Language of document : ECLI:EU:C:2023:939

TEISINGUMO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS

2023 m. lapkričio 30 d.(*)

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – SESV 258 straipsnis – Direktyva 91/271/EEB – Miesto nuotekų surinkimas ir valymas – 4 straipsnio 1 ir 3 dalys, 5 ir 15 straipsniai – I priedo B ir D punktai – Antrinis arba jam prilygstantis miesto nuotekų iš tam tikro dydžio aglomeracijų valymas – Į jautrias zonas išleidžiamų nuotekų valymas pagal griežtesnius reikalavimus – Nuotekų iš valymo įrenginių stebėsena“

Byloje C‑328/22

dėl 2022 m. gegužės 16 d. pagal SESV 258 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo

Europos Komisija, atstovaujama B. Rous Demiri ir E. Sanfrutos Cano,

ieškovė,

prieš

Slovėnijos Respubliką, atstovaujamą A. Dežman Mušič,

atsakovę,

TEISINGUMO TEISMAS (septintoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas F. Biltgen, teisėjai J. Passer (pranešėjas) ir M. L. Arastey Sahún,

generalinė advokatė J. Kokott,

posėdžio sekretorius M. Longar, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2023 m. liepos 5 d. posėdžiui,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad nesiėmusi priemonių, būtinų užtikrinti, kad:

–        į nuotekų surinkimo sistemas patenkančioms miesto nuotekoms prieš išleidžiant į vandens telkinius Kočevės, Trbovlės, Tržičiaus ir Liublianos aglomeracijose būtų taikomas antrinis arba jam prilygstantis valymas;

–        į nuotekų surinkimo sistemas patenkančioms miesto nuotekoms prieš išleidžiant į jautrias zonas Kočevės, Trbovlės ir Tržičiaus aglomeracijose būtų daromas valymas pagal griežtesnius reikalavimus ir

–        būtų įgyvendinta tinkama miesto nuotekų valymo įrenginių išleidimo į Liublianos ir Ptujaus aglomeracijas stebėsena,

Slovėnijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo (OL L 135, 1991, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 26), iš dalies pakeistos 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 (OL L 311, 2008, p. 1) (toliau – Direktyva 91/271), 4, 5, 15 straipsnius ir I priedo B ir D dalis.

 Teisinis pagrindas

 Direktyva 91/271

2        Direktyvos 91/271 1 straipsnis suformuluotas taip:

„Ši direktyva taikoma miesto nuotėkų surinkimui, valymui bei išleidimui ir nuotėkų iš tam tikrų pramonės sektorių valymui bei išleidimui.“

Šios direktyvos tikslas – apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų minėtųjų nuotėkų žalingo poveikio.“

3        Šios direktyvos 2 straipsnyje numatyta:

„Šioje direktyvoje:

1)      „miesto nuotėkos“ – tai buitinės nuotėkos arba buitinės nuotėkos, sumišusios su gamybinėmis nuotėkomis, ir (arba) paviršinės (lietaus) nuotėkos;

2)      „buitinės nuotėkos“ – tai gyvenviečių ir buitinių paslaugų nutekamieji vandenys, kurie daugiausia susidaro dėl žmogaus medžiagų apykaitos ir buitinės namų veiklos;

3)      „gamybinės nuotėkos“ – tai nutekamieji vandenys, kurie yra išleidžiami iš teritorijų, naudojamų bet kokiems amatų ar pramonės tikslams, ir kurie nepriskiriami prie buitinių ar paviršinių (lietaus) nuotėkų;

4)      „aglomeracija“ – tai tam tikras plotas, kuris yra gana tankiai apgyvendintas ir (arba) kuriame gana sutelkta ūkinė veikla, dėl to reikia surinkti miesto nuotėkas ir jas nukreipti į miesto nuotėkų valymo įrenginius arba į galutinę išleidimo vietą;

5)      „nuotėkų surinkimo sistema“ – tai vamzdynų sistema, kurioje surenkamos ir perduodamos miesto nuotėkos;

6)      „1 g. e. (gyventojų ekvivalentas) – tai organinė biologiškai skaidoma apkrova, kuriai oksiduoti deguonies poreikis (BDS5) yra 60 g per dieną;

7)      „pirminis valymas“ – tai miesto nuotėkų valymas fiziniu ir (arba) cheminiu būdu, tokiu kaip suspenduotų kietųjų medžiagų nusėsdinimas, ar kitoks procesas, kai įtekančių į valymą nuotėkų BDS5 sumažinamas bent 20 % prieš jas išleidžiant, o bendras suspenduotųjų kietųjų medžiagų kiekis, buvęs atitekančiame į valymą vandenyje, sumažėja bent 50 %;

8)      „antrinis valymas“ – tai nuotėkų valymas, paprastai taikant biologinį būdą kartu su antriniu nusėsdinimu arba kitokį procesą, kai yra laikomasi I priedo 1 lentelėje nurodytų reikalavimų;

<…>“

4        Minėtos direktyvos 3 straipsnyje nustatyta:

„1.      Valstybės narės užtikrina, kad visose aglomeracijose būtų miesto nuotėkų surinkimo sistemos,

–        aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 15 000 gyventojų ekvivalentų (g. e.), jos turi būti pastatytos ne vėliau kaip iki 2000 m. gruodžio 31 d.

ir

–        aglomeracijose, turinčiose nuo 2 000 iki 15 000 g. e., ne vėliau kaip iki 2005 m. gruodžio 31 d.

Kai miesto nuotėkos išleidžiamos į paviršinius vandens priimtuvus, kurie pagal 5 straipsnyje duotą apibrėžimą laikomi „jautria zona“, valstybės narės užtikrina, kad aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 10 000 g. e., nuotėkų surinkimo sistemos būtų įrengtos ne vėliau kaip iki 1998 m gruodžio 31 d.

