Byla T‑444/11
Gold East Paper (Jiangsu) Co. Ltd
ir
Gold Huasheng Paper (Suzhou Industrial Park) Co. Ltd
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Subsidijos – Kinijos kilmės plono kreidinio popieriaus importas – Metodas – Naudos apskaičiavimas – Akivaizdi vertinimo klaida – Konkretus pobūdis – Nuvertėjimo laikotarpis – Lengvatinis mokestinis režimas – Kompensacinės priemonės – Žala – Pelno maržos nustatymas – Atitinkamo produkto apibrėžimas – Bendrijos pramonė – Priežastinis ryšys“
Santrauka – 2014 m. rugsėjo 11 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas
1. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų valstybių teikiamų subsidijų – Kompensuotinos subsidijos – Apskaičiavimo metodas
(Tarybos reglamento Nr. 597/2009 7 straipsnio 1 ir 2 dalys)
2. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų valstybių teikiamų subsidijų – Žala – Institucijų diskrecija – Riba – Taikant vieną iš žalos vertinimo veiksnių padaryta akivaizdi klaida – Teisminė kontrolė – Ribos
(Tarybos reglamentas Nr. 597/2009)
3. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų valstybių teikiamų subsidijų – Kompensuotinos subsidijos – Gavėjui suteiktos naudos apskaičiavimas – ES nepriklausančios valstybės pasirinkimas kaip referencinio pavyzdžio – Institucijų diskrecija – Teisminė kontrolė – Apimtis
(Tarybos reglamento Nr. 597/2009 6 straipsnio d punkto ii papunktis)
4. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Nebuvimas – Nepriimtinumas – Bendra nuoroda į kitus dokumentus, net ir pridėtus prie ieškinio – Nepriimtinumas
(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
5. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų valstybių teikiamų subsidijų – Kompensuotinos subsidijos – Apskaičiavimas – Turto įprasto nuvertėjimo laikotarpio apskaičiavimas – Pareiga atsižvelgti į atitinkamų eksportuotojų nurodytus laikotarpius – Nebuvimas – Institucijų diskrecija – Ribos
(Tarybos reglamento Nr. 597/2009 7 straipsnio 3 dalis)
6. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų valstybių teikiamų subsidijų – Kompensuotinos subsidijos – Trečiosios valstybės bankų, kuriuos kontroliuoja valdžios institucijos, suteiktos paskolos – Valdžios institucijų suteiktos naudos buvimas
(Tarybos reglamento Nr. 597/2009 6 straipsnio b punktas ir 28 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa)
7. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų valstybių dempingo ar subsidijų taikymo – Antidempingo priemonių ir antisubsidijų priemonių derinys – Leistinumas – Ribos
(Tarybos reglamento Nr. 597/2009 14 straipsnio 2 dalis ir 15 straipsnio 1 dalis bei Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 9 straipsnio 4 dalis)
8. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų valstybių teikiamų subsidijų – Galutinio kompensacinio muito nustatymas – Pelno maržos apskaičiavimas – Institucijų diskrecija – Apimtis
(Tarybos reglamento Nr. 597/2009 2 straipsnio d punktas ir 15 straipsnio 1 dalis)
9. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų valstybių teikiamų subsidijų – Tyrimo eiga – Atitinkamo produkto apibrėžimas – Veiksniai, į kuriuos galima atsižvelgti
(Tarybos reglamento Nr. 597/2009 8 straipsnis, 9 straipsnio 1 dalis ir 10 straipsnio 6 dalis)
10. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Reglamentas, kuriuo nustatomi antisubsidijų muitai
(SESV 296 straipsnis)
11. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų valstybių teikiamų subsidijų – Žala – Priežastinio ryšio nustatymas – Institucijų pareigos – Atsižvelgimas į veiksnius, nesusijusius su subsidijavimu – Diskrecija – Įrodinėjimo pareiga
(Tarybos reglamento Nr. 597/2009 8 straipsnio 1 ir 6 dalys)
1. Procedūroje dėl trečiųjų valstybių vykdomo subsidijavimo, remiantis Reglamento Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 7 straipsnio 2 dalimi, jei subsidija suteikta nesiejant jos su perdirbtų, pagamintų, eksportuotų ar transportuotų prekių kiekiais, kompensuotinų subsidijų dydis nustatomas visos subsidijos vertę atitinkamai paskirstant pagal aptariamųjų prekių gamybos, pardavimo arba eksporto mastą tiriamuoju laikotarpiu. Šiuo atžvilgiu Sąjungos institucija apyvartą, kurią sudaro visi atitinkamų įmonių pardavimai, įskaitant eksporto apyvartos korekcijas, padarytas siekiant užtikrinti, kad apyvarta atspindėtų visą atitinkamo produkto pardavimų vertę, pagrįstai gali naudoti kaip vardiklį subsidijos sumai apskaičiuoti.
