EUROPOS SĄJUNGOS
TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) NUTARTIS

2014 m. lapkričio 26 d.

Byla F‑57/11 DEP

Gustav Eklund

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidų nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Būtinosios išlaidos – Honorarai, kuriuos institucija sumokėjo savo advokatui – Bylą pralaimėjusio ieškovo pareiga šiuos honorarus atlyginti – Veiksminga teisminė gynyba – Teisė kreiptis į teismą“

Dalykas:      Prašymas nustatyti bylinėjimosi išlaidas, kurį Europos Komisija, remdamasi anksčiau galiojusio Procedūros reglamento (toliau – senasis Procedūros reglamentas) 92 straipsnio 1 dalimi, pateikė po Sprendimo Eklund / Komisija (F‑57/11, EU:F:2012:145).

Sprendimas:      Byloje Eklund / Komisija (F‑57/11) G. Eklund turi atlyginti Europos Komisijai 5 709 EUR bylinėjimosi išlaidų sumą ir palūkanas, skaičiuojamas nuo šios nutarties įteikimo iki faktinio sumokėjimo dienos pagal Europos Centrinio Banko pagrindinėms pakartotinio finansavimo operacijoms taikomą palūkanų normą, galiojančią pirmą mėnesio, per kurį pasibaigė mokėjimo terminas, dieną ir padidintą 3,5 procentiniais punktais.

Santrauka

1.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Šalių patirtos būtinosios išlaidos – Sąvoka – Honorarai, kuriuos institucija sumokėjo savo advokatui – Įtraukimas

(Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirma pastraipa ir I priedo 7 straipsnio 1 dalis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)

2.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Įtvirtinimas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje – Nagrinėjant ieškinį Sąjungos teisme institucijos patirtos išlaidos – Atlygintinų išlaidų priteisimas iš kitos šalies – Leistinumas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa)

1.      Kaip matyti iš Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirmos pastraipos, kuri Tarnautojų teisme taikoma pagal minėto statuto I priedo 7 straipsnio 1 dalį, Sąjungos institucijos gali pasinaudoti advokato pagalba. Jam mokamą atlygį apima dėl proceso patirtų būtinųjų išlaidų sąvoka ir institucija neprivalo įrodyti, kad tokia pagalba buvo objektyviai pagrįsta.

Šiuo klausimu pažymėtina, kad nors aplinkybė, kad institucija naudojosi kelių atstovų ir pasamdyto advokato paslaugomis, neturi poveikio šių bylinėjimosi išlaidų potencialiai atlygintinam pobūdžiui, nes nėra nieko, kas iš principo neleistų į jas atsižvelgti, ši aplinkybė gali turėti įtakos nustatant per procesą patirtų bylinėjimosi išlaidų susigrąžinimo dydį in fine. Bet koks kitas vertinimas, pagal kurį norėdama pasinaudoti teise reikalauti padengti advokatui sumokėtų honorarų dalį ar visą jų sumą institucija turi įrodyti, kad egzistuoja „objektyvi“ būtinybė pasinaudoti jo paslaugomis, iš tikrųjų reikštų, kad netiesiogiai ribojama Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirmoje pastraipoje įtvirtinta laisvė, todėl Sąjungos teismas turėtų institucijų ir organų, atsakingų už jų tarnybų organizaciją, vertinimą pakeisti savuoju. Tačiau toks vertinimas nesuderinamas nei su Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirma pastraipa, nei su Sąjungos institucijoms ir organams suteikta teise organizuoti savo vidaus veiklą, susijusią su bylinėjimusi Sąjungos teismuose. Atvirkščiai, atsižvelgimas į vieno ar kelių atstovų dalyvavimą kartu su atitinkamu advokatu suderinamas su vykstant bylinėjimosi išlaidų nustatymo procedūrai pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktą Sąjungos teismui suteikta diskrecija.

(žr. 34 ir 35 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: Nutarties Dietz / Komisija, 126/76 DEP, EU:C:1979:158, 6 punktas; Nutarties Komisija / Kallianos, C‑323/06 P-DEP, EU:C:2012:49, 10 ir 11 punktai.

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: Nutarties Kerstens / Komisija, T‑498/09 P-DEP, EU:T:2012:147, 20 punktas; Nutarties Marcuccio / Komisija, T‑278/07 P-DEP, EU:T:2013:269, 14 ir 15 punktai.

2.      Teisė kreiptis į teismą yra bendrasis Sąjungos teisės principas, šiuo metu išreikštas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje, kuri atitinka Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.

Be to, iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos dėl minėto 6 straipsnio 1 dalies aiškinimo matyti, kad šiame straipsnyje garantuota teisė kreiptis į teismą yra konkreti ir veiksminga, o ne teorinė ir iliuzinė.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors galimybė iš bylinėjimosi išlaidas turinčios atlyginti šalies išieškoti akivaizdžiai perteklines išlaidas gali neigiamai paveikti teisės kreiptis į teismą konkretumą ir veiksmingumą, pirma, siekdamas užtikrinti kreipimosi į teismą veiksmingumą, Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė, kad asmenys, iš dalies arba visiškai negalintys sumokėti su pagalba ir atstovavimu Tarnautojų teisme susijusių išlaidų, turi teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą; antra, procesą Tarnautojų teisme reglamentuojančios taisyklės leidžia išieškoti tik dėl proceso patirtas būtinąsias išlaidas.

(žr. 40–42 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo dėl peržiūros Arango Jaramillo ir kt. / EIB, C‑334/12 RX-II, EU:C:2013:134, 40 ir 42 punktai.