Kai nuotėkų surinkimo sistemų įrengimas nėra pateisinamas dėl to, kad tokia sistema neduotų naudos aplinkai, arba dėl to, kad ji per daug brangiai kainuotų, yra naudojamos atskiros individualios sistemos arba kitokios atitinkamos sistemos, kurios užtikrina tokį pat aplinkos apsaugos lygį.

2.      Šio straipsnio 1 dalyje aprašytos nuotėkų surinkimo sistemos atitinka I priedo A dalies reikalavimus. <…>“

5        Tos pačios direktyvos 4 straipsnis suformuluotas taip:

„1.      Valstybės narės užtikrina, kad į nuotėkų surinkimo sistemas patenkančioms miesto nuotėkoms, prieš jas išleidžiant į vandens telkinius, būtų taikomas antrinis arba jam prilygstantis valymas tokia tvarka:

–        iš aglomeracijų, turinčių daugiau kaip 15 000 g. e., visiems išleidžiamiesiems vandenims – ne vėliau kaip nuo 2000 m. gruodžio 31 d.,

–        iš aglomeracijų, turinčių nuo 10 000 iki 15 000 g. e., visiems išleidžiamiesiems vandenims – ne vėliau kaip nuo 2005 m. gruodžio 31 d.,

–        iš aglomeracijų, turinčių nuo 2 000 iki 10 000 g. e., išleidžiamiesiems į gėlo vandens telkinius ir estuarijas – ne vėliau kaip nuo 2005 m. gruodžio 31 d.

2.      Miesto nuotėkoms, kurios išleidžiamos į paviršinius vandens telkinius, esančius aukštų kalnų rajonuose (daugiau kaip 1500 m virš jūros lygio), kur veiksmingą biologinį valymą sunku taikyti dėl žemų temperatūrų, gali būti taikomi ne tokie griežti valymo reikalavimai, kaip numatyta 1 dalyje, jei detalūs tyrimai patvirtina, kad tokie išleidžiamieji vandenys nepakenks aplinkai.

3.      Išleidžiamos iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse aprašytų miesto nuotėkų valymo įrenginių nuotėkos atitinka I priedo B dalies reikalavimus. <…>

4.      Gyventojų ekvivalentais išreikšta apkrova yra apskaičiuojama pagal maksimalią vidutinę savaitės apkrovą, kuri per metus patenka į nuotėkų valymo įrenginius, neatsižvelgiant į neįprastas situacijas, kylančias, pavyzdžiui, dėl smarkių liūčių.“

6        Direktyvos 91/271 5 straipsnyje numatyta:

„1.      Kad būtų įvykdyta šio straipsnio 2 dalis, valstybės narės iki 1993 m. gruodžio 31 d. pagal II priede išdėstytus kriterijus nustato jautrias zonas.

2.      Valstybės narės užtikrina, kad miesto nuotėkos, patenkančios į nuotėkų surinkimo sistemas iš aglomeracijų, turinčių daugiau kaip 10 000 g. e., prieš išleidžiant į jautrias zonas ne vėliau kaip nuo 1998 m. gruodžio 31 d. būtų pradėtos valyti pagal griežtesnius negu aprašyta 4 straipsnyje reikalavimus.

3.      Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti išleidžiami iš miesto nuotėkų valymo įrenginių vandenys atitinka I priedo B dalies reikalavimus. <…>

4.      Jautriose zonose, kur galima įrodyti, kad į visus toje zonoje esančius miesto nuotėkų valymo įrenginius patenkančiose nuotėkose bendras fosforo kiekis sumažinamas bent 75 % bei bendras azoto kiekis sumažinamas bent 75 %, individualiems nuotėkų valymo įrenginiams nebūtina taikyti reikalavimų, išdėstytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.

5.      Išleidimams iš miesto nuotėkų valymo įrenginių, kurie yra atitinkamuose jautrių zonų nuotėkų surinkimo rajonuose ir kurie taip pat teršia šias zonas, privalo būti taikomi šio straipsnio 2, 3, ir 4 dalių nuostatai.

Tais atvejais, kai visas minėtasis nuotėkų surinkimo rajonas ar kuri nors jo dalis yra kitoje valstybėje narėje, taikomas 9 straipsnis.

6.      Valstybės narės užtikrina, kad jautrių zonų nustatymas būtų peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketveri metai.

7.      Valstybės narės užtikrina, kad zonos, kurios po peržiūrėjimo pagal 6 dalį yra laikomos jautriomis, per septynerius metus pradėtų atitikti ankščiau nurodytus reikalavimus.

8.      Valstybei narei nereikia nustatyti jautrių zonų įgyvendinant šią direktyvą, jei ji visoje savo teritorijoje vykdo 2, 3 ir 4 dalyse nustatytą nuotėkų valymą.“

7        Tos pačios direktyvos 15 straipsnyje nustatyta:

„1.      Kompetentingos institucijos ar atitinkamos įstaigos stebi ir kontroliuoja:

–        nuotėkas iš miesto nuotėkų valymo įrenginių, kad I priedo D dalyje nustatyta kontrolės tvarka, galėtų tikrinti, kaip laikomasi I priedo B dalies reikalavimų,

–        dumblo, išleidžiamo į paviršinius vandenis, kiekius ir sudėtį.

2.      Kompetentingos institucijos arba atitinkamos įstaigos vykdo nuotėkų, išleidžiamų iš miesto nuotėkų valymo įrenginių bei tiesiogiai išleidžiamų nuotėkų, kaip aprašyta 13 straipsnyje monitoringą, tais atvejais, kai tikėtina, kad nuotėkas priimančiai aplinkai dėl to bus padarytas didelis poveikis.

