BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija)
SPRENDIMAS
2010 m. sausio 20 d.(*)
„Deliktinė atsakomybė – Bendra žemės ūkio politika – Bendrijos pagalbos medvilnei schemos dalinis pakeitimas – Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10a skyrius, įtrauktas Reglamento (EB) Nr. 864/2004 1 straipsnio 20 punktu – Ginčijamų nuostatų panaikinimas Teisingumo Teismo sprendimu – Priežastinis ryšys“
Bylose T‑252/07, T‑271/07 ir T‑272/07
Sungro, SA, įsteigta Cordoue (Ispanija),
ieškovė byloje T‑252/07,
Eurosemillas, SA, įsteigta Cordoue,
ieškovė byloje T‑271/07,
Surcotton, SA, įsteigta Cordoue,
ieškovė byloje T‑272/07,
atstovaujamos advokato L. Ortiz Blanco,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą M. Moore, A. De Gregorio Merino ir A. Westerhof Löfflerova,
ir
Europos Komisiją, atstovaujamą L. Parpala ir F. Jimeno Fernández, padedamų advokatų E. Díaz-Bastien Lopez, L. Divar Bilbao ir J. Magdalena Anda,
atsakoves,
dėl ieškinio dėl žalos atlyginimo pagal EB 235 straipsnį ir EB 288 straipsnio antrąją pastraipą, kuriuo siekiama, kad būtų atlyginta ieškovių tariamai patirta žala dėl 2006–2007 m. gamybos metais priimto ir taikyto 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančio Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 270, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 40 t., p. 269), IV antraštinės dalies 10a skyriaus, įtraukto 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2004, iš dalies keičiančio Reglamentą Nr. 1782/2003 ir pritaikančio šį reglamentą dėl Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Maltos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos stojimo į Europos Sąjungą (OL L 161, p. 48; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 45 t., p. 136), 1 straipsnio 20 punktu, ir galiausiai panaikinto 2006 m. rugsėjo 7 d. Teisingumo Teismo sprendimu Ispanija prieš Tarybą (C‑310/04, Rink. p. I‑7285),
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė E. Martins Ribeiro, teisėjai S. Papasavvas ir N. Wahl (pranešėjas),
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2009 m. balandžio 22 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Teisinis pagrindas
1 1980 m. Graikijos Respublikai stojant į Europos Bendrijas, šios valstybės narės stojimo akto protokolu Nr. 4 dėl medvilnės (OL L 291, 1979, p. 174, toliau – Protokolas Nr. 4) buvo įtvirtinta pagalbos medvilnei schema.
2 Pirmą kartą ši schema taikyta 1981 m. derliui, o vėliau išplėsta 1986 m., kai į Europos Bendrijas įstojo Ispanijos Karalystė ir Portugalijos Respublika.
3 Pagal Protokolo Nr. 4 2 dalį minėta schema visų pirma skirta remti medvilnės gamybą tuose Bendrijos regionuose, kuriuose ji yra svarbi žemės ūkio ekonomikai, leisti suinteresuotiems gamintojams uždirbti pakankamai pajamų ir stabilizuoti rinką struktūriškai gerinant pasiūlą ir pateikimą į rinką.
4 Protokolo Nr. 4 3 dalies originali redakcija bei 2001 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1050/2001, šeštą kartą taisančiu pagalbos medvilnei teikimo tvarką, nustatytą Graikijos stojimo akto 4 protokolu (OL L 148, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 32 t., p. 330), pakeista redakcija nustato, kad šiai schemai „priskiriama gamybos pagalba“.
5 Protokolo Nr. 4 6 dalis, iš dalies pakeista Reglamentu Nr. 1050/2001, numato, kad „Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma nusprendžia dėl koregavimų, kurių reikia šiuo protokolu nustatytai tvarkai, ir priima bendras taisykles, kuriomis įgyvendinamos šio protokolo nuostatos“.
6 Remdamasi minėta 6 dalimi, 2001 m. gegužės 22 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1051/2001 dėl pagalbos medvilnės gamybai (OL L 148, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 32 t., p. 332).
7 Iš šio reglamento 2, 11 ir 12 straipsnių matyti, kad pagalba nevalytos medvilnės gamybai yra lygi skirtumui tarp minėtu reglamentu nustatytos orientacinės kainos už tokią medvilnę ir pasaulinės rinkos kainos ir kad ši pagalba yra sumokama medvilnės valymo įmonėms už nevalytą medvilnę, kurią jos nupirko bent jau už šiuo reglamentu nustatytą minimalią kainą.
8 Vykdant bendros žemės ūkio politikos reformą, Taryba priėmė Reglamentą Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles bei tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantį Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 270, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 40 t., p. 269).
9 Reglamento Nr. 1782/2003 24 ir 28 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
„24) Dėl Bendrijos žemės ūkio konkurencingumo stiprinimo ir skatinimo laikytis maisto kokybės bei aplinkos standartų visada sumažėja nustatytos žemės ūkio produktų kainos ir padidėja Bendrijos žemės ūkio valdų gamybos sąnaudos. Siekiant šių tikslų ir skatinant labiau į rinką orientuotą ir tvarų žemės ūkį, būtina užbaigti perėjimą nuo paramos gamybai prie paramos gamintojui, įdiegiant nuo gamybos apimčių atsietą kiekvieno ūkio pajamų rėmimo sistemą. Nors dėl atsiejimo nuo gamybos apimčių faktinės ūkininkams sumokėtos sumos nesikeis, dėl to gerokai padidės pajamų rėmimo pagalbos veiksmingumas. Dėl to reikėtų, kad bendroji išmoka ūkiui priklausytų nuo kompleksinio paramos susiejimo su aplinkosaugos, maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės reikalavimais bei geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės išlaikymu ūkyje.
