Laikina versija

BENDROJO TEISMO (pirmoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2023 m. gruodžio 20 d.(*)

„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikytinos atsižvelgiat į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi – Lėšų įšaldymas – Asmenų, subjektų ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldyti, sąrašas – Apribojimai, susiję su leidimu atvykti į valstybių narių teritoriją – Asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems taikomi apribojimai, susiję su leidimu atvykti į valstybių narių teritoriją, sąrašas – Ieškovo pavardės įtraukimas į sąrašus ir palikimas juose – Sąvoka „įtakingas verslininkas“ – Sprendimo 2014/145/BUSP 2 straipsnio 1 dalies g punktas – Pareiga motyvuoti – Teisė į gynybą – Vertinimo klaida – Proporcingumas – Vienodas požiūris – Nuosavybės teisė – Laisvė užsiimti verslu – Teisė į privatų gyvenimą – Leidimo atvykti apribojimų taikymas valstybės narės piliečiui – Laisvas Sąjungos piliečio judėjimas“

Byloje T‑313/22

Roman Arkadyevich Abramovich, gyvenantis Nemchinovo (Rusija), atstovaujamas advokatų T. Bontinck, A. Guillerme, S. Bonifassi, M. Brésart, L. Burguin, J. Goffin, J. Bastien, R. Lööf ir SC C. Zatschler,

ieškovas,

prieš

Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą M. Bishop ir M.‑C. Cadilhac,

atsakovę,

palaikomą

Europos Komisijos, atstovaujamos J.‑F. Brakeland, C. Giolito, L. Puccio ir M. Carpus Carcea,

įstojusios į bylą šalies,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas D. Spielmann, teisėjai V. Valančius, R. Mastroianni (pranešėjas), M. Brkan ir I. Gâlea,

posėdžio sekretorė H. Eriksson, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį, visų pirma į:

–        ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2022 m. gegužės 25 d.,

–        2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą, kuriuo Komisijai leista įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų,

–        pareiškimus dėl ieškinio patikslinimo, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2022 m. lapkričio 24 d., 2023 m. kovo 23 d. ir 2023 m. gegužės 17 d.,

įvykus 2023 m. liepos 12 d. posėdžiui,

atsižvelgdamas į, 2023 m. rugsėjo 26 d. nustojus eiti pareigas teisėjui V. Valančiui, Bendrojo Teismo procedūros reglamento 22 straipsnį ir 24 straipsnio 1 dalį,

priima šį

Sprendimą

1        Savo ieškiniu ieškovas Roman Arkadyevich Abramovich, remdamasis SESV 263 straipsniu, prašo, pirma, panaikinti 2022 m. kovo 15 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/429, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 87 I, 2022, p. 44), ir 2022 m. kovo 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/427, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 87 I, 2022, p. 1) (toliau kartu – pradiniai aktai), antra, 2022 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/1530, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 239, 2022, p. 149), ir 2022 m. rugsėjo 14 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/1529, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 239, 2022, p. 1) (toliau kartu – 2022 m. rugsėjo mėn. aktai dėl palikimo sąrašuose), trečia, 2023 m. kovo 13 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2023/572, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 75 I, 2023, p. 134), ir 2023 m. kovo 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/571, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 75 I, 2023, p. 134) (toliau kartu – 2023 m. kovo mėn. aktai dėl palikimo sąrašuose), ir, ketvirta, 2023 m. balandžio 13 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2023/811, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 101, 2023, p. 67), ir 2023 m. balandžio 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/806, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 101, 2023, p. 1) (toliau kartu – 2023 m. balandžio mėn. aktai dėl palikimo sąrašuose, o kartu su 2022 m. rugsėjo mėn. ir 2023 m. kovo mėn. aktais dėl palikimo sąrašuose – aktai dėl palikimo sąrašuose), kiek šie aktai (toliau kartu – ginčijami aktai) su juo susiję, o remdamasis SESV 268 straipsniu – atlyginti žalą, kurią ieškovas tariamai patyrė dėl pradinių aktų priėmimo.

 Ginčo aplinkybės

2        Ieškovas yra Rusijos, Izraelio ir Portugalijos pilietybę turintis verslininkas.

3        2014 m. kovo 17 d. Europos Sąjungos Taryba, remdamasi ESS 29 straipsniu, priėmė Sprendimą 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 78, 2014, p. 16). Tą pačią dieną, remdamasi SESV 215 straipsnio 2 dalimi, ji priėmė Reglamentą (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 78, 2014, p. 6).

4        2022 m. vasario 21 d. Rusijos Federacijos prezidentas pasirašė dekretą, kuriuo pripažino „Donecko liaudies respublika“ ir „Luhansko liaudies respublika“ pasiskelbusių teritorijų nepriklausomybę ir suverenitetą, ir nurodė tose teritorijose dislokuoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas.

5        2022 m. vasario 22 d. Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Europos Sąjungos vardu paskelbė deklaraciją, kurioje pasmerkė šiuos veiksmus, nes jais šiurkščiai pažeista tarptautinė teisė. Jis pranešė, kad Sąjunga reaguos į šiuos Rusijos Federacijos padarytus pažeidimus ir skubiai imsis papildomų ribojamųjų priemonių.

6        2022 m. vasario 23 d. Taryba priėmė pirmąjį ribojamųjų priemonių rinkinį. Jos buvo susijusios, pirma, su apribojimais, taikomais ekonominiams santykiams su vyriausybės nekontroliuojamais Donecko ir Luhansko regionais, antra, su patekimo į kapitalo rinką apribojimais, be kita ko, uždraudžiant finansuoti Rusijos Federaciją, jos vyriausybę ir centrinį banką, ir, trečia, su vyriausybės narių, bankų, verslininkų, generolų ir 336 Gosudarstvennaya Duma Federal’nogo Sobrania Rossiskoï Federatsii (Rusijos Federacijos Federalinio Susirinkimo Valstybės Dūma) deputatų įtraukimu į asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą.

7        2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos prezidentas paskelbė apie karinę operaciją Ukrainoje ir tą pačią dieną Rusijos ginkluotosios pajėgos užpuolė Ukrainą keliose šalies vietose.

8        2022 m. vasario 25 d. Taryba priėmė antrąjį ribojamųjų priemonių rinkinį. Pirma, tai buvo individualios priemonės, skirtos politikams ir verslininkams, dalyvavusiems pažeidžiant Ukrainos teritorijos vientisumą. Antra, tai buvo ribojamosios priemonės, taikomos finansų, gynybos, energetikos, aviacijos ir kosmoso pramonės sektoriuose. Trečia, tai buvo priemonės, kuriomis sustabdomas tam tikrų susitarimo nuostatų, kuriose numatytos vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo priemonės tam tikrų kategorijų Rusijos Federacijos piliečiams, prašantiems išduoti trumpalaikę vizą, taikymas.

9        Tą pačią dieną, atsižvelgdama į padėties Ukrainoje rimtumą, Taryba priėmė, pirma, Sprendimą 2022/329/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145 (OL L 50, 2022, p. 1), ir, antra, Reglamentą (ES) 2022/330, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 269/2014 (OL L 51, 2022, p. 1), be kita ko, siekdama iš dalies pakeisti kriterijus, atsižvelgiant į kuriuos fiziniams ir juridiniams asmenims, subjektams arba organizacijoms galėjo būti taikomos nagrinėjamos ribojamosios priemonės. Sprendimo 2022/329 11 konstatuojamojoje dalyje Taryba laikėsi nuomonės, kad tikslinga iš dalies pakeisti įtraukimo į sąrašą kriterijus, kad į juos būtų įtraukti asmenys ir subjektai, remiantys Rusijos vyriausybę ir gaunantys naudos iš jos, taip pat asmenys ir subjektai, užtikrinantys jai esminį pajamų šaltinį, ir fiziniai ar juridiniai asmenys, susiję su į sąrašą įtrauktais asmenimis ir subjektais.

10      Sprendimo 2014/145, iš dalies pakeisto Sprendimu 2022/329, 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.      Visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kurie nuosavybės teise priklauso, kuriuos turi, valdo ar kontroliuoja:

<...>

d)      fiziniai arba juridiniai asmenys, subjektai ar organizacijos, kurie teikia materialinę arba finansinę paramą Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją arba Ukrainos destabilizaciją, arba gauna naudos iš jų;

<...>

g)      įtakingi verslininkai arba juridiniai asmenys, subjektai ar organizacijos, susiję su ekonomikos sektoriais, užtikrinančiais didelių pajamų šaltinį Rusijos Federacijos vyriausybei, atsakingai už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją,

<...>

2.      Neleidžiama priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams arba organizacijoms jų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.“

11      Šio lėšų įšaldymo tvarka nustatyta iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 3–6 dalyse.

12      Iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 1 straipsnio 1 dalies b ir e punktuose fiziniams asmenims, atitinkantiems kriterijus, iš esmės tapačius šio sprendimo 2 straipsnio 1 dalies d ir g punktuose nurodytiems kriterijams, draudžiama atvykti į valstybių narių teritoriją ar vykti per ją tranzitu.

13      Reglamente Nr. 269/2014, iš dalies pakeistame Reglamentu 2022/330, įpareigojama imtis lėšų įšaldymo priemonių ir nustatyta tokio lėšų įšaldymo tvarka, iš esmės analogiška iš dalies pakeistame Sprendime 2014/145 įtvirtintai tvarkai. Šio iš dalies pakeisto reglamento 3 straipsnio 1 dalies a–g punktuose iš esmės pakartojami minėto sprendimo 2 straipsnio 1 dalies a–g punktai.

14      Šiomis aplinkybėmis priimdama pradinius aktus Taryba įtraukė ieškovo pavardę į asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašus, pateiktus iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 priede ir iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 I priede (toliau – nagrinėjami sąrašai).

15      Ieškovo pavardės įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus motyvai yra šie:

„[Ieškovas] yra Rusijos oligarchas, turintis ilgalaikių ir glaudžių ryšių su Vladimiru Putinu. Jis turėjo privilegijuotą galimybę susisiekti su prezidentu ir palaikė labai gerus santykius su juo. Šie ryšiai su Rusijos vadovu padėjo jam išlaikyti didelį turtą. Jis yra vienas pagrindinių plieno pramonės grupės „Evraz“, kuri yra viena stambiausių Rusijos mokesčių mokėtojų, akcininkų.

Taigi, jis gavo naudos iš Rusijos sprendimus priimančių asmenų, atsakingų už Krymo aneksiją arba Ukrainos destabilizaciją. Be to[,] jis yra vienas iš pagrindinių Rusijos verslininkų, vykdantis veiklą ekonomikos sektoriuose, užtikrinančiuose didelių pajamų šaltinį Rusijos Federacijos vyriausybei, atsakingai už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją.“

16      2022 m. kovo 16 d. Taryba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė Pranešimą asmenims, subjektams ir organizacijoms, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2014/145, su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2022/429, ir Reglamente Nr. 269/2014, kuris įgyvendinamas Įgyvendinimo reglamentu 2022/427 (OL C 121 I, 2022, p. 1). Tame pranešime nurodyta, be kita ko, kad atitinkami asmenys gali pateikti Tarybai prašymą (kartu su patvirtinamaisiais dokumentais) persvarstyti sprendimą įtraukti jų pavardes į nagrinėjamus sąrašus.

17      2022 m. balandžio 13 d. raštu Taryba perdavė ieškovui informaciją, esančią 2022 m. kovo 12 d. įrodymų byloje WK 3624/2022 (toliau – pirmoji WK byla), kuria ji grindė savo sprendimą.

18      2022 m. gegužės 25 d. ieškovas pateikė prašymą persvarstyti pradinius aktus.

