PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (penktoji kolegija)
NUTARTIS
2005 m. kovo 10 d.(*)
„Ieškinys dėl panaikinimo – Ginčijamo sprendimo vykdymo sustabdymas, vėliau atšaukimas dar vykstant procesui – Nereikalingumas priimti sprendimą“
Byloje T‑184/01
IMS Health, Inc., įsteigta Fairfield, Konektikute (Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama solicitors N. Levy, J. Temple-Lang ir barrister R. O’Donoghue,
ieškovė,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą iš pradžių – A. Whelan, É. Gippini Fournier, F. Siredey-Garnier, vėliau – M. Whelan, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
atsakovę,
palaikomą
NDC Health Corp., anksčiau National Data Corp., įsteigtos Atlantoje, Džordžijoje (Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujamos iš pradžių – QC I. Forrester, solicitor F. Fine, advokatų C. Price ir A. Gagliardi, vėliau – advokatų C. Price, J. Bourgeois ir F. Fine, galiausiai – F. Fine,
NDC Health GmbH & Co. KG, įsteigtos Bad Camberg (Vokietija), atstovaujamos iš pradžių – QC I. Forrester, solicitors F. Fine ir M. Powell, advokatų C. Price ir A. Gagliardi, vėliau – F. Fine, advokatų C. Price ir J. Bourgeois, galiausiai – F. Fine,
AzyX Deutschland GmbH Geopharma Information Services, įsteigtos Neu-Isenburg (Vokietija), atstovaujamos iš pradžių – advokatų G. Vandersanden, L. Levi ir D. Dugois, vėliau – G. Vandersanden ir L. Levi,
įstojusių į bylą šalių,
dėl prašymo panaikinti 2001 m. liepos 3 d. Komisijos sprendimą 2002/165/EB dėl procedūros pagal EB 82 straipsnį (Byla COMP D3/38.044 – NDC Health/IMS Health: laikinosios apsaugos priemonės) (OL L 59, 2002, p. 18),
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Vilaras, teisėjai F. Dehousse ir D. Šváby,
kancleris H. Jung,
priima šią
Nutartį
Ginčo aplinkybės
1 Pagal Amerikos teisę įsteigta bendrovė IMS Health, Inc. (toliau – IMS) keliose šalyse farmacijos ir sveikatos priežiūros produktų sektoriuje veikiančioms įmonėms teikia informacijos paslaugas.
2 Vokietijoje IMS veiklą vykdo per savo dukterinę bendrovę IMS Health GmbH & Co. OHG. Suinteresuotoms farmacinėms laboratorijoms ji teikia duomenis apie pardavimus regionuose. Ši paslauga yra pagrįsta moduliniu dariniu, pavadintu „darinys iš 1860 modulių“, atitinkančiu Vokietijos teritorijos suskirstymą į 1860 geografines teritorijas ir skirtu surinkti duomenis apie vaistų pardavimą.
3 Manydama, kad kai kurios bendrovės, šiuo atveju Pharma Intranet Information AG (toliau – PII) ir AzyX Deutschland GmbH Geopharma Information Services (toliau – AzyX), naudojo darinio iš 1860 modulių kopiją, IMS pateikė ieškinį Landgericht Frankfurt-am-Main (toliau – Landgericht Frankfurt) dėl pažeistų autoriaus teisių. 2000 m. gegužės 26 d. buvo pareikštas ieškinys PII, o 2000 m. gruodžio 22 d. – AzyX.
4 Landgericht Frankfurt 2000 m. spalio 12 d. Nutartimi uždraudė PII naudoti darinį iš 1860 modulių. 2000 m. spalio 27 d. Nutartimi, kuri buvo patvirtinta 2000 m. lapkričio 16 d. Sprendimu, Landgericht Frankfurt taip pat uždraudė PII naudoti darinius iš 2847 ar 3000 modulių, taip pat bet kokios kitos rūšies darinius, pagrįstus dariniu iš 1860 modulių. 2000 m. spalio 12 d. Nutartį ir 2000 m. lapkričio 16 d. Sprendimą atitinkamai 2002 m. rugsėjo 17 d. ir 2001 m. birželio 19 d. patvirtino Oberlandesgericht Frankfurt-am-Main (toliau – Oberlandesgericht Frankfurt).
