BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. balandžio 16 d.(*)
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka – Su tyrimo tikslų apsauga susijusi išimtis – Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 – 6 straipsnio 1 dalis – Komisijos išsami nuomonė, susijusi su reglamento dėl metinės nano dalelių būsenos medžiagų deklaracijos projektu, apie kurį Prancūzijos valdžios institucijos Komisijai pranešė pagal Direktyvos 98/34/EB nuostatas – Atsisakymas leisti susipažinti“
Byloje T‑402/12
Carl Schlyter, gyvenantis Linšiopinge (Švedija), atstovaujamas advokatų O. Brouwer ir S. Schubert,
ieškovas,
palaikomas
Suomijos Respublikos, atstovaujamos S. Hartikainen,
ir
Švedijos Karalystės, iš pradžių atstovaujamos A. Falk, C. Meyer‑Seitz, U. Persson, C. Stege, S. Johannesson ir H. Karlsson, vėliau – A. Falk, C. Meyer‑Seitz, U. Persson, E. Karlsson, L. Swedenborg ir C. Hagerman,
įstojusių į bylą šalių,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą P. Costa de Oliveira, A. Tokár ir C. Zadra,
atsakovę,
palaikomą
Prancūzijos Respublikos, atstovaujamos B. Beaupère‑Manokha, D. Colas ir F. Fize,
įstojusios į bylą šalies,
dėl prašymo panaikinti 2012 m. birželio 27 d. Komisijos sprendimą dėl atsisakymo per status quo laikotarpį leisti susipažinti su Komisijos išsamia nuomone, susijusia su reglamento dėl metinės nano dalelių būsenos medžiagų deklaracijos turinio ir pateikimo sąlygų projektu (2011/673/F), apie kurį Prancūzijos valdžios institucijos jai pranešė pagal 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (OL L 204, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 20 t., p. 337), iš dalies pakeistą 1998 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/48/EB (OL L 217, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 21 t., p. 8),
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Prek, teisėjai I. Labucka (pranešėja) ir V. Kreuschitz,
posėdžio sekretorius N. Rosner, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. sausio 15 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
Dėl taikytinų teisės aktų ir jų įgyvendinimo praktikoje
1 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatančia informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (OL L 204, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 20 t., p. 337), iš dalies pakeista 1998 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/48/EB (OL L 217, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 21 t., p. 8), vadinamąja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, nustatančia informacijos apie techninius standartus ir reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką, reglamentuojama valstybių narių ir Europos Komisijos keitimosi informacija, susijusia su, viena vertus, nacionaliniais techninių normų arba reglamentų projektais ir, kita vertus, informacinės visuomenės paslaugomis, procedūra.
2 Paprastai Komisijai būtina pranešti apie kiekvieną techninio reglamento, skirto į Direktyvos 98/34 taikymo sritį patenkančioms prekėms ar paslaugoms reglamentuoti, projektą (minėtos direktyvos 8 straipsnio 1 dalis).
3 Praktikoje Komisija įsipareigoja perduoti tokį projektą kiekvienai iš valstybių narių ir įtraukti jį į viešai prieinamą duomenų bazę TRIS (Technical Regulations Information System – Informavimo apie techninius reglamentus sistema). Su visais šiais dokumentais gali susipažinti Europos Sąjungos ūkio subjektai ir piliečiai.
4 Kiekvieną projektą, apie kurį pranešama, gali nagrinėti valstybės narės, Komisija ir ūkio subjektai, kad nustatytų potencialius protekcionistinius elementus ir imtųsi veiksmų jiems pašalinti.
5 Tam, kad būtų sudarytos galimybės tokiam nagrinėjimui atlikti, nuo pranešimo apie techninio reglamento projektą ir jo patvirtinimo paprastai turi praeiti bent trys mėnesiai. Per šį status quo laikotarpį Komisija ir valstybės narės, manančios, kad projektas sukelia nepagrįstų kliūčių laisvam prekių ir paslaugų judėjimui ar paslaugas teikiančių ūkio subjektų įsisteigimo laisvei, gali valstybei narei pranešėjai teikti pastabas arba išsamias nuomones. Pateikus išsamią nuomonę minėtas status quo laikotarpis pratęsiamas keliais mėnesiais, atsižvelgiant į techninių reglamentų projekto dalyką (žr. Direktyvos 98/34 9 straipsnio 1 ir 2 dalis).
6 Atitinkama valstybė narė iš esmės praneša Komisijai apie veiksmus, kurių ji siūlo imtis dėl tokių išsamiai išdėstytų nuomonių, o Komisija dėl tokių nuomonių pateikia pastabų (žr. Direktyvos 98/34 9 straipsnio 2 dalį).
Dėl nagrinėjamos pranešimo procedūros
7 2011 m. gruodžio 29 d. Prancūzijos valdžios institucijos, laikydamosi Direktyvos 98/34 8 straipsnio 1 dalies, pranešė Komisijai apie pagal Aplinkos apsaugos kodekso R. 523-12 ir R. 523-13 straipsnius parengtą reglamentą dėl metinės nano dalelių būsenos medžiagų deklaracijos turinio ir pateikimo sąlygų (toliau – reglamento projektas).
8 Pagal Direktyvos 98/34 9 straipsnio 1 dalį trijų mėnesių status quo laikotarpio, skaičiuojamo nuo dienos, kai Komisija gavo minėtos direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje numatytą pranešimą, pradžia buvo 2011 m. gruodžio 30 d. 2012 m. kovo mėn., kurį apima status quo laikotarpis, Vokietijos Federacinė Respublika kreipėsi į Prancūzijos valdžios institucijas dėl papildomos su reglamento projektu susijusios informacijos ir vėliau tokią informaciją iš minėtų institucijų gavo.