 Faktinės aplinkybės, susiklosčiusios po šio ieškinio pareiškimo

19      2022 m. rugsėjo 14 d. Taryba priėmė 2022 m. rugsėjo mėn. aktus dėl palikimo sąrašuose, kuriais ribojamųjų priemonių taikymas ieškovui buvo pratęstas iki 2023 m. kovo 15 d. Šiuose aktuose Taryba grindė minėtų priemonių taikymo pratęsimą, pakartodama visus pradinių aktų motyvus.

20      2022 m. gruodžio 22 d. raštu, prie kurio buvo pridėta 2022 m. gruodžio 15 d. įrodymų byla WK 17693/2022 (toliau – antroji WK byla), Taryba pranešė ieškovui, kad ketina pratęsti jam nustatytų ribojamųjų priemonių taikymą, ir paprašė jo pateikti pastabas.

21      2023 m. sausio 19 d. raštu ieškovas pateikė pastabas dėl naujų įrodymų.

22      2023 m. kovo mėn. aktais dėl palikimo sąrašuose ribojamosios priemonės ieškovui buvo pratęstos iki 2023 m. rugsėjo 15 d. 2023 m. kovo 14 d. raštu Taryba pranešė ieškovui apie savo sprendimą.

23      2023 m. balandžio mėn. aktais dėl palikimo sąrašuose buvo padaryta pakeitimų tam tikrose su ieškovu susijusių motyvų kalbinėse versijose ir su juo susijusioje antraštinėje dalyje „Identifikuojamoji informacija“.

24      Ieškovo pavardės įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus motyvai 2023 m. balandžio mėn. aktuose dėl palikimo sąrašuose buvo iš dalies pakeisti taip:

„[Ieškovas] yra Rusijos oligarchas, turintis ilgalaikių ir glaudžių ryšių su Vladimiru Putinu. Jis turėjo privilegijuotą galimybę susisiekti su prezidentu ir palaikė labai gerus santykius su juo. Šie ryšiai su Rusijos vadovu padėjo jam išlaikyti didelį turtą. Jis yra vienas pagrindinių plieno pramonės grupės „Evraz“, kuri yra viena stambiausių Rusijos mokesčių mokėtojų, akcininkų.

Taigi, jis gavo naudos iš Rusijos sprendimus priimančių asmenų, atsakingų už Krymo aneksiją arba Ukrainos destabilizaciją. Be to, jis yra vienas iš pagrindinių Rusijos verslininkų, vykdantis veiklą ekonomikos sektoriuose, užtikrinančiuose didelių pajamų šaltinį Rusijos Federacijos vyriausybei, atsakingai už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją.“

25      2023 m. gegužės 11 d. rašte Taryba, atsakydama į ieškovo 2023 m. gegužės 4 d. raštą, nurodė tokio pakeitimo priežastis.

 Šalių reikalavimai

26      Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamus aktus, kiek jie susiję su ieškovu,

–        priteisti iš Tarybos preliminariai 1 mln. EUR dydžio patirtos neturtinės žalos atlyginimą, sumokant jį labdaros fondui, kuris šiuo metu steigiamas parduodant Chelsea FC ir kurio lėšos bus skiriamos konfliktų aukoms,

–        priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

27      Taryba, palaikoma Europos Komisijos, Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

28      Grįsdamas ieškinį dėl panaikinimo ieškovas remiasi keturiais pagrindais, grindžiamais, kaip suformuluota, pirma, „teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir pareigos motyvuoti pažeidimu“, antra, „akivaizdžia vertinimo klaida“, trečia, „vienodo požiūrio ir proporcingumo principų pažeidimu“ ir, ketvirta, „pagrindinių teisių pažeidimu“. Be to, ieškovas tvirtina, kad dėl neteisėtų Tarybos veiksmų jam buvo padaryta žala, kurią reikia atlyginti. Savo pirmuose dviejuose pareiškimuose dėl ieškinio patikslinimo ieškovas taip pat pateikia argumentus dėl „teisės į gynybą pažeidimo“ ir „Tarybos pareigos persvarstyti, priimant 2022 m. rugsėjo mėn. ir 2023 m. kovo mėn. aktus dėl palikimo sąrašuose, nesilaikymo“, kurie iš esmės susiję su pirmuoju ieškinio pagrindu, todėl bus nagrinėjami kaip viena iš jo dalių.

 Dėl prašymo panaikinti

 Dėl ieškinio pirmojo pagrindo

29      Pirmąjį ieškinio pagrindą iš esmės galima padalyti į dvi dalis: pirmoji susijusi su „teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir pareigos motyvuoti pažeidimu“, o antroji – su ieškovo argumentais, pateiktais pirmuose dviejuose pareiškimuose dėl ieškinio patikslinimo, konkrečiai susijusiais su 2022 m. rugsėjo mėn. ir 2023 m. kovo mėn. aktais dėl palikimo sąrašuose.

–       Dėl pirmos dalies, grindžiamos „teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir pareigos motyvuoti pažeidimu“

30      Ieškovas tvirtina, kad Tarybos pateikta informacija neleidžia jam tinkamai gintis. Konkrečiai kalbant, jis priekaištauja Tarybai, kad ši nepatikslino „ryšių“ ar „santykių“ su prezidentu V. Putinu pobūdžio ir apimties.

31      Ieškovo teigimu, Taryba nepateikė jam patikimos ir įtikinamos informacijos, kuri leistų patikrinti jo pavardės įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus ir palikimo juose motyvus, taip pat individualias, specifines ir konkrečias priežastis, dėl kurių ji nusprendė, kad ginčijami aktai yra pateisinami.

32      Šiuo klausimu ieškovas pabrėžia, kad bylos medžiagoje esantys įrodymai, t. y. tik spaudos straipsniai arba interneto svetainių ištraukos ir ekrano kopijos, neleidžia nustatyti kokio nors palaikymo veiksmo ar naudos, gautos iš prezidento V. Putino.

33      Be to, ieškovas priekaištauja Tarybai nenustačius Rusijos sprendimus priimančių asmenų, iš kurių jis gavo naudos.

34      Ieškovas taip pat tvirtina, kad Tarybos teiginiai įpareigoja jį pateikti paneigiančius įrodymus ir taip jam perkeliama įrodinėjimo pareiga.

35      Dublike ieškovas nurodo, kad tuo metu, kai buvo nustatytos nagrinėjamos ribojamosios priemonės, joms nebuvo faktinio pagrindo. Ieškovas dar priekaištauja Tarybai dėl to, kad ji neatsižvelgė į bylos kontekstą ir aplinkybes, nes nepateikė pakankamai konkrečių, aiškių ir neprieštaringų įrodymų visumos, leidžiančios nustatyti pakankamą ryšį tarp jo ir „situacijų, su kuriomis kovojama“, t. y. veiksmų, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi.

36      Pareiškimuose dėl ieškinio patikslinimo ieškovas nurodo, kad jokia aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad, kiek tai susiję su juodosios metalurgijos pramonės grupe Evraz (toliau – Evraz), jo, kaip patronuojančiosios bendrovės akcininko, statusas leidžia daryti įtaką situacijoms, su kuriomis kovojama taikant ribojamąsias priemones. Šiuo klausimu jis pabrėžia, kad Taryba nebesiremia prie 2022 m. gruodžio 22 d. rašto pridėtais įrodymais, kurie bendrai susiję su Evraz komerciniais santykiais, visų pirma sutartimis, kurias jos patronuojamosios bendrovės sudarė su Rusijos Federacijos nacionaline gvardija. Be to, nors antrojoje WK byloje esantys įrodymai daugiausia yra ankstesni už 2022 m. rugsėjo mėn. aktus dėl palikimo sąrašuose, jais nebuvo remiamasi priimant šiuos aktus.

37      Taryba, palaikoma Komisijos, nesutinka su ieškovo argumentais.

38      Remiantis suformuota jurisprudencija, pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje įtvirtintą teisę į veiksmingą teisminę gynybą reikalaujama, kad suinteresuotasis asmuo galėtų sužinoti dėl jo priimto sprendimo motyvus arba perskaitęs patį sprendimą, arba jo prašymu pranešus jam šiuos motyvus (žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 100 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

39      SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje numatyta pareiga nurodyti asmens nenaudai priimto akto motyvus, kuri yra teisės į gynybą paisymo principo dalis, siekiama, pirma, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų – ginčyti jo galiojimą Sąjungos teisme, ir, antra, leisti šiam teismui vykdyti šio akto teisėtumo kontrolę (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Taryba / Bamba, C‑417/11 P, EU:C:2012:718, 49 ir 50 punktus ir 2021 m. balandžio 22 d. Sprendimo Taryba / PKK, C‑46/19 P, EU:C:2021:316, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

40      SESV 296 straipsnyje ir Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte reikalaujamas motyvavimas turi atitikti nagrinėjamo akto pobūdį ir aplinkybes, kuriomis jis buvo priimtas. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį ir į interesą gauti paaiškinimų, kurį asmenys, jeigu šis aktas jiems skirtas, arba kiti asmenys, su kuriais minėtas aktas tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, gali turėti. Pateikiant motyvus, be kita ko, nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių arba išsamiai atsakyti į suinteresuotojo asmens per konsultacijas prieš priimant šį aktą išdėstytus argumentus, nes tai, ar akto motyvai yra pakankami, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes, taip pat nagrinėjamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą (žr. 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Taryba / Bamba, C‑417/11 P, EU:C:2012:718, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2021 m. balandžio 22 d. Sprendimo Taryba / PKK, C‑46/19 P, EU:C:2021:316, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

41      Taigi, pirma, asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jam nustatytos priemonės reikšmę. Antra, akto motyvų tikslumo laipsnis turi būti proporcingas faktinėms galimybėms ir techninėms ar su terminais susijusioms sąlygoms, kuriomis jis turi būti priimtas (žr. 2022 m. liepos 27 d. Sprendimo RT France / Taryba, T‑125/22, EU:T:2022:483, 104 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

42      Jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad Tarybos priimto akto, kuriame nustatyta ribojamoji priemonė, motyvuose turi būti nurodytas ne tik šios priemonės teisinis pagrindas, bet ir specifinės bei konkrečios priežastys, dėl kurių Taryba, pasinaudodama diskrecija, mano, jog tokia priemonė turi būti taikoma suinteresuotajam asmeniui (žr. 2022 m. liepos 27 d. Sprendimo RT France / Taryba, T‑125/22, EU:T:2022:483, 105 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

43      Galiausiai reikia priminti, kad pareiga motyvuoti aktą yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurį reikia atskirti nuo motyvų pagrįstumo klausimo, susijusio su ginčijamo akto teisėtumu iš esmės. Iš tikrųjų akto motyvavimas – tai formalus motyvų, kuriais pagrįstas šis aktas, išdėstymas. Jeigu šiuose motyvuose yra klaidų, jos lemia akto neteisėtumą iš esmės, bet ne jo motyvavimo trūkumą, nes motyvavimo gali pakakti, net jei pateikiami klaidingi motyvai (žr. 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mayaleh / Taryba, T‑307/12 ir T‑408/13, EU:T:2014:926, 96 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Tas pats pasakytina apie tai, kad motyvavimo, kaip esminio procedūrinio reikalavimo, klausimas skiriasi nuo ginčijamų veiksmų įrodymo klausimo, kuris savo ruožtu susijęs su ginčijamo akto teisėtumu iš esmės ir reiškia, kad reikia patikrinti šiame akte nurodytų faktų tikrumą ir šių faktų pripažinimą aplinkybėmis, pateisinančiomis atitinkamam asmeniui nustatytų ribojamųjų priemonių taikymą (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Chyzh ir kt. / Taryba, T‑276/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:748, 111 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

44      Pirmiausia, kaip ieškovas pripažino per teismo posėdį, reikia konstatuoti, kad jo argumentai dėl įtraukimo į sąrašą motyvuose pateiktų teiginių teisingumo, neaktualumo ir antrosios WK bylos medžiagos turinio susiję su ginčijamų aktų pagrįstumu, o ne su jų motyvų buvimu ar pakankamumu. Tas pats pasakytina apie jo argumentą dėl tariamo įrodinėjimo pareigos perkėlimo, susijusį su motyvų pagrįstumo klausimu.