<…>“

8        Minėtos direktyvos I priede „Miesto nuotėkoms keliami reikalavimai“, be kita ko, yra A dalis, kurioje nustatyti reikalavimai, susiję su nuotekų surinkimo sistemomis, B dalis, kurioje nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti miesto nuotekų valymo įrenginių išleidžiamos nuotekos, ir D dalis, kurioje nustatytos išleidžiamų nuotekų kontrolės procedūros.

 Ikiteisminė procedūra

9        Konstatavusi, jog neužtikrinusi, kad keliose jos aglomeracijose, įskaitant Tržičiaus, Liublianos, Kočevės, Trbovlės ir Ptujaus aglomeracijas, būtų įrengtos tinkamos miesto nuotekų surinkimo sistemos, Slovėnijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271 3–5, 10 ir 15 straipsnius ir I priedą, 2017 m. vasario 16 d. Komisija nusprendė išsiųsti jai oficialų pranešimą; į jį Slovėnijos valdžios institucijos atsakė 2017 m. birželio 15 d. raštu.

10      2017 m. įvyko keli Slovėnijos valdžios institucijų ir Komisijos tarnybų posėdžiai, o 2018 m. vasario 23 d. įvyko posėdis „dokumentų rinkinys“. 2017 m. rugsėjo 29 d., 2018 m. vasario 27 d. ir 2018 m. liepos 23 d. Slovėnijos valdžios institucijos taip pat nusiuntė Komisijai tarpines atitinkamų aglomeracijų pažangos ataskaitas.

11      Išnagrinėjusi šiose ataskaitose pateiktus atsakymus ir atsižvelgusi į visą Slovėnijos valdžios institucijų pateiktą informaciją, Komisija padarė išvadą, kad, nepaisant įdėtų pastangų, Slovėnijos Respublika vis dar neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvą 91/271, ir 2019 m. kovo 8 d. raštu pateikė jai pagrįstą nuomonę pagal SESV 258 straipsnį.

12      Šioje nuomonėje ji konstatavo, jog neužtikrinusi, kad, be kita ko, Tržičiaus, Liublianos, Kočevės, Trbovlės ir Ptujaus aglomeracijose būtų įrengtos tinkamos miesto nuotekų surinkimo sistemos, Slovėnijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271 3–5, 10 ir 15 straipsnius bei I priedo A, B ir D punktus, ir nurodė šiai valstybei narei per du mėnesius nuo šios nuomonės gavimo, t. y. ne vėliau kaip 2019 m. gegužės 8 d., imtis reikiamų priemonių, kad į ją būtų tinkamai atsižvelgta.

13      Slovėnijos Respublika į šią pagrįstą nuomonę atsakė 2019 m. balandžio 25 d. raštu, paskui 2019 m. rugsėjo 2 d. ir gruodžio 30 d., taip pat 2020 m. kovo 6 d., rugpjūčio 12 d. ir gruodžio 15 d. raštais.

14      Nors, atsižvelgdama į Slovėnijos valdžios institucijų atsakymą į pagrįstą nuomonę ir informaciją, pateiktą po 2020 m. sausio 21 d. Liublianoje įvykusio posėdžio „dokumentų rinkinys“, Komisija pripažino, kad visos šioje nuomonėje nurodytos aglomeracijos nuo šiol atitinka Direktyvos 91/271 3 straipsnio reikalavimus, ji priėjo prie išvados, kad pasibaigus pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui Slovėnijos Respublika vis dar nevisiškai įvykdė įsipareigojimus pagal šią direktyvą.

15      Taigi Komisija nusprendė pareikšti šį ieškinį.

 Dėl ieškinio

 Dėl priimtinumo

 Šalių argumentai

16      Slovėnijos Respublika tvirtina, kad dėl priekaišto, pagrįsto Direktyvos 91/271 4 straipsnio pažeidimu, kiek tai susiję su Kočevės, Trbovlės ir Tržičiaus aglomeracijomis, ir dėl priekaišto, pagrįsto šios direktyvos 15 straipsnio pažeidimu, kiek tai susiję su Ptujaus aglomeracija, neturėjo galimybės per ikiteisminę procedūrą pateikti savo argumentų dėl ginčo esmės, o tai pažeidžia jos teisę į gynybą.

17      Komisija neigia šiuos teiginius. Tai, kad skiriasi pagrįstos nuomonės rezoliucinės dalies ir ieškinio reikalavimų formuluotės, niekaip nepakeitė ginčo dalyko. Komisija visada teigė, kad Slovėnijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal tą pačią nuostatą tose pačiose aglomeracijose ir tuo pačiu laikotarpiu. Tai, kad ši institucija iš pradžių rėmėsi hierarchijos principu, pagal kurį, konstatavus, jog nesilaikoma Direktyvos 91/271 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų, juo labiau pripažįstama, kad neįvykdyta šios direktyvos 4 straipsnyje numatyta pareiga, nereiškia, kad, Slovėnijos Respublikai įvykdžius šiame 3 straipsnyje numatytą surinkimo pareigą, ši institucija nebegali priekaištauti šiai valstybei narei neįvykdžius įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271 4 straipsnį. Slovėnijos Respublikos teisė į gynybą taip pat nebuvo pažeista, nes šiai valstybei narei iš karto buvo pranešta, kad Komisija, kiek tai susiję su atitinkamomis aglomeracijomis, remiasi šio 4 straipsnio pažeidimu.

18      Be to, per ikiteisminę procedūrą Komisija, be kita ko, atkreipė šios valstybės narės dėmesį į įsipareigojimų neįvykdymą, susijusį su Ptujaus aglomeracija, nes nesilaikyta Direktyvos 91/271 3, 4 ir 15 straipsnių bei I priedo B ir D punktų reikalavimų.

