PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (pirmoji kolegija)
SPRENDIMAS
2007 m. rugsėjo 12 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Erdvinio Bendrijos prekių ženklo, kurį sudaro mikrofono galvutės forma, paraiška – Absoliutus atmetimo pagrindas – Skiriamųjų požymių nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas“
Byloje T‑358/04
Georg Neumann GmbH, įsteigta Berlyne (Vokietija), atstovaujama advokato R. Böhm,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą G. Schneider,
atsakovę,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2004 m. birželio 17 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 919/2002‑2) atmesti paraišką įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklą mikrofono galvutės formos erdvinį žymenį,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas J. D. Cooke, teisėjai R. García‑Valdecasas ir I. Labucka,
posėdžio sekretorė K. Andová, administratorė,
susipažinęs su Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai 2004 m. rugpjūčio 30 d. pateiktu ieškiniu,
susipažinęs su Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai 2005 m. sausio 5 d. pateiktu atsakymu į ieškinį,
susipažinęs su Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai 2005 m. balandžio 1 d. pateiktu dubliku,
įvykus 2006 m. lapkričio 28 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 1996 m. gruodžio 9 d. ieškovė, remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (JO L 11, 1994, p. 1), Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pateikė Bendrijos prekių ženklo paraišką.
2 Prašomas įregistruoti prekių ženklas sudarytas iš toliau pavaizduotos erdvinės formos:
3 Nurodytas prekių ženklas sudarytas iš formos, kurią susitarta vadinti mikrofono kapsulę dengiančia ir apsaugančia mikrofono galvute, esančia ant laikiklio, apimančio elektronines sudedamąsias dalis ir naudojamas mikrofonui laikyti, galo.
4 Prekės, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 9 klasei ir atitinka šį aprašymą: „Mikrofonai, visų pirma įrašų studijoje naudojami mikrofonai, kondensatoriniai mikrofonai, mikrofonai, turintys spaudimo gradientą, ir jų dalys (priklausančios 9 klasei)“.
5 Ieškovė rėmėsi vokiško prekių ženklo, kurio paraiška buvo paduota 1996 m. birželio 10 d., prioritetu ir jo įregistravimu 1996 m. rugsėjo 18 dieną.
6 2001 m. lapkričio 28 d. laišku ekspertas pranešė ieškovei, kad jos prekių ženklas negali būti įregistruotas dėl to, jog neturi skiriamųjų požymių Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme. Kartu su eksperto prieštaravimais pateikti kitų bendrovių gaminamų ir parduodamų panašių mikrofonų paveikslėliai. Kadangi ieškovė atsisakė savo teisės pateikti kitas pastabas, ekspertas 2002 m. rugsėjo 6 d. Sprendime pateikė tuos pačius prieštaravimus ir paraišką įregistruoti prekių ženklą atmetė.
7 2002 m. lapkričio 6 d. ieškovė dėl šio sprendimo pateikė apeliaciją remdamasi faktu, kad kai kuriuos panašaus modelio eksperto prieštaravimuose nurodytus mikrofonus gamino įmonės konkurentės, kurios jai ėmusis veiksmų nutraukė gamybą ir pardavimą. Be to, ji teigė, kad kitos panašaus modelio mikrofonus parduodančios įmonės konkurentės yra kilusios iš Tolimųjų Rytų ir gamina prastos kokybės su jos prekėmis tiesiogiai nekonkuruojančias prekes. Ji taip pat tvirtino, kad ribota vartotojų grupė, kuriai skirtos nagrinėjamos prekės, suvoks, jog specifinė mikrofono forma neturi funkcinės reikšmės ir kad ši forma, kaip estetinių elementų derinys, sukurs vieną įsimenamą bendrą vaizdą. Ji taip pat pastebėjo, kad prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaranti forma Jungtinėse Valstijose buvo įregistruota kaip prekių ženklas.
8 2004 m. birželio 17 d. Sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT antroji apeliacinė taryba patvirtino eksperto sprendimą. Ji nusprendė, kad mikrofono galvutę sudarantys elementai yra įprasti ir kad dėl jokio papildomo elemento ji negali vizualiai išsiskirti iš visų kasdienių formų taip, kad ją vien dėl formos būtų galima įsiminti bei išskirti kaip konkrečios įmonės prekę. Todėl ji nurodė, kad šį prekių ženklą galima įregistruoti tik dėl naudojimo įgytų skiriamųjų požymių, tačiau ieškovė nesirėmė Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 3 dalimi. Apeliacinė taryba taip pat pažymėjo, kad ieškovei pasisekė sudaryti kliūtis įmonėms konkurentėms prekiauti panašaus modelio mikrofonais, bet nusprendė, kad šių įmonių veiksmų negali pakakti, jog prašomam įregistruoti prekių ženklui būtų suteikti skiriamieji požymiai.
Šalių reikalavimai
9 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
10 VRDT Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
11 2005 m. sausio 28 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu laišku ir dubliku ieškovė paprašė imtis procedūros organizavimo ir tyrimo priemonių tam, kad būtų įrodyta, jog atitinkama visuomenė įpratusi nurodytą mikrofono galvutės formą laikyti kilmės nuoroda ir kad taip yra nagrinėjamos formos, turinčios ją iš įprastų formų išskiriantį bruožą, atveju.
Dėl teisės
Šalių argumentai
12 Kaip savo vienintelį pagrindą ieškovė nurodo, kad Apeliacinė taryba, klaidingai įvertinusi prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamuosius požymius, pažeidė Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktą.
