Language of document : ECLI:EU:T:2023:52

BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2023 m. vasario 8 d.(*)

„Energija – Transeuropinė energetikos infrastruktūra – Reglamentas (ES) Nr. 347/2013 – Deleguotasis reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas bendro intereso projektų sąrašas – SESV 172 straipsnio antra pastraipa – Valstybės narės atsisakymas patvirtinti elektros tinklų jungties projektą tam, kad būtų suteiktas bendro intereso projekto statusas – Komisijos atsisakymas įtraukti projektą į iš dalies pakeistą sąrašą – Pareiga motyvuoti – Gero administravimo principas – Vienodas požiūris – Teisinis saugumas – Teisėti lūkesčiai – Proporcingumas – Energetikos chartijos sutarties 10 straipsnis“

Byloje T‑295/20

Aquind Ltd, įsteigta Wallsend (Jungtinė Karalystė),

Aquind SAS, įsteigta Ruane (Prancūzija),

Aquind Energy Sàrl, įsteigta Liuksemburge (Liuksemburgas),

atstovaujamos solicitors S. Goldberg, C. Davis, J. Bille ir advokato E. White,

ieškovės,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą O. Beynet ir B. De Meester,

atsakovę,

palaikomą

Vokietijos Federacinės Respublikos, atstovaujamos J. Möller ir S. Costanzo,

taip pat

Ispanijos Karalystės, atstovaujamos M. Ruiz Sánchez,

ir

Prancūzijos Respublikos, atstovaujamos A.-L. Desjonquères, A. Daniel, W. Zemamta ir R. Bénard,

įstojusių į bylą šalių,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),

kurį per pasitarimus sudarė kolegijos pirmininkė V. Tomljenović, teisėjai P. Škvařilová-Pelzl ir I. Nõmm (pranešėjas),

posėdžio sekretorė I. Kurme, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2022 m. rugsėjo 6 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovės Aquind Ltd, Aquind SAS ir Aquind Energy Sarl prašo panaikinti 2019 m. spalio 31 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2020/389, kuriuo, sudarant Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 (OL L 74, 2020, p. 1; toliau – ginčijamas reglamentas).

 Ginčo aplinkybės

2        Ieškovės yra Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos elektros energijos perdavimo tinklus jungiančio elektros energijos jungties projekto (toliau – Aquind jungties projektas) rengėjos.

3        2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/540, kuriuo, sudarant Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 (OL L 90, 2018, p. 38), Aquind jungties projektas buvo įtrauktas į Europos Sąjungos „bendro intereso projektų“ (toliau – BIP) sąrašą, todėl jis buvo laikomas esminiu infrastruktūros projektu, būtinu energijos vidaus rinkai sukurti. Sąjungos BIP statusas leidžia projekto rengėjui, pirma, pasinaudoti supaprastinta, koordinuota ir pagreitinta leidimų išdavimo procedūra, antra, pateikti atitinkamoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms paraišką dėl investicijų ir tarpvalstybinių sąnaudų paskirstymo, kad patirtas investicijų sąnaudas galėtų veiksmingai susigrąžinti iš tinklo naudotojų, ir, trečia, kreiptis dėl finansavimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę.

4        Deleguotuoju reglamentu 2018/540 nustatytas sąrašas buvo pakeistas ginčijamame reglamente sudarytu sąrašu. Ginčijamo reglamento priede pateiktame naujame sąraše Aquind jungties projektas nurodytas projektų, kurie nebelaikomi Sąjungos BIP, lentelėje.

 Šalių reikalavimai

5        Ieškovės Bendrojo Teismo iš esmės prašo:

–        panaikinti ginčijamą reglamentą tiek, kiek juo iš Sąjungos BIP sąrašo pašalinta Aquind jungtis,

–        subsidiariai panaikinti visą ginčijamą reglamentą,

–        priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas,

6        Komisija ir Ispanijos Karalystė Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

7        Prancūzijos Respublika Bendrojo Teismo prašo atmesti ieškinį.

8        Vokietijos Federacinė Respublika Bendrojo Teismo prašo atmesti ieškinį bent tiek, kiek jis susijęs su 1994 m. gruodžio 17 d. Lisabonoje pasirašytos Energetikos chartijos sutarties (OL L 380, 1994, p. 24; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 1 t., p. 199) 10 straipsnio 1 dalimi, ir išaiškinti klausimą dėl šios chartijos sutarties 26 straipsnio netaikymo Sąjungos vidaus santykiuose.

 Dėl teisės

9        Grįsdamos savo ieškinį ieškovės nurodo septynis pagrindus: pirmasis grindžiamas pareigos motyvuoti pažeidimu; antrasis – 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (OL L 115, 2013, p. 39), visų pirma jo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų procedūrinių ir materialinių reikalavimų, pažeidimu; trečiasis – Energetikos chartijos sutarties 10 straipsnio 1 dalies pažeidimu; ketvirtasis – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnyje įtvirtintos teisės į gerą administravimą pažeidimu; penktasis – vienodo požiūrio principo pažeidimu; šeštasis – proporcingumo principo pažeidimu; ir septintasis – teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu.

10      Bendrasis Teismas mano, kad ketvirtąjį ir penktąjį ieškinio pagrindus, grindžiamus atitinkamai teisės į gerą administravimą ir vienodo požiūrio principo pažeidimais, tikslinga nagrinėti kartu, galiausiai reikia išnagrinėti trečiąjį ieškinio pagrindą, grindžiamą Energetikos chartijos sutarties 10 straipsnio 1 dalies pažeidimu.

 Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo pareigos motyvuoti pažeidimu

11      Nurodydamos pirmąjį pagrindą ieškovės remiasi pareigos motyvuoti pažeidimu. Iš tiesų Aquind jungties projekto pašalinimas nepaaiškinamas nei ginčijamame reglamente, nei asocijuotame aiškinamajame memorandume, nei Komisijos tarnybų darbo dokumente, pridėtame prie ginčijamo reglamento.

12      Komisija, palaikoma Ispanijos Karalystės ir Prancūzijos Respublikos, ginčija šį pagrindą.

13      Remiantis jurisprudencija, motyvai, kuriuos nurodyti reikalaujama pagal SESV 296 straipsnį, visų pirma turi būti pritaikyti prie nagrinėjamo akto pobūdžio ir aplinkybių, kuriomis jis buvo priimtas. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, tai yra į akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir asmenų, kuriems aktas skirtas, ar kitų asmenų, su kuriais jis konkrečiai ir tiesiogiai susijęs, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama, kad motyvuose būtų išdėstytos visos faktines ir teisinės aplinkybės, nes klausimas, ar teisės akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo formuluotę, bet ir į kontekstą ir visas aptariamą sritį reglamentuojančias teisės normas (2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, C‑521/09 P, EU:C:2011:620, 150 punktas; taip pat žr. 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Taryba / Bamba, C‑417/11 P, EU:C:2012:718, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. birželio 10 d. Sprendimo Spliethoff’s Bevrachtingskantoor / Komisija, T‑564/15 RENV, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:252, 108 punktą). Konkrečiai kalbant, asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis priimtas suinteresuotam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jo atžvilgiu priimtos priemonės reikšmę (2018 m. spalio 18 d. Sprendimo Terna / Komisija, T‑387/16, EU:T:2018:699, 53 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

14      Be to, į galimą ieškovių suinteresuotumą gauti paaiškinimus taip pat turi būti atsižvelgta vertinant pareigos motyvuoti aptariamus sprendimus apimtį (šiuo klausimu žr. 2019 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Portigon / CRU, T‑365/16, EU:T:2019:824, 164 punktą). Iš tiesų pareiga motyvuoti kyla iš teisės į gynybą principo paisymo. Taigi pareiga nurodyti asmens nenaudai priimto akto motyvus siekiama, pirma, suteikti suinteresuotam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų – ginčyti jo galiojimą Sąjungos teisme, ir, antra, leisti šiam teismui vykdyti to akto teisėtumo kontrolę (2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, EU:C:2005:408, 462 punktas).

15      Galiausiai motyvavimas gali būti netiesioginis, su sąlyga, kad leidžia suinteresuotiems asmenims suprasti, dėl ko buvo imtasi atitinkamų priemonių, o Bendrajam Teismui – turėti pakankamai informacijos, kad būtų galima vykdyti kontrolę (2011 m. liepos 13 d. Sprendimo General Technic-Otis ir kt. / Komisija, T‑141/07, T‑142/07, T‑145/07 ir T‑146/07, EU:T:2011:363, 302 punktas).

16      Būtent atsižvelgiant į šias aplinkybes reikia nagrinėti pirmąjį ieškinio pagrindą.

17      Pirma, reikia nustatyti priežastis, dėl kurių Komisija į ginčijamą reglamentą neįtraukė Aquind jungties projekto kaip Sąjungos BIP ir kur nurodyti jos motyvai.

18      Visų pirma ginčijamo reglamento konstatuojamosiose dalyse pateikta trumpa Reglamento Nr. 347/2013 turinio santrauka, kurioje minimi Komisijos įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant sudaryti Sąjungos BIP sąrašą; jose primenama pareiga parengti naują sąrašą kas dvejus metus ir pažymima, kad regioninės grupės įvertino į Sąjungos BIP sąrašą siūlomus įtraukti projektus ir patvirtino, kad tie projektai atitinka Reglamento Nr. 347/2013 4 straipsnyje nurodytus kriterijus.

19      Dvejose ginčijamo reglamento vietose daroma bendra nuoroda į SESV ir Reglamentą Nr. 347/2013.

20      Ginčijamo reglamento 5 konstatuojamojoje dalyje patikslinta, kad „dėl BIP regioninių sąrašų projektų techninio lygmens posėdžiuose susitarė regioninės grupės“ ir kad „gavę Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (toliau – ACER) nuomones dėl vertinimo kriterijų taikymo ir kaštų bei naudos analizės nuoseklumo skirtinguose regionuose, 2019 m. spalio 4 d. regioninių grupių sprendimus priimantys organai patvirtino regioninius sąrašus“. Joje taip pat nurodyta: „pagal [Reglamento Nr. 347/2013] 3 straipsnio 3 dalies a punktą, prieš patvirtinant regioninius sąrašus, visus projektų pasiūlymus tvirtino valstybės narės, su kurių teritorija tie projektai susiję“.

21      Reglamento Nr. 347/2013 (iš dalies pakeisto ginčijamu reglamentu) VII priedo A dalyje „Sąjungos [BIP] sąrašo parengimo principai“ yra 3 punktas „Prie BIP nebepriskiriami projektai <…>“. Jame Komisija nurodė:

„Kel[i] į Sąjungos sąrašus, nustatytus Reglamentu (ES) Nr. 1391/2013 ir Reglamentu (ES) 2016/89, įtraukt[i] projekt[ai] nebepriskiriami prie BIP dėl vienos ar daugiau toliau pateikiamų priežasčių:

–        infrastruktūra jau yra pradėta eksploatuoti arba bus pradėta eksploatuoti artimiausiu metu, todėl Reglamento (ES) Nr. 347/2013 nuostatomis nebūtų pasinaudota,

–        remiantis naujausiais duomenimis, projektas neatitinka bendrųjų kriterijų,

–        projekto vykdytojas pakartotinai nepateikė projekto atrankai į Sąjungos sąrašą arba

–        vykdant atranką, projektas pripažintas mažiau svarbiu už kitus galimus BIP.

<…>“

22      Ieškovės teisingai pažymi, kad antrasis iš šių keturių motyvų – „remiantis naujausiais duomenimis, projektas neatitinka bendrųjų kriterijų“ – yra vienintelis, galintis pateisinti Aquind jungties projekto neįtraukimą į Sąjungos BIP sąrašą.

