Byla T‑442/08
International Confederation of Societies of Authors and Composers (CISAC)
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Autorių teisės, susijusios su viešu muzikos kūrinių atlikimu perduodant juos internetu, palydovais ir kabeliais – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas – Geografinės rinkos pasidalijimas – Dvišaliai nacionalinių kolektyvinio teisių administravimo organizacijų susitarimai – Suderinti veiksmai, kuriais nepaliekama galimybės išduoti įvairaus repertuaro ir daugelyje teritorijų galiojančias licencijas – Įrodymai – Nekaltumo prezumpcija“
Santrauka – 2013 m. balandžio 12 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Tiesioginis poveikis – Kriterijai – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojami antikonkurenciniai veiksmai – Organizacijos, kurios veikla buvo pagrindas parengti antikonkurencinius veiksmus įgyvendinančius susitarimus, ieškinys – Tiesiogiai susijusi organizacija
(EB 81 straipsnis ir EB 230 straipsnio ketvirta pastraipa)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Konkreti sąsaja – Kriterijai – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojami antikonkurenciniai veiksmai – Organizacijos, kurios veikla buvo pagrindas parengti antikonkurencinius veiksmus įgyvendinančius susitarimus, ieškinys – Poveikis organizacijos, kaip derybininkės, padėčiai – Glaudus dalyvavimas administracinėje procedūroje
(EB 81 straipsnis ir EB 230 straipsnio ketvirta pastraipa)
3. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijos pareiga įrodyti pažeidimą – Įrodinėjimo naštos apimtis
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)
4. Sąjungos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Nekaltumo prezumpcija – Procedūra konkurencijos srityje – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas, tačiau neskiriama bauda – Taikymas
(EB 81 straipsnio 1 dalis; ES 6 straipsnio 2 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalis)
5. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Įrodinėjimo priemonė – Rėmimasis įrodymų visetu – Įrodomosios galios laipsnis, reikalingas atskiriems įrodymams – Įrodymai, grindžiami vien įmonių veiksmais – Pažeidimą ginčijančių įmonių įrodinėjimo pareiga – Komisijos, ginčijančios įmonių pateiktų paaiškinimų įtikinamumą, pareigos
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)
6. Karteliai – Draudimas – Oficialiai nutrauktų kartelių besitęsiantis poveikis – EB 81 straipsnio taikymas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
7. Karteliai – Suderinti veiksmai – Lygiagretus elgesys – Derinimo prezumpcija – Ribos – Nacionalinių autorių teisių administravimo organizacijų atsisakymas leisti kitoje valstybėje įsteigtam naudotojui tiesiogiai naudotis jų repertuaru – Žala konkurencijai
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
1. Pagal ieškinio priimtinumo sąlygą, susijusią su tiesiogine sąsaja, reikalaujama, pirma, kad skundžiama priemonė darytų tiesioginį poveikį ieškovo teisinei padėčiai, ir, antra, kad ji nepaliktų jokios diskrecijos šios priemonės adresatams, atsakingiems už jos įgyvendinimą, kuris turi būti savaiminis ir išplaukti tik iš Sąjungos teisės normų, netaikant kitų tarpinių taisyklių.
Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuoti nacionalinių kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacijų vykdomi antikonkurenciniai veiksmai, susiję su viešu muzikos kūrinių atlikimu pagal savitarpio atstovavimo susitarimus, turi būti laikomas tiesiogiai susijusiu su nevyriausybine organizacija, kurios veikla buvo pagrindas parengti šiuos susitarimus ir yra reikšminga norint įvertinti, ar šios nacionalinės kolektyvinio administravimo organizacijos vykdo ginčijamą sprendimą nutraukdamos konstatuotą pažeidimą ir susilaikydamos nuo panašaus elgesio ateityje.
(žr. 66–68, 72 punktus)
2. Organizacija, kuri nėra ginčijamo akto adresatė, konkrečiai su juo susijusi yra tuomet, kai ji yra suinteresuota pareikšti ieškinį, visų pirma dėl to, kad jos, kaip derybininkės, padėčiai buvo padarytas poveikis prašomu panaikinti aktu.
Taip yra organizacijos, ginčijančios Komisijos sprendimą, kuriuo konstatuojami nacionalinių kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacijų vykdomi antikonkurenciniai veiksmai, susiję su viešu muzikos kūrinių atlikimu pagal savitarpio atstovavimo susitarimus, kuri palengvina šių nacionalinių kolektyvinio administravimo organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą, atveju.
Konkrečią sąsają patvirtina aplinkybė, kad organizacija ieškovė, kuri yra pranešimo apie kaltinimus adresatė ir aktyviai dalyvauja administracinėje procedūroje kaip svarbi Komisijos pašnekovė, atliko aiškiai apibrėžtą ir glaudžiai su pačiu sprendimo dalyku susijusį derybininkės vaidmenį, dėl kurio jos faktinė padėtis skyrėsi nuo kitų asmenų padėties.
(žr. 73–77 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 91, 138 punktus)
4. Konkurencijos srityje Sąjungos teismo abejonės turi būti aiškinamos įmonės, kuriai skirtas sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas, naudai. Taigi teismas negali pripažinti, kad Komisija pateikė pakankamų atitinkamo pažeidimo buvimo įrodymų, jei šiuo klausimu jis dar turi abejonių, ypač kai nagrinėjamas ieškinys dėl sprendimo, kuriuo paskirta bauda, panaikinimo.
