Sujungtos bylos T‑110/03, T‑150/03 ir T‑405/03

Jose Maria Sison

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Dokumentai, susiję su Tarybos sprendimais dėl kovos su terorizmu – Išimtys, susijusios su viešojo intereso apsauga – Visuomenės saugumas – Tarptautiniai santykiai – Galimybė susipažinti iš dalies – Motyvavimas – Teisė į gynybą“

Sprendimo santrauka

1.      Europos Bendrijos – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Dokumentų, su kuriais prašoma susipažinti, buvimas – Iš suinteresuotosios institucijos pareiškimo šiuo klausimu išplaukianti prezumpcija dėl dokumentų nebuvimo – Paprasta prezumpcija, paneigiama remiantis svarbiais ir nuosekliais įrodymais

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1049/2001)

2.      Europos Bendrijos – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Viešojo intereso apsauga – Teismo kontrolė – Apimtis – Ribos

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punktas)

3.      Europos Bendrijos – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Privalomosios išimtys – Atsižvelgimas į individualų pareiškėjo interesą – Netaikymas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punktas)

4.      Europos Bendrijos – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Pareiga motyvuoti – Apimtis

(EB 253 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1049/2001)

1.      Preziumuojama, kad visi institucijų pareiškimai dėl prašomų dokumentų nebuvimo pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais yra teisėti. Vadinasi, preziumuojama, kad šie pareiškimai taip pat yra teisingi. Tačiau tai yra paprasta prezumpcija, kurią ieškovas gali paneigti bet kokiomis priemonėmis, remdamasis svarbiais ir nuosekliais įrodymais.

(žr. 29, 32 punktus)

2.      Srityse, susijusiose su privalomomis galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais išimtimis, numatytomis Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 1 dalies a punkte, institucijos turi didelę diskreciją. Todėl Pirmosios instancijos teismas, vykdydamas institucijų sprendimų atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su dokumentais dėl šioje nuostatoje numatytų su viešuoju interesu susijusių išimčių teisėtumo kontrolę, turi tik patikrinti, ar buvo laikomasi procedūros ir motyvavimo taisyklių, faktinių aplinkybių tikslumą, ar nebuvo padaryta akivaizdi klaida vertinant šias aplinkybes arba ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais.

(žr. 46‑47 punktus)

3.      Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 1 dalies a punkte numatytos galimybės susipažinti su dokumentais išimtys yra privalomos. Iš to išplaukia, kad institucijos privalo atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, kuriems taikomos šios išimtys, jeigu pateikiami atitinkamų aplinkybių buvimo įrodymai.

Todėl taikant šio 4 straipsnio 1 dalies a punkte numatytas privalomas išimtis negalima atsižvelgti į individualų interesą, kurį gali turėti pareiškėjas, prašantis leisti susipažinti su asmeniškai su juo susijusiu dokumentu.

(žr. 51‑52 punktus)

4.      Kiekvieną kartą, kai institucija atsisako suteikti galimybę susipažinti su pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais prašomais dokumentais, ji turi, remdamasi savo turima informacija, įrodyti, kad dokumentams, su kuriais prašoma susipažinti, iš tikrųjų yra taikomos šiame reglamente išvardytos išimtys. Todėl ji turi nurodyti motyvus, kurie leistų suprasti ir patikrinti, pirma, ar prašomam dokumentui iš tikrųjų yra taikoma nurodyta išimtis ir, antra, ar su šia išimtimi susijusios apsaugos poreikis yra realus.

Vis dėlto gali būti neįmanoma nurodyti kiekvieno dokumento konfidencialumą pagrindžiančių priežasčių, neatskleidžiant jo turinio ir kartu nepažeidžiant pagrindinio išimties tikslo. Iš to išplaukia, jog tai, kad sprendimo dėl atsisakymo motyvavimas atrodo glaustas ir stereotipinis, savaime nėra motyvacijos stoka, jei jis nekliudo nei suprasti, nei patikrinti suinteresuotosios institucijos motyvų.

(žr. 60‑61, 63 punktus)