PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) NUTARTIS

2009 m. lapkričio 10 d.

Byla T‑180/08 P

Giuseppe Tiralongo

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Laikinieji tarnautojai – Terminuotos tarnybos sutarties nepratęsimas – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Žalos pobūdis – Tarnautojų teismo pareiga motyvuoti“

Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2008 m. kovo 6 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) nutarties byloje Tiralongo prieš Komisiją (F‑55/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000), kuriuo siekiama panaikinti šią nutartį.

Sprendimas: Atmesti apeliacinį skundą. Giuseppe Tiralongo padengia savo ir Europos Bendrijų Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Ikiteisminė procedūra – Kitokia eiga esant asmens nenaudai priimtam aktui ir jo nesant

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Ieškinys – Pagrindai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

3.      Bendrijos teisė – Principai – Teisėtų lūkesčių apsauga ir nediskriminavimas – Pažeidimas

1.      Ikiteisminė procedūra skiriasi pagal tai, ar prašoma atlyginti žala yra atsiradusi dėl asmens nenaudai priimto akto pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, ar dėl sprendžiamojo pobūdžio neturinčių administracijos veiksmų. Pirmuoju atveju suinteresuotasis asmuo per nustatytus terminus turi pateikti skundą Paskyrimų tarnybai dėl jo nenaudai priimto akto. Antruoju atveju administracinė procedūra pradedama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį pateikus prašymą dėl žalos atlyginimo ir prireikus tęsiama padavus skundą dėl sprendimo atmesti tokį prašymą.

Taigi atsakyti į klausimą, ar nurodyta žala kilo dėl asmens nenaudai priimto akto, ar dėl sprendžiamojo pobūdžio neturinčių administracijos veiksmų, yra būtina tikrinant, ar buvo laikytasi ikiteisminės procedūros ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose numatytų terminų ir ar ieškinys yra priimtinas. Kadangi šios nuostatos yra privalomojo pobūdžio, šis kvalifikavimas priklauso tik Bendrijos teismo kompetencijai ir jis neturi šiuo atžvilgiu remtis šalių atliktu kvalifikavimu.

Iš tikrųjų neturėtų būti leidžiama, kad rengdamas ieškinį, kuriame vengiama pripažinti, jog žala kilo dėl tam tikrų aktų neteisėtumo, teisės subjektas galėtų apeiti teisės nuostatas, susijusias su Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytais terminais.

(žr. 24 ir 25 punktus)

Nuoroda: 1975 m. spalio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Meyer-Burckhardt prieš Komisiją, 9/75, Rink. p. 1171, 10 ir 11 punktai; 1981 m. lapkričio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo Fournier prieš Komisiją, 106/80, Rink. p. 2759, 15–18 punktai; 1987 m. spalio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Schina prieš Komisiją, 401/85, Rink. p. 3911, 9 punktas; 1992 m. vasario 25 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Marcato prieš Komisiją, T‑64/91, Rink. p. II‑243, 32 ir 33 punktai; 1992 m. spalio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Meskens prieš Parlamentą, T‑84/91, Rink. p. II‑2335, 33 punktas; 1994 m. gruodžio 1 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ditterich prieš Komisiją, T‑79/92, Rink. VT p. I‑A‑289 ir II‑907, 40 punktas; 1997 m. lapkričio 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Liao prieš Tarybą, T‑15/96, Rink. VT p. I‑A‑329 ir II‑897, 27 punktas; 1998 m. kovo 24 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Meyer ir kt. prieš Teisingumo Teismą, T‑181/97, Rink. VT p. I‑A‑151 ir II‑481, 22 punktas; 1999 m. lapkričio 26 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Giegerich prieš Komisiją, T‑253/97, Rink. VT p. I‑A‑233 ir II‑1177, 18 punktas; 2006 m. gegužės 17 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Marcuccio prieš Komisiją, T‑241/03, Rink. VT p. I‑A‑2‑111 ir II‑A‑2‑517, 52 punktas; 2007 m. gruodžio 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sack prieš Komisiją, T‑66/05, Rink. p. II‑0000, 35 punktas.

2.      Reikia atskirti administracijos veiksmus – asmens nenaudai priimtus aktus arba sprendžiamojo pobūdžio neturinčius veiksmus, – kurie sukėlė žalą ir kuriems būdingi pažeidimai, nuo pačių minėtų pažeidimų. Taigi, nors galimi taikytinų nuostatų arba įvairių bendrųjų principų pažeidimai gali būti administracijos aktų arba veiksmų neteisėtumo priežastis, patys savaime jie nėra laikytini veiksmais.

Neginčijama, kad laiškas, kuriame nustatyta tarnautojo sutarties galiojimo pabaigos data, yra asmens nenaudai priimtas aktas, todėl negalima teigti, kad atsakydama į tarnautojo laiškus, kuriais ji iš esmės raginama pakeisti šį sprendimą, administracija atliko sprendžiamojo pobūdžio neturintį veiksmą, o kiekvienas šių patvirtinamųjų laiškų yra tik šio veiksmo sudedamoji dalis. Dėl tokio aiškinimo suinteresuotasis asmuo galėtų apeiti asmens nenaudai priimtų aktų apskundimo, kai pateikiamas prašymas dėl panaikinimo arba dėl žalos atlyginimo, terminus, numatytus Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose, kelis kartus prašydamas administraciją pakeisti asmens nenaudai priimtą sprendimą. Iš tikrųjų teismų praktikoje nuoroda į „veiksmus“ nebūtinai reiškia Bendrijos institucijos veiksmų seką ir ja tik siekiama atskirti atvejį, kai institucija asmens nenaudai priima aktą, nuo tų atvejų, kai jos veiksmai neturi sprendžiamojo pobūdžio.

(žr. 27 ir 38 punktus)

3.     Tai, kad nusprendžiant, jog buvo pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas arba nediskriminavimo principas, reikia konstatuoti kelių administracijos aktų ar veiksmų buvimą, neleidžia laikyti galimo šių principų pažeidimo administracijos veiksmais. Iš tikrųjų, kad ir koks teisės principas būtų pažeistas, pats savaime pažeidimas yra ne aktas arba sprendžiamojo pobūdžio neturintis administracijos veiksmas, o akto arba veiksmo neteisėtumo pagrindas.

(žr. 36 punktą)