23      Vis dėlto nagrinėjamame antrajame motyve vartojama sąvoka „bendrieji kriterijai“ yra gana neaiški. Neaišku, ar ši sąvoka apsiriboja Reglamento Nr. 347/2013 4 straipsnio 1 dalyje pateikta sąvoka, t. y. toje nuostatoje išvardytomis sąlygomis, kurias turi atitikti BIP projektai, ar sąvoka „bendrieji kriterijai“, be minėtoje nuostatoje pateiktų sąlygų, reiškia visas sąlygas, kurias projektas turi atitikti, kad būtų įtrauktas į Sąjungos BIP sąrašą.

24      Be to, reikia pabrėžti, kad savo rašytinėse pastabose Komisija nurodė, jog motyvas, dėl kurio ji į ginčijamą reglamentą neįtraukė Aquind jungties projekto kaip Sąjungos BIP, susijęs su Prancūzijos Respublikos atsisakymu patvirtinti minėto projekto įtraukimą į Sąjungos BIP sąrašą. Ji patikslino, kad Prancūzijos Respublika atsisakymą grindė pajėgumų pertekliaus rizika, nes tame pačiame regione vykdomi keli projektai, o Aquind projektas buvo laikomas labiausiai neapibrėžtu. Vis dėlto Komisija pripažįsta, kad ginčijamame reglamente nėra minimas nei Prancūzijos Respublikos atsisakymas, nei juo labiau priežastys, dėl kurių ši atsisakė patvirtinti projekto įtraukimą į sąrašą.

25      Antra, reikia išnagrinėti, ar, nepaisant to, kad ginčijamame reglamente aiškiai nenurodytas motyvas, susijęs su Prancūzijos Respublikos atsisakymu patvirtinti projekto įtraukimą į sąrašą, ieškovės galėjo žinoti priežastis, dėl kurių Aquind jungties projektas nebuvo įtrauktas į Sąjungos BIP sąrašą. Tai reiškia, kad reikia nustatyti, ar, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 13 punkte nurodytą jurisprudenciją, minėtas projektas neįtrauktas į BIP sąrašą ieškovėms žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti joms taikomos priemonės taikymo sritį, ir ar galima laikyti, kad ginčijamame reglamente buvo netiesiogiai nurodytos priežastys.

26      Visų pirma ieškovės negali nepaisyti teisės normų, kuriomis remiantis priimtas ginčijamas reglamentas. Prie tokių teisės normų priskiriama SESV 172 straipsnio antra pastraipa, kurioje nustatyta, kad gairėms ir BIP, susijusiems su valstybės narės teritorija, reikalingas šios valstybės narės pritarimas. Prie šių teisės normų taip pat priskiriamas Reglamento Nr. 347/2013 3 straipsnio 3 dalies antros pastraipos a punktas, kuriame numatyta, kad, kai grupė rengia savo regioninį sąrašą, atitinkamos valstybės narės turi patvirtinti kiekvieną atskirą BIP pasiūlymą, ir Reglamento Nr. 347/2013 3 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa, kurioje iš esmės numatyta, kad Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus sudarant Sąjungos BIP sąrašą.

27      Be to, kalbant apie faktines aplinkybes, kurioms esant priimtas ginčijamas reglamentas, reikia priminti, kad minėtas reglamentas buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje 2020 m. kovo 11 d. Vis dėlto, remiantis įvairiais įrodymais, galima daryti išvadą, kad ieškovės iki minėto reglamento paskelbimo žinojo apie Prancūzijos Respublikos pareikštas abejones dėl Aquind jungties projekto ir galiausiai apie jos atsisakymą patvirtinti šio projekto įtraukimą į sąrašą.

28      Ieškovėms skirtame 2019 m. liepos 11 d. elektroniniame laiške Komisija pranešė, kad per 2019 m. liepos 5 d. regioninės grupės techninį susitikimą Prancūzijos Respublika pareiškė abejonių dėl Aquind jungties projekto ir pasiūlė ieškovėms susisiekti su atitinkama ministerija, kad gautų išsamesnės informacijos.

29      Be to, per 2019 m. gruodžio 5 d. Europos Parlamento pramonės, mokslo tyrimų ir energetikos komiteto posėdį už energetiką atsakingas Komisijos narys atsakė į dviejų Jungtinės Karalystės pilietybę turinčių Parlamento narių pateiktą klausimą dėl priežasčių, dėl kurių Aquind jungties projektas buvo išbrauktas iš Sąjungos BIP sąrašo. Už energetiką atsakingas Komisijos narys nurodė: pirma, kad Prancūzijos Respublika mano, jog keturi projektai, jungiantys Jungtinę Karalystę ir Prancūziją, lemtų pajėgumų perteklių, antra, kad ši valstybė narė mano, jog Aquind jungties projektas laikomas labiausiai neapibrėžtu projektu, ir, trečia, kad dėl šių priežasčių Prancūzijos Respublika paprašė, kad nagrinėjamas projektas nebūtų įtrauktas į naują BIP sąrašą. Už energetiką atsakingas Komisijos narys patikslino, kad valstybės narės turi teisę patvirtinti projektus, susijusius su jų teritorija, ir kad Komisija privalo paisyti šios teisės.

30      Atsakydamos į rašytinį Bendrojo Teismo klausimą ieškovės pripažino, kad apie Komisijos nario, atsakingo už energetiką, atsakymą sužinojo susirinkimo dieną, t. y. 2019 m. gruodžio 5 d.

31      Galiausiai atsakydamos į kitą rašytinį Bendrojo Teismo klausimą ieškovės pažymėjo, kad Komisijos energetikos generalinio direktorato (GD) generalinio direktoriaus pavaduotojas, atsakydamas į jų 2019 m. spalio 24 d. laišką, 2020 m. vasario 20 d. rašte nurodė, kad Komisija neturi įgaliojimų įtraukti projektų į Sąjungos BIP sąrašą jau priėmus regioninių grupių sprendimus, ir informavo, kad Prancūzijos Respublika prieštaravo Aquind jungties projektui.

32      Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovės žinojo motyvą, dėl kurio Komisija į ginčijamą reglamentą neįtraukė Aquind jungties projekto į Sąjungos BIP sąrašą; tas motyvas susijęs su aplinkybe, kad Prancūzijos Respublika nepritarė minėtam projektui. Be to, jos galėjo pastebėti, kad, šios valstybės narės nuomone, dėl kelių vykdomų projektų gali kilti pajėgumų pertekliaus rizika ir kad Aquind jungties projektas buvo labiausiai neapibrėžtas.

33      Trečia, reikia išnagrinėti ieškovių argumentą, kad motyvai, dėl kurių Prancūzijos Respublika atsisakė patvirtinti Aquind jungties projekto įtraukimą į Sąjungos BIP sąrašą, ir šios valstybės narės pateikti paaiškinimai dėl perteklinių pajėgumų rizikos ir dėl to, kad nagrinėjamas projektas buvo labiausiai neapibrėžtas, yra nepakankami. Ieškovės iš esmės tvirtina, kad Komisija negalėjo apsiriboti tokiais motyvais, o turėjo reikalauti, kad atitinkama valstybė narė papildomai pagrįstų atsisakymą.

34      Siekiant nustatyti, ar šio sprendimo 32 punkte nurodyti motyvai buvo pakankami, būtina iš anksto žinoti, koks motyvavimo lygis reikalaujamas tuo atveju, kai sprendžiama įrašyti tinklų jungties projektą į Sąjungos BIP sąrašą.

35      Nagrinėjant šį klausimą reikia išsiaiškinti, kaip paskirstyti atitinkamų valstybių narių ir Komisijos įgaliojimai ir kokia jų apimtis, sudarant Sąjungos BIP sąrašus. Iš tiesų ieškovės teigia, kad SESV 172 straipsnio antra pastraipa valstybėms narėms nesuteikia visiškos veto teisės įtraukiant BIP į Sąjungos sąrašą ir kad Komisija pagal Reglamentą Nr. 347/2013 turi diskreciją patvirtinti Sąjungos BIP sąrašą. Savo ruožtu Komisija tvirtina, kad negalėjo įtraukti Aquind jungties projekto į Sąjungos BIP sąrašą, nes mano, kad negali nepaisyti valstybės narės atsisakymo patvirtinti.

36      Šiuo klausimu reikia priminti suformuotą jurisprudenciją, kuria remiantis aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę ir siekiamus tikslus, bet ir jos kontekstą bei Sąjungos teisės nuostatų visumą (žr. 2019 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija / Belgija (SESV 260 straipsnio 3 dalis – Spartieji tinklai), C‑543/17, EU:C:2019:573, 49 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija; 2019 m. spalio 24 d. Nutarties Liaño Reig / CRU, T‑557/17, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:771, 59 punktas).

37      Dėl SESV 172 straipsnio antros pastraipos formuluotės reikia pažymėti, kad pažodinis jos aiškinimas aiškiai patvirtina Komisijos poziciją. Iš tiesų šios nuostatos formuluotė jokiu būdu negali būti aiškinama keliais būdais, dėl jos nekyla jokių aiškinimo sunkumų.

38      Atsižvelgiant į aiškią SESV 172 straipsnio antros pastraipos formuluotę, reikia konstatuoti, kad ja atitinkamai valstybei narei suteikiama diskrecija, t. y. plati vertinimo laisvė, patvirtinti ar atsisakyti patvirtinti projekto įtraukimą į Sąjungos BIP sąrašą.

39      Tai patvirtina teleologinis ir kontekstinis SESV 172 straipsnio antros pastraipos aiškinimas. Iš tiesų teisės aktų leidėjo pasirinkimas nustatyti savotišką veto teisę atitinkamos valstybės narės naudai paaiškinamas tuo, kad transeuropinių tinklų politika apima teritorinius aspektus, taigi tam tikra prasme yra susijusi su žemės naudojimu, o tai paprastai yra sritis, kurią aprėpia valstybių narių suverenitetas (generalinio advokato Y. Bot išvados byloje Jungtinė Karalystė / Parlamentas ir Taryba, C‑121/14, EU:C:2015:526, 157 ir 158 punktai).

40      Be to, tokia yra ir Reglamento Nr. 347/2013 nuostatų, primintų šio sprendimo 26 punkte, prasmė. Taigi, priešingai, nei teigia ieškovės, Komisija neturėjo įgaliojimų nepaisyti šio atsisakymo patvirtinti projekto įtraukimą į sąrašą.

41      Atsižvelgiant į valstybės narės diskreciją, reikia nustatyti, kiek jos atsisakymas patvirtinti projekto įtraukimą turi būti motyvuotas. Šiuo klausimu Reglamento Nr. 347/2013 3 straipsnio 3 dalies antros pastraipos a punkte ir III priedo 2 dalies 10 punkte nurodyta, kad, kai grupė sudaro savo regioninį sąrašą, atitinkama valstybė narė, kuri atsisako patvirtinti projektą, turi pateikti tokio atsisakymo motyvus tai regioninei grupei. Šiose nuostatose patikslinama, kad atitinkamos regioninės grupės aukšto lygio sprendimus priimantis organas gali kitos „grupės valstybės narės prašymu“ nagrinėti minėtus sprendimo netvirtinti projekto motyvus. Taigi teisės aktų leidėjas taip išreiškė savo valią, kad, laikantis SESV 172 straipsnio antros pastraipos, klausimas dėl atsisakymo patvirtinti projektą, kai dėl tokio atsisakymo projektas negali gauti Sąjungos BIP statuso, priklausytų atitinkamų valstybių narių kompetencijai.

