BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. spalio 13 d.(*)
„Viešasis paslaugų pirkimas – Konkurso procedūra – Techninė pagalba Serbijos muitinės administracijai siekiant remti muitinės sistemos modernizavimą – Interesų konfliktas – Konkurso dalyvio pasiūlymo atmetimas, kurį atliko Sąjungos delegacija Serbijos Respublikoje – Dėl pasiūlymo atmetimo paduoto skundo implicitinis atmetimas“
Byloje T‑403/12
Intrasoft International SA, įsteigta Liuksemburge (Liuksemburgas), atstovaujama advokato S. Pappas,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą F. Erlbacher ir E. Georgieva,
atsakovę,
dėl, pirma, prašymo panaikinti 2012 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos, veikiančios per Europos Sąjungos delegaciją Serbijos Respublikoje, raštą, kuriame nurodyta, kad paslaugų pirkimo sutartis, susijusi su konkurso procedūra EuropeAid/131367/C/SER/RS dėl techninės pagalbos Serbijos muitinės administracijai siekiant remti muitinės sistemos modernizavimą (OL 2011/S 160-262712), negali būti skirta konsorciumui, kuriam priklauso International SA, ir, antra, prašymo panaikinti tariamą implictinį sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės skundas dėl 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašto,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė M. E. Martins Ribeiro, teisėjai S. Gervasoni ir L. Madise (pranešėjas),
posėdžio sekretorius L. Grzegorczyk, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2015 m. sausio 27 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovė Intrasoft International SA yra Liuksemburge (Liuksemburgas) įsteigta bendrovė.
2 2011 m. rugpjūčio 23 d. Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priede (OL 2011/S 160‑262712) buvo paskelbtas skelbimas apie pirkimą EuropeAid/131367/C/SER/RS (toliau – skelbimas apie pirkimą).
3 Šiuo skelbimu buvo siekiama skirti viešojo paslaugų pirkimo sutartį „Techninė pagalba Serbijos muitinės administracijai siekiant remti muitinės sistemos modernizavimą“. Iš pradžių buvo numatytas 24 mėnesių sutarties įgyvendinimo laikotarpis, maksimalus biudžetas sudarė 4 100 000 eurų.
4 Konkursas buvo surengtas įgyvendinant pasirengimo narystei pagalbos priemonę, įtvirtintą ir reglamentuojamą 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1085/2006, nustatančiu Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) (OL L 210, p. 82). Šia priemone siekiama remti tam tikras šalis, įskaitant Serbiją, kad jos laipsniškai suderintų savo sistemas su Europos Sąjungos standartais, politika ir acquis rengdamosi narystei ateityje. Ši pagalba teikiama, be kita ko, Europos Komisijai rengiant viešojo paslaugų pirkimo sutarčių skyrimo procedūras ir skiriant tas sutartis; šias procedūras laimėję asmenys teiktų šias paslaugas pagalbą gaunančiai šaliai, nagrinėjamu atveju Serbijai.
5 Perkančioji organizacija buvo Sąjunga, atstovaujama Komisijos, veikianti per savo delegaciją Serbijos Respublikoje (toliau – perkančioji organizacija).
6 Remiantis skelbimu apie pirkimą, sutartis turėjo būti skirta dalyviui, kuris pateiks ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą per ribotą dviejų etapų, t. y. išankstinės atrankos ir sutarties skyrimo, konkursą.
7 Vykstant išankstinės atrankos etapui suinteresuotieji asmenys galėjo paraiškas pateikti iki 2011 m. rugsėjo 30 d.; kartu jie turėjo pateikti tam tikrus duomenis, patvirtinančius jų finansinį, techninį ir profesinį pajėgumą teikti pirkimo objektą sudarančias paslaugas. Įvertinęs kandidatus, vertinimo komitetas turėjo sudaryti ribotą tinkamų keturių–aštuonių kandidatų, kviečiamų dalyvauti antrajame konkurso etape, t. y. sutarties skyrimo etape, sąrašą.
8 Per šią konkurso procedūrą ieškovė, remdamasi Komisijos tarnybų parengto Sutarčių sudarymo procedūrų Komisijai vykdant išorės veiksmus praktinio vadovo (toliau – Praktinis vadovas), skirto konkrečiam finansinės pagalbos trečiosioms šalims įgyvendinimui, 3.3.5 punktu „Papildoma informacija vykstant procedūrai“, perkančiajai organizacijai pateikė klausimus raštu. Ji, be kita ko, paklausė, ar turi būti laikoma, kad bendrovė ar ekspertas, ketinantis dalyvauti nagrinėjamoje konkurso procedūroje, yra patekęs į interesų konfliktą dėl jo dalyvavimo, vykstant ankstesnei konkurso procedūrai, vykdant projektą EuropeAid/128180/C/SER/RS.
9 2012 m. balandžio 26 d. elektroniniu laišku perkančioji organizacija atsakė ieškovei, kad „bendrovė ar ekspertas, dalyvavęs vykdant projektą EuropeAid/128180/C/SER/RS ir ketinantis dalyvauti konkurse EuropeAid/131367/C/SER/RS, nėra patekęs į interesų konfliktą, [nes] vykdant konkursą EuropeAid/128180/C/SER/RS nebuvo parengti dokumentai, susiję su konkursu EuropeAid/131367/C/SER/RS“.
10 Ieškovė pateikė dokumentus siekdama dalyvauti konkurse sudariusi konsorciumą su Serbian Business Systems d.o.o. ir Belit d.o.o.
11 2012 m. rugpjūčio 10 d. perkančioji organizacija nurodė ieškovei, kad sutartis negali būti skirta konsorciumui, kuriam ji priklauso (toliau – 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštas). Šiame rašte pateikti tokie patikslinimai:
– ieškovė turėjo išskirtines sąlygas susipažinti su tam tikrais dokumentais, kurie yra sudedamoji vykstančios konkurso procedūros dalis ir iš kurių galima nustatyti veiklos sritis, įtrauktas į nagrinėjamą sutartį. Išskirtinės sąlygos susipažinti su dokumentais, kurias ji turėjo, susijusios su jos dalyvavimu rengiant minėtus dokumentus vykstant ankstesnei konkurso procedūrai EuropeAid/128180/C/SER/RS; taigi vadovaudamasi Praktinio vadovo 2.3.6 straipsniu perkančioji organizacija mano, kad tenkinama su interesų konfliktu susijusi sąlyga,
– perkančioji organizacija turėjo galimybę išsamiai patikrinti nagrinėjamo atvejo aplinkybes, tik prieš tai atidžiai atskirai išnagrinėjusi visas kandidatūras,
– ieškovė gali pareikšti nesutikimą arba paprašyti papildomos informacijos iki 2012 m. rugpjūčio 17 d. – tą dieną perkančioji organizacija toliau vykdys sutarties skyrimo procedūrą.
12 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroniniu laišku ieškovė paprašė perkančiosios organizacijos pakeisti 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašte pateiktą sprendimą atmesti konsorciumo, kuriam ji priklauso, pasiūlymą ir taip pat paprašė sustabdyti konkurso procedūrą, kol ji gaus daugiau informacijos apie minėto atmetimo priežastis.
