BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. liepos 15 d.(*)
„Konkurencija – Karteliai – Europos šilumos stabilizatorių rinkos – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimas – Dukterinių bendrovių padarytas pažeidimas – Baudos – Dukterinių bendrovių ir patronuojančiosios bendrovės solidari atsakomybė –10 % maksimalios ribos viršijimas vienos iš dukterinių bendrovių atveju – Pakartotinas sprendimo priėmimas – Baudos sumažinimas šiai dukterinei bendrovei – Pareigos sumokėti sumažintą baudą priskyrimas kitai dukterinei bendrovei ir patronuojančiajai bendrovei – Teisė į gynybą – Teisė būti išklausytam – Teisė susipažinti su bylos dokumentais“
Byloje T‑189/10
GEA Group AG, įsteigta Diuseldorfe (Vokietija), atstovaujama advokatų A. Kallmayer, I. Du Mont ir G. Schiffers,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą R. Sauer ir F. Ronkes Agerbeek, padedamų advokato W. Berg,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti 2010 m. vasario 8 d. Komisijos sprendimą C(2010) 727, kuriuo iš dalies keičiamas 2009 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimas C(2009) 8682 galutinis dėl procedūros pagal EB sutarties 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/38589 – Šilumos stabilizatoriai), arba, nepatenkinus šio reikalavimo, sumažinti ieškovei skirtų baudų dydį
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Prek, teisėjai I. Labucka (pranešėja) ir V. Kreuschitz,
posėdžio sekretorė J. Weychert, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. rugsėjo 24 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą(1)
Ginčo aplinkybės
1 Šis ginčas kilo dėl 2010 m. vasario 8 d. Komisijos sprendimo C(2010) 727 (toliau – ginčijamas sprendimas), kuriuo iš dalies keičiamas 2009 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimas C(2009) 8682 galutinis dėl procedūros pagal EB 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/38589 – Šilumos stabilizatoriai) (toliau – pirmas sprendimas). Dėl pirmo sprendimo GEA Group AG, ieškovė byloje GEA Group / Komisija, T‑45/10, buvo pareiškusi ieškinį.
(Praleista)
Procesas ir šalių reikalavimai
23 2010 m. balandžio 20 d. ieškovė Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo.
(Praleista)
55 Šioje byloje ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnį tiek, kiek juo ieškovei skirta bauda,
– nepatenkinus pirmojo reikalavimo, sumažinti jai ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje skirtą baudą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
56 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
57 Tą pačią dieną Bendrasis Teismas byloje GEA Group / Komisija (T‑45/10) atmetė ieškinį dėl pirmo sprendimo.
Dėl teisės
58 Šiuo ieškiniu ieškovė Bendrojo Teismo prašo visų pirma panaikinti ginčijamą sprendimą, o nepatenkinus šio reikalavimo – sumažinti jai skirtos baudos dydį.
59 Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo penkis ieškinio pagrindus.
60 Kaip pirmąjį ieškinio pagrindą ieškovė nurodo, kad Komisija pažeidė jos teisę į gynybą, nes iki ginčijamo sprendimo priėmimo ji nebuvo išklausyta ir negalėjo susipažinti su bylos dokumentais, be to, ji mano, kad Komisija nepaisė savo pareigos būti nešališkai.
(Praleista)
67 Vertinant pirmąjį ieškinio pagrindą reikia priminti, kad teisė būti išklausytam, kuri yra viena iš pagrindinių teisės į gynybą sudedamųjų dalių, yra bendrasis Europos Sąjungos teisės principas, kurio turi būti laikomasi visose procedūrose, net administracinio pobūdžio, kuriose gali būti skirtos sankcijos, be kita ko, baudos, ir kad pagal šį principą reikalaujama, kad suinteresuotajai įmonei per administracinę procedūrą būtų suteikta galimybė veiksmingai pareikšti savo nuomonę (šiuo klausimu žr. 1979 m. vasario 13 d. Sprendimo Hoffmann-La Roche / Komisija, 85/76, Rink., EU:C:1979:36, 9 punktą; 1983 m. birželio 7 d. Sprendimą Musique Diffusion française ir kt. / Komisija, 100/80–103/80, Rink., EU:C:1983:158, ir 2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, Rink., EU:C:2004:6, 64–66 punktus).