5 Pagal Amerikos teisę įsteigtai bendrovei NDC Health Corp. (anksčiau – National Data Corp., toliau – NDC), kuri savo veiklą Vokietijoje vykdo per dukterinę bendrovę NDC Health GmbH & Co. KG, įsigijus PII, Landgericht Frankfurt jai paskelbė tokį patį draudimą 2000 m. gruodžio 28 d. Nutartimi, kuri buvo patvirtinta 2001 m. liepos 12 d. Sprendimu.
6 2000 m. gruodžio 28 d. Nutartimi Landgericht Frankfurt taip pat uždraudė AzyX tiekti, pateikti į rinką ar siūlyti duomenis, pagrįstus dariniu iš 1860 modulių. Landgericht Frankfurt patvirtino šią nutartį 2001 m. vasario 15 d. priimtu sprendimu.
7 Vykstant šiems teismo procesams NDC ir AzyX pateikė IMS prašymą dėl licencijos naudoti darinį iš 1860 modulių už atlygį. 2000 m. lapkričio 28 d. ir 2001 m. gegužės 28 d. IMS atsisakė patenkinti šiuos prašymus.
8 Šiomis aplinkybėmis 2000 m. gruodžio 19 d. NDC pateikė Komisijai skundą pagal EB 82 straipsnį.
9 Po šio skundo 2001 m. liepos 3 d. Komisija priėmė Sprendimą 2002/165/EB dėl procedūros pagal EB 82 straipsnį (Byla COMP D3/38.044 – NDC Health/IMS Health: laikinosios apsaugos priemonės) (OL L 59, 2002 p. 18, toliau – ginčijamas sprendimas).
10 Šiame sprendime Komisija padarė išvadą, kad EB 82 straipsnio prasme egzistavo piknaudžiavimo prielaida, nes IMS atsisakė suteikti licenciją naudoti darinį iš 1860 modulių. Be to, Komisija nusprendė, kad galėjo būti padaryta didelė ir nepataisoma žala viešajam interesui. Šiuo klausimu ji pastebėjo, kad IMS konkurentai, t. y. NDC ir AzyX, gali būti priversti pasitraukti iš Vokietijos rinkos, jei jiems nebus suteiktos licencijos.
11 Dėl šių priežasčių Komisija nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydama IMS neribotam laikui ir nediskriminaciniu pagrindu suteikti darinio iš 1860 modulių naudojimo licenciją visoms duomenų apie vaistų pardavimą Vokietijos regionuose duomenų teikimo paslaugų rinkoje veikiančioms įmonėms.
Procesas ir šalių reikalavimai
12 2001 m. rugpjūčio 6 d. pagal EB 230 straipsnio ketvirtąją pastraipą IMS pareiškė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.
13 Atskiru dokumentu, pateiktu Pirmosios instancijos kanceliarijai tą pačią dieną, IMS taip pat paprašė pagal EB 242 ir 243 straipsnius nurodyti sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą, kol Pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo pagrindinėje byloje.
14 Pagal Pirmosios instancijos teismo Procedūros reglamento 105 straipsnio 2 dalį 2001 m. rugpjūčio 10 d. priimta nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas apsaugos tikslais sustabdė ginčijamo sprendimo vykdymą, kol bus priimtas sprendimas dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (2001 m. rugpjūčio 10 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartis IMS Health prieš Komisiją, T‑184/01 R, Rink., p. II‑2349).
15 2001 m. spalio 26 d. Nutartimi Pirmosios instancijos teismo pirmininkas sustabdė ginčijamo sprendimo vykdymą (2001 m. spalio 26 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartis IMS Health prieš Komisiją, T‑184/01 R, Rink., p. II‑3193). Gavęs NDC apeliacinį skundą šią nutartį Teisingumo Teismo pirmininkas patvirtino 2002 m. balandžio 11 d. Nutartimi NDC Health/IMS Health ir Komisija (C‑481/01 P(R), Rink., p. I‑3401).
16 Pirmosios instancijos teismo trečiosios kolegijos pirmininko 2002 m. vasario 5 d. Nutartimi AzyX, NDC ir NDC Health GmbH & Co. KG buvo leista įstoti į bylą Komisijos pusėje.