13 Visų pirma ji teigia, kad Apeliacinė taryba, nepaisydama fakto, jog šioje byloje atitinkama visuomenė kreipia ypatingą dėmesį į mikrofonų galvutėms suteiktą formą ir žvelgdama į atitinkamas detales, kurios ne specialistui gali atrodyti tokios dėl įrenginio pobūdžio, suvokia savybes, išskiriančias bei leidžiančias nustatyti šių mikrofonų kilmę, padarė teisės klaidą. Taip yra dėl trijų priežasčių.
14 Pirma, prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimos prekės turi didelę vertę, konkrečiai kalbant apie įrašų studijoje naudojamus mikrofonus, o tai patvirtina faktas, kad siekiant juos apsaugoti uždedama mikrofono galvutė. Taigi tai yra ne paprastos prekės, bet brangios aukštosios technologijos priemonės, kurioms dėl to reikia skirti ypatingą dėmesį.
15 Šiuo klausimu nurodžiusi, kad „mikrofonai, kuriems prašoma įregistruoti nagrinėjamą prekių ženklą, iš esmės yra išimtinai aukštos kokybės, turi gerų eksploatacinių savybių bei naudojami įrašų studijoje“, dublike ieškovė paprašė nuo šiol apriboti prekių sąrašą paliekant „įrašų studijoje naudojamus mikrofonus ir jų sudėtines dalis (tiek, kiek jos priklauso 9 klasei)“.
16 Antra, ieškovė teigia, kad prašomo įregistruoti prekių ženklo gebėjimas atskirti juo žymimą prekę nuo kitų gamintojų prekių turi būti vertinamas atsižvelgiant į atitinkamą visuomenę. Ji tvirtina, kad Apeliacinė taryba ją teisingai apibrėžė ir kad paraiškoje įregistruoti prekių ženklą nurodytos prekės neginčijamai skirtos profesionalams bei akustikos specialistams, kuriems mikrofonai yra pagrindinė darbo priemonė ir kuriems dėl to jie skiria ypatingą dėmesį.
17 Trečia, nagrinėjama forma nesiekiama atlikti jokios funkcijos ir dėl to ji gali turėti ypatingą skiriamąjį požymį. Be to, mikrofono galvutė, kurios forma sudaro prašomą įregistruoti prekių ženklą, aiškiai atsiskiria nuo likusios mikrofono dalies ir jos atsikišimas automatiškai patraukia stebėtojo dėmesį, ypač atsižvelgiant į tai, kad mikrofonas neturi jokio kito atsiskiriančio elemento.
18 Atsižvelgdama į šias aplinkybes, ieškovė mano, kad atsakyme į ieškinį VRDT nurodyti „pagrindiniai patirtimi, susijusia su tuo, kaip vartotojas suvoks prekės formą, pagrįsti principai“ šioje byloje jokios reikšmės neturi. Iš tiesų ginčijamo sprendimo 23 punkte nurodytas principas, kad iš pačios prekės formos sudaryto erdvinio prekių ženklo atveju suinteresuotosios visuomenės suvokimas nebūtinai yra toks pats kaip žodinio, vaizdinio ar erdvinio prekių ženklo, kurio nesudaro prekės forma, atveju, priklausys nuo atitinkamos visuomenės ir jos pastabumo laipsnio. Taigi, kitaip nei šiuo atveju, byloje, kurioje buvo priimtas ginčijamo sprendimo 23 punkte minėtas 2001 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Henkel prieš VRDT (Raudonos ir baltos spalvų apvali tabletė) (T‑337/99, Rink. p. II‑2597), tai yra ne kasdienio vartojimo prekės, skirtos visiems galutiniams vartotojams, ir todėl nereikia vertinti šioje byloje prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamųjų požymių, „atsižvelgiant į paprasto, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo tariamus lūkesčius“ (minėto sprendimo Raudonos ir baltos spalvų apvali tabletė 47 punktas).
19 Šiuo atžvilgiu ir grįsdama savo prašymą imtis procedūros organizavimo bei tyrimo priemonių (žr. šio sprendimo 11 punktą) per posėdį ieškovė nurodė, kad šioje byloje atitinkamos visuomenės suvokimo klausimą gali išspręsti tik ekspertai, t. y. garso specialistai.
20 Antra, ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba savo vertinimą grindė neišsamia ir netikslia prašomo įregistruoti prekių ženklo savybių analize. Ieškovė pritaria Apeliacinei tarybai dėl to, kad, kaip ir daugelį kitų mikrofonų galvučių, prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro apvalus žiedas, esantis apsauginiu pagrindu, mikrofono kapsulė, aplink kurią yra tinklelis, ir už jį didesnis apvaliam žiedui statmenas rėmas (ginčijamo sprendimo 25 punktas). Tačiau ji ginčija teiginį, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas „neturi jokio papildomo elemento, kurį galima būtų laikyti ryškiu, ypatingu arba originaliu ir dėl kurio jis galėtų vizualiai skirtis nuo paprastos bei įprastos formos taip, kad vien dėl to įstrigtų atmintyje ir būtų atskiriamas ne kaip kokia nors mikrofono galvutė, o kaip konkrečios įmonės prekė“ (ginčijamo sprendimo 25 punktas).
