2024 m. balandžio 30 d. Curtea de Apel Braşov (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš P.P.R.
(Byla C-318/24, Breian1 )
Proceso kalba: rumunų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Curtea de Apel Braşov
Asmuo, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis
P.P.R.
Prejudiciniai klausimai
1. Ar Pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/2991 , 15 straipsnio 1 dalis gali būti aiškinama taip, kad galutinis teismo sprendimas dėl vykdančiosios teisminės institucijos sprendimo atsisakyti perduoti prašomą perduoti asmenį turi res judicata galią kitos valstybės narės kitai vykdančiajai teisminei institucijai, ar turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiama [pakartotinai] pateikti prašymą perduoti asmenį pagal tą patį Europos arešto orderį, jeigu išnyko aplinkybės, trukdžiusios įvykdyti ankstesnį Europos arešto orderį, arba jeigu vykdančiosios teisminės institucijos sprendimas pagal tokį Europos arešto orderį neatitiktų Sąjungos teisės, su sąlyga, kad vykdant naują Europos arešto orderį nebūtų pažeista Pagrindų sprendimo 2002/584 1 straipsnio 3 dalis, o pakartotinis prašymas perduoti asmenį būtų proporcingas, kaip Pagrindų sprendimas 2002/584 išaiškintas 2023 m. sausio 31 d. Sprendime [Puig Gordi ir kt. (C-158/21)] (141 punktas ir atsakymas į šeštąjį prejudicinį klausimą)?
2. Ar Pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 1 straipsnio 3 dalis, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa, [gali būti aiškinama] taip, kad vykdančioji teisminė institucija negali atsisakyti vykdyti [bausmės vykdymo tikslais išduoto] Europos arešto orderio, kai vykdant pareigos gerbti žmogaus teises kontrolę per Europos arešto orderio vykdymo procedūras, kiek tai susiję su teise į teisingą bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į Chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje numatytą pagal įstatymą įsteigto teismo reikalavimą buvo konstatuota [apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio] teismo teisėjų kolegijos narių priesaikos davimo pažeidimų ir nekyla abejonių dėl kitų valdžios institucijų kišimosi į teisėjų skyrimo procesą?
3. Ar Pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 1 straipsnio 3 dalis, siejama su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa, [gali būti aiškinama] taip, kad tuo atveju, kai asmuo, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, teigia, jog jį perdavus išduodančiajai valstybei narei būtų pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, vien Interpolo bylų kontrolės komisijos sprendimo, kuriame tiesiogiai kalbama apie šio asmens padėtį, savaime nepakanka, kad vykdančioji teisminė institucija atsisakytų vykdyti šį Europos arešto orderį? Ar, atvirkščiai, minėta teisminė institucija gali atsižvelgti į tokį sprendimą, tarp kitų veiksnių, siekdama įvertinti, ar yra sisteminių ar bendrų šios valstybės narės teismų sistemos veikimo trūkumų arba objektyviai identifikuojamos asmenų grupės, kuriai priklauso šis asmuo, teisminės gynybos trūkumų?
4. Ar Pagrindų sprendimas 2002/584, iš dalies pakeistas Pamatiniu sprendimu 2009/299, gali būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiama pakartotinai pateikti prašymo perduoti prašomą asmenį remiantis tuo pačiu Europos arešto orderiu [, kurį iš pradžių atsisakė vykdyti] vienos valstybės narės vykdantysis teismas, kitos valstybės narės vykdančiajam teismui, jeigu išduodančioji teisminė institucija pati konstatuoja, kad ankstesnis sprendimas atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį neatitiko Sąjungos teisės, atsižvelgiant į jau esamą Teisingumo Teismo jurisprudenciją arba tik dėl to, kad Teisingumo Teismui buvo pateiktas prejudicinis klausimas dėl toje byloje taikytinos Sąjungos teisės išaiškinimo?
5. Ar pagal Pagrindų sprendimo 1 straipsnio 2 dalyje numatytą tarpusavio pripažinimo principą ir ESS 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje numatytus tarpusavio pasitikėjimo ir lojalaus bendradarbiavimo principus, siejamus su būtinybe užtikrinti veiksmingą procese dalyvaujančių asmenų teisių teisminę gynybą, visa tai siejant ir su Pagrindų sprendimo 2002/584 15 ir 19 straipsniais, išduodančiosios valstybės narės teisminėms institucijoms (išduodančiajam teismui [, kuriam atstovauja] tiesioginis atstovas, arba, paraginus minėtam teismui, kitoms teisminėms institucijoms, kaip antai ryšių palaikymo teisėjui, nacionaliniam nariui Eurojuste arba išduodančiosios valstybės narės prokurorui) leidžiama tiesiogiai dalyvauti formuluojant prašymus, teikiant įrodymus ir [dalyvaujant] teismo diskusijose per vykdančiosios teisminės institucijos vykdomas teismines procedūras dėl Europos arešto orderio vykdymo, taip pat pasinaudoti teisių gynimo priemone apskundžiant sprendimą atsisakyti perduoti asmenį – su sąlyga, kad bus numatyta teisių gynimo priemonė, ir tokiu atveju paisant vykdančiosios valstybės narės vidaus teisės nuostatų –, remiantis lygiavertiškumo principu ir jo laikantis?
6. Ar ESS 17 straipsnio 1 dalis, susijusi su Komisijos uždaviniais, remiantis Pagrindų sprendimu 2002/584 [gali] būti aiškinama taip, kad Komisijos užduotys remti bendruosius Sąjungos interesus imantis atitinkamų iniciatyvų šiuo tikslu ir užduotys, kuriomis siekiama užtikrinti Sąjungos teisės taikymo kontrolę, gali būti įgyvendinamos vykdant Europos arešto orderį, taip pat Europos arešto orderį išdavusios teisminės institucijos prašymu, kai ši institucija mano, jog vykdančiosios teisminės institucijos atsisakymu vykdyti Europos arešto orderį rimtai pažeidžiami tarpusavio pasitikėjimo ir lojalaus bendradarbiavimo principai, kad Komisija visiškai nepriklausomai imtųsi, jos manymu, būtinų priemonių šioms užduotims įvykdyti?
7. Ar 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos su pakeitimais, padarytais 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, 1 straipsnio 3 dalis, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsniu dėl nežmoniško ar žeminamo elgesio uždraudimo, turi būti aiškinama taip, kad vertindama kalinimo sąlygas išduodančiojoje valstybėje narėje vykdančioji teisminė institucija negali atsisakyti vykdyti Europos arešto orderio, remdamasi informacija, kuri nebuvo pateikta išduodančiajai teisminei institucijai ir dėl kurios pastaroji neturėjo galimybės pateikti papildomos informacijos, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 15 straipsnio 2 ir 3 dalis, o vykdančioji teisminė institucija negali taikyti aukštesnių standartų, nei numatyta Chartijoje, konkrečiai nepaaiškinusi, kokiomis taisyklėmis remiasi, be kita ko, kiek tai susiję su reikalavimais dėl kalinimo, pavyzdžiui, „konkretaus bausmės vykdymo plano“ sudarymu, „konkrečių bausmės vykdymo tvarkos nustatymo kriterijų“ nustatymu ir nediskriminavimo garantijomis dėl „ypač unikalios ir subtilios situacijos“?
____________
1 Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.
1 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584 dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002, p. 1, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 34) su pakeitimais, padarytais 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299 (OL L 81, 2009, p. 24).