17 Pirmosios instancijos teismo trečiosios kolegijos pirmininkas 2002 m. rugsėjo 26 d. Nutartimi sustabdė šios bylos nagrinėjimą iki tol, kol Teisingumo Teismas priims sprendimą dėl prejudicinių klausimų, kuriuos dėl EB 82 straipsnio aiškinimo pateikė Landgericht Frankfurt Vokietijoje nagrinėjant bylas tarp IMS ir NDC.
18 2003 m. rugpjūčio 13 d. Komisija priėmė Sprendimą 2003/741/EB dėl procedūros pagal EB 82 straipsnį (Byla COMP D3/38.044 – NDC Health/IMS Health: laikinosios apsaugos priemonės, OL L 268, p. 69, toliau – 2003 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas), kuriuo ji atšaukė ginčijamą sprendimą.
19 2003 m. rugsėjo 16 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu laišku Komisija paprašė Pirmosios instancijos teismo pripažinti, kad nėra reikalo priimti sprendimo šioje byloje ir savo prašymui pagrįsti pateikė 2003 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo kopiją. Komisija taip pat paprašė nurodyti kiekvienai šaliai pačiai padengti savo bylinėjimosi išlaidas.
20 Šalims buvo pasiūlyta raštu atsakyti į klausimą, ar vis dar reikėjo priimti sprendimą šioje byloje.
21 2003 m. lapkričio 28 d. Pirmosios instancijos teismo kancleriui pateiktose pastabose dėl prašymo nepriimti sprendimo IMS Pirmosios instancijos prašo:
– visiškai atmesti Komisijos prašymą ir, kai bus priimtas sprendimas pagrindinėje byloje, priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir susijusias su šiomis pastabomis,
– subsidiariai, jei Komisijos prašymas būtų patenkintas, priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas.
22 2003 m. lapkričio 4 d. Pirmosios instancijos teismo kancleriui pateiktose bendrose pastabose dėl prašymo nepriimti sprendimo NDC ir NDC Health GmbH & Co. KG nurodė, kad Pirmosios instancijos teismui nėra reikalo priimti sprendimą dėl prašymo panaikinti ginčijamą sprendimą ir paprašė nurodyti, kad kiekviena šalis pati padengia savo išlaidas.
23 Savo pastabose dėl prašymo nepriimti sprendimo, pateiktose Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai 2003 m. spalio 14 d., AzyX pažymėjo neturinti ypatingų pastabų, tačiau paprašė nenurodyti jai pačiai padengti savo bylinėjimosi išlaidas.
24 2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismas pagal prašymą priimti prejudicinį sprendimą priėmė sprendimą IMS Health (C‑418/01, dar nepaskelbtas Rinkinyje).
25 2004 m. birželio 8 d. pagal Procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones pagrindinės byloms šalims buvo pateikta keletas klausimų dėl 2003 m. rugpjūčio 13 d. Sprendimo turinio. Šalys į juos atsakė per nustatytą terminą.
Dėl prašymo nepriimti sprendimo
Šalių argumentai
26 Prašyme nepriimti sprendimo Komisija teigia, kad šis ieškinys prarado savo dalyką.
27 Atsakyme į Pirmosios instancijos teismo 2004 m. birželio 8 d. pateiktus klausimus dėl 2003 m. rugpjūčio 13 d. Sprendimo turinio Komisija pabrėžia, kad jis grindžiamas po ginčijamo sprendimo priėmimo atsiradusiomis aplinkybėmis. Todėl ji nurodo, kad 2003 m. rugpjūčio 13 d. Sprendimas pats savaime atgalinio poveikio neturi.
28 Vis dėlto Komisija teigia, kad ginčijamas sprendimas jokio teisinio padarinio nesukėlė. Pirma, ji mano, kad ginčijamas sprendimas nustatė tik „laikinąsias“ priemones ir dėl to nebuvo grindžiamas galutine išvada dėl EB 82 straipsnio pažeidimo. Antra, Komisija pastebi, kad ginčijamas sprendimas buvo sustabdytas visą jo galimo taikymo laikotarpį.
29 Komisijos nuomone, vienintelis įmanomas teisinis padarinys būtų tas, kuris galėtų paveikti Vokietijos teismus nacionaliniuose procesuose. Tačiau Komisija mano, kad nėra reikalo tęsti šio proceso ir pabrėžia, kad šioje byloje ginčijamas sprendimas jau negali turėti įtakos šiems teismams, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo atšauktas 2003 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu. Todėl, Komisijos nuomone, nebėra rizikos, kad bus priimti prieštaringi sprendimai, prieštaraujantys teisinio saugumo principui.