21 Iš tiesų tai, kad iš abiejų rėmo pusių esantis tinklelis simetriškai plokščias, sudaro „identifikavimo žymę“. Dėl to, kad iš esmės cilindrinio objekto sienelė perskirta (tinkleliu), kiekvieno paviršiaus forma yra neįprasta ir ją sudaro hiperbolinė dalinė elipsė, esanti pirmajame plane ir todėl iš karto pastebima (žr. šio sprendimo 2 punkte kairėje pusėje pateiktą piešinį). Suplojimas taip pat statmenas ir iš šono aiškiai matomas (žr. šio sprendimo 2 punkte apačioje dešinėje pusėje pateiktą piešinį).
22 Mikrofono galvutė, kurios forma sudaro prašomą įregistruoti prekių ženklą, gerokai skiriasi nuo paprastų ir tradicinių mikrofonų galvučių, turinčių cilindrų ar erdvines formas. Be to, ieškovė teigia, kad šią formą 1960–1964 m. jai sukūrė pramonių dizaino srityje žinomas dailininkas, Berlyno aukštosios plastikinio meno mokyklos pramoninio dizaino dėstytojas Wilhelm Braun-Feldweg.
23 Trečia, ieškovė ginčija 2001 m. lapkričio 28 d. eksperto prieštaravimuose nurodytų mikrofonų pavyzdžių svarbą. Ji teigia, kad mikrofonų, turinčių tapačią galvutę, kaip ir mikrofonų, kurių forma sudaro prašomą įregistruoti prekių ženklą, gamintojai privalėjo atsisakyti juos gaminti ir parduoti po to, kai ji ėmėsi veiksmų, kaip nurodė Apeliacinėje taryboje.
24 Šiomis aplinkybėmis neturi reikšmės, ar atsisakyta buvo dėl teisių, kurias dėl naudojimo suteikė jos vokiškas prekių ženklas (kurio skiriamieji požymiai buvo laikomi pakankamais), atitinkantis prašomą įregistruoti prekių ženklą (Vokietijos prekių ženklų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies prasme), ar dėl su konkurencijos teise susijusios priežasties. Svarbu tai, kad tretieji asmenys jo nebenaudoja, kitaip nei nurodė ekspertas, ir todėl tai negali pažeisti prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamųjų požymių. Taigi Apeliacinės tarybos ginčijamo sprendimo 29 punkte padaryta išvada neturi prasmės.
25 Ketvirta, per posėdį ieškovė taip pat tvirtino, kad ginčijamame sprendime buvo teisės klaidų, nes jis grindžiamas vertinimais, kuriuos Teisingumo Teismas atmetė prieš pateikiant ieškinį šioje byloje priimtame sprendime. Iš tiesų, norėdama atsisakyti registruoti prašomą prekių ženklą motyvuojant tuo, kad jis neturi skiriamųjų požymių, Apeliacinė taryba, ginčijamo sprendimo 22 punkte cituodama 2002 m. liepos 2 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo SAT.1 prieš VRDT (SAT.2) (T‑323/00, Rink. p. II‑2839) 36 punktą, teigė, kad Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b–e punktuose esančiais absoliučiais atmetimo pagrindais siekiama bendrojo intereso tikslo, kuris reikalauja, kad žymenis, kuriems jis skirtas, galėtų visi naudoti laisvai ir kad, atrodo, būtina pašalinti galimybę nustatyti išimtinę teisę į žymenį, kuris, siekiant išvengti neteisėtos konkurencinės naudos sukūrimo vienam ūkio subjektui, turi būti paliktas visiems laisvai naudoti. Taigi 2004 m. rugsėjo 16 d. Sprendimu SAT.1 prieš VRDT(C‑329/02 P, Rink. p. I‑8317) Teisingumo Teismas minėtą sprendimą panaikino, padaręs išvadą, jog Pirmosios instancijos teismo sprendimo 36 punkte minėtas kriterijus Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto taikymui nėra svarbus.
26 VRDT mano, jog Apeliacinė taryba teisingai atmetė paraišką įregistruoti mikrofono galvutės formą, motyvuodama tuo, kad ji neturi skiriamųjų požymių Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme.
27 Visų pirma, kalbėdama apie ieškovės argumentą, kad iš garso specialistų sudaryta visuomenė, kitaip nei paprasti vartotojai, įprastai suvokia mikrofono formą kaip kilmės nuorodą, VRDT teigia, kad iš tiesų tai faktinis argumentas, kurį paneigia patirtimi, susijusia su tuo, kaip vartotojas suvoks prekės formą, pagrįsti principai, išdėstyti Bendrijos teismų praktikoje. Todėl VRDT mano, kad šis teiginys neatitinka tikrovės. Be to, per posėdį VRDT teigė, kad ieškovė savo argumentą grindė įrašų studijoje naudojamais mikrofonais, nors prekių aprašymas paraiškoje buvo platesnis ir neapribotas.
28 Taip pat VRDT ginčija teiginį, kad metalinio laidinio tinklelio suplojimas yra neįprastas mikrofonams elementas.
29 Šiuo klausimu ji teigia, kad, nepaisant jos ankstesnių nacionalinių registracijų ir ieškinių, kuriuos ji pareiškė konkurentams siekdama, kad šie nutrauktų registracijomis jai suteiktų teisių pažeidimus, ieškovė nepateikė jokio elemento, galinčio paneigti eksperto teiginį, kad prašoma įregistruoti forma yra įprasta. Taigi VRDT mano, kad ieškinių pateikimas teisme nedaug pasako apie padėtį rinkoje ir dar mažiau leidžia įsivaizduoti tariamą vartotojų suvokimą. Ji pažymi, kad nacionalinė registracija negali būti privaloma VRDT atliekant vertinimą, o rezultatai, gauti pateikus nacionaline teise pagrįstą ieškinį dėl klastojimo, negali turėti įtakos vertinant skiriamuosius požymius.