13 2012 m. rugsėjo 12 d. rašte perkančioji organizacija nurodė ieškovei, kad negali skirti sutarties konsorciumui, kuriam ji priklauso, dėl 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašte minėto interesų konflikto, ir jai pranešė konsorciumo, kuriam, vertinimo komiteto nuomone, turi būti skirta sutartis, pavadinimą (toliau – 2012 m. rugsėjo 12 d. raštas).
Procesas ir šalių reikalavimai
14 2012 m. rugsėjo 11 d. ieškovė Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė šį ieškinį dėl 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašte pateikto sprendimo ir tariamo implictinio sprendimo, kuriuo atmestas jos skundas, panaikinimo.
15 2012 m. rugsėjo 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu atskiru dokumentu ieškovė paprašė sustabdyti 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašte pateikto sprendimo, tariamo implicitinio sprendimo, kuriuo atmestas jos skundas, ir 2012 m. rugsėjo 12 d. rašte, išsiųstame po to, kai Bendrajame Teisme buvo pareikštas ieškinys dėl panaikinimo, pateikto sprendimo vykdymą.
16 2012 m. lapkričio 14 d. Nutartimi Intrasoft International / Komisija (T‑403/12 R, EU:T:2012:600) laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl skubos nebuvimo.
17 Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į antrąją kolegiją, todėl ši byla buvo paskirta šiai kolegijai.
18 Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu Bendrasis Teismas (antroji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.
19 Per 2015 m. sausio 27 d. posėdį buvo išklausytos šalių kalbos ir atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.
20 Žodinė proceso dalis buvo baigta 2015 m. vasario 12 d.
21 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašte pateiktą Sąjungos delegacijos Serbijos Respublikoje sprendimą ir implicitinį sprendimą, kuriuo atmestas jos skundas dėl to sprendimo, kad jai būtų leista dalyvauti tolesniuose konkurso etapuose,
– priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
22 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,
– nepatenkinus pirmojo reikalavimo, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– nurodyti ieškovei padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisti Komisijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje instancijoje ir per procedūrą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje T‑403/12 R.
23 Atsakydama į per teismo posėdį pateiktą klausimą, kaip buvo užfiksuota posėdžio protokole, ieškovė pažymėjo, kad ieškinys Bendrajame Teisme nebuvo pareikštas dėl 2012 m. rugsėjo 12 d. rašto, kurį perkančioji organizacija išsiuntė kitą dieną po minėto ieškinio pateikimo, ir dėl šio rašto jos reikalavimai nebuvo patikslinti. Šiuo klausimu ieškovė paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 12 d. raštas yra tik 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašto patvirtinamasis aktas, todėl turi būti vertinamas taip pat.
Dėl teisės
Dėl priimtinumo
24 Visų pirma reikia priminti, kad šis ieškinys pareikštas dėl šių aktų (toliau – ginčijami aktai): pirma, 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašto, kuriame nurodyta, kad nagrinėjama paslaugų pirkimo sutartis negali būti skirta konsorciumui, kuriam priklauso ieškovė, nes ji yra patekusi į interesų konfliktą, ir, antra, tariamo implicitinio sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės skundas dėl 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašto.
25 Nors formaliai nepateikė nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsnį, atsiliepime į ieškinį Komisija nurodo argumentus, kuriais ginčijamas dėl ginčijamų aktų pareikšto ieškinio priimtinumas.
26 Ji teigia, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštas nėra aktas, kurį galima ginčyti, nes juo siekiama tik informuoti ieškovę, jog nuspręsta, kad dėl jos kandidatūros kyla interesų konfliktas, ir pateikti tokio vertinimo priežastis. Vienintelis aktas, dėl kurio panaikinimo galima pareikšti ieškinį, yra 2012 m. rugsėjo 12 d. raštu praneštas sprendimas, kuris ieškovei taps galutinis, jeigu nebus užginčytas per nustatytą terminą.
27 Dėl tariamo implicitinio sprendimo, kuriuo atmestas skundas, Komisija pažymi, kad Praktinio vadovo 2.4.15.1 punkte nurodytas penkiolikos darbo dienų terminas atsakyti į skundą tėra „didžiausių pastangų taisyklė“, nustatyta dėl gero administravimo intereso, todėl atsakymo per šį terminą nepateikimas negali būti laikomas implicitiniu ieškovės skundo atmetimu. Praktiniame vadove negali būti nustatyta privalomų taisyklių dėl terminų, taikomų ieškiniui Bendrajame Teisme pareikšti.
28 Iš nusistovėjusios teismo praktikos, susijusios su ieškinių dėl panaikinimo priimtinumu, matyti, kad kvalifikuojant ginčijamus aktus reikia remtis jų turiniu ir jų rengėjo tikslais. Šiuo klausimu pažymėtina, kad priemonės, kuriomis galutinai nustatoma Komisijos pozicija pasibaigus administracinei procedūrai ir kuriomis siekiama sukelti privalomų teisinių pasekmių, turinčių įtakos ieškovo interesams, iš esmės pripažintinos aktais, kuriuos galima ginčyti, išskyrus tarpines priemones, kuriomis siekiama parengti galutinį sprendimą ir kuriomis tokių pasekmių nesukeliama (žr. 2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Athinaïki Techniki / Komisija, C‑521/06 P, Rink., EU:C:2008:422, 42 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
29 Forma, kuria priimtas aktas ar sprendimas, iš esmės yra nesvarbi vertinant ieškinio dėl panaikinimo priimtinumą. Todėl, kvalifikuojant atitinkamą aktą, nesvarbu, ar jis atitinka tam tikrus formalius reikalavimus, t. y. ar rengėjas tinkamai jį pavadino, ar jis yra pakankamai motyvuotas arba ar jame nurodytos jo teisinį pagrindą sudarančios nuostatos. Taigi nesvarbu, kad šis aktas nėra pavadintas „sprendimu“ ir jame nėra nuorodos į SESV nuostatas, kuriose numatytos jo atžvilgiu galimos teisių gynimo priemonės (pagal analogiją žr. šio sprendimo 28 punkte minėto Sprendimo Athinaïki Techniki / Komisija, EU:C:2008:422, 43 ir 44 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).
30 Priešingu atveju Komisija galėtų išvengti Sąjungos teismo kontrolės paprasčiausiai nesilaikydama tokių formalių reikalavimų. Iš teismo praktikos matyti: kadangi Sąjunga yra teisinė bendrija, kurioje prižiūrima, ar jos institucijų priimti teisės aktai atitinka Sutartį, Sąjungos teisme pareikštam ieškiniui taikomos procesinės nuostatos turi būti aiškinamos kiek įmanoma taip, kad šių nuostatų taikymas padėtų įgyvendinti tikslą užtikrinti iš Sąjungos teisės kylančių asmenų teisių teisminę gynybą (žr. 28 punkte minėto Sprendimo Athinaïki Techniki / Komisija, EU:C:2008:422, 45 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
31 Būtent atsižvelgiant į šiuos svarstymus pirmiausia reikia nustatyti, ar, kaip tvirtinta ieškovė, šio sprendimo 24 punkte nurodyti ginčijami aktai yra jo nenaudai priimti aktai ir dėl to galima pareikšti ieškinį dėl jų panaikinimo.
