TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. liepos 16 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė politika – Direktyva 96/34/EB – Bendrasis susitarimas dėl vaiko priežiūros atostogų – 2 punkto 1 dalis – Asmeninė teisė gauti vaiko priežiūros atostogas gimus vaikui – Nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią valstybės tarnautojas, kurio sutuoktinė nedirba, neturi teisės gauti tokių atostogų – Direktyva 2006/54/EB – Vienodas požiūris į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje – 2 straipsnio 1 dalies a punktas ir 14 straipsnio 1 dalies c punktas – Darbo sąlygos – Tiesioginė diskriminacija“
Byloje C‑222/14
dėl Symvoulio tis Epikrateias (Valstybės Taryba, Graikija) 2014 m. kovo 20 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2014 m. gegužės 7 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Konstantinos Maïstrellis
prieš
Ypourgos Dikaiosynis, Diafaneias kai Anthropinon Dikaiomaton
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas L. Bay Larsen, teisėjai K. Jürimäe, J. Malenovský, M. Safjan (pranešėjas) ir A. Prechal,
generalinė advokatė J. Kokott,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– K. Maïstrellis, kuris atstovauja pats sau, padedamas dikigoros K. Daktylidi,
– Graikijos vyriausybės, atstovaujamos V. Karageorgos, I. Bakopoulos ir S. Lekkou,
– Europos Komisijos, atstovaujamos M. Patakia ir D. Roussanov,
susipažinęs su 2015 m. balandžio 16 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 96/34/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų [vaiko priežiūros atostogų], sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC, iš dalies pakeistos 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva 97/75/EB (OL L 10, 1998, p. 24; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 263, toliau – Direktyva 96/34), ir dėl 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, p. 23) išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant K. Maïstrellis ir Ypourgos Dikaiosynis, Diafaneias kai Anthropinon Dikaiomaton (Teisingumo, skaidrumo ir žmogaus teisių ministras) ginčą dėl pastarojo atsisakymo suinteresuotajam asmeniui suteikti vaiko priežiūros atostogas dėl to, kad jo sutuoktinė nedirba.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Direktyva 96/34
3 Direktyvos 96/34, kuri nuo 2012 m. kovo 8 d. buvo panaikinta 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvos 2010/18/ES, įgyvendinančios patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų ir panaikinančios Direktyvą 96/34 (OL L 68, p. 13), 4 straipsniu, 1 straipsnyje buvo nurodyta, kad ja siekiama įgyvendinti Bendrąjį susitarimą dėl tėvystės atostogų [vaiko priežiūros atostogų], sudarytą 1995 m. gruodžio 14 d. tarp bendrų skirtingų pramonės šakų organizacijų, t. y. Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), ir pridėtą prie šios direktyvos (toliau – Bendrasis susitarimas).
4 Bendrojo susitarimo preambulės pirmoje pastraipoje nurodyta:
„Šiuo <...> bendruoju susitarimu UNICE, CEEP ir ETUC įsipareigoja nustatyti minimalius tėvystės atostogų [vaiko priežiūros atostogų] <...> reikalavimus, kurie yra svarbūs derinant darbą ir šeimyninį gyvenimą, bei skatinant vyrų ir moterų lygias galimybes ir vienodą požiūrį į juos.“
5 Bendrojo susitarimo bendrųjų nuostatų 4, 7 ir 8 punktai suformuluoti taip:
„4. Kadangi Bendrijos [darbuotojų] pagrindinių socialinių teisių chartijos [priimtos 1989 m. gruodžio 9 d. Europos Vadovų Tarybos posėdyje Strasbūre] 16 punkte, kur kalbama apie vienodą požiūrį, yra nustatyta, jog būtina sukurti priemones, leidžiančias vyrams ir moterims suderinti savo profesines pareigas su pareigomis šeimai.
<…>
7. Kadangi šeimos politika turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į demografinius pokyčius, gyventojų senėjimo poveikius, kartų pažiūrų skirtumų mažinimą ir moterų skatinimą dirbti.
8. Kadangi vyrai turi būti skatinami vienodai dalytis pareigomis šeimai, pavyzdžiui jie turi būti skatinami pasinaudoti tėvystės atostogomis [vaiko priežiūros atostogomis], kurios būtų propaguojamos informavimo programomis.“
6 Bendrojo susitarimo 1 straipsnyje numatyta:
„1. Šiame susitarime nustatyti minimalūs reikalavimai, kad būtų galima lengviau suderinti dirbančių tėvų pareigas su profesinėmis pareigomis.
