Byla T‑251/13

Gemeente Nijmegen

prieš

Europos Komisiją

„Ieškinys dėl panaikinimo – Valstybės pagalba – Nyderlandų savivaldybės pagalba, suteikta futbolo profesionalų klubui – Sprendimas pradėti formalią tyrimo procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį – Sprendimo priėmimo dieną visiškai įgyvendinta pagalbos priemonė – Priimtinumas – Aktas, kurį galima ginčyti“

Santrauka – 2015 m. kovo 3 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutartis

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių – Parengiamieji aktai – Netaikymas

(SESV 263 straipsnis)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių – Komisijos sprendimas pradėti formalią valstybės vykdomos priemonės, laikinai kvalifikuotos kaip nauja pagalba, tyrimo procedūrą – Įtraukimas

(SESV 107 straipsnio 1 dalis, 108 straipsnio 3 dalis ir263 straipsnis)

3.      Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių – Komisijos sprendimas pradėti formalią valstybės priemonės, kurios įgyvendinimas nutrauktas, tyrimo procedūrą  – Netaikymas

(SESV 107 straipsnio 1 dalis, 108 straipsnio 2 ir 3 dalys, ir 263 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 11 straipsnio 2 dalis)

1.      Žr. nutarties tekstą.

(žr. 27, 28 punktus)

2.      Komisijos sprendimą pradėti formalią valstybės pagalbos tyrimo procedūrą galima ginčyti, nes jis gali sukelti savarankiškų teisinių pasekmių, t. y. kai toks sprendimas nedelsiant sukelia teisiškai privalomų realių pasekmių valstybei narei, kuriai jis skirtas, arba nagrinėjamos pagalbos gavėjui arba gavėjams.

Toks kaip tik yra valstybei narei taikomos pareigos sustabdyti pagalbos priemonės įgyvendinimą, pradėtą apie tai nepranešus ir dar vis įgyvendinamos tuo metu, kai priimtas sprendimas pradėti formalią tyrimo procedūrą, atvejis. Sprendimas pradėti įgyvendinamos priemonės, Komisijos pripažintos nauja pagalba, formalią tyrimo procedūrą neišvengiamai pakeičia šios priemonės teisinę reikšmę ir įmonių, kurioms ji taikoma, teisinę padėtį, ypač kiek tai susiję su tolesniu šios priemonės įgyvendinimu. Ši išvada taikoma ne tik tuomet, kai įgyvendinamą pagalbos priemonę susijusios valstybės narės institucijos laiko esama pagalba, bet ir tuomet, kai šios institucijos mano, kad nurodyta priemonė nėra valstybės pagalba.

(žr. 29–31 punktus)

3.      Komisijos sprendimas pradėti formalią visiškai įgyvendintos pagalbos priemonės tyrimo procedūrą negali būti kvalifikuojamas kaip aktas, kurį galima ginčyti, kaip jis suprantamas pagal SESV 263 straipsnį. Skirtingai nei sprendimas pradėti formalią įgyvendinamos priemonės tyrimo procedūrą, toks sprendimas, susijęs su visiškai įgyvendinta priemone, nedelsiant nesukelia savarankiškų teisiškai privalomų realių pasekmių valstybei narei, kuriai jis skirtas, arba nagrinėjamos pagalbos gavėjui arba gavėjams. Pirma, tokios priemonės įgyvendinimas negali būti sustabdytas, nes ji buvo visiškai įgyvendinta ginčijamo sprendimo priėmimo dieną. Antra, dėl savo turinio ir apimties sprendimas pradėti formalią visiškai įgyvendintos priemonės tyrimo procedūrą negali susijusiai valstybei narei sukurti pareigos imtis veiksmų susigrąžinti suteiktą pagalbą. Be to, iš Reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, 11 straipsnio 2 dalies matyti, kad Komisijai, ketinančiai nurodyti susijusiai valstybei narei grąžinti laikinai suteiktą pagalbą, taikomos griežtos sąlygos.

Šiuo aspektu, net jeigu nacionalinis teismas, nagrinėjantis prašymą šiuo klausimu, gali privalėti nurodyti grąžinti nagrinėjamą pagalbą, nesvarbu, ar nagrinėjama priemonė įgyvendinama, ar ne sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą priėmimo dieną, dėl to minėtas sprendimas negali nedelsiant sukelti teisiškai privalomų realių pasekmių. Nacionalinio teismo pareiga nagrinėjant bylą nustatyti apsaugos priemones, susijusias su galima pagalbos priemone, reikalauja įvykdyti tokias priemones pagrindžiančias sąlygas, t. y. kad pripažinimas valstybės pagalba nekeltų abejonių, kad pagalba netrukus būtų pradėta teikti arba jau teikiama ir kad nebūtų konstatuotų išimtinių aplinkybių, kurios pagalbos susigrąžinimą padarytų netinkamą. Todėl nėra absoliučios besąlyginės nacionalinio teismo pareigos automatiškai vadovautis laikinu Komisijos vertinimu.

Be to, kitų ūkio subjektų komercinis netikrumas ir pagalbos priemonės gavėjo situacijos suvokimas negali būti laikomi privalomomis teisinėmis pasekmėmis, nes tai yra paprastos faktinės, o ne teisinės pasekmės, kurių turi kilti dėl sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą.

(žr. 37, 38, 40, 41, 44–46, 51 punktus)