Dėl ieškinio, pareikšto dėl 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašto, priimtinumo
32 Privalomos akto teisinės pasekmės turi būti vertinamos remiantis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, to akto turiniu (pagal analogiją žr. 1997 m. kovo 20 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑57/95, Rink., EU:C:1997:164, 9 punktą), prireikus atsižvelgiant į jo priėmimo aplinkybes (pagal analogiją žr. 1991 m. birželio 13 d. Nutarties Sunzest / Komisija, C‑50/90, Rink., EU:C:1991:253, 13 punktą ir 2010 m. sausio 26 d. Sprendimo Internationaler Hilfsfonds / Komisija, C‑362/08 P, Rink., EU:C:2010:40, 58 punktą) ir jį priėmusios institucijos įgaliojimus (pagal analogiją žr. 2005 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑301/03, Rink., EU:C:2005:727, 28 punktą).
33 Šioje byloje reikia išnagrinėti, ar 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštas, atsižvelgiant į jo turinį, faktines ir teisines priėmimo aplinkybes ir jį priėmusios institucijos įgaliojimus, kvalifikuotinas kaip ieškovės nenaudai priimtas sprendimas.
34 Šiuo klausimu visų pirma pažymėtina, jog šiuo atveju neginčijama, kad ginčijami aktai, kuriuos parengė Sąjungos delegacija Serbijos Respublikoje, priskirtini Komisijai, kuri dėl to yra teisėta atsakovė nagrinėjant šį ieškinį. Kaip teisingai teigia ieškovė, iš Bendrojo Teismo praktikos matyti, kad minėtos delegacijos, kuri veikia kaip Komisijos perįgaliotas leidimus suteikiantis pareigūnas, priimti aktai neleidžia jai pripažinti atsakovo statuso ir šiuo atveju priskirtini Komisijai (šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 4 d. Nutarties Elti / Europos Sąjungos delegacija Juodkalnijoje, T‑395/11, Rink., EU:T:2012:274, 64 punktą).
35 Antra, taip pat neginčijama, kad ieškovė, kaip konsorciumo narė, yra jai išsiųstų aktų adresatė dėl skaidrios minėto konsorciumo struktūros atsižvelgiant į jo narius (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 19 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑50/05, Rink., EU:T:2010:101, 40 punktą).
36 Pirma, kalbant apie 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašto turinį, reikia pažymėti, kad jis suformuluotas taip:
„Apgailestaudami pranešame <…>, jog buvo nuspręsta, kad dėl jūsų kandidatūros kyla interesų konfliktas, taigi [sutartis] negali būti skirta jūsų konsorciumui. [P]erkančioji organizacija padarė išvadą, kad sutartis negali būti skirta konsorciumui[, kuriam jūs priklausote], nes jūs esate patekęs į interesų konfliktą. [P]erkančioji organizacija, remdamasi [Praktinio vadovo] 2.3.6 punktu, konstatuoja, kad sąlygos[, kuriomis remiantis nustatomas] interesų konflikto buvimas, tenkinamos <…>“
37 Todėl iš paties šio rašto teksto matyti, kad jo rengėja ne tik informavo ieškovę, kaip teigia Komisija, apie savo ketinimą neskirti jai sutarties, bet taip pat jai pranešė apie sprendimą neskirti sutarties konsorciumui, kuriam ji priklauso.
38 Šios išvados nepaneigia tai, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašte nurodytas terminas pareikšti nesutikimą perkančiajai organizacijai arba jos paprašyti pateikti papildomos informacijos. Tokia nuoroda, atitinkančia Praktinio vadovo 2.4.15.1 punktą, siekiama, pirma, pripažinti akto adresato galimybę, pateikiant skundą, ginti savo interesus, kuriems atitinkamu sprendimu padarytas poveikis, nesant reikalo kreiptis į teismą, ir, antra, sudaryti jam sąlygas gauti daugiau informacijos apie jau priimtą sprendimą.
39 Be to, dėl galimybės paduoti skundą, kaip, be kita ko, nurodyta Praktinio vadovo 2.4.15.3 punkte ir išnašoje esančiame paaiškinime, į kurį šiame punkte pateikta nuoroda, nepažeidžiama akto adresato teisė kreiptis į Bendrąjį Teismą per Sąjungos teisėje aiškiai nustatytą terminą (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo CMB ir Christof / Komisija, T‑407/07, EU:T:2011:477, 103 punktą). Iš to matyti, kad dėl tokios galimybės ieškovė neatleidžiama nuo pareigos laikytis minėto termino pareikšti ieškinį dėl panaikinimo Bendrajame Teisme.
40 Antra, kalbant apie 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašto parengimo aplinkybes, pažymėtina, kad šis raštas susijęs su konkurso dalyvių, atrinktų siekiant skirti sutartį, pašalinimo sąlygų, kaip antai nurodytųjų Praktinio vadovo 2.3.3 punkte, vertinimu, remiantis tuo, kas nurodyta skelbimo apie pirkimą 15 punkte. Toks vertinimas baigtas nurodžius, kad sutartis negali būti skirta konsorciumui, kuriam priklauso ieškovė. Iš bylos medžiagos nematyti, kad po to, kai buvo išsiųstas 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštas, buvo iš naujo atliktas konsorciumo, kuriam priklauso ieškovė, pasiūlymo vertinimas.
41 Reikia pridurti, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašte jo rengėja nurodė, kad nepateikus prieštaravimų arba prašymų pateikti papildomos informacijos „[ji] toliau vykdys sutarties skyrimo procedūrą remdamasi Praktinio vadovo taisyklėmis“. Reikia pažymėti, kad 2012 m. rugsėjo 12 d. rašte, kuris ieškovui buvo išsiųstas kitą dieną po ieškinio pareiškimo Bendrajame Teisme, nurodytas konkurso dalyvio, kuriam vertinimo komitetas siūlo skirti sutartį, pavadinimas. Remiantis tuo darytina išvada, kad, nepaisydama 2012 m. rugpjūčio 13 d. skunde pateikto ieškovės prašymo sustabdyti vykstančią konkurso procedūrą, perkančioji organizacija toliau ją vykdė ir iš likusių kandidatų nurodė konkurso dalyvį, kuriam galimai bus skirta sutartis.
42 Šiuo klausimu reikia pridurti, kad 2012 m. rugsėjo 12 d. rašto paskutinėje eilutėje užsiminimą apie galimybę, remiantis Praktinio vadovo 2.4.15 punktu, užginčyti atitinkamą sprendimą galima aiškinti taip, kad juo daroma nuoroda į galimybę ginčyti sprendimą skirti sutartį kitam konkurso dalyviui. Taigi nagrinėjama nuoroda nėra lemiama, kad 2012 m. rugsėjo 12 d. raštą būtų galima kvalifikuoti kaip galutinį sprendimą dėl ieškovės pašalinimo. Priešingai, tokia nuoroda dar kartą parodo, kaip teisingai teigia ieškovė, kad konkurso procedūra nebuvo sustabdyta ir baigėsi vertinimo komitetui nurodžius konkurso dalyvį, kuriam galimai bus skirta sutartis.
43 Todėl reikia konstatuoti, jog, atsižvelgiant į 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašto parengimo aplinkybes, jo rengėja išdėstė poziciją dėl ieškovės galimybių dalyvauti sutarties skyrimo etape, taip pat nurodė, kad ieškovė yra patekusi į interesų konfliktą, todėl nusprendė, kad sutartis negali būti skirta konsorciumui, kuriam priklauso ieškovė.