<...>
28) Siekiant ūkininkams palikti galimybę laisvai pasirinkti, ką auginti savo žemėje, įskaitant produktus, už kuriuos vis dar mokama nuo gamybos apimčių neatsieta parama, tokiu būdu padidinant rinkos orientavimą, bendroji išmoka neturėtų priklausyti nuo konkretaus produkto gamybos. Vis dėlto, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo, kai kurie produktai neturėtų būti auginami reikalavimus atitinkančioje žemėje.“
10 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2004, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles, ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams bei adaptuojančio jas dėl Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Maltos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos stojimo į Europos Sąjungą (OL L 161, p. 48; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 45 t., p. 136; toliau – ginčijamas reglamentas), 1, 2, 5, 6, 7, 22 ir 23 konstatuojamosiose dalyse numatyta:
„1) Tiesioginės paramos augintojams atsiejimas ir vienos išmokos schemos sukūrimas yra svarbūs bendros žemės ūkio politikos reformos elementai, skirti pereiti nuo kainų politikos ir paramos gamybai prie ūkininkų pajamų rėmimo politikos. Reglamentas <...> Nr. 1782/2003 nustatė šiuos elementus įvairiems žemės ūkio produktams.
2) Siekiant bendros žemės ūkio politikos reformos pagrindinių uždavinių, parama medvilnei, alyvuogių aliejui, žaliaviniam tabakui ir apyniams turėtų būti iš esmės atsieta ir integruota į vienos išmokos schemą.
<...>
5) Visiškas dabartinės paramos schemos medvilnės sektoriuje integravimas į bendrosios išmokos schemą Bendrijos medvilnės auginimo regionuose sukeltų rimtą šios pramonės sutrikdymo pavojų. Dėl to dalis paramos turėtų ir toliau būti susieta su medvilnės auginimu, kai nustatyto dydžio parama teikiama per išmokas už tam tikrą derlių iš paramos skyrimo reikalavimus atitinkančio hektaro. Jos dydis turėtų būti apskaičiuotas taip, kad būtų užtikrintos ekonominės sąlygos, leidžiančios šį derlių duodančiuose regionuose vystyti medvilnės auginimo pramonę ir neleidžiančios kitų kultūrinių augalų derliui išstumti medvilnės auginimo. Siekiant šio tikslo būtų tikslinga nustatyti, kad bendras paramos vienam hektarui dydis valstybėje narėje sudaro 35 % nacionalinės paramos, netiesiogiai suteiktos augintojams.
6) Likusi, netiesiogiai augintojams suteikta nacionalinės paramos dalis, sudaranti 65 %, turėtų būti skirta pagal bendrosios išmokos schemą.
7) Dėl susijusių su aplinka priežasčių bei siekiant apriboti medvilne apsėtus plotus kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti nustatytas pagrindinis plotas. Be to, turėtų būti apsiribota tais paramos skyrimo reikalavimus atitinkančiais plotais, kuriuos patvirtina valstybės narės.
<...>
22) Siekiant atsieti paramą medvilnei ir žaliaviniam tabakui, gali tekti imtis gamybos pertvarkymo priemonių. Papildoma Bendrijos parama tų valstybių narių gamybos regionams, kuriems 2000, 2001 ir 2002 m. buvo teikta Bendrijos parama medvilnei ir žaliaviniam tabakui, turėtų būti užtikrinta perkeliant lėšas iš finansinių prognozių 1 a eilutės į 1 b eilutę. Ši papildoma parama turėtų būti naudojama taip, kaip numatyta 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai. <...>
23) Siekiant ir toliau užtikrinti sklandų pagalbos pajamoms mokėjimą medvilnės, alyvuogių aliejaus ir tabako augintojams, neturėtų būti teikiamas pasiūlymas atidėti šių paramos schemų integravimą į bendrosios išmokos schemą.“
11 Ginčijamas reglamentas į Reglamento Nr. 1782/2003 IV antraštinę dalį įtraukė 10a skyrių „Specialiosios išmokos už medvilnę“, kuris apima 110a–110f straipsnius (toliau – ginčijamos nuostatos).
12 Pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1782/2003 110a–110c straipsnius:
„110a straipsnis
Taikymo sritis
Pagalba skiriama ūkininkams, auginantiems medvilnę, klasifikuojamą pagal KN kodą 520100, šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis.
110b straipsnis
Reikalavimų atitikimas
Pagalba skiriama už reikalavimus atitinkančio medvilnės ploto hektarą. Pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkantis plotas yra plotas, kuris yra žemės ūkio paskirties žemėje, kurią valstybė narė leidžia naudoti medvilnei auginti, yra apsėtas leidžiamų rūšių medvilne ir jame faktiškai surenkamas derlius įprastomis auginimo sąlygomis.
Tačiau jeigu medvilnė nepasiekia sėklinės atvėrimo stadijos dėl oro sąlygų, kurias valstybė narė laiko išskirtinėmis, visiškai medvilne apsėti plotai laikomi toliau atitinkančiais pagalbos skyrimo reikalavimus, jeigu iki sėklinės atvėrimo stadijos svarstomi plotai nebuvo naudojami kitiems tikslams, išskyrus medvilnės auginimą.
Valstybės narės nustato 1 dalyje minimą žemę ir rūšis vadovaudamosi išsamiomis taisyklėmis ir sąlygomis, kurios turi būti priimtos 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
110 c straipsnis
Baziniai plotai ir sumos
Nustatomi tokie nacionaliniai baziniai plotai:
– Graikijoje: 370 000 ha,
– Ispanijoje: 70 000 ha,
– Portugalijoje: 360 ha.
Pagalbos suma, skirta pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančiam hektarui:
– Graikijoje: 594 EUR už 300 000 hektarų ir 342,85 EUR už likusius 70 000 hektarų,
– Ispanijoje: 1 039 EUR,
– Portugalijoje: 556 EUR.
<...>“
13 Iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1782/2003 110d ir 110e straipsniai reglamentuoja patvirtintas tarpšakines organizacijas, sudarytas iš medvilnę auginančių ūkininkų ir mažiausiai vienos medvilnės valymo įmonės, „kurių vienas iš svarbiausių tikslų yra tiekti kokybės reikalavimus atitinkančią nevalytą medvilnę medvilnės valymo įmonei“. Šios tarpšakinės organizacijos gali diferencijuoti daugiausia pusę pagalbos sumos, kurią jų nariai ūkininkai turi teisę gauti pagal jų nustatytą sistemą, kur ypatingas dėmesys skiriamas nevalytos medvilnės kokybei.
