Byla T–618/15

Udo Voigt

prieš

Europos Parlamentą

„Europos Parlamento narys – Atsisakymas suteikti Parlamento patalpas – Trečiosios valstybės piliečiai – Atsisakymas įleisti į Parlamento pastatus – Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis – Diskriminacija dėl tautinės kilmės – Diskriminacija dėl pilietybės – Pagrindo priimtinumas – Diskriminacija dėl politinių pažiūrų“

Santrauka – 2017 m. lapkričio 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1.      Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Aiškus ir tikslus pagrindų, kuriais remiamasi, išdėstymas

(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio d punktas)

2.      Teismo procesas – Proceso organizavimo priemonės – Šalims raštu pateikti klausimai – Sąjungos teismo diskrecija

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalis)

3.      Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Ginčo dalyko nustatymas – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Abstraktus nurodymas – Nepriimtinumas

(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio d punktas)

4.      Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Būtinybė pateikti aiškią nuorodą į ieškinį pagrindžiančias nuostatas – Nebuvimas – Ribos – Sutarčių pažeidimo, kaip ieškinio pagrindo, nurodymas – Nepakankamai tikslus pobūdis

(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio d punktas)

5.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Vienodas požiūris – Sąvoka

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis)

6.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Sąlyga – Ieškinys, kuris gali būti naudingas jį pareiškusiai šaliai – Apimtis

(SESV 263 straipsnis)

7.      Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Metodai – Bendrojo taikymo akto aiškinimas – Skirtingos reikšmės suteikimas tekste vartojamoms skirtingoms sąvokoms

8.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Vienodas požiūris – Vienodas požiūris į asmenis, neatsižvelgiant į jų rasę arba tautinę kilmę – Tautinės kilmės sąvoka

9.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Vienodas požiūris – Diskriminacija dėl pilietybės – Draudimas – Taikymo sritis – Skirtingas požiūris į valstybių narių piliečius ir į trečiųjų valstybių piliečius – Netaikymas

(SESV 18 straipsnio pirma pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 2 dalis)

10.    Teismo procesas – Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui – Sąlygos – Pagrindas, grindžiamas aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalis)

11.    Teismo procesas – Bylų nagrinėjimas Bendrajame Teisme – Šalims teikiama apsauga nuo netinkamo procesinių dokumentų naudojimo – Apimtis

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnis)

12.    Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Sąvoka – Sprendimas atsisakyti įleisti į Parlamento patalpas trečiosios šalies piliečius

(SESV 263 straipsnis)

13.    Europos Parlamentas – Kompetencija – Organizacinė vidaus struktūra – Kompetencija atsisakyti įleisti į Parlamento patalpas trečiosios šalies politinės partijos narius

(ESS 14 straipsnis ir ESS 15 straipsnio 6 dalies d punktas; SESV 230 straipsnio pirma pastraipa; Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 22, 115 ir 157 straipsniai)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(24 punktas)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(35 punktas)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(39 punktas)

4.      Ieškinio dėl panaikinimo atveju ieškovas neprivalo tiesiogiai nurodyti konkrečios teisės normos, kuria grindžiamas jo kaltinimas, tik tuomet, jei jo argumentai pakankamai aiškūs, kad kita šalis ir Sąjungos teismas galėtų šią normą nesunkiai identifikuoti. Šiuo atžvilgiu rėmimasis „Sutarčių pažeidimu“ yra tik bendras atvejis, kai galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, kurį gali nagrinėti Sąjungos teismas, bet jo negalima nurodyti kaip ieškinio pagrindo teisinio pagrindimo.

(žr. 43, 44 punktus)

5.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 49, 98 punktus)

6.      Ieškovas neturi teisės veikti vadovaudamasis teisės arba institucijų interesais ir, grįsdamas ieškinį dėl panaikinimo, gali pareikšti tik konkrečiai su juo susijusius kaltinimus. Tačiau šis reikalavimas negali būti suprastas kaip reiškiantis, jog kaltinimas bus priimtinas Sąjungos teisme tik jeigu jis susijęs vien su ieškovo asmenine padėtimi. Iš tiesų ieškovo kaltinimai yra priimtini, jeigu jais galima pagrįsti panaikinimą, kuris jam būtų naudingas.

(žr. 71 punktą)

7.      Kai bendrojo taikymo dokumente vartojamos dvi skirtingos sąvokos, paisant nuoseklumo ir teisinio saugumo šios dvi sąvokos negali turėti tokios pačios reikšmės. Tai juo labiau galioja tuo atveju, kai šie žodžiai turi skirtingas reikšmes bendrinėje kalboje.

(žr. 75 punktą)

8.      Jeigu pilietybė yra teisinis ir politinis ryšys, kuris egzistuoja tarp asmens ir suverenios valstybės, tai tautinės priklausomybės sąvoka kildinama iš to, kad visuomenės grupes sieja priklausymo tai pačiai tautai jausmas ar jas sieja religiniai įsitikinimai, kalba, kultūra, tradicijos ir gyvenimo būdas.

