EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija)
SPRENDIMAS
2015 m. birželio 30 d.
Byla F‑129/14
Pierre Dybman
prieš
Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT)
„Viešoji tarnyba – EIVT personalas – Pareigūnai – Drausminė procedūra – Drausminė nuobauda – Drausminės nuobaudos priėmimo momentu vykstantis baudžiamasis procesas – Paskyrimų tarnybai ir baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui pateiktų faktų tapatumas – Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnio pažeidimas“
Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo P. Dybman prašo panaikinti 2014 m. sausio 16 d. sprendimą, kuriuo Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) administracijos generalinis direktorius, veikdamas kaip paskyrimų tarnyba, nuo 2014 m. vasario 1 d. pritaikė jam nuobaudą atšaukti jį iš pareigų, nesumažinant jo teisių į pensiją.
Sprendimas: Panaikinti 2014 m. sausio 16 d. sprendimą, kuriuo Europos išorės veiksmų tarnyba atšaukė P. Dybman iš pareigų, nesumažindama jo teisių į pensiją. Europos išorės veiksmų tarnyba padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos P. Dybman patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Santrauka
1. Pareigūnai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Tuo pat metu ir dėl tų pačių faktų vykdomi drausminė procedūra ir baudžiamasis procesas – Drausminės procedūros sustabdymo tikslas – Pareiga remtis baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo nustatytais faktais – Galimybė jas įvertinti atsižvelgiant į drausminio pažeidimo sąvoką
(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnis)
2. Pareigūnai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Drausminės procedūros ir baudžiamojo persekiojimo egzistavimas kartu – Administracijos pareiga galutinai nuspręsti dėl pareigūno padėties tik baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui priėmus galutinį sprendimą – Ribos
(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnis)
1. Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnio tikslas yra dvejopas. Viena vertus, pagal šį straipsnį siekiama neapsunkinti baudžiamojon atsakomybėn patraukto pareigūno padėties dėl veiksmų, kurie taip pat yra drausminės procedūros jo institucijoje objektas. Kita vertus, kai drausminė procedūra sustabdoma, kol bus baigtas baudžiamasis procesas, tai leidžia ją atliekant atsižvelgti į nustatytus faktus, kuriais rėmėsi teisėjas, priimdamas galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje. Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnyje įtvirtintas principas, jog „baudžiamasis procesas sustabdo drausminę procedūrą“, o tai pateisinama ypač dėl to, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantys nacionaliniai teismai turi gerokai didesnes galimybes atlikti tyrimą nei paskyrimų tarnyba. Taigi tuo atveju, kai tie patys veiksmai gali turėti baudžiamojo nusižengimo ir tarnybinių pareigų pažeidimo požymių, institucija privalo remtis vykstant baudžiamajam procesui bylą nagrinėjusio teismo nustatytais faktais. Pastarajam nustačius, kad egzistuoja šie faktai, administracija gali juos teisiškai vertinti, atsižvelgdama į drausminio pažeidimo sąvoką ir patikrindama, ar tie faktai laikytini tarnybinių pareigų pažeidimu.
Tačiau baudžiamojo teismo faktų vertinimas gali skirtis nuo paskyrimų tarnybos vertinimo nagrinėjant drausminę bylą, nes kiekvienas iš šių vertinimų yra atskiras ir vienas nuo kito nepriklausomas teisinis kvalifikavimas. Bet kokiu atveju reikalaujant, kad baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo ir minėtos tarnybos vertinimas sutaptų, būtų nustatyta papildoma sąlyga, kuri Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnyje nenumatyta.
Darytina išvada, kad paskyrimų tarnybai draudžiama priimti galutinį sprendimą dėl atitinkamo pareigūno padėties drausmės požiūriu tol, kol nėra galutinio baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo sprendimo. Priešingu atveju būtų taip, kad nors baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas dar būtų nenusprendęs dėl faktų realumo, administracinė institucija jau laikytų šiuos faktus nustatytais, taip sukurdama atitinkamam tarnautojui blogesnę padėtį nei ta, į kurią jis galėtų patekti, jei tokio administracinės institucijos sprendimo nebūtų.
Be to, principą, kad „baudžiamasis procesas sustabdo drausminę procedūrą“, reikia aiškinti siaurai, kai jis turi būti taikomas paprasčiausiuose tyrimuose dar net prieš pradedant baudžiamąjį procesą, kaip jis suprantamas pagal nacionalinę teisę.
(žr. 35, 36, 53, 55 ir 59 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1998 m. kovo 19 d. Sprendimo Tzoanos / Komisija, T‑74/96, EU:T:1998:58, 34 punktas; 2000 m. lapkričio 21 d. Sprendimo A / Komisija, T‑23/00, EU:T:2000:273, 37 punktas; 2004 m. birželio 10 d. Sprendimo François / Komisija, T‑307/01, EU:T:2004:180, 73 ir 75 punktai ir 2008 m. liepos 8 d. Sprendimo Franchet ir Byk / Komisija, T‑48/05, EU:T:2008:25, 342 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2012 m. liepos 17 d. Sprendimas BG / Europos ombudsmenas, F‑54/11, EU:F:2012:114, ir 2015 m. kovo 18 d. Sprendimo DK / EIVT, F‑27/14, EU:F:2015:12, 38, 49, 66 ir 70 punktai.
2. Drausmės srityje, nors iš pirmo žvilgsnio galėtų tekti apgailestauti dėl to, kad nacionaliniame baudžiamąją bylą nagrinėjančiame teisme daugelį metų vykstantis baudžiamasis procesas dėl tų pačių faktų, kurie yra drausminės procedūros dėl pareigūno objektas, kliudo paskyrimų tarnybai taikant Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnį galutinai sureguliuoti atitinkamo pareigūno administracinę padėtį, minėta tarnyba turi įrodyti, jog vykstantis nacionalinis baudžiamasis procesas trunka neproporcingai ilgai, palyginti su bylos sudėtingumu arba su panašaus sudėtingumo procesų trukme. Bet kokiu atveju atitinkamas pareigūnas yra suinteresuotas, kad per drausminę procedūrą būtų atsižvelgta į baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo galutinį sprendimą, kuriuo jis yra išteisintas.
(žr. 66 punktą)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2015 m. kovo 18 d. Sprendimo DK / EIVT, EU:F:2015:12, 74 punktas.