EUROPOS SĄJUNGOS

TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2015 m. lapkričio 25 d.

Byla F‑125/14

Michela Curto

prieš

Europos Parlamentą

„Viešoji tarnyba – Akredituoti Parlamento narių padėjėjai – Atleidimas iš darbo – Asmens nenaudai priimtas aktas – Pavėluotai pareikštas skundas – Ikiteisminės procedūros nesilaikymas – Akivaizdus nepriimtinumas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo M. Curto prašo panaikinti 2013 m. gruodžio 5 d. Europos Parlamento sprendimą nutraukti jos, kaip akredituotos Parlamento nario padėjėjos, sutartį ir prireikus panaikinti sprendimą atmesti jos skundą, pateiktą dėl nurodyto sprendimo, taip pat priteisti iš Parlamento 65 000 eurų žalos atlyginimą.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną. M. Curto padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Europos Parlamento patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Išankstinis administracinis skundas – Terminai – Imperatyvus pobūdis – Teismo „ex officio“ atliekamas nagrinėjimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnų ieškiniai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Tik patvirtinamasis aktas – Netaikymas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis ir 91 straipsnio 1 dalis)

1.      Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsnius pareigūno arba laikinojo tarnautojo pareikšto ieškinio institucijai, kurioje jis dirba, priimtinumo sąlyga yra tinkamas šiuose straipsniuose nustatytos išankstinės administracinės procedūros vykdymas.

Paskyrimų tarnybos sprendimas gali būti apskųstas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį. Pagal šią nuostatą skundas turi būti paduotas per tris mėnesius skaičiuojant nuo pranešimo apie sprendimą adresatui dienos, bet ne vėliau kaip nuo tos dienos, kai jis tokį pranešimą gavo, jei priemonė yra skirta konkrečiam asmeniui.

Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje nustatytas trijų mėnesių skundo dėl asmens nenaudai priimto akto pateikimo terminas yra imperatyvus ir šalys bei teismas turi jo laikytis, nes jis buvo nustatytas siekiant užtikrinti teisinių situacijų aiškumą ir saugumą bei teisinį tikrumą. Taigi Sąjungos teismas turi ex officio patikrinti, ar jo buvo laikytasi.

(žr. 27–29 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1987 m. birželio 4 d. Nutarties P. / CES, 16/86, EU:C:1987:256, 6 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1992 m. gegužės 11 d. Nutarties Whitehead / Komisija, T‑34/91, EU:T:1992:64, 18 punktas ir 2005 m. rugsėjo 7 d. Nutarties Krahl / Komisija, T‑358/03, EU:T:2005:301, 35 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. rugsėjo 10 d. Nutarties Speiser / Parlamentas, F‑146/06, EU:F:2007:153, 21 punktas.

2.      Administracinis skundas ir paskui pareikštas ieškinys teisme abu turi būti pateikti dėl ieškovo nenaudai priimto akto, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, t. y. akto, tiesiogiai ir iš karto darančio poveikį suinteresuotojo asmens teisinei padėčiai.

Ieškinys dėl sprendimo, kuriuo tik patvirtinamas per nustatytus terminus neapskųstas ankstesnis sprendimas, panaikinimo yra nepriimtinas. Sprendimas yra vien patvirtinantis ankstesnį sprendimą, jeigu jame nėra jokios naujos informacijos, palyginti su ankstesniu aktu, ir jei prieš jį priimant nebuvo iš naujo išnagrinėta šio ankstesnio akto adresato situacija.

Dėl administracijos rašto, kuriame įtvirtintas sprendimas nutraukti laikinojo tarnautojo sutartį pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 139 straipsnio 1 dalies d punktą, nekyla jokios abejonės dėl tarnybos, įgaliotos sudaryti darbo sutartis, noro nutraukti suinteresuotojo asmens sutartį, todėl tai yra asmens nenaudai priimtas aktas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį.

Tačiau raštas suinteresuotajam asmeniui, kuriame nustatoma jo sutarties pabaigos data, turi būti laikomas tik paprasčiausiu ankstesnio sprendimo nutraukti sutartį patvirtinimu.

(žr. 30, 33, 35 ir 36 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1978 m. kovo 9 d. Sprendimo Herpels / Komisija, 54/77, EU:C:1978:45, 11–14 punktai; 1980 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Grasselli / Komisija, 23/80, EU:C:1980:284, 18 punktas ir 1987 m. sausio 21 d. Sprendimo Stroghili / Audito rūmai, 204/85, EU:C:1987:21, 6 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. birželio 27 d. Nutarties Plug / Komisija, T‑608/97, EU:T:2000:167, 22 punktas ir 2005 m. rugsėjo 7 d. Nutarties Krahl / Komisija, T‑358/03, EU:T:2005:301, 38 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. gruodžio 19 d. Nutarties Suhadolnik / Teisingumo Teismas, F‑78/06, EU:F:2006:141, 31 punktas; 2007 m. rugsėjo 10 d. Nutarties Speiser / Parlamentas, F‑146/06, EU:F:2007:153, 23 punktas; 2008 m. liepos 15 d. Nutarties Pouzol / Audito Rūmai, F‑28/08, EU:F:2008:100, 45 punktas ir 2011 m. rugsėjo 8 d. Nutarties Pachtitis / Komisija, F‑51/11 R, EU:F:2011:130, 28 punktas.