 Teisingumo Teismo vertinimas

19      Iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad ikiteismine procedūra siekiama suteikti atitinkamai valstybei narei galimybę, pirma, įvykdyti iš Sąjungos teisės kylančius įsipareigojimus ir, antra, veiksmingai pateikti savo gynybos pagrindus atsakant į Komisijos pateiktus priekaištus. Šios procedūros teisėtumas yra pagrindinė garantija, SESV nustatyta ne tik atitinkamos valstybės narės teisėms apsaugoti, bet ir tam, kad būtų užtikrinta, jog galimame teisminiame procese ginčas bus aiškiai apibrėžtas (2020 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija / Lenkija, Vengrija ir Čekijos Respublika (Laikinas tarptautinės apsaugos prašytojų perkėlimo mechanizmas), C‑715/17, C‑718/17 ir C‑719/17, EU:C:2020:257, 91 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

20      Visų pirma darytina išvada, kad SESV 258 straipsnio pagrindu pareikšto ieškinio dalyką apibrėžia šioje nuostatoje numatyta ikiteisminė procedūra. Taigi ieškinys turi būti grindžiamas tais pačiais motyvais ir pagrindais kaip ir pagrįsta nuomonė (2010 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Komisija / Portugalija, C‑458/08, EU:C:2010:692, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

21      Vis dėlto šis reikalavimas nereiškia, kad kiekvienu atveju pagrįstos nuomonės rezoliucinėje dalyje nurodyti priekaištai ir ieškinio reikalavimai privalo visiškai sutapti, su sąlyga, kad pagrįstoje nuomonėje apibrėžtas ginčo dalykas nebuvo išplėstas arba pakeistas (2010 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Komisija / Portugalija, C‑458/08, EU:C:2010:692, 44 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

22      Šiuo atveju Komisija šiame ieškinyje priekaištauja Slovėnijos Respublikai neįvykdžius Direktyvos 91/271 nuostatų, kurios, kiek tai susiję su atitinkamomis aglomeracijomis, buvo nurodytos tiek oficialiame pranešime, tiek pagrįstoje nuomonėje.

23      Vis dėlto reikia konstatuoti, kad per ikiteisminę procedūrą Komisija padarė išvadą, jog Kočevės, Trbovlės ir Tržičiaus aglomeracijose neįvykdyti įsipareigojimai pagal Direktyvos 91/271 4 straipsnį, tik dėl to, kad pažeistas šios direktyvos 3 straipsnis, ir šiuo klausimu rėmėsi tik Teisingumo Teismo jurisprudencija, pagal kurią, kai konstatuojama, kad atitinkamose aglomeracijose nėra sistemų, leidžiančių surinkti visas miesto nuotekas, išleidžiamas į šias aglomeracijas, pareiga visoms nuotekoms taikyti antrinį arba jam prilygstantį valymą a fortiori taip pat neįvykdyta (šiuo klausimu žr. 2007 m. spalio 25 d. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑440/06, EU:C:2007:642, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

24      Tik ieškinyje Komisija pirmą kartą nurodė priekaištą, kad Slovėnijos Respublika tariamai neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271 4 straipsnį, pagal kurį palyginus duomenis, susijusius, pirma, su visomis atitinkamų aglomeracijų nuotekomis ir, antra, su maksimaliu išvalytu kiekiu, kuriuos pateikė Slovėnijos valdžios institucijos, matyti, kad visoms šių aglomeracijų išleidžiamoms miesto nuotekoms nebuvo taikomas antrinis arba jam prilygstantis valymas.

25      Žinoma, kadangi per ikiteisminę procedūrą Komisija manė, kad, kiek tai susiję su atitinkamomis aglomeracijomis, Slovėnijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271 3 straipsnį, šiame proceso etape ji, remdamasi šio sprendimo 23 punkte nurodyta jurisprudencija, galėjo pagrįstai teigti, kad neįvykdyti įsipareigojimai pagal šios direktyvos 4 straipsnį.

26      Taip pat tiesa, kad tai, jog valstybė narė laikosi Direktyvos 91/271 3 straipsnio reikalavimų, susijusių su aglomeracijų miesto nuotekų surinkimo sistemų įranga, nebūtinai reiškia, kad tas pats pasakytina apie reikalavimus, kylančius iš šios direktyvos 4 straipsnio. Iš tiesų pagal pastarąjį straipsnį į nuotekų surinkimo sistemas patenkančioms miesto nuotekoms prieš išleidžiant į vandens telkinius turi būti taikomas antrinis arba jam prilygstantis valymas, kuris turi atitikti atitinkamus minėtos direktyvos I priedo B dalies reikalavimus. Be to, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad, pirma, kiek tai susiję su aglomeracijomis, kuriose yra nepakankamas antrinio arba jam prilygstančio miesto nuotekų valymo įrenginių pajėgumas, ir, antra, kadangi nuotekos, kurios nebuvo valomos, neatitinka šios direktyvos I priedo B dalies reikalavimų, miesto nuotekų valymas įrenginiais, kurių pajėgumas yra nepakankamas, negali būti laikomas atitinkančiu minėtos direktyvos 4 straipsnio 3 dalį (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 28 d. Sprendimo Komisija / Airija (Nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistema), C‑427/17, EU:C:2019:269, 152 ir 154 punktus).

27      Vis dėlto per ikiteisminę procedūrą Slovėnijos Respublika negalėjo veiksmingai pateikti savo gynybos pagrindų, kad apsigintų nuo šio sprendimo 24 punkte nurodytų Komisijos argumentų, nes šiuos argumentus ši institucija pirmą kartą pateikė ieškinyje ir rėmėsi visiškai kitu teisiniu ir faktiniu pagrindu nei tas, kurį ši institucija pateikė per ikiteisminę procedūrą ir kuris primintas šio sprendimo 23 punkte.