14 Be to, ginčijamas reglamentas į Reglamentą Nr. 1782/2003 įtraukė IVb antraštinę dalį „Lėšų pervedimas“, kuriame, tarp kitų, yra 143d straipsnis „Už gamybos pertvarkymą medvilnės auginimo regionuose pervedamos lėšos“, išdėstytas taip:
„Nuo 2007 biudžetinių metų kiekvienais kalendoriniais metais 22 milijonų EUR suma, susidariusi iš vidutinių išlaidų medvilnei 2000, 2001 ir 2002 m., kaip papildoma Bendrijos parama gali būti skiriama priemonėms medvilnę auginančiuose regionuose pagal kaimo plėtros programą, kuri vadovaujantis Reglamentu <...> Nr. 1257/1999 finansuojama iš EŽŪOGF Garantijų dalies, [įgyvendinti].“
15 Galiausiai ginčijamas reglamentas į Reglamento Nr. 1782/2003 153 straipsnį įtraukė 4a dalį, panaikinančią Reglamentą Nr. 1051/2001, kuris vis dėlto toliau taikomas 2005–2006 gamybos metams. Pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1782/2003 156 straipsnio 2 dalies g punktą nauja pagalbos medvilnei schema taikoma nuo 2006 m. sausio 1 d. medvilnei, pasėtai po šios datos.
Ginčo aplinkybės
16 2004 m. liepos 22 d. pareikštu ieškiniu Teisingumo Teisme Ispanijos Karalystė pagal EB 230 straipsnį prašė panaikinti Reglamento Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10a skyrių, įtrauktą ginčijamu reglamentu. Grįsdama savo ieškinį, ji nurodė keturis ieškinio pagrindus, atitinkamai susijusius su Protokolo Nr. 4 pažeidimu, pareigos motyvuoti pažeidimu, piktnaudžiavimu įgaliojimais ir galiausiai bendrųjų Bendrijos teisės principų, būtent proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų, pažeidimu.
17 2006 m. rugsėjo 7 d. Sprendimu Ispanija prieš Tarybą (C‑310/04, Rink., p. I‑7285) Teisingumo Teismas patenkino ieškinį. Jis atmetė Ispanijos Karalystės nurodytus pirmuosius tris ieškinio pagrindus, tačiau sutiko su pirma ketvirtojo ieškinio pagrindo dalimi ir panaikino ginčijamas nuostatas, nurodęs, jog Taryba pažeidė proporcingumo principą. Vis dėlto siekdamas išvengti bet kokio teisinio nesaugumo, susijusio su medvilnės sektoriuje taikomos pagalbos schema panaikinus minėtas nuostatas, jis sustabdė minėto panaikinimo padarinius, kol per pagrįstą terminą bus priimtas naujas reglamentas.
18 2007 m. kovo 19 d. ieškovės Sungro, SA, Eurosemillas, SA, ir Surcotton, SA, Ispanijoje įsteigtos žaliavinės medvilnės valymo įmonės, kurioms buvo taikyta Protokolu Nr. 4 įtvirtinta pagalbos medvilnei schema, paprašė Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos atlyginti dėl ginčijamų nuostatų patirtą žalą, kuri atitinkamai įvertinta 37 188 EUR suma Sungro atveju, 2 661 427 EUR – Eurosemillas ir 1 734 027 EUR – Surcotton atveju.
19 2007 m. birželio 1 d. kiekviena ieškovė gavo Tarybos laišką, kuriuo ši informavo, kad išnagrinėjusi jų prašymą dėl žalos atlyginimo ir kartu pateiktus dokumentus nusprendė, jog nebuvo patenkintos deliktinei atsakomybei kilti nustatytos sąlygos.
20 2007 m. gegužės 9 d. Komisija taip pat neigiamai atsakė į kiekvienos ieškovės prašymą atlyginti žalą.
Procesas ir šalių reikalavimai
21 2007 m. birželio 26 d. ir spalio 25 d. Bendrojo Teismo (buvęs – Pirmosios instancijos teismas) kanceliarijai pateiktais pareiškimais, kurių registracijos numeriai T‑217/07, T‑218/07, T‑244/07–T‑246/07, T‑252/07–T‑255/07, T‑258/07– T‑260/07, T‑268/07–T‑272/07 ir T‑394/07, 18 medvilnės valymo įmonių, tarp jų ir ieškovės, pareiškė ieškinius, kuriais siekiama, kad būtų atlyginta dėl 2006–2007 m. gamybos metais priimtų ir taikytų ginčijamų nuostatų jų tariamai patirta žala.
22 2007 m. spalio 18 d. Nutartimi Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininkas, išklausęs šalis, nusprendė sujungti šias bylas tam, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys.
23 Tą pačią dieną Bendrasis Teismas (aštuntoji kolegija) priėmė proceso organizavimo priemonę, kuria apribojo ginčo apimtį Bendrijos deliktinės atsakomybės atsiradimo principu ir žalos įvertinimo metodologija.
24 2008 m. liepos 18 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu laišku ieškovės bylose T‑217/07, T‑218/07, T‑244/07–T‑246/07, T‑252/07–T‑255/07, T‑258/07– T‑260/07, T‑268/07–T‑272/07 ir T‑394/07 šį Teismą informavo, kad atsisako ieškinių. 2008 m. spalio 20 d. Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininko nutartimi dėl dalinio išbraukimo šios penkiolika bylų buvo išbrauktos iš Bendrojo Teismo registro.
25 Per 2009 m. balandžio 22 d. posėdį išklausytos šalių bylose T‑252/07, T‑271/07 ir T‑272/07 kalbos bei atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
26 Byloje T‑252/07 Sungro Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti ieškinį priimtinu,
– patenkinti pagal EB 288 straipsnį pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo ir iš Tarybos ir Komisijos solidariai priteisti 37 188 EUR sumą žalai, atsiradusiai dėl 2006–2007 m. gamybos metais medvilnės sektoriuje neteisėtai priimtų ir taikytų ginčijamų nuostatų, atlyginti,
– priteisti iš Tarybos ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
27 Byloje T‑271/07 Eurosemillas Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti ieškinį priimtinu,
– patenkinti pagal EB 288 straipsnį pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo ir iš Tarybos ir Komisijos solidariai priteisti 2 661 427 EUR sumą žalai, atsiradusiai dėl 2006–2007 m. gamybos metais medvilnės sektoriuje neteisėtai priimtų ir taikytų ginčijamų nuostatų, atlyginti;
– priteisti iš Tarybos ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
28 Byloje T‑272/07 Surcotton Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti ieškinį priimtinu,
– patenkinti pagal EB 288 straipsnį pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo ir iš Tarybos ir Komisijos solidariai priteisti 1 734 027 EUR sumą žalai, atsiradusiai dėl 2006–2007 m. gamybos metais medvilnės sektoriuje neteisėtai priimtų ir taikytų ginčijamų nuostatų, atlyginti,
– priteisti iš Tarybos ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
29 Taryba Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti visus ieškinius,
– priteisti solidariai iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
30 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti visus ieškinius kaip nepagrįstus,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
31 Per posėdį išklausęs šalis Bendrasis Teismas (aštuntoji kolegija) pagal savo Procedūros reglamento 50 straipsnį nusprendė, jog tris bylas taip pat reikia sujungti, kad būtų bendrai priimtas galutinis sprendimas.