44 Galiausiai, trečia, kalbant apie įgaliojimus, kuriuos turėjo ginčijamo rašto rengėja, t. y. Sąjungos delegacija Serbijos Respublikoje, pažymėtina, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 5 punkte, ši delegacija veikė kaip Komisijos perįgaliota perkančioji organizacija. Todėl nagrinėjamas aktas nėra tik vertinimo komiteto nuomonė dėl konkurso dalyvio pašalinimo dėl intereso konflikto sąlygų, bet yra perkančiosios organizacijos sprendimas, kuriuo savaime gali būti sukelta privalomų teisinių pasekmių jo adresatui.
45 Iš visų išdėstytų pastabų matyti, kad atsižvelgiant į turinį, teisines ir faktines rengimo aplinkybes ir parengusios institucijos įgaliojimus 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštu galėjo būti sukelta privalomų teisių pasekmių, turinčių įtakos ieškovės interesams, todėl tai yra jos nenaudai priimtas aktas, dėl kurio panaikinimo galima pareikšti ieškinį Bendrajame Teisme.
46 Priešingai, nei tvirtina Komisija, ieškovė, kai jos nenaudai buvo priimtas aktas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 28–30 ir 32 punktuose nurodytą teismo praktiką, teisingai pateikė šį ieškinį per terminą, skaičiuojamą nuo minėto akto priėmimo. Tam, kad pateiktų šį ieškinį, ji neturėjo laukti atsakymo į savo 2012 m. rugpjūčio 13 d. skundą, kaip matyti iš šio sprendimo 39 punkte minėtos teismo praktikos ir iš Praktinio vadovo 2.4.15.1 ir 2.4.15.3 punktų.
47 Kadangi 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštas buvo kvalifikuotas kaip aktas, kurį galima ginčyti, reikia atsakyti į Komisijos argumentus, kad 2012 m. rugsėjo 12 d. rašte pateiktas ieškovės nenaudai priimtas sprendimas, kurio neužginčijus per skundui paduoti nustatytą terminą ieškovė buvo galutinai pašalinta iš konkurso procedūros dėl interesų konflikto. Dėl tokio argumento reikia patikrinti, ar ieškovės suinteresuotumas pareikšti ieškinį išliko perkančiajai organizacijai parengus 2012 m. rugsėjo 12 d. raštą, o tai reiškia, kad ieškinio baigtis gali būti naudinga jį pareiškusiai šaliai (šiuo klausimu žr. 2014 m. birželio 25 d. Nutarties Accorinti ir kt. /ECB, T‑224/12, EU:T:2014:611, 68 punktą).
48 Šiuo atžvilgiu iš teismo praktikos matyti, kad patvirtinamojo akto panaikinimas sutampa su ankstesnio akto panaikinimu, todėl ankstesnio akto panaikinimas automatiškai apima patvirtinamojo akto panaikinimą (šiuo klausimu žr. 1998 m. gegužės 5 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė / Komisija, C‑180/96, Rink., EU:C:1998:192, 28 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Taigi, jeigu patvirtintas sprendimas netapo galutinis, suinteresuotasis asmuo turi teisę ginčyti ir patvirtintą sprendimą, ir patvirtinamąjį sprendimą arba abu šiuos sprendimus (žr. 1998 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Waterleiding Maatschappij / Komisija, T‑188/95, Rink., EU:T:1998:217, 108 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
49 Pirma, nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, jog dėl to, kad 2012 m. rugsėjo 12 d. rašte paminėta vertinimo komiteto nuomonė skirti sutartį kitam konkurso dalyviui, nagrinėjamas raštas negali tapti aktu, pakeičiančiu 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštą, kalbant apie konsorciumo, kuriam priklauso ieškovė, pasiūlymo atmetimą. Šiuo užsiminimu nekeičiami 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašte pateikto sprendimo motyvai, turinys ir pasekmės, kalbant, be kita ko, apie ieškovės pašalinimą iš konkurso procedūros dėl interesų konflikto ir paskesnį konsorciumo, kuriam ji priklauso, pasiūlymo atmetimą.
50 Antra, dėl nuorodos, jog perkančioji organizacija atsižvelgė į ieškovės 2012 m. rugpjūčio 13 d. rašte išdėstytas aplinkybes, reikia pažymėti, kad jeigu iš tikrųjų 2012 m. rugsėjo 12 d. raštas yra atsakymas į ieškovės skundą, ieškovės tame rašte nurodytos aplinkybės visiškai nėra naujos ar esminės faktinės aplinkybės, palyginti su tuo, kas jau buvo žinoma perkančiajai organizacijai 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašto parengimo momentu, kaip nurodyta teismo praktikoje, susijusioje su faktinių aplinkybių vertinimu kaip „naujų ir esminių“ (šiuo klausimu žr. 2001 m. vasario 7 d. Sprendimo Inpesca / Komisija, T‑186/98, Rink., EU:T:2001:42, 50 ir 51 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką). Iš tiesų ieškovės pateiktomis aplinkybėmis tik primenama perkančiajai organizacijai, kad ji anksčiau atmetė galimybę, kad dėl ieškovės kyla interesų konfliktas, ir apie tai informavo 2012 m. balandžio 26 d. elektroniniu laišku (žr. šio sprendimo 9 punktą). 2012 m. rugsėjo 12 d. rašte nepateikta informacijos dėl galimo ieškovės pozicijos ar jos pasiūlymo vertinimo, atlikto po to, kai buvo išsiųstas 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštas, peržiūrėjimo.
51 Be to, nors pagal 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles (OL L 357, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 145), 149 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą konkurso dalyviai, kurių pasiūlymai atmesti, turi galimybę raštu prašyti perkančiosios organizacijos pateikti „papildomos informacijos apie atmetimo priežastis“, tokios informacijos pateikimo poveikis nėra pakeisti sprendimą, kuriuo atmestas atitinkamo konkurso dalyvio pasiūlymas, nes tokio sprendimo motyvai gali būti pateikti keliais etapais (žr. 2012 m. gegužės 22 d. Sprendimo Sviluppo Globale / Komisija, T‑6/10, EU:T:2012:245, 29 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
52 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad 2012 m. rugsėjo 12 d. raštu perkančioji organizacija iš esmės tik dar kartą patvirtino savo poziciją, išdėstytą 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašte, ir rėmėsi tomis pačiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis. Jokia šiame rašte pateikta informacija nėra nauja ar esminė aplinkybė, dėl kurios šis raštas galėtų tapti sprendimu dėl ieškovės pašalinimo, pakeičiančiu arba atstojančiu 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštą.
53 Todėl parengus 2012 m. rugsėjo 12 d. raštą šis ieškinys, pareikštas dėl 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašte pateikto sprendimo, neprarado savo dalyko, taigi nagrinėjamu atveju išlieka ieškovės suinteresuotumas pareikšti ieškinį siekiant atitaisyti padėtį dėl jos pašalinimo iš konkurso procedūros ir konsorciumo, kuriam ji priklauso, pasiūlymo atmetimo. Priešingai, nei teigia Komisija, ir kaip jau nurodyta šio sprendimo 46 punkte, ieškovė teisingai pareiškė ieškinį siekdama, kad būtų panaikintas 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašte pateiktas sprendimas, kaip priemonė, sukelianti jai privalomų teisinių pasekmių, turinčių įtakos jos interesams. Priešingu atveju jai kiltų rizika, jog Komisija pareikštų, kad jos ieškinys pateiktas pavėluotai, motyvuodama tuo, kad 2012 m. rugsėjo 12 d. raštas iš esmės tėra, kaip teisingai teigia ieškovė, 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašto patvirtinamasis aktas.