28      Be to, priešingai, nei Komisija teigia dublike, siekiant užtikrinti Slovėnijos Respublikos teisę į gynybą, užteko pateikti šiai valstybei narei papildomą pagrįstą nuomonę ir nereikėjo iš naujo pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūros.

29      Dėl tariamo įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271 15 straipsnį neįvykdymo, kiek tai susiję su Ptujaus aglomeracija, reikia pažymėti, kad Slovėnijos Respublikai pateiktoje pagrįstoje nuomonėje šiuo klausimu nebuvo jokių konkrečių argumentų.

30      Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti kaip nepriimtinus Komisijos reikalavimus pripažinti, kad Slovėnijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271 4 straipsnį, kiek tai susiję su Kočevės, Trbovlės ir Tržičiaus aglomeracijomis, taip pat šios direktyvos 15 straipsnį, kiek tai susiję su Ptujaus aglomeracija.

31      Galiausiai, kadangi dėl Kočevės, Trbovlės ir Tržičiaus aglomeracijų ieškinyje Komisija tik teigia, kad neįvykdžius įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271 4 straipsnio nuostatas neįvykdomi ir įsipareigojimai pagal šios direktyvos 5 straipsnį, jos reikalavimus konstatuoti įsipareigojimų pagal šią nuostatą neįvykdymą taip pat reikia atmesti kaip nepriimtinus.

32      Dėl Ptujaus aglomeracijos galima dar pridurti, kad per teismo posėdį Komisija bet kuriuo atveju pripažino, jog Slovėnijos Respublikos tripliko priede pateikta informacija apie aptariamus metus įrodo, kad ši aglomeracija atitinka Direktyvos 91/271 15 straipsnio reikalavimus.

 Dėl esmės

 Šalių argumentai

33      Komisija tvirtina, kad, kiek tai susiję su Liublianos aglomeracija, Slovėnijos Respublika neįvykdė iš Direktyvos 91/271 4 ir 15 straipsnių kylančių reikalavimų.

34      Ji pažymi, kad 2019 m. balandžio 25 d. atsakyme į pagrįstą nuomonę Slovėnijos Respublika nurodė, jog bus padaryti nuotekų valymo sistemų pakeitimai siekiant užtikrinti Liublianos aglomeracijos padėties atitiktį Direktyvos 91/271 4 straipsniui, ir patikslino, kad tuo metu šios aglomeracijos miesto nuotekos buvo valomos dviem valymo įrenginiais ir kad tik vienas mažiausias, būtent Brodo, neatitiko šio 4 straipsnio reikalavimų. Taigi šiuo klausimu ši valstybė narė neginčija 4 straipsnio reikalavimų pažeidimo dėl infrastruktūros trūkumo. Atvirkščiai, ji tvirtina, kad šios nuostatos nesilaikymas būtų ištaisytas uždarius Brodo ir Rakova Jelša valymo įrenginius ir priskiriant Zalogo valymo įrenginiui likusią apkrovą vykdant projektą „Nuotekų šalinimas ir valymas Liublianos lygumos vandeninguose sluoksniuose“, bendrai finansuojamą iš Sanglaudos fondo. Tame pačiame atsakyme Slovėnijos Respublika dėl Liublianos aglomeracijos ir Brodo nuotekų valymo įrenginio nurodė, kad šio projekto statybos etapas turėjo baigtis 2020 m. gruodžio mėn. ir kad veiklos etapas turėjo prasidėti kitais metais. Vis dėlto 2020 m. kovo 6 d. rašte ši valstybė narė patikslino, kad minėtas projektas bus baigtas tik 2023 m. pabaigoje.

35      Taip pat netenkinami Direktyvos 91/271 15 straipsnio reikalavimai, nes iš Slovėnijos Respublikos pateiktos informacijos matyti, kad, kiek tai susiję su Brodo valymo įrenginiu, kuriame valomos Liublianos aglomeracijos miesto nuotekos, keturiuose mėginiuose (iš visų dvylikos) nustatytos BDS5 (biocheminio deguonies suvartojimo) ir (arba) ChDS (cheminio deguonies suvartojimo) koncentracijos vertės, viršijančios Direktyvos 91/271 I priedo D dalies 1 lentelėje nustatytas ribines vertes. Trijuose mėginiuose BDS5 koncentracijos vertės buvo viršytos daugiau kaip 100 %, viename ChDS koncentracijos vertė buvo viršyta daugiau kaip 100 %. Mėginių, neatitinkančių nustatytų parametrų verčių, skaičius taip pat viršija šioje direktyvoje nustatytas ribas.

36      Slovėnijos Respublikos teigimu, abu Komisijos priekaištai yra nepagrįsti.

37      Atsakymuose į oficialų pranešimą ir pagrįstą nuomonę Slovėnijos Respublika laikėsi Komisijos teiginio, kad Direktyvos 91/271 4 straipsnis pažeidžiamas, jei valymo įrenginio vertės viršija šioje direktyvoje nustatytas ribas. Be to, dėl šios priežasties Slovėnijos Respublika per ikiteisminę procedūrą pripažino, kad buvo pažeistas Direktyvos 91/271 4 straipsnis. Vis dėlto iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad pareiga pagal Direktyvos 91/271 4 straipsnį yra įvykdyta, jei atitinkama valstybė narė gali pateikti mėginį, atitinkantį šios direktyvos I priedo B dalies reikalavimus. Kiek tai susiję su Brodo miesto nuotekų valymo įrenginiu, kuriame įdiegta antrinė nuotekų valymo technologija, iš šiame įrenginyje išvalytų nuotekų stebėjimo rezultatų, kuriuos Slovėnijos Respublika pateikė atsakydama į oficialų pranešimą ir pagrįstą nuomonę, matyti, kad šiomis aplinkybėmis paimti mėginiai kelis kartus atitiko Direktyvos 91/271 I priedo B dalies reikalavimus. Taigi Slovėnijos Respublika pateikė šešis reikalavimus atitinkančius 2016 m. mėginius ir aštuonis 2018 m. mėginius.