68 Taip pat reikia priminti, kad teisė susipažinti su bylos dokumentais, kuri kyla iš teisės į gynybą užtikrinimo principo, reiškia, kad Komisija turi suteikti suinteresuotajai įmonei galimybę išnagrinėti visus tyrimo medžiagoje esančius dokumentus, kurie gali būti svarbūs jos gynybai (šiuo klausimu žr. 2003 m. spalio 2 d. Sprendimo Corus UK / Komisija, C‑199/99 P, Rink., EU:C:2003:531, 125–128 punktus; 67 punkte minėto Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, EU:C:2004:6, 68 punktą ir 1995 m. birželio 29 d. Sprendimo Solvay / Komisija, T‑30/91, Rink., EU:T:1995:115, 81 punktą).
69 Šis principas įgyvendinamas Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalimi; joje nustatyta, kad šalims siunčiamas pranešimas apie kaltinimus, kuriame turi būti aiškiai išdėstyti pagrindiniai argumentai, kuriais Komisija remiasi toje procedūros stadijoje, kad suinteresuotieji asmenys galėtų veiksmingai susipažinti su informacija apie veiksmus, kuriais Komisija juos kaltina, ir jos turimais įrodymais (šiuo klausimu žr. 2002 m. spalio 15 d. Sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija, C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑247/99 P, C‑250/99 P–C‑252/99 P ir C‑254/99 P, Rink., EU:C:2002:582, 315 ir 316 punktus ir 67 punkte minėto Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, EU:C:2004:6, 66 ir 67 punktus).
70 Teisės į gynybą užtikrinimas reikalauja, kad atitinkamai įmonei per administracinę procedūrą būtų suteikta galimybė veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo ir reikšmingumo ir dėl dokumentų, kuriais Komisija grindžia teiginį, kad buvo padarytas pažeidimas (67 punkte minėto Sprendimo Musique Diffusion française ir kt. / Komisija, EU:C:1983:158, 10 punktas; 2007 m. sausio 25 d. Sprendimo Dalmine / Komisija, C‑407/04 P, Rink., EU:C:2007:53, 44 punktas ir 2007 m. gegužės 10 d. Sprendimo SGL Carbon / Komisija, C‑328/05 P, Rink., EU:C:2007:277, 71 punktas).
71 Tačiau šioje byloje reikia konstatuoti, kad ieškovė nebuvo išklausyta ir negalėjo susipažinti su bylos dokumentais.
72 Todėl reikia panaikinti ginčijamą sprendimą, jei ieškovė pateiktų pakankamai įrodymų ne dėl to, kad, nesant šių procedūros pažeidimų, t. y. jei ji būtų išklausyta ir būtų turėjusi galimybę susipažinti su bylos dokumentais, ginčijamo sprendimo turinys būtų buvęs kitoks, o dėl to, kad ji būtų galėjusi geriau apsiginti, jei nebūtų šių procedūros pažeidimų (šiuo klausimu žr. 2013 m. birželio 18 d. Sprendimo Fluorsid ir Minmet / Komisija, T‑404/08, Rink., EU:T:2013:321, 110 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką); tam reikia atsižvelgti į administracinės procedūros, kurioje buvo priimtas ginčijamas sprendimas, laikotarpį, t. y. į laikotarpį iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos, būtent 2010 m. vasario 8 d. (šiuo klausimu žr. 2006 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Archer Daniels Midland / Komisija, T‑329/01, Rink., EU:T:2006:268, 377 punktą).
73 Šiuo klausimu, pirma, reikia pabrėžti, kad tuo metu, kai vyko administracinė procedūra, kurioje buvo priimtas ginčijamas sprendimas, galima buvo ginčytis dėl klausimo, kokių su solidariai skolingų bendrovių solidarumo ryšiais susijusių įgaliojimų turėjo Komisija, turint omenyje, kad jos buvo viena įmonė, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį.
74 Iš tiesų tik 2011 m. kovo 3 d. sprendimu, t. y. praėjus daugiau kaip metams po ginčijamo sprendimo priėmimo, Bendrasis Teismas nusprendė, kad tik Komisija, įgyvendindama savo kompetenciją skirti baudas pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį, turi nustatyti atskirų bendrovių atitinkamas dalis sumose, kurias jos turi sumokėti solidariai, jei minėtos bendrovės sudarė vieną įmonę, ir kad ši pareiga negali būti palikta nacionalinių teismų kompetencijai (2011 m. kovo 3 d. Sprendimo Siemens ir VA Tech Transmission & Distribution / Komisija, T‑122/07–T‑124/07, Rink., EU:T:2011:70, 157 punktas).