45      Nagrinėjamu atveju, pirma, reikia pažymėti, kad bendras kontekstas, kuriuo remdamasi Taryba nustatė nagrinėjamas ribojamąsias priemones, aiškiai išdėstytas ginčijamų aktų konstatuojamosiose dalyse, kuriose, be kita ko, daroma nuoroda į neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą. Be to, yra aiškiai nurodyti teisiniai pagrindai, kuriais remiantis buvo priimti minėti aktai, t. y. ESS 29 straipsnis ir SESV 215 straipsnis. Ginčijamų aktų motyvai išdėstyti šio sprendimo 14 ir 24 punktuose. Taigi ieškovas gerai žinojo šių aktų priėmimo kontekstą ir aplinkybes.

46      Antra, iš ginčijamų aktų motyvų pakankamai aiškiai matyti, kad Taryba įtraukė ieškovo pavardę į nagrinėjamus sąrašus remdamasi dviem kriterijais, aiškiai nurodytais įtraukimo į sąrašus motyvuose, t. y. nurodytais iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalies d ir g punktuose (toliau atitinkamai – d punkto kriterijus ir g punkto kriterijus) (žr. šio sprendimo 10 punktą), o to, beje, ieškovas neginčija.

47      Trečia, šio sprendimo 15 ir 24 punktuose nurodyti įtraukimo į sąrašus motyvai leido ieškovui suprasti, kad jo pavardė įtraukta į nagrinėjamus sąrašus ir palikta juose, be kita ko, dėl to, kad jis palaikė glaudžius ir ilgalaikius ryšius su prezidentu V. Putinu, o tai, nepaisant šių ryšių pobūdžio, padėjo jam išlaikyti didelį turtą, todėl jis gavo naudos iš Rusijos sprendimus priimančių asmenų, atsakingų už Krymo aneksiją arba Ukrainos destabilizaciją. Be to, ieškovas nurodytas kaip vienas iš pagrindinių Evraz patronuojančiosios bendrovės, kuri yra viena didžiausių Rusijos mokesčių mokėtojų, akcininkų, todėl jis laikomas įtakingu verslininku, vykdančiu veiklą ekonomikos sektoriuje, užtikrinančiame didelių pajamų šaltinį Rusijos Federacijos vyriausybei.

48      Šiuo klausimu, konkrečiau kalbant apie tai, kad nuoroda į Rusijos sprendimus priimančius asmenis yra tariamai neaiški ir bendra, reikia pažymėti, kaip tai padarė Taryba, kad, nurodant „Rusijos vadovą“ vienaskaita (o tai leidžia nesunkiai nustatyti prezidentą V. Putiną kaip Rusijos sprendimus priimantį asmenį, iš kurio ieškovas gavo naudos), išdėstyti motyvai yra pakankamai aiškūs.

49      Galiausiai, kadangi ieškovo pavardės įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus ir palikimo juose motyvai nepasikeitė, jis negali priekaištauti Tarybai dėl to, kad aktų dėl palikimo sąrašuose motyvuose ji nenurodė 2022 m. gruodžio 22 d. rašte jam pateiktų įrodymų.

50      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, kad ginčijamuose aktuose teisiškai pakankamai nurodytos teisinės ir faktinės aplinkybės, kurios, Tarybos nuomone, yra jų pagrindas.

51      Taigi šią dalį reikia atmesti.

–       Dėl antros dalies, grindžiamos „teisės į gynybą pažeidimu“ ir „Tarybos pareigos persvarstyti, priimant 2022 m. rugsėjo mėn. ir 2023 m. kovo mėn. aktus dėl palikimo sąrašuose, nesilaikymu“

52      Ieškovas iš esmės priekaištauja Tarybai dėl to, kad ši nesuteikė jam galimybės būti išklausytam prieš priimant 2022 m. rugsėjo mėn. ir 2023 m. kovo mėn. aktus dėl palikimo sąrašuose ir iš esmės nepateikė atsakymo dėl tam tikrų jo nurodytų duomenų ir argumentų.

53      Be to, ieškovas teigia, kad Taryba iš naujo neįvertino būtinybės toliau jam taikyti nagrinėjamas ribojamąsias priemones, rėmėsi ne to paties laikotarpio aplinkybėmis ir neatsižvelgė į pasikeitusias aplinkybes nuo tada, kai jo pavardė įtraukta į nagrinėjamus sąrašus, kiek tai susiję, be kita ko, su vaidmeniu, kurį ieškovas atliko dėdamas įvairias humanitarines pastangas ir tarpininkaudamas tarp šalių, taip pat jo santykiais su prezidentu V. Putinu.

54      Taigi ieškovas mano, kad 2022 m. rugsėjo mėn. ir 2023 m. kovo mėn. aktai dėl palikimo sąrašuose nebūtų buvę priimti, jeigu Taryba būtų persvarsčiusi jo padėtį ir jį išklausiusi.

55      Taryba, palaikoma Komisijos, nesutinka su ieškovo argumentais.

56      Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta teisė būti išklausytam per bet kurią procedūrą, kuri yra neatsiejama nuo teisės į gynybą paisymo, užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą prieš priimant sprendimą, kuris gali neigiamai paveikti jo interesus (žr. 2022 m. liepos 27 d. Sprendimo RT France / Taryba, T‑125/22, EU:T:2022:483, 75 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

57      Vykstant procedūrai dėl sprendimo palikti asmens pavardę akto, kuriuo nustatomos ribojamosios priemonės, priede esančiame sąraše priėmimo, siekiant paisyti teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą reikalaujama, kad kompetentinga Sąjungos institucija praneštų atitinkamam asmeniui apie jį turimą informaciją, kuria grindžiamas jos sprendimas, kad šis asmuo galėtų kuo geresnėmis sąlygomis ginti savo teises ir visiškai susipažinęs su informacija nuspręsti, ar tikslinga kreiptis į Sąjungos teismą. Pranešdama šiuos duomenis kompetentinga Sąjungos institucija turi leisti šiam asmeniui veiksmingai pareikšti nuomonę dėl jo atžvilgiu nurodytų motyvų (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 111 ir 112 punktus ir 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Irano liaudies modžahedų organizacija / Taryba, T‑228/02, EU:T:2006:384, 93 punktą).

58      Teisės į gynybą pažeidimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno nagrinėjamo atvejo aplinkybes, visų pirma į nagrinėjamo akto pobūdį, jo priėmimo aplinkybes ir atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 102 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

59      Prieš priimdama aktus palikti asmens pavardę ar subjekto pavadinimą asmenų ar subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąraše Taryba turi paisyti teisės būti išklausytam, jeigu sprendime dėl palikimo sąraše ji prieš šį asmenį remiasi naujais duomenimis, kurių nebuvo pradiniame sprendime įtraukti į šį sąrašą (žr. 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo Amisi Kumba / Taryba, T‑163/18, EU:T:2020:57, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją, taip pat šiuo klausimu žr. 2016 m. balandžio 7 d. Sprendimo Central Bank of Iran / Taryba, C‑266/15 P, EU:C:2016:208, 33 punktą).

60      Pirmiausia reikėtų priminti, kad nei nagrinėjami teisės aktai, nei bendrasis teisės į gynybą užtikrinimo principas nesuteikia suinteresuotiesiems asmenims teisės į apklausą, nes jiems pakanka galimybės raštu pateikti savo pastabas (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2008 m. spalio 23 d. Sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba, T‑256/07, EU:T:2008:461, 93 punktą ir 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Bank Melli Iran / Taryba, T‑35/10 ir T‑7/11, EU:T:2013:397, 105 punktą).

61      Taigi jeigu atitinkamas asmuo pateikia pastabas dėl motyvų, kompetentinga Sąjungos institucija privalo atidžiai ir nešališkai išnagrinėti nurodytų motyvų pagrįstumą, atsižvelgdama į šias pastabas ir galimus kartu su jomis pateiktus kaltę paneigiančius įrodymus (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 114 punktas).

62      Nagrinėjamu atveju, kalbant apie 2022 m. rugsėjo mėn. aktus dėl palikimo sąrašuose, pažymėtina, kad 2022 m. kovo 16 d. Taryba paskelbė pranešimą (žr. šio sprendimo 16 punktą) atitinkamiems asmenims ir subjektams, kuriuo jie buvo informuoti apie galimybę iki 2022 m. birželio 1 d. pateikti prašymą persvarstyti sprendimą. Taigi ieškovas galėjo pateikti pirmąjį 2022 m. gegužės 25 d. prašymą dėl persvarstymo, todėl turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę prieš priimant minėtus aktus dėl palikimo sąrašuose.

63      Kalbant apie būtinybės toliau taikyti ieškovui nustatytas priemones įvertinimą, pažymėtina, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. rašte Taryba ne tik priminė atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus, nes ieškovo prašyme persvarstyti pateiktos pastabos buvo panašios į ieškinyje nurodytus pagrindus, bet ir pateikė papildomų paaiškinimų dėl ieškovo ryšių su prezidentu V. Putinu ir ieškovo, kaip pagrindinio Evraz akcininko, statuso, kurie pateisino tolesnį nagrinėjamų ribojamųjų priemonių taikymą ieškovui. Be to, Taryba galėjo pažymėti, kad aplinkybės nepasikeitė, o tai, be kita ko, patvirtina 2022 m. rugsėjo mėn. aktų dėl palikimo sąrašuose priėmimas remiantis tais pačiais pradiniuose aktuose pateiktais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo dalyvavimo labdaros veikloje, humanitarinių pastangų ir tarpininkavimo negalima laikyti aplinkybių pasikeitimu.  

64      Taigi Taryba nepažeidė pareigos persvarstyti ieškovo padėtį prieš jai priimant 2022 m. rugsėjo mėn. aktus dėl palikimo sąrašuose.

65      Kalbant apie 2023 m. kovo mėn. aktus dėl palikimo sąrašuose, reikia pažymėti, jog Taryba 2022 m. gruodžio 22 d. raštu informavo ieškovą, kad ketina palikti jo pavardę nagrinėjamuose sąrašuose remdamasi tais pačiais motyvais, ir paprašė jo pateikti pastabas; ieškovas tai padarė 2023 m. sausio 19 d. raštu.

66      Taigi ieškovas galėjo pateikti savo pastabas dėl naujų įrodymų, kuriuos Taryba jam pateikė 2022 m. gruodžio 22 d. rašte kartu su antrąja WK byla.

67      Darytina išvada, kad Taryba pateikė ieškovui naujus duomenis prieš priimdama 2023 m. kovo mėn. aktus dėl palikimo sąrašuose ir kad jis galėjo pareikšti savo nuomonę dėl jų prieš paliekant jam galioti ribojamąsias priemones.

68      Be to, reikia pažymėti, kad nors Taryba atmetė antrąjį prašymą dėl persvarstymo ir nusprendė toliau taikyti minėtas priemones ieškovui, tai negali įrodyti, kad ji pažeidė savo pareigą persvarstyti. Pirma, atsižvelgiant į pradinių aktų priėmimą, aplinkybės nepasikeitė ir, antra, niekas netrukdė ieškovui pateikti naujų įrodymų antrajame prašyme dėl persvarstymo, grindžiant argumentą, susijusį su tariamai pasikeitusiomis aplinkybėmis po jo pavardės įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus. Be to, 2023 m. kovo 14 d. rašte Taryba nurodė priežastis, pateisinančias ieškovo pavardės palikimą minėtuose sąrašuose, t. y. pirma, jo, kaip įtakingo verslininko, veiklą ir, antra, jo ryšius su prezidentu V. Putinu.