38      Dėl Brodo miesto nuotekų valymo įrenginio, apie kurį kalbama šio sprendimo 34 punkte, Slovėnijos Respublika teigia, kad jo modernizavimas nėra tinkamas arba ekonomiškai pateisinamas, nes įgyvendinant projektą „Nuotekų šalinimas ir valymas Liublianos lygumos vandeninguosiuose sluoksniuose“, finansuojamą iš Sanglaudos fondo lėšų, jis bus uždarytas. Taigi Brodo nuotekų valymo įrenginio apkrova būtų nukreipta į viešąją surinkimo sistemą, prijungtą prie Zalogo miesto nuotekų valymo įrenginio.

39      Šiomis aplinkybėmis Slovėnijos Respublika pabrėžia, kad prie Brodo valymo įrenginio prijungta Liublianos aglomeracijos dalis nėra nekontroliuojamai į aplinką išleidžiamų nevalytų nuotekų priežastis. Brodo valymo įrenginyje atlikti matavimai rodo, kad didžiausia nuotekų dalis yra valoma, nes 2018 m. reikalavimų neatitiko tik keturi mėginiai, o 2016 m. – tik du.

40      Dėl tų pačių priežasčių Slovėnijos Respublikos pareigos užtikrinti, kad išmetami teršalai atitiktų Direktyvos 91/271 15 straipsnyje ir jos I priedo D dalyje nurodytus kokybės standartus, nebūtų įmanoma įgyvendinti Liublianos aglomeracijos dalies, prijungtos prie Brodo valymo įrenginio, atžvilgiu. Atsižvelgdama į tai, Slovėnijos Respublika užtikrina, kad, kol bus galutinai įgyvendintas šio sprendimo 38 punkte nurodytas projektas, dalies Liublianos aglomeracijos nuotekos bus valomos Brodo valymo įrenginyje, kurį reguliariai kontroliuoja patikros institucijos, ir šiuo tikslu kiekvienais metais buvo įgyvendinta dvylika priemonių. Būtent atliekant šiuos reguliarius patikrinimus buvo gauti šio sprendimo 39 punkte nurodyti reikalavimus atitinkantys 2016 ir 2018 m. rezultatai.

 Teisingumo Teismo vertinimas

–       Pirminės pastabos

41      Reikia priminti, kad, nors per procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal SESV 258 straipsnį Komisija turi įrodyti nurodytą įsipareigojimų neįvykdymą, pateikdama Teisingumo Teismui visus įrodymus, būtinus šiam įsipareigojimų neįvykdymui patikrinti, ir negali remtis jokia prielaida, reikia atsižvelgti į tai, kad, kiek tai susiję su nacionalinių nuostatų, skirtų veiksmingam direktyvos įgyvendinimui užtikrinti, teisingu taikymu praktikoje, Komisija, kuri neturi įgaliojimų atlikti tyrimo šioje srityje, yra visiškai priklausoma nuo galimų skundą pateikusių asmenų ir atitinkamos valstybės narės pateiktų įrodymų (2010 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Komisija / Portugalija, C‑526/09, EU:C:2010:734, 21 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

42      Iš to, be kita ko, matyti, kad kai Komisija pateikia pakankamai įrodymų, jog direktyvą į nacionalinę teisę perkeliančios nacionalinės nuostatos nėra teisingai taikomos valstybės narės atsakovės teritorijoje, ši valstybė narė turi iš esmės ir išsamiai užginčyti pateiktus įrodymus ir iš jų kylančias pasekmes (2010 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Komisija / Portugalija, C‑526/09, EU:C:2010:734, 22 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

43      Reikia taip pat pažymėti, kad įsipareigojimų neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į valstybės narės padėtį pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje, o į vėliau įvykusius pokyčius Teisingumo Teismas negali atsižvelgti (2016 m. sausio 28 d. Sprendimo Komisija / Portugalija, C‑398/14, EU:C:2016:61, 49 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

44      Šioje byloje 2019 m. kovo 8 d. pagrįstoje nuomonėje Slovėnijos Respublikai buvo suteiktas dviejų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo šios nuomonės gavimo dienos, įvykdyti įsipareigojimams pagal Direktyvos 91/271 4 ir 15 straipsnius. Šiam įvykdymui skirtas terminas baigėsi 2019 m. gegužės 8 d.

–       Dėl priekaišto, pagrįsto Direktyvos 91/271 4 straipsnio pažeidimu

45      Direktyvos 91/271 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visoms į nuotekų surinkimo sistemas patenkančioms miesto nuotekoms prieš išleidžiant į vandens telkinius turi būti taikomas antrinis arba jam prilygstantis valymas.

46      Pagal šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalį šis antrinis arba jam prilygstantis valymas turi būti užtikrinamas valymo įrenginiais, kurių išleidžiamos nuotekos atitinka Direktyvos 91/271 I priedo B dalies reikalavimus.

47      Konkrečiai kalbant, iš šios direktyvos I priedo B dalies 4 punkto matyti, kad iš miesto nuotekų valymo įrenginių išleidžiamos nuotekos turi atitikti jos 1 lentelėje nurodytus reikalavimus.

48      Pagal Akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų XIII priedą (OL L 236, 2003, p. 33) šie reikalavimai Slovėnijos Respublikai taikomi nuo 2011 m. sausio 1 d., kiek tai susiję su aglomeracijomis, turinčiomis daugiau kaip 15 000 g. e.