9 2012 m. kovo 30 d. Komisija pateikė išsamią nuomonę, dėl kurios, kaip numatyta Direktyvos 98/34 9 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje, pradinis status quo laikotarpis buvo papildomai pratęstas trimis mėnesiais. 2012 m. balandžio 2 d. pagal minėtos direktyvos 8 straipsnio 2 dalį pastabas dėl reglamento projekto pateikė ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė. Į Jungtinės Karalystės pastabas Prancūzijos valdžios institucijos atsakė 2012 m. birželio 6 d.
10 2012 m. balandžio 16 d. raštu, t. y. per status quo laikotarpį, ieškovas Carl Schlyter pateikė prašymą leisti susipažinti su šio sprendimo 9 punkte nurodyta išsamia Komisijos nuomone.
11 2012 m. gegužės 7 d. raštu Komisija atmetė 2012 m. balandžio 16 d. prašymą leisti susipažinti su minėta nuomone remdamasi 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtimi. Ji taip pat nusprendė, kad negalimas ir dalinis leidimas susipažinti su minėtu dokumentu, nes nurodyta išimtis taikytina jam visam. Be to, ji nurodė, kad nėra viršesnio viešojo intereso, kuris konkretaus atvejo aplinkybėmis pateisintų dokumento turinio atskleidimą.
12 2012 m. gegužės 29 d. ieškovas, remdamasis Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnio 2 dalimi, pateikė kartotinį prašymą, kuriame prašė Komisijos persvarstyti savo poziciją.
13 2012 m. birželio 27 d. raštu (toliau – ginčijamas sprendimas) Komisija dėl šio sprendimo 14–16 punktuose nurodytų motyvų atmetė kartotinį ieškovo prašymą.
14 Ginčijamo sprendimo 3 punkte „Tyrimo tikslų apsauga“ Komisija nurodė, kad nagrinėjamos išsamios nuomonės turinio atskleidimas turėtų neigiamą poveikį tyrimo tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką.
15 Ginčijamo sprendimo 4 punkte „Dalinė prieiga“ Komisija nurodė, kad tai taikytina visam dokumentui, su kuriuo buvo prašoma leisti susipažinti, todėl pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalį negalimas joks dalinis atskleidimas.
16 Ginčijamo sprendimo 5 punkte „Už atskleidimą viršesnis viešasis interesas“ Komisija nurodė, kad nėra ir viršesnio viešojo intereso, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pabaigos formuluotę, kuris vis dėlto galėtų pateisinti dokumento atskleidimą.
17 Su reglamento projektu susijęs status quo laikotarpis baigėsi 2012 m. liepos 2 d. Į išsamią Komisijos nuomonę Prancūzijos Respublika atsakė 2012 m. liepos 16 d. 2012 m. liepos 26 d. Komisija paprašė Prancūzijos valdžios institucijų pateikti jai iš dalies pakeistą reglamento projektą ir tai minėtos institucijos padarė tą pačią dieną.
18 2012 m. rugpjūčio 6 d. Prancūzijos Respublika patvirtino pagal Aplinkos apsaugos kodekso R. 523-12 ir R. 523-13 straipsnius parengtą reglamentą dėl metinės nano dalelių būsenos medžiagų deklaracijos turinio ir pateikimo sąlygų (JORF, Nr. 185, 2012 m. rugpjūčio 10 d., p. 13166). Apie šį reglamentą Komisijai buvo pranešta 2012 m. rugpjūčio 22 d.
19 2012 m. spalio 25 d., išnagrinėjusi reglamentą ir nusprendusi nepradėti prieš Prancūzijos Respubliką procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo, Komisija perdavė ieškovui nagrinėjamos išsamios nuomonės kopiją.
Procesas ir šalių reikalavimai
20 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškovas pareiškė ieškinį; jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2012 m. rugsėjo 6 d.
21 2012 m. lapkričio 30 d. Komisija pateikė atsiliepimą į ieškinį. Ji, be kita ko, tvirtino, kad ieškinys neteko dalyko po to, kai ieškovui buvo perduotas dokumentas, su kuriuo jis prašė susipažinti, taigi, ieškovas nebesuinteresuotas ginčijamo sprendimo panaikinimu. Komisija Bendrojo Teismo prašė pripažinti, kad nebereikia priimti sprendimo.
22 2012 m. lapkričio 23 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo Prancūzijos Respublikos prašymą įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2012 m. gruodžio 19 d. pateiktose pastabose ieškovas neišreiškė prieštaravimo dėl tokio įstojimo į bylą. Komisija per nustatytą terminą pastabų nepateikė.
23 2012 m. gruodžio 21 d. ir 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atitinkamai Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės prašymus įstoti į šią bylą palaikyti ieškovo reikalavimų. Savo pastabose ieškovas neišreiškė prieštaravimo dėl tokio įstojimo į bylą. Komisija per nustatytą terminą pastabų nepateikė.
24 2013 m. vasario 7 d. nutartimi Bendrojo Teismo trečiosios kolegijos pirmininkas patenkino prašymus įstoti į bylą.
25 Prancūzijos Respublika, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė pateikė įstojimo į bylą paaiškinimus, dėl jų šalys per nustatytą terminą pateikė pastabas.
26 Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į ketvirtąją kolegiją, todėl ši byla paskirta šiai kolegijai.
27 Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu Bendrasis Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, pateikė šalims klausimą raštu. Šalys į šį klausimą atsakė per nustatytą terminą.
28 Per 2014 m. sausio 15 d. posėdį Bendrasis Teismas išklausė pagrindinės bylos šalių ir įstojusių į bylą šalių kalbas ir atsakymus į jo žodžiu pateiktus klausimus.
29 Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant įstojusių į bylą šalių bylinėjimosi išlaidas.
30 Suomijos Respublika Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
31 Švedijos Karalystė Bendrojo Teismo prašo panaikinti ginčijamą sprendimą.