42      Šiuo atveju iš techninius ir aukšto lygio sprendimus priimančių organų posėdžio protokolų matyti, kad Prancūzijos Respublika nurodė motyvus, dėl kurių atsisakė patvirtinti Aquind jungties įtraukimą į ketvirtąjį BIP sąrašą, ir kad nė viena atitinkamos regioninės grupės valstybė narė neprašė peržiūrėti šių motyvų.

43      Taigi Komisija įvykdė pareigą motyvuoti, kai paminėjo Prancūzijos Respublikos atsisakymą patvirtinti Aquind jungties projekto įtraukimą į Sąjungos BIP sąrašą. Be to, jai taip pat negali būti prieštaraujama dėl to, kad nepaprašė Prancūzijos Respublikos paaiškinti išsamių atsisakymo priežasčių. Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal Reglamento Nr. 347/2013 3 straipsnio 3 dalies antros pastraipos a punktą ir III priedo 2 dalies 10 punktą Komisija negalėjo kaip nors kištis į Prancūzijos Respublikos pateiktus motyvus. Reikia pridurti, kad ieškovės nesirėmė šių nuostatų neteisėtumu, todėl negali teigti, kad Komisija pažeidė pareigą motyvuoti; ji ją įvykdė (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2014 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Raffinerie Heide / Komisija, T‑631/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:830, 41–44 punktus ir generalinio advokato P. Mengozzi išvados bylose DK Recycling und Roheisen / Komisija, Arctic Paper Mochenwangen / Komisija, Raffinerie Heide / Komisija ir Romonta / Komisija, C‑540/14 P, C‑551/14 P, C‑564/14 P ir C‑565/14 P, EU:C:2016:147, 90 ir 91 punktus).

44      Šiomis aplinkybėmis Reglamento Nr. 347/2013 3 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad „[į]galiojimai priimti sprendimus grupėse suteikiami valstybėms narėms ir Komisijai, kurios dėl to toliau vadinamos [atitinkamų regioninių] grupių sprendimus priimančiais organais“, ir Reglamento Nr. 347/2013 3 straipsnio 4 dalis su 16 straipsniu, kuriais Komisija įgaliojama priimti ginčijamą reglamentą, negali būti aiškinami taip, kad Komisija yra atsakinga už bet kokį valstybės narės neteisėtą veiksmą, kai ši atsisako patvirtinti projektą, ir kad dėl to ji turėtų atsakyti už galimą šios valstybės narės padarytą pareigos motyvuoti pažeidimą. Iš tiesų toks požiūris prieštarautų taisyklėms, kuriomis reglamentuojamas valstybių narių ir Komisijos kompetencijos paskirstymas, kaip numatyta SESV 172 straipsnyje ir priminta Reglamente Nr. 347/2013.

45      Taigi darytina išvada, kad Komisija pakankamai teisiškai motyvavo ginčijamą reglamentą ir kad reikia atmesti pirmąjį ieškinio pagrindą.

 Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo Reglamente Nr. 347/2013, visų pirma jo 5 straipsnio 8 dalyje, numatytų procedūrinių ir materialinių reikalavimų pažeidimu

46      Nurodydamos antrąjį ieškinio pagrindą ieškovės tvirtina, kad buvo pažeistos procedūrinės ir materialinės normos. Šį pagrindą iš esmės sudaro penki priekaištai.

47      Komisija, šiuo klausimu palaikoma Ispanijos Karalystės ir Prancūzijos Respublikos, ginčija šiuos priekaištus ir visą ieškinio pagrindą.

48      Pateikdamos pirmąjį priekaištą ieškovės teigia, kad Komisija, kaip už ginčijamo reglamento priėmimą atsakinga institucija, turėjo užtikrinti, kad Sąjungos BIP sąrašas būtų sudarytas laikantis visų reikšmingų teisinių reikalavimų. Jų teigimu, Komisija pažeidė Reglamento Nr. 347/2013 3 straipsnio 3 dalį, nes dėl įvairių priežasčių nebuvo laikytasi to paties reglamento III.2 priede nustatytos tvarkos.

49      Pirma, ieškovės remiasi tuo, kad ACER nurodė, jog dėl tam tikrų jai pateiktos informacijos spragų ji negalėjo pateikti nuomonės dėl vertinimo kriterijų taikymo ir sąnaudų bei naudos analizės nuoseklumo skirtinguose regionuose. Vis dėlto ieškovės nenurodo, kaip ACER nuomonėje išdėstyti argumentai realiai paveiktų ginčijamo reglamento teisėtumą, kiek tai susiję su Aquind jungties projektu.

50      Iš tiesų Komisija negalėjo įtraukti Aquind jungties projekto į naują Sąjungos BIP sąrašą dėl to, kad Prancūzijos Respublika jo nepatvirtino, nes ši valstybė narė nusprendė, kad gali kilti pajėgumų pertekliaus rizika ir kad Aquind jungties projektas buvo labiausiai neapibrėžtas. Taigi klausimas dėl vertinimo kriterijų taikymo ir sąnaudų bei naudos analizės nuoseklumo skirtinguose regionuose neturėjo jokios įtakos sprendimui neįtraukti minėto projekto į Sąjungos BIP sąrašą.

51      Antra, ieškovių argumentas, kad atitinkamos regioninės grupės aukšto lygio sprendimus priimantis organas ir Komisija pažeidė Reglamento Nr. 347/2013 III priedo 2 dalies 13 punkto reikalavimus dėl to, kad šie neatsižvelgė į ACER nuomonę dėl vertinimo kriterijų taikymo ir sąnaudų bei naudos analizės nuoseklumo skirtinguose regionuose, nėra nei aiškus, nei pagrįstas.

52      Visų pirma apskritai ginčijamo reglamento 5 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad atitinkamos regioninės grupės aukšto lygio sprendimus priimantis organas, sudarydamas galutinį regiono sąrašą, atsižvelgė į ACER nuomonę. Be to, ACER nuomonėje yra A.4.1.3 skyrius, specialiai skirtas Aquind jungties projektui, jame atskleidžiami Prancūzijos Respublikos ir Jungtinės Karalystės reguliavimo institucijų skirtumai ir motyvai, dėl kurių Prancūzijos reguliavimo institucija, t. y. Commission de régulation de l’énergie (Energetikos reguliavimo komisija, CRE), prieštarauja minėto projekto įtraukimui į galutinį regiono sąrašą. Galiausiai bet kuriuo atveju svarbu priminti, kad: Prancūzijos Respublika atsisakė patvirtinti minėtą projektą dėl priežasčių, susijusių su pajėgumų pertekliaus rizika ir tuo, kad Aquind jungties projektas buvo laikomas labiausiai neapibrėžtu; regioninės grupės aukščiausio lygio sprendimus priimantis organas ir Komisija buvo saistomi šio atsisakymo; ir tokiomis aplinkybėmis negalima jiems priekaištauti dėl to, kad neatsižvelgė į ACER nuomonę.

53      Trečia, ieškovės priekaištauja Komisijai, kad ši neužtikrino nuoseklumo tarp skirtingų regionų pagal Reglamento Nr. 347/2013 3 straipsnio 5 dalies b punktą ir iš esmės remiasi tuo, kad daug projektų, kurių pažanga nebuvo didelė arba kurie reguliariai perplanuoti, buvo įtraukti į Sąjungos BIP sąrašą, todėl teiginys, kad Aquind jungties projektas buvo labiausiai neapibrėžtas, nėra kliūtis jį įtraukti į Sąjungos BIP sąrašą.

54      Tokiam argumentui negali būti pritarta. Šiuo klausimu ieškovės tik pakartoja ACER nuomonės turinį, tačiau neįrodo, kad tai galėtų paneigti ginčijamo reglamento teisėtumą, kiek tai susiję su Aquind jungties projektu.

55      Iš tiesų reikia pabrėžti, kad Komisija privalėjo atsižvelgti į Prancūzijos Respublikos atsisakymą patvirtinti Aquind jungties projekto įtraukimą į Sąjungos BIP sąrašą ir kad negalėjo ginčyti motyvų, kuriais remiantis minėtas projektas buvo labiausiai neapibrėžtas. Šiuo klausimu reikia priminti, kad Reglamento Nr. 347/2013 3 straipsnio 3 dalies antros pastraipos a punkte numatyta: „[k]ai grupė rengia savo regioninį sąrašą: kiekvieną atskirą bendro intereso projekto pasiūlymą tvirtina valstybės narės, su kurių teritorija yra susijęs projektas“, ir, „jei valstybė narė nusprendžia projekto netvirtinti, ji atitinkamai [regioninei] grupei nurodo tokio sprendimo motyvus“. To paties reglamento III priedo 2 dalies 10 punkte patikslinama, kad jei šios regioninės grupės valstybė narė to prašo, šios grupės aukšto lygio sprendimus priimantis organas turi išnagrinėti minėtus motyvus. Taigi Komisija neturėjo teisės prašyti, kad būtų išnagrinėti Prancūzijos Respublikos nurodyti motyvai, todėl šiuo klausimu ji nepadarė jokios klaidos. Šioje byloje nė viena valstybė narė neišreiškė pageidavimo prašyti Prancūzijos Respublikos paaiškinti atsisakymo motyvus.

56      Darant prielaidą, kad, kaip teigia ieškovės, Prancūzijos Respublikos išvada, jog Aquind jungties projektas buvo labiausiai neapibrėžtas, yra vertinimo klaida, Komisija neturėjo kompetencijos jos ištaisyti, kaip ir Bendrasis Teismas neturi kompetencijos pats nagrinėti šio klausimo. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad per teismo posėdį Prancūzijos Respublika nurodė, o ieškovės to neginčijo, kad jos atsisakymas patvirtinti Aquind jungties projekto įtraukimą į Sąjungos BIP sąrašą buvo ginčijamas Tribunal administratif de Paris (Paryžiaus administracinis teismas, Prancūzija).

57      Nurodydamos antrąjį priekaištą ieškovės tvirtina, kad regioninė grupė pažeidė Reglamento Nr. 347/2013 3 straipsnio 2 dalį, nes nepriėmė darbo tvarkos taisyklių.

58      Reglamento Nr. 347/2013 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekviena regioninė grupė priima savo darbo tvarkos taisykles, atsižvelgdama į III priedo nuostatas. Iš pačių ieškovių prie bylos medžiagos pridėtų dokumentų matyti, kad vidaus tvarkos taisyklės buvo priimtos kelių regioninių dujų ir elektros grupių (įskaitant „šiaurės jūrų jūrinius tinklus“, t. y. koridorių ir prioritetinę bei geografinę sritį, prie kurių priskiriamas Aquind jungties projektas) įgaliojimo forma. Pačios ieškovės nurodo, kad galėjo susipažinti su šiomis vidaus tvarkos taisyklėmis per Sąjungos BIP portalą ir jas parsisiųsti.

59      Tai, kad darbo tvarkos taisyklėse buvo įrašas „Draft“, šiuo klausimu neturi jokios reikšmės. Iš tikrųjų, kaip pripažino pačios ieškovės savo rašytiniuose dokumentuose, jos puikiai žinojo, kad, nepaisant minėtos nuorodos, tai buvo galutinė darbo tvarkos taisyklių versija, o tai, beje, patvirtina aplinkybė, kad elektroninės rinkmenos pavadinime yra žodis „Final“. Tokiomis aplinkybėmis jos negali apsiriboti neapibrėžtais ir nepagrįstais teiginiais, kad „šiaurės jūrų jūrinių tinklų“ regioninė grupė nepriėmė darbo tvarkos taisyklių, todėl procesas buvo neskaidrus ir nesuteikė joms minimalių garantijų.