2. Šis susitarimas taikomas visiems darbuotojams, vyrams ir moterims, dirbantiems pagal darbo sutartis arba turintiems kitokius darbo santykius, apibrėžtus kiekvienos valstybės narės galiojančiuose teisės aktuose, kolektyvinėse sutartyse ar nusistovėjusioje tvarkoje.“
7 Bendrojo susitarimo 2 straipsnyje nustatyta:
„1. Šio susitarimo 2.2 straipsnyje nurodytiems asmenims, vyrams ir moterims, suteikiama asmeninė teisė gauti tėvystės atostogas [vaiko priežiūros atostogas] gimus vaikui ar jį įvaikinus, kurios skirtos prižiūrėti vaik[ui] nuo trijų mėnesių iki tam tikro amžiaus, kuris gali būti iki 8 metų, ir yra nustatomas kiekvienos valstybės narės ir (arba) administracijos ir darbuotojų.
2. Siekiant skatinti lygias vyrų ir moterų galimybes ir vienodą požiūrį į vyrus ir moteris, šio susitarimo šalys susitaria, kad pagal 2.1 straipsnį teisė gauti tėvystės atostogas [vaiko priežiūros atostogas] yra suteikiama be teisės ją perduoti kitam asmeniui.
3. Tėvystės atostogų [vaiko priežiūros atostogų] suteikimo sąlygos ir detalios naudojimosi jomis taisyklės valstybėje narėje nustatomos teisės aktais ir (arba) kolektyvinėje sutartyje, laikantis šiame susitarime nustatytų minimalių reikalavimų. Konkrečiai valstybės narės ir (arba) administracija bei darbuotojai gali:
a) nuspręsti, ar tėvystės atostogos [vaiko priežiūros atostogos] suteikiamos darbo dieną (savaitę) ar jos dalį, dalimis ar suminio laiko sistema;
b) nustatyti, kad teisė gauti tėvystės atostogas [vaiko priežiūros atostogas] suteikiama tik turint būtiną nustatytą darbo stažą toms atostogoms gauti, kuris negali viršyti vien[ų] metų;
c) nustatyti tėvystės atostogų [vaiko priežiūros atostogų] suteikimo sąlygas ir detalias naudojimosi jomis taisykles specialiai įvaikinimo atveju;
d) nustatyti terminą, prieš kiek laiko darbuotojas privalo darbdaviui pranešti apie savo ketinimą pasinaudoti teise gauti tėvystės atostogas [vaiko priežiūros atostogas], nurodydamas atostogų pradžią ir pabaigą;
e) nustatyti aplinkybes, kuriomis darbdavys, atsižvelgdamas į nacionalinės teisės aktus, kolektyvines sutartis ir nusistovėjusią tvarką, dėl pateisinamų, įmonės veiklai svarbių priežasčių gali atidėti tėvystės atostogų [vaiko priežiūros atostogų] suteikimą (pvz., jeigu darbas yra sezoninis, jeigu neįmanoma surasti pavaduojančio asmens per praneštą laiką, kai nemaža darbuotojų dalis prašo tėvystės atostogų [vaiko priežiūros atostogų] vienu metu, jeigu konkretaus darbuotojo atliekamos funkcijos yra strateginės svarbos). Visos problemos, kylančios taikant šią nuostatą, turėtų būti sprendžiamos vadovaujantis nacionalinės teisės aktais, kolektyvinėmis sutartimis ir nusistovėjusia tvarka;
f) papildant e punktą, patvirtinti specialias priemones, kurios patenkintų mažųjų įmonių veiklos ir organizacinius poreikius.“
Direktyva 2006/54
8 Pagal Direktyvos 2006/54 2, 11 ir 22 konstatuojamąsias dalis:
„(2) Moterų ir vyrų lygybė yra pagrindinis Bendrijos teisės principas pagal [EB] 2 straipsnį ir 3 straipsnio 2 dalį ir Teisingumo Teismo teisminę praktiką. Šios Sutarties nuostatos skelbia, kad moterų ir vyrų lygybė yra Bendrijos „uždavinys“ ir „tikslas“ ir numato pozityvų įpareigojimą skatinti moterų ir vyrų lygybę visose jos veiklos srityse.