69      Dėl to, kad tariamai nebuvo iš esmės atsakyta į tam tikrus ieškovo argumentus, reikia pažymėti, kad nors pagal teisės į gynybą ir teisės būti išklausytam paisymo principą reikalaujama, kad Sąjungos institucijos asmeniui, dėl kurio priimtas nepalankus aktas, sudarytų galimybę veiksmingai pareikšti savo nuomonę, negali būti reikalaujama, kad minėtos institucijos su ja sutiktų (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 7 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑221/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:478, 84 punktą ir 2018 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Ezz ir kt. / Taryba, T‑288/15, EU:T:2018:619, 330 punktą).

70      Taigi vien tai, kad Taryba nenusprendė, kad ribojamųjų priemonių pratęsimas yra nepagrįstas, ir nemanė, kad, atsižvelgiant į ieškovo pateiktas pastabas, reikia atlikti patikrinimus, negali reikšti, kad ji nesusipažino su tokiomis pastabomis (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Ezz ir kt. / Taryba, T‑288/15, EU:T:2018:619, 330 ir 331 punktus).

71      Galiausiai dėl ieškovo argumento, kad nauji įrodymai nebuvo to paties laikotarpio, reikia konstatuoti, kad tiek, kiek jis susijęs su vertinimo klaida, juo negalima veiksmingai remtis grindžiant šią ieškinio pagrindo dalį.

72      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Taryba įvykdė savo pareigas, susijusias su ieškovo teisės būti išklausytam paisymu vykstant procedūrai, per kurią buvo priimti 2022 m. rugsėjo mėn. ir 2023 m. kovo mėn. aktai dėl palikimo sąrašuose. Vadinasi, reikia atmesti šią dalį ir visą pirmąjį ieškinio pagrindą.

 Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo „akivaizdžia vertinimo klaida“

73      Ieškovas iš esmės teigia, kad Taryba nepateikė konkrečių, aiškių ir neprieštaringų įrodymų, kurie galėtų būti laikomi pakankamai svariu faktiniu pagrindu, pagrindžiančiu jo pavardės įtraukimą į nagrinėjamus sąrašus ir palikimą juose pagal d ir g punktų kriterijus.

74      Taryba, palaikoma Komisijos, nesutinka su ieškovo argumentais.

–       Pirminės pastabos

75      Pirmiausia reikia pažymėti, kad antrąjį ieškinio pagrindą reikia laikyti grindžiamu vertinimo klaida, o ne akivaizdžia vertinimo klaida. Nors Taryba iš tikrųjų turi tam tikrą diskreciją kiekvienu atveju nuspręsti, ar laikytasi teisinių kriterijų, kuriais grindžiamos nagrinėjamos ribojamosios priemonės, Sąjungos teismai privalo užtikrinti iš principo visišką visų Sąjungos teisės aktų teisėtumo kontrolę (žr. 2022 m. spalio 26 d. Sprendimo Ovsyannikov / Taryba, T‑714/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:674, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

76      Dėl Chartijos 47 straipsnyje garantuojamos veiksmingos teisminės kontrolės, be kita ko, reikalaujama, kad Sąjungos teismas įsitikintų, kad sprendimas, kuriuo nustatytos ar toliau taikomos ribojamosios priemonės ir kuris konkrečiai susijęs su atitinkamu asmeniu ar subjektu, būtų pagrįstas pakankamai svariais faktais. Tai reiškia, kad turi būti patikrinti motyvuose, kuriais pagrįstas toks sprendimas, nurodytos faktinės aplinkybės, todėl teisminė kontrolė nėra apribota nurodytų motyvų abstrakčios tikimybės vertinimu, o yra susijusi su klausimu, ar šie motyvai arba bent vienas, iš jų vertinamas kaip pakankamas pats savaime patvirtinti tą sprendimą, yra pagrįsti (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 119 punktą ir 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mayaleh / Taryba, T‑307/12 ir T‑408/13, EU:T:2014:926, 128 punktą).

77      Tokį vertinimą reikia atlikti išnagrinėjant įrodymus ir informaciją ne atskirai, bet atsižvelgiant į su jais susijusias aplinkybes. Iš tiesų Taryba įvykdo jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, jeigu Sąjungos teismui pateikia pakankamai konkrečių, aiškių ir neprieštaringų įrodymų visumą, leidžiančią nustatyti, kad yra pakankamas asmens ar subjekto, kuriam taikoma lėšų įšaldymo priemonė, ir režimo arba, bendrai kalbant, situacijų, su kuriomis kovojama, ryšys (žr. 2017 m. liepos 20 d. Sprendimo Badica ir Kardiam / Taryba, T‑619/15, EU:T:2017:532, 99 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2022 m. spalio 26 d. Sprendimo Ovsyannikov / Taryba, T‑714/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:674, 63 ir 66 punktus).

78      Kilus ginčui, būtent kompetentinga Sąjungos institucija turi įrodyti motyvų, nurodytų dėl atitinkamo asmens ar subjekto, pagrįstumą, o ne šis asmuo ar subjektas turi pateikti šių motyvų pagrįstumą paneigiančių įrodymų. Šiuo tikslu nereikalaujama, kad Taryba pateiktų Sąjungos teismui visus duomenis ir įrodymus, susijusius su akte, kurį prašoma panaikinti, nurodytais motyvais. Svarbu tai, kad pateikti duomenys ir įrodymai pagrįstų dėl atitinkamo asmens ar subjekto nurodytus motyvus (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 121 ir 122 punktai ir 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Fulmen ir Mahmoudian, C‑280/12 P, EU:C:2013:775, 67 punktas; taip pat žr. 2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Prigozhin / Taryba, T‑723/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:317, 73 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

79      Tokiu atveju Sąjungos teismas, remdamasis šiais duomenimis ar įrodymais, turi patikrinti nurodytų faktinių aplinkybių faktinį teisingumą ir įvertinti jų įrodomąją galią, atsižvelgdamas į konkretaus atvejo aplinkybes, visų pirma į atitinkamo asmens ar subjekto dėl jų pateiktas pastabas (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, EU:C:2013:518, 124 punktą).

80      Konkrečiau kalbant apie aktų, kuriais atitinkamo asmens pavardė palikta nagrinėjamuose sąrašuose, teisėtumo kontrolę, reikia priminti, kad ribojamosios priemonės yra apsauginio ir iš esmės laikino pobūdžio, o jų galiojimas visada siejamas su faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis remiantis jos buvo priimtos, tęsimusi ir būtinybe jas toliau taikyti, siekiant įgyvendinti su jomis susijusį tikslą. Taigi periodiškai persvarstydama šias ribojamąsias priemones Taryba turi iš naujo įvertinti situaciją ir parengti tokių priemonių poveikio vertinimą, kad nustatytų, ar jos leido pasiekti pirminiu atitinkamų asmenų pavardžių ir subjektų pavadinimų įtraukimu į ginčijamą sąrašą siektus tikslus arba ar vis dar galima daryti tokią pačią išvadą dėl tų asmenų ir subjektų (žr. 2022 m. balandžio 27 d. Sprendimo Ilunga Luyoyo / Taryba, T‑108/21, EU:T:2022:253, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2022 m. spalio 26 d. Sprendimo Ovsyannikov / Taryba, T‑714/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:674, 67 punktą).

81      Vadinasi, siekiant pateisinti asmens pavardės palikimą asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąraše, Tarybai nedraudžiama remtis tais pačiais įrodymais, pateisinusiais pradinį ieškovo pavardės įtraukimą į šį sąrašą, pakartotinį įtraukimą ar palikimą jame, jeigu, pirma, įtraukimo į sąrašą motyvai nepasikeitė ir, antra, aplinkybės nepasikeitė taip, kad šie įrodymai tapo nebeaktualūs (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Kaddour / Taryba, T‑510/18, EU:T:2020:436, 99 punktą). Todėl aplinkybių raida vertintina atsižvelgiant, pirma, į padėtį šalyje, kuriai nustatyta ribojamųjų priemonių sistema, ir į konkrečią atitinkamo asmens padėtį (2022 m. spalio 26 d. Sprendimo Ovsyannikov / Taryba, T‑714/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:674, 78 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Kaddour / Taryba, T‑510/18, EU:T:2020:436, 101 punktą) ir, antra, visas reikšmingas aplinkybes, be kita ko, į tai, ar pasiekti ribojamųjų priemonių tikslai (2022 m. balandžio 27 d. Sprendimo Ilunga Luyoyo / Taryba, T‑108/21, EU:T:2022:253, 56 punktas; šiuo klausimu pagal analogiją taip pat žr. 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo Amisi Kumba / Taryba, T‑163/18, EU:T:2020:57, 82–84 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

82      Būtent atsižvelgiant į šiuos principus reikia patikrinti, ar Taryba padarė vertinimo klaidą, kai nusprendė įtraukti ieškovo pavardę į nagrinėjamus sąrašus ir palikti juose, pirmiausia išnagrinėjant g punkto kriterijaus taikymą ieškovui.

–       Dėl g punkto kriterijaus taikymo ieškovui

83      Ieškovas apskritai ginčija, jog tai, kad jis yra pagrindinis Evraz akcininkas, gali reikšti arba reikšmingą prisidėjimą prie Rusijos Federacijos mokestinių pajamų, kiek tai susiję su Krymo aneksija ir Ukrainos destabilizacija, arba glaudžius ryšius su Rusijos vyriausybe.

84      Pirma, ieškovas patikslina, kad Evraz nėra svarbus Rusijos Federacijos pajamų šaltinis, nes šios bendrovės sumokėti mokesčiai buvo priskirti regioniniam biudžetui, kuris nepriklauso nuo federalinio biudžeto.

85      Antra, ieškovas nurodo neigiamus Rusijos vyriausybės veiksmų Ukrainoje padarinius Evraz.

86      Trečia, ieškovas pažymi, kad jam priklauso tik 28,64 % Evraz patronuojančiosios bendrovės akcinio kapitalo, o tai jam nesuteikia nei pagrindinio akcininko statuso, nei galimybės lemti šios bendrovės sandorių.

87      Ketvirta, ieškovas teigia, kad Evraz veikla vykdoma ne tik Rusijoje, bet ir JAV bei Kanadoje, taip pat Čekijos Respublikoje ir Kazachstane.

88      Penkta, ieškovas pažymi, kad jo asmeninis mokestinis įnašas Rusijoje nėra didelis, todėl jo negalima laikyti svarbiu Rusijos Federacijos mokesčių mokėtoju. Šiuo klausimu jis ginčija „veiklos sektoriaus“ kriterijaus, kuris yra diskriminacinis siekiant nustatyti didelių pajamų šaltinį, taikymą. Jis priduria, jog tai, kad Evraz tiekė plieną nacionalinei geležinkelių bendrovei, negali būti lemiamas veiksnys įrodant, kad Evraz buvo didelių pajamų šaltinis Rusijos vyriausybei.

89      Galiausiai, šešta, ieškovas ginčija, kad yra kvalifikuojamas kaip „įtakingas Rusijos verslininkas“, ir primena, kad didžioji jo turto dalis investuota už šios šalies ribų, t. y. be kita ko, Izraelyje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje, be to, jis išsiskiria kaip pripažintas filantropas, užsiimantis labdara visose šalyse, kuriose vykdo savo veiklą.

90      Taryba, palaikoma Komisijos, nesutinka su ieškovo argumentais.

91      Nagrinėjamu atveju dėl ieškovo nurodytas motyvas, grindžiamas g punkto kriterijumi, susijęs su tuo, kad jis yra pagrindinis arba vienas pagrindinių Evraz, vienos didžiausių Rusijos mokesčių mokėtojų, akcininkų, todėl yra įtakingas verslininkas, vykdantis veiklą ekonomikos sektoriuose, kurie yra didelių pajamų ar jų gavimo šaltinis Rusijos Federacijos vyriausybei.