Dėl teisės
Pirminės pastabos
32 Kaip ieškovės patvirtino per posėdį atsakydamos į Bendrojo Teismo užduotą klausimą, jos savo ieškinius grindžia teisės į kompensaciją už neteisėtus Bendrijos institucijų veiksmus egzistavimu. Iš tiesų jos pareiškė, jog šiais ieškiniais nesiekia, kad Bendrija būtų patraukta atsakomybėn už teisėtus jos institucijų veiksmus.
33 Ieškovės konkrečiai teigia, kad pagal EB 288 straipsnio antrąją pastraipą trys kumuliacinės sąlygos deliktinei Bendrijos atsakomybei kilti dėl neteisėtų jos institucijų veiksmų, t. y. veiksmų, kuriais kaltinama Bendrijos institucija, neteisėtumas, žalos realumas ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir nurodytos žalos egzistavimas, šiuo atveju įvykdytos.
34 Taryba ir Komisija, atvirkščiai, teigia, kad nėra įvykdyta nė viena sąlyga deliktinei Bendrijos atsakomybei kilti. Jos konkrečiai nurodo, kad ieškiniai pagrįsti klaidinga prielaida, nes iškreipia minėto sprendimo Ispanija prieš Tarybą prasmę ir reikšmę.
35 Bendrasis Teismas primena, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką iš EB 288 straipsnio antrosios pastraipos išplaukia, jog deliktinės Bendrijos atsakomybės atsiradimas priklauso nuo visų sąlygų, susijusių su veiksmų, kuriais kaltinamos Bendrijos institucijos, neteisėtumu, žalos realumu ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir nurodytos žalos egzistavimu (šiuo klausimu žr. 2006 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Agraz ir kt. prieš Komisiją, C‑243/05 P, Rink. p. I‑10833, 26 punktą ir 2008 m. rugsėjo 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo FIAMM ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją, C‑120/06 P ir C‑121/06 P, Rink. p. I‑6513, 106 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
36 Kumuliatyvus šių sąlygų pobūdis reiškia, kad jei nėra tenkinama nors viena iš šių sąlygų, visą ieškinį reikia atmesti, nesant reikalo nagrinėti kitų minėtos atsakomybės atsiradimo sąlygų (2003 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo T. Port prieš Komisiją, C‑122/01 P, Rink. p. I‑4261, 30 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 1999 m. rugsėjo 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lucaccioni prieš Komisiją, C‑257/98 P, Rink. p. I‑5251, C‑257/98 P, 14 ir 63 punktus).
37 Šiuo atveju visų pirma reikia išnagrinėti, ar įvykdyta sąlyga dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų Bendrijos institucijų veiksmų ir ieškovių nurodytos žalos egzistavimo.
Dėl priežastinio ryšio tarp proporcingumo principo pažeidimo priimant ginčijamą reglamentą ir nurodytų kaltinimų dėl padarytos žalos
Šalių argumentai
38 Ieškovių teigimu, būtent dėl minėtu sprendimu Ispanija prieš Tarybą panaikintų ginčijamų nuostatų, kurių pasekmės buvo paliktos galioti, kol bus priimtas naujas reglamentas, jos patyrė žalą.
39 Šią žalą visų pirma ir iš esmės sudaro prarastas pelnas (lucrum cessans), atsiradęs dėl 2006–2007 gamybos metais ypač sumažėjusio pasėtos, išaugintos ir išvalytos medvilnės kiekio, palyginti su ankstesniais gamybos metais (2003–2004 m., 2004–2005 m. ir 2005–2006 m.), kuriems buvo taikomas Reglamentas Nr. 1051/2001, vidutiniu pasėtos, išaugintos ir išvalytos medvilnės kiekiu. Iš tiesų ginčijamas reglamentas, įtvirtinęs iki 65 % nuo gamybos atsietos pagalbos schemą, kai subsidijų forma už dirbamą hektarą sumos išmokamos tiesiogiai medvilnės augintojui, nesvarbu, kokį medvilnės kiekį jis išaugino, kuri pakeitė iki šiol egzistavusią su gamyba susietą pagalbos schemą, kai sumos išmokamos tarpininkaujant medvilnės valymo įmonėms, lėmė ypač didelį dirbamo žemės ploto, našumo iš hektaro ir medvilnės gamybos sumažėjimą, t. y. 60 %. Šiuo atžvilgiu ieškovės primena, kad Ispanijoje medvilnės gamyba ir jos valymas yra glaudžiai susijusi ekonominė veikla. Antra, ieškovės finansinių nuotolių (damnum emergens), kuriuos sudaro išlaidos teisės ir ekonomikos konsultantų paslaugoms, patirtos priėmus ginčijamą reglamentą.
40 Savo reikalavimams pagrįsti ieškovės nurodo, kad 2007 m. kovo mėn. ekspertų biuro parengti dokumentai, kuriuos jos pridėjo prie ieškinių, t. y. ataskaita dėl pagalbos medvilnei schemos reformos poveikio Ispanijos gamybai (toliau – 2007 m. ataskaita) ir kiekvienos iš jų patirtos žalos ekspertizės (toliau – ekspertizės) įrodo ne tik tai, jog žala reali, bet taip pat priežastinį ryšį tarp ginčijamų nuostatų taikymo Ispanijoje ir žalos, kurią jos patyrė per 2006–2007 gamybos metus, t. y. laikotarpį, per kurį buvo taikytos šios nuostatos. Būtent priimtos ginčijamos nuostatos, panaikintos Teisingumo Teismo, ir jų taikymas medvilnės sektoriui per minėtus gamybos metus lėmė ypač didelį medvilnės augintojų dirbamo žemės ploto ir našumo iš hektaro sumažėjimą, o kartu ypač kritusią gamybą, dėl kuriuos savo ruožtu sumažėjo medvilnės tiekimas valymo pramonei. Ieškovių nuomone, jeigu šios nuostatos nebūtų priimtos arba jei būtų įtvirtintos kitos nuostatos, labiau tinkamos įgyvendinti Protokole Nr. 4 ir ginčijamo reglamento 5 konstatuojamojoje dalyje nustatytus tikslus, jos nebūtų patyrusios šios žalos arba ši bent jau būtų mažesnė.