<…>
(11) Valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, turėtų toliau spręsti besitęsiančią darbo užmokesčio skirtumų dėl lyties bei žymios darbo rinkos lyčių segregacijos problemą priimdamos įvairias priemones, pavyzdžiui priemones dėl lankstaus darbo laiko, kad moterys ir vyrai galėtų geriau derinti pareigas šeimoje ir darbe. Jos taip pat galėtų apimti tinkamas priemones dėl tėvystės atostogų [vaiko priežiūros atostogų], kurias galėtų imti bet kuris iš tėvų <…>
<…>
(22) Pagal [EB] 141 straipsnio 4 dalį, siekiant užtikrinti visišką moterų ir vyrų lygybę per visą darbingą amžių, vienodo požiūrio principas nekliudo valstybėms narėms ir toliau laikytis arba imtis priemonių, numatančių konkrečias lengvatas, padedančias nepakankamai atstovaujamai lyčiai verstis profesine veikla arba šalinančias ar kompensuojančias nepalankias profesinės veiklos sąlygas. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją ir į Amsterdamo sutarties 28 deklaraciją, valstybės narės pirmiausia turėtų siekti pagerinti moterų situaciją per visą darbingą jų amžių.“
9 Šios direktyvos 1 straipsnyje skelbiama:
„Šios direktyvos tikslas – užtikrinti, kad būtų įgyvendinamas moterų ir vyrų lygių galimybių bei vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principas užimtumo ir profesinės veiklos srityje.
Šiuo tikslu į ją yra įtraukiamos nuostatos, skirtos vienodo požiūrio principui įgyvendinti šiose srityse:
<…>
b) darbo sąlygų, įskaitant užmokestį;
<…>“
10 Minėtos direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punkte pateiktas toks apibrėžimas:
„Šioje direktyvoje vartojamos tokios sąvokos:
a) tiesioginė diskriminacija – kai dėl lyties vienam asmeniui sudaromos mažiau palankios sąlygos palyginti su sąlygomis, kurios panašioje situacijoje yra, buvo ar būtų sudarytos kitam asmeniui.“
11 Tos pačios direktyvos 3 straipsnyje „Pozityvūs veiksmai“ numatyta:
„Siekdamos užtikrinti visišką moterų ir vyrų lygybę per visą darbingą amžių, valstybės narės gali ir toliau taikyti arba nustatyti priemones, kaip apibrėžta [EB] 141 straipsnio 4 dalyje.“
12 Direktyvos 2006/54 14 straipsnio „Draudimas diskriminuoti“ 1 dalies c punkte nurodyta:
„Nei viešajame, nei privačiame sektoriuose, įskaitant viešąsias įstaigas, negali būti nei tiesioginės, nei netiesioginės diskriminacijos dėl lyties šiais aspektais:
<…>
c) užimtumo ir darbo sąlygų, įskaitant atleidimus iš darbo, taip pat užmokesčio, kaip numatyta [EB] 141 straipsnyje.“
13 Šios direktyvos 28 straipsnio „Santykis su Bendrijos ir nacionalinėmis nuostatomis“ 2 dalyje skelbiama:
„Ši direktyva nepažeidžia Direktyvos 96/34 <...> ir [1992 m. spalio 19 d. Tarybos] Direktyvos 92/85/EEB [dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (Dešimtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 348, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 110)] nuostatų“.
Graikijos teisė
14 Tuo metu, kai klostėsi pagrindinės bylos faktinės aplinkybės, galiojusios Teismų organizavimo ir teisėjų statuto kodekso (toliau – Teisėjų statuto kodeksas) redakcijos 44 straipsnio 20 ir 21 dalyse nustatyta:
„20. Kūdikio besilaukianti teisėja turi teisę gauti atostogas iki gimdymo ir po jo pagal valstybės civilinės administracijos tarnautojams taikomų teisės aktų nuostatas.