30 Savo ruožtu IMS teigia, kad šioje byloje neturi būti priimtas sprendimas dėl nereikalingumo priimti sprendimą.
31 Pirma, IMS mano, kad dėl ginčijamo sprendimo atšaukimo jo teisiniai padariniai neišnyko. Primindama, kad sprendimas dėl nereikalingumo priimti sprendimą gali būti priimtas tada, kai atitinkamas teisės aktas buvo visiškai panaikintas arba buvo pakeistas vėlesniu, taip pat ginčijamu teisės aktu, ieškovė mano, kad ši byla vis dar gali turėti savo dalyką, jei atšauktas sprendimas ir toliau sukelia teisinius padarinius, būtent dėl to, kad atšaukimas sukels padarinius tik ateityje. IMS priduria, kad nuo to momento, kai atliktas atšaukimas netenka atgalinio poveikio, sprendimas dėl nereikalingumo priimti sprendimą šioje byloje jai atima bet kokią galimybę užginčyti ginčijamo sprendimo teisėtumą ir padarinius.
32 Antra, IMS mano, kad ginčijamo sprendimo pagrįstumas yra vienintelė svarbi aplinkybė siekiant priimti sprendimą Vokietijos teismuose nagrinėjamose bylose ir šiuo klausimu primena nagrinėjamas bylas tarp jos ir NDC. Konkrečiai šiuo klausimu IMS pastebi, kad NDC pateikia argumentą, jog remiantis ginčijamo sprendimo įvertinimu prima facie, atsisakydama suteikti jai licenciją, IMS piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi. Be to, IMS priduria, kad NDC galėtų patvirtinti, jog nuo 2001 m. liepos 3 d. iki 2003 m. rugpjūčio 13 d. ginčijamas sprendimas nebuvo nei atšauktas, nei panaikintas ir kad ji turėjo teisę gauti licenciją šiam laikotarpiui. Remdamasi, be kita ko, 2000 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimu Masterfoods ir HB (C‑344/98, Rink., p. I‑11369), IMS tvirtina, kad Vokietijos teismams galėjo kilti abejonių, kaip išspręsti bylą darant prielaidą, jog ginčijamas sprendimas nei panaikintas, nei atšauktas atgaline data. Galiausiai IMS pabrėžia, kad Landgericht Frankfurt pateikti prejudiciniai klausimai Teisingumo Teismui nesutampa su kai kuriais ieškinyje dėl panaikinimo pateiktais klausimais.
33 Trečia, IMS mano, kad prašymo dėl nereikalingumo priimti sprendimą atmetimą pateisintų argumentai dėl proceso ekonomiškumo. Šiuo klausimu IMS teigia, kad ji ir toliau suinteresuota tęsti procesą dėl panaikinimo, nes išlieka grėsmė, kad ateityje ji gali susidurti su analogiškais ginčijamam sprendimui teisės aktais. Be to, IMS pažymi, kad Komisija nuolat atsisakinėjo pareikšti savo nuomonę dėl to, ar ieškinys turi būti atidėtas, netgi ar procesas buvo baigtas. Galiausiai IMS mano, kad egzistuoja grėsmė, jog norėdamos gauti licenciją NDC arba kitos įmonės remsis ginčijamu sprendimu.
Šalių argumentai
34 Prašyme dėl nereikalingumo priimti sprendimą Komisija nurodo procedūrinį ypatumą, kad pagal Procedūros reglamento 114 straipsnio 3 dalį, jei Pirmosios instancijos teismas mano, jog bylos medžiagos jam užtenka klausimams atsakyti, žodinė proceso dalis nepradedama.
35 Reikia konstatuoti, kad vykstant procesui 2003 m. rugpjūčio 13 d. Sprendimu Komisija aiškiai atšaukė ginčijamą sprendimą.
36 Iš 2003 m. rugpjūčio 13 d. Sprendimo motyvų matyti, kad atliktas „atšaukimas“ neturi, kaip pabrėžia ir Komisija, atgalinio poveikio, todėl šį sprendimą reikia laikyti atšaukiančiu ginčijamą sprendimą.