32 Komisija, palaikoma Prancūzijos Respublikos, Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
33 Per teismo posėdį Komisija, atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą dėl jos reikalavimo konstatuoti, kad nebereikia priimti sprendimo, kadangi ieškovas prarado suinteresuotumą bylos baigtimi, nes jam buvo perduotas dokumentas, su kuriuo jis prašė leisti susipažinti, palaikoma Prancūzijos Respublikos, pripažino, kad ieškovas suinteresuotas tuo, kad byloje būtų priimtas sprendimas, ir atitinkamai atsiėmė reikalavimą konstatuoti, kad ieškinys nepriimtinas. Tai buvo įrašyta į teismo posėdžio protokolą.
Dėl teisės
34 Savo ieškinį ieškovas grindžia trimis pagrindais. Pirmasis pagrindas grindžiamas tesės ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, padarytomis taikant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, p. 13) 6 straipsnio 1 dalį. Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad padaryta teisės ir akivaizdi vertinimo klaida ir nenurodyta pakankamai motyvų taikant viršesnio viešojo intereso, kurio reikalaujama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pabaigos formuluotę ir Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalį, kriterijų. Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad padaryta teisės ir akivaizdi vertinimo klaida ir nenurodyta pakankamai motyvų taikant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalį.
35 Kiek tai susiję su pirmuoju ieškinio pagrindu, pabrėžtina, kad šalys iš esmės nesutaria dėl to, ar nagrinėjama išsami nuomonė, pateikta vykstant Direktyvoje 98/34 numatytai procedūrai, patenka į Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečios įtraukos, kur numatyta, kad institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentu, dėl kurio atskleidimo nukentėtų inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga, taikymo sritį. Antra, šalių nuomonės išsiskiria dėl to, ar, atsižvelgiant į minėtos išsamios nuomonės pobūdį, per status quo laikotarpį Komisija galėjo remtis bendra prezumpcija pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką, aiškinamą atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalį, t. y. kad tokios nuomonės atskleidimas prieštarautų tokiems tikslams.
36 Pagal Direktyvos 98/34 3 konstatuojamąją dalį, siekiant sklandaus vidaus rinkos veikimo, reikėtų užtikrinti kuo didesnį nacionalinių iniciatyvų dėl techninių normų ir reglamentų rengimo skaidrumą.
37 Nusistovėjusioje teismo praktikoje nurodyta, kad Direktyvoje 98/34 numatyta prevencine kontrole siekiama apsaugoti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą ir ūkio subjektų įsisteigimo laisvę, kurie yra sudedamoji Sąjungos pagrindų dalis, ir kad ši kontrolė naudinga, nes techniniai reglamentai, kuriems taikoma ši direktyva, valstybių narių tarpusavio prekybai prekėmis ir paslaugomis gali sukelti kliūčių, kurios gali būti pateisinamos tik tuomet, kai yra būtinos bendrojo intereso tikslu grindžiamiems imperatyviems reikalavimams patenkinti (šiuo klausimu žr. 2005 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Lidl Italia, C‑303/04, Rink., EU:C:2005:528, 22 punktą; 2010 m. balandžio 15 d. Sprendimo Sandström, C‑433/05, Rink., EU:C:2010:184, 42 punktą ir 2011 m. birželio 9 d. Sprendimo Intercommunale Intermosane ir Fédération de l’industrie et du gaz, C‑361/10, Rink., EU:C:2011:382, 10 punktą).
38 Kadangi Direktyvos 98/34 8 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtinta pareiga pranešti yra pagrindinė šios prevencinės kontrolės įgyvendinimo priemonė, šios kontrolės veiksmingumas yra didesnis, kai ši direktyva aiškinama taip, kad pareigos pranešti pažeidimas yra esminis procedūros pažeidimas, dėl kurio draudžiama naudoti atitinkamus techninius reglamentus ir remtis jais fizinių asmenų atžvilgiu (šio sprendimo 37 punkte minėtų sprendimų Lidl Italia, EU:C:2005:528, 23 punktas ir Sandström, EU:C:2010:184, 43 punktas).
39 Vykstant Direktyvoje 98/34 numatytai procedūrai Komisija gali pateikti išsamią nuomonę ir išdėstyti joje savo pastabas, skirtas valstybei narei pranešėjai įspėti apie galimas prekybos kliūtis, kurių galėtų atsirasti dėl nebūtino ir siekiamam tikslui neproporcingo reglamento. Valstybė narė turi teisę, o ne pareigą keisti savo projektą, apie kurį pranešė, tuo atveju, kai jis neatitinka Sutarties normų. Vis dėlto valstybė narė pranešėja iš principo privalo pateikti Komisijai ataskaitą apie veiksmus, kurių numato imtis dėl tokių išsamių nuomonių, o Komisija dėl to pateikia pastabų (žr. Direktyvos 98/34 9 straipsnio 2 dalį).
40 Ginčijamame sprendime Komisija nurodė, kad nagrinėjamu atveju pagrįsta taikyti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką, nes per status quo laikotarpį atskleidus nagrinėjamos išsamios nuomonės turinį visuomenei sumažėtų Prancūzijos Respublikos noras bendradarbiauti su Komisija abipusio pasitikėjimo pagrindu; tai keltų grėsmę ir jos vertinimo tikslui užtikrinti Sąjungos teisės laikymąsi (ginčijamo sprendimo 3 punkto ketvirta pastraipa).
41 Jos teigimu, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis taikoma Direktyvoje 98/34 numatytai procedūrai, nes ši nuostata apima Komisijos atliekamus tyrimus, ypač kai ji atlieka savo, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmenį (ginčijamo sprendimo 3 punkto penkta pastraipa). Tokia pozicija pagrįsta analogija tarp, viena vertus, Direktyvoje 98/34 numatytos procedūros ir, kita vertus, SESV 258 straipsnyje numatytos procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir SESV 108 straipsnyje numatytos procedūros valstybės pagalbos srityje (ginčijamo sprendimo 3 punkto šešta–aštunta pastraipos).
42 Be to, kadangi Direktyvoje 98/34 numatyta procedūra gali lemti ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo pareiškimą valstybei narei pranešėjai, išsamios nuomonės turinio atskleidimas per status quo laikotarpį gali neigiamai paveikti vėlesnes šalių diskusijas (ginčijamo sprendimo 3 punkto devinta pastraipa).
