Byla T‑121/08

PC‑Ware Information Technologies BV

prieš

Europos Komisiją

„Viešasis prekių pirkimas – Bendrijos viešojo pirkimo konkurso procedūra – Programinės įrangos ir licencijų įsigijimas – Konkurso dalyvio pasiūlymo atmetimas – Neįprastai mažos kainos pasiūlymas – Pareiga motyvuoti“

Sprendimo santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Dėl įvykdyto sprendimo pareikštas ieškinys

(EB 230 straipsnis)

2.      Europos Bendrijų viešieji pirkimai – Sutarties sudarymas konkurso būdu – Institucijų diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

3.      Europos Bendrijų viešieji pirkimai – Sutarties sudarymas konkurso būdu – Neįprastai mažos vertės pasiūlymas

(Komisijos reglamento Nr. 2342/2002 139 straipsnio 1 dalis)

4.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis

(EB 253 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 100 straipsnio 2 dalis; Komisijos reglamento Nr. 2342/2002 149 straipsnio 2 dalis)

5.      Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys – Vienos iš sąlygų netenkinimas

(EB 288 straipsnio antra pastraipa)

1.      Tam, kad nagrinėjant bylą teisme ieškovas liktų suinteresuotas skundžiamo akto panaikinimu, vien šio panaikinimo turi pakakti galimiems teisiniams padariniams atsirasti, pavyzdžiui, juo būtų ištaisyti galimi šio akto žalingi padariniai arba išvengta nurodyto neteisėtumo ateityje.

Net jei viešojo pirkimo sutartis jau įvykdyta, pagrindų sutarties, kurios pavyzdžiu ateityje gali būti sudaromos analogiškos pirkimo sutartys, atveju egzistuoja suinteresuotumas išvengti, kad ieškovės nurodytas neteisėtumas nepasikartotų ateityje.

(žr. 39–40 punktus)

2.      Ieškiniu dėl panaikinimo pradėtoje byloje Bendrijos teismas turi jurisdikciją nagrinėti klausimus dėl kompetencijos trūkumo, esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimo, sutarčių ar kurios nors su jų taikymu susijusios teisės normos pažeidimo arba piktnaudžiavimo įgaliojimais. Darytina išvada, kad Bendrijos teismas negali tariamo nacionalinės teisės akto pažeidimo klausimo laikyti teisės klausimu, kuriam taikytina neribota teisminė kontrolė. Tokią kontrolę turi tik nacionalinės institucijos.

Tačiau Bendrijos institucijos, paisydamos gero administravimo ir Bendrijos institucijų bei valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principų, privalo užtikrinti, kad šio konkurso sąlygos neskatintų potencialių konkurso dalyvių pažeisti nacionalinės teisės aktus, kurie gali būti taikomi nagrinėjamai viešojo pirkimo sutarčiai, o tai yra faktų vertinimo klausimas.

(žr. 62–63 punktus)

3.      Iš Reglamento Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, 139 straipsnio 1 dalies matyti, kad perkančioji organizacija privalo leisti konkurso dalyviui paaiškinti arba net pagrįsti savo pasiūlymą prieš jį atmesdama, jei mano, kad pasiūlymo kaina neįprastai maža. Pareiga patikrinti pasiūlymo rimtumą siejama su išankstinėmis abejonėmis dėl pasiūlymo patikimumo, žinant, kad šio straipsnio pagrindinis tikslas yra sudaryti konkurso dalyviui sąlygas nebūti pašalintam iš procedūros be galimybės pateisinti savo pasiūlymo kainą, kuri pasirodė neįprastai maža.

(žr. 72 punktą)

4.      Pareiga motyvuoti priklauso nuo akto pobūdžio ir jo priėmimo konteksto. Motyvuose turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti institucijos argumentai, kad, pirma, suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtos priemonės pateisinimus, siekdami apginti savo teises ir patikrinti, ar sprendimas yra pagrįstas, ir, antra, teismas galėtų atlikti šio akto teisėtumo kontrolę.

Viešųjų pirkimų srityje, vadovaujantis Reglamento Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalimi ir Reglamento Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, 149 straipsnio 2 dalimi, perkančioji organizacija konkurso dalyviui turi pranešti jo pasiūlymo atmetimo motyvus ir, be to, jei pateikė priimtiną pasiūlymą, – apie atrinkto pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus bei konkursą laimėjusiojo subjekto pavadinimą per ne ilgesnį kaip 15 kalendorinių dienų nuo raštu pateikto prašymo gavimo dienos terminą. Tokia veiksmų eiga, kaip antai aprašyta minėtoje 100 straipsnio 2 dalyje, leidžianti aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusio subjekto argumentus, atitinka EB 253 straipsnyje įtvirtintą pareigą nurodyti motyvus.

(žr. 92–94 punktus)

5.      Bendrijos deliktinė atsakomybė, kaip ji suprantama pagal EB 288 straipsnio antrą pastraipą, už neteisėtą jos institucijų elgesį siejama su situacija, kai įvykdytos visos sąlygos, t. y. kritikuojami institucijų veiksmai yra neteisėti, žala reali ir tarp neteisėtų veiksmų bei nurodytos žalos yra priežastinis ryšys. Kadangi šios trys atsakomybės taikymo sąlygos yra kumuliacinės, bent vienos iš jų nebuvimo pakanka ieškiniui dėl žalos atlyginimo atmesti, ir nėra reikalo nagrinėti kitų sąlygų.

(žr. 105–106 punktus)