54 Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad jeigu ieškovas praleidžia nustatytą terminą pareikšti ieškinį dėl sprendimo, kuriuo aiškiai nustatyta priemonė, sukelianti privalomų teisinių pasekmių, paveikiančių jo interesus, panaikinimo, jis negali atnaujinti šio termino prašydamas institucijos persvarstyti savo sprendimą ir pareikšdamas ieškinį dėl sprendimo, kuriuo atmetamas šis prašymas ir patvirtinamas anksčiau priimtas sprendimas (žr. 2006 m. spalio 10 d. Nutarties Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑106/05, EU:T:2006:299, 55 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
55 Todėl ieškinį, kuriuo siekiama, kad būtų panaikintas 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašte pateiktas sprendimas, reikia pripažinti priimtinu.
Dėl implicitinio sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės skundas
56 Kalbant apie prašymą panaikinti tariamą implicitinį sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės skundas, reikia išnagrinėti, ar šį tariamą sprendimą galima kvalifikuoti kaip aktą, kurį galima apskųsti, kaip jis suprantamas pagal SESV 263 straipsnį.
57 Šiuo klausimu reikia priminti, kad vien dėl paties institucijos neatsakymo, kai jos paprašoma pareikšti nuomonę, negali būti sukelta teisinių pasekmių, nebent tokios pasekmės aiškiai numatytos Sąjungos teisės nuostatoje. Nesant aiškių Sąjungos teisės nuostatų, kuriomis būtų nustatytas terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad priimtas implicitinis sprendimas, ir kuriomis apibrėžiamas šio sprendimo turinys, institucijos neveikimas negali būti prilygintas sprendimui, nes kitaip būtų pažeista Sutartyje nustatyta teisių gynimo priemonių sistema (1999 m. gruodžio 13 d. Sprendimo SGA / Komisija, T‑189/95, T‑39/96 ir T‑123/96, Rink., EU:T:1999:317, 26 ir 27 punktai).
58 Pagal Bendrojo Teismo praktiką Praktinis vadovas yra tik darbo priemonė, kuri paaiškina tam tikroje srityje taikomas procedūras ir savaime negali būti teisinis pagrindas nustatyti privalomo išankstinio administracinio skundo reikalavimą (2008 m. spalio 8 d. Sprendimo Sogelma / AER, T‑411/06, Rink., EU:T:2008:419, 66 punktas). Be to, nagrinėjamu atveju minėtas vadovas taip pat negali būti teisinis pagrindas nustatyti naikinamąjį terminą, palankų institucijai, atsakingai atsakyti į skundą. Todėl perkančiosios organizacijos neveiklumas pasibaigus Praktinio vadovo 2.4.15.1 punkte nustatytam terminui negali būti laikomas implicitiniu sprendimu, kuriuo atmestas ieškovės skundas. Be to, Praktiniame vadove nenumatyta jokių nagrinėjamo termino pasibaigimo pasekmių.
59 Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, ieškinys turi būti pripažintas nepriimtinu, kalbant apie prašymą panaikinti implicitinį sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės skundas.
Dėl esmės
60 Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo du ieškinio pagrindus. Pirmasis ieškinio pagrindas apima du kaltinimus: vienas susijęs su konkurso specifikacijų pažeidimu, kitas – su gero administravimo principo pažeidimu. Nurodydama antrąjį ieškinio pagrindą ieškovė teigia, kad pažeistas 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (toliau – Finansinis reglamentas) (OL L 248, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74) 94 straipsnis.
61 Pirmiausia reikia išnagrinėti antrąjį ieškinio pagrindą.
62 Nurodydama antrąjį ieškinio pagrindą, susijusį su Finansinio reglamento 94 straipsnio pažeidimu, ieškovė, pirma, pateikdama pirmąjį kaltinimą, teigia, kad ji negalėjo pateikti pastabų prieš tai, kai buvo galutinai pašalinta iš konkurso procedūros, ir, antra, pateikdama antrąjį kaltinimą, teigia, kad nebuvo pateikta jokių tinkamų įrodymų, patvirtinančių interesų konflikto buvimą. Ji remiasi Bendrojo Teismo praktika, kurioje taikytas Finansinio reglamento 94 straipsnis (2007 m. balandžio 18 d. Sprendimo Deloitte Business Advisory / Komisija, T‑195/05, Rink., EU:T:2007:107, 67 punktas) ir Praktinio vadovo 2.3.6 punktas, ir iš esmės tvirtina, jog konkurso dalyvio pašalinimas turi būti grindžiamas tuo, kad egzistuoja realus interesų konflikto pavojus, paremtas konkrečiomis atitinkamo atvejo aplinkybėmis, o suinteresuotajam asmeniui turi būti palikta galimybė įrodyti, kad nėra interesų konflikto.
63 Dėl, be kita ko, veiksnių, kuriais remiantis galima atmesti interesų konflikto buvimo galimybę, ieškovė pažymi, kad ji nedalyvavo rengiant specifikacijas ar sąlygas, susijusias su konkurso EuropeAid/131367/C/SER/RS projektu. Be to, ji nurodo, kad neturėjo daugiau informacijos, negu buvo pateikta visiems konkurso dalyviams. Todėl, ieškovės teigimu, aplinkybė, jog ji dalyvavo rengiant tam tikrus dokumentus vykstant kitai konkurso procedūrai, jeigu šie dokumentai nebuvo rengiami atsižvelgiant į naują pirkimą, savaime negali būti pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad ji yra patekusi į interesų konfliktą. Ji taip pat mano, jog iš Teisingumo Teismo praktikos (2005 m. kovo 3 d. Sprendimas Fabricom, C‑21/03 ir C‑34/03, Rink., EU:C:2005:127) matyti, kad dėl pagal ankstesnę sutartį įgytos patirties negali būti iškreipta konkurencija, nes tokiu atveju dauguma konkurso dalyvių šiuo pagrindu turėtų būti pašalinti iš naujų konkurso procedūrų.
64 Komisija tvirtina, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštu aiškiai pripažinta ieškovės galimybė paaiškinti savo situaciją prieš priimant sprendimą, kuris vėliau pateiktas 2012 m. rugsėjo 12 d. rašte. Be to, iš pastarojo rašto matyti, kad perkančioji organizacija „deramai atsižvelgė į aplinkybes, kurias [ieškovė] išdėstė [2012] m. rugpjūčio 13 d. rašte“, ir rėmėsi konkrečių pasiūlymų analize.
65 Dėl įrodymų, susijusių su nagrinėjamu interesų konfliktu, Komisija teigia, kaip matyti iš 2012 m. rugsėjo 12 d. rašto, kad kai kurie dokumentai, kuriuos ieškovė parengė vykstant ankstesniam pirkimui, buvo pridėti prie naujo konkurso specifikacijų. Šie dokumentai „[buvo] daugumos veiklos sričių, dėl kurių surengtas vykstantis konkursas, pagrindas“. Komisija neginčija, kaip pažymi ieškovė, kad dokumentai buvo pateikti visiems galimiems kandidatams. Tačiau ji atsikerta, kad ieškovė turėjo galimybę anksčiau už kitus konkurso dalyvius susipažinti su minėtais dokumentais ir dėl to pasinaudojo konkurenciniu pranašumu, ypač ieškodama kvalifikuotų ekspertų. Be to, nors netvirtina, kad taip yra nagrinėjamu atveju, Komisija teigia, kad ieškovė, dalyvavusi rengiant nagrinėjamus dokumentus, turėjo galimybę juos rengti taip, kad pati turėtų konkurencinį pranašumą dėl nagrinėjamos sutarties.