49      Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad nustačius, jog nesilaikoma Direktyvos 91/271 I priedo B dalyje ir šio priedo 1 lentelėje nustatytų BDS / ChDS standartų, reikia pripažinti, kad atitinkamos aglomeracijos nuotekos iki išleidimo nebuvo tinkamai valomos, todėl priekaištas, grindžiamas Direktyvos 91/271 4 straipsnio 3 dalies, siejamos su šios direktyvos I priedo B dalimi ir šio priedo 1 lentele, neatitiktimi, turi būti laikomas pagrįstu, kiek tai susiję su tokia aglomeracija (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 28 d. Sprendimo Komisija / Airija (Nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistema), C‑427/17, EU:C:2019:269, 155 ir 157 punktus).

50      Be to, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad Direktyvos 91/271 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų nesilaikoma, kiek tai susiję su aglomeracijomis, kuriose yra nepakankamas antrinio arba jam prilygstančio miesto nuotekų valymo įrenginių pajėgumas. Iš tiesų, kadangi nuotekos, kurios nebuvo valomos, neatitinka Direktyvos 91/271 I priedo B dalies reikalavimų, miesto nuotekų valymas įrenginiais, kurių pajėgumai yra nepakankami, negali būti laikomas atitinkančiu šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalį (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 28 d. Sprendimo Komisija / Airija (Nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistema), C‑427/17, EU:C:2019:269, 152 ir 154 punktus).

51      Atsakydama į pagrįstą nuomonę, Slovėnijos Respublika neginčijo Komisijos teiginio, kad Brodo valymo įrenginys neatitiko Direktyvos 91/271 4 straipsnio reikalavimų, nes reikalavimų neatitinkančios BDS5 koncentracijos vertės buvo nustatytos kelis kartus. Konkrečiai kalbant, ji pripažino, kad iš šio sprendimo 37 punkte nurodytos stebėsenos rezultatų matyti, jog Brodo valymo įrenginys „iš tikrųjų negarant[avo] maisto medžiagų šalinimo (tretinio valymo)“.

52      Be to, atsiliepime į ieškinį atsakydama į Komisijos ieškinyje pateiktą teiginį, kad Slovėnijos Respublika neginčijo įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271 4 straipsnį neįvykdymo dėl infrastruktūros trūkumo, ši valstybė narė pripažįsta „sunkumus, susijusius su Liublianos aglomeracija“, ir priduria, kad jie bus pašalinti įgyvendinant projektą „Nuotekų šalinimas ir valymas Liublianos lygumos vandeninguosiuose sluoksniuose“.

53      Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad įrodyta, jog Liublianos aglomeracija neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271 4 straipsnį.

54      Šios išvados negali paneigti Slovėnijos Respublikos atsiliepime į ieškinį nurodyta aplinkybė, kad stebėsenos rezultatai, susiję su Brodo valymo įrenginyje išvalytais vandenimis, kuriuos ši valstybė narė nurodė atsakyme į oficialų pranešimą ir pagrįstą nuomonę, „įrodo, kad mėginiai kelis kartus buvo tinkami ir todėl atitiko [Direktyvos 91/271] I priedo B dalies reikalavimus“.

55      Tiesa, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad, jeigu valstybė narė gali pateikti mėginį, atitinkantį Direktyvos 91/271 I priedo B dalies reikalavimus, šios direktyvos 4 straipsnyje nustatytos pareigos turi būti laikomos įvykdytomis (2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Švedija (Nuotekų valymo įrenginiai), C‑22/20, EU:C:2021:669, 49 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

56      Vis dėlto ši jurisprudencija susijusi su situacijomis, kai Komisija neginčijo, kad atitinkamoje valstybėje narėje yra pakankamai miesto nuotekų valymo pajėgumų, todėl Teisingumo Teismas atmetė šios institucijos argumentą, kad siekdama įrodyti, jog jos situacija atitinka Direktyvos 91/271 4 straipsnio reikalavimus, ši valstybė narė dar privalo pateikti mėginius, paimtus dvylikos mėnesių laikotarpiu (šiuo klausimu žr., be kita ko, 2016 m. kovo 10 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑38/15, EU:C:2016:156, 24 ir 35–39 punktus).

57      Šioje byloje, kaip pažymėta šio sprendimo 52 punkte, Slovėnijos Respublika pripažįsta, kad esami miesto nuotekų valymo pajėgumai Liublianos aglomeracijoje yra nepakankami.

58      Reikia pridurti, kad Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, jog įrenginiai negali būti laikomi atitinkančiais sąvoką „geriausiais technikos pasiekimais, jei tai nėra pernelyg brangu“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 91/271 I priedo A dalį, nes, pirma, atitinkama valstybė narė ėmėsi įgyvendinti didelės apimties patobulinimų programą, įrodančią, kad egzistuoja technologiniai sprendimai, skirti pernelyg didelių nuotekų išleidimų problemai išspręsti, tačiau jie nėra taikomi, ir, antra, ši valstybė narė nusprendė finansuoti tokius darbus, todėl su tuo susijusios išlaidos negali būti laikomos pernelyg didelėmis (2019 m. kovo 28 d. Sprendimo Komisija / Airija (Nuotekų surinkimo ir valymo sistema), C‑427/17, EU:C:2019:269, 120 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

59      Iš to matyti, kad Slovėnijos Respublika taip pat negali veiksmingai remtis sąvoka „geriausi technikos pasiekimai, jei tai nėra pernelyg brangu“, nes, pirma, ši valstybė narė, vykdydama projektą „Nuotekų šalinimas ir valymas Liublianos lygumos vandeninguosiuose sluoksniuose“, pradėjo modernizuoti miesto nuotekų valymo infrastruktūrą, tačiau to nepadarė iki pagrįstoje nuomonėje nurodyto termino pabaigos ir, antra, ši valstybė narė nesiekė įrodyti galimai neproporcingų išlaidų, susijusių su šios aglomeracijos miesto nuotekų valymo įrenginių atitikties reikalavimams užtikrinimu, nes tvirtina, kad šis finansavimas bus užtikrintas „nuosavomis ir Europos lėšomis“ (pagal analogiją žr. 2019 m. kovo 28 d. Sprendimo Komisija / Airija (Nuotekų surinkimo ir valymo sistema), C‑427/17, EU:C:2019:269, 177 punktą).