43 Siekdamas, kad būtų panaikintas ginčijamas sprendimas, ieškovas, kurį šiuo klausimu palaiko Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė, tvirtina, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka netaikytina Direktyvoje 98/34 numatytai procedūrai, nes pastaroji negali būti prilyginta „tyrimui“. Jis taip pat nurodo, kad negalima daryti analogijos, kuria remiasi Komisija norėdama pateisinti rėmimąsi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 pastraipos trečioje įtraukoje numatyta išimtimi, t. y. analogijos tarp, viena vertus, minėtoje direktyvoje nurodytos procedūros ir, kita vertus, procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir procedūros valstybės pagalbos srityje.
44 Ieškovo teigimu, pagrindinė tyrimo savybė yra ta, kad toks tyrimas gali būti baigtas konstatavimu, jog joje nagrinėjamas subjektas veikė arba siūlė veikti taip, kad būtų pažeista Sąjungos teisė.
45 Ieškovas patikslina, kad „tyrimo“ procedūros skirtos parengti privalomųjų sprendimų pagrindimui dėl pagal Sąjungos teisę priimtino subjektų, kuriems tokie sprendimai skirti, elgesio; taigi, jos išsiskiria tuo, kad sprendimą priimančioms institucijoms suteikti įgaliojimai atlikti tyrimą.
46 Komisija teigia, pirma, kad tyrimą galima apibrėžti kaip struktūrinę procedūrą, kurios tikslas yra išsiaiškinti faktines ir teisines aplinkybes ir jų atitiktį Sąjungos teisei, ir, antra, kad Direktyvoje 98/34 numatytos tyrimo procedūros išskirtinumą lemia tai, kad Komisija pateikia išsamią nuomonę, kai jai kyla abejonių dėl techninio reglamento projekto atitikties Sąjungos teisei; taip atitinkamos valstybės narės prašoma pateikti pateisinimą arba imtis veiksmų, kad minėtas projektas būtų suderinamas su tokia teise.
47 Prancūzijos Respublika mano, kad Direktyvoje 98/34 numatyta procedūra nereiškia, kad tai yra paprasta valstybių narių konsultavimosi su Komisija ar dialogo su pastarąja procedūra. Tai yra privalomųjų teisinių pasekmių sukelianti procedūra. Šiuo klausimu ji patikslina, kad Komisija atlieka tyrimą dėl nacionalinės priemonės atitikties Sąjungos teisei, kuris pradedamas Komisijos pozicijos šiuo klausimu išreiškimu.
48 Pirmiausia primintina, kad Reglamentu Nr. 1049/2001, priimtu remiantis EB 255 straipsnio 2 dalimi, siekiama, kaip matyti iš jo 1 dalies, aiškinamos atsižvelgiant į 4 konstatuojamąją dalį, suteikti visuomenei kuo platesnę teisę susipažinti su institucijų dokumentais (2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN ir Suomija / Komisija, C‑514/11 P ir C‑605/11 P, Rink., EU:C:2013:738, 40 punktas).
49 Kai institucijos prašoma atskleisti dokumento turinį, ji kiekvienu atveju turi įvertinti, ar šiam dokumentui taikomos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytos teisės leisti visuomenei susipažinti su institucijų dokumentais išimtys (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba, C‑39/05 P ir C‑52/05 P, Rink., EU:C:2008:374, 35 punktą).
50 Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje, būtent jo 2 dalyje, numatyta išimčių sistema pagrįsta tarpusavyje prieštaraujančių interesų, esant konkrečiai situacijai, palyginimu, t. y., viena vertus, interesų, kad atitinkami dokumentai būtų atskleisti, ir, kita vertus, interesų, kuriems šis atskleidimas pakenktų. Sprendimas dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais priklauso nuo to, koks interesas yra svarbesnis konkrečiu atveju (šio sprendimo 48 punkte minėto Sprendimo LPN ir Suomija / Komisija, EU:C:2013:738, 42 punktas).
51 Šias išimtis reikia aiškinti ir taikyti griežtai (žr. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Švedija / MyTravel ir Komisija, C‑506/08 P, Rink., EU:C:2011:496, 75 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
52 Būtent atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju reikia atsakyti į klausimą, ar, kaip tvirtina Komisija ir Prancūzijos Respublika, Direktyvoje 98/34 numatyta procedūra turi būti laikoma tyrimu ir ar Komisijos išsamios nuomonės pateikimas vykstant tokiai procedūrai yra su tyrimu susijusi veikla, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką.
53 Šiuo klausimu visų pirma reikia nurodyti, kad tyrimo sąvoka apima tiek visas paieškas, kurias kompetentinga valdžios institucija atlieka, kad nustatytų pažeidimą, tiek procedūrą, per kurią, prieš priimdama sprendimą, administracija surenka informaciją ir patikrina tam tikras faktines aplinkybes.
54 Taip pat reikia priminti, kad vykstant Direktyvoje 98/34 numatytai procedūrai Komisija gali pateikti išsamią nuomonę, kurioje nurodytų, kad iš techninio reglamento projekto matyti, jog dėl jo vidaus rinkoje gali kilti kliūčių laisvam prekių arba paslaugų judėjimui ar paslaugas teikiančių ūkio subjektų įsisteigimo laisvei.
55 Vis dėlto vykstant Direktyvoje 98/34 numatytai procedūrai Komisijos pateikta išsami nuomonė nėra procedūros, kurią taikydama, prieš priimdama sprendimą, administracija surenka informaciją ir patikrina tam tikras faktines aplinkybes, dalis.
56 Iš tiesų, pirma, reikia konstatuoti, kad vykstant Direktyvoje 98/34 numatytai procedūrai Komisija neprivalo, prieš pateikdama išsamią nuomonę, surinkti informacijos.