30 Be to, VRDT pabrėžia, kad ieškovės argumentai yra akivaizdžiai susiję tik su Vokietija ir Jungtinėmis Valstijomis, o eksperto išvada galioja visoje Europos Sąjungoje, nes galima prielaida, jog minėti konkurentai savo prekes taip pat parduoda Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje bei kitose valstybėse narėse.
31 Dėl su stilistu Braun-Feldweg, sukūrusiu prašomą įregistruoti formą, susijusių dokumentų VRDT pabrėžia, kad jie buvo pirmą kartą pateikti Pirmosios instancijos teisme. Bet kuriuo atveju VRDT mano, kad faktas, jog Braun-Feldweg pasisekė sukurti aukštos technologijos prekę, „atitinkančią grožio kriterijus“, patvirtina estetinę prašomos įregistruoti formos reikšmę, bet jokiu būdu ne jos skiriamąjį požymį prekių ženklų teisės prasme. Tai, beje, jau pripažino Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 25 punkte, kai nurodė, jog vartotojas mikrofono modelį gali suvokti kaip estetinį, nepaisant to, kad jis gali neturėti skiriamųjų požymių.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
32 Reikia priminti, kad prekių ženklo skiriamieji požymiai Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme reiškia, jog šis ženklas leidžia identifikuoti prekes ir paslaugas, kurioms prašoma jį įregistruoti, kaip pagamintas konkrečios įmonės, bei atskirti jas nuo kitų įmonių prekių ir paslaugų (žr. 2004 m. spalio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Mag Instrument prieš VRDT, C‑136/02 P, Rink. p. I‑9165, 29 punktą ir nurodytą teismų praktiką). Jis turi būti vertinamas, pirma, atsižvelgiant į prekes arba paslaugas, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, ir, antra, atsižvelgiant į tai, kaip nagrinėjamas prekes ar paslaugas suvokia atitinkama visuomenė, kurią sudaro paprasti pakankamai informuoti ir protingai pastabūs bei nuovokūs vartotojai (žr. 2006 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Storck prieš VRDT, C‑24/05 P, Rink. p. I‑5677, 23 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
Dėl atitinkamų prekių
33 Iš ieškovės Pirmosios instancijos teismui pateiktų argumentų matyti, kad ji mano, jog prekės, kurių atžvilgiu turi būti vertinamas prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamasis požymis, yra tik didelės vertės mikrofonai, visų pirma naudojami įrašų studijoje. Taigi, atsižvelgiant į šio sprendimo 4 punkte pateiktą prekių sąrašą, šis teiginys yra nepriimtinas. Iš tiesų aprašant prekes ir vartojant žodžius „visų pirma“, tampa aišku, kad įrašų studijoje naudojami mikrofonai, kondensatoriniai mikrofonai, mikrofonai, turintys spaudimo gradientą, paminėti tik kaip pavyzdžiai ir kad prekių sąrašas skirtas apskritai mikrofonams.
34 Gali būti, kad ieškovė gamina tik aukštos kokybės ir didelės vertės mikrofonus, kuriuos perka išimtinai profesionalai ir akustikos specialistai. Tačiau, kaip matyti iš Pirmosios instancijos teismo praktikos, su Bendrijos prekių ženklo suteikta teise nesusijusios aplinkybės, kaip antai prekybos koncepcija ir, konkrečiai kalbant, atitinkamos prekės kaina, nėra registracijos dalykas ir todėl į jas negali būti atsižvelgta vertinant prekių ženklo skiriamuosius požymius (šiuo klausimu žr. 2003 m. balandžio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Axions ir Belce prieš VRDT (Rudos spalvos cigaro forma ir paauksuoto luito forma), T‑324/01 ir T‑110/02, Rink. p. II‑1897, 36 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
35 Tačiau iš bylos medžiagos nematyti, kad paraiškoje įregistruoti prekių ženklą nurodytų prekių aukštą kokybę ir didelę vertę lemia šių prekių (t. y. mikrofonų) pobūdis arba šio sprendimo 2 punkte pavaizduota prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaranti forma. Atvirkščiai, ieškovės teiginį, kad faktas, jog buvo uždėta mikrofono galvutė, patvirtina, kad mikrofonų vertė yra didelė, paneigia Apeliacinėje taryboje jos pateikti argumentai, kad kai kurie panašios koncepcijos mikrofonai yra nedidelės vertės prekės ir tiesiogiai nekonkuruoja su jos prekėmis. Iš bylos medžiagos taip pat nematyti, kad prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaranti forma gali būti naudojama tik įrašų studijoje naudojamiems mikrofonams. Ieškovė teigia priešingai, kad ši forma neatlieka jokios funkcijos.