60      Trečiasis priekaištas grindžiamas tuo, kad vėlavimas pradėti eksploatuoti Aquind jungties projektą negali būti motyvas, pateisinantis tai, kad šis projektas nebuvo įtrauktas į Sąjungos BIP sąrašą. Ieškovės teigia, kad regioninė grupė jau buvo išnagrinėjus šį klausimą ir nenustatė jokių problemų dėl tokio vėlavimo, be to, neprašė jų pasiteisinti šiuo klausimu.

61      Šis priekaištas nepagrįstas. Iš tiesų vėlavimas įgyvendinti Aquind jungties projektą nebuvo Prancūzijos Respublikos nurodytas motyvas, kuriuo remdamasi ji atsisakė „šiaurės jūrų jūrinių tinklų“ regioninės grupės aukščiausio lygio sprendimų priėmimo organe patvirtinti Aquind jungties projektą.

62      Tiesa, iš 2019 m. rugsėjo 25 d. ACER nuomonės matyti, kad CRE paminėjo vėlavimą įgyvendinti Aquind jungties projektą ir kad tai yra vienas iš motyvų, dėl kurių minėta CRE prieštaravo tam, kad šis projektas būtų įtrauktas į Sąjungos BIP sąrašą. Vis dėlto, kaip teisingai pažymi Komisija, nacionalinės reguliavimo institucijos pozicijos negalima aiškinti kaip valstybės narės pozicijos atitinkamos regioninės grupės aukščiausio lygio sprendimų priėmimo organe. Be to, iš jokio dokumento nematyti, kad Prancūzijos Respublika pritarė nacionalinės reguliavimo institucijos nurodytiems motyvams.

63      Dėl šios priežasties ieškovių argumentas, kad 2019 m. gegužės 28 d. „šiaurės jūrų jūrinių tinklų“ regioninės grupės posėdyje nebuvo pateikta pastabų dėl vėlavimo įgyvendinant Aquind jungties projektą (dėl tokio vėlavimo ieškovės nebuvo paragintos pasiteisinti), taip pat yra nereikšmingas.

64      Ketvirtasis priekaištas, grindžiamas nenuoseklumais ir netikslumais Artelys tyrime dėl sąnaudų ir naudos analizės, kaip ir trečiasis priekaištas, yra nereikšmingas.

65      Iš tiesų, priežastis, dėl kurios Komisija neįtraukė Aquind jungties projekto į ginčijamą reglamentą, yra Prancūzijos Respublikos nepritarimas šiam projektui; toks nepritarimas grindžiamas priežastimis, nesusijusiomis su Artelys tyrimu. Šiuo klausimu iš 2019 m. rugsėjo 25 d. ACER nuomonės A.4.1.3 punkto matyti, kad būtent CRE, o ne Prancūzijos Respublika, grįsdama savo prieštaravimą dėl Aquind jungties projekto rėmėsi šiuo tyrimu.

66      Nurodydamos penktąjį priekaištą ieškovės teigia, kad Aquind projektas galėjo būti išbrauktas iš Sąjungos BIP sąrašo tik Reglamento Nr. 347/2013 5 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju. Jos tvirtina, kad pagal Reglamento Nr. 347/2013 3 straipsnio 3 dalies a punktą valstybė narė, kuri atmeta atskirą BIP projektą, įpareigojama pateikti šio atsisakymo „motyvus“, kad jos sprendimas nebūtų savavališkas. Vis dėlto jos konstatavo, kad Prancūzijos Respublika nepateikė atsisakymo patvirtinti Aquind jungties projektą motyvų, be to, atrodo, kad Komisija manė, jog projektas galėjo būti išbrauktas remiantis kitu pagrindu, nei numatytas Reglamento Nr. 347/2013 5 straipsnio 8 dalyje, t. y. dėl to, kad valstybė narė, kurios teritorijoje jis turėjo būti vykdomas, nebepalaikė projekto.

67      Pirma, Reglamento Nr. 347/2013 5 straipsnio 8 dalyje numatyti tik atvejai, kai projektas, jau įtrauktas į Sąjungos BIP sąrašą, yra pašalinamas iš jo, t. y. jeigu projekto įtraukimas į tą sąrašą pagrįstas neteisinga informacija, kuri buvo pagrindinis įtraukimo kriterijus, arba jeigu projektas neatitinka Sąjungos teisės. Taigi šioje nuostatoje nekalbama apie projektų įtraukimą į naują sąrašą kas dvejus metus.

68      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Aquind jungties projektas nebuvo „pašalintas“ iš Sąjungos BIP sąrašo, bet nebuvo įtrauktas į naują sąrašą, pasibaigus jo sudarymo procedūrai. Taigi Reglamento Nr. 347/2013 5 straipsnio 8 dalis šiuo atveju nėra reikšminga.

69      Šią išvadą patvirtina Reglamento Nr. 347/2013 24 konstatuojamoji dalis. Joje aiškiai nurodyta, kad kas dvejus metus sudaromas „naujas“ Sąjungos BIP sąrašas, kad esamiems BIP, kurie turi būti įtraukti į naują Sąjungos BIP sąrašą, taikoma tokia pati atrankos procedūra kaip ir projektams, siūlomiems sudarant Sąjungos BIP, ir kad į naują Sąjungos BIP sąrašą neturėtų būti įtraukti tie projektai, kurie nebeatitinka atitinkamų reglamente nustatytų kriterijų ir reikalavimų. Taigi projektai, kurie jau buvo įtraukti į ankstesnį Sąjungos BIP sąrašą, neturi pranašumo, palyginti su naujais projektais. Reglamento Nr. 347/2013 24 konstatuojamojoje dalyje tik nurodyta, kad, siekiant kuo labiau sumažinti administracinę naštą, reiktų kiek įmanoma pasinaudoti dėl ankstesnių projektų prieš tai pateikta informacija ir atsižvelgti į tokių ankstesnių projektų rengėjų metines ataskaitas.

70      Antra, ieškovės nesėkmingai remiasi Reglamento Nr. 347/2013 3 straipsnio 3 dalies antros pastraipos a punktu, siekdamos įrodyti, kad valstybės narės veto teisė dėl projekto įtraukimo į Sąjungos BIP sąrašą taikoma tik pirmą kartą projektą įtraukiant į šį sąrašą.

71      Iš tiesų Reglamento Nr. 347/2013 3 straipsnio 3 dalies antros pastraipos a punkte numatyta, kad, „[k]ai grupė rengia savo regioninį sąrašą, kiekvieną atskirą [BIP] pasiūlymą tvirtina valstybės narės, su kurių teritorija yra susijęs projektas“, ir, „jei valstybė narė nusprendžia projekto netvirtinti, ji atitinkamai [regioninei] grupei nurodo tokio sprendimo motyvus“. To paties reglamento III priedo 2 dalies 10 punkte patikslinta, kad jei grupės valstybė narė to prašo, aukščiausio lygio sprendimus priimantis organas turi išnagrinėti šiuos motyvus.

72      Šiose Reglamento Nr. 347/2013 nuostatose nedaroma skirtumo pagal tai, ar dėl projekto pirmą kartą pateiktas prašymas įtraukti į sąrašą, ar jis jau buvo įrašytas į ankstesnį sąrašą. Taigi jos taikomos kiekvienąkart sudarant naują sąrašą ir apima visus projektus, kuriuos valstybė narė atsisako tvirtinti.

73      Tai, kad valstybė narė turi nurodyti atsisakymo patvirtinti projektą motyvus ir kad atitinkamos regioninės grupės aukščiausio lygio sprendimus priimantis organas turi juos išnagrinėti kitos valstybės narės, priklausančios šiai grupei, prašymu, nereiškia, kad valstybės narės veto teise galima naudotis tik remiantis Reglamente Nr. 347/2013 numatytu kriterijumi. Iš tiesų, pirma, valstybė narė turi diskreciją pagal SESV 172 straipsnio antrą pastraipą atsisakyti patvirtinti projekto įtraukimą į Sąjungos BIP sąrašą. Antra, šiuo klausimu nei iš Reglamento Nr. 347/2013 3 straipsnio 3 dalies antros pastraipos a punkto, nei iš kitų to paties reglamento nuostatų nematyti, kad „motyvai“, kuriais remdamasi valstybė narė gali atsisakyti patvirtinti projektą, apima tik tuos atvejus, kai konstatuojama, kad projektas neatitinka visų pirma Reglamento Nr. 347/2013 ar apskritai Sąjungos teisės.

74      Be to, priešingai, nei teigia ieškovės, Reglamento Nr. 347/2013 3 straipsnio 3 dalies antros pastraipos a punktas nebuvo pažeistas, nes Komisija šiuo atveju teisingai konstatavo, kad Prancūzijos Respublika pateikė atsisakymo patvirtinti Aquind jungties projekto įtraukimą į Sąjungos BIP sąrašą motyvus. Iš tikrųjų atitinkamos regioninės grupės techninius ir aukščiausio lygio sprendimus priimančių organų posėdžių protokoluose minima, kad Prancūzijos Respublika manė, jog keturi jungčių projektai, jungiantys Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, lemia pajėgumų perteklių ir kad Aquind jungties projektas yra labiausiai neapibrėžtas.

75      Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinio antrasis pagrindas turi būti atmestas.

 Dėl ketvirtojo ir penktojo pagrindų, atitinkamai grindžiamų teisės į gerą administravimą ir vienodo požiūrio principų pažeidimu

76      Ketvirtasis ir penktasis ieškinio pagrindai atitinkamai grindžiami teisės į gerą administravimą ir vienodo požiūrio principų pažeidimu. Ieškovės teigia, kad Komisija yra įpareigota pakeisti Sąjungos BIP sąrašą, todėl ji turi teisę ir pareigą prižiūrėti, kad būtų laikomasi gero administravimo ir vienodo požiūrio principų, taip pat kitų bendrųjų Sąjungos teisės principų. Jos pabrėžia, kad neturėjo galimybės būti išklausytos per techninius sprendimus priimančio organo arba aukšto lygio sprendimus priimančio organo posėdžius. Jos taip pat tvirtina, kad Komisija, kaip visų „sprendimus priimančių organų“ narė, turi sudaryti Sąjungos BIP sąrašą, remdamasi teisės aktų leidėjo jai deleguotomis teisėmis, taigi ji gali pakeisti įvairių organų pasiūlytus regioninius sąrašus.

77      Komisija, palaikoma Ispanijos Karalystės ir Prancūzijos Respublikos, ginčija ketvirtąjį ir penktąjį pagrindus.

78      Pirma, reikia priminti, kad teisė į gerą administravimą yra viena iš Sąjungos teisės administracinėse procedūrose suteikiamų garantijų ir yra įtvirtinta Chartijos 41 straipsnyje (šiuo klausimu žr. 2017 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Alfamicro / Komisija, T‑831/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:804, 165 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Chartijos 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „[k]iekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką“. Chartijos 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisė į gerą administravimą apima, be kita ko, kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę.

79      Be to, Komisija privalo laikytis vienodo požiūrio arba nediskriminavimo principo, pagal kurį reikalaujama, kad panašios aplinkybės nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jeigu toks vertinimas nėra objektyviai pateisinamas (2010 m. balandžio 15 d. Sprendimo Gualtieri / Komisija, C‑485/08 P, EU:C:2010:188, 70 punktas). Vis dėlto vienodo požiūrio principas turi būti suderinamas su teisėtumo principu (2013 m. sausio 17 d. Sprendimo Gollnisch / Parlamentas, T‑346/11 ir T‑347/11, EU:T:2013:23, 109 punktas).

