio 29 d. Sprendimo Lopex Export, C‑315/96, EU:C:1998:31, 28 punktą). Vis dėlto tokia informacija nesiekiama ir negali būti veiklos vykdytojui galutinai užtikrinta, kad joje nurodyta geografinė kilmė nebus vėliau pakeista, be kita ko, kai Komisijos prašymu PKI sprendimas atšaukiamas dėl Muitinės kodekso 34 straipsnio 11 dalyje numatyto motyvo, t. y. būtinybės užtikrinti teisingą prekių kilmę.

145    Be to, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principu negali būti remiamasi pažeidžiant aiškią Sąjungos teisės nuostatą, o už Sąjungos teisės taikymą atsakingos nacionalinės institucijos elgesys, prieštaraujantis šiai teisei, negali ekonominės veiklos vykdytojui sukurti teisėtų lūkesčių naudotis Sąjungos teisei prieštaraujančia tvarka (šiuo klausimu žr. 2011 m. balandžio 7 d. Sprendimo Sony Supply Chain Solutions (Europe), C‑153/10, EU:C:2011:224, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

146    Nagrinėjamu atveju iš ieškinio trečiojo pagrindo analizės matyti, kad DR-SMK 33 straipsnyje pakankamai tiksliai reglamentuojama sąlyga dėl perdirbimo arba apdorojimo ekonominio pagrįstumo. Be to, iš Muitinės kodekso 60 straipsnio 2 dalies teksto matyti, kad ši nuostata pakankamai tiksliai reglamentuoja kitas į Sąjungą importuojamos prekės kilmės nustatymo sąlygas.

147    Darytina išvada, kad Belgijos muitinė, įpareigota taikyti Sąjungos teisę, priimdama PKI sprendimus veikė pažeisdama Sąjungos teisę ir toks elgesys negalėjo ieškovėms sukelti teisėtų lūkesčių.

148    Klausimas dėl laikotarpio, praėjusio nuo dienos, kai Komisija sužinojo apie nagrinėjamų PKI sprendimų egzistavimą, iki dienos, kai ji pareikalavo, kad Belgijos muitinė juos atšauktų, iš tikrųjų susijęs su trečiąja šio ieškinio pagrindo dalimi ir bus aptartas nagrinėjant tą dalį, susijusią su teisės į gerą administravimą pažeidimu.

149    Galiausiai atmetant ieškovių teiginį, kad jos galėjo pagrįstai tikėtis, jog Komisija su jomis susisieks prieš priimdama ginčijamą sprendimą, pakanka konstatuoti, kad penktojo pagrindo pirmoje dalyje šis teiginys grindžiamas Muitinės kodekso 22 straipsnio 6 dalies, kuri susijusi tik su procedūra, kurios turi laikytis nacionalinės muitinės, o ne su procedūra, kurios turi laikytis Komisija, aiškinimu.

150    Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad penktojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.

b)      Dėl penktojo pagrindo antros dalies, susijusios su nediskriminavimo ir proporcingumo principų pažeidimu

151    Ieškovės teigia, kad iš buvusio Komisijos pirmininko ir tuometinio už prekybą atsakingo Komisijos nario pareiškimų matyti, jog Harley-Davidson konkrečiai paminėta kartu su kitais JAV ženklais, nurodant, kad jiems taikomi nagrinėjami atsakomieji muitai, siekiant daryti spaudimą tam tikriems JAV politikams, o ne remiantis objektyviais kriterijais. Jos priduria, kad ginčijamo sprendimo poveikis buvo neproporcingas siekiamo tikslo atžvilgiu ir buvo kitų mažiau ribojančių priemonių arba ieškovėms galėjo būti suteiktos garantijos, pavyzdžiui, jos galėjo būti įspėtos, kad Komisija numatė persvarstyti Belgijos valdžios institucijų taikomą DR-SMK 33 straipsnio kriterijaus aiškinimą, suteikiant ieškovėms galimybę pateikti pastabas.

152    Komisija neigia šiuos teiginius.

153    Bendrasis Teismas pažymi, kad iš esmės teigdamos, jog buvo diskriminuojamos, nes Harley-Davidson buvo konkrečiai paminėta aukštų Sąjungos pareigūnų viešuose pareiškimuose kartu su kitais JAV ženklais, nurodant, kad jiems taikomi nagrinėjami atsakomieji muitai, ieškovės peržengia šios bylos ribas.