92      Pagal g punkto kriterijų sąvoka „įtakingi verslininkai“ susieta su veiklos vykdymu „ekonomikos sektoriuose, užtikrinančiuose didelių pajamų šaltinį [Rusijos] vyriausybei“, netaikant jokių kitų sąlygų dėl to, ar jie tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su minėta vyriausybe. Šiuo kriterijumi iš tiesų siekiama daryti maksimalų spaudimą Rusijos valdžios institucijoms, kad jos nutrauktų savo veiksmus ir politiką, kuriais destabilizuojama Ukraina, ir karinę agresiją prieš šią šalį.

93      Atsižvelgiant į tai, yra loginis ryšys tarp to, kad ribojamosios priemonės nukreiptos į įtakingus verslininkus, vykdančius veiklą ekonomikos sektoriuose, iš kurių Rusijos vyriausybė gauna daug pajamų, ir to, kad nagrinėjamu atveju ribojamosiomis priemonėmis siekiama padidinti spaudimą Rusijos Federacijai ir jos veiksmų, kurių tikslas yra pakenkti Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, sąnaudas (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Rosneft ir kt. / Taryba, T‑715/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:544, 157 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

94      Vis dėlto iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 ir iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 konstatuojamosiose dalyse ar nuostatose nėra jokios informacijos, kuri leistų daryti išvadą, kad Taryba turi įrodyti glaudžius ar tarpusavio priklausomybės ryšius tarp asmens, kurio pavardė įtraukta į nagrinėjamus sąrašus, ir Rusijos vyriausybės ar jos veiksmų, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

95      Toks aiškinimas neatitiktų ne tik g punkto kriterijaus formuluotės, bet ir juo siekiamo tikslo.

96      Pirma, atsižvelgiant į g punkto kriterijaus formuluotę, reikia konstatuoti, kad atitinkami asmenys turi būti laikomi įtakingais dėl to, kad yra svarbūs ekonomikos sektoriuje, kuriame jie vykdo veiklą, ir dėl šio sektoriaus svarbos Rusijos ekonomikai (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Rosneft ir kt. / Taryba, T‑715/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:544, 157 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi sąvoka „įtakingi verslininkai“ turi būti suprantama kaip reiškianti jų svarbą, atsižvelgiant, nelygu atvejis, į jų profesinį statusą, ekonominės veiklos svarbą, turimo kapitalo dydį ar pareigas vienoje ar keliose įmonėse, kuriose jie vykdo šią veiklą.

97      Antra, nagrinėjamų ribojamųjų priemonių tikslas yra ne nubausti tam tikrus asmenis ar subjektus dėl jų ryšio su padėtimi Ukrainoje arba jų ryšių su Rusijos vyriausybe, bet, kaip priminta šio sprendimo 93 punkte, daryti kuo didesnį spaudimą Rusijos valdžios institucijoms, kad jos nutrauktų savo veiksmus ir politiką, kuriais destabilizuojama Ukraina, taip pat padidinti Rusijos Federacijos veiksmų, kuriais siekiama pakenkti Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, sąnaudas ir skatinti užbaigti krizę (šiuo klausimu žr. 2022 m. liepos 27 d. Sprendimo RT France / Taryba, T‑125/22, EU:T:2022:483, 163 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

98      Galiausiai g punkto kriterijus turi būti aiškinamas taip, kad, pirma, jis taikomas „įtakingiems verslininkams“, kaip jie apibūdinti šio sprendimo 96 punkte, ir, antra, būtent ekonomikos sektoriai, kuriuose šie asmenys vykdo veiklą, Rusijos vyriausybei turi būti didelių pajamų šaltinis.

99      Taigi ginčijamuose aktuose nurodytų motyvų pagrįstumą reikia vertinti atsižvelgiant būtent į tokį g punkto kriterijaus aiškinimą.

100    Kadangi nagrinėjamu atveju šie ieškovo pavardės įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus ir palikimo juose motyvai liko nepakitę, nereikia daryti skirtumo tarp pradinių aktų ir aktų dėl palikimo sąrašuose, nes motyvuojamojoje dalyje nurodytos informacijos, taip pat pirmojoje ir antrojoje WK bylose esančių įrodymų patikrinimas iš esmės susijęs su tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis.

101    Dėl ieškovo nurodyti motyvai, kalbant apie g punkto kriterijų, susiję su tuo, kad tuo metu, kai buvo priimami pradiniai aktai ir aktai dėl palikimo sąrašuose, jis buvo pagrindinis arba vienas pagrindinių Evraz akcininkų, o ši bendrovė yra viena didžiausių Rusijos mokesčių mokėtojų ir vykdo veiklą, be kita ko, ekonomikos sektoriuje, kuris yra didelių pajamų ar jų gavimo šaltinis Rusijos vyriausybei.

102    Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui tiesiogiai priklauso 28,64 % Evraz patronuojančiosios bendrovės akcinio kapitalo ir kad daugiau nei 5 % šios bendrovės akcijų priklauso tik dar trims jos akcininkams.

103    Nors ieškovas ginčija savo, kaip pagrindinio Evraz akcininko, statusą ir savo įgaliojimus lemti šios grupės sandorius arba ją kontroliuoti, neabejotina, kad jis yra ne tik vienas didžiausių Evraz patronuojančiosios bendrovės akcininkų, bet ir, remiantis šios bendrovės prospektu, kurį ieškovas pridėjo prie bylos medžiagos, pagrindinis jos akcininkas.

104    Ieškovui Evraz patronuojančiojoje bendrovėje priklauso didžiausia iš keturių pagrindinių akcininkų (įskaitant jį patį) balsavimo teisių procentinė dalis; jiems visiems kartu priklauso 63,35 % šių teisių (likusi akcinio kapitalo dalis yra kintama) ir jie gali vykdyti šios patronuojančiosios bendrovės valdybos narių rinkimo, dividendų deklaravimo, šios patronuojančiosios bendrovės vadovybės paskyrimo ir kitų politinių sprendimų kontrolę. Šiuo klausimu, kaip pabrėžia Taryba, reikia pažymėti, kad šios patronuojančiosios bendrovės valdybą sudaro vienuolika narių, iš kurių šeši yra nepriklausomi nevykdomieji direktoriai, ir kad pats ieškovas turi teisę paskirti ne daugiau kaip tris valdybos narius. Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad net jei ieškovas, kaip paprastas investuotojas, pagal turimą aptariamos patronuojančiosios bendrovės kapitalo dalį yra smulkusis akcininkas, dėl ko jis negali vykdyti jokios šios bendrovės kontrolės, ši dalis vis tiek yra reikšminga, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad Evraz yra viena iš pagrindinių Rusijos grupių juodosios metalurgijos ir kasybos srityje. Darytina išvada, kad ieškovas, kaip ilgametis pagrindinis aptariamos patronuojančiosios bendrovės akcininkas, gali būti laikomas įtakingu verslininku pagal g punkto kriterijų.

105    Konkrečiau dėl ieškovo „įtakingumo“ reikėtų patikslinti, jog tam, kad asmuo būtų priskirtas „įtakingų verslininkų“ kategorijai, kaip nurodyta šio sprendimo 96 ir 97 punktuose, pagal g punkto kriterijų nereikalaujama glaudžių ryšių ar tarpusavio priklausomybės santykių su Rusijos vyriausybe ar Rusijos Federacijos prezidentu. Įtakingumas taip pat nepriklauso nuo to, ar sprendimas tęsti invaziją į Ukrainą priskirtinas ieškovui ir ar yra tiesioginis ar netiesioginis ryšys su Krymo aneksija ar Ukrainos destabilizacija, todėl ieškovo argumentą dėl negaunamos naudos iš Rusijos vyriausybės veiksmų Ukrainoje reikia atmesti kaip nepagrįstą.

106    Tai reiškia, jog Taryba teisingai nusprendė, kad ieškovas yra įtakingas verslininkas, be kita ko, dėl savo profesinio statuso, ekonominės veiklos svarbos, jam priklausančio kapitalo dydžio grupėje Evraz ir ypač dėl to, kad jis yra šios grupės patronuojančiosios bendrovės pagrindinis akcininkas (žr. šio sprendimo 96 punktą).

107    Be to, ieškovas iš esmės ginčija vykdantis veiklą ekonomikos sektoriuose, užtikrinančiuose didelių pajamų šaltinį Rusijos vyriausybei, kaip tai suprantama pagal g punkto kriterijų.

108    Šiuo klausimu reikia pritarti Tarybai ir pažymėti, kad, priešingai, nei teigia ieškovas, g punkte vartojamas žodžių junginys „užtikrinančiais didelių pajamų šaltinį Rusijos Federacijos vyriausybei“, atsižvelgiant į jo formuluotę, reiškia pajamas iš svarbių Rusijos Federacijos ekonomikai sektorių, o ne tik įtakingų verslininkų sumokėtus mokesčius. Nors Sprendimo 2022/329 11 konstatuojamosios dalies formuluotėje nurodyta, kad įtraukimo į sąrašus kriterijai turi būti iš dalies pakeisti taip, kad būtų įtraukti „asmenys ir subjektai, <...> užtikrinantys [Rusijos Federacijos vyriausybei] esminį pajamų šaltinį“, ji negali pateisinti minėto kriterijaus aiškinimo priešingai jo formuluotei, kuri yra labai aiški. Reikia pažymėti ir tai, kad ieškovo pateikiamas aiškinimas prieštarautų nagrinėjamomis ribojamosiomis priemonėmis siekiamam tikslui susilpninti Rusijos Federacijos gebėjimą vykdyti agresijos karą prieš Ukrainą.

109    Be to, nors nei iš dalies pakeistame Sprendime 2014/145, nei iš dalies pakeistame Reglamente Nr. 269/2014 sąvoka „didelių pajamų šaltinis“ neapibrėžta, kokybinio būdvardžio „didelių“, siejamo su žodžiais „pajamų šaltinis“, vartojimas reiškia, kad šis šaltinis turi būti reikšmingas, vadinasi, nemažas.

110    Nors pačios Evraz įnašas į Rusijos Federacijos biudžetą taip pat gali būti naudingas vertinant šios grupės ekonominę svarbą, be kita ko, siekiant nustatyti verslininko, kuris yra pagrindinis jos patronuojančiosios bendrovės akcininkas, įtakingumą, jis nėra lemiamas atsakant į klausimą, ar ekonomikos sektorius, kuriame veikia ieškovas, yra didelių pajamų šaltinis Rusijos vyriausybei.

111    Šioje byloje dėl to, ar ekonomikos sektorius, kuriame ieškovas veikia per Evraz, yra didelių pajamų šaltinis Rusijos vyriausybei, pažymėtina, jog negalima pagrįstai teigti, kad toks nėra juodosios metalurgijos ir kasybos sektorius.

112    Iš tikrųjų apie tokį didelių pajamų šaltinį, koks Rusijos vyriausybei yra juodosios metalurgijos ir kasybos sektorius, galima spręsti iš konteksto ir pirmosios WK bylos dokumento Nr. 2, kuriame nurodyta, kad 2016 m. šis sektorius buvo trečias pagal mokestinių pajamų dydį ekonomikos sektorius Rusijoje ir kad iš 50 didžiausių Rusijos mokesčių mokėtojų 10 mokesčių mokėtojų, tarp jų – Evraz, priklausė tam sektoriui. Iš minėto dokumento taip pat matyti, kad nors bendra mokestinė našta Rusijos ekonomikai 2016 m. sumažėjo, šiems mokesčių mokėtojams ji padidėjo nuo 12,4 % iki 12,9 %.