80      Antra, nagrinėjant ketvirtąjį ir penktąjį pagrindus reikia nustatyti, kokie vaidmenys pagal Reglamentą Nr. 347/2013 priskirti kiekvienam projektų pasiūlymų įtraukimo į Sąjungos BIP sąrašą procedūros dalyviui ir kaip ši procedūra vykdoma.

81      Visų pirma, kaip numatyta Reglamento Nr. 347/2013 3 straipsnio 3 dalyje, atitinkama regioninė grupė turi parengti regioninį BIP pasiūlymų sąrašą. Šiuo klausimu reikia priminti, kad nagrinėjamą grupę sudaro valstybių narių atstovai, nacionalinės reguliavimo institucijos, perdavimo sistemos operatoriai, taip pat Komisijos, ACER ir Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo atstovai (žr. Reglamento Nr. 347/2013 III priedo 1 dalies 1 punktą).

82      Projekto, kuris gali būti pripažintas BIP, rengėjai, pageidaujantys, kad projektui būtų suteiktas BIP statusas, grupei pateikia prašymą projektą atrinkti kaip BIP (žr. Reglamento Nr. 347/2013 III priedo 2 dalies 1 punktą). Tokių projektų, kaip elektros tinklų jungčių, atveju nacionalinės reguliavimo institucijos ir prireikus ACER užtikrina vienodą sąnaudų ir naudos analizės kriterijų ir metodikos taikymą, vertina šių projektų tarpvalstybinę svarbą ir savo vertinimą pateikia grupei (žr. Reglamento Nr. 347/2013 III priedo 2 dalies 7 punktą).

83      Reikėtų priminti, kad teisės aktuose iš esmės numatyta, jog rengdama regioninį Sąjungos BIP pasiūlymų sąrašą atitinkama regioninė grupė turi atsižvelgti į tai, kad kiekvienam atskiram BIP pasiūlymui turi pritarti valstybės narės, su kurių teritorija yra susijęs projektas. Valstybė narė, kuri atsisako patvirtinti projektą, turi pateikti tokio atsisakymo motyvus atitinkamai grupei (žr. Reglamento Nr. 347/2013 3 straipsnio 3 dalies antros pastraipos a punktą). Atsižvelgiant į tai, numatyta, kad grupės valstybės narės prašymu grupės aukšto lygio sprendimus priimantis organas turės išnagrinėti valstybės narės nurodytus motyvus, kuriais ji grindžia atsisakymą patvirtinti su jos teritorija susijusį bendro intereso projektą (žr. Reglamento Nr. 347/2013 III priedo 2 dalies 10 punktą).

84      Grupės parengtas regioninių projektų pasiūlymų sąrašo projektas perduodamas ACER. Ji įvertina sąrašų projektą ir išreiškia nuomonę dėl jo – be kita ko dėl kriterijų taikymo ir sąnaudų bei naudos analizės nuoseklumo skirtinguose regionuose (žr. Reglamento Nr. 347/2013 3 straipsnio 3 dalies antros pastraipos a punktą ir III priedo 2 dalies 12 punktą).

85      ACER priėmus nuomonę, atitinkamos regioninės grupės aukšto lygio sprendimus priimantis organas, remdamasis grupės pasiūlymu ir atsižvelgdamas į ACER nuomonę bei atitinkamų nacionalinių reguliavimo institucijų vertinimą, „sudaro“ galutinį regioninį Sąjungos BIP pasiūlymų sąrašą. Ši institucija Komisijai pateikia galutinį regioninį sąrašą.

86      Remdamasi deleguotais įgaliojimais Komisija turi teisę priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas Sąjungos BIP sąrašas. Vis dėlto Reglamento Nr. 347/2013 23 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti ir peržiūrėti šį sąrašą pagal SESV 290 straipsnį, „paisant valstybių narių teisės patvirtinti su jų teritorija susijusius bendro intereso projektus [Sąjungos BIP]“. Šiuo klausimu šio reglamento 3 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje primenama, kad įgaliojimai priimti aktą, kuriame nustatomas Sąjungos BIP sąrašas, įgyvendinami „laikantis SESV 172 straipsnio antros pastraipos“. SESV 172 straipsnio antroje pastraipoje numatyta, kad Sąjungos BIP, susijusiems su valstybės narės teritorija, reikalingas tos valstybės narės pritarimas.

87      Antra, iš įvairių Reglamente Nr. 347/2013 numatytos procedūros etapų aprašymo galima daryti toliau nurodytas išvadas.

88      Visų pirma, nei atitinkamos regioninės grupės techninius sprendimus priimantis organas (kuris sudaro Sąjungos BIP pasiūlymų regioninį sąrašą), nei šios regioninės grupės aukšto lygio sprendimus priimantis organas (kuris patvirtina Sąjungos BIP pasiūlymų regioninį sąrašą), nei Komisija (kuri priima deleguotąjį aktą, kuriuo galutinai sudaromas Sąjungos BIP sąrašas), negali į šiuos sąrašus įtraukti atskiro projekto, kurio nepatvirtino valstybė narė, kurios teritorijoje jis bus įgyvendinamas, pasiūlymo.

89      Antra, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, ir, priešingai, nei iš esmės teigia ieškovės, Komisija neturi diskrecijos teisės sudaryti galutinį Sąjungos BIP sąrašą.

90      Iš tiesų Komisija deleguotaisiais įgaliojimais (jie jai suteikti pagal kartu taikomus Reglamento Nr. 347/2013 3 straipsnio 4 dalį ir 16 straipsnį) patvirtinti galutinį Sąjungos BIP sąrašą turi naudotis laikydamasi SESV ir Reglamento Nr. 347/2013 nuostatų. Kaip jau pabrėžta šio sprendimo 86 punkte, Komisijos įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus įgyvendinami „laikantis SESV 172 straipsnio antros pastraipos“. Taigi Komisija neturi teisės įtraukti į tokį sąrašą projekto, kurį atsisakė patvirtinti valstybė narė, kurios teritorijoje jis turėjo būti įgyvendinamas.

91      Be to, tiek iš Reglamento Nr. 347/2013 3 straipsnio 4 dalies antros pastraipos, tiek iš 3 straipsnio 5 dalies matyti, kad užduotis užtikrinti, kad kas dvejus metus būtų sudaromas Sąjungos BIP sąrašas, ir Komisijai tenkanti užduotis patvirtinti šį sąrašą vykdomos „remiantis regioniniais [Sąjungos BIP sąrašų pasiūlymais]“.

92      Vykdant šią užduotį, Komisijos įgaliojimai tiksliai apibrėžti kaip: „užtikrin[ti], kad [į Sąjungos BIP sąrašą] būtų įtraukiami tik tie projektai, kurie atitinka [Reglamento Nr. 347/2013] 4 straipsnyje nurodytus kriterijus“ (Reglamento Nr. 347/2013 3 straipsnio 5 dalies a punktas), „užtikrin[ti] tarpregioninį nuoseklumą atsižvelg[iant] į [ACER] nuomonę“ (Reglamento Nr. 347/2013 3 straipsnio 5 dalies b punktas) ir „siek[ti] į Sąjungos sąrašą įtraukti ne per didelį [BIP] skaičių“ (Reglamento Nr. 347/2013 3 straipsnio 5 dalies d punktas).

93      Taigi logiška, kad minėti trys Komisijai suteikti įgaliojimai gali būti įgyvendinami tik dėl projektų, įtrauktų į Sąjungos regioninių BIP pasiūlymų sąrašus. Iš tiesų Komisija gali vertinti tik į šiuos sąrašus įtrauktų projektų atitiktį Reglamento 347/2013 4 straipsnyje nustatytiems BIP kriterijams. Tyrimas dėl minėtų kriterijų laikymosi negali būti atliekamas dėl projekto, kurio atitinkamos regioninės grupės sprendimus priimantys organai net nenagrinėjo pagal šiuos kriterijus, nes prieš tai jo nepatvirtino valstybė narė, kurios teritorijoj jis turėjo būti įgyvendinamas. Taigi Komisija iš esmės negali nagrinėti, ar buvo laikomasi šių kriterijų dėl projekto, kurio atžvilgiu šis tyrimas niekada nebuvo atliktas.

94      Panaši išvada gali būti padaryta dėl Komisijos įgaliojimų užtikrinti tarpregioninį nuoseklumą atsižvelgiant į ACER nuomonę. Logiška, kad Komisija gali įgyvendinti tokius įgaliojimus tik dėl projektų, įtrauktų į regioninių grupių sprendimus priimančių organų sudarytus sąrašus. Taigi tokie įgaliojimai negali būti susiję su projektu, kuris nebuvo įtrauktas į šiuos sąrašus dėl to, kad valstybė narė, kurios teritorijoje minėtas projektas turėjo būti įgyvendintas, atsisakė jį patvirtinti.

95      Dėl įgaliojimų tikrinti, ar bendras projektų skaičius ne per didelis, Reglamento Nr. 347/2013 III priedo 2 dalies 14 punkte pažymėta, kad Komisija gali neįtraukti tam tikrų projektų į Sąjungos BIP sąrašą, jeigu mano, kad bendras BIP pasiūlymų skaičius yra per didelis. Vis dėlto Reglamente Nr. 347/2013 nėra nuostatos, pagal kurią jai būtų suteikti įgaliojimai įtraukti projektus, kurių neatrinko regioninių grupių sprendimus priimantys organai, arba projektus, kurių nepatvirtino valstybė narė, kurios teritorijoje projektas turėjo būti įgyvendinamas.

96      Galiausiai, kalbant apie valstybės narės nurodytus motyvus, kuriais grindžiamas jos atsisakymas patvirtinti projektą, pažymėtina, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas tik atitinkamai regioninei grupei priklausančioms valstybėms narėms suteikė galimybę prašyti, kad šie motyvai būtų nagrinėjami – tokios galimybės nebuvo numatyta kitiems atitinkamos regioninės grupės subjektams, t. y. nacionalinėms reguliavimo institucijoms, perdavimo sistemos operatoriams, taip pat Komisijos, ACER ir Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo atstovams. Taigi įstatymų leidėjas, vadovaudamasis SESV 172 straipsnio antrąja pastraipa, norėjo, kad atsisakymo patvirtinti projektą klausimas neperžengtų valstybių narių kompetencijos ribų.

97      Trečia, kalbant apie faktines aplinkybes, reikia konstatuoti, kad Prancūzijos Respublika atsisakė patvirtinti Aquind jungties projekto įtraukimą į Sąjungos BIP sąrašą ir pateikė šio atsisakymo motyvus atitinkamai grupei (žr. šio sprendimo 74 punktą).

98      Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad jokia kita regioninės grupės valstybė narė neprašė, kad Prancūzijos Respublikos nurodyti motyvai būtų išnagrinėti. Šiuo klausimu ieškovės klaidingai remiasi 2019 m. lapkričio 20 d. Jungtinės Karalystės kompetentingo organo Komisijai išsiųstu elektroniniu laišku, iš esmės tvirtindamos, kad ši buvusi valstybė narė prieštaravo Aquind jungties projekto neįtraukimui ir taip reikalavo, kad grupė išnagrinėtų motyvus. Šiame laiške iš tiesų prašoma padaryti tam tikrų 2019 m. spalio 4 d. aukšto lygio sprendimus priimančio organo posėdžio protokolo pakeitimų, tačiau neprašoma, net netiesiogiai, kad atitinkama regioninė grupė išnagrinėtų Prancūzijos Respublikos pateiktus motyvus dėl atsisakymo patvirtinti Aquind jungties projekto įtraukimą į Sąjungos BIP sąrašą. Šiame elektroniniame laiške pateikiama tik Jungtinės Karalystės pozicija, kurioje ji išreiškia savo nuomonę dėl keturių ją ir Prancūziją jungiančių projektų.

