Byla C‑268/17
AY
(Županijski Sud u Zagrebu prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Europos arešto orderis – Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR – 1 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 2 punktas ir 4 straipsnio 3 punktas – Atsisakymo vykdyti pagrindai – Ikiteisminio tyrimo nutraukimas – Ne bis in idem principas – Prašomas perduoti asmuo, kuris ankstesnėje byloje dėl tos pačios veikos turėjo liudytojo statusą – Kelių Europos arešto orderių išdavimas dėl to paties asmens“
Santrauka – 2018 m. liepos 25 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas
1. Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos – Prejudiciniai klausimai – Priimtinumas – Europos arešto orderį išdavusios teisminės institucijos pateikti klausimai susiję su vykdančiosios teisminės institucijos pareigomis – Priimtini klausimai
(SESV 267 straipsnis; Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584, iš dalies pakeistas Pamatiniu sprendimu 2009/299)
2. Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos – Valstybių narių atliekamas įgyvendinimas – Pareiga priimti sprendimą dėl Europos arešto orderio vykdymo – Apimtis – Antras Europos arešto orderis, išduotas dėl to paties asmens ir dėl tos pačios veikos kaip ir ankstesnis Europos arešto orderis, dėl kurio jau buvo priimtas sprendimas jį vykdyti – Įtraukimas
(Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Tarybos pagrindų sprendimu 2009/299, 1 straipsnio 2 dalis)
3. Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos – Europos arešto orderio privalomojo nevykdymo pagrindai – Prašomas perduoti asmuo, dėl kurio jau priimtas galutinis teismo sprendimas dėl tų pačių veikų – Nuosprendžio sąvoka – Sprendimai, kuriais valstybėje narėje galutinai nutraukiamas baudžiamasis persekiojimas ir kuriuos priima valdžios institucija, turinti dalyvauti vykdant baudžiamąjį teisingumą – Įtraukimas
(Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Tarybos pagrindų sprendimu 2009/299, 3 straipsnio 2 punktas)
4. Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos – Europos arešto orderio privalomojo nevykdymo pagrindai – Prašomas perduoti asmuo, dėl kurio jau priimtas galutinis teismo sprendimas dėl tų pačių veikų – Europos arešto orderio neprivalomojo nevykdymo pagrindai – Prašomas perduoti asmuo, dėl kurio jau priimtas galutinis teismo sprendimas dėl tų pačių veikų arba sprendimas nepradėti baudžiamojo persekiojimo arba jį nutraukti – Europos arešto orderis, išduotas dėl asmens, kuris nutrauktoje byloje dėl tų pačių veikų buvo apklaustas kaip liudytojas – Netaikymas
(Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 3 straipsnio 2 punktas ir 4 straipsnio 3 punktas)
1. Kad ir kaip būtų, prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo nepaneigia tai, kad pateikti klausimai susiję su vykdančiosios teisminės institucijos pareigomis, nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas yra EAO išdavusi teisminė institucija. Iš tiesų išdavus EAO prašomas perduoti asmuo gali būti sulaikytas, todėl orderio išdavimas kelia grėsmę jo asmeninei laisvei. Vis dėlto, kiek tai susiję su EAO vykdymo procedūra, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagrindines teises pirmiausia turi užtikrinti išduodančioji valstybė narė (2018 m. sausio 23 d. Sprendimo Piotrowski, C‑367/16, EU:C:2018:27, 50 punktas). Taigi siekiant užtikrinti šias teises (o tai gali lemti situaciją, kai teisminė institucija priims sprendimą atšaukti jos išduotą EAO) svarbu, kad tokia institucija turėtų galimybę pateikti Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą.
(žr. 28, 29 punktus)
2. 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, 1 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad vykdančiosios valstybės narės teisminė institucija privalo priimti sprendimą dėl bet kurio jai perduoto Europos arešto orderio, net jei šioje valstybėje narėje jau buvo priimtas sprendimas dėl ankstesnio Europos arešto orderio, išduoto dėl to paties asmens ir dėl tos pačios veikos, bet antras Europos arešto orderis buvo išduotas tik todėl, kad prašomam perduoti asmeniui išduodančioje valstybėje narėje pareikšti kaltinimai.
Šiomis aplinkybėmis Pagrindų sprendimo 2002/584 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „vykdančioji teisminė institucija, laikydamasi šiame pamatiniame [pagrindų] sprendime nustatytų terminų ir sąlygų, nusprendžia, ar asmuo turi būti perduotas“. Be to, pagrindų sprendimo 17 straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatyta, kad „[EAO] nagrinėjamas ir vykdomas skubos tvarka“ ir kad „[a]tsisakius vykdyti [tokį orderį], visais atvejais privaloma nurodyti atsisakymo priežastis“. Pagrindų sprendimo 22 straipsnyje taip pat numatyta, kad „[v]ykdančioji teisminė institucija išduodančiajai teisminei institucijai nedelsdama praneša apie sprendimą dėl veiksmų, kurių būtina imtis dėl [EAO]“.
Taigi, kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 38 punkte, vykdančiosios valstybės narės valdžios institucija, kuri nereaguoja į išduotą EAO ir neperduoda jį išdavusiai teisminei institucijai jokio sprendimo, pažeidžia įsipareigojimus pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 nuostatas.
(žr. 34–36 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)
3. Viena iš atsisakymo vykdyti EAO sąlygų yra tai, kad dėl prašomo perduoti asmens turi būti „priimtas galutinis teismo sprendimas“. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad nors Pagrindų sprendimo 2002/584 3 straipsnio 2 punkto formuluotėje padaryta nuoroda į „teismo sprendimą“, šią nuostatą taip pat galima taikyti sprendimams, kuriuos priima valdžios institucija, turinti dalyvauti vykdant baudžiamąjį teisingumą atitinkamoje nacionalinės teisės sistemoje, ir kuriais valstybėje narėje galutinai nutraukiamas baudžiamasis persekiojimas, net jei šie sprendimai priimami nedalyvaujant teismui ir ne teismo sprendimo forma (pagal analogiją žr. 2016 m. birželio 29 d. Sprendimo Kossowski, C‑486/14, EU:C:2016:483, 39 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
(žr. 40, 41 punktus)
4. Pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 3 straipsnio 2 punktas ir 4 straipsnio 3 punktas turi būti aiškinami taip, kad prokuratūros sprendimu, pavyzdžiui, pagrindinėje byloje nagrinėjamu Vengrijos centrinio tyrimų biuro sprendimu nutraukti dėl nežinomo vykdytojo pradėtą ikiteisminį tyrimą, kurį vykdant asmuo, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, buvo apklaustas tik kaip liudytojas, nevykdant dėl jo baudžiamojo persekiojimo ir nepriimant dėl jo šio sprendimo, galima remtis siekiant pagrįsti atsisakymą vykdyti šį Europos arešto orderį pagal vieną iš šių nuostatų.
(žr. 63 punktą, rezoliucinės dalies 2 punktą)