66 Galiausiai, ieškovės nurodyta teismo praktika (šio sprendimo 63 punkte minėto Sprendimo Fabricom, EU:C:2005:127, 29 ir 36 punktai) nepagrindžia jos teiginio, o veikiau patvirtina Komisijos poziciją, būtent kad atliekant tam tikrus parengiamuosius darbus dalyvavęs asmuo, rengdamas savo pasiūlymą, gali būti geresnėje padėtyje dėl to, kad atlikdamas šiuos darbus jis galėjo gauti informacijos apie atitinkamą viešojo pirkimo sutartį. Tačiau rengdami pasiūlymus visi konkurso dalyviai turi turėti lygias galimybes. Todėl Komisija mano, jog pakanka nustatyti rizikos, kad ieškovė turi konkurencinį pranašumą, buvimą ir nėra reikalo įrodyti, kad minėtas pranašumas nagrinėjamu atveju sukėlė konkrečių pasekmių.
67 Reikia pažymėti, kad viešojo paslaugų pirkimo sutarčių skyrimas, kurį atlieka Komisija, reglamentuojamas Finansinio reglamento pirmosios dalies V antraštinės dalies nuostatomis.
68 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašto teisinis pagrindas yra Finansinio reglamento 94 straipsnis, pakartotas specifikacijų 15 punkte. Nagrinėjamame reglamente numatyta, kad jis taikomas visoms viešojo pirkimo, visiškai arba iš dalies finansuojamo iš Bendrijų (dabar – iš Sąjungos) biudžeto, sutartims.
69 Finansinio reglamento 94 straipsnyje nustatyta:
„Sutartys negali būti sudaromos su kandidatais arba konkurso dalyviais, kurie viešųjų pirkimų procedūros metu:
a) pateko į interesų konflikto situaciją <…>“
70 Konkurso specifikacijų 15 punkte „Pašalinimo pagrindai“ nurodyta:
„Konkurso dalyviai kartu su pasiūlymu turi pateikti prie standartinės formos pridedamą pasirašytą deklaraciją, patvirtinančią, kad nėra patekę į vieną iš [Praktinio vadovo] 2.3.3 punkte nurodytų situacijų.“
71 Praktinio vadovo 2.3.3 punkte nurodyta:
„Sutartis neskiriama kandidatams, pareiškėjams ar konkurso dalyviams, kurie vykstant šios sutarties skyrimo procedūrai:
a) yra patekę į interesų konfliktą,
<…>
Reikia priminti, kad, prieš siūlant (vertinimo komitetui) ir nusprendžiant (perkančiajai organizacijai) pašalinti kandidatą, konkurso dalyvį ar pareiškėją, turi būti laikomasi principų, kaip antai teisės į gynybą ir proporcingumo principo. Šiuo tikslu, nebent yra tokių įrodymų, kad nereikia pateikti jokių papildomų klausimų (pavyzdžiui, jeigu kandidatas, konkurso dalyvis ar pareiškėjas pripažįsta aplinkybes, dėl kurių šalinamas), pašalinimas grindžiamas prieštaravimo procedūra, kurioje dalyvauja atitinkamas kandidatas, konkurso dalyvis ar pareiškėjas.“
72 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašte paminėtame Praktinio vadovo 2.3.6 punkte pateikta interesų konflikto sąvoka, kuri apibūdinta taip:
„Interesų konfliktas: interesų konfliktas kyla tais atvejais, kai dėl priežasčių, susijusių su šeima, emociniu gyvenimu, politine arba pilietine priklausomybe, ekonominiais interesais arba kitais su naudos iš [Sąjungos] finansuojamų programų gavėjo turimais bendrais interesais, kyla pavojus, kad perkančioji organizacija nebegalės nešališkai ir objektyviai vykdyti savo funkcijų arba vykstant sutarties skyrimo procedūrai ar vykdant sutartį bus nevienodai vertinami kandidatai, konkurso dalyviai ar pareiškėjai. Interesų konflikto pavojus kyla, pavyzdžiui, kai procedūroje (vertinimo komitete, perkančiojoje organizacijoje ir t. t.) dalyvaujantis asmuo gali suteikti sau ar kitam asmeniui tiesioginį ar netiesioginį pranašumą ir taip padaryti įtaką procedūros rezultatui; arba kai ekspertas ar bendrovė [turi] galimybę gauti viešai neatskleistos informacijos ir dėl to per vėlesnes ar susijusias procedūras atsiranda nesąžininga konkurencija.
Pavyzdžiui, kiekviena bendrovė ar kiekvienas ekspertas, dalyvaujantys rengiant projektą (pavyzdžiui, rengiant technines užduotis), turi būti apskritai pašalinti iš konkursų, rengiamų remiantis tais parengtais dokumentais, nebent [jie] perkančiajai organizacijai įrodo, kad [jų] dalyvavimas ankstesniuose konkurso etapuose nėra nesąžiningos konkurencijos veiksmas.
Kandidatai, konkurso dalyviai ar pareiškėjai, patekę į interesų konfliktą vykstant sutarties skyrimo arba dotacijos skyrimo procedūrai, turi būti pašalinti iš minėtos procedūros. Pašalinimo pagrindai kiekvienu atveju turi būti analizuojami atskirai. Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką pašalinimas turi būti grindžiamas tuo, kad egzistuoja realus interesų konflikto pavojus, paremtas konkrečiomis atitinkamos bylos aplinkybėmis. Dėl automatinio pašalinimo kandidatas, konkurso dalyvis ar pareiškėjas netenka teisės pateikti įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pašalinti bet kokį įtarimą dėl interesų konflikto.
<…>“
73 Šioje byloje reikia išnagrinėti, ar perkančioji organizacija, atsižvelgdama į Finansinio reglamento 94 straipsnio a punktą, kaip jis aiškinamas teismų praktikoje, ir remdamasi sprendimo, pateikto 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašte, priėmimo momentu turima informacija, galėjo padaryti išvadą, kad ieškovei kyla interesų konflikto pavojus.
74 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad Finansinio reglamento 94 straipsnis leidžia iš viešojo pirkimo sutarties skyrimo procedūros pašalinti konkurso dalyvį tik tuo atveju, jei jame nurodyta interesų konflikto situacija yra reali, o ne hipotetinė. Tai reiškia, jog vien interesų konflikto pavojaus nepakanka, kad būtų galima atmesti pasiūlymą. Iš tiesų interesų konfliktas iš esmės gali pasireikšti tik vykdant sutartį. Prieš sudarant sutartį interesų konfliktas gali būti tik potencialus, todėl minėta nuostata apima motyvus, susijusius su pavojumi. Vis dėlto šį pavojų reikia realiai nustatyti konkrečiai įvertinus konkurso dalyvio pasiūlymą ir situaciją, kad konkurso dalyvį būtų galima pašalinti iš procedūros. Šiuo atveju vien interesų konflikto galimybės nepakanka (šio sprendimo 62 punkte minėto Sprendimo Deloitte Business Advisory / Komisija, EU:T:2007:107, 67 punktas).
