Language of document : ECLI:EU:T:2013:59

Byla T‑494/10

Bank Saderat Iran

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Pareiga motyvuoti – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Akivaizdi vertinimo klaida“

Santrauka – 2013 m. vasario 5 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1.      Procesas – Sprendimas ar reglamentas, kuriuo vykstant procesui pakeičiamas ginčijamas aktas – Naujas faktas – Pradinių reikalavimų ir ieškinio pagrindų išplėtimas

2.      Pagrindinės teisės – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Juridinio asmens, laikomo trečiosios valstybės dariniu, rėmimasis – Leistinumas – Procesinės taisyklės, numatytos ieškiniams Europos Žmogaus Teisių Teisme – Vyriausybinių organizacijų pareikštų ieškinių nepriimtinumas – Taikymas Sąjungos teisme – Netaikymas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17, 41 ir 47 straipsniai)

3.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Minimalūs reikalavimai

(SESV 296 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamentų Nr. 423/2007 15 straipsnio 3 dalis, Nr. 961/2010 36 straipsnio 3 dalis ir Nr. 267/2012 46 straipsnio 3 dalis; Tarybos sprendimo 2010/413 24 straipsnio 3 dalis)

4.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Pareiga pateikti kaltę patvirtinančius įrodymus – Apimtis

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 ir 6 dalys)

5.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Teisė susipažinti su dokumentais – Teisė, kuria galima pasinaudoti tik pateikus dėl to prašymą Tarybai

(Tarybos reglamentai Nr. 423/2007, Nr. 961/2010 ir Nr. 267/2012; Tarybos sprendimas 2010/413)

6.      Europos Sąjunga – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Subjekto, kuriam taikomas sprendimas įšaldyti lėšas, ieškinys dėl panaikinimo – Įrodinėjimo pareigos paskirstymas – Teisminė kontrolė

(Tarybos reglamentai Nr. 423/2007, Nr. 668/2010, Nr. 961/2010, Nr. 1245/2011 ir Nr. 267/2012; Tarybos sprendimai 2010/413, 2010/644 ir 2011/783)

7.      Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės

(SESV 264 straipsnio antra pastraipa ir 280 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio pirma pastraipa ir 60 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamentai Nr. 423/2007, Nr. 668/2010, Nr. 961/2010, Nr. 1245/2011 ir Nr. 267/2012; Tarybos sprendimai 2010/413, 2010/644 ir 2011/783)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 30 punktą)

2.      Sąjungos teisėje nėra taisyklės, pagal kurią juridiniams asmenims, kurie yra trečiųjų valstybių institucijos, būtų neleidžiama remtis apsauga ir garantijomis, susijusiomis su pagrindinėmis teisėmis. Priešingai, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17, 41 ir 47 straipsniais užtikrinamos „kiekvieno“ asmens teisės, vadinasi, ši formuluotė apima ir šiuos juridinius asmenis. Todėl šie asmenys Sąjungos teisme gali remtis tomis pačiomis teisėmis, jeigu jos suderinamos su jų juridinio asmens statusu.

Toks neleidimas pasinaudoti pagrindinėmis teisėmis taip pat negali būti pagrįstas Europos žmogaus teisių konvencijos 34 straipsniu, pagal kurį vyriausybinių organizacijų pareikšti ieškiniai nepriimtini Europos Žmogaus Teisių Teisme.

(žr. 34–36, 39 punktus)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 47–49 punktus)

4.      Pagal teisės į gynybą paisymo principą reikalaujama, pirma, kad suinteresuotajam subjektui būtų pranešti įrodymai, kuriais pagrįstas jo nenaudai priimtas aktas. Antra, jam turi būti suteikta galimybė veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl šių įrodymų.

Todėl, kalbant apie pirmąjį aktą, pagal kurį įšaldytos subjekto lėšos, jeigu tai nedraudžiama pagal imperatyvius reikalavimus, susijusius su Sąjungos ar jos valstybių narių saugumu ar jų tarptautiniais santykiais, apie kaltę patvirtinančius įrodymus turi būti pranešama priimant atitinkamą aktą arba kuo greičiau po jo priėmimo. Atitinkamo subjekto prašymu jis taip pat turi teisę pareikšti nuomonę dėl šių įrodymų priėmus aktą. Tomis pačiomis sąlygomis prieš priimant bet kokį vėlesnį sprendimą įšaldyti lėšas iš esmės turi būti pranešami nauji įrodymai ir suteikiama nauja galimybė atitinkamam subjektui pareikšti nuomonę.

Taigi, apie pasiūlymą nustatyti ribojamąją lėšų įšaldymo priemonę atitinkamam asmeniui pranešant pasibaigus nustatytam terminui pastaboms pateikti, jam nesuteikiama galimybė susipažinti su jo bylos duomenimis laiku, pažeidžiant teisę į gynybą.

Be to, kalbant apie veiksmingos teisminės gynybos principą, teisminės kontrolės veiksmingumas reiškia, kad atitinkama Sąjungos institucija privalo ribojamosios priemonės taikymo motyvus pranešti atitinkamam subjektui, kiek įmanoma, arba šią priemonę nustatydama, arba bent jau kuo greičiau po to, kai ją nustatė, kad atitinkamas subjektas galėtų pasinaudoti savo teise pareikšti ieškinį per nustatytą terminą. Šios pareigos pranešti tokius motyvus laikymasis iš tiesų būtinas tiek dėl to, kad asmenys, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, galėtų kuo geresnėmis sąlygomis ginti savo teises ir visiškai susipažinę su informacija nuspręsti, ar tikslinga kreiptis į Sąjungos teismą, tiek dėl to, kad šis teismas galėtų visiškai vykdyti jam tenkančią pareigą atlikti atitinkamo akto teisėtumo kontrolę.

Taigi neaiškus motyvų, kuriais pateisinamas sprendimo įšaldyti lėšas priėmimas, pobūdis ir pavėluotas pranešimas apie pasiūlymą jį priimti pažeidžia asmens, kuriam skirtas toks sprendimas, teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

(žr. 51, 52, 54, 79, 90, 99 punktus)

5.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 53 punktą)

6.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 105, 115, 116 punktus)

7.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 118, 119, 125, 126 punktus)