57 Direktyvos 98/34 5 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad prieš techninių nuostatų priėmimą Komisijai labai svarbu turėti reikiamą informaciją ir kad dėl šios priežasties valstybės narės privalo pranešti apie savo techninių reglamentų projektus. Be to, tokiu pranešimu, kurio reikalaujama pagal minėtos direktyvos 8 straipsnio 1 dalį, siekiama leisti Komisijai turėti kuo išsamesnės informacijos apie kiekvieną techninio reglamento projektą, susijusios su jo turiniu, taikymo sritimi ir bendruoju kontekstu, kad galėtų kuo veiksmingiau vykdyti minėta direktyva jai suteiktus įgaliojimus (pagal analogiją žr. 1998 m. gegužės 7 d. Sprendimo Komisija / Belgija, C‑145/97, Rink., EU:C:1998:212, 12 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
58 Antra, nors remdamasi valstybės narės pranešėjos perduota informacija Komisija tikrina tam tikras faktines aplinkybes, ji nepriima sprendimo, bet prireikus pateikia neįpareigojamojo pobūdžio tarpinę nuomonę. Iš tiesų išsamios nuomonės pateikimas yra tik Komisijos atliktos techninio reglamento projekto analizės, kurią atlikusi Komisija mano, kad vidaus rinkoje techninio reglamento projektas gali sukelti kliūčių laisvam prekių ir paslaugų judėjimui arba paslaugas teikiančių ūkio subjektų įsisteigimo laisvei, rezultatas (žr. Direktyvos 98/34 9 straipsnio 2 dalį). Be to, šioje išsamioje nuomonėje nebūtinai pateikiama galutinė Komisijos pozicija, nes pasirodžius šiai nuomonei atitinkama valstybė narė praneša Komisijai apie veiksmus, kurių ketina imtis dėl tokios nuomonės, ir Komisija dėl to pateikia pastabų.
59 Vykstant Direktyvoje 98/34 numatytai procedūrai Komisijos pateikta išsami nuomonė nėra ir kompetentingos valdžios institucijos atliktų paieškų siekiant nustatyti pažeidimą rezultatas.
60 Iš tiesų pagal savo pobūdį techninio reglamento projektas yra parengiamasis dokumentas, kuris gali evoliucionuoti ir būti keičiamas. Kol toks techninis reglamentas nepatvirtintas, jis negali pažeisti vidaus rinkoje laisvą prekių ar paslaugų judėjimą arba paslaugas teikiančių ūkio subjektų įsisteigimo laisvę reglamentuojančių taisyklių.
61 Todėl valstybė narė, kuriai tokia nuomonė skirta, negali būti laikoma kalta dėl Sąjungos teisės pažeidimo, nes išsamios nuomonės pateikimo pagal Direktyvą 98/34 momentu nacionalinis techninis reglamentas egzistavo tik kaip projektas (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2000 m. rugsėjo 13 d. Nutarties Komisija / Nyderlandai, C‑341/97, Rink., EU:C:2000:434, 18 ir 19 punktus). Priešingu atveju išsami nuomonė būtų prilyginta sąlyginiam įspėjimui, kuris priklausytų nuo to, kaip atitinkama valstybė narė reaguotų į šią nuomonę. Teisinio saugumo, kuris taikomas kiekvienai procedūrai, galinčiai peraugti į teisminį procesą, reikalavimai draudžia tokį netikrumą (šiuo klausimu pagal analogiją žr. minėtos Nutarties Komisija / Nyderlandai, EU:C:2000:434, 20 punktą).
62 Tai, kad Direktyvoje 98/34 numatyta, jog ir Komisija, ir kitos valstybės narės gali pateikti išsamią nuomonę dėl valstybės narės pranešėjos techninio reglamento projekto, patvirtina, kad Komisijos išsamios nuomonės pateikimas nesiejamas su paieškomis, kurias ji atliktų siekdama nustatyti pažeidimą. Iš tiesų valstybės narės gali tik pranešti apie kitos valstybės narės padarytą Sąjungos teisės normų pažeidimą, bet negali priimti motyvuotos nuomonės, kurioje Komisija formaliai nurodo mananti, jog yra padarytas pažeidimas. Išsami nuomonė, nesvarbu, ar ją priima Komisija, ar valstybė narė, yra tik pranešimo apie techninio reglamento projekto ir Sąjungos teisės, skirtos vidaus rinkoje laisvam prekių ar paslaugų judėjimui arba paslaugas teikiančių ūkio subjektų įsisteigimui reglamentuoti, galimą priešpriešą forma.
63 Iš to matyti, kad Komisijos išsami nuomonė, pateikta vykstant Direktyvoje 98/34 numatytai procedūrai, nėra tyrimo dalis, nes tokia nuomonė neprilygsta sprendimui, kuriuo konstatuojamas pažeidimas, dėl to, kad joje išreiškiama pradinė, laikina ir konsultacinio pobūdžio Komisijos pozicija, pateikiama remiantis techninio reglamento projekto, apie kurį pranešta, analize; taip valstybei narei pranešėjai paliekamos visos galimybės iš dalies pakeisti tokį projektą prieš jį patvirtinant.
64 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima pagrįstai teigti, kad išsami nuomonė, kurią Komisija pateikia vykstant Direktyvoje 98/34 numatytai procedūrai, yra tyrimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką, dalis.
65 Dėl šio sprendimo 55 ir 59 punktuose nurodytų priežasčių analogija pagrįstas Komisijos požiūris, kuriuo Direktyvos 98/34 numatytą procedūrą siekiama prilyginti procedūroms dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir dėl valstybės pagalbos kontrolės arba jas palyginti, negali pateisinti atsisakymo leisti susipažinti su nagrinėjama išsamia nuomone, nes pasibaigus pastarosioms procedūroms Komisija priima sprendimą, kuriuo užbaigiamas išsamus tyrimas, prireikus konstatuodama, kad valstybė narė neįvykdė savo įsipareigojimų arba kad pagalba nesuderinama su vidaus rinka.