75 Interesų konflikto sąvoka yra objektyvaus pobūdžio ir ją apibrėžiant nėra svarbūs suinteresuotųjų asmenų ketinimai, ypač jų sąžiningumas (žr. 2013 m. kovo 20 d. Sprendimo Nexans France / Entreprise commune Fusion for Energy, T‑415/10, Rink., EU:T:2013:141, 115 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
76 Perkančiosios organizacijos neturi absoliučios pareigos sistemingai pašalinti iš konkurso dalyvių, patekusių į interesų konfliktą, nes toks pašalinimas nepagrįstas tais atvejais, kai įmanoma įrodyti, jog tokia situacija neturėjo įtakos jų elgesiui vykstant konkurso procedūrai ir ji nekelia realaus pavojaus, kad bus iškraipoma konkurso dalyvių tarpusavio konkurencija. Kita vertus, dalyvį, kuris patekęs į interesų konfliktą, būtina pašalinti, jei nėra tinkamesnės priemonės, kurią taikant būtų galima išvengti bet kokio vienodo požiūrio į konkurso dalyvius ir skaidrumo principų pažeidimo (šio sprendimo 75 punkte minėto Sprendimo Nexans France / Entreprise commune Fusion for Energy, EU:T:2013:141, 116 ir 117 punktai).
77 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką kiekviename konkurso procedūros etape perkančioji organizacija turi užtikrinti vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principo laikymąsi ir dėl šios priežasties – lygias galimybes visiems konkurso dalyviams (žr. 2007 m. liepos 12 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑250/05, EU:T:2007:225, 45 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
78 Kalbant konkrečiai, remiantis teismo praktika, pagal lygių galimybių principą visi konkurso dalyviai turi turėti vienodas galimybes suformuluoti savo pasiūlymus, o tai reiškia, kad visų konkurso dalyvių pasiūlymams turi būti taikomos vienodos sąlygos. Dėl skaidrumo principo, kuris kyla iš lygių galimybių principo, pažymėtina, jog jo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad nekiltų perkančiosios organizacijos favoritizmo ir savivalės rizika. Pagal šį principą reikalaujama, kad visos viešojo pirkimo sutarties skyrimo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą arba specifikacijose būtų suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai (2009 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Brink’s Security Luxembourg / Komisija, T‑437/05, Rink., EU:T:2009:318, 114 ir 115 punktai). Pagal skaidrumo principą taip pat reikalaujama, kad visa atitinkama techninė informacija, kurios reikia tam, kad būtų gerai suprastas skelbimas apie pirkimą arba specifikacijos, būtų, kai tik įmanoma, pateikta visoms viešajame pirkime dalyvaujančioms įmonėms, kad, viena vertus, visi deramai informuoti ir rūpestingi konkurso dalyviai tiksliai suprastų jų turinį ir juos aiškintų vienodai ir, kita vertus, perkančioji organizacija galėtų patikrinti, ar tikrai konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka tai sutarčiai taikomus kriterijus (žr. 2014 m. sausio 29 d. Sprendimo European Dynamics Belgium ir kt. / EMA, T‑158/12, EU:T:2014:36, 60 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
79 Iš šio sprendimo 74–78 punktuose nurodytos teismo praktikos matyti, kad remiantis argumentais, susijusiais su interesų konflikto pavojumi, reikia konkrečiai įvertinti, pirma, pasiūlymą ir, antra, atitinkamo konkurso dalyvio situaciją ir kad šio konkurso dalyvio pašalinimas yra priemonė, skirta užtikrinti, kad būtų laikomasi skaidrumo ir konkurso dalyvių lygių galimybių principų.
80 Taigi, siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju pažeistas Finansinio reglamento 94 straipsnis, reikia išnagrinėti, atliekant objektyvią analizę ir neatsižvelgiant į ieškovės ketinimus, ar interesų konflikto pavojus kyla dėl jos situacijos ir jis matyti konkrečiai įvertinus jos pasiūlymą.
81 Pirma, reikia priminti, kad, Komisijos teigimu, ieškovės pašalinimo dėl su interesų konfliktu susijusių priežasčių tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principo. Šiuo klausimu ji pažymi, kad ieškovė turėjo galimybę anksčiau už kitus susipažinti su tam tikrais dokumentais, kurie buvo naudojami kaip dalies veiklos sričių, susijusių su nagrinėjamo konkurso projektu, pagrindas, nes ieškovė priklausė konsorciumui, rengusiam tuos dokumentus vykstant kitai konkurso procedūrai. Iš 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašto matyti, kad dėl to ji galėjo gauti „viešai neatskleistos informacijos“, kaip tai suprantama pagal Praktinio vadovo 2.3.6 punktą. Taigi, remdamasi tuo, kas išdėstyta nagrinėjamame rašte, Komisija mano, kad dėl šios galimybės anksčiau už kitus konkurso dalyvius susipažinti su dokumentais ieškovei suteiktas konkurencinis pranašumais, palyginti su tais kitais dalyviais.
82 Tačiau negalima sutikti, jog interesų konflikto pavojus gali būti grindžiamas vien tuo, kad ieškovė turėjo galimybę anksčiau už kitus konkurso dalyvius susipažinti su kitos konkurso procedūros dokumentais dėl to, kad priklausė konsorciumui, parengusiam tuos dokumentus, kurie vėliau buvo išsaugoti siekiant juos panaudoti kaip informaciją dėl veiklos sričių, susijusių su šioje byloje nagrinėjamu konkursu.
83 Negalima pritarti Komisijos argumentui, jog ieškovė, priklausydama nagrinėjamus dokumentus parengusiam konsorciumui, galėjo juos ruošiant daryti įtaką, kad jai būtų suteiktas konkurencinis pranašumas šioje byloje nagrinėjamame konkurse. Šiuo klausimu iš šio sprendimo 74 ir 75 punktuose nurodytos teismo praktikos aiškiai matyti, kad interesų konfliktas turi būti objektyvaus pobūdžio, o dėl to reikia neatsižvelgti į suinteresuotojo asmens ketinimus, ir vien interesų konflikto galimybės nepakanka, nes tas pavojus turi būti iš tikrųjų konstatuotas nagrinėjamu atveju. Taigi interesų konflikto pavojus negali būti grindžiamas vien prielaida, kad rengiant nagrinėjamus dokumentus vykstant kitai konkurso procedūrai ieškovė žinojo apie perkančiosios organizacijos ketinimą paskelbti naują skelbimą apie konkursą ir jos ketinimą pasirinkti konsorciumo, kuriam ji priklausė, parengtus dokumentus kaip pagrindą dėl tam tikrų veiklos sričių, susijusių su viešojo pirkimo sutartimi, kurią siekiama skirti rengiant naują konkursą.
84 Remiantis šio sprendimo 66 punkte nurodyta teismo praktiką ir Praktinio vadovo 2.3.6 punktu, interesų konflikto pavojus kyla asmeniui, kuris, būdamas atsakingas už parengiamuosius darbus vykdant viešąjį pirkimą, pats dalyvauja tame viešajame pirkime. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šio sprendimo 63 punkte minėto Sprendimo Fabricom (EU:C:2005:127) 29 punkte vartodamas žodžių junginį „parengiamieji darbai“ Teisingumo Teismas darė nuorodą į parengiamuosius darbus, atliekamus per vieną ir tą pačią konkurso procedūrą.