113    Be to, iš pirmosios WK bylos medžiagos dokumento Nr. 10, taip pat iš Evraz istorijos, kurią ieškovas pridėjo prie bylos medžiagos, matyti, kad šios bendrovių grupės patronuojančioji bendrovė yra viena didžiausių vertikaliai integruotų juodosios metalurgijos ir kasybos įmonių pasaulyje, turinti įvairių patronuojamųjų bendrovių.

114    Tai patvirtina ir Evraz patronuojančiosios bendrovės 2021 m. metinė ataskaita, kurią ieškovas pridėjo prie bylos medžiagos ir kurioje nurodytos pajamos pagal veiklos sektorių. Visų pirma iš šios ataskaitos matyti, kad iš juodosios metalurgijos veiklos gauta 12,5 mlrd. JAV dolerių (USD), įskaitant ir šio sektoriaus pajamas Šiaurės Amerikos regione (2,3 mlrd. USD). Konkrečiau kalbant, nors minėta patronuojančioji bendrovė vykdo veiklą keliuose Rusijos ekonomikos sektoriuose, vien juodosios metalurgijos sektoriaus pajamos, kurios Rusijoje 2020–2021 m. padidėjo 48,3 %, sudaro 66,3 % visų jos pajamų. Pagal minėtą ataskaitą ši patronuojančioji bendrovė yra „Rusijos statybos ir geležinkelio produktų rinkų lyderė“. Iš tikrųjų jai priklauso 28 % traukinių ratų rinkos ir 97 % traukinių rinkos Rusijoje.

115    Be to, iš su Evraz susijusio prospekto matyti, kad 2018 m. ji buvo ketvirtoji neapdoroto plieno gamintoja Rusijoje ir didžiausia gamintoja pagal statybos ir geležinkelių pramonėje naudojamų ilgųjų produktų kiekį šioje šalyje ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugoje (NVS). Evraz patronuojančiosios bendrovės 2021 m. metinėje ataskaitoje taip pat nurodyta, kad 94,8 % iš 71 210 Evraz darbuotojų dirba Rusijoje ir NVS.

116    Taigi visos šios aplinkybės leidžia nustatyti, kad nagrinėjamas ekonomikos sektorius, t. y. juodosios metalurgijos ir kasybos sektorius, kuriame veikia, be kita ko, Evraz, yra didelių pajamų šaltinis Rusijos vyriausybei.

117    Aplinkybė (darant prielaidą, kad ji įrodyta), kad mokestinės pajamos iš juodosios metalurgijos ir kasybos sektoriaus daugiausia skiriamos vietos federalinių subjektų biudžetams, neturi reikšmės. Atsižvelgiant į šio sprendimo 93 punkte primintą nagrinėjamų ribojamųjų priemonių tikslą, žodžių junginys „pajamų šaltinį Rusijos Federacijos vyriausybei“ negali būti aiškinamas siaurai, kaip apimantis tik šios valstybės federaliniam biudžetui skirtas mokestines pajamas. Bet kuriuo atveju, net jeigu šis pajamų šaltinis nėra skirtas federaliniam biudžetui ir nėra tiesiogiai naudojamas minėtos vyriausybės karinėms išlaidoms padengti, jis taip pat leidžia visai šiai vyriausybei, nedarant skirtumo, ar šios pajamos yra iš federalinio biudžeto, ar iš regioninių biudžetų, sutelkti daugiau išteklių savo veiksmams, kuriais siekiama pakenkti Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

118    Be to, ieškovo argumentus, grindžiamus labiau su jo asmeniu susijusiomis aplinkybėmis, t. y. humanitarine veikla ir vaidmeniu taikos derybose, reikia atmesti kaip nereikšmingus. Tokios aplinkybės neturi reikšmės vertinant, ar šiuo atveju yra įvykdytos šio sprendimo 92–97 punktuose paaiškintos g punkto kriterijaus sąlygos.

119    Galiausiai negalima pritarti antrajame pareiškime dėl patikslinimo pateiktam ieškovo argumentui, kad, remdamasi antrojoje WK byloje esančiais įrodymais, Taryba, priimdama aktus dėl palikimo sąrašuose, padarė klaidų dėl Evraz patronuojamųjų bendrovių sutarčių su Rusijos Federacijos nacionaline gvardija vertinimo ir Karo ekonomikos įstatymo projekto, pagal kurį tokios įmonės, kaip Evraz, įpareigojamos tiekti medžiagas ir teikti paslaugas kariuomenei. Reikia konstatuoti, kad Taryba tik papildomai nurodė šiuos įrodymus; kadangi ji nepanaudojo jų aktams dėl palikimo sąrašuose pagrįsti, nes jie nėra tiesiogiai susiję su g punkto kriterijumi, šį argumentą reikia atmesti kaip nereikšmingą.

120    Taigi darytina išvada, kad Taryba pateikė visumą pakankamai konkrečių, aiškių ir neprieštaringų įrodymų, iš kurių galima matyti, kad ekonomikos sektorius, kuriame ieškovas vykdo veiklą, yra didelių pajamų šaltinis Rusijos vyriausybei.

121    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad ieškovo pavardės įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus motyvas, grindžiamas įtakingo verslininko, vykdančio veiklą ekonomikos sektoriuose, užtikrinančiuose didelių pajamų šaltinį Rusijos vyriausybei, statusu, kuris atitinka g punkto kriterijų, yra pakankamai pagrįstas, todėl, atsižvelgiant į šį kriterijų, Taryba nepadarė vertinimo klaidos, kai nusprendė įtraukti ieškovo pavardę į nagrinėjamus sąrašus ir palikti juose.

122    Remiantis jurisprudencija, dėl sprendimo nustatyti ribojamąsias priemones teisėtumo kontrolės ir, atsižvelgiant į jų prevencinį pobūdį, pažymėtina, kad jeigu Sąjungos teismas konstatuoja, kad bent vienas iš nurodytų motyvų yra pakankamai tikslus ir konkretus, kad jis pagrįstas ir kad pats savaime yra pakankamas pagrindas patvirtinti šį sprendimą, aplinkybė, kad kiti iš šių motyvų tokie nėra, negali pateisinti šio sprendimo panaikinimo (žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Manufacturing Support & Procurement Kala Naft, C‑348/12 P, EU:C:2013:776, 72 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

123    Taigi, nesant reikalo nagrinėti kitų ieškovo pateiktų argumentų, kuriais siekiama ginčyti Tarybos pateiktą vertinimą pagal d punkto kriterijų, pagrįstumo, antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo vienodo požiūrio ir proporcingumo principų pažeidimu

124    Trečiąjį ieškinio pagrindą sudaro dvi dalys, grindžiamos, pirma, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu ir, antra, proporcingumo principo pažeidimu.

–       Dėl pirmos dalies, grindžiamos nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu

125    Ieškovas iš esmės teigia, kad nagrinėjamos ribojamosios priemonės yra diskriminacinės. Jo nuomone, pirma, Tarybos pateiktas g punkto kriterijaus aiškinimas yra pernelyg platus, nes jis leidžia bausti visus verslininkus, neatsižvelgiant į jų kilmę, vien dėl to, kad jie vykdo arba vykdė reikšmingą ekonominę veiklą Rusijoje ir savo mokestines prievoles. Antra, taikydama šį kriterijų Taryba diskriminavo Rusijos pilietybę turinčius verslininkus ir šios šalies įmones, nes pagal jį neatsižvelgiama į užsienio įmones, nors jos taip pat veikia Rusijos teritorijoje ir moka mokesčius bei rinkliavas į Rusijos Federacijos biudžetą. Trečia, ieškovas mano, kad jis nubaustas dėl aplinkybių, kurių visiškai nekontroliuoja, nesvarbu, ar tai būtų susiję su mokėtinų mokesčių sumomis, mokestinių pajamų paskirstymu regionams ir federalinei vyriausybei ar jai skirto biudžeto panaudojimu. Kadangi ieškovas neturi jokių priemonių daryti įtaką Rusijos mokesčių politikai ir iš Evraz veiklos gautų pajamų paskirstymui, jokia su juo susijusi ribojamoji priemonė negalėtų pakeisti šios bendrovės, kaip Rusijos mokesčių mokėtojos, įsipareigojimų.

126    Taryba, palaikoma Komisijos, nesutinka su ieškovo argumentais.

127    Reikėtų priminti, kad, remiantis jurisprudencija, pagal vienodo požiūrio principą, kuris yra vienas iš pagrindinių teisės principų, draudžiama panašias situacijas vertinti skirtingai, o skirtingas – vienodai, jei tokio vertinimo negalima objektyviai pagrįsti (žr. 2018 m. gegužės 31 d. Sprendimo Kaddour / Taryba, T‑461/16, EU:T:2018:316, 152 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Vnesheconombank / Taryba, T‑737/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:543, 161 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

128    Nagrinėjamu atveju, pirma, dėl ieškovo argumento, grindžiamo tuo, kad Taryba pernelyg plačiai aiškina g punkto kriterijų, nes pagal tokį aiškinimą leidžiama bausti iš esmės visus verslininkus, neatsižvelgiant į jų kilmę, vien dėl to, kad jie vykdo ar vykdė reikšmingą ekonominę veiklą Rusijoje ir savo mokestines prievoles, reikia pažymėti, kad ieškovas nepatikslina, kodėl ir kokie asmenys diskriminuojami dėl šio tariamai per plataus minėto kriterijaus aiškinimo. Priešingai, nei teigia ieškovas, šis kriterijus nėra taikomas visiems verslininkams remiantis tuo, kad jie vykdo reikšmingą ekonominę veiklą Rusijoje ir moka ar sumokėjo mokesčius šioje šalyje, nes jis gali būti taikomas tik tiems verslininkams, kurie veikia didelių pajamų šaltinį Rusijos vyriausybei užtikrinančiame ekonomikos sektoriuje. Bet kuriuo atveju motyvai, kuriais Taryba rėmėsi priimdama ginčijamus aktus, paremti išvada, kad ieškovas yra pagrindinis Evraz, vienos iš didžiausių Rusijos Federacijos mokesčių mokėtojų, akcininkas. Taigi, priešingai, nei teigia ieškovas, nagrinėjamos ribojamosios priemonės buvo taikomos atlikus individualų vertinimą, pagrįstą konkrečiais su ieškovu susijusiais įrodymais.

129    Be to, nustatant g punkto kriterijų nurodyta, kad didelių pajamų šaltinį Rusijos vyriausybei užtikrina ekonomikos sektorius, o ne verslininkai ar bendrovės, kurių akcininkai jie yra (žr. šio sprendimo 98 punktą). Taigi nėra nurodytas pats ieškovo, Evraz patronuojančiosios bendrovės ar jos patronuojamųjų bendrovių mokesčių mokėjimas. Minėtas kriterijus susijęs su visomis pajamomis, gautomis iš ekonomikos sektoriaus, kuriame atitinkamas verslininkas vykdo veiklą, todėl jis apima, be kita ko, iš šio sektoriaus gautas mokestines pajamas, bet ne vien jas.

130    Antra, dėl ieškovo argumento, kad Tarybos taikomas g punkto kriterijus yra diskriminacinis, nes jis skirtas Rusijos pilietybę turintiems verslininkams ir šios šalies įmonėms, bet ne užsienio įmonėms, pakanka konstatuoti, kaip tai daro Taryba, kad šiame kriterijuje nurodyta ne į sąrašą įtrauktų asmenų pilietybė, o visi fiziniai asmenys, kurie yra įtakingi verslininkai, kaip tai suprantama pagal šį kriterijų. Taigi asmenys, kuriems taikomos nagrinėjamos ribojamosios priemonės, gali būti bet kokios pilietybės, jeigu jie atitinka nagrinėjamą kriterijų.