66 Dėl Komisijos motyvų, kad atskleidus išsamios nuomonės turinį per status quo laikotarpį sumažėtų atitinkamos valstybės narės noras bendradarbiauti su ja abipusio pasitikėjimo pagrindu ir kad dėl to kiltų grėsmė jos vertinimo tikslui užtikrinti Sąjungos teisės laikymąsi (ginčijamo sprendimo 3 punkto ketvirta pastraipa), pateiktinos pastabos, kurios nurodytos toliau.
67 Kaip matyti iš Direktyvos 98/34 5 konstatuojamosios dalies, pranešimu apie techninio reglamento projektus ir jų vertinimu siekiama numatyti Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą ir pačių valstybių narių bendradarbiavimą tam, kad joms būtų suteiktos galimybės nustatyti galimas prekybos kliūtis ir imtis priemonių, būtinų norint užtikrinti, kad atitinkamos priemonės neįsigaliotų arba kad būtų suderintos su Sąjungos teise (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 1996 m. balandžio 30 d. Sprendimo CIA Security International, C‑194/94, Rink., EU:C:1996:172, 40, 41 ir 50 punktus).
68 Vis dėlto, remdamasi tikslu, kurio siekiama vykdant Direktyvoje 98/34 numatytą procedūrą, t. y. nustatyti jos ir valstybių narių ir pačių valstybių narių bendradarbiavimą, Komisija daro klaidingą išvadą, kad atskleidus nagrinėjamos išsamios nuomonės turinį per status quo laikotarpį sumažėtų valstybės narės pranešėjos noras bendradarbiauti su ja abipusio pasitikėjimo pagrindu ir kad dėl to kiltų grėsmė jos vertinimo tikslui užtikrinti Sąjungos teisės laikymąsi (žr. ginčijamo sprendimo 3 punkto ketvirtą pastraipą).
69 Pirma, pabrėžtina, kad Direktyva 98/34 iš valstybių narių, kurios numato patvirtinti į minėtos direktyvos taikymo sritį patenkančius techninius reglamentus, reikalaujama bendradarbiauti ir su Komisija, ir su kitomis valstybėmis narėmis.
70 Praktikoje pagal Direktyvos 98/34 8 ir 9 straipsnius valstybėms narėms tenka, pirma, pareiga pranešti apie kiekvieną techninio reglamento projektą, kuris patenka į šios direktyvos taikymo sritį, antra, pareiga atidėti tokių projektų tvirtinimą bent jau trims mėnesiams ir, trečia, kai Komisija pateikia išsamią nuomonę, pareiga pateikti Komisijai ataskaitą apie veiksmus, kurių šios valstybės ketina imtis dėl tokios išsamios nuomonės.
71 Taigi, Komisijos ir atitinkamos valstybės narės bendradarbiavimas, pasireiškiantis pranešimų pateikimu ir supažindinimu su ketinimais, susijusiais su išsamiomis nuomonėmis, nepriklauso nuo valstybės narės pranešėjos noro bendradarbiauti; pagal Direktyvą 98/34 tokio bendradarbiavimo reikalaujama, todėl išsamios Komisijos nuomonės turinio atskleidimas negali turėti poveikio tokiam atitinkamos valstybės narės norui bendradarbiauti vykstant pranešimo procedūrai.
72 Antra, primintina, kad Komisijos išsamios nuomonės pateikimas vykstant Direktyvoje 98/34 numatytai procedūrai yra veiksnys, į kurį nacionalinis teisės aktų leidėjas atsižvelgs patvirtindamas techninio reglamento projektą. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką piliečių galimybė susipažinti su teisėkūros pagrindais yra jų veiksmingo naudojimosi savo demokratinėmis teisėmis sąlyga (pagal analogiją žr. šio sprendimo 49 punkte minėto Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba, EU:C:2008:374, 46 punktą ir 2013 m. spalio 17 d. Sprendimo Taryba / Access Info Europe, C‑280/11 P, Rink., EU:C:2013:671, 33 punktą). Šiuo klausimu pabrėžtina, kad būtinybė užtikrinti valstybės narės pranešėjos norą bendradarbiauti su Komisija abipusio pasitikėjimo pagrindu nėra teisėtas pagrindas, kuriuo galima būtų remtis siekiant apriboti skaidrumą vykstant techninio reglamento priėmimo procesui.
73 Trečia, reikia priminti, kad vykstant Direktyvoje 98/34 numatytai procedūrai Komisija išsamią nuomonę dėl techninio reglamento projekto, apie kurį jai pranešta, pateikia prieš tokio techninio reglamento priėmimą.
74 Negalima daryti prielaidos, kad atskleidus išsamios nuomonės, kurią Komisija pateikia vykstant Direktyvoje 98/34 numatytai procedūrai, turinį sumažėtų valstybės narės noras bendradarbiauti vykstant minėtoje direktyvoje numatytai procedūrai. Iš tiesų, be to, kad valstybė narė pranešėja pagal Direktyvą 98/34 privalo bendradarbiauti (žr. šio sprendimo 68–70 punktus), pažymėtina, kad aplinkybė, jog išsami nuomonė atskleidžiama visuomenei, skatina tokią valstybę narę į ją tinkamai atsižvelgti. Iš tiesų, atsižvelgiant į tai, kad išsamioje nuomonėje nurodomas galimas nesuderinamumas su Sąjungos teise ir apie tai pranešama visuomenei, tokia valstybė narė dar labiau įpareigojama išdėstyti motyvus, kuriais remdamasi mano, kad numatytas techninis reglamentas vidaus rinkoje nesukelia kliūčių laisvam prekių ir paslaugų judėjimui ar paslaugas teikiančių ūkio subjektų įsisteigimo laisvei, arba pakeisti techninio reglamento projektą taip, kad jis atitiktų Sąjungos teisę.
75 Todėl, priešingai, nei tvirtina Komisija, išsamios nuomonės turinio atskleidimas per status quo laikotarpį leidžia sustiprinti Komisijos, atitinkamos valstybės narės ir kitų valstybių narių bendradarbiavimą.