21. Motinoms, kurios yra teisėjos, pateikus prašymą Ypourgos Dikaiosynis, Diafaneias kai Anthropinon Dikaiomaton sprendimu suteikiamos apmokamos devynių (9) mėnesių vaiko priežiūros atostogos <…>“
15 Tuo metu, kai klostėsi pagrindinės bylos faktinės aplinkybės, galiojusios Įstatymo dėl valstybės tarnautojų (toliau – Valstybės tarnautojų įstatymas) redakcijos 53 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa suformuluota taip:
„<…> jeigu valstybės tarnautojo sutuoktinė nedirba arba nevykdo jokios profesinės veiklos, sutuoktinis neturi teisės į 2 dalyje nurodytas lengvatas [prie kurių priskiriama ir teisė gauti apmokamas vaiko priežiūros atostogas], išskyrus atvejus, kai sutuoktinė laikoma negalinčia prižiūrėti vaiko dėl antrosios instancijos sveikatos priežiūros komisijos, kompetentingos priimti sprendimus dėl valstybės tarnautojo, pripažintos sunkios ligos ar neįgalumo.“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
16 2010 m. gruodžio 7 d. Graikijos teisėjas K. Maïstrellis pateikė Ypourgos Dikaiosynis, Diafaneias kai Anthropinon Dikaiomaton prašymą suteikti jam devynių mėnesių apmokamas vaiko priežiūros atostogas, kad galėtų prižiūrėti 2010 m. spalio 24 d. gimusį savo vaiką. K. Maïstrellis, kaip teisėjui, taikomos konkrečios šią profesiją reglamentuojančios nuostatos, t. y. Teisėjų statuto kodeksas.
17 2011 m. sausio 18 d. sprendimu Ypourgos Dikaiosynis, Diafaneias kai Anthropinon Dikaiomaton atmetė K. Maïstrellis prašymą ir nurodė, kad pagal minėto kodekso 44 straipsnio 21 dalį pageidaujamos atostogos gali būti suteikiamos tik teisėjoms motinoms.
18 K. Maïstrellis tokį sprendimą apskundė Symvoulio tis Epikrateias (Valstybės Taryba). 2011 m. liepos 4 d. sprendimu šis teismas minėtą skundą patenkino ir nurodė, kad, remiantis šio teismo praktika, Teisėjų statuto kodekso 44 straipsnio 21 dalies nuostata, aiškinama pagal Direktyvą 96/34, turi būti taikoma ne tik teisėjoms motinoms, bet ir teisėjams tėvams. Byla grąžinta administracijai nagrinėti iš naujo.
19 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Ypourgos Dikaiosynis, Diafaneias kai Anthropinon Dikaiomaton vėl atmetė K. Maïstrellis prašymą, nes pagal Valstybės tarnautojų įstatymo 53 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą jis neturi teisės į Teisėjų statuto kodekso 44 straipsnio 21 dalyje numatytas atostogas. Iš tikrųjų, nors teisėjas tėvas iš esmės turi teisę į savo vaiko priežiūros atostogas, jis negali ja pasinaudoti, jei sutuoktinė nedirba arba nevykdo jokios profesinės veiklos. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodė pats K. Maïstrellis, jo sutuoktinė yra bedarbė.
20 2011 m. spalio 10 d. K. Maïstrellis pateikė Symvoulio tis Epikrateias skundą dėl šio naujo sprendimo. Symvoulio tis Epikrateias pažymi, kad, remiantis jos praktika, klausimai, kurių nereglamentuoja konkrečios teisėjų profesijai taikomos nuostatos, sprendžiami papildomai taikant Valstybės tarnautojų įstatymo nuostatas ir, be kita ko, šio įstatymo 53 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą.
21 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar ši Valstybės tarnautojų įstatymo nuostata atitinka direktyvas 96/34 ir 2006/54.
22 Šiomis aplinkybėmis Symvoulio tis Epikrateias nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar šioje byloje taikytinos direktyvų 96/34 ir 2006/54 nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad jos prieštarauja nacionalinei nuostatai, kaip antai ginčijamai Valstybės tarnautojų įstatymo 53 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos nuostatai, kurioje numatyta, kad jeigu valstybės tarnautojo sutuoktinė nedirba arba nevykdo jokios profesinės veiklos, vyras neturi teisės į vaiko priežiūros atostogas, išskyrus atvejus, kai sutuoktinė pripažinta negalinčia prižiūrėti vaiko dėl sunkios ligos arba neįgalumo?“
Dėl prejudicinio klausimo
23 Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar Direktyvų 96/34 ir 2006/54 nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad jomis draudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, kurioje numatyta, kad valstybės tarnautojas neturi teisės gauti vaiko priežiūros atostogų, jeigu jo sutuoktinė nedirba arba nevykdo jokios profesinės veiklos, išskyrus atvejus, kai ji pripažinta negalinčia prižiūrėti vaiko dėl sunkios ligos arba neįgalumo.