131    Šiomis aplinkybėmis, net darant prielaidą, kad Taryba nenustatė lėšų įšaldymo priemonių tam tikriems g punkto kriterijų atitinkantiems asmenims, rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjusi visas su šiais asmenimis susijusias reikšmingas aplinkybes, ieškovas negali pagrįstai remtis šia aplinkybe, nes vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principas turi būti suderinamas su teisėtumo principu (šiuo klausimu žr. 2016 m. gegužės 3 d. Sprendimo Post Bank Iran / Taryba, T‑68/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:263, 135 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad išnagrinėjus antrąjį ieškinio pagrindą matyti, jog Taryba nepadarė vertinimo klaidos, kai naudodamasi turima diskrecija nustatyti, ar yra įvykdyti įtraukimo į sąrašą kriterijai, nusprendė įtraukti ieškovo pavardę į nagrinėjamus sąrašus ir palikti juose.

132    Trečia, reikia pažymėti, kad ieškovas nepaaiškina priežasčių, dėl kurių tai, kad jis tariamai neturi įtakos Rusijos mokestinių pajamų ir iš Evraz veiklos gautų pajamų paskirstymui, galėtų pažeisti vienodo požiūrio principą, todėl šį argumentą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

133    Taigi šią dalį reikia atmesti.

–       Dėl antros dalies, grindžiamos proporcingumo principo pažeidimu

134    Ieškovas teigia, kad jam nustatytos nagrinėjamos ribojamosios priemonės yra netinkamos ir neproporcingos, nes jomis nedaroma jokio spaudimo Rusijos valdžios institucijoms ir juo labiau jos negali būti veiksmingos dėl to, kad jis nedalyvauja jokiuose veiksmuose, susijusiuose su Krymo aneksija ar Ukrainos destabilizacija.

135    Šiuo klausimu ieškovas mano, pirma, kad jam taikomos nagrinėjamos priemonės nėra būtinos numatytiems tikslams pasiekti, nes jis nedalyvavo ir su juo nebuvo konsultuotasi priimant kokį nors sprendimą dėl Krymo aneksijos ar Ukrainos destabilizacijos. Be to, jis teigia, kad minėtos priemonės turi mažai ką bendro su tariamu tikslu daryti poveikį Rusijos Federacijos politikai Ukrainoje, atsižvelgiant į tai, kad įnašas į federalinį biudžetą nėra didelis, ir gali turėti neigiamų pasekmių jo veiklai už Rusijos ribų. Jis taip pat teigia, kad šių priemonių buvo imtasi dėl jo, kaip Evraz patronuojančiosios bendrovės akcininko, statuso, o šiai bendrovei netaikomos jokios panašios priemonės. Galiausiai jis teigia, kad nagrinėjamos priemonės yra neproporcingos, nes trukdo jam veiksmingai dalyvauti kaip tarpininkui taikos derybose.

136    Taryba, palaikoma Komisijos, nesutinka su ieškovo argumentais.

137    Pagal proporcingumo principą, vieną iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, įtvirtintą ESS 5 straipsnio 4 dalyje, reikalaujama, kad Sąjungos teisės nuostatoje numatytos priemonės būtų tinkamos atitinkamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti (2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Al‑Aqsa / Taryba ir Nyderlandai / Al‑Aqsa, C‑539/10 P ir C‑550/10 P, EU:C:2012:711, 122 punktas ir 2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Prigozhin / Taryba, T‑723/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:317, 133 punktas).

138    Taigi, esant galimybei rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai ribojančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Rotenberg / Taryba, T‑720/14, EU:T:2016:689, 178 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

139    Kalbant apie teisminę proporcingumo principo laikymosi kontrolę, reikia pripažinti didelę Sąjungos teisės aktų leidėjo diskreciją srityse, kuriose jis turi priimti politinio, ekonominio ir socialinio pobūdžio sprendimus ir atlikti sudėtingus vertinimus. Todėl tik akivaizdžiai netinkama šiose srityse nustatyta priemonė, palyginti su tikslu, kurio kompetentinga institucija ketina siekti, gali turėti įtakos tokios priemonės teisėtumui (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Rotenberg / Taryba, T‑720/14, EU:C:2016:689, 179 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

140    Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į ypatingai svarbius nagrinėjamomis ribojamosiomis priemonėmis siekiamus tikslus, t. y. Ukrainos teritorinio vientisumo, suvereniteto ir nepriklausomybės apsaugos ir taikaus krizės šioje šalyje sprendimo skatinimą, kurie, remiantis Sąjungos išorės veiksmų tikslais, nurodytais ESS 21 straipsnio 2 dalies c punkte, yra platesnio taikos palaikymo, konfliktų prevencijos ir tarptautinio saugumo stiprinimo tikslo dalis, neigiamos jų taikymo ieškovui pasekmės nėra akivaizdžiai neproporcingos (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2017 m. kovo 28 d. Sprendimo Rosneft, C‑72/15, EU:C:2017:236, 150 punktą).

141    Taip pat reikia pažymėti, jog Sprendimo 2022/329 2–10 konstatuojamosiose dalyse Taryba nurodė, kad padėtis Ukrainoje nuolat blogėjo, galiausiai 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacija pradėjo agresiją prieš Ukrainą, šiurkščiai pažeisdama šios valstybės teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę. Taigi būtent dėl pablogėjusios padėties Ukrainoje, kai prasidėjo Rusijos Federacijos karinė agresija, Taryba nusprendė, kad reikia išplėsti asmenų ir subjektų, kuriems taikomos nagrinėjamos ribojamosios priemonės, ratą, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai. Toks sprendimas, pagrįstas vis didesniais teisių ribojimais, atsižvelgiant į priemonių veiksmingumą, taip pat įrodo jų proporcingumą (pagal analogiją žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Manufacturing Support & Procurement Kala Naft, C‑348/12 P, EU:C:2013:776, 126 punktą ir 2017 m. sausio 25 d. Sprendimo Almaz‑Antey Air and Space Defence / Taryba, T‑255/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:25, 104 punktą).

142    Dėl padėties pokyčių Ukrainoje įtraukdama ir verslininkus, vykdančius veiklą ekonomikos sektoriuose, užtikrinančiuose didelių pajamų šaltinį Rusijos vyriausybei, Taryba, siekdama paskatinti nutraukti šiurkštų Ukrainos teritorinio vientisumo, suvereniteto ir nepriklausomybės pažeidimą, galėjo pagrįstai tikėtis, kad tokie veiksmai bus nutraukti arba kainuos brangiau tiems, kurie jų ėmėsi (pagal analogiją žr. 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Rosneft ir kt. / Taryba, T‑715/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:544, 157 punktą).

143    Šioje byloje nagrinėjant antrąjį ieškinio pagrindą nustatyta, kad ieškovui taikomos ribojamosios priemonės buvo pateisinamos dėl to, kad jo padėtis leido manyti, jog jis atitinka g punkto kriterijaus taikymo sąlygas. Nustatant, kad ieškovas yra pagrindinis Evraz patronuojančiosios bendrovės akcininkas, atsižvelgta į šios bendrovės veiklos sektorių, nesvarbu, ar jai, kaip juridiniam asmeniui, taip pat taikomos individualios sankcijos, ir kiek mokesčių ji sumoka Rusijos vyriausybei.

144    Be to, tai, kad ieškovas nėra susijęs su jokiu sprendimu dėl Krymo aneksijos ar Ukrainos destabilizacijos, neturi reikšmės, nes ribojamosios priemonės jam nustatytos ne dėl šios priežasties, o dėl, be kita ko, to, kad jis yra įtakingas verslininkas, vykdantis veiklą ekonomikos sektoriuose, užtikrinančiuose didelių pajamų šaltinį Rusijos vyriausybei, atsakingai už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją. Šiuo klausimu reikia priminti, kad Sąjungos aktu, kuriuo nustatoma ribojamųjų priemonių sistema, siekiamų tikslų svarba gali pateisinti neigiamas, netgi sunkias, pasekmes tam tikriems ūkio subjektams, įskaitant tuos, kurie visiškai neatsako už situaciją, dėl kurios buvo nustatytos atitinkamos priemonės (pagal analogiją žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, EU:C:2008:461, 361 punktą ir 2017 m. kovo 28 d. Sprendimo Rosneft, C‑72/15, EU:C:2017:236, 150 punktą).

145    Dėl ieškovui pritaikytų ribojamųjų priemonių tinkamumo pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tokius tarptautinei bendrijai svarbius bendrojo intereso tikslus, kaip nurodytieji šio sprendimo 140 punkte, šios priemonės savaime negali būti laikomos netinkamomis (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2020 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Kalai / Taryba, T‑178/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:580, 171 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

146    Dėl nagrinėjamų ribojamųjų priemonių būtinumo reikia konstatuoti, kad alternatyvios ir mažiau varžančios priemonės neleidžia vienodai veiksmingai pasiekti norimų tikslų, t. y. daryti spaudimą sprendimus priimantiems asmenims Rusijoje, atsakingiems už Ukrainoje susiklosčiusią situaciją, visų pirma atsižvelgiant į galimybę apeiti nustatytus apribojimus (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Rotenberg / Taryba, T‑720/14, EU:T:2016:689, 182 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, ieškovas neįrodė, kad Taryba galėjo numatyti imtis mažiau ribojančių, tačiau tiek pat tinkamų, kaip numatytosios, priemonių.

147    Dėl ieškovo argumento, susijusio su poveikiu jo dalyvavimui taikos derybose, reikia priminti, kad iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė, pirma, leisti naudotis įšaldytomis lėšomis siekiant patenkinti pagrindinius poreikius ar įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus ir, antra, išduoti specialius leidimus, leidžiančius panaikinti lėšų, kito finansinio turto ar kitų ekonominių išteklių įšaldymą. Pagal to paties sprendimo 1 straipsnio 6 dalį valstybės narės kompetentinga institucija taip pat gali leisti atitinkamiems asmenims atvykti į jos teritoriją, be kita ko, dėl skubių humanitarinių priežasčių arba tais atvejais, kai asmuo vyksta dalyvauti tarpvyriausybiniuose susitikimuose ir susitikimuose, kuriuos remia ar rengia Sąjunga arba kurių priimančioji šalis yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkaujanti valstybė narė, jeigu jų metu vedamas politinis dialogas, kuriuo tiesiogiai propaguojami ribojamųjų priemonių politiniai tikslai, įskaitant paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

148    Be to, kaip teisingai pažymi Taryba, dalyvavimas taikos derybose ir apskritai humanitarinės pagalbos teikimas negali turėti įtakos Tarybos vertinimui dėl būtinybės nustatyti ribojamąsias priemones ieškovui ar kitiems įtakingiems Rusijos verslininkams, siekiant padidinti spaudimą prezidentui V. Putinui ir jo vyriausybei.

149    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamos ribojamosios priemonės nėra nei diskriminacinės, nei neproporcingos.

150    Taigi reikia atmesti šią dalį ir visą trečiąjį ieškinio pagrindą.

 Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, grindžiamo pagrindinių teisių pažeidimu

151    Ieškovo teigimu, jo pavardės įtraukimas į nagrinėjamus sąrašus ir palikimas juose yra nepateisinamas ir neproporcingas jo pagrindinių teisių, tarp kurių, be kita ko, yra teisė į nuosavybę, teisė į privatų gyvenimą ir laisvė užsiimti verslu, taip pat teisė laisvai judėti valstybių narių teritorijoje, apribojimas. Jis mano, kad nustačius nagrinėjamas ribojamąsias priemones taip pat buvo pažeista jo teisė į nekaltumo prezumpciją ir padaryta neturtinė žala (pakenkta jo reputacijai).