75 Per administracinę procedūrą, kurioje buvo priimtas ginčijamas sprendimas, dėl šio klausimo buvo galima ginčytis dar ir todėl, kad Teisingumo Teismas panaikino 74 punkte minėtą Sprendimą Siemens ir VA Tech Transmission & Distribution / Komisija (EU:T:2011:70) ir nusprendė, jog solidarių bendraskolių baudos dalių nustatymas priklauso tik nacionalinio teismo kompetencijai (41 punkte minėto Sprendimo Siemens, EU:C:2014:256, 62 punktas).
76 Taigi per administracinę procedūrą, kurioje buvo priimtas ginčijamas sprendimas, ir iki 41 punkte minėto Sprendimo Siemens (EU:C:2014:256) paskelbimo ieškovė galėjo ginčyti aplinkybę, kad jai nebuvo pritaikytas ACW, su kuria ji buvo solidariai nubausta už šios padarytą pažeidimą, baudos dydžio sumažinimas, nes tuo metu, kai vykdytas pažeidimas, jos buvo viena įmonė, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį.
(Praleista)
78 Antra, išsamumo sumetimais reikia pažymėti, kad ginčijamu sprendimu ieškovei skirta bauda yra didesnė nei jos dukterinėms bendrovėms skirta bauda, nors jos atsakomybė kyla tik dėl šių bendrovių atsakomybės.
79 Iš tikrųjų pagal pirmą sprendimą bendras baudos, kurią turėjo sumokėti ieškovė, dydis buvo 3 346 200 EUR, o bendras jos dukterinių bendrovių mokėtinos baudos dydis buvo 5 278 171 EUR (1 913 971 EUR CPA ir 3 346 200,00 EUR ACW), nors pagal ginčijamą sprendimą šie dydžiai sudarė atitinkamai 3 346 200 EUR ir 3 000 100 EUR (1 913 971 EUR CPA ir 1 086 129 EUR ACW).
80 Taigi per administracinę procedūrą, kurioje buvo priimtas ginčijamas sprendimas, buvo galima ginčytis dėl šio klausimo, ar galima patronuojančiajai bendrovei skirti didesnę baudą už dukterinės bendrovės neteisėtus veiksmus nei tai dukterinei bendrovei tuo atveju, kai šios patronuojančiosios bendrovės atsakomybė kyla tik dėl jos dukterinės bendrovės atsakomybės.
81 Dėl šio klausimo buvo galima ginčytis dar ir todėl, kad, pirma, jau priėmus ginčijamą sprendimą buvo nuspręsta, kad patronuojančiųjų bendrovių atsakomybė už padarytą pažeidimą kyla tik dėl dukterinės bendrovės, kuri joms paeiliui priklausė, atsakomybės ir dėl šios priežasties bendra patronuojančiosioms bendrovėms skirtų baudų suma negali viršyti tai dukterinei bendrovei skirtos baudos dydžio (42 punkte minėto Sprendimo Areva, EU:C:2014:257, 137 ir 138 punktai ir 2011 m. kovo 24 d. Sprendimo Tomkins / Komisija, T‑382/06, Rink., EU:T:2011:112, 57 punktas).
82 Antra, jau priėmus ginčijamą sprendimą Teisingumo Teismas turėjo nuspręsti, kad, kalbant apie už konkurencijos taisyklių pažeidimą skirtos baudos sumokėjimą, dviejų vieną ekonominį vienetą sudarančių bendrovių solidarumo ryšys negali būti susiaurintas iki garantijos, kurią patronuojančioji bendrovė suteikia siekdama užtikrinti dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą, ir kad argumentai, jog šiai patronuojančiajai bendrovei negalėjo būti skirta didesnė bauda nei jos dukterinei bendrovei, yra nepagrįsti (2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Kendrion / Komisija, C‑50/12 P, Rink., EU:C:2013:771, 58 punktas ir 2014 m. birželio 19 d. Sprendimo FLS Plast / Komisija, C‑243/12 P, Rink., EU:C:2014:2006, 107 punktas).
83 Taigi per administracinę procedūrą, kurioje buvo priimtas ginčijamas sprendimas, ieškovė galėjo ginčyti numatytos jai skirti baudos dydį, lygindama su jos dukterinėms bendrovėms už jų neteisėtus veiksmus skirtų baudų dydžiu.
(Praleista)
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2010 m. vasario 8 d. Komisijos sprendimą C(2010) 727, kuriuo iš dalies keičiamas 2009 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimas C(2009) 8682 galutinis dėl procedūros pagal EB 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/38589 – Šilumos stabilizatoriai), kiek jis susijęs su GEA Group AG.
2. Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2015 m. liepos 15 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.