Pirminės pastabos
24 Kadangi K. Maïstrellis yra teisėjas, iš esmės jam taikomas Teisėjų statuto kodeksas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas vis dėlto pažymi, kad pagal jo praktiką, jeigu nėra nustatyta konkrečių teisėjų profesinį statusą reglamentuojančių nuostatų, tuomet papildomai taikomos Valstybės tarnautojų įstatymo nuostatos ir, be kita ko, šio įstatymo 53 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa, kuri aiškiai nurodyta pateikto klausimo formuluotėje.
25 Šiuo klausimu K. Maïstrellis nurodo, kad Ypourgos Dikaiosynis, Diafaneias kai Anthropinon Dikaiomaton rėmėsi Valstybės tarnautojų įstatymo 53 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa neatsižvelgdamas į tai, ar buvo įvykdytos šios nuostatos taikymo teisėjams sąlygos.
26 Primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Sąjungos teisės aiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius pagrindus, kurių tikslumo Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti, taikoma reikšmingumo prezumpcija (Sprendimo Melki ir Abdeli, C‑188/10 ir C‑189/10, EU:C:2010:363, 27 punktas ir Sprendimo Stanley International Betting ir Stanleybet Malta, C‑463/13, EU:C:2015:25, 26 punktas).
27 Šiuo klausimu ypač svarbu nurodyti, kad Teisingumo Teismas neturi aiškinti nacionalinės teisės nuostatų, nes toks aiškinimas priklauso išimtinei nacionalinių teismų kompetencijai. Todėl Teisingumo Teismas, kai nacionalinis teismas jam pateikia prašymą priimti prejudicinį sprendimą, turi laikytis šio teismo pateikto nacionalinės teisės aiškinimo (Sprendimo ČEZ, C‑115/08, EU:C:2009:660, 57 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
28 Šiomis aplinkybėmis, reikia atsakyti į Symvoulio tis Epikrateias pateiktą prejudicinį klausimą.
Dėl Direktyvos 96/34
29 Reikia nurodyti, kad Direktyva 96/34 ir Bendrasis susitarimas gali būti taikomi valstybės tarnautojams (žr. Sprendimo Chatzi, C‑149/10, EU:C:2010:534, 27–30 punktus).
30 Kaip matyti iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos, aiškinant Sąjungos teisės nuostatas reikia atsižvelgti ne tik į jų formuluotę, bet ir į jų kontekstą bei teisės akto, kuriame jos yra įtvirtintos, tikslus (žr. Sprendimo Adidas, C‑223/98, EU:C:1999:500, 23 punktą; Sprendimo SGAE, C‑306/05, EU:C:2006:764, 34 punktą ir Sprendimo Hoštická ir kt., C‑561/13, EU:C:2014:2287, 29 punktą).
31 Pagal Bendrojo susitarimo 2 straipsnio 1 dalies formuluotę darbuotojai − vyrai ir moterys, turi „asmeninę teisę“ į mažiausiai trijų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogas gimus vaikui ar jį įvaikinus.
32 Be to, pagal Bendrojo susitarimo 2 straipsnio 2 dalį siekiant užtikrinti lygias galimybes ir vienodą požiūrį į vyrus ir moteris ši teisė į vaiko priežiūros atostogas „yra suteikiama be teisės ją perduoti kitam asmeniui“.
33 Iš to matyti, kad individualiai kiekvienas iš tėvų turi teisę į minimalios trijų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogas (šiuo klausimu žr. Sprendimo Komisija / Liuksemburgas, C‑519/03, EU:C:2005:234, 33 punktą).
34 Ši kiekvieno iš tėvų teisė į vaiko priežiūros atostogas – tai vienas iš Bendrojo susitarimo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų minimalių reikalavimų.
35 Bendrojo susitarimo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vaiko priežiūros atostogų suteikimo sąlygos ir detalios naudojimosi jomis taisyklės valstybėje narėje nustatomos teisės aktais ir (arba) kolektyvinėje sutartyje, laikantis šiame susitarime nustatytų minimalių reikalavimų. Šioje nuostatoje tai pat nustatytos vaiko priežiūros atostogų suteikimo sąlygos ir detalios naudojimosi jomis taisyklės, kurias, be kita ko, gali priimti valstybės narės ir (arba) socialiniai partneriai.
36 Taigi, kaip savo išvados 42 punkte pažymėjo generalinė advokatė, šiose sąlygose ir taisyklėse visiškai nenumatyta, kad vienam iš tėvų galima nesuteikti vaiko priežiūros atostogų, be kita ko, dėl jo sutuoktinio profesinės padėties.
