Language of document : ECLI:EU:F:2011:47

TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) NUTARTIS

2011 m. balandžio 15 d.

Sujungtos bylos F‑72/09 ir F‑17/10

Simone Daake

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Viešoji tarnyba – Sutartininkas – Įdarbinimas – Buvęs laikinasis tarnautojas, įdarbintas sutartininku – Raštas, kuriuo primenama sutarties galiojimo termino pabaigos data – Asmens nenaudai priimtas aktas – Akivaizdžiai nepriimtini reikalavimai – Sprendimas atsisakyti pratęsti sutartį – Akivaizdi vertinimo klaida – Nuostoliai – Akivaizdžiai teisiškai nepagrįsti reikalavimai“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius bei SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikšti ieškiniai, kuriais S. Daake iš esmės prašo panaikinti 2008 m. rugsėjo 12 d. VRDT raštą, kuriuo ji informuojama apie tai, kad jos, kaip laikinosios tarnautojos, sutarties galiojimo terminas baigiasi 2008 m. spalio 31 d. ir kad sutartis nebus pratęsta, ir nurodyti VRDT atlyginti jai nuostolius.

Sprendimas: Atmesti ieškovės ieškinius iš dalies kaip akivaizdžiai nepriimtinus ir iš dalies kaip akivaizdžiai teisiškai nepagrįstus. Ieškovė padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Laiškas sutartininkui, kuriuo jam primenama apie jo darbo sutarties galiojimo termino pabaigos datą – Neįtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis)

2.      Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Sprendimas nepratęsti sutarties – Įtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis)

3.      Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas – Terminuotos sutarties pratęsimas

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 88 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Ieškinys – Skundas dėl sprendimo atmesti prašymą atlyginti nuostolius – Terminas – Teisės praradimas praleidus terminą – Atnaujinimas – Sąlyga – Naujos teisinės ar faktinės aplinkybės

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalis)

1.      Tik priemonės, kurios sukuria privalomų teisinių pasekmių, galinčių tiesiogiai ir nedelsiant daryti poveikį ieškovo interesams ir taip aiškiai pakeisti jo teisinę padėtį, gali būti laikomos aktais arba sprendimais, dėl kurių gali būti pareiškiamas ieškinys dėl panaikinimo.

Todėl institucijos laiškas, kuriuo sutartininkui tik primenamos jo sutarties nuostatos, kuriose nurodyta šios sutarties galiojimo termino pabaigos data, tačiau nenurodoma jokių naujų aplinkybių, palyginti su minėtomis nuostatomis, nėra asmens nenaudai priimtas aktas.

(žr. 34 ir 35 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1987 m. liepos 9 d. Sprendimo Castagnoli prieš Komisiją, 329/85, 11 punktas; 2006 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Komisija prieš Fernández Gómez, C‑417/05 P, 45–47 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1995 m. spalio 19 d. Sprendimo Obst prieš Komisiją, T‑562/93, 23 punktas.

2.      Jeigu sutartis gali būti atnaujinama, administracijos sprendimas jos neatnaujinti yra asmens nenaudai priimtas aktas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, kuris skiriasi nuo aptariamos sutarties ir dėl jo gali būti pateikiamas skundas arba ieškinys per Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytus terminus. Iš tiesų tokiame sprendime, kuris priimamas iš naujo įvertinus tarnybos interesą ir suinteresuotojo asmens situaciją, yra naujos informacijos, palyginti su pirmine darbo sutartimi, ir jo negalima vertinti tik kaip patvirtinančio šią sutartį.

(žr. 36 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2008 m. spalio 15 d. Sprendimo Potamianos prieš Komisiją, T‑160/04, 21 punktas.

3.      Sąjungos teismas, vykdydamas kontrolę dėl sprendimo nepratęsti sutartininko sutarties, kuris yra asmens nenaudai priimtas aktas, turi tik patikrinti, ar nepadaryta akivaizdi klaida vertinant tarnybos interesą, kuri būtų galėjusi pagrįsti minėtą sprendimą, ir ar nebuvo viršyti įgaliojimai arba pažeista rūpestingumo pareiga, administracijai tenkanti tada, kai ji turi priimti sprendimą dėl sutarties, siejančios ją su vienu iš jos tarnautojų, pratęsimo.

(žr. 41 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Klug prieš EMEA, F‑35/07, 68 punktas.

4.      Kadangi eksplicitiniame sprendime atmesti prašymą atlyginti nuostolius nėra, palyginti su anksčiau priimtu implicitiniu sprendimu atmesti, iš naujo peržiūrima, atsižvelgiant į naujas teisines ir faktines aplinkybes, suinteresuotojo asmens situacija, šis sprendimas yra vien implicitinį sprendimą atmesti patvirtinantis aktas, todėl juo nesuteikiamas naujas terminas suinteresuotojo asmens skundui pateikti.

(žr. 52 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1984 m. kovo 20 d. Sprendimo Razzouk ir Beydoun prieš Komisiją, 75/82 ir 117/82, 12 punktas.