36 Be to, Pirmosios instancijos teismas mano, kad nereikia patenkinti ieškovės dublike subsidiariai pateikto prašymo apriboti paraiškoje įregistruoti prekių ženklą nurodytų prekių sąrašą, minimą šio sprendimo 4 punkte, paliekant „įrašų studijoje naudojamus mikrofonus ir jų sudėtines dalis“. Iš tiesų Pirmosios instancijos teismas mano, kad šiuo prašymu siekiama pakeisti atitinkamą visuomenę, kurios atžvilgiu Apeliacinė taryba analizavo prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamuosius požymius, ir todėl neišvengiamai siekiama pakeisti ginčo apimtį. Taigi šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 135 straipsnio 4 dalį šalių pareiškimais negalima pakeisti Apeliacinės tarybos išnagrinėtos bylos ginčo dalyko. Iš tiesų Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį ginčą, turi vykdyti Apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumo priežiūrą (2002 m. spalio 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo KWS Saat prieš VRDT (Oranžinis atspalvis), T‑173/00, Rink. p. II‑3843, 13 punktas ir 2005 m. balandžio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ampafrance prieš VRDT – Johnson & Johnson (monBeBé), T‑164/03, Rink. p. II‑1401, 20 ir 21 punktai).
37 Todėl prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamieji požymiai turi būti vertinami atsižvelgiant į šio sprendimo 4 punkte nurodytame sąraše esančias prekes.
Dėl atitinkamos visuomenės
38 Dėl atitinkamos visuomenės reikia manyti, kad atitinkamos prekės iš esmės yra skirtos ne plačiajai visuomenei, bet ribotam vartotojų ratui. Todėl reikia patvirtinti Apeliacinės tarybos ginčijamo sprendimo 24 punkte pasirinktą apibrėžimą, kurio ieškovė neginčijo, kad atitinkamos prekės yra skirtos „apibrėžtai ir specialių žinių apie mikrofonus turinčių asmenų grupei“.
39 Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus samprotavimus apie atitinkamas prekes, šį apibrėžimą, ieškovės prašymu, reikia suprasti kaip apimantį „tik profesionalus, visų pirma garso technikus, kuriems mikrofonai yra darbo įrankiai“. Iš tiesų mikrofonai, kaip jie suprantami be apribojimų, kurių prašo ieškovė savo dublike, iš tikrųjų skirti platesnei visuomenei, t. y. ir vartotojams, kurie jais nesinaudoja profesiniais tikslais.
40 Be to, reikia priminti, kad tam, kaip atitinkama visuomenė suvokia prekių ženklą, įtaką daro jos pastabumo lygis, kuris gali kisti pagal atitinkamų prekių ar paslaugų kategoriją (1999 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C‑342/97, Rink. p. I‑3819, 26 punktas). Šioje byloje galima preziumuoti: kadangi mikrofonai yra rečiau naudojami ir didesnės vertės nei kasdienio vartojimo prekės, visuomenės pastabumo lygis, renkantis atitinkamas prekes, gali būti didesnis.
Dėl skiriamųjų požymių
41 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką erdvinių prekių ženklų, sudarytų iš pačios prekės vaizdo, skiriamųjų požymių vertinimo kriterijai nesiskiria nuo taikomų kitoms prekių ženklų kategorijoms (žr. minėto sprendimo Storck prieš VRDT 24 punktą ir minėtą teismų praktiką). Todėl prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamuosius požymius reikia vertinti pagal šio sprendimo 32 punkte nurodytus kriterijus.
42 Tačiau taikant šiuos kriterijus atitinkamos visuomenės suvokimas nebūtinai yra toks pats kaip ir erdvinio prekių ženklo, sudaryto iš paties prekės vaizdo, atveju bei žodinio ar vaizdinio prekių ženklo, kuris yra nepriklausantis nuo juo žymimų prekių išvaizdos žymuo, atveju. Iš tiesų paprastas vartotojas neturi įpročio preziumuoti prekių kilmės remdamasis jų ar pakuotės forma, nesant visų grafinių ar tekstinių elementų, ir gali pasirodyti, kad sudėtingiau nustatyti tokio erdvinio prekių ženklo skiriamuosius požymius nei žodinio ar vaizdinio prekių ženklo skiriamuosius požymius (žr. minėto sprendimo Storck prieš VRDT 25 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
43 Šiomis aplinkybėmis tik prekių ženklas, kuris ryškiai skiriasi nuo sektoriaus standartų ar įpročių ir todėl gali atlikti savo esminę kilmės nuorodos funkciją, turi skiriamuosius požymius Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme (žr. minėto sprendimo Storck prieš VRDT 26 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
44 Šioje byloje pirmiausia reikia išnagrinėti argumentus, susijusius su tuo, kaip atitinkama visuomenė bus pripratinta prie mikrofono galvučių formos kaip prie kilmės nuorodos.
45 Šiuo klausimu, pirma, reikia pripažinti, kad, priešingai nei teigia ieškovė, Apeliacinė taryba nepadarė jokios teisės klaidos, ginčijamo sprendimo 23 punkte priminusi, jog atitinkamos visuomenės suvokimas nebūtinai vienodas erdvinio prekių ženklo, sudaryto iš pačios prekės vaizdo, atveju ir žodinio arba vaizdinio prekių ženklo, kuris yra nuo juo žymimos prekės atvaizdo nepriklausantis žymuo, atveju. Iš tiesų taip darydama Apeliacinė taryba visiškai nemanė, kad vartotojas iš esmės yra abejingas formai kaip prekių kilmės nurodai arba kad mikrofono galvutės forma niekada negali turėti skiriamųjų požymių Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme.