85 Todėl Komisija neturėjo pagrindo dokumentų, paruoštų vykstant kitai konkurso procedūrai, rengimą prilyginti parengiamiesiems darbams, susijusiems su nagrinėjama konkurso procedūra, kaip jie suprantami pagal šio sprendimo 63 punkte nurodytą teismo praktiką, nebent būtų objektyviai ir konkrečiai įrodžiusi, kad, pirma, minėti dokumentai buvo parengti atsižvelgiant į nagrinėjamą konkurso procedūrą ir, antra, dėl jų ieškovei buvo suteiktas realus pranašumas. Taigi, to neįrodžius, vykstant kitai konkurso procedūrai parengti dokumentai, kuriuos perkančioji organizacija vėliau pasirinko kaip informaciją dėl dalies veiklos sričių, susijusių su skirtinga konkurso procedūra, negali būti laikomi „parengiamaisiais darbais“, kaip jie suprantami pagal minėtą teismo praktiką ir pagal Praktinio vadovo 2.3.6 punktą, kuriame kaip parengiamieji darbai, be kita ko, nurodyti darbai, susiję su „projekto rengimu“, pavyzdžiui, su specifikacijų rengimu.
86 Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, jog ieškovės pašalinimas buvo grindžiamas vien tuo, kad ji priklausė konsorciumui, parengusiam dokumentus, susijusius su ankstesne konkurso procedūra, nors nebuvo tvirtinama, kad kiti konkurso dalyviai neturėjo galimybės tinkamu laiku susipažinti su tais pačiais dokumentais. Be to, minėtų dokumentų rengimas nereiškia, kad ieškovė dalyvavo rengiant nagrinėjamo konkurso specifikacijas. Todėl nebuvo įrodyta, kad ieškovė turėjo daugiau informacijos negu kiti konkurso dalyviai, o tai būtų buvęs vienodo požiūrio ir skaidrumo principų pažeidimas.
87 Darytina išvada, kad nagrinėjami dokumentai nėra „viešai neatskleista informacija“, kaip ji suprantama pagal Praktinio vadovo 2.3.6 punktą. Taigi, priešingai, nei teigia Komisija, ieškovės pašalinimo neapima minėtas Praktinio vadovo punktas ir dėl to jis nėra pateisinamas vienodo požiūrio ir skaidrumo principų pažeidimu.
88 Be to, jeigu dokumentai, parengti vykstant kitai konkurso procedūrai, būtų kvalifikuojami kaip „parengiamieji darbai“ dėl to, kad perkančioji organizacija juos išsaugojo kaip informaciją dėl veiklos sričių, susijusių su vėlesne konkurso procedūra, tai savaime reikštų, kaip ieškovė teisingai teigia, kad dėl patirties, įgytos dalyvaujant ankstesnėje konkurso procedūroje, gali būti iškreipta konkurencija.
89 Antra, neatrodo, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašte pateiktas sprendimas buvo priimtas konkrečiai įvertinus ieškovės pasiūlymą. Šiame rašte tik nurodyta, daugiau nepatikslinant, kad dėl ieškovės kylantis interesų konflikto pavojus, kaip antai nurodytas Praktinio vadovo 2.3.6 punkte, galėjo būti tinkamai nustatytas tik pirmiausia atidžiai atskirai išnagrinėjus konkurso dalyvių kandidatūras.
90 Iš tikrųjų 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašte pateikta nuoroda į nagrinėjimą „atskirai“ pakartojama Praktinio vadovo 2.3.6 punkto formuluotė, grindžiama šio sprendimo 74 punkte nurodyta teismo praktika. Tačiau reikia konstatuoti, jog ši nuoroda nėra pagrįsta jokiu įrodymu, kad toks konkretus nagrinėjimas buvo atliktas.
91 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Komisija pirmą kartą atsiliepime į ieškinį (ir tai nebuvo nurodyta 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašte) išdėstė prielaidą, jog dėl to, kad ieškovė turėjo „išskirtines sąlygas susipažinti“ su tam tikrais dokumentais, pasirinktais kaip daugumos veiklos sričių, dėl kurių surengtas vykstantis pirkimas, pagrindas, ieškovė galėjo pasinaudoti konkurenciniu pranešimu pasirinkdama kvalifikuotus ekspertus minėtai veiklai vykdyti.
92 Tačiau, pirma, Komisija nepateikia jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima patikrinti, ar iš to, kaip parengtas ieškovės pasiūlymas, matyti, kad ji turėjo daugiau informacijos negu kiti konkurso dalyviai, nes, kaip nurodyta šio sprendimo 86 punkte, neginčijama, kad nagrinėjami dokumentai buvo parengti vykstant kitai konkurso procedūrai, jie nėra susiję su nagrinėjamo konkurso specifikacijų rengimu ir buvo pateikti visiems konkurso dalyviams vykstant šiai konkurso procedūrai.
93 Antra, kalbant apie Komisijos argumentą dėl kvalifikuotų ekspertų pasirinkimo, reikia konstatuoti, kad bylos medžiagoje nėra jokios informacijos, kuria remiantis būtų galima nustatyti atitinkamų dokumentų ir ieškovės atlikto pasirinkimo ryšį ir juo labiau tai, kad minėtas pasirinkimas turėjo įtakos ieškovės pasiūlymo sėkmės galimybėms.
94 Iš visų išdėstytų pastabų matyti, kad perkančioji organizacija neturėjo pagrindo manyti, kad dėl ieškovės kylantis interesų konflikto pavojus galėjo būti nustatytas atlikus konkretų jos pasiūlymo vertinimą. Priešingai, reikia konstatuoti, kad interesų konflikto pavojus nebuvo nustatytas objektyviai ir konsorciumo, kuriam priklauso ieškovė, pasiūlymas atmestas nepagrįstai ir prieštaraujant Finansinio reglamento 94 straipsnio nuostatoms.
95 Todėl, nesant reikalo nagrinėti ieškovės nurodyto ieškinio pirmojo pagrindo ir ieškinio antrojo pagrindo pirmo kaltinimo, reikia pritarti antrajam ieškinio pagrindui ir panaikinti sprendimą, pateiktą 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašte, kiek jame konstatuota, kad sutartis negali būti skirta konsorciumui, kuriam priklauso ieškovė. Tačiau, kaip matyti iš šio sprendimo 59 punkto, prašymas dėl tariamo implicitinio sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės skundas, panaikinimo atmetamas kaip nepriimtinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
96 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija iš esmės pralaimėjo bylą, o ieškovė prašė iš jos priteisti bylinėjimosi išlaidas, reikia nurodyti Komisijai padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš jos ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant šį ieškinį ir ieškovės pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašte, parengtame Europos Sąjungos delegacijos Serbijos Respublikoje, kuri veikia kaip Europos Komisijos perįgaliota perkančioji organizacija, ir susijusiame su konkurso procedūra EuropeAid/131367/C/SER/RS „Techninė pagalba Serbijos muitinės administracijai siekiant remti muitinės sistemos modernizavimą“, pateiktą sprendimą, kuriuo atmestas konsorciumo, kuriam priklauso Intrasoft International SA, pasiūlymas.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant susijusias su procedūra dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Martins Ribeiro | Gervasoni | Madise |
Paskelbta 2015 m. spalio 13 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.