Reikia atsižvelgti į nekaltumo prezumpcijos principą, įtvirtintą, be kita ko, Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, kuris yra viena iš pagrindinių teisių, kurios, remiantis Teisingumo Teismo praktika, yra bendrieji Sąjungos teisės principai. Atsižvelgiant į atitinkamų pažeidimų pobūdį ir sankcijų, kurios gali būti paskirtos, pobūdį ir griežtumą, nekaltumo prezumpcijos principas taikomas, be kita ko, per procedūras dėl įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių pažeidimų, per kurias gali būti skirtos vienkartinės ar periodinės baudos.
Ši teismo praktika, suformuluota nagrinėjant bylas, kuriose Komisija buvo skyrusi baudą, taip pat taikoma tuo atveju, kai sprendime, kuriuo konstatuojamas pažeidimas, bauda galiausiai neskiriama. Be to, reikia atsižvelgti į didelę žalą reputacijai, kuri fiziniam ar juridiniam asmeniui padaroma konstatavimu, kad jis dalyvavo darant konkurencijos taisyklių pažeidimą.
(žr. 92–95 punktus)
5. Konkurencijos srityje tam, kad būtų nustatytas EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimas reikia, kad Komisija pateiktų tikslių ir nuoseklių įrodymų. Tačiau nebūtinai kiekvienas Komisijos pateiktas įrodymas turi atitikti šiuos kriterijus kiekvieno pažeidimo elemento atžvilgiu. Pakanka, kad šį reikalavimą atitiktų bendrai vertinamas institucijos pateiktų įrodymų visetas.
Kadangi draudimas dalyvauti vykdant antikonkurencinius veiksmus ir sudarant antikonkurencinius susitarimus bei sankcijos, kurios gali būti skirtos pažeidėjams, visuotinai žinomi, įprasta, jog šiuos veiksmus ir susitarimus apimanti veikla vykdoma paslapčia, susitikimai vyksta slaptai ir parengiama kuo mažiau su tuo susijusių dokumentų. Net jeigu Komisija randa dokumentų, aiškiai rodančių neteisėtą ryšį tarp ūkio subjektų, pavyzdžiui, susitikimų protokolų, jie paprastai yra tik fragmentiški ir pavieniai, todėl tam tikras aplinkybes dažnai reikia nustatyti naudojant dedukcijos metodą. Vis dėlto kai aplinkybės, kurioms esant vyksta konkurencijos teisės pažeidimu kaltinamų įmonių susitikimai, rodo, kad šie susitikimai buvo reikalingi kolektyviai sprendžiant klausimus, nesusijusius su tokiais pažeidimais, Komisija negali preziumuoti, kad šių susitikimų tikslas buvo suderinti antikonkurencinius veiksmus. Daugeliu atvejų tai, ar egzistuoja antikonkurenciniai veiksmai arba susitarimai, turi būti nustatoma remiantis tam tikrais sutapimais ir požymiais, kurie, nagrinėjami kartu ir nesant kito logiško paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymas.
Tuo atveju, kai įmonių suderintų veiksmų įrodymas grindžiamas ne paprasčiausiu lygiagretaus elgesio rinkoje konstatavimu, bet dokumentais, iš kurių matyti, jog praktikos yra suderintų veiksmų rezultatas, atitinkamos įmonės turi ne paprasčiausia pateikti tariamai kitokį Komisijos konstatuotų faktinių aplinkybių paaiškinimą, bet užginčyti šias aplinkybes, nustatytas remiantis Komisijos pateiktais dokumentais.
Kita vertus, tuo atveju, kai Komisijos motyvai paremti prielaida, kad jos sprendime nustatytos faktinės aplinkybės negali būti paaiškintos kitaip, tik įmonių suderintais veiksmais, atitinkamoms įmonėms pakanka nurodyti aplinkybes, leidžiančias kitaip pažvelgti į Komisijos nustatytas faktines aplinkybes ir pateikti kitokį tokių aplinkybių paaiškinimą nei tas, kuriuo rėmėsi Komisija.
Tuo atveju, kai Komisija remiasi tam tikrais pavyzdžiais, kad padarytų atitinkamos įmonės argumentą neįtikinamą, ji turi įrodyti, kodėl šie pavyzdžiai yra reikšmingi. Be to, Komisija negali kaltinti atitinkamos įmonės tuo, kad ši nepateikė daugiau paaiškinimų, nes būtent Komisija turi įrodyti pažeidimą. Todėl jei administraciniu etapu Komisija mano, kad atitinkama įmonė pakankamai nepagrindė savo paaiškinimo, ji turi toliau nagrinėti bylos medžiagą arba konstatuoti, kad suinteresuotieji asmenys neturėjo galimybės pateikti reikiamų duomenų, kad būtų galima išnagrinėti, ar yra įtikinamų lygiagretaus atitinkamų įmonių elgesio paaiškinimų.
Prieš įvertinant, ar egzistuoja kitų lygiagretaus elgesio paaiškinimų nei suderinti veiksmai, reikia išnagrinėti klausimą, ar Komisija įrodė pažeidimo egzistavimą, pateikusi įrodymų, viršijančių paprasčiausią lygiagretaus elgesio konstatavimą. Šį klausimą reikia išnagrinėti prieš nagrinėjant, ar kiti nei suderinti veiksmai paaiškinimai yra pagrįsti, nes jeigu Bendrasis Teismas prieitų prie išvados, kad yra pateikta tokių įrodymų, tokie paaiškinimai, net jeigu būtų įtikinami, nepaneigtų pažeidimo konstatavimo.
(žr. 96–99, 101, 107, 161 punktus)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 123 punktą)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 137 punktą)