2023 m. gruodžio 13 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2023 m. spalio 4 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-444/22, HB / Komisija
(Byla C-770/23 P)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama M. Ilkova, L. André ir J. Estrada de Solà
Kita proceso šalis: HB
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
visiškai ar iš dalies panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą sprendimą,
priimti galutinį sprendimą šioje byloje pagal Teisingumo Teismo statuto [61] straipsnį, atmetant ieškovės pirmojoje instancijoje pateiktą prašymą panaikinti sprendimą dėl kompensacijos,
priteisti iš HB per procesus Teisingumo Teisme ir Bendrajame Teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama apeliacinį skundą Komisija nurodo du pagrindus:
Pateikdama pirmąjį pagrindą Komisija kaltiną Bendrąjį Teismą tuo, kad jis padarė teisės klaidų nagrinėdamas, ar skolinis reikalavimas yra tikras, likvidus ir mokėtinas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/10461 . Šį pirmąjį pagrindą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje Bendrajam Teismui priekaištaujama, kad jis padarė teisės klaidą, nes vertinimą, ar skolinis reikalavimas yra tikras, likvidus ir mokėtinas, sutapatino su vertinimu, ar jis yra pagrįstas. Antroje dalyje Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą manydamas, kad ginčas yra veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti vertinant, ar skolinis reikalavimas yra tikras, likvidus ir mokėtinas.
Pateikdama antrąjį pagrindą Komisija kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis suklydo nustatydamas, kuris teismas turi jurisdikciją spręsti dėl kompensacijos teisėtumo, ir padarydamas išvadą, kad Komisija neturėjo kompetencijos nustatyti kompensaciją šioje byloje. Šį antrąjį pagrindą taip pat sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, jog sutartyje nurodytas teismas turi jurisdikciją vertinti, ar skolinis reikalavimas yra tikras, likvidus ir mokėtinas, nors šis klausimas priklauso Europos Sąjungos teismo, kaip teisėto teismo, jurisdikcijai. Antroje dalyje Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad jurisprudencijoje, suformuotoje Teisingumo Teismo sprendime byloje C-584/17 P, padarytos išvados taikytinos šioje byloje, ir konstatuodamas, kad Komisija neturėjo įgaliojimų priimti ginčijamą sprendimą.
____________
1 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018, p. 1).