99      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija galėjo įgyvendinti savo įgaliojimus tik kiek tai susiję su atitinkamos regioninės grupės aukšto lygio sprendimus priimančio organo patvirtintu projektų sąrašu; kad ji negalėjo prašyti išnagrinėti motyvų, dėl kurių Prancūzijos Respublika atsisakė patvirtinti Aquind jungties projektą, ir negalėjo įtraukti šio projekto į Sąjungos BIP sąrašą.

100    Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti ieškovių argumentą, grindžiamą tariamu jų teisės būti išklausytoms pažeidimu. Iš tiesų iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija, neturėjo diskrecijos ir privalėjo neįtraukti Aquind jungties projekto į Sąjungos BIP sąrašą ir kad ji laikėsi Reglamente Nr. 347/2013 nustatytų taisyklių.

101    Šiuo klausimu svarbu pabrėžti, kad ieškovės nesirėmė reikšmingų Reglamento Nr. 347/2013 nuostatų, visų pirma to paties reglamento 3 straipsnio 3 dalies antros pastraipos a punkto ir III priedo 2 dalies 10 punkto, neteisėtumu. Vadinasi, jos negali remtis savo teisių būti išklausytoms pažeidimu (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2014 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Raffinerie Heide / Komisija, T‑631/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:830, 41–44 punktus ir generalinio advokato P. Mengozzi išvados bylose DK Recycling und Roheisen / Komisija, Arctic Paper Mochenwangen / Komisija, Raffinerie Heide / Komisija ir Romonta / Komisija, C‑540/14 P, C‑551/14 P, C‑564/14 P ir C‑565/14 P, EU:C:2016:147, 90 ir 91 punktus).

102    Be to, tam, kad dėl teisės būti išklausytam pažeidimo būtų panaikintas ginčijamas reglamentas, ieškovės privalėjo įrodyti, kad, nesant šio pažeidimo, jos būtų galėjusios remtis aplinkybėmis, galinčiomis kelti abejonių dėl Komisijos pozicijos, ir taip daryti įtaką Komisijos vertinimams, neįtraukiant Aquind jungties projekto į galimą Sąjungos BIP sąrašą (šiuo klausimu žr. 2010 m. liepos 1 d. Sprendimo Knauf Gips / Komisija, C‑407/08 P, EU:C:2010:389, 23 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Tačiau šiuo atveju joks įrodymas negalėjo turėti kokios nors įtakos Komisijos pozicijai, turint omeny Prancūzijos Respublikos atsisakymą patvirtinti Aquind jungties projekto įrašymą į Sąjungos BIP sąrašą.

103    Šiomis aplinkybėmis negalima teigti, kad Komisija pažeidė teisę į gerą administravimą.

104    Taip pat negalima teigti, kad Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą. Remiantis šio sprendimo 79 punkte nurodyta jurisprudencija, Komisija negalėjo nevienodai vertinti Aquind jungties ir kitų konkuruojančių projektų, nes Aquind projektas nebuvo įtrauktas į atitinkamos regioninės grupės sudarytą BIP pasiūlymų sąrašą, kuriuo remdamasi ji vykdė jai deleguotus įgaliojimus, be to, Aquind jungties projekto padėtis nebuvo panaši į konkuruojančių projektų, įtrauktų į šį sąrašą, padėtį.

105    Konkrečiai kalbant, pirma, ieškovės nepagrįstai teigia, kad Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą, nes jungčių tarp Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės projektai (įskaitant Aquind jungties projektą) tenkina tuos pačius tų pačių vartotojų poreikius, ir kad Artelys tyrimo rezultatai, kuriais remdamasi Komisija tariamai atsisakė patvirtinti šį projektą, buvo susiję ne su šiuo projektu, o su kitais trimis konkuruojančiais projektais.

106    Iš tiesų reikia priminti, kad Komisija galėjo tik atsižvelgti į Prancūzijos Respublikos atsisakymą patvirtinti Aquind jungties projekto įtraukimą į Sąjungos BIP sąrašą. Be to, išnagrinėjus pirmąjį ieškinio pagrindą, grindžiamą pareigos motyvuoti pažeidimu, matyti, kad Artelys tyrimo rezultatai nėra nei priežastis, dėl kurios Aquind jungties projektas nebuvo įtrauktas į atitinkamos sprendimus priimančios grupės pateiktą pasiūlymų sąrašą, nei priežastis, dėl kurios Komisija neįtraukė šio projekto į Sąjungos BIP sąrašą.

107    Antra, penktąjį pagrindą, grindžiamą vienodo požiūrio principo pažeidimu, ieškovės nepagrįstai grindžia tuo, kad Aquind jungties projektas buvo įvertintas geriau nei du konkuruojantys projektai pagal vertinimo metodą sudarytoje BIP pasiūlymų klasifikacijoje ir kad, nepaisant to, jis nebuvo įtrauktas į Sąjungos BIP sąrašą.

108    Iš tikrųjų, be to, kad Aquind jungties projektas nebuvo nurodytas sprendimus priimančios grupės patvirtintame regioniniame sąraše, o Komisija negalėjo į jį atsižvelgti, klasifikacija, kuria remiasi ieškovės, bet kuriuo atveju neturi jokios reikšmės. Reglamento Nr. 347/2013 4 straipsnio 4 dalyje ir III priedo 2 dalies 14 punkte nedviprasmiškai nurodyta, kad projektų klasifikacija skirta tik grupės vidaus reikmėms, kad nei regioniniame sąraše, nei Sąjungos BIP sąraše tokios klasifikacijos nėra, ir ji negali būti naudojama jokiam kitam vėlesniam tikslui, išskyrus atvejus, kai Komisija naudojasi šio sprendimo 95 punkte primintu įgaliojimu patikrinti, ar bendras projektų skaičius ne per didelis.

109    Šiomis aplinkybėmis reikia išnagrinėti ieškovių argumentą, grindžiamą 2020 m. kovo 11 d. Sprendimu Baltic Cable (C‑454/18, EU:C:2020:189). Jos primena, kad Teisingumo Teismas jame nusprendė, jog nacionalinėms reguliavimo institucijoms suteikti įgaliojimai turi būti aiškinami ir taikomi taip, kad būtų laikomasi bendrųjų Sąjungos teisės principų, net jei reglamentu atitinkamai institucijai nesuteikiama aiškių įgaliojimų imtis priemonių, būtinų bet kokiai diskriminacijai išvengti. Ieškovės iš esmės teigia, kad Komisijai suteikti įgaliojimai sudaryti Sąjungos BIP sąrašus taip pat turi būti aiškinami ir taikomi laikantis bendrųjų Sąjungos teisės principų, šiuo atveju – vienodo požiūrio principo, net jei pagal Reglamentą Nr. 347/2013 jai nesuteikiami aiškūs įgaliojimai imtis šiuo klausimu būtinų priemonių.

110    Bet su tokiu argumentu negalima sutikti. Pirma, ieškovės remiasi klaidinga prielaida, kad 2020 m. kovo 11 d. Sprendime Baltic Cable (C‑454/18, EU:C:2020:189) nurodytų nacionalinių reguliavimo institucijų situacija yra tokia pati kaip ir Komisijos šioje byloje. Vis dėlto abi nagrinėjamos situacijos iš esmės skiriasi dėl to, kad pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinančios Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (OL L 211, 2009, p. 15), 16 straipsnio 6 dalį nacionalinei reguliavimo institucijai buvo suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl atitinkamo perdavimo sistemos operatoriaus pajamų panaudojimo. Nagrinėjamu atveju Komisija neturėjo teisės įtraukti Aquind jungties projekto į Sąjungos BIP sąrašą, nes Prancūzijos Respublika pasinaudojo teise nepatvirtinti šio projekto pagal SESV 172 straipsnio antrą pastraipą ir Reglamento Nr. 347/2013 3 straipsnio 3 dalies a punkto antrą pastraipą.

111    Antra, reikia pabrėžti, kad jei Komisija, remdamasi vienodo požiūrio principu, būtų ėmusis iniciatyvos įtraukti Aquind jungties projektą į Sąjungos BIP sąrašą, tokiais veiksmais būtų pažeisti Sąjungos teisės aktai, visų pirma pati SESV.

112    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ketvirtasis ir penktasis ieškinio pagrindai, atitinkamai grindžiami teisės į gerą administravimą ir vienodo požiūrio principo pažeidimais, turi būti atmesti.

 Dėl šeštojo pagrindo, grindžiamo proporcingumo principo pažeidimu

113    Nurodydamos šeštąjį pagrindą, grindžiamą proporcingumo principo pažeidimu, ieškovės visų pirma teigia, kad galimybę ir būtinybę iš Sąjungos BIP sąrašo išbraukti Aquind jungties projektą reikėjo vertinti griežčiau, tinkamai atsižvelgiant į šio projekto pobūdį ir minėto išbraukimo iš sąrašo pasekmes. Be to, jos teigia, kad, nesant informacijos apie projekto išbraukimo iš sąrašo priežastis, neįmanoma įvertinti ginčijamo reglamento proporcingumo. Taip pat jos kritikuoja Komisiją dėl to, kad aiškindama Reglamentą Nr. 347/2013 nepakankamai gilinosi į procedūrinių garantijų supratimą ir į tai, kaip ji laikosi pagrindinių principų, kad būtų pasiekti to reglamento tikslai. Galiausiai jos tvirtina, kad Reglamento Nr. 347/2013 tikslas – palengvinti BIP projektų įgyvendinimą, o Komisijos pateiktas šio reglamento aiškinimas neatitinka proporcingumo principo, nes dvejų metų laikotarpis yra nepakankamas, kad projektui būtų galima taikyti šio reglamento 12 straipsnyje numatytą investicijų ir tarpvalstybinio išlaidų paskirstymo procedūrą.

114    Komisija, palaikoma Ispanijos Karalystės ir Prancūzijos Respublikos, ginčija šį pagrindą.

115    Pagal suformuotą jurisprudenciją proporcingumo principas yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų. Pagal šį principą Sąjungos institucijų veiksmai neturi viršyti to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamos priemonės teisėtiems tikslams pasiekti, todėl, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams (1990 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Fedesa ir kt., C‑331/88, EU:C:1990:391, 13 punktas; 1998 m. gegužės 5 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė / Komisija, C‑180/96, EU:C:1998:192, 96 punktas ir 2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo BASF / Komisija, T‑472/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:432, 108 punktas).

116    Be to, priemonės proporcingumo vertinimas turi atitikti Sąjungos institucijoms suteiktą diskreciją ją priimant (2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Vokietija / Parlamentas ir Taryba, C‑380/03, EU:C:2006:772, 145 punktas ir 2017 m. gegužės 16 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / BCE, T‑122/15, EU:T:2017:337, 68 punktas).

117    Šeštąjį ieškinio pagrindą reikia nagrinėti atsižvelgiant būtent į šią jurisprudenciją.

118    Pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, kad Komisija neturėjo jokios diskrecijos, kiek tai susiję su nagrinėjamo projekto neįtraukimu į sąrašą, nes Prancūzijos Respublika atsisakė patvirtinti Aquind jungties projekto įtraukimą į Sąjungos BIP sąrašą, ir kad ji galėjo tik atsižvelgti į šį atsisakymą.

119    Be to, reikia priminti, kad Reglamento Nr. 347/2013 43 konstatuojamojoje dalyje numatyta: „kadangi šio reglamento tikslo, t. y. transeuropinių energetikos tinklų plėtros, jų sąveikos ir prisijungimo prie tokių tinklų, valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl būtų geriau jo siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones, laikydamasi subsidiarumo principo, kaip nustatyta [ESS] 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti“.

