2017 m. Županijski Sud u Zagrebu (Kroatija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ured za suzbijanje korupcije i organiziranog kriminaliteta / AY
(Byla C-268/17)
Proceso kalba: kroatų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Županijski Sud u Zagrebu
Šalys pagrindinėje byloje
Kaltintoja: Ured za suzbijanje korupcije i organiziranog kriminaliteta
Kaltinamasis: AY
Prejudiciniai klausimai
1. Ar Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 3 punktas turi būti aiškinamas taip, kas sprendimas netraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką, dėl kurios išduotas Europos arešto orderis, arba nutraukti baudžiamąjį persekiojimą yra susijęs tik su nusikalstama veika, dėl kurios išduotas Europos arešto orderis, o gal ši nuostata turi būti suprantama taip, kad sprendimas atsisakyti vykdyti baudžiamąjį persekiojimą arba jį nutraukti turi būti susijęs ir su prašomu perduoti asmeniu, kuris šiame baudžiamajame procese yra įtariamasis arba kaltinamasis?
2. Ar valstybė narė, remdamasi Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 3 punktu gali atsisakyti vykdyti išduotą Europos arešto orderį, jei kitos valstybės narės teisminė institucija yra nusprendusi arba nepradėti baudžiamojo persekiojimo dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios išduotas Europos arešto orderis, arba nutraukti jį, jeigu šiame baudžiamajame procese prašomas išduoti asmuo turėjo liudytojo, o ne įtariamojo arba kaltinamojo statusą?
3. Ar sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame prašomas perduoti asmuo nebuvo laikomas įtariamuoju, o buvo apklaustas kaip liudytojas, yra pagrindas kitoms valstybėms narėms nesiimti veiksmų dėl išduoto Europos arešto orderio, kaip numatyta Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 3 straipsnio 2 punkte?
4. Koks Pagrindų sprendimo 3 straipsnio 2 punkte numatyto privalomo atsisakymo perduoti pagrindo (tuo atveju, jei „vykdančiajai teisminei institucijai yra pranešta, kad prašomam perduoti asmeniui [dėl prašomo perduoti asmens] kurioje nors valstybėje narėje yra priimtas galutinis teismo sprendimas už tą pačią veiką [dėl tos pačios veikos]“) ir Pagrindų sprendimo 4 straipsnio 3 punkte numatyto neprivalomo atsisakymo perduoti pagrindo (tuo atveju, jei „prašomam perduoti asmeniui [dėl prašomo perduoti asmens] kurioje nors valstybėje narėje už tą pačią veiką [dėl tos pačios veikos] yra priimtas galutinis teismo sprendimas, ir dėl to teismo procesas toliau negali būti vykdomas) santykis?
5. Ar Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 1 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad vykdančioji valstybė privalo priimti sprendimą dėl bet kurio jai perduoto Europos arešto orderio, net ir tada, kai ji jau yra priėmusi sprendimą dėl ankstesnio Europos arešto orderio, kurį kita valstybė narė išdavė dėl to paties prašomo perduoti asmens toje pačioje baudžiamojoje byloje, o naujas Europos arešto orderis išduotas dėl jį išdavusioje valstybėje pasikeitusių aplinkybių (nutartis perduoti bylą teismui – baudžiamosios bylos iškėlimas, nusikalstamos veikos padarymo įrodymams taikomi griežtesni kriterijai, nauja kompetentinga teisminė institucija arba teismas)?
____________