Byla T‑18/10

Inuit Tapiriit Kanatami ir kt.

prieš

Europos Parlamentą ir

Europos Sąjungos Tarybą

„Ieškinys dėl panaikinimo – Reglamentas (EB) Nr. 1007/2009 – Prekyba produktais iš ruonių – Draudimas importuoti ir parduoti produktus – Išimtis inuitų bendruomenėms – SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos taikymas – Sąvoka „reglamentuojančio pobūdžio teisės aktas“ – Tiesioginės ir konkrečios sąsajos nebuvimas – Nepriimtinumas“

Nutarties santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto sąvoka, kaip ji suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą – Bet koks visuotinai taikomas teisės aktas, išskyrus įstatymo galią turinčius aktus

(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai su jais susijusios sąlygos, kaip jos suprantamos pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą – Prieštaravimas veiksmingos teisminės gynybos principui – Nebuvimas

(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

3.      Institucijų aktai – Teisinis pobūdis – Įstatymo galią turintys aktai ir reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktai – Atskyrimo kriterijai – Akto priėmimo procedūra

(EB 251 straipsnis; SESV 289 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 294 straipsnis)

4.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Reglamentas Nr. 1007/2009 dėl prekybos produktais iš ruonių

(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1007/2009)

1.      „Reglamentuojančio pobūdžio teisės akto“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, turi būti aiškinama kaip apimanti bet kurį visuotinio taikymo teisės aktą, jeigu tai nėra įstatymo galią turintis teisės aktas. Todėl fizinis arba juridinis asmuo gali pareikšti ieškinį dėl įstatymo galią turinčio teisės akto panaikinimo, tik jeigu jis yra su juo tiesiogiai ir konkrečiai susijęs.

Visų pirma, nors SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje, palyginti su EB sutartimi, numatyta naujovė dėl galimybės kreiptis į Sąjungos teismą, t. y. nuo šiol fizinis ar juridinis asmuo gali pateikti ieškinį dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų, kurie tiesiogiai su juo susiję ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių, sąvoka „reglamentuojančio pobūdžio teisės aktas“ SESV sutartyje nėra apibrėžta. Pagal šią nuostatą, nors joje nėra žodžio „sprendimas“, leidžiama pareikšti ieškinį dėl individualaus pobūdžio aktų, dėl visuotinio taikymo aktų, kurie tiesiogiai ir konkrečiai susiję su fiziniu ar juridiniu asmeniu, bei dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų, kurie tiesiogiai su juo susiję ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių. Šiomis aplinkybėmis ši galimybė apima ne visus visuotinio taikymo aktus, o tik ribotą jų kategoriją, t. y. reglamentuojamojo pobūdžio aktus. Remiantis tuo, darytina išvada, kad SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje, aiškinamoje kartu su jo pirma pastraipa, numatyta, jog fizinis arba juridinis asmuo gali pareikšti ieškinį dėl jam skirtų aktų, taip pat dėl, pirma, visuotinio taikymo įstatymo galią turinčio arba reglamentuojamojo pobūdžio akto, kuris su juo susijęs tiesiogiai ir konkrečiai, ir, antra, tam tikrų visuotinio taikymo aktų, t. y. reglamentuojamojo pobūdžio aktų, kurie tiesiogiai su juo susiję ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių.

Antra, šį SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos išaiškinimą patvirtina šios nuostatos, kuri atsirado Sutarties dėl Konstitucijos Europai projekte, priėmimo procesas, iš kurio matyti, kad pasirinkta formuluotė leidžia atskirti įstatymo galią turinčius teisės aktus nuo reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų ir taip įtvirtina ribotą galimybę privatiems asmenims pareikšti ieškinius dėl įstatymo galią turinčių teisės aktų.

Trečia, SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa siekiama leisti fiziniam ir juridiniam asmeniui pareikšti ieškinį dėl visuotinio taikymo teisės aktų, kurie tiesiogiai su juo susiję ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių, ir kurie nėra įstatymo galią turintys teisės aktai. Tad dėl šios nuostatos formuluotės neleidžiama pareikšti ieškinio dėl visų teisės aktų, atitinkančių tiesioginės sąsajos ir įgyvendinimo priemonių nebuvimo kriterijus, ar dėl visų šiuos kriterijus atitinkančių visuotinio taikymo teisės aktų, o leidžiama jį pareikšti tik dėl vienos konkrečios šių teisės aktų kategorijos, būtent reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų. Tad ieškinio dėl įstatymo galią turinčių teisės aktų panaikinimo priimtinumo sąlygos yra griežtesnės nei tuo atveju, kai ieškinys pareiškiamas dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto.