41 Taip pat ieškovės tvirtina, kad iš įvairių ataskaitų, kurias Ispanijos Karalystė pridėjo prie savo ieškinio byloje, kurioje priimtas minėtas sprendimas Ispanija prieš Tarybą, aiškiai matyti ypač neigiamos ginčijamų nuostatų pasekmės medvilnės kultūros išsaugojimui Ispanijoje, nes nebėra užtikrintas jos rentabilumas. Iš tiesų, ieškovių teigimu, šiose ataskaitose numatyta, kad ginčijamos nuostatos, ypač Tarybos pasirinktas procentinis susietos ir atsietos pagalbos paskirstymas, negali užtikrinti gamybos rentabilumo atitinkamose zonose, ir dėl jo bus apleista didelė medvilne apsėtų plotų dalis, o kartu ir gamyba, bei medvilnė pakeista kitomis kultūromis, ir dėl to labai sumažės valymo pramonės perdirbamos medvilnės kiekiai. Be to, tiek Europos Parlamentas, tiek Europos socialinių ir ekonominių reikalų komitetas prieštaravo Bendrijos teisės aktų leidėjų pasirinktam procentiniam pagalbos padalijimui ir pabrėžė, kad šios priemonės netinkamos nustatytiems tikslams pasiekti.
42 Ieškovės teigia, kad minėtos prognozės ir absoliutus priežastinis ryšys tarp ginčijamų nuostatų ir jų patirtos žalos patvirtinti faktais. Šiuo atžvilgiu iš 2007 m. ataskaitos matyti, kad priėmus ginčijamas nuostatas Ispanijoje sumažėję pagamintos medvilnės kiekiai padarė labai didelę žalą valymo pramonei, kurios pardavimo apimtys ypač nukrito dėl pirminės žaliavos trūkumo. Šio sumažėjimo pasekmes dar labiau pablogino aplinkybė, kad ši pramonė pirmine žaliava, t. y. žaliavine medvilne, gali apsirūpinti tik iš vietinių gamintojų. Be to, svarbus pardavimų nuosmukis negali būti paaiškintas jokia kita aplinkybe, paprastai laikoma lemiančia žemės ūkio gamybą.
43 Ieškovė patikslina, kad per 2006–2007 gamybos metus taikytos ginčijamos nuostatos turėjo neigiamą poveikį ne tik jų perdirbamam medvilnės kiekiui, bet ir gautai medvilnės pluošto pardavimo kainai. Be to, dėl iš dalies pakeisto teisinio reglamentavimo sumažėjusios pagaminto pluošto apimtys gali turėti neigiamų pasekmių valymo įmonių konkurencinei pozicijai vėlesniais gamybos metais, nes naujiems konkurentams iš trečiųjų šalių bus lengviau patekti į rinką.
44 Beje, iš 2007 m. ataskaitos matyti, kad naujosios schemos neigiamos pasekmės bus dar didesnės 2007–2008 gamybos metais, nes tikėtina, kad pagal naują pagalbos schemą medvilnės sektoriuje ieškovės negalės finansiškai atlaikyti kitų gamybos metų ir gali bankrutuoti ar bus priverstos užsidaryti.
45 Savo dublike ieškovės tvirtina, kad, priešingai nei teigia institucijos atsakovės, 2007 m. ataskaita ir ekspertizės ne pagrįstos paprastomis prielaidomis, bet paremtos realiais duomenimis, patvirtintais 2007 m. Komisijos tarnybų atliktu poveikio tyrimu ir valymo įmonių finansine būkle, kuri parodo, jog dėl pakeisto teisinio reglamentavimo buvo padaryti reali žala. Ši žala buvo įvertinta palyginus realius rezultatus, gautus pagal abi schemas, ir šis metodas, ekspertų nuomone, yra teisingas. Labai bendros institucijų atsakovių pastabos dėl šių ataskaitų svarbos ir jose padarytų išvadų parodo, kad jos atidžiai jų neanalizavo.
46 Taryba ir Komisija iš esmės mano, kad sąlyga dėl priežastinio ryšio tarp Tarybos neteisėtų veiksmų priimant ginčijamą reglamentą ir nurodytos žalos nėra įvykdyta šioje byloje. Jos visų pirma pabrėžia, kad ieškovės tik tvirtina, kad jų tariamai patirti nuostoliai atsirado dėl taikytų ginčijamų nuostatų. Tačiau ieškovių pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad ieškovės įvykdė joms tenkančią įrodinėjimo pareigą. Šiuo atžvilgiu iš 2007 m. ataskaitos ir ekspertizių padarytos išvados, pagrįstos medvilnės kiekiu, kuris būtų pagamintas, jei ginčijamas reglamentas nebūtų įtvirtinęs pagalbos medvilnei schemos reformos, yra nereikšmingos. Ieškovės turėjo remtis skirtumu tarp, pirma, ginčijamo reglamento pasekmių ir, antra, reglamento, kuriuo įtvirtinant pagalbos medvilnei schemos reformą nebuvo padaryta teisės klaida, kaip antai to, kurį kuo greičiau ketina priimti Taryba, pasekmių.