(žr. 43, 47–55 punktus)
2. Prekybos apsaugos priemonių srityje Sąjungos institucijos turi didelę diskreciją dėl ekonominių, politinių ir teisinių aplinkybių, kurias jos privalo išnagrinėti, sudėtingumo. Atlikdamas teisminę kontrolę Sąjungos teismas tikrina, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar nepadaryta akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes ir ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais.
Būtent ieškovas turi pateikti įrodymų, leidžiančių Sąjungos teismui konstatuoti, kad Sąjungos institucija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, įskaitant atvejį, jai ši institucija vertino žalą. Konkrečiai kalbant, siekdamas įrodyti, kad Sąjungos institucija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, pateisinančią akto panaikinimą, ieškovas turi pateikti pakankamai įrodymų, kad paneigtų ginčijamame akte padarytus faktinius vertinimus.
Be to, antidempingo bylose Taryba ir Komisija yra priklausomos nuo savanoriško šalių bendradarbiavimo, kuriuo siekiama suteikti šioms institucijoms reikiamos informacijos per nustatytus terminus. Tai, kad Sąjungos gamintojas neatsakė į Komisijos prašymą pateikti informacijos, negali būti laikoma trūkumu atliekant konkretų nagrinėjimą, pagrįstą objektyviais Sąjungos pramonės patirtos žalos vertinimo įrodymais.
Tokiomis aplinkybėmis Reglamente Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių nėra nustatyta, kad Sąjungos institucijos privalo suskirstyti makroekonominius ir mikroekonominius kriterijus ar negali sudaryti gamintojų pogrupių, jei Komisija atlieka objektyvų nagrinėjimą, pagrįstą objektyviais įrodymais.
(žr. 62, 71, 73, 225–228, 236, 243, 265, 269, 275, 291, 293, 363, 364 punktus)
3. Remiantis Reglamento Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 6 straipsnio d punkto ii papunkčiu, procedūroje dėl trečiųjų valstybių vykdomo subsidijavimo Sąjungos institucijai gali prireikti remtis išoriniu referenciniu pavyzdžiu, pagal kurį ji galėtų apskaičiuoti gavėjui suteiktą naudą. Referencinės valstybės pasirinkimas priklauso diskrecijai, kurią institucijos turi analizuodamos sudėtingas ekonomines situacijas.
Vykdydamas referencinės valstybės pasirinkimo teisminę kontrolę Sąjungos teismas turi patikrinti, ar Sąjungos institucijos atsižvelgė į esminius veiksnius, kad būtų nustatyta, ar pasirinkta šalis yra tinkama ir ar bylos medžiaga buvo išnagrinėta rūpestingai, kaip to reikalaujama. Jų negalima kaltinti tuo, kad jos neatsižvelgė į rinkos sąlygas referencinėje valstybėje atitinkamų subsidijų suteikimo momentu, o veikiau atsižvelgė į vykdant tyrimą buvusias sąlygas.
(žr. 68, 72, 74, 87, 90 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 93, 103 punktus)
5. Procedūroje dėl trečiųjų valstybių vykdomo subsidijavimo, visų pirma kiek tai susiję su turto įprasto nuvertėjimo laikotarpio atitinkamoje pramonėje vertinimu, remiantis Reglamento Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 7 straipsnio 3 dalimi, Sąjungos institucijos gali atsižvelgti į Sąjungos pramonės ir bendradarbiavusių eksportuojančių gamintojų nurodytus laikotarpius, o ne į atitinkamų eksportuotojų nurodytus laikotarpius.