37 Šį pažodinį Bendrojo susitarimo 1 ir 2 straipsnių aiškinimą patvirtina jo tikslai ir kontekstas.
38 Iš tikrųjų, kaip matyti iš Bendrojo susitarimo 1 straipsnio 1 dalies, šiuo susitarimu siekiama, kad būtų lengviau suderinti dirbančių tėvų pareigas su profesinėmis pareigomis; toks tikslas, kaip primenama šio susitarimo bendrųjų nuostatų 4 punkte, įtvirtintas Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijos 16 punkte (Sprendimo Chatzi, C‑149/10, EU:C:2010:534, 36 punktas).
39 Siekiant būtent šio tikslo, teisė į vaiko priežiūros atostogas įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 33 straipsnio 2 dalyje kaip viena iš pagrindinių socialinių teisių, išvardytų šios Chartijos IV antraštinėje dalyje „Solidarumas“ (Sprendimo Chatzi, C‑149/10, EU:C:2010:534, 37 punktas). Šioje nuostatoje nustatyta, kad, siekiant suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą, kiekvienas asmuo turi, be kita ko, teisę į vaiko priežiūros atostogas gimus vaikui ar jį įvaikinus.
40 Atitinkamai Bendrojo susitarimo bendrųjų nuostatų 7 ir 8 punktuose nurodyta, kad šeimos politiką reikėtų vertinti atsižvelgiant į „moterų skatinimą dirbti“ ir vyrų skatinimą „vienodai dalytis pareigomis šeimai“, be kita ko, pasinaudojant vaiko priežiūros atostogomis.
41 Todėl iš Bendrojo susitarimo formuluotės, tikslų ir konteksto matyti, kad kiekvienas iš tėvų turi teisę į vaiko priežiūros atostogas, o tai reiškia, kad valstybės narės negali priimti nuostatos, pagal kurią valstybės tarnautojas tėvas neturi teisės į tokias atostogas, jeigu jo sutuoktinė nedirba arba nevykdo jokios profesinės veiklos.
Dėl Direktyvos 2006/54
42 Pirmiausia reikia pažymėti, kad, viena vertus, kaip nurodyta Direktyvos 2006/54 2 konstatuojamojoje dalyje, šia direktyva įgyvendinamas vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas yra taikomas visuotinai. Kita vertus, kaip matyti iš minėtos direktyvos 14 straipsnio 1 dalies ir Teisingumo Teismo praktikos, ji yra taikoma darbo santykiams viešajame ir privačiame sektoriuje (šiuo klausimu žr. Sprendimo Napoli, C‑595/12, EU:C:2014:128, 39 punktą).
43 Pagal šios direktyvos 11 konstatuojamąją dalį siekdamos, kad moterys ir vyrai galėtų geriau derinti pareigas šeimoje ir darbe, valstybės narės, be kita ko, turėtų priimti „tinkamas priemones dėl tėvystės atostogų [vaiko priežiūros atostogų], kurias galėtų imti bet kuris iš tėvų.“
44 Remiantis minėtos direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punktu, „tiesioginė diskriminacija“ – tai situacija, kai dėl lyties vienam asmeniui sudaromos mažiau palankios sąlygos, palyginti su sąlygomis, kurios, esant panašiai situacijai, yra, buvo ar būtų sudarytos kitam asmeniui.
45 Vaiko priežiūros atostogų suteikimas, dėl kurio naujieji tėvai gali nutraukti savo profesinę veiklą tam, kad visą laiką skirtų šeimos pareigoms, turi pasekmių atitinkamų valstybės tarnautojų profesinei karjerai. Taigi vaiko priežiūros atostogų suteikimo sąlygos yra priskirtinos prie užimtumo ir darbo sąlygų, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/54 14 straipsnio 1 dalies c punktą.
46 Šiuo atveju Valstybės tarnautojų įstatymo 53 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje numatytos vaiko priežiūros atostogos suteikiamos tėvais tapusiems valstybės tarnautojams.
47 Šiuo klausimu primintina, kad, kalbant apie vaikų auklėjimą, darbuotojo vyro, kuris yra tėvas, situacija panaši į darbuotojos moters, kuri yra motina, situaciją (žr. Sprendimo Komisija / Prancūzija, 312/86, EU:C:1988:485, 14 punktą; Sprendimo Griesmar, C‑366/99, EU:C:2001:648, 56 punktą ir Sprendimo Komisija / Graikija, C‑559/07, EU:C:2009:198, 69 punktą).