46 Antra, dėl atitinkamos visuomenės suvokimo šioje byloje Pirmosios instancijos teismas mano, kad vien aplinkybės, jog paprastas atitinkamų prekių vartotojas yra perspėtas ir turi didelį pastabumo lygį, nepakanka įrodyti, kad jis pripratęs šių prekių formoje įžvelgti kilmės nuorodą. Iš tiesų, nors galima preziumuoti, kad ši visuomenė bus atidesnė prekės techninėms arba estetinėms detalėms, tai savaime nereiškia, kad ji jas suvoks kaip atliekančias prekių ženklo funkciją. Taigi Pirmosios instancijos teismas šiuo atžvilgiu tvirtina, kad ieškovė nepateikia jokio konkretaus elemento, galinčio įrodyti, jog atitinkamame sektoriuje egzistuoja praktika, skirianti skirtingų gamintojų prekes pagal jų formą. Nesant tokių elementų, argumentas, kad dėl mikrofono galvutės formos ypač gerai skiriamos atitinkamos prekės, taip pat yra nepakankamas.
47 Reikia pridurti, kad net jei paprastas nagrinėjamų prekių vartotojas visiškai galėtų suvokti mikrofonų galvučių formą kaip jų kilmės nuorodą, šis teiginys nereikštų, kad bet kokia mikrofono galvutės forma turi skiriamųjų požymių, būtinų jos, kaip Bendrijos prekių ženklo, registracijai. Iš tiesų tokiu atveju siekiant padaryti išvadą, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas turi skiriamųjų požymių, reikia patikrinti, ar ši forma turi pakankamų požymių visuomenės dėmesiui pritraukti (šiuo klausimu žr. 2004 m. lapkričio 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Henkel prieš VRDT (Balto ir permatomo flakono forma), T‑393/02, Rink. p. II‑4115, 34 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
48 Dėl klausimo, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas turi skiriamųjų požymių, pažymėtina, kad reikia atsižvelgti į bendrą jo daromą įspūdį, o tai nėra nesuderinama su vėlesniu šiam prekių ženklui naudojamų pateikimo elementų tyrimu. Iš tiesų, atliekant visapusišką vertinimą, gali būti naudinga išnagrinėti kiekvieną atitinkamą prekių ženklą sudarantį elementą (žr. 2005 m. birželio 30 d. Teisingumo Teismo sprendimo Eurocermex prieš VRDT, C‑286/04 P, Rink. p. I‑5797, 22 ir 23 punktus bei nurodytą teismų praktiką).
49 Pagal ieškovės atliktą prašomo įregistruoti prekių ženklo aprašymą, kuris, atsižvelgiant į šio sprendimo 2 punkte esantį vaizdą, yra tikslus, minėtą prekių ženklą apibūdina šie elementai:
– metalinis apvalus žiedas,
– apvaliam žiedui statmenas metalinis rėmas,
– į dvi dalis, kurios nukreiptos viena į kitą, padalytas tinklelis, esantis tarp žiedo ir rėmo,
– dvi perskirtos plokščios dalys, kurios nukreiptos viena į kitą hiperbolinių dalinių elipsių formos rutulio viršūnės link.
50 Nors ieškovė pritaria Apeliacinei tarybai dėl fakto, kad trys pirmieji minėti elementai taip pat apibūdina daugelį kitų mikrofonų galvučių, ji teigia, kad prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaranti mikrofono galvutės forma labai smarkiai skiriasi nuo paprastų ir tradicinių mikrofonų galvučių dėl to, kad iš abiejų rėmo pusių esantis tinklelis simetriškai plokščias. Iš tiesų dėl to, kad iš esmės cilindrinio objekto sienelė perskirta, kiekvieno paviršiaus forma yra neįprasta ir ją sudaro hiperbolinė dalinė elipsė, esanti pirmajame plane bei šone, kuri yra prašomo įregistruoti prekių ženklo „identifikavimo žymė“. Ji teigia, kad Apeliacinė taryba į šią savybę neatsižvelgė ir savo skiriamųjų požymių vertinimą grindė neišsamia nagrinėjamo prekių ženklo analize.
51 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad Apeliacinė taryba, ginčijamo sprendimo 25 punkte apibūdindama prašomą įregistruoti prekių ženklą sudarančius elementus, nepaminėjo plokščio tinklelio. Tačiau iš šio punkto taip pat matyti, jog savo išvadą, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi jokio papildomo elemento, kurį būtų galima įsiminti ir atskirti kaip konkrečios įmonės prekę, ji grindė eksperto pateiktų dokumentų tyrimu.
52 Tačiau Apeliacinės tarybos atlikta bylos medžiagoje esančių dokumentų analizė patvirtina, jog daugeliui eksperto nurodytų mikrofonų galvučių būdingi tokie plokšti tinkleliai, kad jų paviršius yra „hiperbolinės dalinės elipsės“ formos. Be to, pati ieškovė pripažįsta, kad tarp eksperto pateiktų pavyzdžių yra „tapačios“ arba „panašios“ formos mikrofono galvučių. Iš Apeliacinės tarybos bylos medžiagos matyti, jog priemonės, kurių ji ėmėsi kai kurių šių įmonių atžvilgiu, pateisinamos tuo, kad jos gamina ar parduoda mikrofono galvutes, turinčias tapačių arba beveik tapačių ieškovės prekių ženklui savybių.