152    Taryba, palaikoma Komisijos, nesutinka su ieškovo argumentais.

153    Pirmiausia reikia pažymėti, kad teisė į privatų gyvenimą, laisvė užsiimti verslu, teisė į nuosavybę ir teisė laisvai judėti ir gyventi šalyje yra bendrųjų Sąjungos teisės principų dalis ir yra įtvirtintos atitinkamai Chartijos 7, 16, 17 ir 45 straipsniuose.

154    Žinoma, ginčijamuose aktuose nustatytos ribojamosios priemonės, nepaisant jų apsauginio pobūdžio, riboja ieškovo naudojimąsi šio sprendimo 153 punkte nurodytomis pagrindinėmis teisėmis.

155    Vis dėlto pagrindinės teisės, kuriomis remiasi ieškovas, nėra absoliučios, o naudojimasis jomis gali būti ribojamas Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis; pagal šią nuostatą, pirma, „[b]et koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės“ ir, antra, „[r]emiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti“.

156    Tam, kad naudojimosi pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis apribojimas atitiktų Sąjungos teisę, turi būti įvykdytos keturios sąlygos. Pirma, apribojimas turi būti „numatytas įstatymo“, t. y. Sąjungos institucija, nustatydama priemones, galinčias apriboti fizinių ar juridinių asmenų pagrindines teises, tam turi turėti teisinį pagrindą. Antra, aptariamas apribojimas turi nekeisti šių teisių esmės. Trečia, juo turi būti siekiama Sąjungos pripažinto bendrojo intereso tikslo. Ketvirta, atitinkamas apribojimas turi būti proporcingas (žr. 2022 m. liepos 27 d. Sprendimo RT France / Taryba, T‑125/22, EU:T:2022:483, 145 ir 222 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

157    Reikia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju šios keturios sąlygos yra įvykdytos.

158    Pirma, nagrinėjami apribojimai yra „numatyti įstatymo“, nes įtvirtinti, be kita ko, visuotinai taikomuose aktuose, kurie turi aiškų teisinį pagrindą Sąjungos teisėje ir yra pakankamai motyvuoti, o to, beje, ieškovas neginčija.

159    Antra, dėl klausimo, ar nagrinėjamais apribojimais paisoma ieškovo nurodytų pagrindinių teisių „esmės“, reikia pažymėti, kad nagrinėjamos ribojamosios priemonės yra ribotos trukmės ir gali būti atšauktos. Pirma, jos taikomos šešis mėnesius ir yra nuolat peržiūrimos, kaip numatyta iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 6 straipsnio trečioje pastraipoje, ir, antra, gali būti leidžiama nukrypti nuo taikomų ribojamųjų priemonių, kiek tai susiję tiek su lėšų įšaldymu, tiek su leidimo atvykti į valstybių narių teritoriją apribojimais (žr. šio sprendimo 147 punktą).

160    Trečia, nagrinėjami apribojimai atitinka Sąjungos pripažintą bendrojo intereso tikslą. Jais, be kita ko, siekiama daryti tiesioginį ir netiesioginį spaudimą už invaziją į Ukrainą atsakingiems sprendimus priimantiems asmenims ir Rusijos vyriausybei, siekiant sumažinti jų gebėjimą tęsti veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, ir juos nutraukti, kad būtų išsaugotas Europos ir pasaulio stabilumas. Tai yra vienas iš tikslų, kurių siekiama BUSP srityje ir kurie nurodyti ESS 21 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose, kaip antai taikos išsaugojimas, konfliktų prevencija, tarptautinio saugumo stiprinimas ir civilių gyventojų apsauga (šiuo klausimu žr. 2022 m. liepos 27 d. Sprendimo RT France / Taryba, T‑125/22, EU:T:2022:483, 226 punktą).

161    Ketvirta, dėl nagrinėjamų apribojimų proporcingumo reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į bendrojo intereso tikslus, kurie tarptautinei bendrijai tokie pat svarbūs kaip ir nurodytieji šio sprendimo 140 punkte, lėšų įšaldymo priemonės savaime negali būti laikomos netinkamomis. Dėl nagrinėjamų ribojamųjų priemonių būtinumo reikia konstatuoti, kad alternatyvios ir ne tokios varžančios priemonės neleistų taip pat veiksmingai pasiekti norimų tikslų, t. y. daryti spaudimo sprendimus priimantiems asmenims Rusijoje, atsakingiems už Ukrainoje susiklosčiusią situaciją, visų pirma atsižvelgiant į galimybę apeiti nustatytus apribojimus (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Rotenberg / Taryba, T‑720/14, EU:T:2016:689, 182 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

162    Be to, reikia priminti, kad iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė, pirma, leisti naudotis įšaldytomis lėšomis siekiant patenkinti pagrindinius poreikius ar įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus ir, antra, išduoti specialius leidimus, leidžiančius panaikinti lėšų, kito finansinio turto ar kitų ekonominių išteklių įšaldymą.

163    Konkrečiai dėl iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 1 straipsniu tariamai pažeistos ieškovo, kaip Portugalijos, taigi ir Sąjungos, piliečio teisės laisvai judėti Sąjungos teritorijoje, įtvirtintos SESV 21 straipsnyje ir Chartijos 45 straipsnio 1 dalyje, reikia pažymėti, kad ieškovas neginčija, jog priimant aktus BUSP srityje, kaip numatyta Sutartyse, gali būti apribota Sąjungos piliečių teisė laisvai judėti. Ieškovas tik teigia, kad jo judėjimo laisvės apribojimas yra neproporcingas.

164    Vis dėlto reikia konstatuoti, kad ieškovas nepaaiškina, kodėl toks apribojimas būtų neproporcingas siekiamam tikslui. Savo procesiniuose dokumentuose jis tik daro bendrą nuorodą į savo argumentus dėl ieškinio pagrindo, grindžiamo proporcingumo principo pažeidimu, tačiau nenurodo priežasčių, dėl kurių tame ieškinio pagrinde išdėstyti argumentai yra reikšmingi siekiant įrodyti neproporcingą jo laisvės judėti Sąjungoje apribojimą. Taigi ieškovo argumentus, grindžiamus neproporcingu Sąjungos piliečių laisvo judėjimo apribojimu, reikia atmesti kaip nepagrįstus.

165    Dėl teiginio, kuriuo ieškovas kelia klausimą dėl Tarybos galimybės nustatyti laisvo judėjimo apribojimą remiantis SESV 215 straipsniu, darant prielaidą, kad toks teiginys yra savarankiškas argumentas, reikia konstatuoti, kad jis taip pat nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad judėjimo laisvės apribojimai numatyti tik iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 1 straipsnyje ir nenumatyti iš dalies pakeistame Reglamente Nr. 269/2014. Kaip matyti iš minėto sprendimo nurodomųjų dalių, jis buvo priimtas remiantis ne SESV 215 straipsniu, o ESS 29 straipsniu.

166    Be to, reikia pažymėti, kad ieškovas visiškai nepagrindžia, kodėl jam nustatytomis ribojamosiomis priemonėmis pažeidžiama jo teisė į privatų gyvenimą.

167    Galiausiai, kalbant apie tariamą ieškovo teisės į nekaltumo prezumpciją pažeidimą, kurį jis nurodo savo procesiniuose dokumentuose, tačiau jo nepagrindžia konkrečiais argumentais, reikia pažymėti, kad tiek, kiek ieškovui nustatytomis ribojamosiomis priemonėmis jo turtas ne konfiskuojamas, o tik įšaldomas pritaikius apsaugos priemonę, reikia konstatuoti, kad tokios priemonės nėra baudžiamojo pobūdžio, todėl nepažeidžia teisės į nekaltumo prezumpciją, pripažintos Chartijos 48 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią reikalaujama, kad kiekvienas kaltinamas padaręs nusikaltimą asmuo būtų laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą. Dėl pateikiant šį argumentą taip pat nurodytos tariamos neturtinės žalos, patirtos dėl to, kad pakenkta ieškovo reputacijai, reikia pažymėti, kad ja negalima veiksmingai remtis siekiant įrodyti ieškovo teisės į nekaltumo prezumpciją pažeidimą.

168    Darytina išvada, kad nagrinėjami apribojimai, kylantys iš ginčijamuose aktuose ieškovui nustatytų ribojamųjų priemonių, nėra neproporcingi ir negali lemti šių aktų neteisėtumo.

169    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ketvirtąjį ieškinio pagrindą, taigi ir visą prašymą dėl panaikinimo, reikia atmesti.

 Dėl prašymo atlyginti žalą

170    Ieškovas prašo atlyginti jo reputacijai padarytą žalą, kuri preliminariai įvertinta 1 mln. EUR.

171    Taryba, palaikoma Komisijos, nesutinka su ieškovo argumentais.

172    Iš jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos deliktinės atsakomybės, kaip ji suprantama pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą, už neteisėtus jos institucijų ar organų veiksmus atsiradimas siejamas su visų sąlygų įvykdymu, t. y. turi būti padarytas pakankamai aiškus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas, žala turi būti reali ir turi būti priežastinis ryšys tarp veiksmus atlikusio asmens pareigos pažeidimo ir nukentėjusio asmens patirtos žalos (žr. 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo HTTS / Taryba, C‑123/18 P, EU:C:2019:694, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

173    Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, kurių Sąjungos teismas neprivalo nagrinėti tam tikra nustatyta tvarka, yra kumuliacinės, todėl norint atmesti visą ieškinį pakanka vienos iš jų nebuvimo (2023 m. vasario 1 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑470/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:26, 62 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Europos Sąjunga / Kendrion, C‑150/17 P, EU:C:2018:1014, 118 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

174    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad argumentai, kuriuos ieškovas pateikė siekdamas įrodyti ginčijamų aktų, kuriais jo pavardė įtraukta į nagrinėjamus sąrašus, neteisėtumą, turi būti atmesti, todėl nagrinėjamu atveju neįvykdyta sąlyga, susijusi su skundžiamu Tarybos veiksmų neteisėtumu. Taigi, kadangi viena iš šio sprendimo 172 punkte nurodytų sąlygų neįvykdyta, Sąjungos atsakomybė negali kilti.

175    Vadinasi, prašymas atlyginti žalą turi būti atmestas kaip nepagrįstas, nesant reikalo nagrinėti žalos realumo ir priežastinio ryšio tarp šios žalos bei nagrinėjamos pareigos pažeidimo. Taigi reikia atmesti visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

176    Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, iš jo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Tarybos pateiktus reikalavimus.

177    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Taigi Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Roman Arkadyevich Abramovich padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos Europos Sąjungos Tarybos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

3.      Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Spielmann Mastroianni Brkan

Paskelbta 2023 m. gruodžio 20 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

Ginčo aplinkybės

Faktinės aplinkybės, susiklosčiusios po šio ieškinio pareiškimo

Šalių reikalavimai

Dėl teisės

Dėl prašymo panaikinti

Dėl ieškinio pirmojo pagrindo

– Dėl pirmos dalies, grindžiamos „teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir pareigos motyvuoti pažeidimu“

– Dėl antros dalies, grindžiamos „teisės į gynybą pažeidimu“ ir „Tarybos pareigos persvarstyti, priimant 2022 m. rugsėjo mėn. ir 2023 m. kovo mėn. aktus dėl palikimo sąrašuose, nesilaikymu“

Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo „akivaizdžia vertinimo klaida“

– Pirminės pastabos

– Dėl g punkto kriterijaus taikymo ieškovui

Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo vienodo požiūrio ir proporcingumo principų pažeidimu

– Dėl pirmos dalies, grindžiamos nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu

– Dėl antros dalies, grindžiamos proporcingumo principo pažeidimu

Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, grindžiamo pagrindinių teisių pažeidimu

Dėl prašymo atlyginti žalą

Dėl bylinėjimosi išlaidų

*      Proceso kalba: prancūzų.