Šiuo atžvilgiu institucijos sprendimuose įtvirtinta praktika nėra teisinis pagrindas įprastam nuvertėjimo laikotarpiui nustatyti, nes prekybos apsaugos priemonių srityje Komisija turi didelę diskreciją, kuria naudodamasi nėra saistoma anksčiau padarytų savo vertinimų, tačiau turi laikytis bendrųjų teisės principų, įskaitant vienodo požiūrio principą.
(žr. 150, 152, 153, 156, 160, 161, 166–169 punktus)
6. Procedūroje dėl trečiųjų valstybių vykdomo subsidijavimo, visų pirma kiek tai susiję su dėl valdžios institucijų paskolos gautos naudos apskaičiavimu, remiantis Reglamento Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 6 straipsnio b punktu, Sąjungos institucijos pagrįstai gali konstatuoti, kad dėl trečiosios valstybės bankų suteiktų paskolų buvo gauta nauda, jei šiuos bankus kontroliuoja valdžios institucijos ir jie naudojasi valdžios institucijų prerogatyvomis ir jei trečiosios valstybės vyriausybė specialiomis taisyklėmis reglamentuoja palūkanų normų svyravimą.
(žr. 187, 188 punktus)
7. Reglamento Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 14 straipsnio 2 dalimi Sąjungos institucijos nėra įpareigojamos pasirinkti iš antidempingo ir antisubsidijų priemonių ir joje nenumatyta jokia taisyklė dėl sąlygų, kuriomis šie du priemonių tipai gali būti tinkamai derinami. Vis dėlto priemonės neturi viršyti visos nustatyto dempingo ir subsidijų sumos ar žalos dydžio pagal Reglamento Nr. 597/2009 15 straipsnio 1 dalį arba Reglamento Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 9 straipsnio 4 dalį. Be to, Komisija neturi siūlyti Tarybai nutraukti tyrimo, motyvuodama tuo, kad nustatyti kompensaciniai muitai neturi reikšmės, nes žalos dydis būtų likęs nepakitęs.
Tuo atveju, kai bendras subsidijų dydis yra 12 %, esant bendram 43,5 % dempingui, o kompensaciniai muitai (12 %) ir galutiniai antidempingo muitai (8 %) yra ne didesni už visos žalos dydį, t. y. 20 %, nustatytos priemonės neviršija per tyrimus nustatytų subsidijų, dempingo ar žalos lygio. Analogiškai, kadangi dempingo dydžio ir subsidijų dydžio skirtumas (31,5 %) yra didesnis už antidempingo muitų normą (8 %), taip pat nekyla kompensacinių muitų ir antidempingo muitų sutapimo klausimas.
(žr. 217–219 punktus)
8. Procedūroje dėl trečiųjų valstybių vykdomo subsidijavimo pelno marža, kuria reikia remtis apskaičiuojant tikslinę kainą, kuri gali pašalinti atitinkamą žalą, turi būti ne didesnė už pelno maržą, kurios Sąjungos pramonė galėtų pagrįstai tikėtis normaliomis konkurencijos sąlygomis, kai nevykdomas subsidijuotas importas. Reglamento Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 2 straipsnio d punktas ir 15 straipsnio 1 dalis būtų pažeisti, jei Sąjungos pramonei būtų priskirta pelno marža, kurios ji nebūtų galėjusi pasiekti, nesant subsidijavimo.
Be to, naudodamosi šiuo reglamentu suteikta diskrecija Sąjungos institucijos neprivalo išsamiai ir iš anksto išaiškinti kriterijų, kuriuos jos ketina taikyti kiekvienu atveju, net jei jos nustato naujas pagrindines taisykles.
(žr. 287, 296 punktus)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 329 punktą)
10. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 342–344 punktus)
11. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 362–364 punktus)