53 Šiomis aplinkybėmis Pirmosios instancijos teismas mano, kad neišsamus prašomą įregistruoti prekių ženklą sudarančių elementų apibūdinimas nepaneigia minėtos Apeliacinės tarybos išvados. Bet kuriuo atveju reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 40/94 struktūrą prekių ženklas gali būti registruojamas tik remiantis pareiškėjo VRDT pateikta paraiška įregistruoti ir neperžengiant jos ribų. Iš to matyti, kad Apeliacinės tarybos atliktas prašomo įregistruoti prekių ženklo apibūdinimas yra nereikšmingas analizuojant nagrinėjamos formos skiriamuosius požymius, nes gali būti analizuojama tik 2 punkte pateikta forma (šiuo klausimu žr. 2005 m. lapkričio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Almdudler-Limonade prieš VRDT (Limonado butelio forma), T‑12/04, Rink. p. II‑0000, 42 punktą ir 2006 m. gegužės 31 d. Sprendimo De Waele prieš VRDT (Dešrelės forma), T‑15/05, Rink. p. II‑1511, 36 punktą).
54 Taigi reikia pabrėžti, kad, nepaisant plokščio hiperbolinės dalinės elipsės formos tinklelio, ieškovė nenurodo jokios prašomą įregistruoti prekių ženklą sudarančios formos savybės, kuri viena ar kartu su kitomis atitinkamai visuomenei leidžia atskirti jos prekes ir paslaugas nuo kitų įmonių prekių ir paslaugų. Pirmosios instancijos teismas iš to turi daryti išvadą, kad galimi Apeliacinės tarybos bylos medžiagoje esantys skirtumai, egzistuojantys tarp prašomą įregistruoti prekių ženklą sudarančios formos ir mikrofonų, kuriems būdingas plokščias hiperbolinės dalinės elipsės formos tinklelis, negali patraukti atitinkamos visuomenės dėmesio kaip atitinkamų prekių kilmės nuoroda. Be to, atsižvelgiant į panašumo tarp prašomo įregistruoti prekių ženklo ir kitų analizuojamų formų lygį, šios išvados nepaneigia tai, kad atitinkama visuomenė, rinkdamasi nagrinėjamas prekes, gali būti labai pastabi.
55 Taip pat aplinkybė, kad prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaranti mikrofono galvutės forma neatlieka jokios funkcijos, taip pat negali paneigti šios išvados. Iš tiesų tiek, kiek atitinkama visuomenė žymenį suvokia kaip prekės ar paslaugos komercinės kilmės nuorodą, tai, kad šis žymuo kartu atlieka kitą nei komercinės kilmės nuorodos funkciją, pavyzdžiui, techninę, neturi įtakos skiriamiesiems požymiams (žr. minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo Oranžinis atspalvis 30 punktą).
56 Dėl ieškovės argumento, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas gerokai skiriasi nuo paprastų ir tradicinių mikrofonų galvučių, turinčių cilindro arba erdvines formas, reikia pripažinti, kad atitinkama visuomenė, kaip ją apibrėžė Apeliacinė taryba, turinti specialių žinių atitinkamoje srityje, žinos ne tik paprastas ir tradicines atitinkamų prekių formas, bet ir mažiau tipines formas, kurios ne specialistui gali atrodyti neįprastos. Taigi Pirmosios instancijos teismas mano, kad Apeliacinės tarybos bylos medžiagoje esantys pavyzdžiai teisiškai pakankamai įrodo, jog atitinkama visuomenė yra įpratusi prie mikrofonų galvučių, pasižyminčių šia savybe, kurią ieškovė laiko prašomą įregistruoti prekių ženklą „identifikuojančia žyme“, ir todėl ši mikrofono galvučių rūšis atitinka rinkos standartus arba joje yra įprasta.
57 Tačiau priminta, kad ieškovė ginčija eksperto pavyzdžių svarbą. Ji pastebi, kad eksperto nurodytų mikrofonų, turinčių galvutę, tapačią tai, kurios forma sudaro prašomą įregistruoti prekių ženklą, gamintojai privalėjo atsisakyti gaminti ir jais prekiauti, kaip ji nurodė Apeliacinei tarybai. Kadangi eksperto nurodyto naudojimo nebėra, jis nebegali pažeisti prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamųjų požymių.
58 Šiuo atžvilgiu pirmiausia Pirmosios instancijos teismas mano, kad faktiniai ieškovės teiginiai nebuvo teisiškai pakankamai įrodyti. Iš tiesų, kaip per posėdį pastebėjo VRDT, iš paaiškinimų, nurodančių ieškinio pagrindus, arba jų priedų nematyti, kad gynybos priemonių buvo imtasi sėkmingai visų eksperto nurodytų tapačių formų atžvilgiu. Konkrečiai kalbant apie mikrofoną Røde, pasirodo, kad gynybos priemonių buvo imtasi tik šių prekių platintojo Kotec Music Electronic Vokietijoje atžvilgiu.
59 Antra, reikia pripažinti, kad iš Apeliacinės tarybos bylos medžiagos matyti, jog ieškovė ėmėsi gynybos priemonių, tam tikrų tapačių formų atžvilgiu pateikusi paraišką įregistruoti prekių ženklą. Šiomis aplinkybėmis šių formų pavyzdžių svarbos nepripažinimas dėl to, kad ieškovės konkurentai atsisakė juos naudoti, gali lemti prekių ženklo, neturinčio jam būdingų skiriamųjų požymių, įregistravimą paraiškos pateikimo momentu. Tačiau toks rezultatas nepriimtinas (šiuo klausimu žr. 2003 m. kovo 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo DaimlerChrysler prieš VRDT (Calandre), T‑128/01, Rink. p. II‑701, 41 punktą).