154    Iš tiesų ši ieškovių kritika susijusi ne su ginčijamu sprendimu, o tiesiogiai su Reglamentu 2018/886, kuriuo buvo nustatyti papildomi muitai ir kuriame, ieškovių nuomone, neteisingai nurodyta Harley-Davidson. Be to, bet kuriuo atveju Reglamente 2018/886 nurodytas ne pavadinimas Harley-Davidson, bet, be kita ko, prekės, atitinkančios nomenklatūros kodą 8711 50 00, t. y. „[m]otociklai <…> [s]u stūmokliniu vidaus degimo varikliu, kurio cilindrų darbinis tūris didesnis kaip 800 cm³“. Nors tokia produktų kategorija iš tikrųjų atitinka Harley-Davidson gaminamus motociklus, negalima atmesti galimybės, kad kitų JAV įsikūrusių įmonių gaminami motociklai taip pat gali būti priskiriami prie šios objektyviai apibrėžtos kategorijos, nenurodant konkretaus prekių ženklo, ir tai ieškovės patvirtino per posėdį, nurodydamos kitą JAV gamintoją.

155    Dėl ginčijamo sprendimo proporcingumo ir diskriminacinio pobūdžio pakanka pažymėti, kad minėtame sprendime Komisija tik reikalavo, kad nacionalinė muitinė atšauktų PKI sprendimus, nes šie sprendimai buvo priimti nesilaikant Sąjungos teisės. Pirma, reikalavimas laikytis taikytinų teisės aktų nėra neproporcingas. Antra, ieškovės neįrodė ir net netvirtina, jog Komisija atsisakė reikalauti, kad nacionalinės valdžios institucijos pakeistų PKI sprendimus dėl kito produktų, atitinkančių nomenklatūros kodą 8711 50 00, gamintojo. Be to, niekas nerodo, kad Komisija nebūtų pasielgusi lygiai taip pat kitų Sąjungos teisės neatitinkančių PKI sprendimų atveju.

156    Darytina išvada, kad penktojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti.

c)      Dėl penktojo pagrindo trečios dalies, susijusios su teisės į gerą administravimą ir teisės būti išklausytam pažeidimu

157    Ieškovės tvirtina, kad Komisija netaikė savo sprendimų priėmimo procedūros nešališkai ir kad ginčijamas sprendimas gali būti tik politinio pobūdžio. Jos taip pat priekaištauja Komisijai, kad ši nepriėmė ginčijamo sprendimo per protingą terminą ir nesusisiekė su jomis, taip pat ir per Belgijos valdžios institucijas, prieš priimdama minėtą sprendimą. Šiuo klausimu ieškovės primena, kad teisė būti išklausytam yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kuriuo turi galėti pasinaudoti visi komercinės veiklos vykdytojai, neatsižvelgiant į taikytinų teisės aktų turinį.

158    Komisija ginčija šiuos argumentus.

159    Remiantis Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsniu, kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos jo reikalus tvarkytų nešališkai. Šis nešališkumo reikalavimas apima, pirma, subjektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad nė vienas bylą nagrinėjantis atitinkamos institucijos pareigūnas neturi reikšti šališkumo ar asmeninio palankumo, ir, antra, objektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad institucija turi suteikti pakankamas garantijas, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių dėl šališkumo (žr. 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Ziegler / Komisija, C‑439/11 P, EU:C:2013:513, 155 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