120    Reglamente Nr. 347/2013 nenumatyta, kad projektų rengėjai galėtų gauti regioninių grupių paaiškinimus ir pateikti pastabas prieš regioninėms grupėms patvirtinant regioninius sąrašus ar vėliau prieš Komisijai priimant deleguotuosius aktus, kuriais ji galutinai nustato Sąjungos BIP sąrašą. Vis dėlto ieškovės nepateikė jokio prieštaravimo dėl minėto reglamento nuostatų, susijusių su Sąjungos BIP sąrašo patvirtinimo procedūra, teisėtumo. Taigi ieškovės negali remtis šiais įrodymais, teigdamos, kad negalėjo įvertinti, ar Aquind jungties projekto pašalinimas iš Sąjungos BIP sąrašo buvo proporcingas. Šiomis aplinkybėmis jos taip pat iš esmės negali priekaištauti Komisijai, kad ši nepateikė išankstinio paaiškinimo ir neužtikrino proporcingumo principo laikymosi sudarant sąrašą. Iš tiesų priimdama ginčijamą reglamentą Komisija laikėsi Reglamento Nr. 347/2013 nuostatų. Be to, galimybė ginčyti valstybės narės atsisakant patvirtinti projektą pateiktus motyvus suteikiama tik atitinkamos regioninės grupės kitų valstybių narių atstovams, taigi Komisija negalėjo to daryti.

121    Be to, ieškovės klaidingai priekaištauja Komisijai, kad ji, atsižvelgdama į Aquind jungties projekto pobūdį, rimčiau neįvertino galimybės ir būtinybės jį išbraukti iš Sąjungos BIP sąrašo. Iš tikrųjų ankstesnių ieškinio pagrindų nagrinėjimas, visų pirma šio sprendimo 87–96 punktuose atlikta analizė, parodė, kad Komisija negalėjo nepaisyti Prancūzijos Respublikos pateikto atsisakymo ir įtraukti Aquind jungties projektą į Sąjungos BIP sąrašą (tas projektas nebuvo nurodytas atitinkamos regioninės grupės priimtame regioniniame sąraše). Remiantis šio sprendimo 116 punkte priminta jurisprudencija, reikia atsižvelgti į tai, kad Komisija neturėjo vertinimo laisvės, kiek tai susiję su Aquind jungties projekto įtraukimu į Sąjungos BIP sąrašą. Šiomis aplinkybėmis negalima priekaištauti Komisijai, kad ši pažeidė proporcingumo principą dėl to, kad neįtraukė šio projekto į Sąjungos BIP sąrašą.

122    Galiausiai ieškovės iš esmės tvirtina, kad ginčijamame reglamente Komisijos pateiktas Reglamento Nr. 347/2013 aiškinimas prieštarauja šiuo reglamentu siekiamam tikslui – palengvinti projektų įgyvendinimą, nes akivaizdu, kad dvejų metų laikotarpio nepakanka, kad projektui būtų galima taikyti šio reglamento 12 straipsnyje numatytą investavimo ir tarpvalstybinio išlaidų paskirstymo procedūrą. Su šiuo argumentu negalima sutikti. Iš tiesų, kaip teisingai pažymi Komisija, infrastruktūros projektų plėtra nepriklauso nuo to, ar jie yra Sąjungos BIP.

123    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad šeštąjį pagrindą reikia atmesti.

 Dėl septintojo ieškinio pagrindo, grindžiamo teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimu

124    Nurodydamos septintąjį pagrindą, grindžiamą teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimu, ieškovės visų pirma teigia, kad SESV 172 straipsnis ir Reglamentas Nr. 347/2013 negali būti aiškinami taip, kad Sąjungos BIP statusas yra visiškai nepatikimas. Jos pažymi, kad niekas negalėjo numatyti, kad diskriminaciniu pagrindu bus „galimai“ panaikintas Aquind jungties projekto Sąjungos BIP statusas. Be to, jos nurodo, kad po dvejų metų savavališkai išbraukus Aquind jungties projektą iš Sąjungos BIP sąrašo buvo pažeisti jų teisėti lūkesčiai. Iš tiesų, jų teigimu, Reglamente Nr. 347/2013 numatytas tikslas skatinti investicijas į prioritetinius projektus, pradinis Aquind jungties projekto įtraukimas į Sąjungos BIP sąrašą, didelės pastangos ir jų padarytos didelės investicijos užtikrino tam tikrą šio projekto statuso stabilumą. Be to, jos pabrėžia, kad 2018 m. ACER atsisakymas taikyti išimtį pagal Reglamento Nr. 714/2009 17 straipsnį buvo motyvuojamas tuo, kad Aquind jungties projektas buvo įtrauktas į Sąjungos BIP sąrašą, todėl jam buvo suteiktos Reglamento Nr. 347/2013 12 straipsnyje numatytos lengvatos. Jų teigimu, šiuo sprendimu Sąjunga joms suteikė garantiją, kad Aquind jungties projektas nebus savavališkai išbrauktas iš minėto sąrašo. Galiausiai ieškovės mano, kad Prancūzijos Respublika nepagrįstai teigė, kad jos negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, remdamasi tuo, kad keturi Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės tinklų sujungimo projektai konkuravo. Jos tvirtina, kad, iš Sąjungos BIP sąrašo išbraukus Aquind jungties projektą, buvo tiesiogiai sumažintas konkurencinis spaudimas likusiems projektams ir jiems buvo suteiktas pranašumas, todėl buvo pasiektas priešingas rezultatas, nei „leisti rinkai nustatyti, kuris BIP turi būti įgyvendintas“.

125    Komisija, palaikoma Ispanijos Karalystės ir Prancūzijos Respublikos, ginčija šį pagrindą.

126    Pirmiausia reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją teisinio saugumo principas, kurį papildo teisėtų lūkesčių apsaugos principas, reikalauja, kad teisės normos būtų aiškios ir tikslios, o teisės subjektai numatytų jų taikymą (2005 m. birželio 7 d. Sprendimo VEMW ir kt., C‑17/03, EU:C:2005:362, 80 punktas ir 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Plantan, C‑201/08, EU:C:2009:539, 46 punktas).

127    Iš suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos teisės principų. Teisę remtis šiuo principu turi kiekvienas asmuo, kuriam Sąjungos institucijos sukėlė pagrįstų lūkesčių. Patikinimais, galinčiais suteikti tokių lūkesčių, laikoma tiksli, besąlygiška, nuosekli, kompetentingų ir patikimų šaltinių, nesvarbu kokia forma, pateikta informacija. Vis dėlto niekas negali teigti, kad buvo pažeistas šis principas, jei nėra aiškių administracijos pateiktų patikinimų. Be to, jei atsargus ir nuovokus ūkio subjektas gali numatyti, kad bus priimta Sąjungos priemonė, kuri galbūt paveiks jo interesus, jis negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu priėmus tą priemonę (2013 m. kovo 14 d. Sprendimo Agrargenossenschaft Neuzelle, C‑545/11, EU:C:2013:169, 23–26 punktai ir 2014 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo B&S Europe / Komisija, T‑222/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:837, 47 punktas).

128    Iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos taip pat matyti, kad bet kuris ūkio subjektas, kuriam institucija suteikė pagrįstų lūkesčių, gali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Be to, ūkio subjektai negali pagrįstai tikėtis išlaikyti esamos padėties, kuri gali pasikeisti nacionalinėms institucijoms įgyvendinant savo diskreciją (šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Plantanol, C‑201/08, EU:C:2009:539, 53 punktą ir 2019 m. liepos 11 d. Sprendimo Agrenergy ir Fusignano Due, C‑180/18, C‑286/18 ir C‑287/18, EU:C:2019:605, 31 punktą).

129    Būtent atsižvelgiant į šią jurisprudenciją reikia nustatyti, ar Komisijai priimant atitinkamos regioninės grupės sudarytą pasiūlymų sąrašą ir sudarant Sąjungos BIP sąrašą gali būti priekaištaujama, kad ji pažeidė teisinio saugumo ir ieškovių teisėtų lūkesčių, kad Aquind jungties projektas išsaugos Sąjungos BIP statusą, principus.

130    Pirma, reikia priminti, kad Komisija neturėjo jokios vertinimo laisvės, kiek tai susiję su nagrinėjamo projekto neįtraukimu į sąrašą po to, kai Prancūzijos Respublika atsisakė patvirtinti Aquind jungties projekto įtraukimą į Sąjungos BIP sąrašą, taigi ji galėjo tik atsižvelgti į šį atsisakymą.

131    Antra, kaip buvo pažymėta, be kita ko, šio sprendimo 69–71 punktuose, iš taikytinų teisės aktų aiškiai matyti, kad: naujas Sąjungos BIP sąrašas sudaromas kas dvejus metus; visiems projektams, įskaitant tuos, kurie įtraukti į galiojantį Sąjungos BIP sąrašą, taikoma ta pati atrankos procedūra; projektai, kurie jau buvo įtraukti į ankstesnį Sąjungos BIP sąrašą, neturi pranašumo, palyginti su naujais projektais, ir kad Sąjungos BIP, susijusiems su valstybės narės teritorija, reikalingas tos valstybės narės pritarimas.

132    Dvejonių nekeliantis Reglamento Nr. 347/2013 turinys neleidžia manyti, kad jo tikslas – iš esmės skatinti investicijas į prioritetinius projektus – ir Aquind jungties projekto įtraukimas į Sąjungos BIP sąrašą yra garantija ieškovėms, kad šis projektas bus ex officio įtrauktas į naują Sąjungos BIP sąrašą.

133    Trečia, ieškovės teigia, kad 2018 m. spalio 17 d. ACER apeliacinės komisijos sprendimas, kuriuo atmestas jų prašymas pagal Reglamento Nr. 714/2009 17 straipsnį taikyti išimtį Aquind jungties projektui, yra Sąjungos suteikta garantija, kad Aquind jungties projektas nebus savavališkai (arba tol, kol atitiks įtraukimo į tokį sąrašą sąlygas) išbrauktas iš Sąjungos sąrašo.

134    Šiuo klausimu naudinga priminti, kad pagal Reglamento Nr. 714/2009 17 straipsnio 1 dalies b punktą reglamentuojamos tvarkos išimtis gali būti taikoma, jei „investavimo rizikos lygis yra toks, kad apskritai nebūtų investuojama, jeigu nebūtų suteikta išimtis“. Ieškovės pažymi, kad ACER atsisakymas joms taikyti išimtį buvo motyvuotas tuo, kad Aquind jungties projektas buvo įtrauktas į Sąjungos BIP sąrašą ir kad dėl to jam buvo taikytos Reglamento Nr. 347/2013 12 straipsnyje numatytos lengvatos.

135    Nors tiesa, kad atmesdama prašymą taikyti išimtį pagal Reglamento Nr. 714/2009 17 straipsnio 1 dalies b punktą ACER iš tiesų nurodė, kad Aquind jungties projektas turi Sąjungos BIP statusą (taip pat rėmėsi tarpvalstybiniu išlaidų paskirstymu, kuris dėl tokio statuso gali būti taikomas minėtam projektui), tokia nuoroda jokiu būdu nereiškė, kad pareiškėjai gali tikėtis, kad Aquind jungties projektas bus automatiškai įtrauktas į naująjį Sąjungos BIP sąrašą. ACER požiūris veikiau turėjo būti suprantamas taip, kad jei nagrinėjamas projektas nebūtų įrašytas į Sąjungos BIP sąrašą, tai suteiktų galimybę iš naujo prašyti taikyti minėtame straipsnyje numatytą išimtį.