Bendrojo Teismo vertinimas
47 Kalbant apie sąlygą dėl priežastinio ryšio tarp nurodytų veiksmų ir patirtos žalos egzistavimo, iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad patirta žala turi pakankamai tiesiogiai išplaukti iš nurodytų veiksmų (šiuo klausimu žr. 1979 m. spalio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Dumortier frères ir kt. prieš Tarybą, 64/76 ir 113/76, 167/78 ir 239/78, 27/79, 28/79 ir 45/79, Rink. p. 3091, 21 punktą; 1996 m. liepos 11 d. Sprendimo International Procurement Servines prieš Komisiją, T‑175/94, Rink. p. II‑729, 55 punktą ir 2007 m. liepos 19 d. Sprendimo FG Marine prieš Komisiją, T‑360/04, 50 punktą). Būtent ieškovės turi įrodyti, kad egzistuoja toks priežastinis ryšys (žr. 1992 m. sausio 30 d. Teisingumo Teismo sprendimo Finsider ir kt. prieš Komisiją, C‑363/88 ir C‑364/88, Rink. p. I‑359, 25 punktą ir 2002 m. balandžio 24 d. Sprendimo EVO prieš Tarybą ir Komisiją, T‑220/96, Rink. p. II‑2265, 41 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
48 Norint nustatyti dėl Bendrijos institucijos neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą, reikia atsižvelgti į atsakomybės atsiradimo pagrindu esančio pažeidimo, o ne sprendimo, su kurio jis susijęs, pasekmes, jeigu institucija galėjo arba turėjo priimti tas pačias pasekmes turintį sprendimą nepažeisdama teisės normų. Kitaip tariant, priežastinio ryšio analizės negalima pradėti nuo neteisingos prielaidos, kad nesant neteisėtų veiksmų institucija būtų apskritai neveikusi arba priimtų priešingą sprendimą, kuris taip pat galėtų būti laikomas neteisėtu veiksmu ir reikia ją atlikti palyginant situaciją, kurioje dėl neteisėto elgesio atsiduria atitinkami tretieji asmenys, su situacija, kurioje šie tretieji asmenys būtų atsidūrę, jei atitinkamos institucijos būtų laikiusios teisės normų.
49 Taigi reikia patikrinti, ar tvirtinama žala yra tiesioginė šiuo atveju nurodyto neteisėtumo pasekmė (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Finsider ir kt. prieš Komisiją 28 punktą), kad galėtume nustatyti tiesioginį ryšį tarp veiksmų, kuriais kaltinama Bendrija, ir tvirtinamos žalos (šiuo atžvilgiu žr. 1963 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimą Société des Aciéries du Temple prieš Aukščiausiąją valdžios instituciją, 36/62, Rink. p. 583, 603 ir minėto sprendimo Finsiderir kt. prieš Komisiją 41 ir 50 punktus).
50 Kalbant apie neteisėtus veiksmus šioje byloje, pažymėtina, kad per posėdį ieškovės, atsakydamos į Bendrojo Teismo užduotą klausimą, tariamai patirtos žalos atsiradimo pagrindą tapatino tik su Tarybos neteisėtais veiksmais priimant ginčijamą reglamentą, t. y. proporcingumo principo pažeidimu, kaip tai konstatavo Teisingumo Teismas minėtame sprendime Ispanija prieš Tarybą.
51 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad Teisingumo Teismas minėtame sprendime Ispanija prieš Tarybą nusprendė, jog ginčijamos nuostatos turi būti panaikintos, nes buvo pažeistas proporcingumo principas.
52 Konkrečiau kalbant, Teisingumo Teismas nurodė, jog prieš priimant ginčijamas nuostatas Komisija neatliko tyrimo, kad įvertintų medvilnės sektoriuje siūlytos reformos tikėtinas socialines ir ekonomines pasekmes, nors tokie tyrimai buvo atlikti reformuojant pagalbos tam tikruose kituose sektoriuose, pavyzdžiui, tabako, schemas (minėto sprendimo 103 punktas). Todėl kilo klausimas, kokiais pagrindais remiantis buvo nustatytas specialiosios išmokos medvilnei dydis ir ar remdamasis šiais pagrindais Bendrijos teisės aktų leidėjas galėjo, neviršydamas savo didelės diskrecijos, padaryti išvadą, kad nustačius, jog dydis sudaro 35 % pagal ankstesnę schemą egzistavusios bendros pagalbos, jis yra pakankamas numatytam tikslui pasiekti, t. y. užtikrinti rentabilumą, o tai reiškia ir toliau kultivuoti medvilnę.
53 Dėl proporcingumo principo, kuris reikalauja, kad institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti (minėto sprendimo 97 punktas), Teisingumo Teismas nusprendė, jog šios institucijos bent turi galėti pateikti bei aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti bazinius duomenis, į kuriuos turėjo būti atsižvelgta pagrindžiant ginčijamas priemones ir nuo kurių priklausė jų diskrecijos įgyvendinimas (minėto sprendimo 123 punktas). Tačiau šiuo atveju į tam tikras išlaidas darbo užmokesčiui nebuvo atsižvelgta lyginamajame numatomo medvilnės auginimo rentabilumo pagal pagalbos schemą, kuri buvo naudota kaip pagrindas nustatant specialiosios išmokos medvilnei dydį, tyrime, ir, antra, reformos potencialios pasekmės medvilnės valymo įmonių ekonominiam pajėgumui nebuvo išnagrinėtos, nors tai yra baziniai duomenys, į kuriuos reikia atsižvelgti norint įvertinti medvilnės auginimo rentabilumą (minėto sprendimo 124–134 punktai).
54 Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad Taryba, kuri priėmė ginčijamą reglamentą, neįrodė, jog šiuo reglamentu įtvirtinta nauja pagalbos medvilnei schema buvo priimta veiksmingai pasinaudojant diskrecija, kuri reikalavo atsižvelgti į visus šiuo atveju svarbius duomenis ir aplinkybes, įskaitant visas su medvilnes auginimu susijusias išlaidas darbo užmokesčiui ir medvilnės valymo įmonių pajėgumą, į kuriuos atsižvelgti buvo būtina norint nustatyti šios kultūros rentabilumą (minėto sprendimo 133 punktas). Teisingumo Teismo teigimu, iš to matyti, kad Bendrijos institucijų pateikti duomenys neleido jam patikrinti, ar Bendrijos teisės aktų leidėjas galėjo, neperžengdamas šioje srityje turimos didelės diskrecijos ribų, padaryti išvadą, kad pakanka nustatyti, jog specialios išmokos medvilnei dydis sudaro 35 % bendros pagalbos, buvusios pagal ankstesnę pagalbos schemą, kad būtų pasiektas ginčijamo reglamento 5 konstatuojamojoje dalyje numatytas ir Protokolo Nr. 4 2 dalyje esantį tikslą atspindintis tikslas – užtikrinti rentabilumą ir tolesnį šios kultūros kultivavimą (minėto sprendimo 134 punktas). Teisingumo Teismas iš to padarė išvadą, kad buvo pažeistas proporcingumo principas (minėto sprendimo 135 punktas).