160    Šioje byloje iš buvusio Komisijos pirmininko 2018 m. kovo mėn. padarytų pareiškimų, skelbtų spaudoje, išties matyti, kad bus „taikomi [papildomi] mokesčiai Harley-Davidson motociklams, Levi’s džinsams, burbonui“. Tačiau vien iš šių spontaniškų teiginių ieškovės negali daryti išvados, kad Komisija pažeidė nešališkumo reikalavimą. Visų pirma 2021 m. kovo mėn. priimtu ginčijamu sprendimu Komisija, vykdydama nacionalinių muitinių priimtų PKI sprendimų kontrolę a posteriori, tik pareikalavo, kad Belgijos muitinė atšauktų nagrinėjamus PKI sprendimus, nes teisingai juos laikė prieštaraujančiais Sąjungos teisei. Iš tiesų Komisija, remdamasi DR-SMK 33 straipsniu, priėmė ginčijamą sprendimą siekdama vienintelio tikslo – užtikrinti teisingą Harley-Davidson gaminamų motociklų kilmės nustatymą, todėl negali būti ieškovių kaltinama šališkumu. Be to, bet kuriuo atveju ieškovės, siekdamos įrodyti Komisijos neobjektyvumą ir šališkumą, nepateikia jokių įrodymų, susijusių su ginčijamo sprendimo priėmimu, išskyrus bendrus ir abstrakčius teiginius, susijusius su tariama politine valia nustatyti nagrinėjamus papildomus muitus.

161    Šiuo aspektu taip pat reikia priminti, kad Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad teisė į gerą administravimą apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant individualią jam nepalankią priemonę. Teisę būti išklausytam apima teisė į gynybą, ir ji yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kuris turi būti taikomas, net jei nėra specialių teisės normų šiuo klausimu. Pagal šį principą reikalaujama, kad asmenims, kuriems skirti sprendimai, turintys didelį poveikį jų interesams, būtų suteikta galimybė veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl šiuos sprendimus pagrindžiančių jų nenaudai surinktų įrodymų (žr. 2021 m. spalio 28 d. Sprendimo Vialto Consulting / Komisija, C‑650/19 P, EU:C:2021:879, 122 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

162    Be to, iš jurisprudencijos matyti, jog tam, kad dėl teisės būti išklausytam pažeidimo galėtų būti panaikintas nagrinėjamas aktas, turi egzistuoti galimybė, jog administracinė procedūra galėjo baigtis kitaip (šiuo klausimu žr. 2022 m. gegužės 5 d. Sprendimo Zhejiang Jiuli Hi-Tech Metals / Komisija, C‑718/20 P, EU:C:2022:362, 49 punktą). Taigi ieškovas turi pateikti konkrečių įrodymų ar bent jau pakankamai patikimų ir tikslių argumentų ar požymių, kad Komisijos sprendimas galėjo būti kitoks, o tai leistų konkrečiai apibūdinti teisės į gynybą pažeidimą (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2006 m. birželio 29 d. Sprendimo SGL Carbon / Komisija, C‑308/04 P, EU:C:2006:433, 98 punktą).

163    Galiausiai protingo termino laikymasis vykdant administracinę procedūrą yra bendrasis Sąjungos teisės principas. Be to, pagrindinis teisinio saugumo reikalavimas, kuris prieštarauja tam, kad Komisija galėtų neapibrėžtą laiką delsti įgyvendinti savo įgaliojimus, skatina teismą išsiaiškinti, ar administracinės procedūros eiga rodo pernelyg ilgą Komisijos delsimą (žr. 2016 m. balandžio 22 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, T‑56/06 RENV II, EU:T:2016:228, 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

164    Procedūros termino protingumą reikia vertinti pagal konkrečios bylos aplinkybes, kaip antai bylos sudėtingumą ir šalių elgesį (žr. 2013 m. birželio 13 d. Sprendimo HGA ir kt. / Komisija, C‑630/11 P–C‑633/11 P, EU:C:2013:387, 82 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

165    Penktojo pagrindo trečią dalį reikia nagrinėti atsižvelgiant į šiuos principus.

1)      Dėl teisės būti išklausytam pažeidimo

166    Kalbant apie teisę būti išklausytam, šalys sutaria, kad Komisija nesuteikė ieškovėms galimybės pateikti pastabų per procedūrą, baigtą priimant ginčijamą sprendimą, kuris yra ieškovių atžvilgiu priimta individuali priemonė, turinti joms nepalankų poveikį, nes Belgijos valdžios institucijos įpareigojamos atšaukti du pirmuosius aptariamus PKI sprendimus ir negali nesilaikyti šio nurodymo. Komisijos argumentui, kad ginčijamo sprendimo priėmimo procedūra numato tik dvišalį Komisijos ir atitinkamos valstybės narės keitimąsi informacija, negalima pritarti, atsižvelgiant į šio sprendimo 161 punkte nurodytą aplinkybę, kad ši teisė taikoma net nesant specialių teisės normų. Be to, aplinkybė, kad ieškovės galėjo arba turėjo galėti pateikti savo pastabas Belgijos muitinei tiek prieš priimant nagrinėjamus PKI sprendimus, tiek, Komisijos teigimu, laikotarpiu nuo ginčijamo sprendimo priėmimo iki sprendimo faktiškai atšaukti minėtus PKI sprendimus, neleidžia daryti išvados, kad Komisija laikėsi jai nustatytos pareigos išklausyti ieškoves prieš priimant ginčijamą sprendimą.