37 Šiomis aplinkybėmis ginčijamas sprendimas jau nesukelia ieškovei privalomų teisinių padarinių nuo 2003 m. rugpjūčio 13 d. Sprendimo įsigaliojimo.
38 Vis dėlto pagal nusistovėjusią teismo praktiką ieškovas vykstant procesui gali išsaugoti suinteresuotumą dėl atšaukto teisės akto panaikinimo, jei šio teisės akto panaikinimas per se gali sukelti teisinius padarinius (žr. 1997 m. kovo 14 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Arbeitsgemeinschaft Deutscher Luftfahrt-Unternehmen ir Hapag‑Lloyd prieš Komisiją, T‑25/96, Rink., p. II‑363, 16 punktą ir cituotą teismo praktiką).
39 Šioje byloje ieškovė aiškiai teigia, kad ji išsaugo suinteresuotumą prašyti ginčijamo sprendimo panaikinimo atsižvelgiant į jo teisinius padarinius laikotarpiu iki sprendimą atšaukiančio sprendimo priėmimo.
40 Tačiau reikia priminti, kad ginčijamo sprendimo vykdymas buvo sustabdytas, pirmiausia 2001 m. rugpjūčio 10 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartimi, paskui 2001 m. spalio 26 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartimi. Todėl ginčijamas sprendimas jau negalėjo sukelti teisinių padarinių nuo jo pirmojo sustabdymo momento, t. y. 2001 m. rugpjūčio 10 d., iki sprendimo įsigaliojimo 2003 m. rugpjūčio 13 dieną.
41 Tampa aišku, kad vienintelis laikotarpis, per kurį ginčijamas sprendimas sukėlė teisinius padarinius, yra nuo jo įsigaliojimo iki jo vykdymo sustabdymo. Tačiau išnagrinėjus bylos medžiagą matyti, kad jei ginčijamas sprendimas buvo pradėtas vykdyti, nelieka jokio padarinio, kuris pateisintų suinteresuotumo panaikinti ginčijamą sprendimą buvimą.
42 Be to, iš ginčijamo sprendimo 2 straipsnio matyti, kad pareiga suteikti licenciją, numatyta to paties sprendimo 1 straipsnyje, galėjo būti įgyvendinta tik IMS konkurentams pateikus prašymą ir susitarimą dėl mokėtino atlygio, kurį, prireikus, nustato ekspertas.
43 Iš bylos medžiagos išplaukia, kad IMS konkurentai, šiuo atveju AzyX ir NDC, pateikė prašymą suteikti licenciją po ginčijamo sprendimo priėmimo. Šalys negalėjo sustarti dėl tinkamo atlygio ir prasidėjo eksperto rinkimo procedūra. Tačiau, atsižvelgiant į Pirmosios instancijos teismo pirmininko 2001 m. rugpjūčio 10 d. priimtą nutartį, šis procesas nebuvo užbaigtas ir Komisija eksperto skyrimą atidėjo.
44 Todėl konstatuotina, kad ieškovė remdamasi ginčijamu sprendimu nebuvo priversta suteikti licenciją vienam iš savo konkurentų ir ji negali būti verčiama šiuo metu remiantis tuo pačiu pagrindu, nes ginčijamas sprendimas buvo atšauktas 2003 m. rugpjūčio 13 dieną.
45 Be to, akivaizdu, kad ginčijamo sprendimo 3 straipsnyje numatyti delspinigiai negalėjo būti taikomi nagrinėjamu laikotarpiu ir kad jie daugiau negalės būti taikomi dėl to, kad minėtas sprendimas buvo atšauktas.
46 Dėl ieškovės argumentų, susijusių su Vokietijoje nagrinėjamomis bylomis ir atsižvelgimu į 32 punkte minėtą sprendimą Masterfoods ir HB, reikia pastebėti, kad šiuo sprendimu buvo siekiama išvengti bet kokio prieštaravimo tarp nacionalinių teismų ir Komisijos sprendimų rizikos. Taigi pakanka priminti, kad ginčijamas sprendimas iš Bendrijos teisės sistemos buvo pašalintas nuo 2003 m. rugpjūčio 13 d. ir kad ši prieštaravimo rizika šioje byloje jau neegzistuoja. Todėl Vokietijos teismai priimdami sprendimą turi visišką pasirinkimo laisvę, nes buvo priminta, kad ginčijamu sprendimu buvo siekiama tik priimti laikinąsias apsaugos priemones.