76 Bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas primena, kad jeigu kokia nors institucija nusprendžia neleisti susipažinti su prašomu atskleisti dokumentu, iš principo ji visų pirma privalo paaiškinti, kaip šio dokumento atskleidimas gali konkrečiai ir realiai pakenkti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatyta išimtimi, kuria remiasi ši institucija, saugomam interesui (2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑167/10, EU:T:2012:651, 64 punktas). Nagrinėjamu atveju Komisija konkrečiai ir realiai nenurodė, kaip išsamios nuomonės turinio atskleidimas per status quo laikotarpį galėjo neigiamai paveikti Prancūzijos Respublikos norą bendradarbiauti. Vykstant teismo posėdžiui Prancūzijos Respublikos pateiktas teiginys, kad nereikia nuvertinti aplinkybės, jog Komisijos galimos kritikos dėl techninio reglamento projekto, apie kurį pranešta, atskleidimas visuomenei anksčiau, nei valstybė narė turi galimybę į tokią kritiką atsakyti, gali destabilizuoti, nebuvo paaiškintas. Prancūzijos Respublika, be kita ko, nepaaiškino, kokia instancija būtų neteisingai destabilizuota dėl to, kad Komisijos nuomonė dėl techninio reglamento projekto atitikties tam tikriems Sąjungos teisės aspektams būtų atskleista visuomenei.
77 Galiausiai Komisijos argumentui, kad išsamios nuomonės, kurią ji pateikė vykstant Direktyvoje 98/34 numatytai procedūrai, turinio atskleidimas per status quo laikotarpį gali neigiamai paveikti vėlesnes šalių diskusijas (ginčijamo sprendimo 9 punkto devinta pastraipa), nes remiantis tokia procedūra valstybei narei pranešėjai gali būti pareikštas ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo, taip pat negalima pritarti.
78 Iš tiesų pabrėžtina, kad kontrolės, kurią Komisija atlieka vykstant Direktyvoje 98/34 numatytai procedūrai, pobūdis iš esmės skiriasi nuo kontrolės, kurią ji atlieka per procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo, pobūdžio. Direktyvoje 98/34 numatyta pranešimo procedūra yra ex ante kontrolės pavyzdys; ja siekiama užtikrinti, kad techninio reglamento projektai, kuriuos valstybės narės numato patvirtinti, atitiktų Sąjungos teisę. Šiuo klausimu reikia priminti, kad Komisija nusprendžia pateikti išsamią nuomonę tik tuo atveju, jeigu numatyta nacionalinė priemonė gali vidaus rinkoje sukelti kliūčių laisvam prekių ir paslaugų judėjimui ar paslaugas teikiančių ūkio subjektų įsisteigimo laisvei, siekdama joms užkirsti kelią. Iš to matyti, kad vykstant tokiai procedūrai atitinkama valstybė narė negali būti pripažinta kalta už Sąjungos teisės pažeidimą, nes jau iš paties šios procedūros tikslo matyti, jog ja siekiama išvengti galimos techninio reglamento projekto neatitikties Sąjungos teisei. Taigi, Komisijos pozicija negali įpareigoti ir jos tikslas negali būti sankcijų už tam tikrą elgesį skyrimas.
79 Atvirkščiai, procedūra dėl įsipareigojimų neįvykdymo yra klasikinis ex post kontrolės pavyzdys; ši kontrolė skirta nacionalinėms priemonėms patikrinti po to, kai jas patvirtina valstybės narės, ir ja siekiama užtikrinti, kad vėl būtų laikomasi teisinės sistemos (šiuo klausimu žr. generalinio advokato S. Alber išvados byloje Komisija / Prancūzija, C‑230/99, Rink., EU:C:2000:603, 28 punktą). Iš tiesų ikiteisminė procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo stadija apima ir Komisijos ir atitinkamos valstybės narės dialogą. Tačiau juo siekiama draugiško Komisijos ir atitinkamos valstybės narės ginčo išsprendimo, o nepavykus jo pasiekti norima numatyti galimybę kreiptis į Teisingumo Teismą dėl įsigaliojusios ir teisines pasekmes vidaus rinkoje sukeliančios nacionalinės priemonės nesuderinamumo su Sąjungos teise.
80 Šiuo klausimu primintina, kad vykstant Direktyvoje 98/34 numatytai procedūrai Komisijos pateikta išsami nuomonė nėra tolygi oficialiam pranešimui, nes formaliai šiame procedūros etape tarp Komisijos ir atitinkamos valstybės narės nėra jokio ginčo. Kadangi techninis reglamentas dar tik numatytas priimti, jo galimas nesuderinamumas su Sąjungos teise, kurį Komisija nurodo tokioje išsamioje nuomonėje, nepatvirtintas ir šia prasme yra tik hipotetinis.
81 Be to, pozicija, kurią Komisija išreiškia per Direktyvoje 98/34 numatytą procedūrą pateikiamoje išsamioje nuomonėje, yra laikina, nes, kaip numatyta minėtos direktyvos 9 straipsnyje, tai yra pradinė Komisijos pozicija dėl aspektų, galinčių vidaus rinkoje sukelti kliūčių laisvam prekių ir paslaugų judėjimui ar paslaugas teikiančių ūkio subjektų įsisteigimo laisvei; ja pradedamas Komisijos ir atitinkamos valstybės narės dialogas (žr. Direktyvos 98/34 9 straipsnio 2 dalį). Laikinas tokios išsamios nuomonės pobūdis prieštarauja prielaidai, kad ji galėtų pakenkti vėlesnei diskusijai per procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo. Iš tiesų, per procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo Komisija pirmiausia turi išreikšti savo poziciją oficialiame pranešime. Kol Komisija neišreiškia savo pozicijos, negalima laikyti, kad Komisijos pozicija kenkia deryboms.