167    Vis dėlto nagrinėjamu atveju šis pažeidimas gali lemti ginčijamo sprendimo panaikinimą tik jeigu egzistuoja galimybė, kad dėl šio pažeidimo administracinės procedūros rezultatas galėjo būti kitoks, ir taip konkrečiai pažeista teisė į gynybą.

168    Vykdydama nacionalinių muitinių priimtų PKI sprendimų kontrolę a posteriori, ginčijamame sprendime apsiribojusi reikalavimu Belgijos muitinei atšaukti PKI sprendimus, kuriuose neteisingai pritaikytas DR‑SMK 33 straipsnis, Komisija tik pasinaudojo jai Muitinės kodekso 34 straipsnio 11 dalimi suteikta kompetencija reikalauti, kad valstybės narės atšauktų PKI sprendimus, siekiant užtikrinti teisingą ir vienodą kilmės vietos nustatymą.

169    Ginčijamame sprendime aiškinama ir taikoma Sąjungos teisės norma, t. y. DR-SMK 33 straipsnis, ir šio sprendimo 53–73 punktuose nuspręsta, kad tai darant nepadaryta jokios klaidos. Taigi net jeigu ieškovės būtų galėjusios pateikti pastabas per procedūrą, kuri baigta priimant ginčijamą sprendimą, jame Komisijos atliktas DR-SMK 33 straipsnio aiškinimas ir taikymas negalėjo būti kitokie. Tik dėl DR‑SMK 33 straipsnio aiškinimo skirtumų, paaiškėjusių išnagrinėjus Belgijos valdžios institucijų ir Komisijos susirašinėjimą, kurį ji pateikė atsakydama į 2022 m. birželio 30 d. proceso organizavimo priemonę, buvo nustatyti atitinkamai skirtingi sprendimo būdai atsižvelgiant į tai, kaip šis straipsnis taikomas šios bylos faktinėms aplinkybėms.

170    Bet kuriuo atveju, kaip jau buvo pažymėta šio sprendimo 65 ir 66 punktuose, ieškovės Bendrajam Teismui nepateikė konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad nagrinėjamas perkėlimas iš esmės buvo pateisinamas motyvais, nesusijusiais su papildomų muitų nustatymu, nors, kaip priminta šio sprendimo 162 punkte, joms tenka įrodinėjimo pareiga.

2)      Dėl protingo termino principo pažeidimo

171    Kalbant apie protingo termino tariamą nepaisymą per administracinę procedūrą, kurią užbaigus priimtas ginčijamas sprendimas, visų pirma reikia pažymėti, kad Muitinės kodekso 34 straipsnio 11 dalyje, pagal kurią Komisijai leidžiama reikalauti, kad valstybė narė atšauktų PKI sprendimus, kad būtų užtikrintas teisingas ir vienodas prekių kilmės nustatymas, nenumatytas, kaip, beje, teisingai pažymi Komisija, joks terminas, net orientacinis, per kurį Komisija turi išnagrinėti PKI sprendimus, apie kuriuos jai pranešta pagal Reglamento 2015/2447 19 straipsnį (žr. šio sprendimo 12 punktą).

172    Vis dėlto vien tai, kad Komisijai nenustatytas joks terminas reikalauti, kad valstybė narė atšauktų PKI sprendimus, netrukdo Sąjungos teismui patikrinti, ar ši institucija nesilaikė protingo termino.

173    Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad apie nagrinėjamus PKI sprendimus Belgijos muitinė Komisijai pranešė 2019 m. rugpjūčio 21 d. ir kad 2020 m. spalio 5 d. Komisija susisiekė su šia muitine, jai pranešdama, kad ketina reikalauti atšaukti minėtus sprendimus.