47 Reikia pridurti, kad dėl ankstesniuose 40, 44 ir 45 punktuose nurodytų aplinkybių joks ginčijamo sprendimo teisinis padarinys neegzistuoja. Ta aplinkybė, kad ieškovės konkurentai Vokietijoje ar kiti suinteresuoti ūkio subjektai gali prireikus kreiptis į nacionalinius teismus vien dėl ginčijamo sprendimo buvimo praeityje įrodymo siekdami gauti licenciją ar nuostolių atlyginimą, pati savaime jokios įtakos ieškovės teisinei padėčiai neturi.
48 Galiausiai dėl IMS argumento, kad ateityje ji gali susidurti su analogiškais ginčijamam sprendimui teisės aktais, Pirmosios instancijos teismas pastebi, kad bet kuriuo atveju ieškovės padėtį prireikus galėtų paveikti tik tie sprendimai, kurie skiriasi nuo ginčijamo sprendimo, dėl kurių galimo ginčijimo būtų iškeltos skirtingos bylos nei šis prašymas dėl panaikinimo.
49 Atsižvelgiant į visas šias priežastis darytina išvada, kad IMS nepateikė jokio įrodymo, kuris leistų padaryti išvadą, jog nepaisant ginčijamo sprendimo atšaukimo ji išsaugo suinteresuotumą, kad šis sprendimas būtų panaikintas. Iš to išplaukia, kad šis ieškinys prarado savo dalyką ir nėra reikalo priimti sprendimą šioje byloje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50 Komisija mano, kad kiekviena šalis pati turi padengti savo išlaidas, nes ginčijamas sprendimas buvo atšauktas pasikeitus esminėms aplinkybėms. Dėl to, šis atšaukimas nereiškia, kad Komisija pakeitė savo pradinę poziciją dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi prima facie buvimo. Be to, šis atšaukimas nepaneigia nei skubos kriterijaus vertinimo, nei ginčijamame sprendime atlikto interesų derinimo, nei jame nurodytų laikinųjų priemonių tinkamumo.
51 Atvirkščiai, IMS mano, kad Komisija turi padengti bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas. Ji visų pirma mano, kad šalių pateiktų pradinių kaltinimų santykinė vertė yra aplinkybė, leidžianti Pirmosios instancijos teismui įgyvendinti savo diskreciją sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą. Čia IMS konkrečiai remiasi 15 punkte paminėta 2001 m. spalio 26 d. Nutartimi IMS Health prieš Komisiją. Be to, IMS mano, kad būtų teisinga ir nešališka, jei Komisijai būtų nurodyta padengti bylinėjimosi išlaidas, ir iš esmės paaiškina, kad išlaidas ji patyrė dėl šios bylos ir padarytų klaidų.
52 Remiantis Procedūros reglamento 87 straipsnio 6 dalimi, jeigu byloje sprendimas nėra priimamas, Pirmosios instancijos teismas išlaidų klausimą sprendžia savo nuožiūra.
53 Reikia pastebėti, kad Komisija ginčijamą sprendimą atšaukė pasikeitus jo priėmimo metu buvusioms aplinkybėms, t. y. konkurencinei padėčiai. Nei 2003 m. rugpjūčio 13 d. Sprendimas, nei prie bylos pridėti dokumentai neleidžia manyti, kad Komisija pripažino, jog ginčijamas sprendimas buvo neteisėtas atsižvelgiant į ieškovės pateiktus kaltinimus.
54 Reikia taip pat priminti, kad pagal Procedūros reglamento 107 straipsnio 4 dalį laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo primtos nutartys turi tik laikiną pobūdį ir neturi įtakos Pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl bylos esmės.
55 Pirmosios instancijos teismas mano, kad įvertinus bylos aplinkybes teisinga būtų nurodyti kiekvienai šaliai pačiai padengti savo išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (penktoji kolegija)
nutaria:
1. Nėra reikalo priimti sprendimą dėl šio ieškinio.
2. Kiekviena šalis pati padengia savo išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.
Priimta Liuksemburge 2005 m. kovo 10 dieną.