136    Šiuo klausimu, kaip pabrėžia Komisija, ieškovės negalėjo reikalauti, kad jų teisinė padėtis būtų „įšaldyta“, nes jų projektas iš pradžių buvo įtrauktas į Sąjungos BIP sąrašus, nors teisės aktuose numatyta pakeitimų galimybė. Jos taip pat žinojo, kad sprendimą dėl išimties pagal Reglamento Nr. 714/2009 17 straipsnio 1 dalies b punktą ir sprendimą patvirtinti Sąjungos BIP sąrašą priėmė skirtingi ir tarpusavyje nepriklausomi organai.

137    Ketvirta, ieškovės jokiu būdu negali teigti, kad Energetikos chartijos sutarties pasirašymas joms suteikė tikslias, besąlygiškas ir tarpusavyje derančias garantijas, kad Aquind jungties projektas, kuris iš pradžių buvo įtrauktas į Sąjungos BIP sąrašus, bus automatiškai įtrauktas į naująjį Sąjungos sąrašą. Iš tiesų, be to, kad šis argumentas visiškai nepagrįstas, tokios sutarties pasirašymas savaime negali suteikti garantijos konkretaus jungties projekto rengėjams dėl tokio projekto Sąjungos BIP statuso. Be to, minėtos sutarties buvimas neleidžia nepaisyti reikalavimo, kad Prancūzijos Respublika pagal SESV 172 straipsnio antrą pastraipą iš pradžių patvirtintų Aquind jungties projektą, prieš įtraukiant jį į naująjį regioninės grupės regioninį sąrašą. Ieškovės žinojo, kad nagrinėjamu atveju tokio patvirtinimo nebuvo gauta.

138    Penkta, neginčijama, kad, priimant naują regioninį projektų pasiūlymų sąrašą ir naują Sąjungos BIP sąrašą, Aquind jungties projektas konkuravo su kitais Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos tinklų jungčių projektais. Šiomis aplinkybėmis ieškovės gerai žinojo, kad Reglamento Nr. 347/2013 tikslams pasiekti gali pakakti vieno ar kelių iš šių projektų ir kad tiek Jungtinė Karalystė, tiek Prancūzijos Respublika pagal SESV 172 straipsnio antrą pastraipą ir Reglamento Nr. 347/2013 3 straipsnio 3 dalį turėjo didelę diskreciją nuspręsti – pritarti ar nepritarti bet kuriam iš šių projektų.

139    Šiuo klausimu ieškovės negali teigti, kad jų teisėti lūkesčiai klaidingai kilo dėl Aquind jungties projekto įvertinimo (kuris buvo geresnis nei kitų projektų). Kaip jau buvo priminta šio sprendimo 108 punkte, nei regioniniame sąraše, nei Sąjungos BIP sąraše nebuvo pateikta projektų klasifikacija, o BIP pasiūlymų klasifikaciją pagal vertinimo metodą Komisija galėjo naudoti tik tada, kai naudojosi įgaliojimais patikrinti, ar bendras projektų skaičius nėra per didelis.

140    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, septintasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

 Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, grindžiamo Energetikos chartijos sutarties 10 straipsnio 1 dalies pažeidimu

141    Nurodydamos trečiąjį pagrindą ieškovės remiasi Energetikos chartijos sutarties 10 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Pirmiausia jos teigia, kad ši nuostata yra tiesioginio veikimo, nes, pirma, Energetikos chartijos sutartis, atsižvelgiant į jos pobūdį ir struktūrą bei vertinant ją kaip visumą, gali suteikti vykdomųjų teisių, ir, antra, pati chartija yra pakankamai aiški ir tiksli ir jai negali būti taikomos kitos įgyvendinimo priemonės. Antra, jos teigia, kad šia nuostata reglamentuojamas režimas, kurį kiekviena susitariančioji šalis turi sukurti kitų susitariančiųjų šalių investuotojams; Sąjunga ir kiekviena iš jos valstybių narių yra Energetikos chartijos sutarties susitariančiosios šalys; o valstybės narės investuotojai yra kitos susitariančiosios šalies nei Sąjunga investuotojai, todėl jie turi teisę remtis šia nuostata prieš Sąjungą. Trečia, jos mano, kad Energetikos chartijos sutartyje numatyta apsauga bet kuriuo atveju yra svarbi aiškinant Reglamentą Nr. 347/2013 ir taikant bendruosius Sąjungos teisės principus, kuriais turi galėti remtis visi valstybių narių investuotojai.

142    Komisija, palaikoma Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės ir Prancūzijos Respublikos, ginčija šį pagrindą.

143    Pirmiausia reikia priminti, kad Energetikos chartijos sutartis yra daugiašalis susitarimas, kurio šalys yra tiek daugelis valstybių narių, tiek pati Sąjunga.

144    Energetikos chartijos sutarties 10 straipsnio „Investicijų skatinimas, apsauga ir joms taikomas režimas“ 1 dalyje nustatyta:

„Kiekviena Susitariančioji Šalis, remdamasi šios Sutarties nuostatomis, skatina ir sudaro stabilias, nešališkas, palankias ir aiškias sąlygas kitų Susitariančiųjų Šalių investuotojams investuoti jos teritorijoje. Tokioms sąlygoms priskiriamas įsipareigojimas kitų Susitariančiųjų Šalių investuotojų investicijoms visada taikyti teisingą ir nešališką režimą. Tokioms investicijoms taip pat taikoma nuolatinė apsauga ir garantijos, ir nė viena Susitariančioji Šalis jokiu būdu nekliudo nepagrįstomis ar diskriminacinėmis priemonėmis valdyti, eksploatuoti, naudoti tokias investicijas, jų turėti ar jomis disponuoti. <…>“

145    Pirmiausia reikia pažymėti, kad Energetikos chartijos sutarties 10 straipsnio 1 dalyje iš esmės išvardyti Sąjungos teisėje egzistuojantys bendrieji teisės principai, t. y. gero administravimo, vienodo požiūrio, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir proporcingumo principai. Išnagrinėjus ketvirtąjį–septintąjį ieškinio pagrindus matyti, kad dėl to, jog neįtraukė į ginčijamą reglamentą Aquind jungties projekto kaip Sąjungos BIP, Komisijai negalima priekaištauti pažeidus šiuos principus. Vadinasi, jai taip pat negalima priekaištauti pažeidus Energetikos chartijos sutarties 10 straipsnio 1 dalį.

146    Be to, ieškovės nepagrįstai teigia, kad pareigos užtikrinti skaidrias ir teisingas sąlygas nebuvo laikomasi, nes buvo pažeista pareiga motyvuoti ir procedūriniai bei materialiniai reikalavimai, nurodyti pateikiant pirmąjį ir antrąjį ieškinio pagrindus – šie pagrindai buvo atmesti. Vadinasi, argumentas dėl Energetikos chartijos sutarties 10 straipsnio 1 dalies pažeidimo turi būti atmestas, nes jis grindžiamas šiuose pagrinduose nurodytais motyvais.

147    Galiausiai svarbu priminti, kad steigiamosiomis sutartimis, kurios sudaro Sąjungos konstitucinę chartiją (šiuo klausimu žr. 1986 m. balandžio 23 d. Sprendimo Les Verts / Parlamentas, 294/83, EU:C:1986:166, 23 punktą), skirtingai nei įprastomis tarptautinėmis sutartimis, buvo nustatyta nauja teisinė sistema kartu su jos institucijomis; tokios sistemos naudai jos valstybės narės vis platesnėse srityse apribojo savo suverenias teises, o jos subjektai yra ne tik valstybės narės, bet ir jų nacionaliniai subjektai (žr. 2014 m. gruodžio 18 d. Nuomonės 2/13 (Sąjungos prisijungimas prie EŽTK), EU:C:2014:2454, 157 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

148    Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją Sąjungos teisės autonomija tiek valstybių narių teisės, tiek tarptautinės teisės atžvilgiu pateisinama esminiais Sąjungos ir jos teisės ypatumais, susijusiais, be kita ko, su konstitucine Sąjungos struktūra ir pačiu minėtos teisės pobūdžiu. Sąjungos teisei būdinga tai, kad ji kilusi iš savarankiško šaltinio, kurį sudaro Sutartys, kad ji yra viršesnė už valstybių narių teisę, ir tai, kad įvairios Sąjungos nuostatos yra tiesiogiai taikomos nacionaliniams subjektams ir pačioms valstybėms narėms. Dėl šių esminių Sąjungos teisės ypatumų susiformavo struktūrinis principų, normų ir tarpusavyje priklausomų teisinių santykių, siejančių pačią Sąjungą su jos valstybėmis narėmis ir tarpusavyje pačias valstybes nares, tinklas (šiuo klausimu žr. 2014 m. gruodžio 18 d. Nuomonės 2/13 (Sąjungos prisijungimas prie EŽTK), EU:C:2014:2454, 165–167 ir 201 punktus; taip pat žr. 2018 m. kovo 6 d. Sprendimo Achmea, C‑284/16, EU:C:2018:158, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

149    Konkrečiai kalbant apie taisykles, kurios abipusiu ryšiu sieja pačią Sąjungą ir jos valstybes nares, pažymėtina, kad pagal SESV 172 straipsnio antrą pastraipą atitinkamai valstybei narei suteikiama diskrecija patvirtinti arba atsisakyti patvirtinti projekto įtraukimą į Sąjungos BIP sąrašą, kaip matyti iš prieš tai nagrinėtų pagrindų (konkrečiai žr. šio sprendimo 38–40, 45, 56, 110 ir 111 punktus).

150    Taigi SESV aiškiai nustatytos Sąjungos kompetencijos Sąjungos BIP srityje ribos, nes Komisijai neleidžiama įtraukti į minėtų BIP sąrašą projekto, kurio nepatvirtino valstybė narė, kurios teritorijoje turi būti įgyvendintas projektas.

151    Šiuo klausimu ieškovės nesėkmingai mėgina ginčyti kompetencijos Sąjungos BIP srityje pasidalijimą tarp valstybių narių ir Sąjungos. Iš tiesų jos iš esmės priekaištauja Komisijai, kad ši paisė Prancūzijos Respublikos atsisakymo patvirtinti Aquind jungties projekto įtraukimą į Sąjungos BIP sąrašą ir dėl šios priežasties pažeidė Energetikos chartijos sutarties 10 straipsnį.

152    Taigi, atsižvelgiant, pirma, į Sąjungos teisės autonomiją ir tai, kad egzistuoja struktūrinis principų, taisyklių ir tarpusavyje susijusių teisinių santykių tinklas, siejantis pačią Sąjungą ir jos valstybes nares, ir, antra, į atitinkamos valstybės narės diskreciją, pripažintą Sąjungos teisėje, reikia manyti, kad Energetikos chartijos sutarties 10 straipsnio 1 dalis nėra tokios apimties, kad įpareigotų Komisiją neatsižvelgti į SESV 172 straipsnio antroje pastraipoje numatytą kompetencijos padalijimą ir taip jį pažeisti.

153    Taigi Komisija laikėsi SESV 172 straipsnio antros pastraipos. Negalima jai priekaištauti dėl Energetikos chartijos sutarties 10 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

154    Vadinasi, trečiąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

155    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

156    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė.

157    Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, jos turi padengti savo bei Komisijos bylinėjimosi išlaidas pagal šios reikalavimus.

158    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį Vokietijos Federacinė Respublika, Ispanijos Karalystė ir Prancūzijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Aquind Ltd, Aquind SAS ir Aquind Energy Sàrl.

3.      Vokietijos Federacinė Respublika, Ispanijos Karalystė ir Prancūzijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Tomljenović

Škvařilová-Pelzl

Nõmm

Paskelbta 2023 m. vasario 8 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


Turinys



*      Proceso kalba: anglų.