174    Po susirašinėjimo su Belgijos valdžios institucijomis, per kurį jos pateikė pastabas 2020 m. lapkričio 13 d. elektroniniu laišku, Komisija nuo 2020 m. gruodžio 22 d. pradėjo procedūrą, siekdama priimti ginčijamą sprendimą, ir dėl to ji kreipėsi į įvairius generalinius direktoratus. 2021 m. kovo 5 d. Komisija pateikė ginčijamo sprendimo projektą visoms Muitinės kodekso komiteto Kilmės skyriaus delegacijoms, taikydama patariamąją ir rašytinę procedūras. 2021 m. kovo 29 d. Komisija, prieš priimdama ginčijamą sprendimą 2021 m. kovo 31 d., Muitinės kodekso komiteto Kilmės skyriui pateikė apibendrinamąjį pranešimą.

175    Taigi, nors nuo Belgijos muitinės pranešimo apie nagrinėjamus PKI sprendimus iki pirmojo Komisijos kontakto su ja dėl galimo reikalavimo atšaukti šiuos sprendimus išties praėjo šiek tiek daugiau nei trylika mėnesių, negalima manyti, kad šešiolikos mėnesių laikotarpis tarp minėto pranešimo ir oficialios vidaus procedūros siekiant priimti ginčijamą sprendimą pradėjimo yra per ilgas, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, kurios ypatingos dėl to, kad Komisija pirmą kartą naudojosi Muitinės kodekso 34 straipsnio 11 dalyje jai suteikta kompetencija reikalauti, kad valstybė narė atšauktų PKI sprendimus, siekiant užtikrinti teisingą ir vienodą prekių kilmės nustatymą.

176    Be to, reikia pažymėti, kad paskui Komisija priėmė ginčijamą sprendimą po mažiau nei keturis mėnesius trukusios administracinės procedūros, per kurią reikėjo konsultuotis su daugeliu institucinių šalių ir jos galėjo pateikti pastabų, o tai rodo tam tikrą spartą.

177    Vadinasi, penktojo pagrindo trečią dalį reikia atmesti.

d)      Dėl penktojo pagrindo ketvirtos dalies, susijusios su laisvės užsiimti verslu ir teisės į nuosavybę pažeidimu

178    Ieškovės tvirtina, kad Komisija DR-SMK 33 straipsnį aiškino taip, kad iš komercinės veiklos vykdytojų atimama teisė pasirinkti veiklos vykdymo vietą, o tai pažeidžia jų laisvę užsiimti verslu ir teisę į nuosavybę. Ieškovių teigimu, bet koks Komisijos kišimasis į įmonių komercinius sprendimus neturi viršyti to, kas būtina teisėtam tikslui pasiekti, ir, nors Sąjungos prekybos ir muitų sistemos kontrolė yra teisėtas tikslas, jo vis dėlto reikia siekti laikantis griežtų ribų, kad nebūtų savavališko kišimosi politiniais tikslais.

179    Komisija neigia šiuos teiginius.

180    Šiuo klausimu reikia priminti, kad 2013 m. sausio 22 d. Sprendimo Sky Österreich (C‑283/11, EU:C:2013:28) 41–46 punktuose Teisingumo Teismas priminė, kad Pagrindinių teisių chartijos 16 straipsniu suteikiama apsauga apima laisvę užsiimti ekonomine ar komercine veikla, laisvę sudaryti sutartis ir laisvą konkurenciją. Be to, pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją laisvė užsiimti verslu nėra absoliuti prerogatyva ir turi būti vertinama atsižvelgiant į jos socialinę funkciją. Remiantis šia jurisprudencija ir atsižvelgiant į Pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnio formuluotę, kuri skiriasi nuo kitų jos II antraštinėje dalyje įtvirtintų pagrindinių laisvių formuluočių ir yra panaši į kai kurių šios Pagrindinių teisių chartijos IV antraštinės dalies nuostatų formuluotes, laisvei užsiimti verslu gali būti taikomos įvairios viešosios valdžios priemonės, kuriomis dėl bendrojo intereso gali būti ribojamas ekonominės veiklos vykdymas.