55 Būtent atsižvelgiant į šiuo patikslinimus reikia išnagrinėti, ar ieškovės pateikė įrodymų arba kitų duomenų, kurie galėtų įrodyti, kad iš tiesų egzistuoja priežastinis ryšys tarp padarytų neteisėtų veiksmų priimant ginčijamą reglamentą ir įvairių kaltinimų dėl patirtos žalos.
– Dėl priežastinio ryšio tarp proporcingumo principo pažeidimo, taikomo ginčijamam reglamentui, ir žalos, atsiradusios dėl sumažėjusios medvilnės gamybos ir atitinkamai sumažėjusių valymo įmonių pajamų per 2006–2007 gamybos metus
56 Tiek iš ieškovių ieškinyje, tiek dublike išplėtotų argumentų bei iš jiems pagrįsti pateiktų ataskaitų ir ekspertizių matyti, kad jų atlikta analize siekiama įrodyti, kad egzistuoja ryšys tarp kritusios medvilnės pardavimo apimties 2006–2007 gamybos metais ir ginčijamo reglamento įsigaliojimo, o ne tarp minėto sumažėjimo ir Tarybos neteisėtų veiksmų priimant šį reglamentą.
57 Visų pirma kalbant apie 2007 m. ataskaitą, joje, kaip matyti iš jos tikslo, įvertinamos „pagalbos medvilnei schemos reformos poveikis Ispanijos gamybai“. Šioje ataskaitoje išplėtoti argumentai, kaip aiškiai matyti iš įvairių dalių teksto, yra skirti arba „reformos pasekmių medvilnės kultivavimo iniciatyvoms“, arba „reformos poveikio Ispanijos gamybai įvertinimui skaičiais“. Taip pat pažymėtina, kad šis įvertinimas iš esmės susijęs su bendromis pasekmėmis nuo tik su medvilnės gamyba susietos pagalbos schemos perėjus prie atsietos pagalbos schemos, taikomos 65 % šios gamybos.
58 Kalbant apie ekspertizes, reikia nurodyti, kad jomis (jų pirmoje dalyje) siekiama įvertinti reformos poveikį visam valymo sektoriui, o antroje jų dalyje – kiekvienos ieškovės patirtos žalos dydį, atsižvelgiant į trejus ankstesnius gamybos metus, per kuriuos galiojo ankstesnė pagalbos medvilnei schema. Ieškovės šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad jų patirta žala ekspertizėse buvo apskaičiuota „remiantis skirtumu tarp numatomų [2006–2007] gamybos metų rezultatų, atsižvelgiant į tuo metu galiojusį pagalbos medvilnei reglamentavimą (prognozės gamybos metų pabaigoje), ir pagal ankstesnę pagalbos schemą veikiančios įmonės rezultatų (alternatyvus scenarijus)“.
59 Reikia konstatuoti, jog šie elementai negali įrodyti, kad nurodyta žala atsiranda tiesiogiai dėl to, jog Taryba pažeidė proporcingumo principą priimant ginčijamą reglamentą. Iš tiesų, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 48 punkte, priežastinio ryšio analizė negali būti grindžiama neteisinga prielaida, pagal kurią, nesant neteisėtų veiksmų, institucija būtų apskritai neveikusi arba priimtų priešingą sprendimą, tačiau reikia šią analizę pagrįsti palyginant situaciją, kurioje dėl neteisėto elgesio atsiduria atitinkami tretieji asmenys, su situacija, kurioje šie tretieji asmenys būtų atsidūrę, jei atitinkamos institucijos būtų laikiusios teisės normų.
60 Šiuo atveju iš minėto sprendimo Ispaniją prieš Tarybą matyti, kad ne pačios ginčijamos nuostatos, bet tai, kad neatsižvelgta į visus svarbius elementus ir aplinkybes konkrečiai atliekant reformos poveikio tyrimą prieš jas priimant, buvo laikoma proporcingumo principo pažeidimu. Iš to išplaukia, kad bet koks pajamų sumažėjimas vien dėl bendros žemės ūkio politikos reformos medvilnės sektoriuje neturi priežastinio ryšio su Teisingumo Teismo konstatuotu neteisėtumu, nes dėl pastarojo nekyla klausimas dėl sprendimo imtis tokios reformos. Taigi ieškovės privalėjo pateikti elementų, įrodančių, kad vykstant 2004 m. reformai pasirinkti susietos ir atsietos pagalbos lygiai, t. y. atitinkamai 35 % ir 65 %, dėl kurių atsirado jų nurodyta žala, būtų kitokie, jeigu Bendrijos institucijos būtų pagal šį sprendimą atsižvelgusios į visus svarbius duomenis (poveikis medvilnės gamybai, su medvilnės kultūra susijusios išlaidos darbo užmokesčiui, naujos schemos poveikis valymo pramonei).
61 Tačiau ieškovės neįrodė, kad, nesant neteisėtumo, Teisingumo Teismo konstatuoto minėtame sprendime Ispaniją prieš Tarybą, ginčijamas reglamentas, būtent jo 10a skyrius, kuris buvo įtrauktas Reglamentu Nr. 1782/2003, sudaro, kaip tai aiškiai matyti iš jo motyvų, Reglamentu Nr. 1782/2003 inicijuotos bendros žemės ūkio politikos reformos proceso, kurio tikslas – pereiti nuo kainų politikos ir paramos gamybai prie ūkininkų pajamų rėmimo politikos, kurios vienas svarbiausių elementų yra tiesioginės paramos augintojams atsiejimas ir bendrosios išmokos schemos sukūrimas (žr. 1 konstatuojamąją dalį), dalį. Kadangi laipsniškas perėjimas prie nuo gamybos atsietos pagalbos schemos yra bendros žemės ūkio politikos reformos pagrindas, ieškovės negali savo ieškinyje remtis pagalbos gamybai schema, galiojusia iki ginčijamo reglamento priėmimo.