48 Taigi, Valstybės tarnautojų įstatymo 53 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje nustatyta, kad valstybės tarnautojas tėvas neturi teisės į vaiko priežiūros atostogas, jeigu jo sutuoktinė nedirba ir nevykdo jokios profesinės veiklos, išskyrus atvejus, kai ji laikoma negalinčia prižiūrėti vaiko dėl sunkios ligos ar neįgalumo, tačiau šioje nuostatoje nenumatyta, kad tokios teisės dėl atitinkamos sutuoktinio profesinės padėties netenka valstybės tarnautoja motina. Be to, prašyme priimti prejudicinį sprendimą nedaroma nuoroda į jokią kitą nacionalinės teisės nuostatą, kurioje būtų įtvirtina tokia sąlyga valstybės tarnautojoms motinoms.
49 Darytina išvada, kad, remiantis nacionaline teise, valstybės tarnautojos statusą turinčios motinos visada gali pasinaudoti teise į vaiko priežiūros atostogas, o tą patį statusą turintys tėvai gali ja pasinaudoti tik jeigu vaiko motina dirba arba vykdo profesinę veiklą. Vadinasi, nepakanka būti tėvu, kad valstybės tarnautojams vyrams būtų leista pasinaudoti šiomis atostogomis, nors tai leidžiama tokį patį statusą turinčioms moterims (pagal analogiją žr. Sprendimo Roca Álvarez, C‑104/09, EU:C:2010:561, 23 punktą).
50 Be to, atsižvelgiant į Direktyvos 2006/54 3 straipsnį, tokia nuostata, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, neužtikrina visiškos vyrų ir moterų lygybės profesiniame gyvenime, bet veikiau skatina tęsti tradicinį vyrų ir moterų vaidmenų paskirstymą, vyrams paliekant šalutinį, palyginti su moterimis, vaidmenį vykdant tėvų pareigas (šiuo klausimu žr. Sprendimo Lommers, C‑476/99, EU:C:2002:183, 41 punktą ir Sprendimo Roca Álvarez, C‑104/09, EU:C:2010:561, 36 punktą).
51 Galiausiai reikia priminti, kad, remiantis Direktyvos 2006/54 28 straipsnio 2 dalimi, šia direktyva nepažeidžiamos direktyvų 96/34 ir 92/85 nuostatos. Tačiau tokia teisės nuostata, kokia yra Valstybės tarnybos įstatymo 53 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa, nepatenka į Direktyvoje 92/85 numatytos apsaugos taikymo sritį. Iš tikrųjų, kaip savo išvados 50 punkte pažymėjo generalinė advokatė, atsisakymas vaiko tėvui suteikti vaiko priežiūros atostogas dėl sutuoktinės profesinės padėties negali būti laikomas priemone, skirta užtikrinti geresnei nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų saugai ir sveikatai.
52 Esant šioms aplinkybėms reikia konstatuoti, kad, kalbant apie vaiko priežiūros atostogų suteikimą, pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata dėl lyties tiesiogiai diskriminuojami, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/54 14 straipsnio 1 dalį, siejamą su šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punktu, valstybės tarnautojai vyrai, kurie yra tėvai.
53 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti taip: direktyvų 96/34 ir 2006/54 nuostatos aiškintinos kaip draudžiančios nacionalinę nuostatą, pagal kurią valstybės tarnautojas neturi teisės gauti vaiko priežiūros atostogų, jeigu jo sutuoktinė nedirba arba nevykdo jokios profesinės veiklos, išskyrus atvejus, kai ji laikoma negalinčia prižiūrėti vaiko dėl sunkios ligos ar neįgalumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 96/34/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų [vaiko priežiūros atostogų], sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC, iš dalies pakeistos 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva 97/75/EB, ir 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo nuostatos aiškintinos kaip draudžiančios nacionalinę nuostatą, pagal kurią valstybės tarnautojas vyras neturi teisės gauti vaiko priežiūros atostogų, jeigu jo sutuoktinė nedirba arba nevykdo jokios profesinės veiklos, išskyrus atvejus, kai ji laikoma negalinčia prižiūrėti vaiko dėl sunkios ligos ar neįgalumo.
Parašai.