60 Trečia ir bet kuriuo atveju, Pirmosios instancijos teismas mano, kad Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 29 punkte teisingai pripažino, jog konkuruojančių įmonių klaidingai ar teisingai pasirinkto elgesio šioje byloje negali pakakti tam, kad prašomam įregistruoti prekių ženklui būtų suteikta skiriamųjų požymių.
61 Iš tiesų, kaip buvo nurodyta, atitinkama visuomenė jau įprato prie prašomą įregistruoti prekių ženklą sudarančioms formoms tapačių formų ir dėl šio įpročio prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi jam būdingų skiriamųjų požymių. Taigi nėra jokių priežasčių manyti, kad aplinkybė, jog konkuruojančios įmonės buvo priverstos atsisakyti gaminti arba parduoti prekes, kurių forma tapati prašomą įregistruoti prekių ženklą sudarančiai formai, sukėlė staigų sektoriaus standartų ar įpročių pokytį.
62 Reikia pridurti, kad tapačių formų pavyzdžių svarba prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamųjų požymių tyrimo Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme tikslais negali būti paneigta remiantis tuo, jog šias formas turinčias prekes gaminančių trečiųjų asmenų elgesys gali priklausyti nuo nacionalinės teisės aktų, susijusių su nesąžininga konkurencija (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Limonado butelio forma 51 punktą) arba prekių ženklų teise. Iš tiesų buvo priminta, kad Bendrijos prekių ženklų sistema yra autonominė sistema, sudaryta iš taisyklių visumos, ir ja siekiama jai būdingų tikslų, o jos taikymas nepriklauso nuo jokios nacionalinės sistemos. Todėl tai, ar žymuo gali būti įregistruotas kaip Bendrijos prekių ženklas, turi būti vertinama remiantis tik atitinkamais Bendrijos teisės aktais (2002 m. vasario 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mag Instrument prieš VRDT (Kišeninių lempų forma), T‑88/00, Rink. p. II‑467, 41 punktas ir minėto sprendimo Balto ir permatomo flakono forma 45 punktas). Be to, ieškovė neįrodė, kad eksperto nurodytos formos neatspindi realių atitinkamo sektoriaus standartų arba įpročių.
63 Šiomis aplinkybėmis eksperto pasirinktų pavyzdžių svarba prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamųjų požymių tyrimo tikslais neginčijama.
64 Be to, dėl įrodymų, kuriais siekiama patvirtinti nagrinėjamos formos modelio tobulumą, reikia priminti, kad aplinkybė, jog prekės modelis yra kokybiškas, nebūtinai reiškia, kad iš šių prekių erdvinės formos sudarytas prekių ženklas ab initio leidžia atskirti minėtas prekes nuo kitų įmonių prekių Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme (minėto sprendimo Mag Instrument prieš VRDT 68 punktas). Todėl Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog įmanoma, kad vartotojai prašomo įregistruoti prekių ženklo modelį suvoktų kaip estetinį, tačiau neįmanoma, kad jie jame įžvelgtų prekių kilmės nuorodą (ginčijamo sprendimo 25 punktas).
65 Reikia atmesti ieškovės pirmą kartą per posėdį pateiktą argumentą, kad Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 22 punkte klaidingai rėmėsi Teisingumo Teismo panaikinto sprendimo SAT.2 36 punktu (žr. šio sprendimo 25 punktą), nesant būtinybės nagrinėti jo priimtinumo. Iš tiesų iš ginčijamo sprendimo matyti, jog Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamųjų požymių, motyvuojant tuo, jog vien dėl formos atitinkama visuomenė negalės jo įsiminti ir atskirti ne kaip kokią nors mikrofono galvutę, bet kaip konkrečios įmonės prekę (ginčijamo sprendimo 25 punktas). Todėl Apeliacinė taryba rėmėsi ne Sprendimo SAT.2 36 punkte nurodytais vertinimais, bet kreipė dėmesį į tai, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas leidžia atitinkamai visuomenei atskirti ieškovės prekes nuo kitos kilmės prekių. Todėl, nepaisant ginčijamo sprendimo 22 ir 27 punkte esančių vertinimų, Apeliacinė taryba savo sprendimą grindė tiksliai taikydama svarbius kriterijus pagal šio sprendimo 32 punkte minėtą teismų praktiką.
66 Galiausiai taip pat reikia atmesti prašymą dėl procedūros organizavimo ir tyrimo priemonių (žr. šio sprendimo 11 punktą). Šiuo atžvilgiu buvo priminta, kad Pirmosios instancijos teismas turi vertinti tokių priemonių naudą (2003 m. spalio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Corus UK prieš Komisiją, C‑199/99 P, Rink. p. I‑11177, 67 punktas ir 1991 m. kovo 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Pérez-Mínguez Casariego prieš Komisiją, T‑1/90, Rink. p. II‑143, 94 punktas). Taigi šioje byloje Pirmosios instancijos teismas mano, jog, atsižvelgiant į visą procesą, jam yra pakankamai aišku, kad Apeliacinės tarybos bylos medžiagoje, kaip matyti iš pirmiau pateiktų vertinimų, yra pakankamai įrodymų, kad būtų patvirtintas taikant Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktą pasirinkto atmetimo pagrindo pagrįstumas.
67 Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškinys turi būti atmestas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
68 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti VRDT išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Georg Neumann GmbH bylinėjimosi išlaidas.
Cooke | García‑Valdecasas | Labucka |
Paskelbta 2007 m. rugsėjo 12 d. viešame posėdyje Liuksemburge.