(žr. 76 punktą)

9.      SESV 18 straipsnio pirma pastraipa yra šios sutarties antroje dalyje „Nediskriminavimas ir Sąjungos pilietybė“. Šis straipsnis taikomas situacijoms, patenkančioms į Sąjungos teisės taikymo sritį, kai vienos valstybės narės pilietis diskriminuojamas, palyginti su kitos valstybės narės piliečiu, vien dėl pilietybės. Taigi jis netaikytinas tuo atveju, kai trečiųjų valstybių piliečiai vertinami skirtingai, palyginti su valstybių narių piliečiais. Kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama kaip turinti tą pačią reikšmę kaip SESV 18 straipsnio pirma pastraipa, trečiosios šalies pilietis negali remtis Chartijos 21 straipsnio 2 dalimi.

(žr. 80-82 punktus)

10.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 87 punktą)

11.    Kiekviena Bendrajame Teisme iškelta byla turi savo bylos medžiagą, kuri apima būtent tuos procesinius dokumentus ir aktus, kuriuos šalys pateikė atitinkamoje byloje, tad kiekvienos bylos medžiaga yra visiškai atskira. Tai matyti iš Bendrojo Teismo procedūros reglamento praktinių vykdymo nuostatų 25 punkto. Tačiau iš tiesų bylos šalys gali atskleisti savo pareiškimus tretiesiems šios bylos atžvilgiu asmenims, išskyrus išimtinius atvejus, kai dokumento atskleidimas galėtų pažeisti gerą teisingumo vykdymą. Bylos šalis taip pat gali, laikydamasi to paties apribojimo, kitai bylos šaliai leisti nagrinėjant kitą bylą naudotis pirmojoje byloje jos pateiktu pareiškimu.

(žr. 91, 92 punktus)

12.    Sprendimas tik tuomet laikomas priimtu piktnaudžiaujant įgaliojimais, jei remiantis objektyviais, svarbiais ir vienas kitam neprieštaraujančiais įrodymais paaiškėja, kad jis buvo priimtas siekiant kitų tikslų nei nurodytieji.

Taip nėra tokiomis aplinkybėmis, kai Parlamento pirmininkas nusprendžia sukliudyti Rusijos partijos nariams ar jos šalininkams patekti į institucijos patalpas tam, kad ten jie galėtų kalbėti per politinį susitikimą, užuot pasitikėjęs saugumo tarnybų gebėjimu prireikus reaguoti, ypač kai sprendimas priimtas atsižvelgiant į tuometinių Rusijos Federacijos ir Sąjungos politinių santykių konkretų kontekstą. Taip yra juo labiau, nes tas sprendimas buvo susijęs su nagrinėjamu kontekstu, todėl jis buvo tik laikino pobūdžio.

(žr. 102, 110 ir 118 punktus)

13.    Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 22 straipsniu institucijos pirmininkui suteikiami įgaliojimai, kurie būtini siekiant užtikrinti bendrą Parlamento pastatų saugumą, išvengti bet kokio trukdymo sklandžiam Parlamento darbui ir taip atsitikus, tam užkirsti kelią ir apsaugoti institucijos garbę. Beje, Parlamentas neprivalo savo patalpose skatinti trečiosios šalies partijos politinės veiklos.

Todėl Parlamentas neįpareigotas priimti tokios partijos narių ar šalininkų tam, kad jie galėtų išsakyti savo nuomonę jo patalpose. Bendrai kalbant nurodytina, kad iš ESS 14 straipsnio matyti, kad teisė dalyvauti vykdant teisėkūros, biudžetines, politinės kontrolės ir konsultavimo funkcijas Parlamente suteikiama tik Sąjungos piliečių atstovams, išrinktiems remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise laisvu ir slaptu balsavimu, o specialiosiomis nuostatomis, kaip antai ESS 15 straipsnio 6 dalies d punktu ir SESV 230 straipsnio pirma pastraipa, yra konkrečiai užtikrinama Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir Europos Komisijos teisė jame būti išklausytiems. Beje, nors Parlamento darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnyje numatyta, kad Parlamente vykstančios diskusijos yra viešos ir kad paprastai komitetų posėdžiai yra vieši, šių taisyklių 157 straipsnyje patikslinama, kad asmenys, esantys lankytojams skirtose vietose, turi sėdėti ir laikytis tylos. Be to, Sutarčių ir jas įgyvendinančių aktų struktūra ir būtinybė užtikrinti Parlamentui suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo laisvę lemia, kad Parlamentas nėra ta vieta, kur visi turi visišką teisę reikšti savo nuomonę.

(žr. 112 punktą)