181    Pagal Pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalį kiekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ja naudotis, disponuoti ir palikti paveldėtojams. Nuosavybė negali būti atimta, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina visuomenės poreikiams, ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis laiku ir teisingai už ją atlyginant. Be to, nuosavybės naudojimą gali reglamentuoti įstatymai, kiek tai būtina atsižvelgiant į bendruosius interesus.

182    Kadangi Pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnyje ir 17 straipsnio 1 dalyje garantuojamos teisės nėra absoliučios, naudojimuisi jomis gali būti taikomi apribojimai, pateisinami Sąjungos siekiamais bendrojo intereso tikslais. Pagal Pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalį bet koks Pagrindinių teisių chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės, taip pat, remiantis proporcingumo principu, turi būti būtinas ir tikrai atitikti Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba būti reikalingas kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

183    Šioje byloje ieškovės nenurodo faktinių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti teiginius, jų dėstomus dėl šios pagrindo dalies, ir kurios galėtų įrodyti, kad ginčijamu sprendimu neproporcingai apribota jų nuosavybės teisė ar laisvė užsiimti verslu.

184    Be to, viena vertus, galimas šių pagrindinių teisių apribojimas, net jei būtų įrodytas, nebūtų ginčijamo sprendimo pasekmė. Iš tikrųjų toks apribojimas, jeigu būtų įrodytas, kiltų iš Reglamento 2018/886, kuriuo nustatyti papildomi muitai. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės šiame ieškinyje neginčijo minėto reglamento teisėtumo. Kita vertus, taip pat reikia konstatuoti, kad dėl to, jog nebuvo įrodyta, kad ginčijamas sprendimas trukdo ieškovėms Sąjungoje prekiauti Harley-Davidson gaminamais motociklais, šis sprendimas nesudaro neproporcingų kliūčių ieškovėms naudotis teise užsiimti ekonomine veikla Sąjungos rinkoje ar naudotis nuosavybės teise gaminant ir parduodant aptariamus motociklus.

185    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti ieškinio penktojo pagrindo ketvirtą dalį, taigi ir visą penktąjį pagrindą.

6.      Dėl ieškinio šeštojo ieškinio pagrindo, susijusio su Komisijos piktnaudžiavimu įgaliojimais politiniais tikslais

186    Ieškovės teigia, kad ginčijamo sprendimo priėmimo momentas labai aiškiai rodo, jog Komisijos elgesio motyvai buvo politiniai. Taigi jos teigia, kad, reikalaudama iš nacionalinės muitinės atšaukti PKI sprendimus, Komisija piktnaudžiavo įgaliojimais, leidžiančiais užtikrinti, kad į Sąjungą importuojamų prekių kilmė būtų nustatyta teisingai, vien arba daugiausia kitais tikslais nei tie, dėl kurių šie įgaliojimai buvo suteikti, ir taip pažeidė šių įgaliojimų tikslą – užtikrinti teisingas ir suderintas „vienodas konkurencijos sąlygas“ ekonominės veiklos vykdytojams.

187    Komisija ginčija šiuos teiginius.

188    Bendrasis Teismas pažymi, kad prisidengdamos tariamu „piktnaudžiavimu įgaliojimais“ ieškovės, nurodydamos šį šeštąjį pagrindą, iš tikrųjų tvirtina, kad Komisija netinkamai naudojosi įgaliojimais. Savo argumentais ieškovės iš esmės tvirtina, kad ginčijamas sprendimas yra paslėpta prekybos politikos priemonė, kuria siekiama daryti spaudimą Jungtinių Valstijų vyriausybei, kad ši atsisakytų muitų, nustatytų pagal 1962 m. Prekybos plėtros įstatymo 232 straipsnį.