60      Taigi reikia daryti išvadą, kad pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje nebuvo užtikrintas visų į Liublianos aglomeracijos surinkimo sistemas patenkančių miesto nuotekų antrinis arba jam prilygstantis valymas, todėl nebuvo laikomasi Direktyvos 91/271 4 straipsnyje, siejamame su šios direktyvos I priedo B dalimi, nustatytų reikalavimų.

–       Dėl priekaišto, pagrįsto Direktyvos 91/271 15 straipsnio pažeidimu

61      Pagal Direktyvos 91/271 15 straipsnio 1 dalies pirmą įtrauką kompetentingos institucijos ar atitinkamos įstaigos stebi nuotekas iš miesto nuotekų valymo įrenginių, kad pagal priedo D dalyje nustatytą kontrolės tvarką galėtų tikrinti, kaip laikomasi I priedo B dalies reikalavimų.

62      Konkrečiai kalbant, iš Direktyvos 91/271 I priedo D dalies 4 punkto matyti, kad išvalytos nuotekos laikomos atitinkančiomis nustatytas įvairių parametrų vertes, jei analizuojant mėginius pagal kiekvieną parametrą atskirai nustatoma, kad jų atitinkamų verčių laikomasi, pagal šias nuostatas: pirma, kiek tai susiję su šios direktyvos 2 straipsnio 7 punkte ir šio priedo 1 lentelėje nurodytais parametrais, mėginių, kurie gali neatitikti juose nurodytų koncentracijos verčių ir (arba) išvalymo procentinių dydžių, skaičius neviršija minėto priedo 3 lentelėje nurodyto didžiausio leistino kiekio, t. y. dviejų iš visų 12 mėginių. Antra, kiek tai susiję su to paties priedo 1 lentelėje nurodytais ir koncentracijos vertėmis išreikštais parametrais, maksimalus mėginių, paimtų įprastomis eksploatavimo sąlygomis, skaičius nenukrypsta nuo parametrų verčių daugiau negu 100 %.

63      Taigi, Slovėnijos Respublika tik nurodo, kad tik du iš dvylikos mėginių, 2016 m. paimtų iš Brodo nuotekų valymo įrenginio, neatitiko šių reikalavimų ir kad 2018 m. tik keturi mėginiai neatitiko šių reikalavimų, ir neginčija Komisijos teiginių, kad šiuose keturiuose mėginiuose taip pat buvo nurodytos BDS5 ir (arba) ChDS koncentracijos vertės, viršijančios ribines vertes, nustatytas Direktyvos 91/271 I priedo 1 lentelėje. Be to, ji pripažįsta, kad iki galutinio projekto „Nuotekų šalinimas ir valymas Liublianos lygumos vandeninguosiuose sluoksniuose“ įgyvendinimo jai tenkančios pareigos užtikrinti, kad išleidžiamos nuotekos atitiktų šios direktyvos 15 straipsnyje ir I priedo D punkte nurodytus kokybės standartus, „neįmanoma įgyvendinti“ prie Brodo valymo įrenginio prijungtai Liublianos aglomeracijos daliai. Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad šių nuostatų pažeidimas taip pat įrodytas.

64      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad nesiėmusi būtinų priemonių užtikrinti, kiek tai susiję su Liublianos aglomeracija, kad:

–        į nuotekų surinkimo sistemas patenkančioms miesto nuotekoms prieš išleidžiant į vandens telkinius būtų taikomas antrinis arba jam prilygstantis valymas ir

–        būtų užtikrinta tinkama iš miesto nuotekų valymo įrenginių išleidžiamų nuotekų stebėsena,

Slovėnijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų atitinkamai pagal Direktyvos 91/271 4 straipsnio 1 ir 3 dalis, siejamas su šios direktyvos I priedo B dalimi, ir pagal šios direktyvos 15 straipsnio 1 dalies pirmą įtrauką, siejamą su jos I priedo D dalimi.

65      Likusią ieškinio dalį reikia atmesti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

66      Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

67      Kadangi šioje byloje dalis Komisijos ir Slovėnijos Respublikos reikalavimų buvo patenkinta, o dalis atmesta, jos padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:

1.      Nesiėmusi būtinų priemonių užtikrinti, kiek tai susiję su Liublianos aglomeracija, kad:

–        į nuotekų surinkimo sistemas patenkančioms miesto nuotekoms prieš išleidžiant į vandens telkinius būtų taikomas antrinis arba jam prilygstantis valymas ir

–        būtų užtikrinta tinkama iš miesto nuotekų valymo įrenginių išleidžiamų nuotekų stebėsena,

Slovėnijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų atitinkamai pagal 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo, iš dalies pakeistos 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008, 4 straipsnio 1 ir 3 dalis, siejamas su šios iš dalies pakeistos direktyvos I priedo B dalimi, ir pagal šios iš dalies pakeistos direktyvos 15 straipsnio 1 dalies pirmą įtrauką, siejamą su jos I priedo D dalimi.

2.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.      Europos Komisija ir Slovėnijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.


*      Proceso kalba: slovėnų.