82 Taip pat reikia pažymėti, kad Komisija nenurodė priežasties, dėl kurios tai, kad pradėjus procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo pateikiamame oficialiame pranešime pakartojami galimi Sąjungos teisės pažeidimai, panašūs į tuos, kurie nurodyti išsamioje nuomonėje, pateiktoje vykstant Direktyvoje 98/34 numatytai procedūrai, pakeistų procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo eigą ir pakenktų galimoms Komisijos ir atitinkamos valstybės narės deryboms. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pabrėžia, kad tokios išsamios nuomonės atskleidimas nesuteikia galimybės procedūroje dėl įsipareigojimų neįvykdymo dalyvaujantiems tretiesiems asmenims, kaip antai ieškovui, sužinoti oficialaus pranešimo turinio. Toks asmuo, remdamasis išsamia nuomone, apie tokį turinį gali tik spėlioti. Vis dėlto toks procedūroje dėl įsipareigojimų neįvykdymo dalyvaujančio trečiojo asmens spėjimas negali pakeisti tokios procedūros pobūdžio, dalyko ar eigos. Be to, Komisija nenurodė priežasties, dėl kurios toks trečiojo asmens spėjimas dėl techninio reglamento atitikties Sąjungos teisei laisvo prekių ir paslaugų judėjimo ar paslaugas teikiančių ūkio subjektų įsisteigimo laisvės vidaus rinkoje srityje galėtų pakenti galimoms jos deryboms su atitinkama valstybe nare.
83 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad išsami nuomonė, kurią Komisija pateikia vykstant Direktyvoje 98/34 numatytai procedūrai, atsižvelgiant į tokios nuomonės turinį ir parengimo aplinkybes, nėra tyrimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalį, dalis. Taigi, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka tam, kad atsisakytų atskleisti nagrinėjamos išsamios nuomonės turinį, Komisija padarė teisės klaidą.
84 Papildomai reikia pabrėžti, kad net darant prielaidą, jog išsami nuomonė, kurią Komisija pateikia vykstant Direktyvoje 98/34 numatytai procedūrai, yra tyrimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką, dalis, šioje teisės nuostatoje numatyta išimtimi siekiama apsaugoti ne pačią tyrimų veiklą, bet šios veiklos tikslus (šiuo klausimu žr. 2006 m. liepos 6 d. Sprendimo Franchet ir Byk / Komisija, T‑391/03 ir T‑70/04, Rink., EU:T:2006:190, 52 punktą ir 2012 m. vasario 14 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, T‑59/09, Rink., EU:T:2012:75, 73 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
85 Šiuo klausimu reikia priminti, kad Direktyvoje 98/34 numatytos procedūros ir ypač išsamios nuomonės, kurią Komisija pateikia vykstant tokiai procedūrai, tikslas yra užkirsti kelią tam, kad nacionalinės teisės aktų leidėjas priimtų techninį reglamentą, kuris vidaus rinkoje sukelia kliūčių laisvam prekių ir paslaugų judėjimui arba paslaugas teikiančių ūkio subjektų įsisteigimo laisvei (žr. šio sprendimo 37 punktą).
86 Todėl reikia nustatyti, ar išsamios nuomonės, kurią Komisija pateikė vykstant Direktyvoje 98/34 numatytai procedūrai, turinio atskleidimas per status quo laikotarpį gali pakenkti šio sprendimo 85 punkte nurodytam tikslui.
87 Reikia pabrėžti, kad išsamios nuomonės, kurią Komisija pateikia vykstant Direktyvoje 98/34 numatytai procedūrai, turinio atskleidimas per status quo laikotarpį nebūtinai pakenkia šios procedūros tikslui. Dėl to, kad Komisija atskleidžia savo išsamios nuomonės, kurioje nurodyta, kad dėl kai kurių techninio reglamento projekto aspektų vidaus rinkoje gali kilti kliūčių laisvam prekių ir paslaugų judėjimui ar paslaugas teikiančių ūkio subjektų įsisteigimo laisvei, turinį (žr. Direktyvos 98/34 9 straipsnio 2 dalį), nekyla grėsmė tikslui užtikrinti, kad nacionalinis techninis reglamentas atitiktų Sąjungos teisę. Atvirkščiai, tokį atskleidimą atitinkama valstybė narė supras kaip papildomą raginimą užtikrinti savo techninio reglamento suderinamumą su minėtas pagrindines laisves reglamentuojančiomis Sąjungos teisės normomis.
88 Dėl tokių pačių motyvų, kaip išdėstyti šio sprendimo 67–82 punktuose, reikia atmesti Komisijos ir Prancūzijos Respublikos argumentus, grindžiamus pavojumi, kad atskleidus išsamios nuomonės turinį valstybės narės mažiau bendradarbiaus ir kad bus neigiamai paveikta procedūra dėl įsipareigojimų neįvykdymo.
89 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jame neleidžiama susipažinti su nagrinėjama išsamia nuomone remiantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka.
90 Todėl nebereikia priimti sprendimo dėl to, ar, atsižvelgiant į nagrinėjamos išsamios nuomonės pobūdį, Komisija per status quo laikotarpį galėjo remtis bendra prezumpcija, kad šios nuomonės atskleidimas neigiamai paveiktų tyrimo tikslus; taip pat nereikia nagrinėti antrojo ir trečiojo pagrindų, kuriais remiasi ieškovas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
91 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovo pateiktus reikalavimus.
92 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą įstojusios į bylą valstybės narės padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Prancūzijos Respublika, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2012 m. birželio 27 d. Komisijos sprendimą dėl atsisakymo per status quo laikotarpį leisti susipažinti su Komisijos išsamia nuomone, susijusia su reglamento dėl metinės nano dalelių būsenos medžiagų deklaracijos turinio ir pateikimo sąlygų projektu (2011/673/F), apie kurį Prancūzijos valdžios institucijos jai pranešė pagal 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką, iš dalies pakeistą 1998 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/48/EB.
2. Komisija padengia savo ir Carl Schlyter patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Prancūzijos Respublika, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2015 m. balandžio 16 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.