(žr. 39, 42, 43, 45, 49, 50, 56 punktus)

2.      Dėl teisės į veiksmingą teisminę gynybą, konkrečiai atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, pažymėtina, kad Sąjungos teismas negali, neviršydamas savo kompetencijos, taip aiškinti tiesiogiai Sutartyje numatytų sąlygų, kuriomis privatus asmuo gali pareikšti ieškinį dėl reglamento, kad nuo jų būtų nutolta, net ir atsižvelgdamas į veiksmingos teisminės gynybos principą.

(žr. 51 punktą)

3.      Iš SESV 289 straipsnio 1 ir 3 dalių matyti, kad teisės aktai, priimti pagal „įprasta teisėkūros procedūra“ vadinamą SESV 294 straipsnyje numatytą procedūrą, yra įstatymo galią turintys teisės aktai. Tad, kadangi SESV 294 straipsnyje nustatyta procedūra iš esmės pakartoja tą, kuri buvo nustatyta EB 251 straipsnyje, remiantis EB 95 straipsniu pagal EB 251 straipsnyje numatytą bendrą sprendimo priėmimo procedūrą priimtas reglamentas pagal ESV sutartyje numatytų teisės aktų rūšių sistemą kvalifikuotinas kaip įstatymo galią turintis teisės aktas.

Be to, jei pagal nusistovėjusią teismo praktiką reglamento ir sprendimo atskyrimo kriterijaus reikia ieškoti atsižvelgiant į tai, ar aptariamas aktas taikomas visuotinai, ši teismo praktika konkrečiai yra susijusi su EB 230 straipsnio ketvirtos pastraipos antra dalimi. Šia nuostata buvo siekiama visų pirma užtikrinti, kad vien pasirinkdamos reglamento formą Sąjungos institucijos negalėtų atimti iš privataus asmens galimybės pareikšti ieškinį dėl tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijusio sprendimo, ir nustatyti, kad formos pasirinkimas negali pakeisti akto pobūdžio.

Tačiau nors norint atskirti, ar aktas yra visuotinio taikymo, ar individualaus pobūdžio, reikia atsižvelgti į galimą atitinkamo teisės akto visuotinį taikymą, pagal ESV sutartį kaip įstatymo galią turintis teisės aktas arba reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas jis kvalifikuojamas atsižvelgiant į jo priėmimo procedūrą (teisėkūros arba ne).

(žr. 59–61, 63–65 punktus)

4.      Pagal sąlygą dėl visuotinio taikymo teisės akto tiesioginės sąsajos su fiziniu arba juridiniu asmeniu, kaip ji suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, kurią turi atitikti ieškinys dėl šio akto panaikinimo, kad būtų priimtinas, reikalaujama, kad, pirma, ginčijamas Sąjungos aktas tiesiogiai veiktų šių asmenų teisinę padėtį ir, antra, nepaliktų jokios diskrecijos asmenims, kuriems jis skirtas ir kurie atsakingi už jo įgyvendinimą, kuris yra vien automatinio pobūdžio ir kyla tik iš Sąjungos teisės normų, netaikant kitų tarpinių nuostatų.

Dėl privačių asmenų dėl Reglamento Nr. 1007/2009 dėl prekybos produktais iš ruonių pateikto ieškinio pažymėtina, kad nors negalima atmesti galimybės, jog dėl jame numatyto bendrojo draudimo teikti rinkai produktus iš ruonių bus paveikta asmenų, dalyvaujančių aukštutinėje ir žemutinėje šių produktų tiekimo rinkoje, veikla, tačiau negalima teigti, jog tai tiesiogiai lemia tokį poveikį. Kiek tai susiję su produktais, kuriems gali būti taikoma reglamente numatyto bendro draudimo išimties tvarka, nacionalinės institucijos šio reglamento negali taikyti nesant įgyvendinimo reglamentu nustatytų įgyvendinimo priemonių, kuriomis būtent ir būtų nustatytos leidimo tiekti šiuos produktus sąlygos. Vadinasi, šia nuostata nenustatomas išsamus reglamentavimas, kurio savaime pakanka ir dėl kurio nebereikia priimti jokios įgyvendinančios nuostatos, galintis būti tiesiogiai susijęs su privačiais asmenimis.

Dėl klausimo, ar šis reglamentas konkrečiai susijęs su fiziniais arba juridiniais asmenimis, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, kad jų ieškinys dėl šio reglamento panaikinimo būtų priimtinas, pažymėtina, jog net ir sutinkant, kad šie asmenys patenka ne tik į bendro draudimo, bet ir aptariamais produktais susijusios išimties taikymo sritį, to nepakanka, kad jie būtų individualizuoti taip kaip ir asmuo, kuriam skirtas sprendimas.

(žr. 71, 75, 78, 92 punktus)