62 Taip pat būtina pabrėžti, kad šio ieškinio pareiškimo dieną Taryba vis dar nebuvo priėmusi naujo reglamento ir todėl šioje stadijoje neįmanoma spręsti apie nuostatų dėl pagalbos medvilnei schemos reformos, kurios bus priimtos po sprendimo Ispanija prieš Tarybą priėmimo ir pagal minėtą sprendimą, turinį. Šiomis aplinkybėmis būtent ieškovės turi pateikti konkrečių įrodymų, kurie užtikrintai leistų nustatyti, kad reglamente, kuris bus priimtas, turint omenyje pareigą atsižvelgti į visus atitinkamus veiksnius ir aplinkybes, lemiančius specifinę padėtį medvilnės sektoriuje, įskaitant visus elementus, kurie yra būtini vertinant šios kultūros pelningumą, turėtų būti įtvirtinta kitokia paramos medvilnės augintojams schema nei numatyta ginčijame reglamente.
63 Kitaip tariant, jos privalo įrodyti, kad priimdama naują schemą, kuria atliekant reformos poveikio tyrimą atsižvelgiama ne tik į teisės normas, bet ir į bendros žemės ūkio politikos tikslus, Taryba neišvengiamai turėjo pasirinkti kitokią atsietos pagalbos gamintojams schemą ir lygį nei numatyta ginčijamose nuostatose.
64 Tačiau ieškovės ne tik nepateikė tokių įrodymų; taip pat iš 2007 m. Komisijos tarnybų, atsižvelgiant į minėtą sprendimą Ispanija prieš Tarybą, atlikto poveikio tyrimo matyti, kad iš numatytų trijų strateginių pasirinkimų, t. y. „pagalba gamybai“ (vadinamasis „priešreforminis scenarijus“), „visiškas atsiejimas“ ir „beveik visiškas atsiejimas“ (vadinamasis „2004 m. scenarijus“), būtent paskutinysis suteikia geriausias priemones pasiekti įvairių reformos tikslų, nes jis patenkina Protokole Nr. 4 įtvirtintas sąlygas ir atitinka bendros žemės ūkio politikos reformos procesą.
65 Be to, 2007 m. lapkričio 9 d. Komisijos pateiktame naujame reglamento pasiūlyme nurodyta, kad remiantis atliktais tyrimais galima daryti išvadą, jog 35 % su gamybos susietos pagalbos ir 65 % atsietos pagalbos procentinės dalys turi būti paliktos galioti.
66 Galiausiai reikia konstatuoti, kad po minėto sprendimo Ispanija prieš Tarybą priimtame naujame reglamente, t. y. 2008 m. birželio 23 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 637/2008, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 ir nustatančiame medvilnės sektoriaus restruktūrizavimo nacionalines programas (OL L 178, p. 1), numatytos tos pačios susietos ir atsietos pagalbos procentinės dalys (žr. 9 ir 10 konstatuojamąsias dalis).
67 Ieškovių per posėdį nurodyta aplinkybė, kad Reglamente Nr. 637/2008 įtvirtintos nuostatos, kurios, matyti, yra palankesnės valymo įmonėms nei numatytosios ginčijamame reglamente, nepateikia daugiau įrodymų, kad egzistuoja pakankamas tiesioginis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir tvirtinamos žalos, nes nėra nustatyta, kad šiame reglamente esančios naujos nuostatos, kuriomis siekiama padėti stabilizuoti medvilnės sektorių naujomis teisinėmis ir rinkos aplinkybėmis, yra būtent Komisijos tarnybų atsižvelgiant į minėtą sprendimą Ispanija prieš Tarybą atliktų įvairių poveikio tyrimų rezultatas. Iš tiesų nei iš šiuose tyrimuose padarytų išvadų (žr. minėto poveikio tyrimo santraukos 5 punktą), nei iš Reglamento Nr. 637/2008 motyvų (žr. 16–24 konstatuojamąsias dalis) visiškai neišplaukia, kad šios nuostatos buvo įtrauktos remiantis minėtu sprendimu Ispanija prieš Tarybą, atsižvelgus į visus svarbius veiksnius ir aplinkybes.
– Dėl priežastinio ryšio tarp proporcingumo principo pažeidimo priimant ginčijamą reglamentą ir išlaidų teisės bei ekonomikos konsultantams
68 Kalbant apie žalą dėl „išlaidų už teisės ir ekonomikos konsultantų paslaugas“ ir prireikus dėl amortizacijos išlaidų bei lėšų atidėjimus ir materialinių aktyvų rezervo fondus, taip pat reikia pažymėti, kad ieškovės nenurodė, kaip šios išlaidos konsultavimo paslaugoms, patirtos „priėmus ginčijamą reglamentą“, darant prielaidą, jog ieškovės jų iš tiesų patyrė, yra tiesiogiai susijusios su Teisingumo Teismo minėtame sprendime Ispanija prieš Tarybą konstatuotu neteisėtumu.
69 Iš tikrųjų atsakydamos į bendrojo teismo per posėdį pateiktą klausimą ieškovės paaiškino, kad aptariamos išlaidos yra išlaidos, patirtos dėl šio proceso. Tačiau išlaidos, patirtos dėl su Bendrijos teismais susijusių teisminės kontrolės procedūrų, turi būti laikomos padengtomis sprendimais dėl bylinėjimosi išlaidų pagal specialias šios rūšies išlaidoms taikomas procedūros taisykles galutiniuose sprendimuose, ir specialiose procedūrose, numatytose tais atvejais, kai bylinėjimosi išlaidų dydis yra ginčijamas. Taikant šias procedūras negalima atgauti tų pačių arba tiems patiems tikslams išleistų išlaidų, susijusių su ieškiniu dėl Bendrijos deliktinės atsakomybės, įskaitant šalių, kurios turi padengti bylinėjimosi išlaidas, nes buvo atmestas jų ieškinys, išlaidas.
70 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovės neįrodė, jog patirta žala dėl egzistuojančio priežastinio ryšio atsirado pažeidus proporcingumo principą priimant ginčijamą reglamentą.
71 Todėl ieškinius reikia atmesti kaip nepagrįstus, nesant būtinybės nagrinėti, ar šiuo atveju yra įvykdytos kitos Bendrijos deliktinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
72 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Taryba ir Komisija reikalavo padengti bylinėjimosi išlaidas ir ieškovės pralaimėjo bylą, jos turi padengti savo bei solidariai Tarybos ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nusprendžia:
1. Sujungti bylas T‑252/07, T‑271/07 ir T‑272/07 galutiniam sprendimui priimti.
2. Atmesti ieškinius.
3. Sungro, SA, Eurosemillas, SA ir Surcotton, SA – kiekviena apmoka savo bylinėjimosi išlaidas bei solidariai padengia Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2010 m. sausio 20 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.