189    Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, jog teisės aktas tik tada laikomas priimtu netinkamai naudojantis įgaliojimais, jei, remiantis objektyviais, tinkamais ir suderinamais duomenimis, paaiškėja, kad jis buvo priimtas tik ar bent jau iš esmės siekiant kitų nei nurodytieji tikslų arba siekiant išvengti Sutartyje numatytos konkrečiomis aplinkybėmis taikytinos procedūros (2019 m. kovo 20 d. Sprendimo Foshan Lihua Ceramic / Komisija, T‑310/16, EU:T:2019:170, 176 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

190    Vis dėlto ieškovės nepateikė jokių konkrečių įrodymų, išskyrus neaiškius ir abstrakčius teiginius, kuriais remiantis būtų galima įrodyti, kad Komisija minėtą sprendimą priėmė ne nurodytais tikslais, t. y. siekiant užtikrinti tinkamą ir vienodą į Sąjungą importuojamų prekių kilmės nustatymą, o kitais. Nors ieškovės pateikė spaudos straipsnių, iš kurių kai kurių data, beje, yra vėlesnė už ginčijamo sprendimo, reikia konstatuoti, kad šie straipsniai nesusiję nei su ginčijamu sprendimu, nei su panašiais sprendimais. Be to, šiuose straipsniuose veikiau išreiškiamas Komisijos susirūpinimas dėl galimo Sąjungos ir Jungtinių Valstijų ginčo, susijusio su netrukus įsigaliosiančiais Reglamento 2018/886 II priede numatytais papildomais muitais, eskalavimo.

191    Taigi tik nurodydamos, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas „politiniais tikslais“, ieškovės tiesiog išdėstė teiginius.

192    Vadinasi, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių mintį, kad procedūra, kurią atlikus buvo priimtas ginčijamas sprendimas, buvo pradėta vien ar bent jau iš esmės siekiant kitų tikslų, nei nurodytieji šio sprendimo 190 punkte.

193    Darytina išvada, kad šeštąjį pagrindą reikia atmesti.

194    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad reikalavimas panaikinti ginčijamą sprendimą turi būti atmestas.

C.      Dėl prašymo taikyti proceso organizavimo arba tyrimo priemones

195    Komisija teigia, kad trečiasis ieškovių reikalavimas, kuriuo jos prašo Bendrojo Teismo taikyti, kaip jis mano, tinkamas proceso organizavimo ar tyrimo priemones, neteko dalyko, nes dokumentai, į kuriuos ieškovės daro nuorodą, buvo paskelbti viešai atsakant į atitinkamą jų prašymą, pateiktą remiantis 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).

196    Ieškovės mano, kad Bendrasis Teismas vis dėlto galėtų nuspręsti, jog naudinga prašyti Komisijos pateikti daugiau įrodymų, nes jos paskelbti dokumentai neleidžia pakankamai pagrįsti jos teiginių.

197    Kalbant apie ginčo šalių pateiktų prašymų taikyti proceso organizavimo ar tyrimo priemones vertinimą, reikia priminti, kad tik Bendrasis Teismas gali spręsti dėl galimos būtinybės papildyti informaciją, kurią jis turi apie nagrinėjamas bylas (žr. 2007 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sniace / Komisija, C‑260/05 P, EU:C:2007:700, 77 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

198    Šioje byloje ieškovės tiksliai nenurodo motyvų, galinčių pateisinti šį prašymą taikyti proceso organizavimo ar tyrimo priemones, kaip to reikalaujama pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 88 straipsnio 2 dalį.

199    Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad bylos medžiagoje esančių įrodymų pakanka, kad Bendrasis Teismas galėtų priimti sprendimą, nes jis galėjo naudingai remtis vykstant procesui išdėstytais reikalavimais, pagrindais ir argumentais bei atsižvelgti į šalių pateiktus dokumentus.

200    Taigi prašymas taikyti proceso organizavimo ar tyrimo priemones turi būti atmestas.

201    Darytina išvada, kad reikia atmesti visą ieškinį ir nereikia priimti sprendimo dėl dokumento, kurį Komisija pateikė dėl teismo posėdžio rengimo ir kuriame buvo 2018 m. liepos 24 d. Harley-Davidson ir jos akcininkų atstovų telefoninės konferencijos stenograma, priimtinumo.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

202    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

203    Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, iš jų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Harley-Davidson Europe Ltd ir Neovia Logistics Services International bylinėjimosi išlaidas.

Papasavvas Svenningsen Jaeger

Mac Eochaidh       Pynnä

Paskelbta 2023 m. kovo 1 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

*Proceso kalba: anglų.

1 Vert. pastaba: pranc. „l’objectif de cette opération était d’éviter“.